2022-01-26 Nr. AB-2911-2-35-3-01404-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-243-629/2022

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01404-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK), 66,78 Eur turtinės žalos ir 650 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. metines palūkanas nuo skundo teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad: 2019 m. birželio 3 d. elektroniniu paštu gavo Šiaulių AVPK 2019 m. birželio 3 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 81-ANR_P-1912-2019; 2019 m. birželio 26 d. Šiaulių AVPK surašė kitą protokolą Nr. 81-ANR_P-2196-2019; Kauno AVPK 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10339-2019 pareiškėjui skyrė piniginę baudą; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 20 d. nutartimi panaikino Kauno AVPK 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą ir grąžino bylą institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Pasak pareiškėjo, teismas nustatė, kad Kauno AVPK tyrimą atliko neišsamiai ir skubotai, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, surašyti protokolai ir nutarimas neatitiko keliamų reikalavimų. Tai rodo, kad du kompetentingi asmenys, netinkamai atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą ir su juo susijusius proceso veiksmus, nepakankamai rūpestingai ir atsakingai vykdė įstatymu įtvirtintas pareigas bei padarė proceso pažeidimus. Tyrimą atlikę pareigūnai objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo administracinio nusižengimo bylos, nepateikė oficialių automobilio savininko dokumentų, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 617 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų. Kauno AVPK taip pat nesilaikė ANK 573 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos pranešti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie tolesnį bylos nagrinėjimą, tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka (ANK 575 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjo teigimu, dėl bylos nagrinėjimo jis 4 kartus automobiliu vyko maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius, patyrė 65,22 Eur išlaidų už kurą, taip pat 1,56 Eur automobilio parkavimo išlaidų.

4. Pasak pareiškėjo, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos procese pareigūnų (ne)atliktus veiksmus ir administracinio persekiojimo trukmę, jis patyrė ir neturtinę žalą. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2019 m. rugpjūčio 6 d. 10 val. atvyko į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą Kauno AVPK, kur dėl Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos veiksmų – administracinio nusižengimo bylos nepersiuntimo į Kauną – bylos nagrinėjimas paskirtoje vietoje ir paskirtu laiku neįvyko. Dėl tokio tarpinstitucinės komunikacijos nebuvimo ir būsimos kelionės atgal pareiškėją buvo apėmęs momentinis silpnumas, kuris tapo pusės metų susierzinimu.

Vien nuo minties, kad be reikalo sugaišo 1,5 val. ir kad kelionė atgal yra neišvengiama, pareiškėjas patyrė didelį nusivylimą. Pareiškėjui vairavimas kelia nuovargį ir stresą, todėl jis patyrė didelius išgyvenimus, save „graužė“. Pareiškėjas kitų klaidas priėmė labai asmeniškai, tai jam sukėlė nemalonius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus. Važiuodamas atgal į Vilnių (apie 1,5 val.), pareiškėjas koneveikė save dėl veltui sugaišto laiko, kėlė klausimus sau, ar turėjo paskambinti Kauno AVPK priminti apie būsimą posėdį ir / ar atlikti kitus veiksmus, įsivaizdavo, ką būtų nuveikęs per tą laiką, bei sprendė klausimą, kuriuos darbus atlikti pirmiau.

Pasak pareiškėjo, atsakovo veiksmais buvo pamintas pareiškėjo išsikeltas gyvenimo siekis kiekvieną dieną nugyventi prasmingai. Kauno AVPK atstovų pasiūlymą palaukti iki pietų pareiškėjas laikė nepagarba jo vertybėms (laikui bei jo planavimui) ir priėmė jį kaip garbės įžeidimą. Be to, Kauno AVPK nepaskyrė naujo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiko. Todėl su dideliu susierzinimu dėl susidariusios situacijos pareiškėjas parašė paaiškinimą ir išvažiavo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pasiaiškinimas pradėtas rašyti 10.44 val., taigi vien laukiant ir aiškinantis dėl situacijos buvo sugaišta 40 min., o tai neadekvatu atsižvelgiant į Kauno AVPK atliktus veiksmus (tarpinstitucinis skambutis, patikrinimas duomenų bazėje).

Be to, Kauno AVPK atstovai, net ir neturėdami administracinio nusižengimo bylos, neklausė pareiškėjo paaiškinimų žodžiu, vangiai bendravo, tik po beveik 1 valandos priėmė pareiškėjo rašytinį paaiškinimą. Tai, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina, kad Kauno AVPK pareiškėją iš anksto vertino neigiamai, elgėsi nepagarbiai, jį diskriminavo, viešas paslaugas teikė itin nekokybiškai ir nemaloniai, negerbiant kitų asmenų laiko ir neužtikrinant asmens teisių. Aplinkybė, kad pareiškėjas posėdžio dieną parašė paaiškinimą, niekaip nepalengvino jo emocinės būklės, tai nepateisino jo lūkesčių dalyvauti bylos nagrinėjime, duoti paaiškinimus bei užduoti klausimus.

5. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Kauno AVPK ir Šiaulių AVPK nesiėmė veiksmų, kad jų atstovai atvyktų į teismo posėdį, todėl byla buvo išnagrinėta tik trečiajame teismo posėdyje. Toks neveikimas pažemino pareiškėjo garbę, nes institucijoms, traukiančioms asmenį administracinėn atsakomybėn, nerūpėjo teisingas jų pačių veiksmais sukurtos bylos išsprendimas. Tai rodo nepagarbą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir teismui, todėl pareiškėjo patirtas emocinis šokas su kiekvienu posėdžiu didėjo. Be to, pareiškėjas patyrė nepagrįstai ilgą administracinį persekiojimą (beveik 10 mėnesių).

6. Pasak pareiškėjo, dėl administracinio persekiojimo neigiamas mikroklimatas susidarė ir darbo aplinkoje, nes vykstant į posėdžius, kurie vyko darbo dienomis ir darbo metu, pareiškėjas turėjo dėl to kreiptis į tiesioginį viršininką. Be to, pareiškėjui esant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotoju, jo skyriuje kilo apkalbos, dėl to sumažėjo ieškovo produktyvumas, jis patyrė depresiją, tai pakenkė jo savivertei ir reputacijai. Pareiškėjo teigimu, minėtos priežastys neigiamai paveikė bendrą jo sveikatos būklę bei savijautą, nakties metu ėmė reikštis reti ir nevalingi (pasąmoniniai) raumenų susitraukimai, pareiškėjas buvo priverstas kelis kartus juos malšinti vartodamas homeopatinius vaistus.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Kauno AVPK nurodė, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės pagrindų, žalos padarymo fakto pareigūnų veiksmais, priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir nurodomos patirtos žalos. Nors įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinė teisena nebuvo nutraukta, atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad net ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byla, kurioje pareiškėjas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, nėra pasibaigusi – teismas nutarimą panaikino dėl to, kad kitaip įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad Kauno AVPK ir Šiaulių AVPK pareigūnai veikė neteisėtai.

9. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Šiaulių AVPK nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nustatytiems trūkumams ištaisyti. Vien šis faktas nėra pagrindas pareigūnų veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Pareigūnė L. P., gavusi iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informaciją ją patikrino duomenų bazėje ir nustatė, kad naujas transporto priemonės savininkas yra M. Š., todėl teisėtai jam surašė protokolą. Pagal Policijos administracinių nusižengimų registro duomenis medžiagą iš Radviliškio policijos komisariato Kauno AVPK perdavė 2019 m. rugpjūčio 6 d. 9.42 val. R. P., nustačiusi, jog bauda nesumokėta. Atlikus išsiuntimo procedūrą, Kauno AVPK telefonu informuotas, kad reikia priimti sprendimą. Pareiškėjo prašymas priteisti turtinę žalą negali būti tenkinamas, nes siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintomis taisyklėmis (ANK 666 str.). Prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose, Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nenumato pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. Š. skundą, taip pat netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

12.1. Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja L. P. pareiškėjui, kaip transporto priemonės Mazda 929, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) savininkui, 2019 m. birželio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą (su nurodymu) dėl 2019 m. gegužės 11 d. 20.44 val. (duomenys neskelbtini), padarytų pažeidimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje. 2019 m. birželio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo panaikintas po to, kai pareiškėjas pateikė informaciją, jog Automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo, ir perdavė to asmens duomenis. Dėl to paties įvykio 2019 m. birželio 26 d. ta pati pareigūnė pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą (su nurodymu) tik dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, kuriame nurodyta, jog iki protokole nurodytos datos nesumokėjus siūlomos baudos, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2019 m. rugpjūčio 6 d. 10 val. Kelių policijos valdyboje, Kaune. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 6 d. 10.44 val. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau su pažeidimu nesutinka, nes minėtą dieną automobilį vairavo S. Š., kuriam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, bauda sumokėta 2019 m. liepos 3 d. Kauno AVPK 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10339-2019 pareiškėjui, kaip Automobilio savininkui, skyrė administracinę nuobaudą.

