2021-04-21 Nr. AB-8727-3-61-3-04068-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

ginvir@outlook.com

Administracinė byla Nr. A-1027-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04068-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. K. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 2BE-187 „Dėl poveikio priemonių UAB „Skirlita“ kontrolieriui R. K. taikymo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. atliko automobilio Mercedes Benz pirminę techninę apžiūrą. Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojai atliko kontrolinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti nepažymėti transporto priemonės būklės trūkumai. Pareiškėjas darbo trūkumus pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo darbo aplaidumo.

3. Lietuvos transporto saugos administracija 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjui surašė Administracinio nusižengimo protokolą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 440 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui paskirta 75 Eur bauda. Pareiškėjas baudą sumokėjo 2018 m. gegužės 17 d. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Skirlita“ direktorius 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu pareiškėją įspėjo ir nurodė, kad dvylikos mėnesių laikotarpiu, pakartotinai padarius antrą tokį patį pažeidimą, gali būti priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad paskirtai komisijai 2018 m. birželio 6 d. buvo nurodyta atlikti neeilinį pareiškėjo darbo vertinimą. Komisija priėmė išvadą, kurioje nurodė, jog pareiškėjo darbo kokybė gerintina ir nurodė rekomendacijas, kurias pareiškėjas turėjo įvykdyti. 2019 m. spalio 25 d. pareiškėjui įteiktas Įsakymas, kuriuo panaikintas kelių transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas.

4. Pareiškėjas su atsakovo Įsakymu nesutiko, nes manė, kad praėjus beveik pusantrų metų terminui po jo padarytos darbo pažeidimo, vėl už tą patį taikyti drausmines priemones yra neteisinga. Be to, pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 3-59 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 6 d. Įsakymo Nr. 3-375 „Dėl reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomųjų techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimų darbuotojams patvirtinimo“, nurodė, jog techninės apžiūros kontrolieriaus pažymėjimas jam nebėra nereikalingas, todėl šis ginčas neturi jokios prasmės.

5. Atsakovas Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas su nustatytu administraciniu nusižengimu sutiko ir 2018 m. gegužės 17 d. sumokėjo paskirtą baudą. Atsakovas, vadovaudamasis teisės aktais, atliko pareiškėjo pažeidimo, padaryto 2018 m. gegužės 9 d., vertinimą, ir Įsakymu panaikino pareiškėjo kelių transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus pažymėjimo galiojimą. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2008 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.13 punktu ir Reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimų darbuotojams, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3-375 „Dėl Reikalavimų įmonėms, atliekančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimų darbuotojams patvirtinimo“ (toliau – ir Reikalavimai) 452 punktu.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde minimas Reikalavimų pakeitimas įsigaliojo 2018 m. gegužės 20 d., o pareiškėjo labai sunkus pažeidimas, nurodytas Reikalavimų 45 punkte, padarytas 2018 m. gegužės 9 d., todėl taikomi teisės aktai, galioję jo padarymo metu. Atsakovas paaiškino, kad priėmė Įsakymą, kuris atitiko visus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, t. y. priimtas tinkamus įgaliojimus turinčio asmens, nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis priimtas Įsakymas, išsamiai nurodyti pažeidimai, už kuriuos panaikinamas kelių transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus pažymėjimas, nurodyta apskundimo tvarka. Visi atsakovo atlikti veiksmai ir išsiųsti dokumentai aiškiai patvirtina, kad atsakovas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė pareiškėjo padarytus pažeidimus, užtikrino realią atsakovo teisę į gynybą ir priėmė pagrįstą ir išsamiai motyvuotą sprendimą panaikinti kelių transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus pažymėjimo galiojimą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 2BE-187 „Dėl poveikio priemonių UAB „Skirlita“ kontrolieriui R. K. taikymo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, vadovavosi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“, 2.13 punktu, Reikalavimų (galiojusių pažeidimo padarymo metu iki 2018 m. gegužės 20 d.) 45 ir 452 punktais ir padarė išvadą, kad tai, jog pareiškėjas nenustatė net 8 didelių techninių būklės trūkumų, rodo, jog tai nebuvo atsitiktinumas ar mažareikšmiškumas, pareigos buvo atliktos netinkamai, nes pareiškėjas sąmoningai nefiksavo didelio trūkumų kiekio ir nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kodėl jis neatliko jam teisės aktuose nustatytų pareigų. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjo kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas panaikintas pagrįstai, teisėtai ir buvo proporcinga priemonė, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

11. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, konstatavo, jog atsakovo Įsakymas yra išsamus, motyvuotas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 12. Pareiškėjas R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

13. Pareiškėjas teigia, kad nuo 2018 m. gegužės 20 d. visų šalies kelių transporto priemonių techninės apžiūros kontrolierių pažymėjimai pripažinti netekę galios, tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra nurašyti nuo atsakovo atsiliepimo į skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas.

14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15. Atsakovas paaiškina, jog Reikalavimų 452 punktas numato, kad kontrolieriui padarius nors vieną labai sunkų pažeidimą, nurodytą Reikalavimų 45 punkte, nustatyta tvarka panaikinamas kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas. Pareiškėjo skunde minimas Reikalavimų pakeitimas įsigaliojo 2018 m. gegužės 20 d., o pareiškėjo labai sunkus pažeidimas, nurodytas Reikalavimų 45 punkte, padarytas 2018 m. gegužės 9 d., todėl taikomi teisės aktai galioję jo padarymo metu. Atsakovas taip pat nurodo, kad kontrolieriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra įtvirtintas įstatyme, todėl atitinka visus atitinkamų ribojimų įtvirtinimo reikalavimus.

16. Atsakovas pažymi, kad priėmė Įsakymą, kuris atitiko visus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo, kuriuo panaikintas UAB „Skirlita“ techninės apžiūros kontrolieriaus R. K. kelių transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad nuo 2018 m. gegužės 20 d. visų šalies kelių transporto priemonių techninės apžiūros kontrolierių pažymėjimai pripažinti netekę galios, tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo pažeidimo padarymo metu, t. y. 2018 m. gegužės 9 d., Reikalavimų 452 punkte buvo įtvirtinta, kad kontrolieriui padarius nors vieną labai sunkų pažeidimą, nurodytą šių reikalavimų 45 punkte, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) nustatyta tvarka panaikinamas kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas. Taigi, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Reikalavimų 452 punktu, galiojusiu pareiškėjo labai sunkaus pažeidimo padarymo metu.

26. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis ir pareiškėjo skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog tik praėjus beveik pusantrų metų nuo pažeidimo padarymo, priimtas Įsakymas, kuriuo panaikintas pareiškėjo kelių transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas.

27. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d., atlikdamas transporto priemonės apžiūrą, nenustatė 8 didelių techninės būklės trūkumų, pažeidimai buvo nustatyti Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. gegužės 9 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu. 2019 m. birželio 10 d. priimtas Įsakymas, kuriuo panaikintas UAB „Skirlita” techninės apžiūros kontrolieriaus R. K. kelių transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas už labai sunkaus pažeidimo, numatyto Reikalavimų 45 punkte, padarymą.

28. Kontrolieriui padarius nors vieną labai sunkų pažeidimą, nurodytą Reikalavimų 45 punkte, Inspekcijos nustatyta tvarka yra panaikinamas kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas (Reikalavimų 452 p.). Kontrolieriaus pažymėjimo panaikinimas yra laikytinas administracinės atsakomybės rūšimi, nes įstatyme numatytą poveikio priemonę asmeniui taiko viešojo administravimo subjektas, su kuriuo pareiškėjas teisiniais santykiais betarpiškai nėra siejamas. Administracinės atsakomybės taikymo sąlygos, taip pat taikymo terminai, turi būti nustatyti teisės aktu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjo padarytų pažeidimų nustatymo metu galioję teisės aktai – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir Reikalavimai – nereglamentavo termino, per kurį turi būti išsprendžiamas klausimas dėl darbuotojo (techninės apžiūros kontrolieriaus) pažymėjimo panaikinimo.

29. Taigi, tokia teisinio neapibrėžtumo situacija neatitinka atsakomybės subjekto teisėto intereso žinoti taikytinos atsakomybės sąlygas, taigi ir terminus, per kuriuos jam gali būti pritaikytos poveikio priemonės. Negalima tokia situacija, kai asmeniui, padariusiam pažeidimą, neribotą laiką galėtų būti taikoma atsakomybė. Teisinis apibrėžtumas reikalauja, kad būtų nustatytas laikotarpis, per kurį gali būti pradėta ir išspręsta teisinė situacija, bei nustatytas terminas, kurio pabaiga prilyginama sprendimui, po kurio asmens atsakomybė nebegalima.

30. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nesant nustatytų terminų poveikio priemonių taikymui, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

31. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir kitais panašiais atvejais, kai ginčo teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai neįtvirtino jokio senaties termino asmens drausminei atsakomybei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pagal analogiją buvo taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams senaties terminų, pavyzdžiui, dėl drausminės nuobaudos auditoriui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-492/2014), turto vertintojo drausminės atsakomybės (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013, 2015 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015, 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-530-602/2015, 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1978-556/2015).

32. Įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, darbuotojams (techninės apžiūros kontrolieriams), kuriems pagal Reikalavimus (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gegužės 20 d.) suteikiamas kontrolieriaus pažymėjimas, taikomi specialūs kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, tačiau jie dirba pagal darbo sutartis su įmonėmis, o tai lemia jų teisinės padėties kokybinius skirtumus tiek lyginant su valstybės tarnautojais, tiek su subjektais (turto vertintojais, auditoriais, kt.), turinčiais savireguliacijos institucijas (asociacijas, garbės teismus). Visgi ginčui aktualiu aspektu, kai sprendžiama dėl kontrolieriaus pažymėjimo, kuris yra būtina sąlyga dirbti tam tikrą darbą, panaikinimo, minėtų įmonių kontrolieriams būtų neteisinga ir neprotinga taikyti ilgesnius atsakomybės terminus negu taikomi valstybės tarnautojams.

33. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama, be kita ko, ir į kitų rūšių atsakomybės taikymą, kai asmuo – atsakomybės subjektas, prilyginamas valstybės tarnautojui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 230 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas akcentuojama, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą (žr. 2014 m. kovo 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Žalą viešiesiems interesams (ar grėsmę tokiai žalai atsirasti) gali sukelti ir asmens, turinčio teisę atstovauti privačiam juridiniam asmeniui, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas (žr. 2015 m. sausio 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2015). Darbas arba pareigų ėjimas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje BK 230 straipsnio 3 dalies prasme iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį. Asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, gali būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir tuo atveju, kai jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Antrasis būtinasis asmens prilyginimo valstybės tarnautojui požymis yra atitinkamų įgaliojimų turėjimas. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį šis požymis reiškia, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla (žr. 2019 m. liepos 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019).

35. Įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, darbuotojų (kontrolierių), kurie turi galiojančius kontrolieriaus pažymėjimus, teisinė padėtis aptartais aspektais yra labai panaši į valstybės tarnautojams prilyginamų asmenų – jie teikia įstatyme (t. y. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 6 p.) numatytas viešąsias paslaugas, susijusias su viešojo intereso apsauga (eismo keliuose saugumo užtikrinimu), turi įgaliojimus jiems nepavaldiems asmenims, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl tokios poveikio priemonės taikymo, kuri iš esmės nulemia teisės atlikti anksčiau vykdytas funkcijas praradimą, pagal įstatymo analogiją turi būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl atsakomybės taikymo senaties terminų.

36. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) inter alia (be kita ko, įskaitant) buvo įtvirtinta, kad „<...> Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos“.

37. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Lietuvos transporto saugos administracija 2018 m. gegužės 9 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą. 2019 m. birželio 10 d. priimtas Įsakymas, kuriuo panaikintas UAB „Skirlita“ techninės apžiūros kontrolieriaus R. K. kelių transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gegužės 9 d. protokolo surašymo metu Lietuvos transporto saugos administracijai buvo žinomos visos pažeidimo aplinkybės, 2018 m. rugsėjo 19 d. parengta išvada Nr. 11B-2581 „Dėl poveikio priemonės taikymo“, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nebuvo kliūčių pritaikyti poveikio priemonę nepažeidus šešių mėnesių termino.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, kad atsakomybės taikymas pasibaigus senaties terminui yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti pritaikytą priemonę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-416-492/2021), nagrinėjamu atveju – UAB „Skirlita“ techninės apžiūros kontrolieriaus R. K. kelių transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas.

39. Taigi, Įsakymo priėmimas dėl poveikio priemonės taikymo praėjus daugiau negu šešiems mėnesiams po pažeidimo padarymo dienos yra neteisėtas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes jį priimant buvo netinkamai taikyti senaties terminai poveikio priemonei taikyti (ABTĮ 147 str.), ir priima naują sprendimą. Sprendimu tenkinamas pareiškėjo skundas, panaikinamas Įsakymas kaip neteisėtas iš esmės, nes jį priimant buvo netinkamai taikytos materialiosios teisės nuostatos (ABTĮ 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 2BE-187 „Dėl poveikio priemonių UAB „Skirlita“ kontrolieriui R. K. taikymo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė