ffb9bf13-518b-4bd0-bd04-e89fe1783042 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-69-229/2014Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00145-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 1.1.7.2.5.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2014 m. balandžio 3 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė, sekretoriaujant Raimundai Å ateikienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, gynėjai, advokatei Laimai Svidrienei,nukentėjusiajai bei civilinei ieÅ¡kovei Z. V.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., n u s t a t ė: G. K. 2013 m. kovo 19 d., apie 20.15 val., Panevėžio r., Ramygalos sen., Žižmių k., važiuodamas keliu, pamatęs Å¡alikelėje einančiÄ Z. V., sustabdė maÅ¡inÄ ir iÅ¡lipęs pagriebė nukentėjusiÄ jÄ Z.

V. ir grasino, kad pasmaugs jÄ savo rankomis, kad ji nebegyvens bei tyčia, iÅ¡ asmeninių paskatų sudavė jai vienÄ smÅ«gį kumščiu į kaktÄ ir pastÅ«mė jÄ , Z. V. nugriuvus, apžergęs nukentėjusiÄ jÄ kojomis sudavė jai kumščiais ne mažiau trijų smÅ«gių į veidÄ , po to spyrė koja nukentėjusiajai vienÄ kartÄ Ä¯ kairį Å¡onÄ , o nukentėjusiajai atsisėdus sudavė jai rankos plaÅ¡takos Å¡onu į deÅ¡inę rankÄ , Å¡iais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, abiejuose žanduose, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Z.

V. sveikatÄ .              Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinimÄ suprato, kaltės nepripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad nukentėjusiÄ jÄ pažįsta, tačiau Å¡iai dienai su ja nebendrauja, pykčio neturi. Kartu su nukentėjusiÄ ja dirbo pas Å«kininkÄ prie karvių iki to laiko, kol jis buvo Z. V. apkaltintas malkų vagyste ir sumuÅ¡tas. Teisme vyko privataus kaltinimo byla, bet jie susitaikė, sudarė sutartį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Po to karto, nors ir melždavo kartu karves, bet nebendraudavo. Kai žmona paskambino, buvo supykęs, susinervinęs, nes viskas nuo tų malkų prasidėjo, t.y. kai buvo atėjusi Z. V. pas juos ir įvyko konfliktas, žmona susinervavo ir prieÅ¡ laikÄ pagimdė. 2013-03-19 apie 20.00 val. iÅ¡ ligoninės žmona jam, bÅ«dant fermoje, paskambino į mobilųjį telefonÄ pasakė, kad vaikiukui blogai, kad gimė prieÅ¡ laikÄ , kad jį perkėlė į intensyviosios terapijos skyrių, galimai vaikas neiÅ¡gyvens.

Tada sukilo pyktis ant Z. V., susinervino. Kai paskambino žmona, Z. V. buvo fermoje. Po darbo, kaip visada, važiavo namo. Nepamena, kas kelyje nutiko. Parvažiavo namo ir atsimena, kad sėdėjo virtuvėje ir su mama kalbėjo, kuri buvo atvažiavusi pabÅ«ti prie mažylių vaikų, pažiÅ«rėjo televizorių su mama ir ėjo miegoti. Nežino, kada įvyko konfliktas su Z. V., tačiau žino, kad Z. V. kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl to, kad jis jÄ sumušė. Tik kitÄ dienÄ važiavo pas žmonÄ Ä¯ Panevėžį.

Jam su sveikata buvo viskas gerai. Žmonai apie jokį konfliktÄ nieko nesakė ir apie įvykį nieko negali pasakyti. Gal ir galėjo susinervinęs sustoti kelyje prie Z. V., bet jis pats to dalyko neprisimena. Po 2013-03-15, kai kvietė greitÄ jÄ ir iÅ¡vežė žmonÄ Ä¯ ligoninę, jis kas dienÄ dirbo ir matė Z. V. darbe. Ir iki 2013-03-19 jis pykdavo ant Z. V., bet su ja nekalbėdavo, nesiaiÅ¡kindavo dėl nieko. Negali pasakyti kas atsitiko, kai tÄ vakarÄ jis pamatė Z. V. einančiÄ keliu. Kas buvo, nieko neprisiminė.

Apie tai, kad yra įtariamas sumušęs Z. V., sužinojo iš „Tėvynė“ laikraščio, kurį atnešė draugas ir kuriame buvo parašyta, kad Žižmių kelyje Z. V. sumušė G.K. Tada jis suprato, kad jį kaltina, kadangi pagal pirmas vardo ir pavardės raides kitų žmonių kaime nėra. Su Z. V. po tos žinios nekalbėjo ir iki šios dienos nėra kalbėjęs su ja apie įvykį. 2013-03-19 Z. V. dirbo prie gyvulių, todėl ji galėjo sužalojimus patirti ir nuo gyvulių.

Negali pasakyti, kodėl neatsimena 2013-03-19 įvykių. PrieÅ¡ keletÄ metų yra apalpęs, bet dėl ko tas įvyko, negali pasakyti. Ta alpimo problema yra jam nuo vaikystės, tačiau kokia tai liga, nesidomėjo ir nėra matęs savo medicininių dokumentų. Kai reikėjo eiti į armijÄ , tai jam buvo pasakyta, jog yra netinkamas tarnybai. Po 1995 metų, kai jo nepaėmė į armijÄ , nė karto daugiau ligoninėje negulėjo, pas gydytojus nesikreipė dėl kitų nualpimų, Å¡iuo momentu jaučiasi gerai.

Sodros ieÅ¡kinio nepripažįsta, nes Z. V. grįžo anksčiau į darbÄ , t.y. 2013-03-25, nes jis pats dirbo ir matė. Sodrai apie tai nepranešė, nes nežinojo, kad biuletenis dar galioja. Jis lieka prie savo ankstesnių parodymų.              Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2014-03-17, iÅ¡ dalies savo kaltę pripažino ir parodė, kad galėjo bÅ«ti, kad 2013-03-19 sudavė smÅ«gius Z. V.. Visko gerai neprisimena, kas ten įvyko, bet gal ir galėjo bÅ«ti, nes buvo susijaudinęs, susinervavęs. Gailisi dėl tokių savo veiksmų, ateityje to nebus.

Taip pat kaltinamasis nurodė, jog jo materialinė padėtis sunki, kadangi rudenį sudegė Å«kinis pastatas, turi 6000 Lt skolÄ už Å«kinį pastatÄ , kad augina 5 nepilnamečius vaikus, kad jis yra vienintelis dirbantis Å¡eimoje, kad gauna 930 Lt atlyginimÄ per mėnesį, žmona gauna apie 400 Lt paÅ¡alpas už vaikus. Prašė žymiai sumažinti Z. V. civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , kurį galėtų sumokėti dalimis.             Nukentėjusioji bei civilinė ieÅ¡kovė Z.

V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta. Su G. K. susipažino gal prieÅ¡ pusantrų metų, kai kartu pradėjo dirbti pas Å«kininkÄ . G. K. buvo padavęs jÄ Ä¯ teismÄ , bet jie susitaikė, jai priteisė atlyginti G. K. žalÄ . Po tos bylos, ji jokio pykčio G. K. nejautė. BÅ«davo, kad ir darbe keliais žodžiais persimeta dėl reikalų. Po to, kai baigėsi ta privataus kaltinimo byla, dirbo kartu su G. K. pas tÄ patį Å«kininkÄ . 2013-03-19 dirbo kartu su G. K..

Žinojo, kad G. K. žmona ligoninėje, kad ji iÅ¡vežta gimdyti. Iki to įvykio, jai G. K. dėl nieko nepriekaiÅ¡tavo, nieko nesakė dėl žmonos. 2013-03-19 ji iÅ¡ darbo išėjo apie 20.00 val. Matė, kad G. K. dar liko darbe. Namo ėjo iÅ¡ Å«kininko į Žižmių kaimÄ pėsčia. Nuėjus pusę kelio, pamatė maÅ¡inos Å¡viesas. Ėjo kaire kelio puse, suprato, kad atvažiuoja G. K., nes viena melžėja buvo pravažiavusi ir iÅ¡ maÅ¡inos ūžesio. Kadangi maÅ¡inos greitis buvo didelis, tai pasitraukė visiÅ¡kai į Å¡alikelę.

Jis sustabdė maÅ¡inÄ , jai priekyje suskersavo maÅ¡inÄ , iÅ¡Å¡oko G. K. iÅ¡ maÅ¡inos, griebė jÄ kaire ranka už striukės atlapų, o deÅ¡ine ranka kirto jai į veidÄ , į abi veido sritis. Paskui ta ranka, kuria laikė jai už striukės atlapų, pastÅ«mė ir ji nukrito ant suÅ¡alusių ledo luitų, grumstų. Tada G. K., jÄ gulinčiÄ , pradėjo spardyti ir daužyti. Pirmiausia pajuto smÅ«gį į kairį Å¡onÄ . Kiek smÅ«gių galėjo bÅ«ti nežino, buvo tuo tarpu Å¡oke.

Jis vartojo negražius, necenzÅ«rinius žodžius, iÅ¡sakė kaltinimÄ , kad per jÄ jo vaikas gimė ne laiku, kad „jeigu mano vaikas neiÅ¡gyvens, aÅ¡ tave savo rankomis užsmaugsiu“. Ji suprato, kad jis jÄ kaltina dėl vaiko sveikatos problemų. Ji atsisėdusi norėjo paskambinti sÅ«nui, tačiau G. K. su savo ranka kirto jai per plaÅ¡takÄ , telefonas nučiuožė ledu per keliÄ . Tada G. K. sėdo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo. G. K. buvo blaivus. TÄ vakarÄ kelyje buvo tamsu, įvykio niekas nematė, ten laukai, nėra kam matyti.

Ji rėkė, kai jÄ mušė. Nežino, kodėl jis taip pasielgė, mano, kad jis yra neprognozuojamas žmogus, darbe konfliktuoja su visais. Kai parėjo namo, jai paskambino sÅ«nus, po to, pasiėmęs dukrÄ , atvažiavo pas jÄ . Kai ji parėjo namo, jos visas veidas buvo užtinęs. Å one nebuvo jokių mėlynių, bet skausmÄ juto. Tų smÅ«gių galėjo bÅ«ti ir daugiau suduota, nei nurodyta kaltinime. Tris kartus sudavė į deÅ¡inį skruostÄ ir kairį skruostÄ bei antakį. Ji tuo tarpu buvo Å¡oke, todėl pasakyti tiksliai negali, bet tiek, kiek nurodyta kaltinime, tikrai buvo.

Po to sumuÅ¡imo jautėsi blogai, nes buvo isterija, verkė, nerviniai priepuoliai. Kai tÄ vakarÄ atvažiavo vaikai, tai gėrė laÅ¡iukų nuo Å¡irdies, raminamųjų. PareiÅ¡kė 120 Lt civilinį ieÅ¡kinį turinei žalai atlyginti, t.y. už kelionės iÅ¡laidas, nes sÅ«nus jÄ dažnai vežiodavo į Panevėžį pas tyrėjÄ ir atgal. KurÄ kelionei pirkdavo ji, tačiau čekio neturi. PareiÅ¡kė 8000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, nes ji turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, neteko darbo vietos per G.

K., nes jis pastoviai, per kitus, sakydavo „aÅ¡ jÄ užmuÅ¡iu“. Ji bijojo vaikščioti iÅ¡ darbo, jis jÄ terorizuodavo. Ä® policijÄ dėl to nesikreipė, bet su darbdaviu apie tai daug kartų kalbėjo. Turėjo nedarbingumo lapelį dėl savo sumuÅ¡imo ir iÅ¡ Sodros gavo 320 Lt. Ji, atsižvelgdama į savo nukentėjimÄ , kad buvo sudaužyta kaip „obuolys“ ir pareiÅ¡kė 8000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Ji apie pusę metų važinėdavo į RamygalÄ pas gydytojÄ , buvo nukritęs kraujospÅ«dis nukritęs, pirko vaistus stiprinti organizmui, gėrė raminančiuosius vaistus, negalėdavo užmigti, verkdavo kiekvienÄ dienÄ .

Su G. K. susitaikyti nenori, nori, kad jis atsakytų už savo veiksmus, bÅ«tų nubaustas. Jei jis jai atlygintų žalÄ , vis tiek nenorėtų taikytis. Å iuo metu ji nedirba, gyvena iÅ¡ bedarbio paÅ¡alpos 550 Lt pas sÅ«nų. K. Å¡eimyninę ir materialinė padėtį žino ir ieÅ¡kinį galėtų mažinti. G. K. sveikata normali, nebÅ«davo, kad apalptų. IÅ¡ bendradarbių kalbų tik žinojo, kad jis jÄ kaltina dėl iÅ¡ankstinio vaikiuko gimimo. Ji tÄ dienÄ alkoholio nebuvo vartojusi. G.

K. buvo apkaltinusi dėl nuodijimo ir jį apkaltino dėl to, kad jis pats jai gyrėsi, kad tai liudytojai, kuri yra atvykusi, už tai, kad jo kavÄ geria, į kavÄ primaišė kažko ir ta mergina viduriavo. 2013-03-27 kai buvo susitikę privataus kaltinimo byloje, nieko nesakė apie 2013-03-19 įvykius, nes buvo užvesta kita byla ir tada sakė, kad kalba eina tik apie G. K. sumuÅ¡imÄ . TÄ dienÄ , kada su sÅ«numi buvo nuėjusi pas G. K., jo žmona, kuri laukėsi, buvo išėjusi į kiemÄ . 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje dar turėjo dirbti pas Å«kininkÄ K., tačiau kai turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ , nedirbo.

Gal 2013 metų spalio mėnesio pabaigoje išėjo iÅ¡ darbo. BÅ«davo, kad darbe bÅ«davo iÅ¡gėrusi, o buityje tik per Å¡ventes vartoja alkoholį. Jos santykiai darbe su kitais darbuotojais bÅ«davo normalÅ«s. Savo kaltinimÄ palaiko ir susitaikyti su kaltinamuoju nenori, Å¡iuo metu civilinio ieÅ¡kinio nemažina, lieka prie tos pačios pareikÅ¡tos sumos. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė Z. V. 2014-03-17 teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad konfliktas kelyje įvyko dėl asmeninių piktumų, dėl ankstyvo G.

K. vaiko gimimo. Savo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko, tačiau iki 4000 Lt mažina savo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Su nukentėjusiuoju susitaikyti nenori, nori, kad jis bÅ«tų nuteistas. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Z. V. yra jo mama. 2013 metų vasario pabaigoje - kovo pradžioje vakare paskambino motinai, kuri pasakė, kad buvo užpulta. Nieko nelaukdamas paskambino sesei ir gal apie 21.00 val. nuvažiavo pas motinÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini).

Motina iÅ¡ karto pasakė, kad jÄ užpuolė G. K.. Mama buvo iÅ¡sikvietusi greitÄ jÄ . Mama pasakė, kad einant iÅ¡ darbo, pusiaukelėje, sustojo maÅ¡ina ir iÅ¡lipęs G. K. jÄ užpuolė, keikdamas įvairiais žodžiais, kad „jeigu mano vaikas gims neįgalus per tave, tai tave nudėsiu“. Tai, kÄ motina pasakojo apie įvykį, girdėjo ir sesuo. Kai jie nuvažiavo, mama buvo ant kėdės susirietusi, užsiėmusi Å¡onÄ ir verkė, sakė, kad iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ , bet jis atskambino ir pasakė, kad pats jÄ nuveÅ¡, nes negalėjo jos nenusipraususios vežti 22.00 val.

į ligoninę ir kas ten jÄ bÅ«tų naktį apžiÅ«rėję. Mamai ant žando buvo mėlynė, vienas paakys buvo nubrozdintas ir ant kaktos buvo mėlynė ir buvo susiėmusi kairį Å¡onÄ . Klausė mamos, kas įvyko, už kÄ jÄ taip. Mama pasakė, kad kiek ji suprato, mušė už tai, kad jo vaikas gims nesveikas. Mama pasakojo, kad ji paėmusi telefonÄ , norėjo skambinti, bet jis trenkė jai per rankÄ ir ji iÅ¡metė telefonÄ iÅ¡ rankų. TÄ vakarÄ jis parsivežė motinÄ pas save į namus, į Panevėžį, kadangi ji buvo po darbo nesipraususi, pasakė, kad rytoj ryte nuveÅ¡ pats pas gydytojus.

Mama nusiprausė ir nuėjo miegoti. Ryte atsikėlęs, nuvažiavo į darbÄ , atsiprašė ir nuvežė mamÄ Ä¯ Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių ir perdavė daktarams. Žino, kad mama gydėsi gan ilgÄ laikÄ , jai galva svaigsta. Žino, kad mama turėjo nedarbingumo pažymÄ . Mama bijo G. K., nes iÅ¡ jo sklinda visokios kalbos, kad mama vis tiek negyvens. PrieÅ¡ motinai iÅ¡einant iÅ¡ darbo, vėl buvo grasinimai, tai nieko nelaukdamas ir iÅ¡vežė motinÄ . Å iuo metu mama yra bedarbė.

Motina gyvena dabar (duomenys neskelbtini) kaime, o pas jį tik apsilanko. Jis mamÄ vežiodavo pas tyrėjus ir atgal ir jam duodavo pinigų ant kuro. Galėjo duoti 120 Lt. Mano, kad mama patyrė moralinę žalÄ , nes po to įvykio ji turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, nervinosi, buvo pasimetusi, naudojo kažkokius vaistus. Policija buvo informuota apie įvykį. Savo akimis nematė, kad mama tÄ dienÄ bÅ«tų vartojusi alkoholį, nejuto alkoholio kvapo. Jis pats su G. K. nepalaiko jokių santykių. Liudytoja R.

V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Z. V. yra jos mama. Žino, kad 2013 metų vasario mėnesį mama buvo užpulta. 2013 metų vasario mėnesio pabaigoje paskambino jai brolis, pakvietė važiuoti su juo pas motinÄ . Po 22.00 val. buvo pas motinÄ (duomenys neskelbtini). Nuvažiavę, pamatė mamÄ sėdinčiÄ virtuvėje. Ji buvo Å¡oke, visa sumuÅ¡ta, drebėjo, verkė. Buvo sumuÅ¡tas kairysis žandas, skaudėjo Å¡onÄ . Mama buvo labai iÅ¡sigandusi, skundėsi, kad kaimynas G. K. sutrukdė jai eiti namo, užkirto keliÄ , jÄ sumušė ir paliko.

Pamena tiek, kad mama skundėsi, kad jÄ sumušė, kad pargriovė, pasakė keletÄ Å¾odžių ir numetė tolyn telefonÄ , kad ji negalėtų paskambinti. Pirmais metais santykiai buvo geri, o antrais- subjuro, gal nesutarimai kokie buvo, nesigilino. Klausė mamos už kÄ sumušė, tačiau mama irgi nežinojo už kÄ . Po to sumuÅ¡imo mama kurį laikÄ nėjo į darbÄ . Mama turėjo nedarbingumÄ , bet nežino kiek laiko. TÄ naktį, po įvykio, brolis A. parsivežė mamÄ namo į Panevėžį ir sekančiÄ dienÄ nuvežė pas gydytojus.

Pas kaimynÄ nuėję nebuvo, neklausė už kÄ jis taip mamÄ sumušė. Å iai dienai irgi nežino už kÄ mama buvo taip sumuÅ¡ta. Po to įvykio, mama jautė grėsmę, įtampÄ , dėl to ir iÅ¡ darbo turėjo iÅ¡eiti. Po to, kai mama iÅ¡ darbo išėjo, su kaimynu nebendravo. TÄ vakarÄ jie siÅ«lė mamai kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , bet mama kÄ tik buvo po darbo, nebuvo nusipraususi, nesijautė labai gerai, kad rodytis gydytojams. Greitosios niekas nekvietė. Kelyje klausė, gal kviesti gydytojÄ , bet mama kaip ir atsisakė, sakė, kad nusipraus ir kitÄ dienÄ nueis.

KÄ pasakojo mama smulkiau, neatsimena. Nežino, ar mama pirma pranešė apie įvykį broliui, ar brolis pats paskambino mamai. Neatsimena, nuo kada mama (duomenys neskelbtini) kaime apsigyveno. Žinojo, kad buvo privataus kaltinimo byla dėl G. K. sumuÅ¡imo, kad mama su kitu broliu buvo nuėjusi pas G. K. pasiaiÅ¡kinti. Nežino, kuo mama važinėjo pas tyrėjus, gydytojus.Liudytoja J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta ir kaltinamÄ jį, ir nukentėjusiÄ jÄ . Su kaltinamuoju gyvena viename kaime, 4 metus kartu dirbo pas Å«kininkÄ A.

K.. Su nukentėjusiÄ ja dirbti neteko. Žino, kad G. K. apkaltintas, kad norėjo pertrenkti su maÅ¡ina nukentėjusiÄ jÄ , nes laikraÅ¡tyje „Tėvynė“ apie tai buvo raÅ¡yta. Ji įvykio nematė, bet G. sakė, kad taip nebuvo, viskas yra melaginga. G. K. yra neblogas žmogus, nekonfliktiÅ¡kas žmogus negeriantis, neagresyvus, darbe visada blaivus, Å¡eima tvarkinga, daugiavaikė, vaikučiai prižiÅ«rimi. Darbe jokių konfliktų nėra mačiusi. Z. V. mažai pažinojo, alkoholį ji pavartoja.

Kai Z. V. nebuvo darbe, tai ji už jÄ kelias dienas melžė karves. Pirmadienį, kai Z. V. atėjo į darbÄ , tai ji karves melžė už G. K., nes jis buvo užpykęs, labai susinervavęs iÅ¡važiavo namo. Tuo metu Å¡eimoje jis jokių problemų neturėjo, bet tas konfliktas su Z. V. jau buvo. Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad abu asmenis pažįsta, jie abu dirbo pas jį. G. K. yra nekonfliktiÅ¡kas žmogus, ramus žmogus, dirba gerai, bÅ«na, kad iÅ¡gėręs, bet negirtaujantis.

Z. V. pradėjo po truputį iÅ¡gėrinėti, bet atleido daugiausia dėl tų barnių jos praÅ¡ymu. Ji pusantrų metų gerai dirbo, paskui pradėjo po truputį girtuokliauti ir į darbÄ ateidavo iÅ¡gėrusi, visai neateidavo, pravaikÅ¡tas darydavo. Nepamena kada po biuletenio Z. V. grįžo dirbti, tačiau grįžo dirbti anksčiau, reiktų pasižiÅ«rėti dokumentus. Z. V., sakė, kad jÄ sumušė, tačiau kai atėjo ji į darbÄ , jokių sužalojimų, kraujosruvų veide nematė, tik ji pati sakė, kad jai svaigsta galva.

Z. V. gal savaitę kokiÄ nedirbo, bet tiksliai negali pasakyti, bet ji į darbÄ grįžo anksčiau. Už pirmas nedarbingumo dienas mokėjo jis, kaip priklauso pagal įstatymÄ . Nežino dėl ko kaltina G. K., bet iÅ¡ kalbų girdėjo, kad už Z. V. sumuÅ¡imÄ . Žinojo iÅ¡ žmonių kalbų ir paties G. K., kad jam anksčiau laiko vaikutis gimė, galbÅ«t gimė anksčiau dėl tų konfliktų tarp Z. V. ir G. K.. Kai Z. V. su savo sÅ«numi buvo atėjusi pas G. K. į kiemÄ , tada jis buvo baisiai sudraskytas.

Po tų visų kivirčų su G. K., Z. V. pradėjo iÅ¡gėrinėti. IÅ¡ 2013 m. kovo 20 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Ramygalos sen., už 500 metrų į vakarų pusę nuo pagrindinės sankryžos į Žižmių kaimÄ . Ä®vykio vieta yra 6 m pločio žvyruotas kelias, kuris padengtas ledo ir sniego danga. Abiejose kelio pusėse matomi laukai. Vakarų pusėje, už 1 km matomas miÅ¡kas. Ä®vykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų ar įrankių nerasta (b.l. 9-10).IÅ¡ 2013 m. kovo 21 d.

Specialisto iÅ¡vados Nr. G 352/13 (05) matyti, kad Z. V. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejuose žanduose, paveikus kietais bukais daiktais, 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų lokalizacijÄ visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi (b.l. 30). IÅ¡ 2013 m. rugpjūčio 9 d. specialisto iÅ¡vados Nr. pG 352/13 (05) matyti, kad įvertinus pateiktus med. dokumentus papildomų sužalojimų Z.

V. nenustatyta. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 352/13 (05) Z. V. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatsižvelgiant į Z. V. tęsto nedarbingumo trukmę po 2013-03-19 įvykio (b.l. 32). Nors kaltinime nurodoma, jog G. K. kaltinamas pagal LR 284 str. 1 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus veikos aplinkybėms ir atsižvelgiant į proceso Å¡alių praÅ¡ymÄ veikÄ perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1 d., teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų bei egzistuoja įstatymo numatyti reikalavimai leidžiantys kaltinamojo G.

K. veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d., kadangi jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ ir jo kaltė teismui nekelia abejonių.Fizinis smurtas – tai vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ , kuris gali pasireikÅ¡ti tiek smogiant, tiek spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, Å¡aldant, kaitinant ir pan., ir dėl kurio yra sutrikdoma kito asmens sveikata, jis susargdinamas arba sužalojamas jos kÅ«nas. Å iuo atveju, neabejotinai yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiajai Z.

V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taigi galima teigti, jog fizinis smurtas buvo pavartotas.Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu surinktų bei iÅ¡tirtų parodymų matyti, jog tarp kaltinamoji ir nukentėjusiosios yra įsisenėję asmeniniai tarpusavio nesutarimai bei jaučiama antipatija, nors to ir neįvardijo. Kaltinamojo poelgis, kaip matyti iÅ¡ įvykio situacijos, nors ir buvo spontaniÅ¡kas, tačiau buvo tik nesutarimų pasekmė, ir kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, įvykio dienÄ sužinojęs, kad galimai neiÅ¡gyvens jo vaikelis, jis labai susinervino ir norėjo sumuÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ .

Nors teigia, jog neprisimena, jog bÅ«tų mušęs nukentėjusiÄ jÄ , tačiau jis prisiminė, jog matė einančiÄ keliu nukentėjusiÄ jÄ , kad norėjo jai iÅ¡rėkti, jog ji kalta dėl visko. Todėl teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo pozicijÄ , jog neprisimena vieno epizodo – nukentėjusios sumuÅ¡imo. Kaltinamojo gynėja ne kartÄ nurodė,  kad G. K. diagnozuotos tam tikros nervų sistemos ligos, patyrė didžiulį stresÄ dėl savo mažojo vaikelio, todėl galėjo tam tikros atkarpos neprisiminti.

Tačiau pats kaltinamasis savo sveikata nesiskundžia, net nežino, kokie sutrikimai buvo anksčiau nustatyti, nesilankė pas gydytojus., nepateikta tai patvirtinančių medicininių dokumentų. Nors kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta visiškai. Kaltinamojo kaltę pagrindžia logiški nukentėjusiosios parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, bei rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis nepamena, kad nukentėjusiÄ jÄ mušė, vertintina kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo padėtį, juolab, jog savo parodymuose teisme kaltinamasis nurodė negalintis tvirtinti, kad negalėjo suduoti nukentėjusiajai smÅ«gių. Be nukentėjusiosios parodymų, aplinkybės dėl smÅ«gių nebuvimo yra paneigtos ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir 2013-03-21, 2013-08-09 specialistų iÅ¡vadomis, kuriose konstatuota, kad Z. V. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejuose žanduose, paveikus kietais bukais daiktais, 4 trauminiais poveikiais, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad pagal sužalojimų lokalizacijÄ visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji Z. V. 2013-03-20 protokolu – pareiÅ¡kimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas praÅ¡ydama G. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b.l. 8), nukentėjusioji Z. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės prašė patraukti kaltÄ asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tvirtino patyrusi fizinius bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog taikytis su kaltinamuoju nesutinka.

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusioji yra iÅ¡reiÅ¡kusi tvirtÄ valiÄ dėl kaltinamojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir yra atsisakiusi taikytis.Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.), veika tyčinė, baigta.

Kaltinamasis neteistas (b.l. 77), dirbantis (b.l. 84;

85) baustas administracine tvarka (b.l. 86-87), neregistruotas priklausomybių ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre (b.l. 89), iÅ¡ A. K. pažymos matyti, kad G. K. dirba traktorininku. Ūkyje dirba fermos darbininku nuo 2007 m. balandžio 11 d. Darbuotojas yra tvarkingas, atsakingai ir laiku atlieka pavestas užduotis. Kolektyve yra vertinamas teigiamai. Yra draugiÅ¡kas, lengvai bendrauja, jo elgesiu nusiskundimų neturi. Apdovanojimų ir paskatinimų bei drausminių nuobaudų neturi (b.l. 93), augina penkis nepilnamečius vaikus (b.l. 79-80), žmona nedirbanti, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kitus LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ skirtinas laisvės apribojimas (LR BK 48 str., 140 str. 1 d.), kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 48 str. 4 d.).

Laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina artima Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui. Byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. V. pareiÅ¡kė 8120 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos sumažino iki 4000 Lt ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ G. K. 120 Lt turtinei bei 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Teismas pažymi, kad G. K. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , kurio metu nežymiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ ir turi teisę reikalauti jÄ atlyginti. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad padarytas sužalojimas turės nepataisomas pasekmes, susijusias su nukentėjusiosios sveikata ateityje (bent jau tai patvirtinančių medicininių duomenų byloje nėra). Teismas, įvertinęs tai kas iÅ¡dėstyta, mano, kad nukentėjusiosios praÅ¡omas neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 2000 Lt.

Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sÄ Å¾iningas ir protingas. Be to, kaltinamojo G. K. nusikalstama veika nesukėlė didelių pasekmių, nukentėjusioji nepatyrė didelio fizinio skausmo, ilgalaikių nepatogumų, bet kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė baimę, iÅ¡gÄ stį, nerimÄ , nežymų sveikatos sutrikdymÄ , į kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis vienas iÅ¡laiko žmonÄ ir 5 vaikus, kad gauna 930 Lt atlyginimÄ , kad turi skolÄ už Å«kinį pastatÄ , kad teigiamai charakterizuojamas darbdavio (LR BPK 115 str. 1 d.).  Nukentėjusioji Z.

V. taip pat praÅ¡o priteisti 120 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , kurį sudaro iÅ¡laidos už keliones pas tyrėjus, gydytojus, tačiau baudžiamojoje byloje nėra patvirtinančių įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių patirtÄ neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į tai, civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 301,25 Lt civilinis ieÅ¡kinys (b.l. 102-103), nes dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo mokama ligos paÅ¡alpa (b.l. 110).

Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2014-03-17, kaltinamasis pateikė mokėjimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad padengė dalį Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieÅ¡kinio, t.y. sumokėjo 100 Lt. Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ kaltinamojo G. K. ir liudytojo A. K., taip pat laikinai vadavusios darbe liudytojos J. N. parodymų matyti, kad nukentėjusioji į darbÄ grįžo anksčiau, nei buvo pasibaigęs nedarbingumo laikotarpis, nors pati nukentėjusioji tai neigia. Nesant byloje konkrečių duomenų, kada nukentėjusioji realiai grižo į darbÄ , negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomus medžiagos civilinio ieÅ¡kinio dydžio, todėl civiliniam ieÅ¡kovui- Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Panevėžio skyriui pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka / LR BPK 115 str.2d./. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: maltos kavos likutis voke, kuris perduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerÄ (2013-10-15 kvitas B serija BBB Nr. 056429) (b.l. 18; 20; 21), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iÅ¡ kaltinamojo priteistina 31,20 Lt valstybei proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 303 str. 2 d., 308 str., 313 str., n u s p r e n d ž i a : G.

K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimÄ 6 ( Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, uždraudžiant per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su Z. V., įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 val. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgalimais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės Z.

V. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡ G. K. Z. V. naudai priteisti 2000 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės Z. V. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atmesti kaip nepagrįstÄ .Civiliniam ieÅ¡kovui- Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Panevėžio skyriui pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio paliktinas nagrinėti civilinio proceso tvarka / LR BPK 115 str.2d./. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, maltos kavos likutį voke, kuris perduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerÄ (2013-10-15 kvitas B serija BBB Nr. 056429), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, priteisti iÅ¡ G.

K. turėtas proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidas valstybei, kurias sudaro 31,20 Lt.          Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ Panevėžio miesto apylinkės teisme.          Teisėja                                                                                                 Rita Bilevičienė