2013-10-14 Nr. AB-6380-3-61-3-02287-2010-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-2299/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02287-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. R. 2010 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 1D-5478(2); 2) solidariai priteisti iš atsakovų per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. 10 469,99 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį; 3) įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją vykdyti 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 11SP-1408 jame numatytomis sąlygomis.

Skunde (b. l. 1-5, 55-56) pareiškėjas paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu jam paskirta 702,05 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažinta. Toks pensijos sumažinimas yra neproporcingas, neprotingas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 48 ir 52 straipsnio nuostatas.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 42-45, 131-132) nurodė, kad šiuo atveju nėra valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, nes pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota ir mokama pagal galiojančius įstatymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui (b. l. 12-13, 69-70).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo P. R. skundą tenkino iš dalies – panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 1D-5478(2) dalį, kuria atsisakyta P. R. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, ir įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui 9 537,81 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. (b. l. 151-154).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi buvo perskaičiuota neteisėtai. Bylos duomenys patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo buvo neišmokėta 9 537,81 Lt pensijos dalis. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, bei įvertinus aplinkybę, kad P. R. 9 537,81 Lt pensijos dalis buvo neteisėtai neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, minėta suma priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi pareiškėjui mokėtina pensija pagrįstai apskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, todėl nėra pagrindo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, ir įpareigoti atsakovą mokėti pareiškėjui visą paskirtą pensiją.

Pažymėjo, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas P. R. paskirta pensija buvo perskaičiuojama iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., tačiau jis reikalavimo dėl pensijos dalies išmokėjimo už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nekėlė, todėl minėtu laikotarpiu neišmokėtos pensijos priteisimas nėra nagrinėjimo dalykas. Vertinant Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. liepos 12 d. sprendimo Nr.1D-5478(2) pagrįstumą, pripažintina, kad ministerija, priimdama šį sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje nurodė, kad teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos.

III. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir skundą atmesti. Jei šis prašymas nebūtų patenkintas, pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes šių metų valstybės biudžete nėra numatyta lėšų sumažintoms pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms išmokėti.

Apeliacinis skundas (b. l. 157A-B) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas 2012 m. rugsėjo 21 d. Iki jo paskelbimo įstatyminis valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrindas – Laikinojo įstatymo 5 straipsnis – neteko galios Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.

2. Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Tai reiškia, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas iki jo įsigaliojimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams.

Pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime (b. l. 162-164) paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. posėdžio metu patikslino skundo reikalavimus, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. 13 711,69 Lt neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Teismas šį patikslintą skundą priėmė, todėl 2013 m. birželio 3 d. sprendime padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog reikalavimas už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nėra pareikštas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. birželio 27 d. prašymu prisidėjo prie atsakovų apeliacinio skundo (b. l. 160).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 1D-5478(2) bei atsakovų atsiliepimo argumentai patvirtina, jog Vidaus reikalų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, P. R. mokėjo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai pasako dėl pareiškėjo atsikirtimų, išdėstytų atsiliepime į apeliacinį skundą.

Administracinės bylos medžiaga rodo, jog pirmosios instancijos teismo 2013 m. sausio 21 d. posėdžio metu P. R. pasinaudojo ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjo teise tikslinti skundą, prašydamas solidariai priteisti jam iš atsakovų per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. neišmokėtą 13 711,69 Lt valstybinės pensijos dalį (b. l. 92). Šį reikalavimą teismas priėmė nagrinėti 2013 m. sausio 23 d. nutartimi (b. l. 95). Pažymėtina, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio teisinis reguliavimas galiojo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 12 d. pažymos Nr. 11D (P)-4578 ir 2013 m. sausio 18 d. pažymos Nr. 11PP(P)-590 (b. l. 87, 93) duomenimis nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu per šį laikotarpį P. R. iš viso negavo 11 837,89 Lt jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimas iš dalies keičiamas, priteisiant pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką už visą Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo laikotarpį, t. y. įskaitant 2012 m. vasario – rugpjūčio mėnesius.

Apibendrinant išdėstytus motyvus pripažintina, kad iš esmės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimas atitinka išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje be kita ko išsamiai pasisakyta atsakovų apeliaciniame skunde keliamu Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimu, suformuotą praktiką. Tokių teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz.: 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.).

Iš atsakovų apeliacinio skundo argumentų matyti, kad Lietuvos valstybė šiame skunde prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str.) taikymo išimtinumas (pvz.: 2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Tikrinamu atveju atsakovas Lietuvos valstybė nepateikė konkrečių įrodymų apie savo finansinę padėtį, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam ir savalaikiam teismo sprendimo vykdymui, todėl prašymas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo P. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 1D-5478(2) dalį, kuria atsisakyta P. R. netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Priteisti pareiškėjui P. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 11 837,89 Lt (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt septynis litus ir aštuoniasdešimt devynis centus) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią per 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys