ffb5637077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1896/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01426-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui L. J.,

atsakovo atstovui R. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui L. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir P. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. B. ir P. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti krašto apsaugos viceministrės 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 12-01-804 „Dėl skundo dėl tarnybinio atlyginimo perskaičiavimo už tarnybos laiką“ ir 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 12-01-805 „Dėl skundo dėl tarnybinio atlyginimo perskaičiavimo už tarnybos laiką“ bei perduoti pareiškėjų skundus Krašto apsaugos ministerijai nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad buvimo tarptautinėje operacijoje Afganistane metu tarnybinis atlyginimas jiems buvo skaičiuojamas tik už aštuonias tarnybos valandas, kitos valandos buvo neapmokamos. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011 konstatavo, jog visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas Kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnio prasme. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją su prašymais perskaičiuoti tarnybinį atlyginimą už buvimo tarptautinėje operacijoje Afganistane laikotarpį nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2010 m. vasario 8 d., skaičiuojant tarnybos laiką ne 8 valandas, o 24 valandas bei skaičiuojant tarnybos laiką ne tik darbo dienas, bet ir šeštadienius bei sekmadienius. Ginčijamais 2011 m. gegužės 31 d. sprendimais atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymus, kadangi minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktas tarnybos meto sąvokos išaiškinimas taikomas tik dėl Kariuomenės drausmės statuto normų taikymo ir negali būti taikomas kitų profesinės karo tarnybos sąlygas reglamentuojančių teisės normų taikymo atveju. Pareiškėjų teigimu, skundžiami Krašto apsaugos ministerijos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą kariai tarnauja visą parą, todėl yra atsakingi visą parą, taigi, pareiškėjų manymu, tarnybinį atlyginimą jiems reikia mokėti taip pat už visą parą.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pareiškėjai nepagrindė savo teiginių, nenurodė kokių teisės aktų reikalavimų ministerija nesilaikė, taip pat nenurodė, koks tarnybinis atlyginimas jiems turėjo būti mokamas buvimo tarptautinėje operacijoje Afganistane laikotarpiu. Teigė, kad skunde pateikiama subjektyvi pareiškėjų nuomonė dėl aplinkybių, nesusijusių su ginčo dalyku, t. y. su tarnybinio pareiškėjų atlyginimo skaičiavimo pagrįstumu. Pažymėjo, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjai turėjo profesinės karo tarnybos kario statusą, kurį nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), pagal kurio 21 straipsnį, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi.

Nurodė, kad tarnybos apmokėjimo tvarka profesinės karo tarnybos kariams reglamentuojama Karo tarnybos įstatymo 60 straipsnyje, civilių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygos jiems netaikomos. Karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Konkretūs profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų ir tarnybinių atlyginimų priedų už atsakomybę ar ypatingą specifiką bei kvalifikacines kategorijas dydžiai patvirtinti Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353.

Atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 nustatyta, jog kariams, atliekantiems tarnybą tarptautinėse operacijose, papildomai (t. y. be pagrindinio tarnybinio atlyginimo) kas mėnesį mokama nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką. Kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, t. y. sąlygas, kurios apima visą tarptautinės operacijos trukmę. Atkreipė dėmesį, kad ši kompensacija mokama ne už tiesioginių tarnybinių funkcijų atlikimo valandas, bet už visą tarnybos tarptautinės operacijos vietovėje išbūtą laiką, kuris apima ir karių poilsio ar atleidimo nuo tiesioginių pareigų vykdymo dėl sveikatos sutrikimo laiką.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjams buvo nustatyta 14 bazinių dydžių kompensacija. Paaiškino, kad pagal Karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 4 dalį kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Nurodė, kad detalūs kario tarnybos dienos, jam suteikiamo dienos ir savaitės poilsio reikalavimai numatyti Karo tarnybos statute, patvirtintame krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163. Teigė, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą nėra numatytas karių tarnybos „valandinis“ apmokėjimas, nepriklausomai nuo karių tarnybos vietos ir specifikos.

Pažymėjo, kad pareiškėjai nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kuris susijęs su drausmės užtikrinimu ir atsakomybės taikymu tarptautinės operacijos regione, o ne su pareiškėjų tarnybos apmokėjimo pagrįstumu. Atsakovo manymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados, išimant jų turinį iš konteksto, negali būti taikomos nagrinėjant ginčą dėl karių apmokėjimo sąlygų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Be argumentų, nurodytų atsakovo atsiliepime į skundą, pažymėjo, kad pareiškėjų teiginys, jog atlyginimas jiems buvo skaičiuojamas tik už aštuonias tarnybos valandas, yra klaidinantis. Nurodė, jog pagal Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 32 „Dėl profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ kario atlyginimas apskaičiuojamas pagal skaičiuojamojo laikotarpio atlyginimą, apskaičiuotą pagal faktiškai tarnautą laiką (įskaitant priedus prie tarnybinio atlyginimo ir premijas), kuris apskaitomas konkrečiomis tarnybos dienomis, o kario pagrindinį tarnybinį atlyginimą sudaro atitinkamas koeficientas, kurio dydis nustatomas priklausomai nuo kario laipsnio, be to, prie pagrindinio tarnybinio atlyginimo kariui mokami priedai (kvalifikaciniai, už pareigas ir pan.), kompensacijos (už tarnybos specifiką) bei kitos išmokos (butpinigiai, maistpinigiai).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Nurodė Įstatymo 60 straipsnio 3-5 dalis, 61 straipsnį, pažymėjo, kad Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ buvo patvirtinti profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžiai; profesinės karo tarnybos karių pareigų, susijusių su didesne vadų atsakomybe, sąrašas ir šias pareigas atitinkančių tarnybinio atlyginimo priedų dydžiai; profesinės karo tarnybos karių pareigų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašas ir šias pareigas atitinkančių tarnybinio atlyginimo priedų dydžiai. Nurodė, kad Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintos Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygos papildo tarnybos sąlygas.

Nustatė, kad P. B. už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. kovo mėnesio priskaičiuoto atlyginimo dydis – 30 696,32 Lt, maistpinigių – 1519,08 Lt, kelionės išlaidų – 166,40 Lt, butpinigių 2100 Lt, priedas už tarnybos užsienyje specifiką – 23 700 Lt, kompensacija ryšio išlaidoms padengti – 332,57 Lt; A. B. priskaičiuoto atlyginimo dydis – 31 115,98 Lt, maistpinigių – 1 339,47 Lt., kelionės išlaidų – 166,40 Lt, butpinigių 2100 Lt, priedas už tarnybos užsienyje specifiką – 22 042,11 Lt, kompensacija ryšio išlaidoms padengti – 313,29 Lt. Įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis dėl pareiškėjams, atliekant tarnybą tarptautinėje operacijoje Afganistane, išmokėto tarnybinio atlyginimo bei papildomų kompensacijų nustatytų karių tarnybą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog tarnybinis atlyginimas bei priedai nustatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pripažindamas, jog visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas, savo išvadas motyvavo teisės aktų, susijusių su drausminių nuobaudų taikymu, kontekste. Kartu pažymėjo, jog Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Pažymėjo, kad detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai. Pabrėžė, kad Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintos Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygos, pagal kurių nuostatas kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas. Be to, ši kompensacija mokama ne už tiesioginių tarnybinių funkcijų atlikimo valandas, bet už visą tarnybos tarptautinėje operacijoje laiką. Teismas pripažino, kad pareiškėjų skundo reikalavimai yra nepagrįsti.

Kadangi skundas atmestas, teismas neturėjo pagrindo priteisti pareiškėjų atstovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjai A. B., P. B. apeliaciniu skundu (b. l. 67-70) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti krašto apsaugos viceministrės 2011 m. gegužės 31 d. sprendimus Nr. 12-01-804, 12-01-805 ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Krašto apsaugos ministerijai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011, nurodo, kad buvimo tarptautinėje operacijoje Afganistane metu A. B. ir P. B. tarnybinis atlyginimas buvo skaičiuojamas tik už 8 tarnybos valandas, o kitos valandos buvo neapmokamos, nes buvo laikomasi nuomonės, kad kariai, nevykdantys tarnybinių užduočių, nėra tarnyboje. Mano, jog jei kariai tarnauja ir yra atsakingi visą parą, juos galima bausti už tai, kad, turėdami teisę ilsėtis, ne tarnybos metu buvo neblaivūs, tai jiems tarnybinį atlyginimą reikia mokėti už visą parą. Nurodo Įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, paaiškina, kad pareiškėjai nebetarnauja kariuomenėje, todėl jiems neįmanoma suteikti papildomų poilsio dienų. Daro išvadą, kad jiems turi būti perskaičiuojamas tarnybinis atlyginimas už tas dienas, kurios jiems turėjo būti suteikiamos sveikatos bei darbingumo atgavimo užtikrinimui. Teigia, kad teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino Įstatymo 21 straipsnio 4 dalį. Pabrėžia, kad kariams misijose keliami nepagrįsti reikalavimai, sukuriamos teisės aktais nenumatytos pareigos.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 77-79) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 2 dalies 5-8 punktus, 134 straipsnio 2 dalį ir daro išvadą, kad pareiškėjų apeliacinis skundas neatitinka nurodytų ABTĮ reikalavimų, nes remiamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 80-85) prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Paaiškina, kad pareiškėjai buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpiu turėjo profesinės karo tarnybos kario statusą. Nurodo Įstatymo 60 straipsnio 2, 3 dalis, 21 straipsnį, Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 287, kuriame įtvirtinta, jog kariams, atliekantiems tarnybą tarptautinėse operacijose, papildomai, t. y. be pagrindinio tarnybinio atlyginimo, kas mėnesį mokama nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką. Teigia, kad pareiškėjų buvimo tarptautinėje operacijoje Afganistane laikotarpiu buvo nustatytas 14 bazinių dydžių kompensacijos dydis.

Paaiškina, kad ši kompensacija mokama ne už tam tikras profesinės karo tarnybos atlikimo valandas, o už visą tarnybos tarptautinės operacijos vietovėje išbūtą laiką. Tai reiškia, kad kompensacijų mokėjimas, kurios nustatomos vadovaujantis specialiųjų teisės aktų pagrindu, nėra mokamos, kai karys vykdo tarnybą Lietuvoje, tinkamai ir teisingai atlygina už tarnybos užsienyje specifiką. Atkreipia dėmesį, kad karių tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato karių tarnybos „valandinio“ apmokėjimo, nepriklausomai nuo karių tarnybos vietos ir specifikos, tačiau, vadovaujantis Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32, kario atlyginimas apskaičiuojamas pagal skaičiuojamojo laikotarpio atlyginimą, apskaičiuotą pagal faktiškai tarnautą laiką (įskaitant priedus prie tarnybinio atlyginimo ir premijas), kuris apskaitomas konkrečiomis tarnybos dienomis, o kario pagrindinį tarnybinį atlyginimą sudaro atitinkamas koeficientas, kurio dydis nustatomas priklausomai nuo kario laipsnio, be to, prie pagrindinio tarnybinio atlyginimo kariui mokami priedai, kompensacijos bei kitos išmokos.

Daro išvadą, jog skundo teiginys, kad atlyginimas buvo skaičiuojamas tik už 8 tarnybos valandas, o kitos valandos nebuvo apmokamos, nepagrįstas. Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49, 139, 146 straipsnius ir pažymi, kad tikrosios karo tarnybos pobūdį, jos trukmę, atlikimo tvarką, vietą ir t. t. reglamentuoja specialūs teisės aktai, kuriuose nustatytos normos nebūtinai sutampa. Nurodo Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, 21 straipsnio 3, 4 dalis, krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto V skirsnyje pateiktą kasdieninės tarnybos sampratą, VIII skirsnyje reglamentuotą tarnybos tarptautinių operacijų vietovėje organizavimą.

Atkreipia dėmesį, kad šiuose skirsniuose pateikiami tarnybos būdai (kasdienė tarnyba ir tarnyba tarptautinėje operacijoje) iš esmės skiriasi organizavimo principais. Sistemiškai aiškina Įstatymo, Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 287, Karo tarnybos statuto nuostatas ir daro išvadą, kad tarnybos laiku tarptautinėje operacijoje turi būti laikomas visas laikas, kol krašto apsaugos ministro įsakymu numatytas vykti į tarptautinę operaciją karys išvyksta į ją ir grįžta iš jos. Atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarime Nr. 287 nustatytos tos tarnybos tarptautinėje operacijoje sąlygos, kurių nereglamentuoja kiti galiojantys teisės aktai, o viena iš tokių sąlygų yra tai, kad tarnyba tarptautinėje operacijoje yra nuolatinio pobūdžio, vykdoma 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.

Pažymi, kad tarnyba tarptautinėje operacijoje vykdoma didesnio pavojingumo sąlygomis, egzistuoja nuolatinis pavojus, į kurį reaguoti karys turi būti nuolat pasirengęs, tačiau dienotvarkė ar atskiri vado įsakymai kariams nustato laiką, kuriuo leidžiama ilsėtis sveikatos bei darbingumo atgavimui, sportuoti, skambinti artimiesiems ir t. t. Pažymi, kad taip pat dėl tokios tarnybos specifikos ir jos nuolatinumo Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 287 numato specifinio apmokėjimo sąlygas kariams, kurios netaikomos kariams, atliekantiems kasdienę tarnybą taip, kaip ji suprantama Karo tarnybos statuto penktajame skirsnyje.

Mano, kad pareiškėjų atveju, vadovaujantis Provincijos atkūrimo grupės 10 pamainos vado 2009 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. G-273 patvirtintomis Standartinėmis veiklos procedūromis, pareiškėjų vadai užtikrino tinkamą tarnybos užduočių ir poilsio laiko balansą, leidžiantį pareiškėjams būti tinkamai pasirengusiems vykdyti užduotis. Atkreipia dėmesį, kad tarnybos užduočių ir poilsio laiko balanso, leidžiančio pareiškėjams būti tinkamai pasirengusiems vykdyti užduotis išlaikymo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškėjų inicijuotas, tai nebuvo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo objektu, todėl mano, kad šis klausimas neturėtų būti nagrinėjamas ir apeliacinės instancijos teisme.

Pažymi, kad pareiškėjai nepagrįstai savo skundo reikalavimus sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011, kadangi nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas drausminių nuobaudų – atleidimo iš tarnybos, panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą klausimas, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados, išimant jų turinį iš konteksto, Lietuvos kariuomenės teigimu, negali būti taikomos nagrinėjant ginčą dėl karių apmokėjimo sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimų Nr. 12-01-804 ir Nr. 12-01-805 (b. l. 4, 5) teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtais sprendimai atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų 2011 m. gegužės 4 d. raštus, nusprendė, kad pareiškėjų raštuose pateikti prašymai papildomai priskaičiuoti tarnybinį atlyginimą ir jo priedus už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2010 m. vasario 8 d. nėra pagrįsti.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtinta, kad profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas. Pažymėtina, kad kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių.

Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai (Įstatymo 21 str. 4 d.). Vyriausybė 1998 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1353 patvirtintomis Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygomis patvirtino profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius; profesinės karo tarnybos karių pareigų, susijusių su didesne vadų atsakomybe, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių tarnybinio atlyginimo priedų dydžius; profesinės karo tarnybos karių pareigų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių tarnybinio atlyginimo priedų dydžius.

Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų 13 punkte nustatytos papildomos apmokėjimo sąlygos kariams ir tarnautojams už tarnybą, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje, į kurias įeina kompensacijos už tarnybos užsienyje specifiką, taip pat kompensacija ryšio išlaidoms padengti. Be to, dalyvavimo tarptautinėje operacijoje, numatytoje 12 punkte atveju (už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų) kariams ir tarnautojams taikomos šios aprūpinimo sąlygos: tarnybos vietovėje suteikiama bendra gyvenamoji patalpa, kariams mokami iki išvykimo priklausę butpinigiai, apmokamos nakvynės ir kelionės į tarnybos vietą ir atgal į Lietuvą išlaidos karinio vieneto perdislokavimo ir atostogų suteikimo atvejais, aprūpinama maistu, o neaprūpintiesiems maistu krašto apsaugos ministro įsakymu išmokama maitinimosi išlaidų kompensacija – iki 100 procentų karių ir tarnautojų buvimo vietos valstybei patvirtintos dienpinigių normos (minėtų sąlygų 14 p.).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai buvimo tarptautinėje operacijoje metu turėjo profesinės karo tarnybos kario statusą. Krašto apsaugos ministrė 2009 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-1016 (b. l. 23-32) siuntė pareiškėjus į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane bei pavedė Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui mokėti siunčiamiems į tarnybą Afganistane kariams (pareiškėjams) iš padaliniams skirtų lėšų nustatytą tarnybinį atlyginimą, priklausantį nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, butpinigius (išskyrus karius savanorius), priklausančius nuo kario šeiminės padėties ir kario laipsnio, iš programos „Karinės operacijos“ valstybės funkcijos „Dalyvavimas tarptautinėse operacijose“ Lietuvos kariuomenės tikslinės paskirties mokėjimams skirtų lėšų 14 bazinių dydžių kompensaciją už tarnybos užsienyje specifiką, 0,2 bazinio dydžio kompensaciją ryšio išlaidoms padengti kiekvieną mėnesį per visą dalyvavimo tarptautinėse operacijose laikotarpį, taip pat apmokėti kelionės, sveikatos draudimo, bagažo gabenimo, nakvynės ir kitas su kelione susijusias išlaidas pagal pateiktas sąskaitas.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų buvimas tarptautinėje operacijoje apima laikotarpį nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2010 m. vasario 8 dienos. Iš Lietuvos kariuomenės teismui pateiktų pažymų apie pareiškėjų gautas pajamas (b. l. 48, 49) matyti, kad P. B. ir A. B. 2009 m. lapkričio mėn. – 2010 m. vasario mėn. laikotarpiu, t. y. tuo metu, kai pareiškėjai buvo tarptautinėje operacijoje Afganistane, be ir kitais mėnesiais skaičiuojamo atlyginimo, maistpinigių, butpinigių, buvo mokamas dar ir priedas už tarnybos užsienyje specifiką bei kompensacija ryšio išlaidoms padengti.

Kaip matyti, minėti priedas ir kompensacija buvo mokama ne už atitinkamas tarnybos valandas, bet už visą buvimo tarptautinėje operacijoje laiką, šios išmokos nėra mokamos vykdant tarnybą ne tarptautinėje operacijoje, o, pvz., Lietuvoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir byloje esančiais įrodymais patvirtintus faktinius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog tarnybinis atlyginimas bei priedai pareiškėjams buvo nustatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad pareiškėjai nepagrindė savo pozicijos dėl, jų manymu, neteisingai išmokėto atlyginimo tarnybos tarptautinėje operacijoje metu, ir, įvertinus išdėstytas aplinkybes, neteisingai nurodė, kad atlyginimas jiems buvo skaičiuojamas tik už 8 tarnybos valandas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas skundžiamais sprendimais pagrįstai atisisakė tenkinti pareiškėjų raštus ir papildomai priskaičiuoti tarnybinį atlyginimą bei priedus už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2010 m. vasario 8 dienos.

Pareiškėjų teigimu, teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nesirėmė pareiškėjų nurodyta praktika, kadangi nagrinėjamoje bei pareiškėjų nurodytoje byloje faktinė situacija yra iš esmės skirtinga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011 nagrinėjo drausminių nuobaudų – atleidimo iš tarnybos, panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą klausimus ir konstatavo, kad visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas Kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnio (jei profesinės karo tarnybos karys tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jis už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos) prasme. Taigi aptariamoje byloje nebuvo sprendžiamas pareiškėjų tarnybos apmokėjimo teisingumo klausimas, bet buvo iš esmės sprendžiama tik dėl buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpio nustatymo kario drausminės atsakomybės kontekste. Nagrinėjamai administracinei bylai aktualaus teisės aktų aiškinimo, paneigiančio pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantų akcentuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nėra.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų A. B. ir P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius Vaida Urmonaitė-Maculevičienė