ffb2e5c5-7d3e-487f-9a4b-a19a23e2f19b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-3435-577/2017    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00265-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.2.4.1.3.; 2,1,2,4,1,4,; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.8.9.; 2.6.29.; 3.1.2.2.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,sekretoriaujant Renatai VinckevičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. Justui Sankaičiui,atsakovo atstovui adv. M. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo OU „Biotehnoloogia“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Preskonita“ dėl skolos ir kitų sumų priteisimo, n u s t a t ė:ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Preskonita“ 200 000 Eur skolos, 106 726,65 Eur palÅ«kanų, 200 Eur baudÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas bei 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė 2014-11-06 piniginės paskolos sutartį Nr. 0611/14 ir 2014-12-03 Piniginės paskolos sutartį Nr. 0312/14, kurių pagrindu ieÅ¡kovas įsipareigojo suteikti atsakovui po 100 000 Eur paskolÄ , o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolos sumÄ ir sumokėti palÅ«kanas sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. IeÅ¡kovas atsakovui suteikiamÄ 200 000 Eur paskolÄ 4 banko pavedimais pervedė į atsakovo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarčių 3 p. atsakovas įsipareigojo paskolos ir sutartÄ palÅ«kanų sumÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui per 12 mėnesių nuo tos dienos, kuriÄ piniginės lėšos bus įskaitytos į paskolos gavėjo banko sÄ skaitÄ ; tačiau atsakovas ieÅ¡kovui nei paskolos, nei palÅ«kanų iki Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos nėra grÄ Å¾inęs. Paskolos sutarties 12 p. Å¡alys susitarė, kad paskolos gavėjas, pavėlavęs grÄ Å¾inti paskolÄ ir sumokėti palÅ«kanas, įsipareigoja sumokėti baudÄ , kurios dydis yra 0,1 proc. mokėtinos sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ , bet ne daugiau kaip 100 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad skaičiuojant baudÄ po 0,1 proc. nuo mokėtinos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , baudos suma gaunasi didesnė nei 100 Eur, vadovaujantis Å¡alių susitarimu atsakovui yra taikytina fiksuota 100 Eur bauda pagal kiekvienÄ iÅ¡ paskolos sutarčių, iÅ¡ viso 200 Eur. IÅ¡ viso atsakovas privalo grÄ Å¾inti 306 926,65 Eur. IeÅ¡kovas prašė bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.Vilniaus apygardos teismas 2017-02-08 preliminariu sprendimu ieÅ¡kovo reikalavimus tenkino visiÅ¡kai.Atsakovas UAB „Preskonita“ 2017-03-06 pateikė prieÅ¡taravimus; prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-08 preliminarų sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, jog 2014 m. ieÅ¡kovas įgijo dalį atsakovo akcijų; buvo pradėta ieÅ¡koti bÅ«dų gauti papildomų investicijų bendrovei, kad Å¡i galėtų sėkmingai tęsti savo vykdomÄ veiklÄ . IeÅ¡kovas pasiÅ«lė galintis suteikti atsakovui 420 000 Eur dydžio finansavimÄ , Å¡iÄ sumÄ panaudojant bendrovės įstatinio kapitalo padidinimui. Tarp ieÅ¡kovo, atsakovo bei akcininko V. K. buvo pradėtos derybos dėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lytų ilgalaikių investicijų bendrovei suteikimo, parengtas sutarties projektas.

Atsižvelgiant į tai, kad esminis susitarimas dėl įstatinio kapitalo didinimo ieÅ¡kovo suteikiamomis lėšomis buvo pasiektas, atsakovas, pasitikėdamas naujuoju bendrovės akcininku, sutiko priimti Å¡alių sutarto dydžio investicijas, nors visa reikalinga dokumentacija dar nebuvo parengta. IeÅ¡kovas įstatinio kapitalo didinimui skirtas lėšas atsakovui pervedė dalimis; buvo atlikti 9 bankiniai pavedimai (2014-11-07 – 50 000 Eur; 2014-11-17 – 50 000 Eur; 2014-12-04 – 60 000 Eur; 2014-12-19 – 40 000 Eur; 2015-02-25 – 50 000 Eur; 2015-04-29 – 50 000 Eur; 2015-06-10 – 50 000 Eur; 2016-08-17 – 20 000 Eur; 2015-09-21 – 50 000 Eur) bendrai 420 000 Eur sumai, o pervestas sumas pasiÅ«lė laikinai įforminti paskolos sutartimis, kurios buvo pasiraÅ¡omos iÅ¡imtinai tinkamos buhalterinės apskaitos vedimo tikslais, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas turėtų buhalterinį pagrindimÄ pervestoms/gautoms lėšoms pagrįsti.

Anot atsakovo, paskolos sutartys buvo pasiraÅ¡ytos dėl akių (neketinant sukurti paskolos santykių). Pažymėjo, kad nuo 2014 m. pabaigos tarp atsakovo ir jo akcininkų (ieÅ¡kovo ir V. K.) beveik metus vyko derybos dėl ilgalaikio finansavimo suteikimo bendrovei, kuris Å¡alių sutarimu turėjo bÅ«ti panaudojamas iÅ¡imtinai atsakovo įstatinio kapitalo didinimui. BÅ«tent Å¡io susitarimo pagrindu ieÅ¡kovas atsakovui dalimis pervedė Å¡alių sutartÄ 420 000 Eur sumÄ . Todėl, pasak atsakovo, ieÅ¡kovo reikalaujama 200 000 Eur suma turi bÅ«ti kvalifikuojama ne kaip paskola, o kaip ieÅ¡kovo – bendrovės akcininko - investuotos sumos, skirtos įstatiniam kapitalui padidinti.

IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo minėto dydžio paskolÄ kartu su tariamose paskolų sutartyse numatytomis sumomis (palÅ«kanomis, baudomis) yra visiÅ¡kai nepagrįstas bei prieÅ¡taraujantis tikriesiems Å¡alių ketinimams. Akcentavo, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja 2 proc. per mėnesį dydžio palÅ«kanų, nes kitose sutartyse buvo sulygta dėl 4 procentų metinių palÅ«kanų, be to, atsakovo siųsti raginimai dėl tariamos paskolos grÄ Å¾inimo, kuriuose nurodoma paskaičiuotų palÅ«kanų suma yra ženkliai mažesnė nei ieÅ¡kovo reikalaujama Å¡ioje byloje, o raginime nurodomas skaičiuotinų palÅ«kanų dydis 4 proc. per metus.

Pažymėjo, jog atsakovo užsakymu atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad dalis ekspertams pateiktų sutarčių, tarp kurių buvo ir Å¡ioje byloje aptariamos 2014-11-06 ir 2014-11-03 paskolos sutartys, tikėtinai yra pasiraÅ¡ytos ne ieÅ¡kovo įgalioto S. T., o kito asmens. Mano, jog Å¡ios aplinkybės tik dar labiau patvirtina faktÄ , kad tarp Å¡alių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o ieÅ¡kovas nepagrįstai, galimai netgi klastodamas įrodymus, reikalauja iÅ¡ atsakovo 106 726,65 Eur dydžio palÅ«kanų, siekdamas nesÄ Å¾iningai praturtėti atsakovo sÄ skaita.

Atsakovo tvirtinimu, tarp Å¡alių jokie paskoliniai santykiai nesusiformavo, o ieÅ¡kovo atsakovui suteiktos lėšos vertintinos kaip ieÅ¡kovo atsakovui suteiktos investicijos, skirtos bendrovės įstatinio kapitalo didinimui. Anot atsakovo, pateiktos paskolos sutartys nepaneigia tikrųjų Å¡alių ketinimų ieÅ¡kovo pervestas lėšas naudoti didinant atsakovo įstatinį kapitalÄ , kadangi Å¡ios sutartys buvo parengtos iÅ¡imtinai buhalteriniais tikslais. Mano, kad sprendžiant ginÄÄ tarp Å¡alių turi bÅ«ti vadovaujamasi Estijos Respublikos įstatymais, o toks ginčas yra teismingas ne Lietuvos, o Estijos teismams.IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡taravimus praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017-02-08 preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Anot ieÅ¡kovo, atsakovo prieÅ¡taravimuose nurodyti argumentai niekuo nepagrįsti, atsakovas nepateikė jokių įrodymų; pažymi, jog atsakovas neneigia pinigų gavimo, pavedimuose pinigų pervedimo paskirtys nurodyta – pagal paskolos sutartį. Akcentavo, kad jei ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų ketinęs didinti atsakovo įstatinį kapitalÄ , jis pervesdamas pinigus atsakovui, visų keturių pavedimų mokėjimo paskirtyse nebÅ«tų nurodęs, kad tai yra paskolos mokėjimas pagal konkrečiÄ paskolos sutartį.

Atsakovas nepagrįstai teigia ir neįrodo argumentų, esÄ piniginės paskolos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, tinkamos buhalterinės apskaitos vedimo tikslais. Pažymėjo, jog nebuvo priimtas joks UAB „Preskonita“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo, nebuvo įregistruotas įstatų pakeitimas. Taip pat, ieÅ¡kovo teigimu, visiÅ¡kai nepagrįsti atsakovo argumentai dėl palÅ«kanų dydžio; pažymėjo, jog ieÅ¡kovo pateiktos sutartys (kiekvienas sutarties lapas) pasiraÅ¡ytos abejų Å¡alių, tuo tarpu atsakovo pateiktų sutarčių lapai pasiraÅ¡yti tik atsakovo.

Mano, kad nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl taikytinos teisės ir bylos teismingumo; kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus reiÅ¡kia remdamasis Piniginės paskolos sutarčių nuostatomis, Estijos Respublikos materialinė civilinė teisė Å¡iuo atveju netaikytina, o teisminiam procesui vykstant Lietuvoje, taikytina Lietuvos Respublikos procesinė teisė, t.y. Civilinio proceso kodeksas („Roma I“ reglamento 1 str. 3 d.). Nesutinka su atsakovo klaidinančiais teiginiais, jog pagal „Briuselis I“ reglamentÄ nagrinėjama byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovo ir atsakovo atstovai bylos nagrinėjimo metu palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus.Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė 2014-11-06 piniginės paskolos sutartį Nr. 0611/14 ir 2014-12-03 piniginės paskolos sutartį Nr. 0312/14, kurių pagrindu ieÅ¡kovas įsipareigojo suteikti atsakovui po 100 000 Eur paskolÄ , o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolos sumÄ ir sumokėti palÅ«kanas sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Paskolos sutarčių 2 p. nustatyta, kad paskolos davėjas perveda pinigines lėšas į paskolos gavėjo banko sÄ skaitÄ per 5 darbo dienas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos. IeÅ¡kovo pateikta mokėjimo ataskaita patvirtina, kad atsakovui suteikiamÄ 200 000 Eur paskolÄ ieÅ¡kovas 4 banko pavedimais pervedė į atsakovo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas paskolos ir sulygtų palÅ«kanų sumos paskolos sutarčių 3 p. nustatytu terminu ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl paskolos priteisimo iÅ¡ atsakovo; atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, tvirtindamas, kad tarp Å¡alių nebuvo jokių paskolinių santykių, ieÅ¡kovo atsakovui suteiktos lėšos vertintinos kaip ieÅ¡kovo atsakovui suteiktos investicijos, skirtos bendrovės įstatinio kapitalo didinimui; paskolos sutartys buvo sudarytos dėl akių, iÅ¡imtinai buhalteriniais tikslais.

Anot atsakovo atstovo, paskolos sutartys nepaneigia tikrųjų Å¡alių ketinimų ieÅ¡kovo pervestas lėšas naudoti didinant įstatinį kapitalÄ .Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, su tokiais atsakovo atstovo argumentais sutikti neturi pagrindo dėl žemiau iÅ¡dėstytų motyvų:Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ . AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-15 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2009-09-28 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015-02-06 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015; kt.).

Tikrųjų Å¡alių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamÄ sandorį leidžia atskleisti, ar Å¡alys sudarė apsimestinį sandorį, skirtÄ kitam sandoriui pridengti. Å alių siekiamas sandorio tikslas, iÅ¡ Å¡io sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrÄ jį sandorį Å¡alys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo Å¡alių sudaryto sandorio nustatymÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant sandorių apsimestinumÄ pažymėta ir tai, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laiko tarpÄ sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2014-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014 ir kt.).Atsakovas teiginiams dėl Å¡alių tikrųjų ketinimų sudarant paskolos sutartis, o bÅ«tent, kad paskolos sutartimis buvo padidintas atsakovo įstatinis kapitalas, o ne suteiktos paskolos, pagrįsti pateikė akcininkų sutarties projektÄ , kuris, anot atsakovo atstovo, patvirtina, kad lėšos buvo pervestos įstatinio kapitalo padidinimui.

