2019-03-28 Nr. AB-7748-3-65-3-00080-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-501-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00080-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. K.-Č. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. K.-Č. ir M. B. skundus atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo apmokėti už viršvalandinį darbą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Utenos AVPK) apmokėti jai 60 Eur už 8 val. viršvalandžius 2017 m. sausio mėn.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji statutinė valstybės tarnautoja – Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausioji patrulė. Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būryje yra taikoma suminė darbo laiko apskaita ir vieno mėnesio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis. Pareiškėja dirba pagal iš anksto suplanuotą ir patvirtintą darbo grafiką pamainomis, vienos pamainos trukmė yra ne ilgesnė kaip 12 val. Pareiškėjai nepagrįstai nebuvo apskaityti viršvalandžiai ir už juos nebuvo sumokėta. Pareiškėja pagal 2017 m. sausio mėn. darbo grafiką dirbdama 12 val. trukmės pamainoje 2017 m. sausio 14 d. (nuo 6 val. iki 18 val.), užsitęsus tarnybos vykdymui, faktiškai išdirbo nuo 6 val. iki 20.30 val., dėl to laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 19 d., t. y. per savaitę (7 dienų laikotarpį), faktiškai dirbo 54,5 val. ir 6,5 val. viršijo nustatytą 48 val. savaitės darbo laiko normą. Taip pat pareiškėjai nepagrįstai nebuvo apskaityti viršvalandžiai, kai ji 2017 m. sausio 21 d. vietoje numatytų 12 val. (nuo 6 val. iki 18 val.), užsitęsus tarnybai, faktiškai išdirbo nuo 6 val. iki 19.30 val. Todėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 26 d. faktiškai dirbo 49.5 val. ir 1.5 val. viršijo nustatytą 48 val. savaitės darbo laiko normą.

3. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Utenos AVPK apmokėti jam 30 Eur už 4 val. viršvalandžius 2017 m. sausio mėn. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas – Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis. Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būryje yra taikoma suminė darbo laiko apskaita ir vieno mėnesio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis. Pareiškėjas dirba pagal iš anksto suplanuotą ir patvirtintą darbo grafiką pamainomis, vienos pamainos trukmė yra ne ilgesnė kaip 12 val. Pareiškėjas pagal 2017 m. sausio mėn. darbo grafiką dirbdamas 12 val. trukmės pamainoje (nuo 6 val. iki 18 val.), užsitęsus tarnybos vykdymui, 2017 m. sausio 14 d. faktiškai išdirbo nuo 6 val. iki 20.30 val., todėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. sausio 18 d., t. y. per savaitę (7 dienų laikotarpį), faktiškai dirbo 50,5 val., t. y. 2,5 val. viršijo nustatytą 48 val. savaitės darbo laiko normą. Pareiškėjui nepagrįstai nebuvo apskaityti viršvalandžiai, kai jis 2017 m. sausio 21 d. vietoje numatytų 12 val. (nuo 6 val. iki 18 val.), užsitęsus tarnybai, išdirbo nuo 6 val. iki 19.30 val. Todėl pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. sausio 25 d. faktiškai dirbo 49.5 val., ir 1.5 val. viršijo nustatytą 48 val. savaitės darbo laiko normą.

4. Atsakovas Utenos AVPK atsiliepimais prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būryje nagrinėjamu atveju buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita ir nustatytas 1 mėnesio suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis. Pareiškėjai netinkamai vertina viršvalandinio darbo trukmės apskaičiavimą, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, t. y. neatsižvelgia į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 37 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2739 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nuostatą, kad pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 val., vidutinis darbo laikas per savaitę (7 dienų laikotarpį), įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 val. Sąvoka „vidutinis“ reiškia apskaitos laikotarpio bendrą valandų sumą, o ne, kaip mano pareiškėjai, savaitės valandų sumą, kuri gali būti vertinama tik tada, kai netaikoma suminė darbo laiko apskaita. Pareiškėja šiuo atveju dirbo 122 val., kai nustatyta apskaitinio laikotarpio darbo norma buvo 128 val., o pareiškėjas dirbo 148 val., kai nustatyta apskaitinio laikotarpio norma buvo 150 val.

II. 5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kelia ginčą dėl atsakovo Utenos AVPK pareigos apmokėti jiems už viršvalandinį darbą nevykdymo. Pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai, einantys Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiųjų patrulių pareigas. Pareiškėjų užimamos pareigybės (vyriausiasis patrulis) patenka į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. Nr. 5-V-474 patvirtintą Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (22 p.). Byloje pateikti Utenos AVPK viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 89-V-102 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“, jį papildantis ir pakeičiantis Utenos AVPK viršininko 2016 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 89-V-247 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 89-V-102 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ pakeitimo“ patvirtina, kad bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu darbuotojams, dirbantiems pamainomis, nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiuose Utenos AVPK padaliniuose, tarp jų ir Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būryje, buvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis – 1 mėnuo. Minėtais Utenos AVPK viršininko įsakymais pareiškėjų pareigybės priskirtos Utenos AVPK pareigybėms, kurias užimantys asmenys dėl darbo (tarnybos) sąlygų negali palikti darbo vietos pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, todėl jiems šios pertraukos laikas įskaitomas į darbo laiko trukmę. Šie darbo laiko apskaitą detalizuojantys Utenos AVPK viršininko įsakymai yra nenuginčyti ir galiojantys. Todėl Utenos AVPK, apskaitydamas pareiškėjų darbo laiką ir apskaičiuodamas darbo užmokestį, pagrįstai taikė suminę darbo laiko apskaitą. Kita vertus, net ir taikant suminę darbo laiko apskaitą, buvo būtina vadovautis Statuto 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reikalaujančiomis, kad vidutinis darbo laikas per savaitę (7 dienas) neviršytų 48 val.

7. Įvertinęs byloje esančius 2017 m. sausio mėn. darbo grafikų duomenis (darbo grafikai buvo pakeisti, atsižvelgiant į tarnybos aplinkybes), darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, Utenos AVPK pareiškėjams parengtus raštus dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbą, pareiškėjų ir atsakovo atstovų paaiškinimus, teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl suminės darbo apskaitos taikymo vidaus reikalų statutinėse įstaigose (toliau – Rekomendacijos) 10 punkto 2 dalies nuostatomis, apskaičiuodamas maksimalų valandų skaičių pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 val. darbo savaitės trukmę per 1 mėnesio apskaitinį laikotarpį, 2017 m. sausio mėn. pareiškėjai nustatė 128 val. maksimalų darbo laiką, kurį viršijantis darbo laikas turėtų būti laikomas viršvalandžiais, o pareiškėjui nustatė 150 val. maksimalų darbo laiką, kurį viršijantis darbo laikas turėtų būti laikomas viršvalandžiais. Pareiškėja 2017 m. sausio mėn. dirbo 122 val., o pareiškėjas – 148 val. Taigi per visą nustatytą vieno mėnesio apskaitos laikotarpį pareiškėjų darbo laikas neviršijo jiems suminės darbo apskaitos laikotarpiu nustatyto maksimalaus darbo laiko. Taip pat nebuvo pažeistas ir Statuto 37 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas dėl darbo laiko trukmės, pagal kurį apskaitos laikotarpiu, o nagrinėjamu atveju – 2017 m. sausio mėn., negalėjo būti viršyta 48 val. vidutinė darbo laiko per savaitę trukmė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, apskaičiavus vidutinę 2017 m. sausio mėn. pareiškėjų per savaitę (7 dienų laikotarpį) dirbto laiko trukmę, ji neviršija 48 val. darbo laiko per savaitę trukmės. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo pareiškėjų skunduose nurodytas išdirbtas valandas laikyti viršvalandžiais ir pareiškėjams apmokėti už viršvalandinį darbą.

III. 8. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti ir įpareigoti atsakovą Utenos AVPK apmokėti 57,87 Eur (neatkaičius mokesčių) nepriemokos sumą už 2017 m. sausio mėn. išdirbtas 8 val. viršvalandžių.

9. Pareiškėja nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į faktines aplinkybes apie tai, jog buvo viršyta nustatyta pamainos darbo trukmė ir poilsio tarp darbo pamainų režimas. Tarp byloje pateiktų darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateiktų duomenų yra matyti aiškūs prieštaravimai. 2017 m. sausio mėn. darbo grafike Nr. 89-IL-299 pareiškėjai buvo nustatytos pamainos 2017 m. sausio 6 d. ir 2017 m. sausio 21 d., kurių trukmė 12 val. Vėliau pakeistuose 2017 m. sausio mėn. darbo grafikuose Nr. 89-IL-11061, Nr. 89-IL-175, Nr. 89-IL-299 darbo laikas buvo keistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. pareiškėjos ligos. 2017 m. sausio mėn. darbo grafike Nr. 89-IL-443 buvo atlikti pamainos trukmės pakeitimai atgaline data ir nurodyta, kad 2017 m. sausio 14 d. pareiškėjos pamainos trukmė yra nuo 6 val. iki 20.30 val., t. y. pamainos trukmė yra 14.30 val. 2017 m. sausio mėn. darbo grafike Nr. 89-IL-573 atlikti pareiškėjos pamainos trukmės pakeitimai atgaline data ir nurodyta, kad pareiškėjos pamainos trukmė 2017 m. sausio 21 d. yra nuo 6 val. iki 19.30 val., t. y. pamainos trukmė yra 13.30 val.

Taip pat matyti, kad tarp darbo pamainų 2017 m. sausio 21 d. (faktiškai darbo pamaina dirbta nuo 6 val. iki 19.30 val.) ir 2017 m. sausio 22 d. (faktiškai darbo pamaina dirbta nuo 18 val.) yra mažesnis nei nustatytas nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas. 2017 m. sausio mėn. Kelių policijos skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. 89-IL-1025 yra pažymėtas pareiškėjos faktiškai dirbtas laikas, tačiau nėra pažymėti dirbti viršvalandžiai. Skundžiamas teismo sprendimas suponuoja, kad taikant suminę darbo laiko apskaitą galima viršyti Statuto 37 straipsnio 3 dalyje nustatytą darbo laiko trukmę.

Vis dėlto tai prieštarauja materialinėms teisės normoms. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, pagal kurią Statuto 37 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos, kurios gali būti dvejopos – 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Statuto 37 straipsnis nenustato, kad nustatytos maksimalios darbo laiko normos, t. y. darbo laiko per savaitę (7 dienų laikotarpį), gali būti nesilaikoma, kai darbo laiko norma apskaitoma ilgesnės trukmės kalendoriniu laiku (mėnesiu, ketvirčiu).

Statute taip pat nėra nustatyta, kad apskaičiuojant pareigūnų darbo laiko normas per ilgesnį laikotarpį turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-691-525/2015).

10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir įpareigoti atsakovą Utenos AVPK apmokėti 25,16 Eur (neatkaičius mokesčių) nepriemokos sumą už 2017 m. sausio mėn. išdirbtas 4 val. viršvalandžių.

11. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į faktines aplinkybes apie tai, jog buvo viršyta nustatyta pamainos darbo trukmė ir poilsio tarp darbo pamainų režimas. Tarp byloje pateiktų darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateiktų duomenų yra matyti aiškūs prieštaravimai. 2017 m. sausio mėn. darbo grafike Nr. 89-IL-10819 pareiškėjui buvo nustatytos pamainos 2017 m. sausio 14 d. ir 2017 m. sausio 21 d., kurių trukmė 12 val. Vėlesniame 2017 m. sausio mėn. darbo grafike Nr. 89-IL-175 buvo pakeistas pareiškėjo 2017 m. sausio 6 d. pamainos laikas ir tai buvo padaryta pareiškėjo sutikimu. 2017 m. sausio 18 d. darbo grafike Nr. 89-IL-443 buvo atlikti pamainos trukmės pakeitimai atgaline data ir nurodyta, kad pareiškėjo pamainos trukmė 2017 m. sausio 14 d. yra nuo 6 val. iki 20.30 val., t. y. pamainos trukmė yra 14.30 val. 2017 m. sausio mėn. darbo grafike Nr. 89-IL-573 atlikti pamainos trukmės pakeitimai atgaline data ir nurodyta, kad pareiškėjo pamainos trukmė 2017 m. sausio 21 d. yra nuo 6 val. iki 19.30 val. , t. y. pamainos trukmė – 13.30 val.

Taip pat matyti, kad tarp pamainų 2017 m. sausio 21 d. (faktiškai darbo pamaina dirbta nuo 6 val. iki 19.30 val.) ir 2017 m. sausio 22 d. (faktiškai darbo pamaina dirbta nuo 18 val.) yra mažesnis nei nustatytas nepertraukiamo poilsio tarp dienų (pamainų) laikas. 2017 m. sausio mėn. darbo grafike Nr. 89-IL-986 darbo laiko grafikas buvo keistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. pareiškėjo ligos. 2017 m. sausio mėn. Kelių policijos skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. 89-IL-1025 yra pažymėtas pareiškėjo faktiškai dirbtas laikas, tačiau nėra pažymėti dirbti viršvalandžiai.

Skundžiamas teismo sprendimas suponuoja, kad taikant suminę darbo laiko apskaitą galima viršyti Statuto 37 straipsnio 3 dalyje nustatytą darbo laiko trukmę. Vis dėlto tai prieštarauja materialinėms teisės normoms. Teismas nesivadovavo LVAT praktika, pagal kurią Statuto 37 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos, kurios gali būti dvejopos – 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Statuto 37 straipsnis nenustato, kad nustatytos maksimalios darbo laiko normos, t. y. darbo laiko per savaitę (7 dienų laikotarpį), gali būti nesilaikoma, kai darbo laiko norma apskaitoma ilgesnės trukmės kalendoriniu laiku (mėnesiu, ketvirčiu).

Statute taip pat nėra nustatyta, kad apskaičiuojant pareigūnų darbo laiko normas per ilgesnį laikotarpį turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, nustatyta Darbo kodekse (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-691-525/2015).

12. Atsakovas Utenos AVPK atsileipimu pareiškėjų skundus prašė atmesti kaip nepagrįstus. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepimuose į pareiškėjų skundus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai taikė materialinės teisės normas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, apskaičiavus vidutinę 2017 m. sausio mėn. pareiškėjų per savaitę dirbto laiko trukmę, ji neviršija 48 val. darbo laiko per savaitę trukmės. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo pareiškėjų skunde nurodytas išdirbtas valandas laikyti viršvalandžiais ir pareiškėjams apmokėti už viršvalandinį darbą.

13. Pareiškėja atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo ir jame išdėstytais argumentais sutinka.

14. Pareiškėjas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su juo ir jame išdėstytais argumentais sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo užmokesčio už pareiškėjų darbą viršvalandžių metu atlyginimo. Pareiškėjai šioje byloje nurodė, kad jie yra Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausieji patruliai ir dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą. Pareiškėjų teigimu, jiems nebuvo sumokėta už dirbtą viršvalandinį darbą 2017 m. sausio mėn. (suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis).

16. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad 2017 m. sausio mėn. pareiškėjai nedirbo viršvalandinio darbo. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus, kuriuos grindžia iš esmės šiais argumentais: 1) 2017 m. sausio mėn. tam tikromis savaitėmis dirbo ilgiau nei 48 val.; 2) tarp pareiškėjų pamainos 2017 m. sausio 21 d. ir pamainos 2017 m. sausio 22 d. yra per mažas nepertraukiamo poilsio laikas.

17. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniuose skunduose akcentuojamus aspektus.

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjų apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantai naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, juos papildo.

20. Dėl pirmojo pareiškėjų argumento pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjams ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2017 m. sausio mėn., buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita. Dėl to šioje byloje apskaitant pareiškėjų darbo laiką yra aktuali Statuto 37 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2739 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kurioje nustatyta, kad tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita; šių pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, vidutinis darbo laikas per savaitę (7 dienų laikotarpį), įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ilgesnė kaip 12 valandų, privalo būti ne trumpesnis kaip iki nepertraukiamo poilsio buvusios pamainos kartu su viršvalandžiais trukmė; suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai.

21. Taigi pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad jų darbo laikas per savaitę negali viršyti 48 val., kadangi pagal šiam ginčui aktualią Statuto 37 straipsnio 3 dalies redakciją būtent vidutinis darbo laikas per savaitę (7 dienų laikotarpį), įskaitant viršvalandžius, per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti 48 val. Tai reiškia, kad pagal Statuto 37 straipsnio 3 dalį 2017 m. sausio mėn. apskaitinio laikotarpio metu galėjo būti savaičių, kada pareiškėjai dirbo ilgiau nei 48 val., tačiau vidutinis pareiškėjų darbo laikas per savaitę per apskaitinį laikotarpį negalėjo viršyti 48 val. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjų apeliaciniuose skunduose nurodoma LVAT praktika yra pagrįsta ankščiau galiojusio Statuto 29 straipsnio 3 dalies (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.), kurioje nustatytas kitoks reglamentavimas viršvalandinio darbo aspektu nei Statuto 37 straipsnio 3 dalyje, nuostatomis, dėl to šioje byloje yra neaktuali.

22. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio (I t., b. l. 21–23, 80–82) ir vėliausiai, t. y. 2017 m. sausio 31 d., datuoto 2017 m. sausio mėn. darbo grafiko (I t., b. l. 137–141) duomenys patvirtina ir pareiškėjai neginčija aplinkybės, kad jie 2017 m. sausio mėn. (t. y. apskaitiniu laikotarpiu) atitinkamai dirbo 122 val. (pareiškėja) ir 148 val. (pareiškėjas), o jų vidutiniškai per savaitę apskaitiniu laikotarpiu dirbtas darbo laikas neviršijo 48 val. Vadinasi, pareiškėjai nagrinėjamu atveju nedirbo viršvalandinio darbo ir dėl to neturi teisės į apmokėjimą už jį.

23. Įvertinus bylai aktualius minėtų darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir darbo grafiko duomenis, sutiktina su pareiškėjais, kad tarp jų pamainos 2017 m. sausio 21 d. ir pamainos 2017 m. sausio 22 d. buvo per mažas nepertraukiamo poilsio laikas, kuris turi būti garantuojamas pagal Statuto 37 straipsnio 3 dalį, t. y. pareiškėjai 2017 m. sausio 21 d. dirbo 13.30 val., o nepertraukiamo poilsio laikas iki pamainos 2017 m. sausio 22 d. buvo tik 10.30 val. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad tai, jog šiuo atveju buvo nežymiai pažeista pareiškėjų teisė į nepertraukiamą poilsį tarp darbo dienų (pamainų) ir pareiškėjai dirbo šio nepertraukiamo poilsio laikui skirtu metu, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjams už tokį darbą apmokėti kaip už viršvalandinį darbą.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų I. K.-Č. ir M. B. apeliacinius skundus atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė