ffb7ef5a-4db2-43fc-9caa-a33caeca29b7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUOSPRENDIS   Baudžiamoji byla Nr.1-702-873/2014 Teisminio proceso Nr.1-18-1-00963-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 11 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Joanai Krivaitei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, gynėjoms advokatėms I. B., R. A. K., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui N. P., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A.

V.,kaltinamajam V. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje            V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir montuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. areÅ¡tu 80 parų; 2) 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2006 m. spalio 5 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams; 2007 m. gegužės 21 d. nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 mėnesio 25 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas; 3) 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui; 4) 2008 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d.

– 9 mėnesiams 10 parų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str., bausmė subendrinta su bausme pagal 2007 m. spalio 11 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 5) 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su basume pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; 6) 2008 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 veikos) laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2008 m. spalio 9 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; 7) 2009 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2008 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 8) 2011 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. 10 MGL ( 1300 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., padarymu, n u s t a t ė :

  V. D. 2013 m. birželio 2 d., apie 21.50 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,99 promilių), Vilniuje, L. A. g. 20, paėmęs nuo žemės asfalto nuolauÅ¾Ä , tyčia metė į A. V. ir pataikė jam į galvos kairės pusės smilkinį, tuo padarydamas jam muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje prieausinėje srityje, atvirÄ kairio smilkinkaulio įspaustinį lūžį, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , sužalojimus, kurie kėlė pavojų gyvybei, tuo sunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam.

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad nukentėjusiajam akmeniu tyčia netrenkė, akmenį metė, norėdamas jį nuo savęs atbaidyti. Kaltinamasis, duodamas parodymus paaiškino, kad 2013 m. birželio 2 d. jis ir T. Š. buvo išgėrę, parduotuvėje „Rimi“ L. A. g. 20 nusipirko 4-5 butelius alaus. Išėję iš parduotuvės, nusprendė pasišlapinti. Ten buvo kioskas, kebabinė, jie šlapinosi tarp mašinų ir krūmų. Ėjo moteris su vaiku, ji pradėjo šaukti, jie pradėjo konfliktuoti su ta moterimi.

IÅ¡ baro pusės pakvietė kažkÄ , atėjo stambi moteris, sudavė V. D. į veidÄ porÄ kartų, toliau konfliktavo, atėjo kažkoks vyriÅ¡kis. Jis prisistatė tos moters be dantų vyru, paėmė iÅ¡ kebabinės pagalį, pradėjo juo gÄ sdinti, vaikytis. V. D. pasakė, kad jis atsipraÅ¡o, jei tai jo žmona. Moteris sakė, kad ji paskambins, tuojau bus. Tada jie norėjo eiti į kazino, bet jų neįleido, todėl išėjo. Tada atėjo trys vaikinai, pasakė eiti į barÄ . Jie užėjo į barÄ , ten buvo ta moteris be dantų, vienas vaikinas atsisėdo prie stalo, pradėjo gerti V.

D. alų, kurį jis turėjo maiÅ¡elyje. Nukentėjusysis sakė atsipraÅ¡yti tos moters, T. Å . eiti pasikalbėti. V. D. pradėjo atsipraÅ¡inėti. Vienas iÅ¡ vaikinų atsistojo prie durų, kad V. D. neiÅ¡bėgtų. T. Å . buvo spardomas. V. D. pamatė pas nukentėjusįjį T. Å . telefonÄ , tada pradėjo V. D. spardyti, iÅ¡trÅ«kęs, pasilenkęs, mojuodamas rankomis, jis kažkam pataikė į veidÄ . Po to V. D. vijosi, bėgdamas jis paėmė asfalto nuolauÅ¾Ä , metė per petį, sužinojo, kad pataikė į galvÄ .

V. D. perbėgo gatvės pusę, pasirodė nukentėjusiojo draugai, ėmė jį spardyti. V. D. gulėjo ant pilvo, rankos buvo už galvos. Pradėjo nuiminėti jam žiedÄ , tada atvažiavo policija, suėmė. TÄ dienÄ V. D. buvo su T. Å .. Fizinis kontaktas prasidėjo pasirodžius trims vaikinams. Jiems moteris pasakė juos pamokyti. Nukentėjusysis labiausiai rodė iniciatyvÄ , sakė, kad tuoj parodys. Pirma jis iÅ¡sivedė T. Å . iÅ¡ baro, pradėjo spardyti. Ä® barÄ užeiti pasakė nukentėjusysis.

Kai spardė T. Å ., D. D. buvo bare. Pamatė, kad nukentėjusysis turi T. Å . telefonÄ , pribėgo dar žmonių, ėmė spardyti V. D. nukentėjusysis ir dar kažkoks žmogus. V. D. pradėjo bėgti. Kai V. D. paėmė asfalto gabalÄ , kur buvo T. Å ., nežino, nes bėgdamas metė tÄ gabalÄ per petį. Metė per kairį petį deÅ¡ine ranka, neatsisukdamas, toliau bėgo. Perbėgęs keliÄ pamatė nukentėjusiojo draugus, kur buvo T. Å . tuo metu, nežino, turbÅ«t jis buvo muÅ¡amas už poros metrų. V.

D. atėmė telefonÄ , porÄ metrų pabėgo, jį pargriovė nukentėjusiojo draugai, pribėgo ir pats nukentėjusysis. V. D. atsikėlė, ėmė vėl bėgti. Tai buvo kažkoks asfalto gabalas, bėgdamas V. D. galvojo, kad gal atbaidys, metė neatsisukdamas. Už jo žmogus bėga, galvojo, sustos, iÅ¡sigÄ s. MuÅ¡tynės buvo atviroje vietoje, prie baro. Nukentėjusysis jam smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas. Kai V. D. ėmė akmenį, buvo jau Å¡iek tiek nubėgęs, kai bėgdamas pastebėjo, kad jį vejasi, buvo nubėgęs kokius 7 metrus.

Matė, kad jį vejasi, keliese, negali pasakyti, tiesiog matė, kad paskui jį bėga. Negali tiksliai pasakyti, kiek žmonių jį vijosi. Mano, kad draugui padėti dar bėgtų kažkas. Nematė, kiek jų iÅ¡vis bėga. IÅ¡trÅ«kdamas V. D. vienÄ asmenį nustÅ«mė, vienam pataikė su ranka, bėgdamas pamatė, kad vejasi, dar pabėgdamas matė gulintį akmenį ir metė. ViskÄ darė bėgdamas, nežiÅ«rėjo, kur metė, matė, kad žmogus bėga kažkur už jo. Su moterimis buvo žodinis konfliktas.

Buvo vyras, kuris turėjo lazdÄ , jis užėjo į kebabinę, pasiėmė lazdÄ , kurios ilgis buvo apie 30 cm, lazda buvo metalinė, V. D. pasirodė, kad tai buvo iÅ¡traukiama lazda. Mesdamas akmenį V. D. nenorėjo nieko sužaloti. Papildomai, atsakydamas į klausimus, V. D. parodė, kad moteris priėjo, kai jie su T. Å . Å¡lapinosi. Paskui prisistatė ta moteris be dantų, ji pradėjo prasivardžiuoti. Po to atėjo stambi moteris iÅ¡ baro, sudavė V. D. porÄ kartų į veidÄ . Paskui prasidėjo: tuoj jums bus.

Visas konfliktas truko 5 min. Viskas aprimo. Jie bandė eiti į kazino, bet ten jų neleido, tada atėjo trys vaikinai. Antra moteris pasirodė iÅ¡ baro. Pasirodė dar vyras iÅ¡ baro. Tas vyras užėjo į kebabinę, pasiėmė lazdÄ , ėmė bėgioti paskui juos, bet nepataikė, jie bėgiojo aplink, ten aikÅ¡telė. Jis nustojo bėgioti, V. D. pasakė, kad jeigu tai jo žmona, jis atsipraÅ¡o, jie juk girti. V. D. girdėjo, kaip moterys pasakė pažiÅ«rėti, kur jie eis. Jie grįžo iÅ¡ kazino, tada pasirodė tie trys jaunuoliai.

V. D. kažkada sportavo atletikÄ , T. Å . nesportuoja, dirba fizinį darbÄ . Jaunuoliai buvo be kažkokių įrankių. Prie baro įėjimo moteris pasakė vesti juos čia. Jie ėjo, vienas ėjo jiems iÅ¡ priekio, du – iÅ¡ galo, kad nepabėgtų. Jie krÅ«tine pastÅ«mė juos link baro, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti konfliktÄ . Alų jie turėjo, bare jį paėmė nukentėjusiojo draugai. Nuo vyro su lazda jie bėgiojo su maiÅ¡eliu, kuriame buvo alus. Nukentėjusiojo draugai atėmė alų ir ėmė gerti.

Vienas iš jų buvo M. P., jis išplėšė iš rankų maišelį, sakė: „gerkim“, pasistatė alų ant stalo. V. D. neprieštaravo, nenorėjo, kad kiltų konfliktas. Buvo dvi moterys, tie vaikinai trise, vyriškis su pagaliu, jis buvo kažkur lauke, neatsimena, ar jis buvo bare. Moteris be dantų atsisėdo prie staliuko, atsidarė alaus, liepė atsiprašinėti. Nukentėjusysis pasakė T. Š. eiti pasišnekėti. V. D. atsiprašinėjo tos moters. Vienas iš nukentėjusiojo draugų atsistojo prie durų, kad V.

D. neiÅ¡eitų į laukÄ . Nukentėjusysis mušė T. Å .. Mušė visaip, jis buvo pargriautas. V. D. iÅ¡bėgo į laukÄ , atstÅ«mė R. S.. M. P. sėdėjo prie stalo, gėrė alų. V. D. pribėgo, iÅ¡plėšė telefonÄ , jis matė, kad vyksta muÅ¡tynės, nukentėjusysis laikė telefonÄ . Viskas vyko labai greitai, V. D. negali pasakyti, iÅ¡ kur nukentėjusysis paėmė telefonÄ , ar iÅ¡ kiÅ¡enės, ar nuo žemės. V. D. pabėgo porÄ metrų su tuo telefonu, norėjo jį iÅ¡saugoti.

Nukentėjusysis buvo vienas. V. D. pabėgo porÄ metrų, jį pargriovė ant žemės kiemelyje, jį iÅ¡ karto pradėjo spardyti gal pora žmonių, jautė spyrius iÅ¡ dviejų pusių. Nukentėjusysis buvo ten. Kur buvo T. Å ., V. D. nežino, gynėsi. V. D. atsistodamas, nustumdamas juos ėmė bėgti. TelefonÄ jis įsidėjo į krepšį bėgdamas. IÅ¡ kiemelio jau buvo iÅ¡bėgęs, bėgo link „Rimi“. Pabėgo gal 5 metrus, pamatė, kad jį vejasi. Matė gal du žmones, matė tikrai ne dvi kojas, ar du, ar trys, keturi asmenys jį vijosi, negali pasakyti.

Matė priekyje asfalto nuolauÅ¾Ä . Galvojo, gal iÅ¡sigÄ s, nukreips jų dėmesį, greičiau pabėgs. Pasiėmęs metė per petį, bėgo toliau, už savęs nežiÅ«rėjo. Už jo paÅ¡alinių žmonių nebuvo, tik tie, kurie vijosi. Kiek jų buvo, nežino, nebuvo atsisukęs. Kai metė akmenį, pavyko pabėgti į kitÄ gatvės pusę. Nuo žiedo vienÄ stotelę nubėgo, tada pamatė nukentėjusiojo draugus. Negirdėjo, kad akmuo bÅ«tų pataikęs, nebesigirdėjo, kaip vijosi.

Iš šono atbėgo nukentėjusiojo draugai, jį pargriovė, ėmė spardyti. Jie atbėgo iš priekio, kažkaip ratu. V. D. gulėjo ant pilvo, rankas buvo sudėjęs ant galvos. Jam pasirodė, kad ta pati moteris atėjo. Kai buvo konfliktas su moterimi be dantų, buvo atbėgusi dar viena moteris. Policijos V. D. sulaukė šioje vietoje, kur buvo T. Š., nežino, paskui jį pamatė komisariate. V. D. tikrai matė, kad jį vijosi, ar A. V. jį vijosi, negali tiksliai pasakyti. Daugiau asmenų, bėgančių paskui jį, nematė, tuo metu pasirodė, kad ten jis bėga, metė nesitaikęs į A.

V. pusę, atstumas buvo 7-10 metrų. V. D. bėgo nuo vieno asmens, matė, kad tai A. V.. Akmuo gulėjo, jis buvo tokio dydžio, kaip lengvai paimamas į rankÄ . Liudytoja O. M. buvo atsisėdusi V. D. ant nugaros, bandė numauti žiedÄ . Vyras su pagaliu prisistatė kaip Å¡ios liudytojos vyras. IÅ¡klausęs liudytojo M. N., V. D. parodė, kad Å¡io vyriÅ¡kio pradžioje, kai jis konfliktavo su moterimis, nebuvo, paskui atėjo ir prisistatė kaip vienos moters vyras. Jis pasiėmė pagalį, pradėjo gÄ sdinti, V.

D. jo atsiprašė, jei ji yra jo žmona. V. D. prisimena, kad Å¡is liudytojas vaikui kebabÄ susuko ir davė, kai jau Å¡alia kazino jis buvo su T. Å .. V. D. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolo duomenimis, V. D. parodė vietÄ netoli kebabų kiosko, kur jis Å¡lapinosi su T. Å ., paaiÅ¡kino, kad išėjo moteris su vaiku, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Moteris su vaiku pakvietė baro darbuotojÄ ( apie 40 m. amžiaus), ji sudavė jam delnu du kartus į veidÄ . IÅ¡ kavinės baro atbėgo apie 40 metų vyras, kuris, kaip vėliau prisistatė, buvo kebabinės darbuotojas ir moters su vaiku vyras, jis iÅ¡ kebabų kiosko pasiėmė metalinį strypÄ ir pradėjo eiti link V.

D. ir T., jie pradėjo nuo jo bėgioti. Taip pat, parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, V. D. parodė, kad prie kavinės baro prie jų atėjo trys jaunuoliai, jie, nevartodami smurto, stumdami juos į nugaras, nustÅ«mė į kavinę. Ten smurto nenaudojo. A. V. iÅ¡sivedė T. Å ., jį pargriovė ant žemės, sudavė rankomis ir kojomis į įvairias vietas. Tuo metu V. D. kavinėje bare laikė du A. V. kompanijos draugai, jie tiesiog užstojo išėjimÄ . Vyras su metaliniu prietaisu sudavė T.

Å . per nugarÄ . A. V. nustojo muÅ¡ti T. Å . tik tada, kai pamatė iÅ¡bėgantį V. D.. Jis bėgo vis atsisukdamas, matė, kad jam iÅ¡ paskos bėgo A. V., daugiau bėgančių paskui nematė, pribėgęs akmenų tvorelę, pakėlė ant žemės gulintį akmenį ir norėdamas apsiginti metė pusiau atsisukęs nesitaikęs į A. V. pusę. Kas vyko toliau, nematė, perbėgo į kitÄ gatvės pusę, kur stotelėje jį pasivijo A. V. draugai, kažkuris iÅ¡ jų pargriovė jį ant žemės, jam kojomis smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas.

Po to dar pribėgo moteris, atpažino, kad tai buvo moteris su vaiku, ji nuo pirÅ¡to bandė nutraukti auksinį žiedÄ . Kai V. D. suspaudė kumÅ¡tį, ji kumščiu 4 kartus smÅ«giavo į kaktÄ ir galvÄ ( t. 2, b. l. 4-10). Teisiamajame posėdyje pagarsinus V. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolÄ , jis nurodė, kad parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes teisme jis detaliau viskÄ papasakojo. Rašė, kad jį vijosi A. V., jis metė akmenį pusiau atsisukęs, nes parodymų metu tiesiog atsakinėjo į klausimus.

V. D. 2013 m. birželio 2 d. paaiÅ¡kinimo duomenimis, jis nurodė, kad birželio 2d., prie troleibusų žiedo KaroliniÅ¡kėse, parduotuvės „Rimi“, buvo sumuÅ¡ti. Dėl to, kad draugÄ sumušė ir atėmė telefonÄ , jis, V. D., padėjo pagelbėti ( t. 1, b. l. 192). Nukentėjusysis A. V. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis su draugais R. S. ir M. P. ėjo į parduotuvę. A. V. norėjo nueiti į tualetÄ , todėl užsuko į barÄ . Turėjo nusipirkti bokalÄ . Ten buvo dvi moteriÅ¡kės, barmenė, mažytė mergytė.

Daugiau jis nieko neatsimena, kitÄ dienÄ atsibudo ligoninėje. Bare jis buvo iÅ¡gėręs tik bokalÄ ar du. Dėl traumos jis nieko neatsimena. Liudytojas M. P. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis Å¡ventė R. S. gimtadienį, paskui prisijungė A. V.. Ėjo į parduotuvę, užėjo į barÄ , užsisakė alaus, ten moterys skundėsi V. D. ir T. Å ., buvo nepatenkintos, todėl A. V. nuėjo pasiÅ¡nekėti su Å¡iais vyrais. M. P. buvo bare, jie kažkÄ iÅ¡siaiÅ¡kino, tiedu vyrai išėjo. Po to jie grįžo antrÄ kartÄ , atsiprašė, išėjo vėl.

Po to jie vėl grįžo, pasikvietė A. V., pamojo jam ranka. Jie Å¡nekėjosi, o paskui metė akmenį. M. P. vedė A. V. atgal prie baro, R. S. iÅ¡bėgo. M. P. nusivijo tÄ kitÄ vyrÄ , T., pargriovė, po to su R. S. nusivijo V. D.. V. D. ėjo atbulas, moteris ėjo link jo, jis, pamatęs juos, perbėgo gatvę. Jį sulaikė, iÅ¡kvietė policijÄ . Atsakydamas į klausimus liudytojas M. P. paaiÅ¡kino, kad A. V. prie jų prisijungė apie 21 val., nebuvo iÅ¡gėręs. Jie nuėjo į parduotuvę, pakeliui užsuko į barÄ , užsisakė alaus.

Ten vyko Å¡neka dėl V. D.. Moterys skundėsi tais vaikinais, jie buvo išėję, po to vėl atėjo. Jie buvo atėję į barÄ anksčiau. Tos moterys taip Å¡nekėjo. Atėjo V. D., A. V. pradėjo su juo Å¡nekėtis lauke. Jis sakė, kad jie negražiai elgiasi. Kas kam pasiÅ«lė iÅ¡eiti į laukÄ , M. P. neatsimena. Bare Å¡nekėjosi, paskui išėjo į laukÄ . A. V. norėjo kažkÄ jiems pasakyti, sudrausminti. Kas vyko lauke, M. P. nematė. Girdėjo, kad V. D. trenkė R. S. - taip po to pasakė R..

Jie buvo išėję 5-10 minučių, M. P. buvo bare, grįžo R. S. su A. V., V. D. su T. Å . stovėjo prie kazino. M. P. buvo išėjęs parÅ«kyti su A. V.. V. D. pamojo ranka A. V.. M. P. nusileido laiptukais, kad matytų, kur jie nuėjo. Jie buvo nuėję link „Rimi“, apie 50-100 metrų, nes V. D. pamojo ranka. A. V. ėjo vienas. V. D. irgi buvo vienas. Kur buvo T. Å ., M. P. nematė. V. D. laikė už savęs rankas. Jie Å¡nekėjosi, stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ . Kai V. D. Å¡nekėjosi, jis norėjo kažkÄ su ranka daryti, M.

P. matė, kaip A. V. susiėmė už galvos, V. D. nubėgo. M. P. nuėjo pas A. V., jis laikėsi už galvos, bėgo kraujas. R. S. buvo viduje, paskui jis išėjęs pamatė, pribėgo. Jie pasodino A., M. P. nubėgo, pasigavo T. Š., pargriovė, iš kur jis atsirado, nežino. M. P. bėgo ten, kur nubėgo V. D., pamatė T. Š., jį pargriovė. Atbėgo paskui moteris iš baro, jį laikė, M. P. nubėgo paskui V. D.. M. P. matė, kad dar viena moteris nusivijusi V. D.. Moterys nematė, kaip V.

D. metė asfalto gabalÄ . M. P. turbÅ«t paprašė Å¡eimininkės kviesti greitÄ jÄ , paėmė rankÅ¡luostį. M. P. viskÄ matė 50-100 metrų atstumu, buvo Å¡viesu. A. V. buvo nugara į jį, V. D. buvo prieÅ¡ A. V.. M. P. matė, kaip V. D. užsimojo ranka, A. V. buvo susiėmęs už galvos. V. D. nubėgo, nuėjo. Kai policija juos iÅ¡vežė, M. P. grįžo, paėmė tÄ akmenį. Tai buvo prie „Rimi“ įėjimo. Paėmė tÄ daiktÄ , jis ten buvo vienintelis, matė, kaip jis atÅ¡oko nuo A.

V.. To daikto kampas buvo kažkiek kruvinas. M. P. smÅ«gių jokių negavo, pats sudavė T. Å ., kai jį pargriovė, taip pat V. D.. A. V. ir V. D. stovėjo gal 2 metrai vienas prieÅ¡ kitÄ . M. P. buvo toli, todėl negali pasakyti. A. V. į M. P. stovėjo nugara, V. D. – priekiu. M. P. su A. V. rÅ«kė, V. D. pamojo A. V.. A. V. ėjo link jo, V. D. ėjo atgal. V. D. kvietėsi A. V.. V. D. pamojo ranka, A. V. ir nuėjo. Jam pamojo, todėl A. V. vienas ir nuėjo. M. P. nusileido nuo laiptukų, paėjo, kad jie matytųsi, žiÅ«rėjo į tÄ pusę.

M. P. matė, kaip atÅ¡oko akmuo, mano, kad V. D. akmenį metė. Tai buvo metimas į priekį. M. P. mano, kad tai tikslinis metimas, nes A. V. galvÄ nusuko, turbÅ«t nuo smÅ«gio, kad nepataikytų. PrieÅ¡ tai jie stovėjo ir kalbėjo. V. D. abi rankas laikė už nugaros, ėjo atbulas. Ten laikė, greičiausia, akmenį. Kai jis metė, M. P. suprato, kad laikė rankose akmenį. Kuria ranka metė, neprisimena. Aplinkui kitų asfalto gabalų nebuvo, jis pusės kilogramo, į delnÄ telpa. Apklausos metu paraÅ¡yta, kad V.

D. trenkė akmeniu A. V., nes M. P. tai yra panaÅ¡Å«s dalykai – metė ir trenkė. MomentÄ , kai A. V. buvo sužalotas, stebėjo tik M. P.. V. D. į barÄ buvo atėjęs du kartus, jis buvo atėjęs dviese. KÄ darė pirmÄ kartÄ , M. P. neatsimena, kažkÄ aiÅ¡kinosi, A. V. su juo Å¡nekėjosi, antrÄ kartÄ atėjęs į barÄ V. D. atsipraÅ¡inėjo. Kad R. S. V. D. trenkė į veidÄ , M. P. sužinojo iÅ¡ R. S. žodžių. M. P. buvo atsinešęs akmenį į pirmÄ apklausÄ , bet tyrėja pasakė, kad nereikia, paskui buvo kita tyrėja.

Kai ten policija atvažiavo, susitarė, kad M. P. atvyks į komisariatÄ . M. P. buvo kažkÄ palikęs, taip pat ir specialiai dėl akmens ėjo. T. Å . M. P. pagavo tarp tos vietos, kur V. D. trenkė A. V. ir baro. Paliko jį gulintį. Spėja, kad jį laikė, nes kita moteris nusivijo V. D.. M. P. gaudė V. D. su R. S. ir dar buvo moteris. V. D. nubėgo kažkiek metęs akmenį, po to ėjo Å¡aligatviu. Jie tada apibėgo iÅ¡ kitos pusės. Kai V. D. juos pamatė, pradėjo bėgti, jis bėgo per gatvę į kitÄ pusę, jį pagavo, pargriovė, laikė.

Mušė, nes jis prieÅ¡inosi, muistėsi, norėjo iÅ¡trÅ«kti.T. Å . vijosi vienas M. P., R. S. buvo prie A. V., kai vijosi V. D., jau buvo R. S.. Ar kas nors turėjo kokiÄ lazdÄ , neatsimena. V. D. kažkÄ sakė, kad jo telefonÄ jie pavogė, tai buvo gal tada, kai jie pirmÄ kartÄ atėjo į barÄ . Akmuo, plyta, betono nuolauža – tas pats daiktas. „Metė“ ir „sudavė“ žodžiai skiriasi, M. P. pagalvojo, kad V. D. metė, nes matė, kaip atÅ¡oko. M. P. sakė tyrėjai, kad trenkė, jis matė, kaip nukrito, atÅ¡oko akmuo.

Jie Å¡nekėjo, A. V. galva nusisuko, akmuo nukrito. Mano, kad iÅ¡ V. D. pusės buvo tas akmuo. V. D. nuėjo, M. P. bėgo ten. Akmuo atÅ¡oko, A. V. susiėmė už galvos. M. P. pagalvojo, kad tai V. D., nes jis laikė rankas už savęs. V. D. ir A. V. buvo vienas į kitÄ veidais. M. P. pranešė policijai, kad turi nusikaltimo įrankį, tačiau niekas to akmens neėmė. Gal tik trečiÄ kartÄ paprašė akmens. TÄ akmenį M. P. įsidėjo ranka į automobilio bagažinę. Ä® komisariatÄ buvo nunešęs rankoje, paskui pasidėjo namie, ant lentynos. Liudytojas R.

S. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ iÅ¡ pradžių jis buvo su M. P., tada atėjo A. V., ėjo į parduotuvę. A. V. norėjo į tualetÄ , užėjo į barÄ , reikėjo užsisakyti alaus, iÅ¡gėrė po vienÄ alaus. Pradėjo bendrauti su barmene, ji prisistatė, kad yra baro Å¡eimininkė. Ji pradėjo skųstis, kad du vyriÅ¡kiai Å¡lapinosi, keikėsi. A. V. išėjo paÅ¡nekėti su jais, jie išėjo, A. V. grįžo. Po to jie grįžo, norėjo atsipraÅ¡yti. V. D. trenkė R. S., pradėjo bėgti, jį su A.

V. pasivijo, trenkė du kartus, iÅ¡siskirstė. M. P. išėjo su A. V. parÅ«kyti, R. S. po to matė A. V. kruvinÄ , padėjo jį palaikyti. R. S. su M. P. vijosi V. D., bėgo aplink namÄ , kad nepamatytų. M. P. jį pargriovė, jam jie trenkė gal 4 kartus, vėliau atvažiavo policija. Dėl V. D. pasiskundė barmenė, ji sakė, kad yra baro savininkė.V. D. ir T. Å . stovėjo netoli kazino. Tada išėjo A. V. su jais paÅ¡nekėti. Jie paÅ¡nekėjo, tuo viskas ir pasibaigė, V. D. ir T. Å . išėjo, A.

V. grįžo. tada jie vėl grįžo į barÄ , kokiu tikslu, R. S. nežino. V. D., atrodo, Å¡nekėjosi su A. V.. paskui R. S. su A. V. ir V. D. išėjo į laukÄ , įvyko konfliktas, susiginčijo su V. D.. R. S. asmeniÅ¡kai susiginčijo su V. D., jis trenkė R. S., pradėjo bėgti, dviese jį vijosi 50-100 metrų, pavijo. R. S. trenkė porÄ kartų V. D. į veidÄ , A. V. – irgi. V. D. tada atgal R. S. netrenkė. Tada jie iÅ¡siskirstė. Paskui R. S. matė A. V. kruvinÄ . Kaip tai atsitiko, nematė, buvo bare.

R. S. padėjo pagauti V. D.. T. Å . pagauti R. S. nepadėjo, kas jį pagavo, nežino. V. D. gaudyti reikėjo dėl kruvino draugo, M. P. pasakė R. S., kad V. D. trenkė A. V. akmeniu per galvÄ . V. D. trenkė R. S. į veidÄ , A. V. tai pats matė, M. P. R. S. tai sakė. Jie su A. V. nusivijo V. D., trenkė porÄ kartų. Kai sugrįžo į barÄ , T. Å . bare nebuvo. Kai pasigavo V. D., R. S. jį saugojo, dar buvo kažkokia moteris, ji tiesiog stovėjo. T. Å . po įvykio R. S. matė jau sulaikytÄ . Kai V.

D. pargriovė, Å¡alia gulėjo telefonas. Su lazdomis R. S. nieko nematė. Liudytoja O. M. paaiÅ¡kino, kad 2013 m. birželio 2 d. ji matė V. D., jis triukÅ¡mavo parduotuvėje, paskui jį matė stovėjimo aikÅ¡telėje. O. M. buvo su drauge ir jos dukra, jos pirko kebabÄ . Atėjo V. D., jis pradėjo „daryti reikalÄ â€œ prie krÅ«mo. Jam padarė pastabÄ , tada iÅ¡ jo pusės buvo necenzÅ«riniai žodžiai. Tuo metu ėjo A. V. su draugais, padarė jiems pastabÄ , kaip jis Å¡neka su moterimi prie vaiko.

Prie „Rimi“ parduotuvės“ V. D. trenkė A. V. į galvÄ , jis nukrito, draugai nuvedė jį prie parduotuvės ant laiptelių, atnešė rankÅ¡luostį. A. V. vėmė, buvo kraujas, V. D. nubėgo, A. V. draugai sakė, kad reikia jį pagauti. Atsakydama į klausimus liudytoja paaiÅ¡kino, kad ji buvo parduotuvėje „Rimi“ kartu su drauge J. ir jos dukra, tai buvo sekmadienį, birželio 2 d., po pietų. V. D. su draugu matė kitoje kasoje, juos prisimena, nes jis triukÅ¡mavo, jiems kažkas nepatiko.

Kaip buvo apsirengęs V. D., neatsimena, atsimena, kad sakė, jog jo šortai labai brangūs, jie buvo žali, salotiniai. Jiems kažkas nepatiko parduotuvėje. Jos nuėjo kebabų, stovėjo prie kebabinės. Atėjo V. D. su draugu, nuėjo prie krūmų, šlapinosi. Jiems pasakė, kad niekas taip nedaro, juk dar vaikas stovi. V. D. kalbėjosi su jomis, pradėjo necenzūriniais žodžiais kalbėti. Tada buvo ginčas dėl tų žodžių. Paskui atėjo A. V., jis ėjo pro šalį. Jis buvo su 3-4 draugais.

A. V. pasakė, kad V. D. labai negražiai kalba, turi atsipraÅ¡yti. Paskui O. M. jau matė prie „Rimi“ laiptelių, kad ten stovėjo V. D. ir A. V.. Kai jos užkalbino V. D., dar nebuvo kebabai pagaminti. Kebabus gamino apie 15 min., jos laukė. Kai A. V. pasakė pastabÄ V. D., jie užėjo už krÅ«mų, jų O. M. nematė. Jie nuėjo už krÅ«mų, prie baro. Kai jos apsisuko eiti, pamatė prie „Rimi“, kad stovi V. D. ir A. V., dar pamatė, kai V. D. užsimojo. Jie buvo vienas nuo kito gal 5 žingsniai, O.

M. buvo gal už 100 metrų. Ji matė, kaip V. D. užsimojo, A. V. krito. O. M. tik išgirdo, kad iš parduotuvės labai daug žmonių suriko, jog akmuo. Kas buvo V. D. rankoje, O. M. nematė. Atėjo A. V. draugai, nuvedė A. V. prie laiptų. Barmenė išnešė jam rankšluostį. O. M. buvo su J. R., A. V. draugams pasakė, kur nubėgo V. D.. V. D. iš karto pradėjo bėgti, bėgo į „Impuls“, kuris yra Asanavičiūtės g., pusę. Jį vijosi, pagavo A. V. draugai. O. M. pabėgo truputį, rodė, kur bėga V.

D., bet pati jo nesivijo. Atvažiavo greitoji pagalba, iÅ¡vežė A. V.. Policija atvažiavo į įvykio vietÄ , po to ten, kur nubėgo V. D.. Kaip buvo sulaikytas V. D., O. M. nematė. TÄ vakarÄ ji nieko nematė su lazdomis, pagaliais. V. D. su A. V. stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ , vienas į kitÄ veidu. Kai V. D. užsimojo deÅ¡ine ranka, A. V. nukrito. Ar ten buvo akmuo, O. M. nematė, girdėjo, kaip žmonės Å¡aukė, kad su akmeniu. Tiek V. D., tiek A. V. buvo neblaivÅ«s. V. D. netgi buvo su alumi rankose.

O. M. matė, kaip jie stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ , judesį ranka, kaip V. D. metė į A. V. pusę, iÅ¡girdo, kaip žmonės pradėjo Å¡aukti, kad su akmeniu. A. V. nukrito, pradėjo bėgti kraujas. Kai A. V. nukrito, atėjo jo draugai, o V. D. draugo nebuvo. PareigÅ«nai atvažiavo, O. M. pasakė, kad matė įvykio vietÄ . O. M. tarp žodžių „metė“ ir „trenkė“ – nedidelis skirtumas, ji nėra lietuvė, ji matė, kaip metė akmenį. Kai O. M. pasakė V. D., kad jam gresia didelė bauda už tai, kÄ jis daro, už tai, kad butelis rankoje, jis pasakė, kad jo Å¡ortai brangiau kainuoja nei kokia bauda.

O. M. papasakojo, kad V. D. paėmė policijos pareigÅ«nai, pati to nematė. Ji matė, kai V. D. sėdėjo automobilyje, jo vestuvinį žiedÄ ji matė, kai jis mojavo rankomis, dar pasakė, kad jis vedęs, kaip negėda prie vaiko. Kebabinėje dirba vyriÅ¡kis, jis O. M. nėra vyras, jis iÅ¡ vis nebuvo įsikišęs, padarė kebabus, iÅ¡ kebabinės nebuvo išėjęs. Liudytoja J. R. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ ji leido laikÄ su O. M., ėjo pirkti kebabų. Ten krÅ«mai, vaikas pamatė, kaip du girti jaunuoliai Å¡lapinosi.

J. R. padarė pastabÄ , gavo atgal lavinÄ keiksmažodžių. IÅ¡ kažkur atėjo berniukai, nusprendė jas užstoti. Po to viskas prasidėjo, vaikinas bandė apraminti du agresyviai nusistačiusius berniukus. Atsakydama į klausimus liudytoja J. R. paaiÅ¡kino, kad nurodytÄ dienÄ jos su O. M. buvo užėjusios į „Rimi“ parduotuvę, V. D. ir jo draugÄ matė aikÅ¡telėje, kaip jie bičiuliavosi su vietiniais girtuokliais, sveikinosi linksmai, Å¡Å«kavo kažkÄ . V. D. buvo su ryÅ¡kiais Å¡ortais.

Jie dar turėjo baltÄ maiÅ¡Ä , pas abu rankose buvo skardinės alaus. Kai J. R. ėjo pirkti kebabų, V. D. ir jo draugas Å¡lapinosi. J. R. davė pastabÄ , prasidėjo konfliktas. Jos konfliktavo su V. D. ir jo draugu, tada priėjo 3 berniukai, vienas iÅ¡ jų buvo A. V.. A. V. labai gražiai bandė apraminti agresyvius vaikinus. Jis buvo juos į Å¡onÄ nusivedęs. Jie buvo agresyvÅ«s, trynėsi aplink, provokavo skandalÄ . Kiek laiko viskas vyko, nežino, ilgai. Nutiko konfliktas, buvo sužeistas berniukas.

J. R. matė, kad griuvo A. V.. Kaip V. D. metė, ji nematė. Ji matė, kaip A. V. vijosi V. D., paskui jis griÅ«na. O. M. buvo J. R. už nugaros. J. R. puolė bėgti, ji puolė paskui berniukÄ , sakydama, kad nereikia vytis, nereikia konflikto. Su vaikinais jos kalbėjosi valandÄ â€“ dvi. Kaip viskas buvo, J. R. nelabai atsimena, prisimena, kad griuvo berniukas, atvažiavo greitoji, policija. Trys vaikinai pasakė, kad atėjo, nes pamatė, jog konfliktuoja, nusprendė įsikiÅ¡ti. V. D. su draugu „trynėsi“ aplink kazino, aplink barÄ .

Kaip berniukui galvÄ sudaužė, kas ir kaip, J. R. nematė. Jis gulėjo ir kraujavo. A. V. ir V. D. bendravo, tai J. R. matė, bet negirdėjo. Jie bendravo toliau nuo jų, J. R. buvo su mažu vaiku, negalėjo į juos visÄ laikÄ Å¾iÅ«rėti. Kiti vaikinai, nukentėjusiojo draugai, bendravo su jomis, tai truko gal porÄ valandų. Nukentėjusysis bendravo tuo metu su V. D.. Tada prasideda grumtynės, J. R. pamatė, kad jau vyksta konfliktas, vienas vejasi, kitas bėga, kitas griÅ«na. J. R. matė tik nukentėjusiojo griuvimÄ , jis bėgo ir nukrito.

Paties sudavimo nematė. Jai reikėjo skirti dėmesio savo dukrai, todėl negalėjo visÄ laik stebėti. Sako, kad buvo mestas akmuo, J. R. to nematė.V. D. vijosi du nukentėjusiojo draugai ir O. M., ji sakė, kad nubėgo vytis. Pagarsinus liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, t. 1, b. l. 118, kad netraumuoti vaiko, ji atsitraukė nuo tos kompanijos, kas vyko toliau, nematė, ar buvo kažkam suduoti smÅ«giai, negali pasakyti, tik vienu momentu pamatė bėgantį vienÄ jaunuolį iÅ¡ tų trijų kompanijos, kuris labiausiai jas užstojo, jis netikėtai krito ant žemės, o vienas iÅ¡ vyrų, kuris Å¡lapinosi, pradėjo bėgti nuo to nukritusio jaunuolio, - J.

R. parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pasitraukė, bet ne visiÅ¡kai atsitraukė, tik kiek į Å¡onÄ , konfliktas tarp V. D. ir A. V. vyko visÄ laikÄ , kol jos bendravo su nukentėjusiojo draugais. MuÅ¡tynių nebuvo. V. D. konfliktavo su nukentėjusiuoju prie parduotuvės, kalbėjosi, o kaip ten buvo, kad jis pradėjo bėgti, J. R. neatsimena. Nestovėjo ir visÄ laikÄ Ä¯ juos nežiÅ«rėjo. Pabendrauja, atsisuka, po to mato, kad jau bėga. Nukentėjusiojo draugai puolė jį vytis.

Jie visÄ laikÄ stovėjo su jomis, nėjo į barÄ , prie baro V. D. nebuvo nukritęs. Liudytoja L. J. parodė, kad įvykio diena buvo sekmadienis. Ji buvo nuėjusi apsipirkti, Å¡alia kasoje stovėjo vaikinas su salotiniais Å¡ortais, atrodo, tai buvo V. D.. Jie su draugu buvo pasiėmę alaus, stumdėsi, rėkavo. L. J. nuėjo į barÄ . Kai pradėjo valgyti, atėjo pora vaikinų, pažiÅ«rėjo, kad mažas baras, apsisuko, išėjo. Vienas iÅ¡ jų buvo panaÅ¡us į A. V.. Po kiek laiko atėjo tas su geltonais Å¡ortais su draugu, jie atsinešė alaus, pradėjo Å¡Å«kauti, kad gers viduje savo alų, iÅ¡vadino jÄ visokiais žodžiais.

Tada ji sakė pasižiÅ«rėti jam į savo trumpikes, jis pasakė, kad Å¡ortai brangÅ«s. L. J. iÅ¡ vidaus užsirakino, nežino, kur jie paskui nuėjo. Tik matė, kad lakstė, Å¡Å«kavo, rėkavo. Paskui ji nuėjo į savo darbo vietÄ , atidarė duris. Po kiek laiko pasigirdo klyksmas, riksmas prie parduotuvės. Tada vyriÅ¡kis su moterimi atvedė vaikinÄ , jį pradėjo pykinti, smarkiai bėgo kraujas. L. J. suvilgė rankÅ¡luostį, nunešė. Dar pribėgo pora vaikinukų, sakė, kad suėmė tÄ , kuris metė akmenį.

Suprato, kad viskas vyko prie „Rimi“, nes pagyvenusios moterys Å¡aukė, visi lakstė, greitoji iÅ¡sivežė nukentėjusį vaikinÄ . Paties įvykio L. J. nematė. Palaukė, kol iÅ¡ baro iÅ¡eis vaikinas su Å¡ortais, paskui girdėjo, kaip jie Å¡Å«kavo, rėkavo, kai jie nuėjo, ji užsirakino. Jie mojuodami maiÅ¡eliu kažkur nuėjo. Niekas, nei nukentėjusysis, nei V. D. negėrė. L. T. Å . paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ , išėję iÅ¡ parduotuvės, jie su V. D. nuėjo nusiÅ¡lapinti į krÅ«mus.

Tuo metu juos pastebėjo moteris. Kilo žodinis konfliktas, jai nepatiko, kÄ jie daro, susižodžiavo. Priėjo dar viena moteris, jos abi buvo pažįstamos, ta antra moteris ėjo už pirmÄ moterį, buvo konfliktas su jomis abejomis. Paskui prisistatė vyresnio amžiaus vyriÅ¡kis, buvo keletas žodžių, tada jis nuėjo į kebelinės pusę, grįžo su lazda, ėmė juos vaikyti. Viena iÅ¡ moterų pasakė, kad tuoj jiems bus. Po kurio laiko jie atsidÅ«rė prie baro. Tada pasirodė dar keli asmenys.

Jie buvo prie baro ar bare, vaikinai pasirodė, kai jie jau buvo bare. Ten vyko žodinis konfliktas. Vienas iÅ¡ pasirodžiusių asmenų pasakė, kad jie turi atsipraÅ¡yti moters. T. Å . neatsiprašė, tada jis pareikalavo iÅ¡eiti į laukÄ pasikalbėti, T. Å . atrodo, kad tuo metu lauke buvo du asmenys. T. Å . sudavė vienÄ , du smÅ«gius, jis nukrito, pajautė dar porÄ smÅ«gių. Jiems aprimus, kai nebesmÅ«giavo, T. Å . bandė atsikelti, matė bėgantį V. D., vienas, po to dar vienas asmuo taip pat bėgo.

Dar vyriÅ¡kis su lazda trenkė T. Å . lazda per rankÄ . Tuo metu T. Å . nubėgo už kazino, pasiÅ¡alino. Å alia kazino sutiko moterį, ji iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. T. Å . pastovėjo dar prie moters, pamatė „Rimi“ aikÅ¡telėje pareigÅ«nų automobilį, Ten buvo du jaunuoliai iÅ¡ tos kompanijos, ne tie, kurie mušė, nurodė T. Å ., visi iÅ¡važiavo į policijos komisariatÄ . T. Å . sumušė nukentėjusysis. Jis iÅ¡sikvietė jį iÅ¡ baro į laukÄ , lauke buvo mažiausiai vienas asmuo, atrodo, jie buvo dviese.

Pradėjo smÅ«giuoti T. Å ., jis nukrito. Tada matė, kad nusiveja V. D.. Savo telefono po įvykio T. Å . neberado, jis arba įvykio vietoje buvo iÅ¡kritęs, arba buvo iÅ¡trauktas. Nukentėjusysis pirmus smÅ«gius sudavė prie baro, jis iÅ¡ karto pradėjo muÅ¡ti. T. Å . nesigynė, jis nukrito, užsidengė rankomis veidÄ , pajautė dar porÄ smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Kai jis aprimo, bandė keltis, pamatė, kaip nubėga V. D., jį nusiveja nukentėjusysis. T. Å . bandė pasiÅ¡alinti, vyriÅ¡kis su lazda jam trenkė, T.

Å . nubėgo už kazino. V. D. bėgo link „Rimi“, paskui jį bėgo nukentėjusysis ir dar vienas asmuo. T. Å . mušė du asmenys tikrai. NurodytÄ dienÄ T. Å . buvo iÅ¡gėręs alaus – iki 10 butelių. VyrÄ su lazda T. Å . matė, kai prasidėjo konfliktas su moterimis, su juo persimetus pora žodžių, jis pasiėmė lazdÄ , pradėjo juos vaikytis. AntrÄ kartÄ jis arba bare buvo, arba prie baro. T. Å . jį prisimena, kai pradeda Å¡alintis, jam trenkia su lazda, iÅ¡ kur tas vyriÅ¡kis atsirado, pasakyti negali.

TelefonÄ T. Å . atgavo iÅ¡ V. D., kaip pas jį atsidÅ«rė, nežino, komisariate V. D. pasakė, kad telefonas pas jį. Liudytoja R. T. parodė, kad ji apie 22 val. ėjo pro „Rimi“ parduotuvę į troleibusų stotelę. Pamatė, jog muÅ¡amas žmogus, ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ . Ji matė vienÄ Å¾mogų, kuri mušė du žmonės, vyrai. SmÅ«giavo rankomis, niekas neturėjo jokių ginklų, nieko. Liudytojas D. K. parodė, kad jis, išėjęs iÅ¡ „Rimi“ parduotuvės, pamatė, kad vyksta muÅ¡tynės. Paskambino policijai.

Dėl ko jos kilo, nežino, negali papasakoti, neprisimena įvykių nuoseklumo. Buvo daug lakstymo, rėkavimai, susistumdymai. Atrodo, iÅ¡ pradžių buvo 3-4 žmonės, merginos stovėjo Å¡one, padėjo sužeistam vyrukui. Vienas vaikinas nubėgo prie spaudos kiosko, grįžo atgal. Kaip kažkas kažkÄ metė, D. K. nematė. Vienas vaikinas gulėjo, jį mušė. Vienas vyrukas parsivertė kitÄ , ėmė smÅ«giuoti į veidÄ , jį pastÅ«mė, tada jie tarpusavyje mušėsi. Žmogų sužeidė, kur buvo pasiguldę.

Merginos jį vedė prie baro, pasodino, nes jis nesugebėjo pastovėti. Tada D. K. išėjo. Kad kas nors bÅ«tų metęs akmenį, jis nematė. Konfliktas buvo abipusis, kaip kas nors bėgo ir metė akmenį, D. K. nematė, visko nuosekliai liudytojas neprisimena. Kai D. K. nuėjo, vienÄ vaikinÄ nusivijo. Vienas draugas buvo didesnis agresorius, norėjo kelti muÅ¡tynes, o kitas bėgiojo aplinkui, tai atsitraukdavo, tai pabėgdavo. Liudytoja T. B. parodė, kad išėjusi į balkonÄ parÅ«kyti, butas 10 aukÅ¡te, ji matė žmones, lakstančius prie parduotuvės. Jie perbėgo gatvę, vienas nubėgo link VaivorykÅ¡tės stotelės. Su ryÅ¡kiais rÅ«bais berniukas vijosi kitÄ berniukÄ , paskui ji girdėjo aimanavimus, dejavimus.

Matė labai daug žmonių, nesuprato, kas, kur, laksto žmonės su lazdomis, bent jai taip pasirodė. Buvo 5-6 vyrai, jie vijosi vienas kitÄ , keikėsi. MuÅ¡tynių, grumtynių nematė, tik bėgiojimÄ . Vienas berniukas bėgo, iÅ¡ paskos su ryÅ¡kiais rÅ«bais berniukas bėgo. Kažkam paskui buvo bloga, aimanavo, dejavo. Nematė, ar kas buvo sužalotas. Ji skambino pagalbos numeriu du kartus, antrÄ kartÄ skambino, nes vyriÅ¡kis ryÅ¡kiais rÅ«bais ėjo atgal, o policija važiavo į kitÄ pusę, galvojo, gal jo nesurado.

T. B. viskas baisiai atrodė – pirma prie parduotuvės lakstė, paskui arčiau gatvės, paskui tÄ gatvę perėjo. Keliese turėjo pagalius, neprisimena, ar kas sudavė, ar numetė tuos pagalius, nežino. Jai atrodė tai kaip mediniai pagaliai. Nematė, kad kas nors kam suduotų, girdėjo tik triukÅ¡mÄ . Liudytoja L. P. parodė, kad ji dirbdama loÅ¡imų salone, pro langÄ matė, kaip du vaikinai nusiÅ¡lapino, O., kuri dirba kebabinėje, su jais susiginčijo. Kai L. P. pamatė, kad T. Å ., kuris ateina į salonÄ paloÅ¡ti ir kaltinamasis ketina ateiti pas jÄ , ji išėjo parÅ«kyti, pasakyti, kad jų neįleis, nes iÅ¡gėrę.

Jie buvo agresyviai nusiteikę, bet po to aprimo, kai ji paaiÅ¡kino, kodėl neįleidžia. Tada iÅ¡ baro ir kebabinės išėjo moterys, pradėjo su vaikinais ginčytis, pasuko prie baro, ten tęsėsi konfliktas. Paskui atėjo T. Å ., paprašė pakeisti jam pinigų, pastovėjo prie baro, išėjo. Paskui dar atėjo žmonės, išėjo parÅ«kyti, tuo metu buvo lakstymas, policija. AntrÄ kartÄ kai išėjo, matė, kaip greitoji iÅ¡vežė nukentėjusįjį. Atsakydama į klausimus liudytoja parodė, kad ji matė, kaip nusiÅ¡lapino T.

Å . ir V. D.. Ä® juos nugara stovėjo mergaitės mama, mergaitė Å¡alia. Kai ji atsisuko, pradėjo rėkti, mojuoti rankomis. Kai prasidėjo ginčas, išėjo ir O. iÅ¡ kebabinės. O. buvo pardavėja kebabinėje. Kai jie pasiginčijo, V. D. ir T. Å . pradėjo eiti pas L. P.. Jie turėjo maiÅ¡us su alumi, buvo iÅ¡gėrę, L. P. pasakė, kad neįleis. Jie paklausė, ar gali su ja parÅ«kyti, sakė, kad nesupranta, kodėl visi pradėjo rėkti, kas įvyko. Tada prie jų priėjo moterys, pradėjo ginčytis, rėkauti, jie nusileido laiptukais, nuėjo į Å¡onÄ .

Pradžioje buvo tik O. ir moteris su vaiku, girdėjo paskui, kad L. iÅ¡ baro priėjo prie jų. Moterys, priėjusios prie vaikinų, toliau tęsė konfliktÄ , neatstojo pačios. T. Å . ir V. D. nuėjo į baro pusę, L. P. nesulaukė, kol jie nueis, ji grįžo į vidų. Praėjo valanda, gal dvi, pas L. P. atėjo T. Å ., paprašė pakeisti pinigų, alaus, ji pasakė, kad alus pas jį maiÅ¡elyje. Jis buvo iÅ¡gėręs, kažkÄ dar pasakojo, bet išėjo. Jau spėjo ir sutemti, L. P. pamatė, kad lauke kažkas vyksta, vieni pradeda bėgti už pastato, kiti - prie naujų namų.

Atvažiavo policija. L. P. išėjo pasižiÅ«rėti. Ant laiptukų sėdėjo vaikinas su rankÅ¡luosčiu, kraujavo. Merginos, ėjusios pro Å¡alį, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Ta moteris iÅ¡ baro stovėjo ir klausė, kaip jis laikosi, O. ir moteris su Å¡unimi nubėgo toliau. Apie įvykį L. P. sužinojo tik tada, kai jÄ iÅ¡kvietė. Buvo priėjusi O., pasakė, kad ir jÄ kvies liudyti, taip pat tai, kad nukentėjusiajam trenkta per galvÄ . Pas L. P. buvo atėjęs V. D. su žmona ar drauge, norėjo paklausti, kÄ ji matė, kÄ ji žino.

Kai ji ėjo liudyti, jos klausė, ar buvo kažkoks vyras su pagaliu, ji nieko panaÅ¡aus nematė. Liudytojas R. Ž. parodė, kad jis parduotuvėje „Rimi“ dirbo apsaugos darbuotoju, paties įvykio nematė, girdėjo, kad kažkas trenkė kažkam akmeniu. Išėjo į laukÄ ant laiptų, visi buvo iÅ¡važiavę. IÅ¡ pirkėjų iÅ¡girdo, kad kažkas susipyko, kažkuris trenkė akmeniu per galvÄ , buvo kraujo. Jis matydavo kebabinėje dirbančiÄ moterį, kas galėjo tÄ dienÄ dirbti, neatsimena.

Liudytojas M. Å ., policijos pareigÅ«nas, parodė, kad buvo įvykyje, kurio metu buvo galva praskelta žmogui. Nukentėjusiojo jis nematė. Atvykus, kažkokios moteriÅ¡kės sakė, kad tas vaikinas užpuolė, jį sulaikė. MoteriÅ¡kės paaiÅ¡kino, kad vaikinas davė su plyta per galvÄ jų draugui. Gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ kolegų, kad jie sulaikė antrÄ muÅ¡eikÄ . Tarnybinį praneÅ¡imÄ jis rašė iÅ¡ karto pristačius asmenį į komisariatÄ . Kuo buvo sužalotas nukentėjusysis, jis nematė, surašė pagal liudytojų žodžius.

Liudytojas M. N. parodė, kad jis dirba kebabų kioske AsanavičiÅ«tės g. 20, ten dirba pats. O. M. pavardė jam negirdėta, jei gyvena netoliese, gal pažįsta iÅ¡ matymo. Kas kebabų kioske dirbo birželio 2 d., jis neatsimena. Apie tos dienos įvykį jam nežinoma. Jokia moteris kioske nedirbo, bÅ«davo, kad merginos pabandydavo po keletÄ dienų ir iÅ¡eidavo. Beisbolo lazdos M. N. neturi. Birželio 2 d. M. N. pagalbininkės neturėjo, bent jau tikrai neatsimena. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros 2013 m. rugpjūčio 21 d. protokolo duomenimis, A.

V. parodė barÄ , adresu Druskio g. 2, prie kurio, jis prisimena, buvo su R. S. ir M. P. ( t. 1, b. l. 5-7).Bendrojo pagalbos centro duomenimis dėl įvykio L. A. g. 20, Vilniuje, 2013-06-02 inforemacinėje sistemoje užregistruoti Å¡eÅ¡i skambučiai: 1) 21.53.53 tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 21.54.05 tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 21.56.39 tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 4) 22.00.44 + (duomenys neskelbtini), 5) 22.01.39 tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 6) 22.07.09 tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 36). Bendrojo pagalbos centro duomenimis, informacinėje sistemoje 2013-06-02 užregistruotas skambutis iÅ¡ numerio (duomenys neskelbtini) ( R.

T.) (t. 1, b. l. 9, 32). Garso įraÅ¡o apžiÅ«ros 2013-07-12 protokolo duomenimis, 21.53.53 val. praneÅ¡ta apie tai, kad muÅ¡tynės vyksta prie „Rimi“ VaivorykÅ¡tės. Ä® klausimÄ , kiek žmonių muÅ¡asi – atsakymas: vienas visiÅ¡kai kruvinas, keturi, į klausimÄ , ar reikės greitosios – mano, kad taip, nes vienas labai žiauriai sukaltas ( t. 1, b. l. 10). Garso įraÅ¡o apžiÅ«ros 2013-11-13 protokolo duomenimis, D. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs 21.54 val. pranešė, kad KaroliniÅ¡kėse prie „Rimi“ parduotuvės rimtos muÅ¡tynės. Ä® klausimÄ , kiek maždaug muÅ¡asi, atsakymas – trys.

Ä® klausimÄ , ar jau iÅ¡silakstė – atsakymas: iÅ¡silakstė, bet dar stovi. Ä® klausimÄ , ar kažkam reikėtų greitosios – negali pasakyti, bet taip, pargriuvo vienas, kÄ tik pargriuvo gerai. T. B., tel. (duomenys neskelbtini)paskambinusi 21.56 val. pranešė, kad muÅ¡tynės prie „Rimi“ parduotuvės, AsanavičiÅ«tės gatvėje, su „bytom“ vaikÅ¡to ir vienu žodžiu labai baisiai atrodo. Ä® klausimÄ , ar reikia greitosios – atsakymas: nežinau, nematau, čia aÅ¡ iÅ¡ namų žiÅ«riu, išėjau parÅ«kyti.

Ä® klausimÄ , ar čia prie „Rimi“, atsakymas: prie „Rimi“ parduotuvės, jie jau per gatvę eina ir vienu žodžiu su „bytom“, su velniai žino kuom, su lazdom kažkokiom. Ä® klausimÄ , kur jie dabar eina, atsakymas: kol kas jie parėjo ir aiÅ¡kinasi kažkÄ . Ä® klausimÄ , ar perėjo į kitÄ pusę, atsakymas: ne, kur „Rimi“ Druskio gatvė, iÅ¡važiavimas, kol kas laksto link kioskų vienas. M. P., tel. Nr. (duomenys neskelbtini)paskambinęs 22.01 val. pranešė, kad reikėtų policijos, žmogui su plyta trenkė į galvÄ , jis jau yra pagavęs tÄ Å¾mogų prie AsanavičiÅ«tės 13 A.

T. B. tel. (duomenys neskelbtini) paskambinusi 22.07 val. pranešė, kad jau visi pasiÅ¡alino, jie pradėjo su lazdom lakstyti, kol policija atvažiavo, visi iÅ¡silakstė ir tas žmogutis geltonais Å¡ortais, ant kurio puolė, pabėgo. Policija atvažiavo, kažkÄ lyg suėmė. Kaip policija atvažiavo prie „Rimi“ parduotuvės, prie stotelės rėkė žmogus. Paskui iÅ¡ tos pusės, tas, kuris puolė su lazdom su raudonais triusikais ar Å¡ortais, jis ėjo link mÅ«sų pusės, kai policija nuvažiavo jau ( t. 1, b. l. 37-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2899/13(01) duomenimis, A. V. nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu netrukus prieÅ¡ kreipimÄ si į gydymo įstaigÄ , galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2013-06-02). A. V. nustatyta muÅ¡tinė žaizda kairėje prieausinėje srityje, atviras kairio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, galvos smegenų sumuÅ¡imas.

Sužalojimai padaryti vienu smÅ«giu. Sužalojimai kėlė pavojų gyvybei. Sužalojimai kvalifikuojami visumoje, nes jie padaryti nuo vieno smÅ«gio kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu į kairę smilkininę sritį – sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl atviro įspaustinio kairio smilkinkaulio lūžio. Sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui ( t.1, b. l. 64-66). Daiktų, dokumentų pateikimo 2013 m. rugsėjo 5 d. protokolo duomenimis, M. P. pateikė asfalto nuolauÅ¾Ä ( t.1, b. l. 100).

Daikto – asfalto gabalo/nuolaužos apžiūros 2013 m. rugsėjo 5 d. protokolo duomenimis, asfalto gabalas yra nelygiu paviršiumi, ilgiausioje vietoje 10 cm, plačiausioje – 7 cm. Viename šone apie 2 cm išsikišęs aštriabriaunis akmenukas ( t. 1, b. l. 101-102). Daikto – asfalto nuolaužos apžiūros 2014 m. balandžio 2 d. protokolo duomenimis, jos matmenys: ilgis 11 cm, plotis 7,5 cm, aukštis 6 cm, nelygus paviršius, svoris 538,6 g ( t. 3, b. l. 106-107). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 95/14(01) duomenimis, ant asfalto gabalo yra žmogaus kraujo pėdsakai.

Atlikus DNR tyrimÄ gauta A. V. DNR su 99,9999999999996 % tikimybe ( t. 3, b. l. 90-92). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-o bÅ«rio vyriausiojo patrulio M. Å . tarnybinio 2013-06-02 praneÅ¡imo duomenimis, 2013-06-02, patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu M. S., apie 21.56 val., iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad Vilniuje, L. A. g. 20, vyksta muÅ¡tynės, muÅ¡asi keturi vyrai. Atvykus į vietÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pastebėjo vaikščiojantį vyriÅ¡kį, kurio veidas bei rankos buvo kruvini.

Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau komisariate, tai buvo T. Å .. Priėjus prie jo, nuo L. A. g. 20 esančio kavinės – baro atbėgo dvi moteriÅ¡kės, kurios Å¡aukdamos prašė sulaikyti šį vyriÅ¡kį, paaiÅ¡kinusios, kad tai jis sumušė bei davė plyta per galvÄ jų draugui. Ä®vykio vietoje buvo iÅ¡ardytos Å¡aligatvio trinkelės, asfalto nuolaužos ir mėtėsi jų gabalai, įvykio vietoje liudytojai negalėjo tiksliai įvardinti, su kuria detale buvo suduota nukentėjusiajam. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, Å¡alia minėto baro buvo sumuÅ¡tas A.

V., kurį į vietÄ atvykusi GMP 8 brigada iÅ¡vežė į VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Be to, jos pasakė, kad buvo dar vienas muÅ¡eika, kuris Å¡iuo metu yra pasiÅ¡alinęs. Jis buvo apsirengęs ryÅ¡kiai geltonais Å¡ortais. Maždaug po minutės nuo atvykimo į įvykio vietÄ iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad prie L. A. g. 13A žmonės sulaikė antrÄ muÅ¡eikÄ . Atvykus prie L. A. g. 13 A namo, kieme rado vienÄ gulinį apsirengusį geltonais Å¡ortais vyriÅ¡kį.

Jo abiejų kojų keliai buvo nubrozdinti. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo komisariate, tai buvo V. D.. Å alia jo buvo M. P., R. S., O. M.. Jie visi pasakė, kad Å¡is jų sulaikytas vyriÅ¡kis, t.y. V. D., kartu su kitu sulaikytu vyriÅ¡kiu T. Å . prie L. A. g. 20 esančio kavinės – baro stipriai sumušė jų draugÄ , pagal parodymus, vienas jų, t. y. V. D., laikydamas rankoje plytos gabalÄ daužė jam per galvÄ . T. Å . ir V. D. dėl Å¡io įvykio nieko paaiÅ¡kinti negalėjo. Su ekipažo ARGO-11 pagalba V.

D. 22.20 val. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 5 PK. Pristatant panaudoti antrankiai. 22.20 val. T. Å . jie pristatė į Vilniaus miesto 5 PK ( t.1 , b. l. 42). R. S. 2013 m. birželio 2 d. paaiÅ¡kinimo duomenimis, 2013-06-02 su draugais Å¡ventė gimtadienį. Apie 21 val. nuėjo į barÄ prie „Rimi“. Baro Å¡eimininkė pasiskundė, kad pradėjo Å¡lapintis ir rodyti savo lytinį organÄ . A. V. paprašė to vaikino iÅ¡eiti iÅ¡ baro. Po to atėjo dar vienas vaikinas. A. paprašė ir jo iÅ¡eiti.

O vėliau R. S. pamatė, kad M. parvedė A. su praskelta galva. Tada jie su M. iÅ¡bėgo gaudyti užpuoliko. Pagavo vaikinÄ , atidavė policininkui (t. 1, b .l. 89). M. P. 2013 m. birželio 2 d. paaiÅ¡kinimo duomenimis, 2013 m.birželio 2 d. pas draugÄ R. S. Å¡ventė jo gimtadienį. Nuėjo į „Rimi“ ir užsuko į barÄ . Tenai apsilankę jaunuoliai Å¡lapinosi išėję iÅ¡ baro prie vaikų ir siuntinėjo pardavėjÄ . Jie bandė apraminti. Jis išėjo, po to pakvietė draugÄ paÅ¡nekėt ir metė plytÄ jam į galvÄ .

M. P. parvedė draugÄ , pasodino ir nusivijo vaikinÄ , kuris metė plytÄ . Pagavo ir perdavė pareigÅ«nams. Buvo praskelta galva A. V. ( t.1 , b. l. 95).T. Å . paaiÅ¡kinimo duomenimis, 2013 m. birželio 2 d., apie 22 val., kažkokie prisikabino ir sumušė už niekÄ . Viskas vyko AsanavičiÅ«tės g. 20, prie „Rimi“. V. ir T. Å . užpuolė grupė jaunuolių, trys ir daugiau, jie gynėsi, o juos labai mušė už niekÄ . Plius iÅ¡ T. Å . atėmė telefonÄ , draugas gynė T. Å .. KonfliktÄ pradėjo visi kiti jaunuoliai už niekÄ ir sumušė už niekÄ ( t. 1, b. l. 139).

Alkotesterio parodymų kvito duomenimis, V. D. 2013-06-02, 22.20 val., nustatytas 1,99 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 161). VÅ¡Ä® RVUL Neurochirurgijos skyriaus 2014-03-04 raÅ¡to duomenimis, A. V., nukentėjęs smurto prieÅ¡ jį metu, pristatytas GMP į priėmimo skyrių. GMP palydimajame raÅ¡te, ambulatorinėje kortelėje, paciento apžiÅ«ros protokole jokių duomenų apie girtumÄ nėra, todėl traktuojama, kad pacientas blaivus ( t. 3, b. l. 32). Alkotesterio parodymų kvito duomenimis, R. S. 2013 m. birželio 2 d., 23.04 val., nustatytas 1,44 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 90).

Alkotesterio parodymų kvito duomenimis, 2013 m. birželio 2 d., 23.00 val., M. P. nustatytas 1,76 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 96). Alkotesterio parodymų kvito duomenimis, 2013 m. birželio 2 d., 22.22 val., T. Š. nustatytas 2,31 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 137). Parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolo duomenimis, R. S. negalėjo nurodyti vietos, kur buvo sužalotas A. V., nes tuo metu buvo kavinėje ( t. 1, b. l. 92-93). Parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolo duomenimis, M.

P. parodė vietÄ , kur A. V. ir vaikinas su salotiniais Å¡ortais stovėjo apie 10 metrų nuo „Rimi“ įėjimo, o jis stebėjo apie 100 m atstumu. A. V. ir tam jaunuoliui kalbantis, Å¡is, žiÅ«rėdamas į A. V. ir bÅ«dami vienas nuo kito apie 3 metrų atstumu, padarė judesį ranka, A. V. užsiėmė abiem rankomis už galvos, ant žemės nukrito ar tai akmuo, ar asfalto gabalas ( t. 1, b. l. 105-108).            Parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolo duomenimis, O.

M. parodė vietÄ prie „Rimi“ parduotuvės, kur vienas iÅ¡ jaunuolių (kuris buvo su ryÅ¡kiai salotiniais Å¡ortais) rankoje laikė akmenį ir vienu momentu, kai jis stovėjo nuo jaunuolio mažiau nei 10 metrų atstumu atsisukę vienas į kitÄ , O. M. pamatė, kad skrenda akmuo ir prieÅ¡ais stovėjęs jaunuolis nuo smÅ«gio žengė Å¡iek tiek atatupstas, o po to suklupo ant kelių, jam bėgo kraujas iÅ¡ galvos ( t. 1, b. l. 112-116).           Parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolo duomenimis, J.

R. parodė vietÄ , kur ji stovėjo prie „Rimi“ parduotuvės, kur prieÅ¡ais „Rimi“ parduotuvės įėjimÄ ji pamatė griÅ«nantį vienÄ iÅ¡ trijų jaunuolių (kurie pasakė pastabas), o kitÄ iÅ¡ dviejų jaunuolių ( kurie Å¡lapinosi) su ryÅ¡kiais salotiniais Å¡ortais bėgantį nuo jo. Kas atsitiko, ji nurodo, kad negali pasakyti, nes buvo apie 20 metrų atstumu nuo nugriuvusio ir matė tik jo nugarÄ , dėl ko jis griuvo, negali pasakyti, tik matė, kad jaunuolis su salotiniais Å¡ortais pradėjo bėgti ( t. 1, b. l. 119-122).

         M. P. ir R. S. akistatos 2013 m. rugsėjo 5 d. protokolo duomenimis, jie patvirtino savo parodymus, parodymai atitinka duotiems teisme ( t.1, b. l. 98-99).          Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. G1734/13(01) duomenimis, T. Š. padaryta muštinė žaizda su aplinkiniu nubrozdinimu nosies nugarėlėje, kraujosruvos odoje kairio smilkinio srityje ir sprande, linijinė kraujosruva juosmenyje, poodinė kraujosruva kairės alkūnės srityje, odos nubrozdinimai veide, kairėje rankoje, kairio klubo ir kairio kelio srityse galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2013-06-02), paveikus kietais bukais daiktais.

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t. 1, b. l. 151).          Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto iÅ¡vados Nr. G1735/13(01) duomenimis, V. D. padaryta: kraujosruvos odoje sprando srityje, nugaros ir krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje, kairėje Å¡launyje, abiejų kelių srityse, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2013-06-02), paveikus kietais bukais daiktais.

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t. 2, b. l. 20).           A. G. teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos specialisto konsultacinės 2014 m. sausio 23 d. iÅ¡vados Nr. A-KI-231-06 duomenimis, T. Å . 2013-06-02 įvykio metu buvo padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda nosies nugarėlės proksimalinėje dalyje, kairiau vidurio linijos; odos nubrozdinimai: kaktos deÅ¡inio gumburo srityje, virÅ¡ deÅ¡inio antakio vidinės dalies, virÅ¡ kairio antakio centrinės dalies, kairės akies apatinio voko iÅ¡orinėje dalyje ir kiek žemiau, nosies nugarėlės distalinėje dalyje, pereinant į kairį sparnelį, kairio peties virÅ¡utiniame pavirÅ¡iuje, kairio rieÅ¡o srityje, kairio kelio iÅ¡oriniame-priekiniame pavirÅ¡iuje bei kairio klubikaulio kraÅ¡to priekinėje dalyje; poodinės kraujosruvos: kairio smilkinio plaukuotoje dalyje, sprando centre, kairės alkÅ«nės iÅ¡oriniame-nugariniame pavirÅ¡iuje ir juosmens kairėje pusėje, siekianti stuburÄ .

T. Å . kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis rodo, kad poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai buvo jam padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, o muÅ¡tinė žaizda nosies nugarėlėje kietu buku, galimai turinčiu nedidelę briaunÄ , daiktu. Dauguma iÅ¡ T. Å . kÅ«no sužalojimų, o ypač veide, galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kumÅ¡timi, kita sužalojimų dalis galėjo gautis spardant kojomis, iÅ¡skyrus poodinę kraujosruvÄ juosmens kairėje pusėje, kuri buvo padaryta kietu pailgu daiktu, greičiausiai, lazda.

Labai tikėtina, kad veido sužalojimai galėjo būti padaryti T. Š. esant stovimoje padėtyje, o kiti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant tiek stovimoje padėtyje, tiek ir jam esant gulimoje padėtyje. Tikėtina, kad iš visų T. Š. padarytų kūno sužalojimų labiausiai būdingi griuvimui ant kieto paviršiaus galėjo būti odos nubrozdinimai kairio kelio išoriniame-priekiniame paviršiuje bei kairio klubikaulio krašto priekinėje dalyje, o gal ir kairio peties srityje.

T. Š. kairio smilkinio plaukuotoje dalyje esanti 3x2 dydžio poodinė kraujosruva galėjo gautis suduodant kumštimi. T. Š. sprando centre esanti 3,5x2 cm dydžio poodinė kraujosruva galėjo gautis suduodant smūgį kumštimi.           V. D. 2013-06-02 įvykio metu buvo padaryti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos sprande, kairės mentės srityje, krūtinės kairėje pusėje ties apatinių šonkaulių išoriniu paviršiumi bei kairės šlaunies proksimalinės dalies išoriniame nugariniame paviršiuje, o taip pat odos nubrozdinimai kairės alkūnės nugariniame paviršiuje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, kairio kelio priekiniame paviršiuje bei kairės blauzdos proksimalinės dalies priekiniame - išoriniame paviršiuje.

V. D. kūno sužalojimų pobūdis nurodo, kad poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai buvo jam padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais poveikyje ir galėjo gautis suduodant smūgius kumštimi, spardant kojomis arba kritimo metu atsitrenkiant į žemės paviršių ar ten buvusius daiktus. V. D. konstatuotų kūno sužalojimų tarpe būdingais kritimui ant kieto paviršiaus pažymėtini šie – odos nubrozdinimai kairės alkūnės nugariniame paviršiuje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, kairio kelio priekiniame paviršiuje bei kairės blauzdos proksimalinės dalies priekiniame-išoriniame paviršiuje.

Odos nubrozdinimų abiejų kelių srityje pobūdis ir lokalizacija rodo, kad šie sužalojimai galėjo gautis krentant ant kieto paviršiaus ir po to galimai net čiuožiant juo ne mažiau kaip du kartus. Poodinė kraujosruva V. D. kairės mentės srityje, arčiau peties, galėjo gautais griūvant atgal ir atsitrenkiant nugaros sritimi. Tuo tarpu kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje bei kairės šlaunies proksimalinės dalies nugariniame paviršiuje galėjo gautis spiriant kojomis ir greičiausiai jam esant gulimoje padėtyje.

          A. V. 2013-06-02 įvykio metu buvo padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda kairio smilkinkaulio srityje virÅ¡ kairio ausies kauÅ¡elio, atviras kairio smilkinkaulio įspaustinis lūžis bei galvos smegenų sumuÅ¡imas. Daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ apie tai, ar A. V. galvos sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas metant į jį asfalto nuolauÅ¾Ä ar su asfalto nuolauÅ¾Ä suduodant smÅ«gį į galvos sritį, nėra galimybės, nes teismo medicinos eksperto A.

V. apžiÅ«rėtas nebuvo, o Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2899/13(01) Å¡io klausimo sprendimui nepakanka duomenų. Tačiau minėtoje iÅ¡vadoje yra apraÅ¡yti Å¡iokie tokie VÅ¡Ä® RVUL medicininiai duomenys apie A. V. gydymÄ ir atkreiptinas dėmesys į tai, kad operacijos metu konstatuota, jog smilkinkaulio impresija buvo vos apie 1x2 cm dydžio, o po ja kietasis dangalas buvo pažeistas tik 2 mm ilgyje. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad smÅ«gis su asfalto nuolauža buvo nelabai stiprus ir todėl yra didelė tikimybė, kad A.

V. galvos sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas metant į jį asfalto nuolauÅ¾Ä . IÅ¡ turimų bylos duomenų nėra jokios galimybės spręsti, ar A. V. kÅ«no sužalojimas yra bÅ«dingas A. V. ir jį sužalojusiam asmeniui stovint veidas į veidÄ , t.y. vienas prieÅ¡ais kitÄ , ar jiems esant kitokiose padėtyse. Pagal pateiktus bylos medžiagos duomenis nustatyti, kokiu atstumu sužalojimo padarymo momentu vienas nuo kito galėjo bÅ«ti A. V. ir jį sužalojęs asmuo, nėra galimybės ( t. 3, b. l. 133-152).

Kaltinamasis V. D. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad jis metė akmenį norėdamas atbaidyti jį persekiojantį asmenį, nukentėjusiojo A. V. nenorėjo sužaloti. Teismas vertina, kad bylos duomenų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Objektyviais duomenimis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2899/13(01), A. V. dėl atviro įspaustinio kairio smilkinkaulio lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada apie tai, kad sužalojimas A. V. galėjo padarytas nuo smÅ«gio metant akmeniu, iÅ¡dėstyta ir Konsultacinėje iÅ¡vadoje.Asfalto nuolauža, kuriÄ pateikė liudytojas M. P., apžiÅ«rėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 95/14(01) duomenimis, ant asfalto gabalo yra žmogaus kraujo pėdsakai, atlikus DNR tyrimÄ gauta A. V. DNR su 99,9999999999996 % tikimybe. Teismas vertina, kad nėra jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo bÅ«do ir įrankio, pasekmių, kurių neginčijo ir pats kaltinamasis.Kaltinamajam inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymas tyčia.

Å ios aplinkybės kaltinamasis nepripažino. IÅ¡vada apie veikos subjektyviÄ jÄ pusę daroma ne vien iÅ¡ asmens parodymų, bet ir iÅ¡ kitų bylos duomenų, jų visumos. Teismas vertina, kad iÅ¡ apklaustų asmenų parodymų, taip pat objektyvių duomenų – nusikaltimo įrankio, sužalojimo pobÅ«džio, jo mechanizmo, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamajam inkriminuota kaltės forma pasitvirtino.Nukentėjusysis A. V. apie jam padarytÄ sužalojimÄ parodymų duoti negalėjo, kadangi, kaip jis nurodė, dėl patirtos traumos jo padarymo aplinkybių neatsimena.

Liudytojos O. M. parodymais, ji matė įvykio pradžiÄ â€“ A. V. padarė pastabÄ V. D., po to ji apie 15 min. laukė gaminamų kebabų, atsisukusi eiti, prie „Rimi“ parduotuvės matė stovinčius vienÄ prieÅ¡ kitÄ V. D. ir A. V., V. D. užsimojo, A. V. krito, žmonės Å¡aukė apie akmenį. R. S. parodymais, jis paties sužalojimo nematė. Å is liudytojas nurodė, kad dėl V. D. elgesio pasiskundė barmenė, V. D. ir T. Å . stovėjo netoli kazino, A. V. išėjo su jais paÅ¡nekėti.

Jie paÅ¡nekėjo, tuo viskas ir pasibaigė, V. D. ir T. Å . išėjo, po to jie vėl grįžo į barÄ , V. D., atrodo, Å¡nekėjosi su A. V.. Paskui R. S. su A. V. ir V. D. išėjo į laukÄ , įvyko konfliktas, susiginčijo su V. D.. R. S. asmeniÅ¡kai susiginčijo su V. D., jis trenkė R. S., pradėjo bėgti, dviese jį vijosi 50-100 metrų, pavijo. R. S. trenkė porÄ kartų V. D. į veidÄ , A. V. – irgi. V. D. tada atgal R. S. netrenkė. Tada jie iÅ¡siskirstė. Paskui R. S. matė A.

V. kruvinÄ . Kaip tai atsitiko, nematė, buvo bare. Po to R. S. padėjo pagauti V. D.. M. P., jo paties parodymais, nematė tokių įvykio aplinkybių, kurias nurodė R. S. – t. y., kaip A. V. ir R. S. aiÅ¡kinosi su V. D., V. D. sudavė R. S., jie su A. V. jį vijosi, pasiviję sudavė kelis smÅ«gius. M. P. paaiÅ¡kino, kad jis matė, kaip V. D. su draugu į barÄ buvo atėję du kartus. PirmÄ kartÄ su juo kalbėjosi A. V., po to, grįžęs antrÄ kartÄ , V. D. atsiprašė. Vėliau, kai M.

P. su A. V. rÅ«kė, V. D. atėjo, pamojo ranka A. V.. A. V. nuėjo, jie Å¡nekėjosi, o paskui liudytojas M. P. matė V. D. judesį ranka, kuriÄ jis prieÅ¡ tai laikė už nugaros, už galvos susiimantį A. V.. J. R., jos pačios parodymais, buvo su vaiku, įvykio visÄ laikÄ negalėjo stebėti. Å i liudytoja parodė, jog muÅ¡tynių nebuvo. V. D. konfliktavo su nukentėjusiuoju prie parduotuvės, kalbėjosi, o kaip ten buvo, kad jis pradėjo bėgti, J. R. neatsimena. Nestovėjo ir visÄ laikÄ Ä¯ juos nežiÅ«rėjo.

Pabendrauja, atsisuka, po to mato, kad jau bėga.Liudytojai L. J., T. Å ., L. P., Å¡ių liudytojų parodymais, paties įvykio nematė. Liudytojai R. T., liudytojas D. K., T. B., vertinant praneÅ¡imų bendrajam pagalbos informacijos centrui registravimo laikÄ â€“ atitinkamai, matė ne įvykį, kurio metu buvo sužalotas A. V., o kaltinamojo V. D. ir T. Å . gaudymÄ ir sulaikymÄ . Taip, pagal praneÅ¡imų bendrajam pagalbos centrui laikÄ , pirmoji apie įvykį pranešė R. T., iÅ¡ jos praneÅ¡imo teksto matyti, kad liudytoja jau 21.53 val. nurodė apie tai, kad vienam žmogui reikės greitosios, nes jis „labai žiauriai sukaltas“ ( t. 1, b. l. 10).

Atitinkamai, D. K. skambutis registruotas 21.54 val., T. B. - 21.56 val., t.y. dar vėliau nei R. T. praneÅ¡imas. Ä®vertinus apklaustų asmenų parodymus, darytina iÅ¡vada, kad jie nėra tapatÅ«s. Teismas vertina, kad kiekvienas asmuo matė situacijÄ iÅ¡ skirtingos pozicijos, skirtingus momentus, turėjo skirtingÄ suinteresuotumÄ jį detaliai stebėti, be to, kai kurie iÅ¡ asmenų buvo vartoję alkoholio, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad asmenų parodymai gali nevisiÅ¡kai sutapti ir dėl objektyvių priežasčių.

Taip pat teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ne visos nurodyto vakaro detalės yra vienodai svarbios paties nagrinėjamo įvykio aplinkybėms nustatyti, menkaverčiai prieÅ¡taravimai liudytojų parodymuose negali bÅ«ti laikomi esmine aplinkybe, neleidžiančia vadovautis tokių liudytojų parodymais priimant teismo sprendimÄ , todėl esminį dėmesį skiria parodymams, tiesiogiai susijusiems su pačiu A. V. sužalojimu, jo aplinkybėmis, o ne visa įvykio diena, detalėmis, iÅ¡einančiomis iÅ¡ bylos nagrinėjimo ribų.

Aukščiau paminėtų asmenų parodymais, tiesiogiai įvykį matė liudytojas M. P., taip pat, ne tiek detaliai, liudytoja O. M.. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M. P. parodymais, jog Å¡is liudytojas matė A. V. sužalojimo momentÄ netikėti nėra pagrindo. Visų pirma, Å¡is liudytojas, jo parodymais, matęs atÅ¡okantį nuo A. V. galvos akmenį (asfalto gabalÄ ), šį daiktÄ ir rado, jį atnešė į policijÄ . Teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad bÅ«tent Å¡iuo daiktu ir buvo sužalotas A.

V., kadangi ant jo rasta nukentėjusiojo kraujo, kuris jokiomis kitomis aplinkybėmis negalėjo atsirasti ant Å¡ios asfalto nuolaužos, atitinkančios ir kaltinamojo parodymus – asfalto nuolauža, tokio dydžio kaip akmuo, patogus paimti į rankÄ (vietÄ , iÅ¡ kurios V. D. paėmė asfalto nuolauÅ¾Ä , jis pats parodė parodymų patikrinimo vietoje metu ( t. 2, b. l. 9)). Teismas pasisako, kad apklaustų asmenų naudojami pavadinimai daiktui, kuriuo buvo sužalotas A. V. – akmuo, plyta, asfalto gabalas vertintini tik skirtingu apklaustų asmenų gebėjimu tiksliai apibÅ«dinti daiktÄ kalbinės iÅ¡raiÅ¡kos prasme, tačiau nekeliantį jokių abejonių dėl daikto, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis.

Taip pat, tarpusavyje sutampančiais liudytojų M. P. ir R. S. parodymais, kaltinamojo V. D. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis buvo sulaikytas apibėgus jo pasitraukimo kryptį aplink - teismas vertina, kad Å¡i objektyvi aplinkybė patvirtina liudytojo M. P. parodymus, jog jis matė tiek patį sužalojimÄ , tiek V. D. pasitraukimÄ . Teismas, vertindamas liudytojo M. P. parodymų patikimumÄ , atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, jog liudytojas pripažino sulaikymo metu sudavęs tiek T. Å ., tiek V. D., daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojas duoda nuoÅ¡irdžius parodymus, nenuslėpdamas jokių aplinkybių.

Teismas, vertindamas Å¡io liudytojo parodymų patikimumÄ , atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad juos atitinka kitos liudytojos, taip pat mačiusios nukentėjusiojo sužalojimÄ , O. M. parodymai, liudytojų M. P., O. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys. Teismas neturi pagrindo netikėti tarpusavyje sutampančiais visų apklaustų parodymais, jog V. D. ir T. Å . įvykio dienÄ Å¡lapinosi lauke, tai pamatė moteris su vaiku, su ja kilo konfliktas. Tuo bÅ«du, nustatyta A. V. įsikiÅ¡imo į įvykius priežastis – siekiant iÅ¡spręsti kilusį konfliktÄ .

Be aplinkybės, kad A. V. nebuvo nustatytas girtumas ligoninėje, aplinkybę, jog jis nebuvo apsvaigęs, patvirtino liudytojai M. P., R. S., kurie paaiÅ¡kino, jog A. V. prie jų prisijungė tik apie 21 val., jie iÅ¡gėrė tik po bokalÄ alaus. Tuo bÅ«du, objektyviai bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykyje dalyvavo alkoholio vartoję V. D., ir T. Å ., jie iÅ¡Å¡aukiančiai elgėsi jau parduotuvėje ( liudytojų O. M., L. L. J. parodymai), po to, perspėti dėl netinkamo elgesio, Å¡lapinimosi vieÅ¡oje vietoje, kėlė konfliktÄ su moterimis.

Bylos duomenimis, V. D. buvo įspėtas (kaltinamojo, liudytojų O. M., J. R. parodymai), netgi fiziÅ¡kai kontaktavo su nukentėjusiuoju (liudytojo R. S. parodymai). Teismas vertina, kad V. D. turėjo motyvÄ siekti atsilyginti nukentėjusiajam, todėl tiki liudytojo M. P. parodymais, jog V. D. sugrįžo, kvietėsi nukentėjusįjį laikydamas rankas už nugaros, po ko, nukentėjusiajam priartėjus, metė į jį turėtÄ asfalto nuolauÅ¾Ä , pataikė į galvÄ .Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai, bylos duomenų visuma paneigia kaltinamojo iÅ¡dėstytÄ versijÄ apie tai, jog jis metė akmenį bėgdamas, stengdamasis iÅ¡vengti persekiojimo, tuo pačiu, versijÄ apie gintį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012 pasisakyta, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik bÅ«tent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jos grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ Â kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis.

IÅ¡ visų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kėsinimosi, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, tai yra pavojingo, realaus ir akivaizdus, pradėto ar tiesiogiai gresiančio, bylos aplinkybėmis nebuvo. Teismas, aukščiau aptartais motyvais, neturi pagrindo netikėti liudytojo M. P. parodymais apie įvykio aplinkybes – tai yra, kad V. D., perspėtas nukentėjusiojo apie netinkamÄ elgesį, buvo nuėjęs, po to sugrįžo, pasikvietė nukentėjusįjį rankos judesiu, rankas laikė sau už nugaros.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo veidais vienas prieÅ¡ kitÄ , V. D. atliko judesį rankÄ , A. V. gavo smÅ«gį į galvÄ . Teismas, aukščiau nurodytais motyvais remdamasis liudytojo M. P. parodymais, kaltinamojo parodymais netiki, juos atmeta. Teismas vertina, kad, visų pirma, kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. Taip, parodymų patikrinimo metu, jis nurodė, jog metė asfalto nuolauÅ¾Ä Ä¯ A. V. pusiau atsisukęs (nuotraukoje prie parodymų patikrinimo protokolo matyti V. D., parodantis, kokioje pozoje bÅ«damas jis metė akmenį (t. 1, b. l. 9)).

Teisme jis nurodė, kad metė neatsigręždamas, sau per petį. Teismas vertina, kad toks metimas (nesitaikant), visų pirma, prieÅ¡tarauja paties kaltinamojo nurodomam tikslui – atbaidyti asmenį. Antra, taikliai mestas akmuo stipriai sužalojo A. V. - jei kaltinamojo tikslas, kaip nurodo kaltinamasis, buvo atbaidyti besivejantį, jis jau buvo pasiektas, nukentėjusysis, visų asmenų parodymais, jokios grėsmės po sužalojimo negalėjo kelti. Teismas vertina, kad tolesnė įvykių seka, nustatyta paties kaltinamojo parodymais - kas vyko toliau, jis nematė, perbėgo į kitÄ gatvės pusę, kur stotelėje jį pasivijo A.

V. draugai, - prieÅ¡tarauja jo parodymams apie pavojingÄ kėsinimÄ si, nuo kurio, neva, gynėsi kaltinamasis (paties kaltinamojo parodymais, sutampančiais su liudytojų M. P. ir R. S. parodymais, jis buvo pasivytas ne bėgant paskui, o apibėgus jo judėjimo kryptimi). Tuo bÅ«du, paties kaltinamojo parodymais, jis prieÅ¡ įvykį matė tik vienÄ nukentėjusįjį, jokie kiti asmenys jo nesivijo, jokių įrankių A. V. neturėjo, tuo tarpu A. D. turėjo akmenį, jį metė į nukentėjusįjį.

Taip pat, V. D. 2013 m. birželio 2 d. paaiÅ¡kinimo duomenimis, jis nurodė, kad birželio 2 d., prie troleibusų žiedo KaroliniÅ¡kėse, parduotuvės „Rimi“, buvo sumuÅ¡ti; dėl to, kad draugÄ sumušė ir atėmė telefonÄ , jis, V. D., padėjo pagelbėti, - t. y. tuojau po įvykio pats V. D. apie jokį užpuolimÄ nenurodė, prieÅ¡ingai, teigė, kad jis padėjo savo draugui.Teismas vertina, kad kaltinamojo versija apie tai, jog jį užpuolė nukentėjusysis, jis gynėsi nuo gresiančio pavojingo kėsinimosi, neatitinka apklaustų liudytojų parodymais nustatytos įvykių sekos, jo faktinių aplinkybių, kaltinamojo parodymus vertina siekimu iÅ¡vengti atsakomybės, jais netiki, atmeta.

Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-279/2010). Būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad automatiškai atsiranda pavojingas kėsinimasis.

Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali bÅ«ti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima bÅ«tinoji gintis, nes Å¡is baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-173/2011). Bylos duomenimis, kaltinamasis nebuvo netikėtai užpultas nukentėjusiojo, nenustatyta pavojingo kėsinimosi, dėl kurio atsirado teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Konsultacinėje iÅ¡vadoje konstatuoti kaltinamajam ir liudytojui T.

Å . padaryti nežymÅ«s sužalojimai, teismo vertinimu, patvirtina Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , kadangi jau po nukentėjusiojo sužalojimo, visų apklaustų asmenų parodymais, jie buvo sulaikyti, sulaikymo metu jiems buvo pavartota jėga.            Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. D. tyčia metė akmeniu į nukentėjusįjį, pataikė jam į galvÄ , padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tarp kaltinamojo veiksmų – asfalto nuolaužos metimo nukentėjusiajam į galvÄ â€“ ir kilusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys.

Priežastinio ryÅ¡io kaltinamasis neneigia, tik tvirtina, kad jis nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo. IÅ¡ tiesų, teismo vertinimu, kaltinamasis nesiekė sunkiai sutrikdyti A. V. sveikatÄ , tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.            Apie kaltinamojo tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas veikos aplinkybes: panaudotus įrankius, smurto pobÅ«dį, padarytų sužalojimų kiekį ir pobÅ«dį, jų lokalizacijÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius ir kt.          Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Taigi kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia – mesdamas 0, 5 kg ( tiksliai - 538,6 g) svorio akmenį į nukentėjusįjį iÅ¡ nedidelio atstumo, taikė jam į galvÄ , tai yra, jam tiko bet kokios pasekmės, jis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.V.

D. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 6135,93 Lt ieškinį dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo (t. 1, b. l. 52-53). Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nukentėjusysis turi pats padengti savo gydymo išlaidas. Nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas, dėl nukentėjusiojo gydymo Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidų, jų dydis pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis ( t. 1, b. l. 54-55).

IeÅ¡kinys pagrįstas, tenkintinas. Nukentėjusysis A. V. byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ( t. 2, b. l. 86-91). Kaltinamasis V. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko.          Dėl turtinės žalos A. V. nurodė, kad jis patyrė iÅ¡laidų vaistams, ir pajamų sumažėjimÄ , susijusį su gydymusi po patirto sužalojimo. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad praÅ¡o priteisti 651,12 Lt negautų pajamų ir 89,73 Lt už iÅ¡laidas vaistams.          Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos pagrįstas ir įrodytas, tenkintinas (patikslinus aritmetinį apsirikimÄ ).

           Nukentėjusysis pateikė kvitus, patvirtinančius, kad už vaistus jis išleido 89,73 Lt ( t. 2, b. l. 94, 125). Paaiškino, jog jam buvo paskirti B grupės vitaminai, nes nuo neurorubino jam buvo alergija, taip pat jam buvo paskirti plečiantys vaistai – agapurinas yra tokio veikimo. Nurodė, kad išsaugojo tik du kvitus, patvirtinančius išlaidas vaistams. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, jog iš darbo užmokesčio kortelės matyti, kad sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesiais jo atlyginimas (154 eilutė) sudarė 1980 Lt (balandžio mėn. jis buvo komandiruotėje).

Pajamų mokestis - 261,90 Lt, soc. draudimas – 178,20 Lt ( viso – 440,1 Lt), išmokėta darbo užmokesčio: 1980 - 440,1= 1539,9 Lt. Iš darbo užmokesčio kortelės (t. 2, b. l. 99, 186) matyti, kad butpinigiai ir maistpinigiai yra pastovūs, todėl į juos neatsižvelgia. Iš uždarbio kortelės, pažymos apie gautas pajamas ( t. 2, b. l. 186, 187) matyti, jog 2013 m. birželio mėn. jam priskaičiuota 1301,2 Lt ( eilučių 453 ir 454 „Karių ligos vidurkiai“ suma), pajamų mokestis – 139,72 Lt, soc. draudimas – 117,11 Lt ( viso - 256,83 Lt), išmokėta: 1301,2 – 256,83= 1044,34 (pastaba: turi būti – 1044,37). 2013 m. liepos mėn. jam priskaičiuota 1766,9 Lt (eilučių 154 ir 454 suma), pajamų mokestis 223,54 Lt, soc. draudimas – 159,02 Lt ( viso - 382,56 Lt).

Kadangi dėl patirto sužalojimo jis neteko 651,12 Lt pajamų, praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti. Negautų pajamų už rugpjūčio mėn. atsisako, kadangi šį mėnesį jis gavo ir atostoginius, negali pagrįsti tikslaus negautų pajamų dydžio.          Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos 1998 m. gegužės 5 d. įstatymas Nr. VIII-723, 68 str. 2 d., numato, kad laikinojo nedarbingumo (iÅ¡skyrus laikinÄ jį nedarbingumÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, susijusio su kario tarnybinių pareigų atlikimu karinių operacijų metu, taip pat susijusio su kariniais veiksmais vykdant strategines ar taktines karines užduotis (misijas), mokymus ar pratybas, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo) laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis.

Mokamo vidutinio darbo užmokesčio arba jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.          Pagal nukentėjusiojo pateiktus duomenis, 2013 m. birželio mėn. jam išmokėta: 1301,2 – 256,83=1044,37, liepos mėn. 1766,9-382,56=1384,34. Kadangi dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis neteko 651,09 Lt pajamų (1539,9+1539,9-1044,37-1384,34), ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Taip pat, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo paaiškinimu, kad dėl patirto sužalojimo jam teko gydytis, vartoti vaistus. Prašoma priteisti suma, 89,73 Lt, atitinka protingumo kriterijus, pagrįsta mokėjimo kvitais, tenkintina. Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos A. V. nurodė, kad dėl galvos traumos jis negrįžtamai apkurto kaire ausimi, dėl to jo bendras klausos lygis ženkliai sumažėjo. Lietuvos kariuomenės komisijos A. V. sveikatos lygis įvertintas žemiausiu, įmanomu dirbti, jo ateities perspektyvoms siekti karjeros žvalgyboje kelias užkirstas.

Po sužalojimo jis buvo operuotas, ilgai gydėsi, turėjo vartoti vaistus, sunkiai orientuojasi aplinkoje, dažni atminties sutrikimai kartais neatpažįsta žmonių, pamirÅ¡ta. Dėl patirtų sužalojimų netekęs dalies klausos ir suprastėjus orientacijai, profesiniams gebėjimams, dėl iÅ¡kęsto fizinio ir dvasinio skausmo, vidinės depresijos, iÅ¡ esmės pasikeitusio gyvenimo bÅ«do negalint tinkamai užsiimti profesine veikla, dėl prarastos galimybės gauti didesnes pajamas, negalėjimo gyventi visaverčio gyvenimo, jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 100000 Lt. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad neturtinė žala jam padaryta dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, pasekmės jam liks visÄ gyvenimÄ .

Liko koordinacijos sutrikimas, galvos skausmai, kurtumas, ausyje pastovus skambesys. Dėl traumos jam buvo sumažinta nustatyta sveikatos grupė – D, vietoje buvusios A. Tai susiję su darbu, nes negali daryti karjeros kariuomenėje, D grupė – paskutinė leidžiama. Specialių operacijų jam negalima atlikti, nes ten priima tik su A ir B sveikatos grupėmis. Dėl sužalojimų jis apribotas daryti karjerÄ , daug sunkiau tarnauti net ir savo pareigose. Dėl traumos jam padaryta žala ne tik karjeros srityje, bet ir privačiame gyvenime.

Jis sunkiau bendrauja su žmonėmis, bÅ«na ir patyčių. Klausa jam nebeatsistatė. Galvos skausmus jis patiria bent kartÄ per savaitę, spaudžia kairę galvos pusę. Po traumos jis iÅ¡liko tose pačiose pareigose. Kai grįžo į savo pareigas, gydymo nebetęsė. Kai pradėjo tarnybÄ , kryptingai siekė patekti į spec. operacijų pajėgas, dabar jis tenori iÅ¡likti kariuomenėje. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, A. V. pateikė dokumentus. IÅ¡ Ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 3864 matyti, kad vyr. eil.

A. V. pagal Lietuvos Respublikos Karinės medicinos ekspertizės nuostatų ekspertinių išvadų lentelės 187,3; 183,4; 74,2 straipsnio 3 skiltį, tinkamas profesinei karo tarnybai, tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal D sveik. gr. ( t. 1, b. l. 70, 96, t. 2, b. l. 188). Ekspertinių išvadų lentelės, patvirtintos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139, 74.2 p. numatytas klausos pažeidimas – vienpusis kurtumas ar ryškus abipusis prikurtimas, 3 skiltyje nurodoma – tinkami su 6 laipsnio apribojimu ( t. 1, b. l. 71-88).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės A. V. ligos istorijos epikrizės matyti, kad jis buvo hospitalizuotas 2013-06-02, išrašytas 2013-06-07 ( t. 2, b. l. 92). Iš UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ epikrizės matyti hospitalizacijos laikas: 2013-07-16 – 2013-07-31 ( t. 2, b. l. 43). Iš laikinojo nedarbingumo pažymos Nr. 081547 matyti, kad A. V. buvo nedarbingas nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 26 d. ( t. 2, b. l. 95, 189). Iš Pažymėjimo Nr. KB-1037 matyti, kad eil.

A. V. 2012-09-10 – 2012-09-28 mokėsi ir baigė Motorizuotosios žvalgybos kursÄ ( t.2, b. l. 100). IÅ¡ Pažymėjimo Nr. 405 matyti, kad eil. A. V. 2011-04-14 baigė Priverstinio paraÅ¡iuto skleidimo Å¡uolių kursÄ ( t. 2, b. l. 101). IÅ¡ Sertifikato Nr. 1405 matyti, kad eil. A. V. 2011-04-11 atliko Å¡uolį paraÅ¡iutu, jam įteiktas Lietuvos kariuomenės ženklas „ParaÅ¡iutininko sparnai“ ( t. 2, b. l. 102). IÅ¡ Sertifikato Nr. 0226 matyti, kad eil. A. v. 2012-02-29 turėdamas 10 Å¡uolių atliko sudėtingÄ Å¡uolį paraÅ¡iutu, jam įteiktas Lietuvos kariuomenės ženklas „ParaÅ¡iutininko sparnai“ su viena žvaigždute ( t. 2, b. l. 103).

IÅ¡ Pažymėjimo Nr. MP-014619 matyti, kad eilinis A. V. 2011-10-10 – 2011-10-28 mokėsi ir baigė Radijo ryÅ¡io FALKON serijos įrangos techniko kursÄ ( t. 2, b. l. 104). IÅ¡ Pažymėjimo Nr. MP-014934 matyti, kad eilinis A. V. 2012-02-20 – 2012-03-02 mokėsi ir baigė Priverstinio paraÅ¡iutinio skleidimo Å¡uolių kursÄ ( t. 2, b. l. 105). IÅ¡ Pažymėjimo Nr. KB-603 matyti, kad eil. A. V. 2012-03-05 – 2012-05-04 mokėsi ir baigė Patrulio kursÄ ( t. 2, b. l. 106). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis A. V. patirtos neturtinės žalos dydį pagrindė patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, karjeros galimybių sumažėjimu. Specialisto iÅ¡vados duomenimis, A. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Medicininių dokumentų duomenimis, jis buvo gydomas nuo 2013 m. birželio 2 d. iki 2013 m. liepos 31 d. IÅ¡ Ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 3864 matyti, kad A. V. tinkamas profesinei karo tarnybai, tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal D sveik. gr. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimu, specialisto iÅ¡vada, ekspertinio nutarimo pažyma byloje yra įrodyta, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo A. V. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiÅ¡kusi fiziniu skausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, galimybės pilnaverčiai tęsti tarnybÄ kariuomenėje, siekti aukÅ¡tesnės karjeros netekimu, tuo pačiu, gyvenimo kokybės esminiu pablogėjimu.            Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikÅ¡mingumas.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).Teismas vertina, kad klausos viena ausimi esminis sutrikdymas jaunam žmogui, tarnaujančiam specifinėje, karo, tarnyboje, kur gera sveikata yra viena iÅ¡ bÅ«tinų tarnybos sÄ lygų, padarė Å¡iam žmogui didelę neturtinę žalÄ .

Nors nukentėjusysis buvo gydomas sÄ lyginai neilgÄ laikÄ , teismas vertina, kad patirto sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės, taip pat, pergyvenimas dėl tolimesnės tarnybos galimybės, dėl prarastų karjeros galimybių nukentėjusiajam sukėlė papildomus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Kitas reikÅ¡mingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalÄ padariusio asmens kaltė, veikos pobÅ«dis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala Å¡ioje byloje padaryta V. D. tyčiniais veiksmais, žala nukentėjusiojo sveikatai padaryta jam sudrausminus netinkamai besielgiančius asmenis.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis – jauni, darbingi asmenys, taip pat į padarytos turtinės žalos dydį.           Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiÅ¡kose bylose: nukentėjusiesiems, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama ir 25000 Lt (2012 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2012), ir 40000 Lt (2010 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2010), ir 100000 Lt (2011 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2011 - Å¡ioje byloje  nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis tapo visam gyvenimui neįgalus, neteko 100 procentų darbingumo, jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis).

          Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat vadovaujamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.          Įvertinus bylos aplinkybių visumÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam atlygintina 45000 Lt neturtinė žala.

          Nukentėjusysis A. V. prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo turėtas iÅ¡laidas advokato darbui apmokėti – 3300 Lt ( t. 3, b. l. 127). Mokėjimo 2014-01-14 pavedimo duomenimis, A. V. pervedė 1000 Lt ( t. 3, b. l. 129), pinigų priėmimo 2014-05-19 kvito Nr. 711573 duomenimis, sumokėjo 500 Lt ( t.3, b. l. 130), mokėjimo 2014-05-19 pavedimo duomenimis, pervedė 1800 Lt ( t.3, b. l. 132), viso – 3300 Lt.             Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.           Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. teismas turi teisę, bet ne pareigÄ nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-410/2008) nuostatos suponuoja, kad gali bÅ«ti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti dydis.

          Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumÄ , kaltinamojo turtinę padėtį – dirbantis, yra jauno amžiaus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotina 3300 Lt nukentėjusiojo iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.           Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

       Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.              Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - sunkus nusikaltimas. V. D. teistas (b. l. 36), administracine tvarka baustas ( t. 1, b. l. 171-172), VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 163, 164), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, 2007-03-06, 2007-12-15, 2008-04-28, 2008-05-05 buvo pristatytas į apsvaigimo med. apžiÅ«ros kabinetÄ ; iÅ¡vada: narkotinis apsvaigimas ( t. 1, b. l. 165), yra vedęs, turi mažametę dukrÄ ( t. 2, b. l. 28), 2009 m. gegužės-liepos mėn. dalyvavo mokymuose „Kompiuterinis raÅ¡tingumas“ ( t. 2, b. l. 29), 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. dalyvavo mokymuose „Teisinio raÅ¡tingumo mokymai“ ( t. 2, b. l. 30), 2010 m. spalio 29 d. dalyvavo seminare pagal ES fondų finansuojamo projekto „Psichologinės ir socialinės pagalbos nuteistiesiems teikimas“ vieÅ¡inimÄ ( t. 2, b. l. 31), 2009 m. lapkričio mėn. – 2010 m. sausio mėn. dalyvavo mokymuose „Nuteistųjų integracija į visuomenę“ (t. 2, b. l. 32), 2010-12-31 įgijo kvalifikacijos pažymėjimÄ , patvirtinantį, kad jis baigė mÅ«rininko mokymo programÄ ( t. 2, b. l. 33), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. spalio 2 d. charakteristikos ir Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. spalio 8 d. charakteristikos duomenimis, charakterizuojamas teigiamai ( t. 2, b. l. 36, 40), „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-13 pažymos duomenimis, mokosi 12 klasėje, mokymosi forma – neakivaizdinė ( t. 3, b. l. 126).          V.

D. teisiamas devintÄ kartÄ , teistumui neiÅ¡nykus, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis, atsižvelgus į kaltės formÄ â€“ netiesioginė tyčia, į dokumentais patvirtintus teigiamus kaltinamojo asmenybės pokyčius, siekiant iÅ¡augoti teigiamus socialinius ryÅ¡ius, nustatytinas mažesnio, nei sankcijoje numatyto vidurkio.           V. D. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. numatyta tvarka 2013 m. birželio 2 d., 22.20 val. ( t. 2, b. l. 12), paleistas 2013 m. birželio 3 d., 20.00 val. ( t. 2, b. l. 13).

Laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę.         V. D. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 14, 15), paliktina.  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi paskirtas laikinas V. D. nuosavybės teisės apribojimas, skiriant dalinį nuosavybės teisės apribojimÄ , uždraudžiant disponuoti nuosavybės teise, į:  ¼ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 63700 Lt, ¼ pastato – viralinė, (duomenys neskelbtini).,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1360 Lt, ¼ pastato – garažas, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2240 Lt, ¼ pastato – tvartas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4420 Lt, ¼ pastato – Å«kinis pastatas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1610 Lt, ¼ pastato – Å«kinis pastatas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1750 Lt, ¼ kitų statinių – kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 677 Lt; 1/6 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1800 Lt ( t. 2, b. l. 110).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieÅ¡kinio dalyje.          Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asfalto gabalas, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 20 ( t. 1, b. l.103, 104), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.                Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

        V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams.        Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtÄ bausmę laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013 m. birželio 2 d. iki 2013 m. birželio 3 d., vienÄ dienÄ .        Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.        Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

        V. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti.         A. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ V. D. 740,82 Lt turtinei žalai atlyginti ir 45000 Lt neturtinei žalai atlyginti A. V. naudai.         Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. D. 3300 Lt nukentėjusiojo A. V. iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.        Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ V.

D. 6135,93 Lt         Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai. V. D. laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , skiriant dalinį nuosavybės teisės apribojimÄ , uždraudžiant disponuoti nuosavybės teise, į:  ¼ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 63700 Lt, ¼ pastato – viralinė, (duomenys neskelbtini)unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1360 Lt, ¼ pastato – garažas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2240 Lt, ¼ pastato – tvartas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4420 Lt, ¼ pastato – Å«kinis pastatas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1610 Lt, ¼ pastato – Å«kinis pastatas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1750 Lt, ¼ kitų statinių – kiemo statinių, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 677 Lt; 1/6 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)unikalus Nr. 4117-0600-0617, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1800 Lt, palikti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieÅ¡kinio dalyje.

        DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asfalto gabalÄ , perduotÄ saugoti į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 20 ( t. 1, b. l.103, 104), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.                 Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                              Nijolė Žimkienė