Tačiau, pažymėtina, jog atsakovo pateiktas akcininkų sutarties projektas niekieno nepasiraÅ¡ytas, be to sutarties 3.1 p. akcininkai aptaria bÅ«tent bedrovės kreditavimo, kurį turi atlikti ieÅ¡kovas, sÄ lygas. Atsakovo pateikti įrodymai, el. laiÅ¡kai 2014-12-01, 2014-12-02, 2014-12-09 sudaro pagrindÄ tik iÅ¡vadai, kad tarp Å¡alių vyko susiraÅ¡inėjimas, galimai buvo siunčiami kartu sutarčių projektai, tačiau net nesudaro pagrindo objektyviai iÅ¡vadai, jog tarp Å¡alių vyko derybos dėl įstatinio kapitalo didinimo.

Visų pirma, kaip jau pasisakyta, prie 2014-12-01, 2014-12-02 laiÅ¡kų nėra pridėta sutarčių projektų, iÅ¡ kurių turinio galima bÅ«tų spręsti dėl įvykusio susiraÅ¡inėjimo tikslo; antra, du pirmi laiÅ¡kai siunčiami iÅ¡ ieÅ¡kovo adreso biotehnologiau @gmail.com, tuo tarpu 2014-12-09 laiÅ¡kas siųstas V. K. adresu nikelevat@gmail.com, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokios sÄ sajos yra tarp trečio siunčiamo laiÅ¡ko ir ieÅ¡kovo, be to iÅ¡ laiÅ¡ko turinio irgi negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados ne tik kam raÅ¡ytas laiÅ¡kas, bet ir kad Å¡iuo susiraÅ¡inėjimu vyko derybos dėl įstatinio kapitalo didinimo.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 49, 50 str., reglamentuojančių įstatinio kapitalo didinimo procedÅ«rÄ , nuostatas bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (ABÄ® 49 str. 1 d.), o įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalÄ , iÅ¡skyrus sprendimÄ dėl konvertuojamųjų obligacijų iÅ¡leidimo, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimÄ padidinti įstatinį kapitalÄ , dienos.

Pažeidus šį terminÄ , įnaÅ¡ai už pasiraÅ¡ytas akcijas jas pasiraÅ¡iusio asmens raÅ¡tiÅ¡ku pareikalavimu turi bÅ«ti nedelsiant grÄ Å¾inti be jokių atskaitymų (ABÄ® 49 str. 7 d.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Preskonita“ akcininkai priėmė sprendimÄ dėl įstatinio kapitalo padidinimo; taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo ketinama padidinti įstatinį kapitalÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka (padidinti akcijų skaičių ar akcijų nominaliÄ vertę ir t.t.).

Vien tai, kad tarp akcininkų galimai vyko derybos dėl galimo įstatinio kapitalo didinimo, nepatvirtina paties sprendimo didinti įstatinį kapitalÄ priėmimo ir buvimo fakto, o juolab, nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo argumentų, neva įstatinio kapitalo padidinimas buvo įformintas paskolos sutartimis, pagrįstumo. Pažymėtina, jog atsakovas, tvirtindamas, kad reikėjo įforminti pinigų pervedimÄ skubotai, taip ir negalėjo pagrįsti skubos svarbos; be to, atsakovo atstovas, teigdamas, esÄ paskolos sutartys buvo sudarytos dėl akių, tinkamos buhalterinės apskaitos vedimo tikslais, negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl buvo sudarytos bÅ«tent paskolos sutartys, o nebuvo įforminti tikrieji Å¡alių ketinimai, ar kad pvz. pervesti pinigai kaip avansas ar pan.

Taip pat teismas rezervuotai vertina ir atsakovo atstovo paaiškinimus, kad dėl skubos įforminti dokumentus buvo pasirašyti keli paskolos sutarties variantai. Pažymėtina, jog ieškovas grindžia savo reikalavimus paskolos sutartimis (bylos nagrinėjimo metu pateikti paskolų sutarčių originalai), kurių visi puslapiai pasirašyti ieškovo ir atsakovo atstovų bei uždėti bendrovių anspaudai; tuo tarpu atsakovas teikė paskolos sutartis (bylos nagrinėjimo metu pateikti sutarčių originalai), kurių tik antras puslapis pasirašytas abiejų šalių ir uždėtas bendrovių antspaudas, tuo tarpu pirmas paskolų puslapis pasirašytas tik atsakovo atstovo, ieškovo atstovo parašo nėra, taip pat nėra šalių bendrovių antspaudų.

Todėl teismas, spręsdamas ginÄÄ , nesant įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, bei atsižvelgdamas į tai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovo pateiktų sutarčių visi puslapiai yra su abiejų Å¡alių paraÅ¡ais ir antspaudais, turi pagrindÄ vadovautis ieÅ¡kovo pateiktais paskolos sandoriais. Pažymėtina, jog atsakovas neginčija ieÅ¡kovo pateiktų paskolos sutarčių, taip pat, teismui iÅ¡reikalavus ir iÅ¡ ieÅ¡kovo paskolos sutarčių originalus, jokių praÅ¡ymų (pvz. dėl ekspertizės paskyrimo ar pan.) neteikė, o deklaratyviai teigia esÄ yra pagrindas vadovautis atsakovo pateiktomis paskolos sutartimis.

Nors atsakovas prašo vadovautis specialistų komisijos 2016-08-23 išvadomis, kur nurodoma, jog tikėtina, kad paskolos sutartyse (tame tarpe ir aptariamos nagrinėjamojoje byloje) yra parašas ne S. T. (ieškovo atstovo), o kito asmens, tačiau iš ekspertų išvadų matyti, kad ekspertams buvo pateiktos atsakovo (kur pirmas puslapis tik su atsakovo atstovo parašu, tačiau nėra ir atsakovo antspaudo, nėra ieškovo atstovo parašo, ieškovo antspaudo, be to, 2014-12-03 paskolos sutarties nurodytas kitas numeris) turėtų sutarčių kopijos, todėl tokiais atsakovo pateiktais įrodymais vadovautis nėra pagrindo.Iš byloje pateiktų mokėjimo pavedimų turinio matyti, kad juose mokėjimo paskirtis nurodyta paskolos mokėjimas pagal 2014-11-06 paskolos sutartį Nr. 0611/14, paskolos mokėjimas pagal 2014-12-03 paskolos sutartį Nr. 0312/14.

TokiÄ mokėjimo paskirtį nurodė ieÅ¡kovas, darydamas pavedimÄ , su tokia nurodyta pinigų pavedimo paskirtimi priėmė pinigus atsakovas. Pastebėtina, jog atsakovo atstovas negalėjo paaiÅ¡kinti konkrečių tariamai buvusių tinkamos buhalterinės apskaitos vedimo tikslų, tokių esminių, jog dėl jų ieÅ¡kovas kaip verslininkas bÅ«tų ėmęsis neteisėtų veiksmų – civilinių teisinių sandorių klastojimo (sudarymo dėl akių). Atsakovas nepaaiÅ¡kina, kokios objektyvios priežastys nulėmė tai, jog ieÅ¡kovas negalėjo savo buhalterinėje apskaitoje atspindėti „tikrųjų avansinio mokėjimo už tariamai bÅ«simÄ Ä¯statinio kapitalo padidinimÄ teisinių santykių“.

Taip pat teismas neturi pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovo pastebėjimais, jog atsakovo versijÄ dėl paskolos sutarčių sudarymo dėl akių papildomai paneigia paties atsakovo su prieÅ¡taravimais pateikti įrodymai, o bÅ«tent ieÅ¡kovo atsakovui raÅ¡yti laiÅ¡kai ir įspėjimai dėl paskolos grÄ Å¾inimo, kur taip pat aiÅ¡kiai nurodoma bÅ«tent dėl paskolos grÄ Å¾inimo, o ne dėl investicijų didinant įstatinį kapitalÄ . Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, sudarančių pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pervesti pinigai buvo atsakovo apskaityti, įskaityti, panaudoti ar pan., kitaip nei byloje aptariamų paskolos sutarčių pagrindu.Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.).

Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia ne tik tai, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindÄ , t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o Å¡alies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Apibendrinus aukščiau nurodytÄ , vadovaujantis įrodymo vertinimo taisyklėmis, spręstina, jog atsakovas neįrodė kitų nei kad sudaryti paskolos sutartis Å¡alių ketinimų, ar kitų nei paskolinių tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių egzistavimo; teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad aptariamos paskolos sutartys buvo sudarytos, kaip teigia atsakovas, dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) (CK 1.86 str.) ar siekiant pridengti įstatinio kapitalo padidinimÄ (CK 1.87 str.), todėl atsakovo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobÅ«džio samprotavimai, kuriais teismas vadovautis neturi pagrindo (CPK 178 str.).9.

Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad visgi Å¡alis siejo paskoliniai santykiai, atsakovas praÅ¡o laikyti, jog paskolos sutartyse Å¡alių sulygtas palÅ«kanų dydis yra 4 procentai per metus, o ne kaip nurodo ieÅ¡kovas 2 procentai per mėnesį. Atsakovo atstovas tvirtina, jog reikia vadovautis jo pateiktomis paskolos sutartimis; taip pat, anot atsakovo, faktÄ , kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja 2 proc. per mėnesį dydžio palÅ«kanų, patvirtina ir paties ieÅ¡kovo atsakovui siųsti raginimai dėl tariamos paskolos grÄ Å¾inimo, kuriuose nurodomas skaičiuotinų palÅ«kanų dydis 4 proc. per metus; be to savo ataskaitose ieÅ¡kovas nurodo irgi 4 proc. palÅ«kanas, kÄ patvirtina su Å¡iais prieÅ¡taravimais pateikiami įrodymai. 9.1.Dėl pateiktų paskolos sutarčių teismo pasisakyta sprendimo 8.4 p. Teismas, nekartodamas savo motyvų, sprendžia, jog nėra pagrindo ieÅ¡kovo pateiktomis paskolos sutartimis ir jose aptartomis paskolos suteikimo sÄ lygomis, tame tarpe nustatytu palÅ«kanų dydžiu, nesivadovauti.

Atsakovo pateikti ieškovo atsakovui siųsti raginimai, kuriuose nurodomas mažesnis palūkanų procentas, ar ieškovo 2015 m. teiktos veiklos ataskaitos duomenys nepaneigia šalių sutartyse sulygto palūkanų dydžio.10.Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl bylos teismingumo bei taikytinos teisės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nagrinėjamas ginčas teismingas Lietuvos teismams, ginčui turi būti taikoma būtent Lietuvos materialinė teisė.10.1. Byloje nustatyta, kad paskolos sutarčių 14 punktu šalys sulygo, jog Estijos Respublikos civilinės teisės nuostatos taikomos tik sutartyje nenumatytiems klausimams.

Taigi iÅ¡ sutarties turinio akivaizdu, jog Estijos Respublikos civilinės teisės nuostatos taikomos tik Piniginės paskolos sutartyse nenumatytiems klausimams, o tai reiÅ¡kia, jog piniginės paskolos sutartyse numatytiems klausimams Estijos Respublikos civilinė teisė nėra taikoma. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus reiÅ¡kia remdamasis Piniginės paskolos sutarčių nuostatomis, todėl Estijos Respublikos materialinė civilinė teisė Å¡iuo atveju netaikytina. Be to, sprendžiant klausimÄ dėl taikytinos teisės pažymėtina, jog pagal CK 1.37 str.

įtvirtintas taisykles sutartinėms prievolėms taikoma Å¡alių susitarimu pasirinkta teisė, kai toks susitarimas įtvirtintas sutarties sÄ lygose arba nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, o Å¡alims nepasirinkus taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Pagal CK 1.12 str., CPK 808 str. įtvirtintas procesines užsienio teisės taikymo taisykles teismas ex officio taiko užsienio teisę tik tais atvejais, kai tai daryti jį įpareigoja tarptautinės sutartys ar galiojantys įstatymai; tais atvejais, kai užsienio teisės taikymas susijęs tik su ginčo Å¡alių privačiais interesais, užsienio teisės taikymas grindžiamas dispozityviÅ¡kumo principu – užsienio teisė taikoma ginčo Å¡alių iniciatyva.

Akcentuotina, jog bÅ«tent ta Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise, turi pareigÄ pateikti su jos turiniu susijusius įrodymus. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-28 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-580/2008; 2009-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2009; 2011-11-2 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011, ir kt.). Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, jog ginčui taikytina Estijos teisė, jokių ginčui aktualios užsienio teisės turinį atskleidžiančių įrodymų – oficialių ginčui taikytinų teisės aktų tekstų, informacijos apie oficialų juose įtvirtintų teisės normų aiÅ¡kinimÄ Estijoje, jų taikymo praktikÄ bei doktrinÄ â€“ teismui nepateikė.

Pažymėtina, jog atsakovui teikiama profesionalaus teisininko teisinė pagalba, kuriam turi būti žinomos civilinio proceso kodekso normos nuostatos. Atsakovo atstovas jokių įrodymų dėl taikytinos Estijos teisės nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu, taip pat šiuo klausimu nereiškė ir jokių prašymų. CPK 808 str. 3 d. numatyta, jog ginčo šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepateikus su taikytinos užsienio teisės turiniu susijusių įrodymų, ginčo santykiams taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Be to atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas ir savo teiktuose procesiniuose dokumentuose irgi iÅ¡ esmės remiasi Lietuvos Respublikos teisės normomis bei Lietuvos teismų suformuota nagrinėjamam ginčui taikytinos Lietuvos teisės praktika. Beje, pats atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad sprendžiant teismingumo ir taikytinos teisės klausimÄ taikomi 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselis I bis) bei 2008 m. birželio 17 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I). Vadovaujantis „Briuselis I bis“ 7 str. la p., bylose, kylančiose iÅ¡ sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys kitoje valstybėje narėje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. „Roma I“ 3 str. 1 d. numato, jog sutarčiai taikoma Å¡alių pasirinkta teisė.10.2. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, esÄ pagal „Briuselis I bis“ reglamentÄ nagrinėjama byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Visų pirma, „Briuselis I bis“ reglamento 4 str. 1 d. įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, jog pagal šį reglamentÄ asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti pareiÅ¡kiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į Å¡ių asmenų pilietybę. Tuo tarpu „Briuselis I bis“ reglamento 7 str. 1a) punktas, kuriuo remiasi atsakovas, reglamentuoja bendrosios taisyklės, įtvirtintos Å¡io reglamento 4 str. 1 d., iÅ¡imtis, t.y. atvejus, kai ieÅ¡kovas turi teisę (bet ne pareigÄ ) pasirinkti ieÅ¡kinį atsakovui pareikÅ¡ti ne atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) teisme, o kitoje valstybėje („Briuselis 1 bis“ reglamento 5 str. 1 d.).

Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, remiantis „Briuselis I“ reglamentu, ieÅ¡kovas turėjo teisę pasirinkti ir ieÅ¡kinį atsakovui pareikÅ¡ti pagal atsakovo buveinės vietÄ Lietuvoje.11. Reziumuojant iÅ¡dėstytÄ spręstina, jog atsakovo nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nesudaro pagrindo preliminaraus sprendimo keitimui, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

12. IeÅ¡kovas praÅ¡o papildomai nei nurodyta preliminariame teismo sprendime priteisti 1945 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimus į atsakovo prieÅ¡taravimus ir atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, kitus procesinius praÅ¡ymus, už antstolio paslaugas, atstovavimÄ teisme), pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai, iÅ¡laidas patvirtina pateikti dokumentai, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo jo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas peržiÅ«rint preliminarų sprendimÄ , tenkintinas; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui papildomai priteistini 1945 Eur.

13. Vilniaus apygardos teismo 2017-02-08 nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Vadovaudamasis LR CPK 263-270, 430 str. teismas n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2017-02-08 preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui OU „Biotehnoloogia“, įmonės kodas 12062638, buv. adresas Parda tn 8, Kesklinna dstr., Harju c., 10151 Talinas, Estijos Respublika, iÅ¡ atsakovo UAB „Preskonita“, įmonės kodas 126110355, 1945 EUR (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Vilniaus apygardos teismo 2017-02-08 nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                                Jadvyga Mardosevič