12.2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-3-1009/2020 nustatė, kad: nei Kauno AVPK atstovė, nei protokolą surašiusi pareigūnė L. P., nei skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė A. J. teismo posėdyje negalėjo paaiškinti trijų protokolo variantų kilmės; protokolas M. Š., kaip Automobilio savininkui, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį surašytas vadovaujantis tik vienu byloje esančiu rašytiniu įrodymu – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pranešimu, kuriame Automobilio savininku nurodytas kitas asmuo; pareigūnė L. P. teisme paaiškino, kad gavusi iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informaciją ją patikrino duomenų bazėje ir nustatė, kad naujas Automobilio savininkas yra M. Š., todėl jam ir surašė protokolą; tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad 2019 m. gegužės 11 d. 20.44 val. Automobilis nuosavybės teise priklausė M. Š.; be to, 2019 m. birželio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas neapklausus Automobilį vairavusio S. Š.; protokolas (t. y. trys jo variantai) buvo surašytas vienasmeniškai pareigūnės L. P., neišklausius pareiškėjo ir kitų su įvykiu susijusių asmenų paaiškinimų, išsamiai neišsiaiškinus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių; M. Š. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo informuotas apie kitą bylos nagrinėjimo laiką; pareiškėjas pateikė 2019 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinimą su nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nei aplinkybės, nei jų vertinimai nutarime nėra paminėti, fotonuotrauka su fiksuotu pažeidimu pateikta tik teismui, jos administracinio nusižengimo byloje nėra; skundžiamas nutarimas nepasirašytas jį priėmusios pareigūnės. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai darė išvadą, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai ir nevisapusiškai, protokolas (su trimis variantais) ir skundžiamas nutarimas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, todėl panaikino skundžiamą nutarimą ir bylą grąžino Kauno AVPK tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

12.3. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad: administracinio nusižengimo nutarimas surašytas nesilaikant įstatymu jam keliamų reikalavimų (be pareigūnės parašo); byloje nėra oficialių duomenų, patvirtinančių, kad M. Š. yra Automobilio savininkas, be to, nebuvo nurodyti duomenys apie kitus teisenoje dalyvavusius asmenis; dėl Kauno AVPK apeliaciniame skundo argumentų, susijusių su M. Š. kalte, jo veiksmų kvalifikavimu, byloje surinktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo aukštesnės instancijos teismas nepasisakė, nes sprendė klausimą tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo – grąžinti administracinio nusižengimo bylą Kauno AVPK.

13. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti turtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. Esant specialiajam įstatymui, reglamentuojančiam administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos, įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, ir administraciniame teisme, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu – prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas turi būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo byloje, kurio Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-3-1009/2020, vadovaudamasis ANK 666 straipsniu ir BPK 103 straipsnio 1 punktu, netenkino. Pareiškėjas šios nutarties neskundė, ji įsiteisėjo, t. y. apylinkės teismas šį klausimą jau išsprendė.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-3-1009/2020, kurioje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai ir nevisapusiškai, Šiaulių AVPK 2019 m. birželio 26 d. protokolas (trys variantai) ir Kauno AVPK 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Šiaulių AVPK ir Kauno AVPK pareigūnai veikė aplaidžiai, netinkamai atliko protokolo (nutarimo) surašymo procedūras, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ANK normas, reglamentuojančias protokolo (nutarimo) surašymą, taip pat faktinių duomenų, kuriais remdamiesi pareigūnai nustato, ar yra padarytas administracinis nusižengimas ir ar dėl jo padarymo asmuo kaltas, nustatymą.

15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad dėl atsakovo atstovų veiksmų jis nepagrįstai patyrė ilgo administracinio persekiojimo procesą, teismas pažymėjo, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. II-3-1009/2020 ne tik Kauno AVPK, bet ir pats pareiškėjas 2019 m. spalio 21 d. pateikė prašymą atidėti pirmąjį teismo posėdį, be to, į kitą 2019 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo posėdį neatvyko ne tik Kauno AVPK atstovas, bet ir liudytojai, teismo posėdis atidėtas 2020 m. sausio 7 d. dėl teisėto teisėjos nebuvimo darbe.

16. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apylinkės teismui nustačius, jog Šiaulių AVPK 2019 m. rugpjūčio 26 d. protokolas neatitiko įstatymų reikalavimų, ir Kauno AVPK priėmus vėliau panaikintą 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-100339-2019, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau nėra pagrindo atsakovo atstovų padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tik deklaratyviai paaiškino, jog patyrė didelį nusivylimą ir ilgalaikius išgyvenimus, įžeidimą, ypatingą neviltį, garbės pažeminimą, depresiją, sumažėjusį produktyvumą darbe, kad buvo pakenkta jo sveikatai, savivertei ir reputacijai, o darbinis mikroklimatas pasidarė intensyvesnis; tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė emocinę depresiją, pablogėjo jo sveikatos būklė, jis vartojo vaistus. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertino būtent tokia suma. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų apie realiai pablogėjusią jo reputaciją darbovietėje, kad jis buvo neigiamai vertinamas, pažemintas pareigose ar pan. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje nustatytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) poveikis keitėsi pareiškėjui palankia linkme (Kauno AVPK nutarimas panaikintas, byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą). Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą neturintis pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui kilo jo nurodyta neturtinė žala.

17. Netenkinęs pareiškėjo skundo, pirmosios instancijos teismas atmetė ir jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 18. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iškėlė klausimą dėl pareiškėjo skundo rūšinio teismingumo, visiškai neatsižvelgdamas į Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nutartį dėl nustatyto ginčo teismingumo administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas dėl žalos atlyginimo jau buvo kreipęsis į teismą, kuriame buvo patirtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo išlaidos, tačiau Kauno apylinkės teismas, kuriame buvo nagrinėta administracinio nusižengimo byla, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad įstatymas nenumato galimybės atlyginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtas išlaidas. Todėl neturėdamas kitos išeities dėl įstatymo spragos pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą vertino subjektyviai ir turėdamas iš anksto suformuotą nuomonę. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo procesai dėl žalos atlyginimo administracinio nusižengimo byloje inicijuoti 2020 m. vasario 5 d. ir trunka daugiau nei metus, o tai paneigia proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir teisėtų lūkesčių principus.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Kauno AVPK ir Šiaulių AVPK atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktuose atsiliepimuose į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Ginčas byloje kilo dėl 66,78 Eur turtinės žalos ir 650 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų Kauno AVPK ir Šiaulių AVPK veiksmų, vykdant teisės aktais jiems nustatytas funkcijas bei surašant administracinio nusižengimo protokolą.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, nustatęs, kad pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala (kelionės išlaidos) yra administracinio nusižengimo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurioms atlyginti BPK yra nustatyta specialioji tvarka, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, todėl nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio nuostatos netaikomos. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nors dėl Kauno AVPK ir Šiaulių AVPK veiksmų administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-100339-2019 pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovo atstovų padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala.

23. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad teismas neatsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2021 m. sausio 20 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, nepagrįstai iškėlė klausimą dėl pareiškėjo skundo rūšinio teismingumo. Pareiškėjas pažymi, jog į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi todėl, kad šiuo atveju egzistuoja įstatymo spraga. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškia.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. teisėjų kolegija šioje byloje vertina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą, pagrįstumą ir teisėtumą.

25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 23 d. ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, remdamasis CK 6.271 straipsniu prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK ir Šiaulių AVPK, priteisti 66,78 Eur turtinės žalos ir 650 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. metines palūkanas nuo skundo teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi perdavė bylą pagal M. Š. ieškinį nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams pagal teismingumą. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti su prašymu išspręsti bylos pagal M. Š. ieškinį rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2021 m. sausio 20 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-11/2021 nutarė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui, bylą grąžino nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. Specialioji teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, be kita ko, išaiškino, kad pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimą sieja su pareigūnų veiksmais, vykdant teisės aktais jiems nustatytas funkcijas bei surašant administracinio nusižengimo protokolą, atlyginimo, šį reikalavimą grindžia CK 6.271 straipsniu.

26. Taigi Specialiajai teisėjų kolegijai 2021 m. sausio 20 d. nutartimi konstatavus, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai pareiškėjo skundą turėtų nagrinėti pagal jame suformuluotas ginčo ribas (pagrindą ir dalyką), t. y. atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo teises teisme ginti pasirinko būtent pagal CK 6.271 straipsnį, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Kauno AVPK ir Šiaulių AVPK pareigūnų veiksmų administracinio teisės nusižengimo teisenoje, atlyginimą pagrįstumą, turėjo vertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinosios valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

27. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus bei pareiškėjo argumentus dėl patirtos 66,78 Eur turtinės žalos, pirmiau minėtus veiksmus atliko ir, nenustatęs vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – žalos, atmetė šį pareiškėjo reikalavimą.

28. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala – 66,78 Eur kelionės išlaidų, vykstant automobiliu į 4 posėdžius, bei parkavimosi išlaidos – pagal savo turinį ir esmę yra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo išlaidos, o ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios išlaidos nelaikytinos žala pagal CK 6.271 straipsnį. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje konstatuota, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialiąsias ABTĮ normas, o ne pagal CK 6.271 straipsnį.

Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 ir kitą pagal šiame sprendime pateiktus išaiškinimus vėliau išplėtotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

29. Taigi pagal nuosekliai dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų (pagal ANK 666 str.) atlyginimo formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tais atvejais, kai įstatymų leidėjas yra eksplicitiškai nustatęs konkrečioje teisenoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką, asmuo neįgyja reikalavimo teisės į tokių išlaidų atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį, t. y. tokios asmens patirtos išlaidos nėra laikomos turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme.

30. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, esą pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iškėlė klausimą dėl pareiškėjo skundo rūšinio teismingumo, tuo nepaisydamas Specialiosios kolegijos išaiškinimų. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti 66,78 Eur, kuriuos pareiškėjas laikė turtine žala, nesivadovavo ABTĮ 18 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas bylas, ir nekonstatavo, kad ši bylos dalis yra žinybinga bendrosios kompetencijos teismui. Kaip minėta, visapusiškai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą (17 str. 1 d. 3 p., ANK 666 str., BPK 103–106 str.), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nepatyrė turtinės žalos ir kad nesant vienos būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

31. Šios išvados savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas išaiškinimas, kad prašymas dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas tokią bylą nagrinėjančiame bendrosios kompetencijos teisme, taip pat teismo paminėta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau buvo tokį prašymą pateikęs jo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam Kauno apylinkės teismui. Pažymėtina, jog aptariamais išaiškinimais pirmosios instancijos teismas įgyvendino ABTĮ 12 straipsnyje jam įtvirtintą pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

32. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad bendrosios kompetencijos teismas jo prašymą dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atmetė motyvuodamas tuo, jog įstatymas nenumato galimybės jas atlyginti, t. y. kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatymo spraga. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarties matyti, kad ja bendrosios kompetencijos teismas pareiškėjo prašymo atlyginti kelionės išlaidas netenkino ne dėl to, kad įstatymas (šiuo atveju ANK) apskritai nenustato galimybės pareiškėjui kreiptis dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo (t. y. nereglamentuoja tokio klausimo), o dėl to, kad teisės aktai, reguliuojantys administracinio nusižengimo bylos proceso metu patirtų išlaidų atlyginimą (ANK ir BPK), nenustato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į patirtas kelionės išlaidas. Šiuo atveju pažymėtina, jog vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog tam tikros patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą (žr. jau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

33. Kita vertus, vadovaujantis BPK (pareiškėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu galiojusi redakcija) 103 straipsnio 6 punktu, proceso išlaidas, be kita ko, sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Todėl, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartyje pateiktu jo prašymo dėl proceso metu patirtų kelionės išlaidų vertinimo pagal BPK nuostatas, pareiškėjas turėjo teisę šią bendrosios kompetencijos teismo nutartį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka (pastaroji pareiškėjui buvo nurodyta teismo nutartyje). Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kreipėsi 2020 m. vasario 5 d., o teismas šį jo prašymą išnagrinėjo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi, t. y. dar nepasibaigus administracinei teisenai pagal ANK (kaip minėta, byla grąžinta Kauno AVPK tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą), o pagal BPK 103–106 straipsnių nuostatas apie proceso išlaidų apmokėjimo priteisimą galima kalbėti tik tada, kai yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. kai klausimas išspręstas galutinai ir dėl to priimtas galutinis sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020; 2019 m. vasario 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-895). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepasinaudojo teise skųsti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartį (nors apie tokią teisę buvo informuotas), vietoje to pats pasirinko savo teises teisme ginti pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, nors, kaip minėta, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu patirtos proceso išlaidos, kurių atlyginimą reglamentuoja specialiosios teisės normos, nelaikytinos žala.

34. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė