2015-11-10 Nr. AB-21647-3-61-3-02812-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3547-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02812-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus skundą atsakovui Lietuvos pataisos įstaigų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo V. L., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatorius 2015 m. gegužės 21 d. pateikė teismui skundą, kuriame teismo prašo panaikinti atsakovo Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 14-(15) „Dėl nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos renkamojo organo nariui“.

Skunde nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų pareigų, susijusių su suimtųjų telefoninių skambučių kontrole, atlikimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir Šiaulių TI APS) prižiūrėtojai L. Č., V. L., D. M. ir Ž. K., neužtikrino Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių XII dalies 75 ir 76 punktų reikalavimų tinkamo vykdymo, t. y. besiskambinantį suimtąjį R. J. paliko be priežiūros, dėl ko buvo atlikti skambučiai telefonų numeriais, kuriems neduotas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimas. Konstatuota, kad APS pareigūnai aplaidžiai vykdė Šiaulių TI APS Pareigybės aprašymo V-os dalies 27.3 punkte nustatytas tarnybines funkcijas, kur numatyta, kad prižiūrėtojas, atliekantis pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu pareigas, privalo – užtikrinti, kad suimtieji skambintų tik ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jį kontroliuojančio prokuroro, ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodytais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 min. 2015 m. balandžio 16 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr.37/05-20 „Dėl netinkamos suimtųjų telefoninių skambučių kontrolės“, kurioje pasiūlyta Šiaulių TI APS prižiūrėtojams L. Č., V. L., D. M. ir Ž. K. už padarytus tarnybinius nusižengimus skirti tarnybines nuobaudas – pastabas.

Nurodė, kad, vadovaujantis Tarnybos statuto 30 straipsnio 10 dalimi, Taisyklių 83 punktu bei 2014 m. liepos 23 d. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. ST-75/LR6-KS-7(14)/2-S 22.2 punktu, 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr.14/01-8226 buvo kreiptasi į Lietuvos pataisos įstaigų profesinę sąjungą dėl sutikimo (nesutikimo) skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą trečiajam asmeniui V. L. 2015 m. balandžio 28 d. buvo gautas Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos raštas Nr.14-(15), kuriame nurodoma, kad profesinė sąjunga neduoda išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos narei V. L. ir nesutikimą grindžia tuo, kad tyrimas atliktas neišsamiai, neįvardintos visos svarbios aplinkybės, bei nenustatyta atsakomybė asmenų nesugebančių tinkamai organizuoti tarnybą. Taip pat manoma, kad nuobaudą V. L. norima skirti dėl jos aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje. Pareiškėjas nesutinka su profesinės sąjungos sprendimu ir nurodo, jog Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties 22.1 punktas profesinės sąjungos atstovams suteikia galimybę stebėtojo teisėmis dalyvauti komisijos, tiriančios bausmių vykdymo sistemos įstaigos darbuotojo galimai padarytą drausminį (tarnybinį) nusižengimą, posėdžiuose. Spręsdama dėl sutikimo (nesutikimo) skirti tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga turėjo įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nenurodyta nei vienos aplinkybės ar motyvų, pagrindžiančių ar bent leidžiančių manyti, kad tarnybinė nuobauda V. L. skiriama dėl jos narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Mano, kad profesinė sąjunga viršijo savo kompetenciją, atsisakymą duoti sutikimą grįsdama, jos nuomone, netinkamu tarnybinio patikrinimo atlikimu.

Atsakovas Lietuvos pataisos įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir Profesinė sąjunga) atsiliepime (b. l. 2–3) nurodė, kad trečiasis asmuo V. L. yra išrinkta Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos tarybos narė. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, jog darbuotojams, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių teisė steigti profesines sąjungas ir dalyvauti jų veikloje. Sistemiškai vertinant Statuto ir įstatymo nuostatas, tarnybinė atsakomybė pareigūnams negali būti taikoma be išankstinio profesinės sąjungos sutikimo. Profesinė sąjunga, dalyvaudama tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje, atlieka kontrolės funkciją. Išvadoje nebuvo konstatuota, kokį konkretų tarnybinį nusižengimą padarė V. L., neatsižvelgta į paaiškinimą dėl papildomo darbo krūvio, bei nėra objektyviai konstatuota subjektyvioji nusižengimo sudėtis. Išvados konstatavimas, kad „minėti pareigūnų tarnybiniai nusižengimai padaryti dėl aplaidumo“ neatsižvelgiant ir nenagrinėjant ar pareigūnai tikrai turėjo/ galėjo tinkami atlikti tarnybines pareigas, akivaizdžiai suponuoja tai, kad Šiaulių TI vadovybė nori bet kuria kaina nubausti V. L. Kadangi V. L. ne kartą yra kritiškai pasisakiusi apie netinkamus Šiaulių TI administracijos veiksmus, mano, kad siekis skirti tarnybinę nuobaudą sietinas su V. L. veikla profesinėje sąjungoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos 2015 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 14-(15) „Dėl nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos renkamojo organo nariui“ išreikštą nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai V. L.

Teismas nustatė, kad gavus Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro 2015 m. kovo 2 d. raštą Nr. S5-11039 dėl suimtojo R. J. skambučių 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. vasario 20 d. prokuroro leidimuose nenurodytais numeriais, Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų pareigų, susijusių su suimtųjų telefoninių skambučių kontrole, atlikimo. Atlikus tarnybinį patikrinimą, surašyta 2015 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 37/05-20 „Dėl netinkamos suimtųjų telefoninių skambučių kontrolės“, kurioje siūloma pareigūnei V. L. bei dar trims pareigūnams už netinkamai vykdytas Šiaulių TI APS Pareigybės aprašymo V-os dalies 27.3 punkte nustatytas funkcijas skirti tarnybines nuobaudas – pastabas (b. l. 5–10). Šiaulių TI 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr.14/01-8226 kreipėsi į Lietuvos pataisos įstaigų profesinę sąjungą dėl sutikimo (nesutikimo) skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą trečiajam asmeniui V. L. (b. l. 11–12). 2015 m. gegužės 4 d. buvo gautas Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos 2015 m. balandžio 28 d. raštas Nr.14-(15), kuriame nurodoma, kad profesinė sąjunga neduoda išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos narei V. L., o nesutikimą grindžia tuo, kad tyrimas atliktas neišsamiai, neįvardintos visos svarbios aplinkybės, nuobaudą V. L. norima skirti dėl jos aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje (b. l. 13). V. L. yra išrinkta Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos tarybos narė. Pareiškėjo nuomone, Profesinė sąjunga nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. L., todėl kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti nesutikimą (b. l. 1–4).

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Tokiu būdu šioje byloje reikia įvertinti, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir ar atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai. Taigi spręsdamas ginčą teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos 2015 m. gegužės 4 d. rašte Nr.14-(15) pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei V. L., todėl 2015 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 37/05-20 tarnybinės atsakomybės taikymo prasme (jos išsamumas, pakankamumas tarnybinės atsakomybės taikymui) negali būti revizuojama.

Kaip matyti iš 2015 m. gegužės 4 d. rašto Nr.14-(15) turinio, Profesinė sąjunga pateikė argumentus, susijusius su tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, jų vertinimu, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, teigdama, jog tyrimas atliktas neišsamiai, nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjas skunde pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamame rašte nenurodyta aplinkybių ar motyvų, pagrindžiančių ar leidžiančių manyti, kad tarnybinę nuobaudą V. L. siekiama skirti būtent dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, jog vien atsakovo manymas, kad nuobaudą V. L. norima skirti dėl jos aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, šio teiginio nepagrindžiant jokiomis aiškiomis ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių būtų galima spręsti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su V. L. veikla profesinėje sąjungoje, nėra pakankamas. Atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, jog V. L. atstovavo darbuotojams ginčuose dėl tarnybinių uniformų. Teismų informacinės sistemos duomenimis Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla pagal pareigūnų skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl įpareigojimo išmokėti kompensaciją, išduoti uniformos dalis bei priteisti neturtinę žalą (administracinė byla Nr. I-636-362/2015), tačiau byloje nėra duomenų, jog V. L. būtų atstovavusi pareiškėjui. Pareiškėjai buvo atstovaujami Profesinės sąjungos pirmininko. Teismas nenustatė, jog V. L. būtų atstovavusi darbuotojus, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas įrodė, kad atsakovo atsisakymas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus. Pareiškėjas savo skunde teismui nurodė konkrečius ir teisės aktų normomis pagrįstus argumentus, kad Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos neteisėtas (viršijus kompetenciją) ir nepagrįstas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti pareigūnei V. L. tarnybinę nuobaudą trukdo Šiaulių TI vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, pažeidžia visų pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą. Minėtų teiginių pagrindimui pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2015 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 37/05-20, iš kurios matyti, kokiu pagrindu buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas (galimą tarnybinį nusižengimą nustatė iš Šiaulių apygardos prokuratūros gavus prokuroro 2015 m. kovo 2 d. raštą Nr. S5-11039 dėl suimtojo asmens skambučių 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. vasario 20 d. prokuroro leidimuose nenurodytais numeriais). Pareiškėjas skunde pažymi, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketina skirti už tarnybinį nusižengimą, kuris buvo nustatytas 2015 m. balandžio 16 d. patikrinimo išvadoje teisės aktų nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą. Pažymėtina, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad suimtąjį paskambinti lydėjo pareigūnė V. L. ir dar trys pareigūnai, kuriems visiems už netinkamai vykdytas Šiaulių TI APS Pareigybės aprašymo V-os dalies 27.3 punkte nustatytas funkcijas siūloma skirti tarnybines nuobaudas – pastabas. Tai, kad tarnybines nuobaudas siūloma skirti ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems pareigūnams, leidžia spręsti, kad nuobaudos skiriamos ne siekiant diskriminuoti trečiąjį asmenį V. L., kaip profesinės sąjungos renkamo organo narę, o įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją. Atsakovas nepateikė duomenų leidžiančių spręsti, jog yra priešingai, todėl pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstu ir tenkintinu.

III. Atsakovas Profesinė sąjunga pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimą ir palikti galioti Profesinės sąjungos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 14-15 (b. l. 19–21).

Atsakovas remiasi savo skunde pateiktame pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad tarnybinio tyrimo išvadoje nebuvo konstatuota, kokį tarnybinį nusižengimą padarė V. L. Be to, minėtoje išvadoje konstatuota, kad nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, bet neatsižvelgta, ar pareigūnė galėjo atlikti savo pareigą tinkamai – neatsižvelgta į subjektyviąją nusižengimo pusę. Teismas netinkamai interpretavo Profesinės sąjungos paaiškinimą dėl V. L. veiklos prisiteisiant kompensaciją už uniformas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, kad V. L. organizavo šį teisminį procesą, bet niekur nebuvo pasakyta, kad ji atstovavo Profesinę sąjungą teisme.

Pareiškėjas Šiaulių TI atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su šiuo skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas vadovaujasi argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais. Pažymi, kad tinkamas drausmės užtikrinimas yra būtina pataisos įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Kalėjimų departamento statutą aiškinant taip, kad pagal jį išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo reikalingas tik pareigūnams, išrinktiems į profesinės sąjungos renkamuosius organus, įstatymo lygmeniu užtikrinama ne tik tai, kad šie profesinės sąjungos nariai būtų apsaugoti nuo nepagrįstos diskriminacijos dėl jų statuso ir veiklos profesinėje sąjungoje ypatumų, bet ir veiksmingas tarnybinės atsakomybės priemonių tarnybinius nusižengimus padariusiems Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams taikymas. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. V. L. yra statutinė valstybės tarnautoja, kurios veikla griežtai reglamentuojama Tarnybos statuto ir kitų, valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojančių teises aktų. Šis teisinis statusas bei Šiaulių TI specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovo nesutikimas dėl siūlomos tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidžia teisėtus pareiškėjo interesus bei trukdo įstaigos vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, kurį užtikrintų visų pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 14-(15) atsisakyti duoti išankstinį sutikimą paskirti trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių TI APS prižiūrėtojai V. L. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta garantija – gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą prieš skiriant tarnybinę nuobaudą asmenims, kurie yra atitinkamoje organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariai. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas), 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pataisos pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti organizacijas, įgyvendinančias jų profesinius interesus, ir į jas stoti, taip pat numatyta, jog tarnybinės nuobaudos negali būti skiriamos profesinių sąjungų nariams dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, o skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams (išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos), reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (Statuto 29 str. 6 d., 30 str. 10 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad profesinė sąjunga teisę duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje ir privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (LVAT 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-535/2013 ir kt.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 27 d. sprendime tenkino pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus skundą ir panaikino skundžiamą Profesinės sąjungos sprendimą, konstatavęs, jog atsakovas neįrodė, kad nuobaudą V. L. norima skirti dėl jos aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, o pareiškėjas įrodė, kad atsakovo atsisakymas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą bei teisės taikymą ginčo santykiams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam bylos išsprendimui. Remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, tik papildo pirmosios instancijos teismo motyvus dėl teisės taikymo bei aiškinimo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Pasisakydamas Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio taikymo ypatumų valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose pagal Valstybės tarnybos įstatymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamojo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, kuris laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiškia garantijas profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (LVAT 2005 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7 - 441/2005). Šioje teisės normoje nustatytas reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Todėl šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga (LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Vertinant profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti sutikimą apimtį, yra reikšmingos ir Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimo nuostatos. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Konstitucinis Teismas išskyrė pagrindinį atsisakymo duoti sutikimą skirti nuobaudą pagrindą – tai asmens diskriminavimo faktą dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

Kaip minėta, remiantis LVAT praktika profesinė sąjunga, spręsdama sutikimo skirti muitinės pareigūnui tarnybinę nuobaudą davimo klausimą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę priimti sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tai atitinka minėto Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime pateiktą išaiškinimą.

Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad gavusi pareiškėjo prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga turėjo įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuotojo asmens V. L. naryste profesinėje sąjungoje ar jos veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe. Tačiau atsakovas neturėjo teisinio pagrindo analizuoti ir vertinti tarnybinio pažeidimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad atsakovo atsisakymas yra neteisėtas (žr., LVAT 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1267/2009).

Spręsdamas ginčą dėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo, kai įmonėje veikiantis profesinės sąjungos renkamasis organas neduoda sutikimo profesinės sąjungos renkamojo organo nariui skirti tarnybinę nuobaudą, teismas privalo įvertinti, ar atsisakymu nėra pažeidžiami darbdavio interesai, t. y. darbdavio teisės/ pareigos patraukti tarnybinėn atsakomybėn statutinius valstybės tarnautojus, galimai padariusius tarnybinius nusižengimus, ir vykdyti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras.

Išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo gavimas – papildoma procedūra, kuri tiek laiko, tiek pastangų požiūriu tam tikra prasme apsunkina tarnybinių nuobaudų skyrimo procesą ar gali padaryti jį negalimą. Valstybės tarnyba (įskaitant tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose), be kita ko, grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo principais, kurių veiksmingas veikimas įgyvendinamas ir užtikrinamas, inter alia taikant tarnybinę atsakomybę valstybės tarnautojams, padariusiems tarnybinius nusižengimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012).

Pataisos įstaigų pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, Kalėjimų departamento statute ir kituose teisės aktuose (Kalėjimų departamento statuto 8 str. 2 d.). Pataisos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, priimtas į tarnybą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje (Kalėjimų departamento statuto 2 str. 4 d.). Statutiniai valstybės tarnautojai – tai sugriežtintos drausmės pareigūnai. Statutinio pareigūno vykdomų funkcijų pobūdis, jų darbo organizavimo ir statuso ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje.

Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos atlieka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat šių įstaigų nuostatuose nurodytus uždavinius. Pataisos įstaigos pareigūnai, vykdydami savo pareigas pataisos įstaigoje, atlieka visuomenei svarbias ir ypatingos atsakomybės reikalaujančias funkcijas įgyvendinant valstybės politiką arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo srityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą, yra būtina, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Neabejotina, kad tinkamas drausmės užtikrinimas yra būtina pataisos įstaigos veiklos, tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, ir kartu visos Kalėjimų departamentui priklausančios sistemos efektyvumo užtikrinimo priemonė.

Taigi Kalėjimų departamento statutą (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) aiškinant taip, jog pagal jį, išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo reikalingas tik pareigūnams, išrinktiems į profesinės sąjungos renkamuosius organus, įstatymo lygmeniu užtikrinama ne tik tai, kad šie profesinės sąjungos nariai būtų apsaugoti nuo nepagrįstos diskriminacijos dėl jų statuso ir veiklos profesinėje sąjungoje ypatumų, bet ir veiksmingas tarnybinės atsakomybės priemonių tarnybinius nusižengimus padariusiems Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams taikymas (žr.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1418-261/2015).

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatorius prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. L. atitinkamai motyvavo ir suteikė galimybę Profesinei sąjungai susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga dėl padaryto pažeidimo fakto. Tačiau Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti nuobaudą, nepagrindė savo atsisakymo aplinkybėmis, kad V. L. nuobauda galimai gali būti skirta dėl jos veiklos profesinės sąjungos renkamame organe, tokiu būdu pažeisdama pareiškėjo teisę atitinkamai įvertinti tarnautojos, kuri yra profesinės sąjungos narė, padarytą drausminį nusižengimą ir už tai taikyti jai atitinkamą drausminio poveikio priemonę. Apelianto argumentai, kad V. L. veikla, kai ji organizavo teisminį procesą pagal pareigūnų skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl įpareigojimo išmokėti kompensaciją, išduoti uniformos dalis bei priteisti neturtinę žalą, nagrinėjamu atveju buvo pagrindu skirti jai tarnybinę nuobaudą neįtikino teismo. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad šiuo atveju Profesinei sąjungai atsisakant duoti sutikimą skirti nuobaudą pažeidžiamas visų pareigūnų lygybės principas ir įstaigos vadovui trukdoma įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. L., tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei tokio pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė