ffb18ce0-a67a-48d8-bb12-bab80479ec40 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-449-815/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03653-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos – R.

J. skundÄ atsakovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėja – R. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-7544 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (11.1)I-7544);1.2. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimÄ Nr. 6-26-2721 „Dėl R.

J. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 6-26-2721);1.3. įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių vykdyti 2010 m. gegužės 31 d. sprendimÄ Nr. 6-24-10987 „Dėl R. J. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€œ (toliau – ir sprendimas Nr. 6-24-10987) jame nustatytomis sÄ lygomis nuo sprendimo Nr. 6-26-2721 priėmimo iki motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo pareiÅ¡kėjai termino pabaigos, t. y. iki 2012 m. vasario 17 d.;1.4. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminį mokestį);1.5. sustabdyti Å¡iÄ administracinę bylÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 16 straipsnio 4 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 73–75 punktai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.2.

Pareiškėja skunde nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 12 d. įstatymuose nustatyta tvarka pareiškėjai suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Sprendime Nr. 6-24-10987 visam vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. vasario 17 d. apskaičiuota ir paskirta konkretaus dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa: pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks vieneri metai) – 3 211,90 Lt. (atskaičiavus mokesčius), antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks dveji metai) – 2 731,23 Lt. (atskaičiavus mokesčius).

Sprendimas Nr. 6-24-10987 buvo pradėtas vykdyti ir pareiÅ¡kėja pagrįstai tikėjosi, jog paskirto dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa bus mokama visÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpį, kaip ir buvo nurodyta sprendime. Tačiau 2010 m. rugpjūčio mėn. pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėta mažesnė, t. y. 2 891,46 Lt. (atskaičiavus mokesčius) dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa. Nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus atliktu motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimu, pareiÅ¡kėja 2010 m. spalio 28 d. kreipėsi į Fondo valdybÄ dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendime Nr. 6-26-2721 atlikto pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo neteisėtumo, tačiau Fondo valdyba, 2010 m. gruodžio 1 d. sprendime Nr. (11.1)I-7544 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 21 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 10 straipsnio nuostatas sprendime Nr. 6-26-2721 pagrįstai perskaičiuotas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis.

Nesutikdama su jai paskirtos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydžio perskaičiavimu, pareiÅ¡kėja skundÄ grindžia tokiais argumentais2.1. Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo2.1.1. Motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų skyrimo, mokėjimo, perskaičiavimo tvarkÄ reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatai (toliau – ir Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas.2010 m. balandžio mėn. galiojusios Ä®statymo redakcijos 6 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 12 mėnesių, buvusių prieÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį;

Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 5 dydžių sumos. Pagal Ä®statymo 21 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 30 d.), motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, yra 100 proc., kol vaikui sueis dveji metai – 85 proc. paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Ä®statymo 21 straipsnio 1 dalies pastaboje nurodyta, kad straipsnio nuostatos dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydžio sumažinimo taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms paÅ¡alpoms. Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjas Ä®statymo nuostatomis nenumatė galimybės perskaičiuoti jau paskirtas motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpas, susiejo Å¡ių paÅ¡alpų apskaičiavimÄ su teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusiu einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu ir tokiu bÅ«du užtikrino paÅ¡alpų gavėjų teisėtų lÅ«kesčių principo įgyvendinimÄ visÄ paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpį.Remiantis minėto Ä®statymo straipsniais bei Nuostatų punktais ir buvo apskaičiuota pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas buvo pradėtas vykdyti ir pareiÅ¡kėja pagrįstai tikėjosi, jog paskirto dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa bus mokama visÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpį, kaip ir buvo nurodyta sprendime.2.1.2.

Tačiau, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 10 straipsniu, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010 m. liepos 1 d. pareiÅ¡kėjai perskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa iki vaikui sukaks vieneri metai (2011 m. vasario 17 d.), taikant 90 proc., o nuo vaiko vienerių iki dvejų metų – 75 proc. kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydį. Nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaikui sukaks vieneri metai paskirta 2 891,46 Lt (atskaičiavus mokesčius), o iki vaikui sukaks dveji metai – 2 414,03 Lt (atskaičiavus mokesčius) dydžio paÅ¡alpa.Seimas, Laikinojo įstatymo 9 straipsnyje ir 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatydamas nuostatas, kuriomis remiantis motinystės paÅ¡alpų gavėjams, kuriems motinystės socialinės paÅ¡alpos buvo paskirtos ir mokamos iki 2010 m. birželio 30 d., nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo perskaičiuojamos (mažinamos), įtvirtino naujai priimto įstatymo nuostatų galiojimÄ atgal, todėl tokios nuostatos laikytinos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai ir konstituciniams principamsTaigi, toks pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimas pažeidžia Konstitucijos nuostatas bei pagrindinius teisės principus – valdžių padalijimo, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal, teisės į nuosavybę bei proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo principus.2.2.

Dėl Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų atitikties KonstitucijaiLaikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalyse, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta teisė nustačius naujÄ paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio maksimalų dydį, naujÄ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį bei įsigaliojus naujoms Ä®statymo nuostatoms perskaičiuoti galiojusių teisės aktų pagrindu jau paskirtas socialinio draudimo paÅ¡alpas.PareiÅ¡kėjos nuomone, yra pakankamas pagrindas teigti, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d.

– motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“, Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata „šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytoms iÅ¡mokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d.“, Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostata „motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydžio“, Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį prieÅ¡tarauja Konstitucijai, kadangi minėtos Laikinojo įstatymo nuostatos prieÅ¡tarauja konstituciniam valdžių padalijimo ir teisės aktų hierarchijos principams, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo bei įstatymo negaliojimo atgal principams, taip pat teisės į nuosavybės apsaugÄ bei proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo principams.2.3.

Dėl valdžių padalijimo ir teisės aktų hierarchijos principoPagal Konstitucijos 52 straipsnį valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramÄ nedarbo, ligos, naÅ¡lystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Konstitucinis Teismas savo nuarimuose konstatavo, kad „Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyti kokie nors paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, teikimo pagrindai, sÄ lygos, terminai, dydžiai.

Tai, laikydamasis Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti įstatymų leidėjas“, kad „<...> pagal KonstitucijÄ atskiros socialinės paramos rÅ«Å¡ys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sÄ lygos, dydžiai gali bÅ«ti nustatyti tik įstatymu ir kad poįstatyminiais aktais, taigi ir Vyriausybės nutarimais, galima nustatyti tik įstatymų, reguliuojančių socialinės paramos santykius, įgyvendinimo tvarkÄ (procedÅ«ras), taip pat kad Konstitucijos 52 straipsniuose nurodytų santykių poįstatyminiu reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramÄ atsiradimo sÄ lygų, taip pat riboti Å¡ios teisės apimties“ (2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamÄ Konstitucijos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydžiai, jų nustatymo, keitimo tvarka gali bÅ«ti numatyta tik įstatymuose.Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog konstitucinis valdžių padalijimo principas lemia tai, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos. 2004 m. kovo 5 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybinės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iÅ¡ kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti ir kad tokie įgaliojimai negali bÅ«ti pakeisti ar apriboti įstatymu.

Tokiais atvejais, kai viena valdžios institucija perima kitos valdžios institucijos įgaliojimus ir, priimdama žemesnės nei įstatymai galios teisės aktus, reguliuoja santykius, kurie turi bÅ«ti reguliuojami įstatymais, taip pat pažeidžiamas ir teisės aktų hierarchijos principas. 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas ne kartÄ konstatavo, kad visi teisėkÅ«ros subjektai turi paisyti iÅ¡ Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, kad Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos santykius, kurie gali bÅ«ti reguliuojami tik aukÅ¡tesnės galios teisės aktais.

Konstitucinis Teismas nėra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog esant ekonominei krizei ar egzistuojant bet kokioms kitoms svarbioms aplinkybėms Seimas gali deleguoti visas ar dalį savo funkcijų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, be to, atitinkama nuostata expressis verbis nėra įtvirtinta ir pačioje Konstitucijoje.Tuo tarpu Laikinajame įstatyme įtvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis, kuriuo ribojamas pagal Ä®statymÄ paskirtų ir mokamų motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, tvirtinamas bÅ«tent Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikiant teisę riboti pagal Ä®statymÄ paskirtų ir mokamų motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų apimtį, keičiant einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, pažeidžiamas tiek valdžių padalijimo, tiek teisės aktų hierarchijos principas, nes santykiai, kurie pagal KonstitucijÄ turi bÅ«ti reguliuojami įstatyme, yra reguliuojami poįstatyminiame teisės akte.2.4.

Dėl teisėtų lÅ«kesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo bei įstatymo negaliojimo atgal principų2.4.1. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 52 straipsnį, ne kartÄ konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugÄ ; socialiniam aprÅ«pinimui pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios teisę į socialinį aprÅ«pinimÄ , įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones; kad teisėtų lÅ«kesčių principas „reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus <...> įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. <...> todėl keičiant teisinį reguliavimÄ bÅ«tina laikytis Konstitucijos normų ir principų, inter alia principo lex retro non agit. <...> neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“, be to, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigÄ laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).Nuostata, kad neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise inter alia reiÅ¡kia, kad iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų kylančių reikalavimų turi bÅ«ti paisoma ir valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis pakinta taip, kad nėra užtikrinamas lėšų, bÅ«tinų iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimams už darbÄ mokėti, arba lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti, sukaupimas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarimas).2.4.2.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarime spręsdamas klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo tam tikrų nuostatų atitikties Konstitucijai, iÅ¡aiÅ¡kino, kad „įstatymų leidėjas, nustatydamas pereinamojo laikotarpio terminÄ , jį susiejo su objektyviais kriterijais – invalidumo grupės termino pabaiga, darbingumo lygio nustatymu, kuris galėjo bÅ«ti nustatomas tik pasibaigus invalidumo grupės (invalidumo pensijos mokėjimo) terminui, taip pat su tam tikru laikotarpiu, kuris nebuvo ilgesnis už maksimalų iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusia tvarka nustatytÄ invalidumo grupės (invalidumo pensijos mokėjimo) terminÄ .

Tokiu atveju asmenys, kuriems pagal ankstesnį teisinį reguliavimÄ iki 2005 m. liepos 1 d. terminuotai buvo nustatytas invalidumas bei paskirtos ir mokėtos valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos, įgytas teises (inter alia teisę į invalidumo pensijÄ ) iÅ¡laikė visÄ paskirtos invalidumo pensijos mokėjimo terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iems asmenims terminuotai paskirtų ir mokėtų invalidumo pensijų mokėjimas buvo garantuotas iki pat nustatytos invalidumo grupės termino pabaigos, konstatuotina, kad asmenims jų įgytos teisės jiems paskirtÄ invalidumo pensijÄ gauti nustatytÄ terminÄ buvo iÅ¡laikytos, nebuvo pažeistas jų teisėtas lÅ«kestis, kad paskirtoji pensija bus mokama iki nustatytos invalidumo grupės termino pabaigos“.

Å iuo atveju, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa savo esme panaÅ¡i į nurodytÄ netekto darbingumo pensijÄ , o bÅ«tent, abi Å¡ios socialinio draudimo iÅ¡mokos skiriamos terminuotai, kol asmenys, gaunantys Å¡ias iÅ¡mokas, galės grįžti į darbÄ . Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjas neturi pagrindo daryti skirtumo teisine prigimtimi panaÅ¡ių iÅ¡mokų skyrimo ir mokėjimo teisiniame reguliavime.2003 m. kovo 4 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimÄ , įstatymų leidėjas negali paneigti asmens teisėtų lÅ«kesčių, nes Konstitucijoje įtvirtinti teisinio reguliavimo principai ir visų pirma konstitucinis teisinės valstybės principas draudžia nepagrįstai pabloginti asmens teisinę padėtį, paneigti įgytas teises, ignoruoti asmens teisėtus interesus.Todėl Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis, kuriose įtvirtinta teisė, nustačius naujÄ paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio maksimalų dydį, naujÄ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį bei įsigaliojus naujoms Ä®statymo nuostatoms perskaičiuoti galiojusių teisės aktų pagrindu jau paskirtas socialinio draudimo paÅ¡alpas ne užtikrinama, o paneigiama valstybės pareiga laikytis savo prisiimtų įsipareigojimų mokėti galiojančių teisės aktų pagrindu paskirtas nustatyto dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, pažeidžiami asmenų, kuriems paskirtos tokios paÅ¡alpos, teisėti interesai, taip pat teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.2.5.

Dėl teisės į nuosavybės apsaugÄ Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, jog nuosavybė neliečiama, be to, nuosavybės teises saugo įstatymai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, jog sÄ voka „nuosavybė“ turi savarankiÅ¡kÄ prasmę, kuri neapsiriboja fizinių daiktų nuosavybe: tam tikros kitos teisės ir interesai, sudarantys turtÄ taip pat gali apimti nuosavybės teises ir todėl bÅ«ti laikomi nuosavybe. AnalogiÅ¡kai Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame bÅ«tent ir įtvirtintas teisės į nuosavybės apsaugÄ principas, aiÅ¡kina ir Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimuose, konstatuodamas, kad teisė reikalauti mokėti pagal Konstitucijoje ir jai neprieÅ¡taraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprÅ«pinimo iÅ¡mokas kyla iÅ¡ Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami Å¡ios teisės turtiniai aspektai.

Taigi, darytina išvada, jog motinystės (tėvystės) pašalpos yra nuosavybė, ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio ir Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu. Todėl, kaip nurodė Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime, asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau.

Analogiška išvada darytina ir kitų socialinio draudimo pašalpų, kurias pareiga mokėti valstybei kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, atžvilgiu, tarp jų ir motinystės (tėvystės) pašalpoms.Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutarime išaiškino, kad „net ir tada, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susidaro itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, turi būti paisoma įgytos teisės gynybos pagal Konstitucijos 23 straipsnį principo;

įstatymų leidėjas turi pareigÄ numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės ar invalidumo pensijos sumažinimo“. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad perskaičiuodamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydžius, įstatymų leidėjas turėjo numatyti kompensavimo mechanizmÄ , tačiau, pažeisdamas lygiateisiÅ¡kumo principÄ , įstatymų leidėjas kompensavimo mechanizmÄ Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatė tik valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo pensijų atveju, diskriminuodamas asmenis, gaunančius motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas.2.6.

Dėl proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo principųKonstitucinis Teismas ne kartÄ nurodė, kad proporcingumo principas, kaip vienas iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad Å¡ios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (2009 m. gruodžio 11d. nutarimas).

IÅ¡mokų mažinimo kontekste itin atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog konstitucinis proporcingumo principas inter alia reiÅ¡kia, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonomine finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus, siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį valstybės tarnautojų atlyginimo mažinimo mastÄ , kuriuo visoms valstybės tarnautojų kategorijoms (ir kitiems iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamiems darbuotojams) atlyginimai bÅ«tų mažinami taip, kad nebÅ«tų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų kategorijoms dydžių proporcijos. 2010 m. balandžio 20 d. nutarime Konstitucinis Teismas analogiÅ¡kÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ pateikė ir senatvės pensijų mažinimo atžvilgiu, konstatuodamas, jog konstitucinis proporcingumo principas inter alia reiÅ¡kia ir tai, kad, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastÄ , kuriuo pensijos bÅ«tų mažinamos taip, kad nebÅ«tų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Pažymėtina, jog atitinkamos nuostatos analogiÅ¡kai taikytinos ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų atveju, nes net ir esant pagrindui mažinti iÅ¡mokas, negali bÅ«ti pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y. ignoruojamas asmens iki paÅ¡alpos gavimo dienos gautas darbo užmokestis, prieÅ¡ingu atveju tuo pačiu taip pat bÅ«tų paneigti ir teisingumo bei lygiateisiÅ¡kumo principai.Pažymėtina ir tai, kad Laikinajame įstatyme nustatyta ad hoc bazinių dydžių ir koeficientų kaita neturi savyje proporcingumo elementų ir nenumato skirtingų Å¡io Laikinojo įstatymo socialinių kategorijų tarpusavio priklausomybės, tuo nustatydama neproporcingÄ naÅ¡tÄ Laikinojo įstatymo subjektams.

Be to, Laikinajame įstatyme nustatytos skirtingos valstybinių socialinio draudimo pensijų, kompensuojamojo uždarbio, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) iÅ¡mokų ir nedarbo socialinių iÅ¡mokų, iÅ¡mokų vaikui mažinimo proporcijos Å¡ių grupių viduje, kai iki sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo gautos didesnės iÅ¡mokos tos pačios socialinės grupės nariams mažinamos didesne procentine dalimi negu mažesnės iÅ¡mokos. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinį proporcingumo principÄ .2.7.

Taigi, yra pagrindas manyti, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 16 straipsnio 4 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Nurodytos Laikinojo įstatymo nuostatos yra įtvirtintos ir Nuostatų 73–75 punktuose, taigi Nuostatų 73–75 punktai taip pat laikytini prieštaraujančiais atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms bei konstituciniams principams.Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas Nr. 6-26-2721 ir sprendimas Nr. (11.1)I-7544 pagrįsti Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio. 1, 2 ir 3 dalių ir Nuostatų 73–75 punktų nuostatomis, Å¡ie sprendimai neturi bÅ«ti vykdomi ir yra naikintini. II Atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 22–24) nurodo, kad su skundu nesutinka, kad sprendimai Nr. 6-26-2721 ir Nr. (11.1)I-7544 yra teisėti bei pagrįsti, priimti vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl minėtų sprendimų panaikinimo nėra teisinio pagrindo, praÅ¡o Å¡iÄ bylÄ sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡spręs klausimÄ , ar Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 16 straipsnio 4 dalis ir Nuostatų 73–75 punktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 38, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiÅ¡kumo ir nuosavybės neliečiamumo principams, o bylos nesustabdžius, praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovo pozicija grindžiama tokiais argumentais.1. PareiÅ¡kėja 2010 m. gegužės 26 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su praÅ¡ymu skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks dveji metai. VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. 6-24-10987 pareiÅ¡kėjai paskirta 82 838,48 Lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. vasario 17 d.2.

Vadovaujantis Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos pareiÅ¡kėjai skyrimo metu), kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį. Pagal Nuostatų 9 punktÄ vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms apskaičiuojamas 12 iÅ¡ eilės mėnesių, buvusių prieÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamÄ sias pajamas dalijant iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).

Pagal Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir Nuostatų 7 punktÄ paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.Remiantis Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsniu, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 proc. paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, kol vaikui sueis dveji metai – 85 proc. paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.Vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių dienų darbo savaitei 2010 m. buvo 21,2 darbo dienos, o einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis 2010 m. sudarė 1 170 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“). 2009 m. gruodžio 23 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime patvirtintas ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos dydis – 800 Lt.3. R. J. vaiko priežiÅ«ros atostogos suteiktos nuo 2010 m. balandžio 12 d. Vadovaujantis Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalimi ir Nuostatų 9 punktu, pareiÅ¡kėjos kompensuojamasis uždarbis, taikytinas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydžio nustatymui, buvo apskaičiuotas pareiÅ¡kėjos 2009 m. balandžio 1 d.–2010 m. kovo 31 d. laikotarpio draudžiamÄ sias pajamas padalinus iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų skaičiaus (48 406,30 Lt / 253 d. d. = 191,33 Lt).VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. 6-24-10987 pareiÅ¡kėjai paskirta 4 056,20 Lt (191,33 Lt x 100 proc. x 21,20 d. d.) dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa per mėnesį iki vaikui sukaks vieneri metai ir 3 447,77 Lt (191,33 Lt x 85 proc. x 21,20 d. d.) motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa per mėnesį iki vaikui sukaks dveji metai.4. 2010 m. sausio 1 d.

įsigaliojo Laikinasis įstatymas, pagal kurio 9 straipsnio 1 dalį nuo 2010 m. liepos 1 d. paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, paskirtos pagal Ä®statymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d., virÅ¡ijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos dydį, nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojamos ir mokamos Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, priklausančios pagal Ä®statymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 proc. paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydžio; tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa.Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, priklausančios pagal Ä®statymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 proc. paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydžio.

Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija 75 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa. Minėtų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas yra įtvirtintas ir Nuostatų 75 punkte.5. Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. liepos 29 d. sprendime Nr. 6-26-2721 nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks vieneri metai, taikydamas 90 proc., o nuo vienerių iki dviejų metų – 75 proc. kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydį.Nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuota R.

J. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa vaiko priežiÅ«ros iki vienerių metų laikotarpiu sudaro 3 650,58 Lt (191,33 Lt x 90 proc. x 21,20 d. d.), o motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa vaiko priežiÅ«ros atostogų metu nuo metų iki dvejų – 3 042,15 Lt (191,33 Lt x 75 proc. x 21,20 d. d.).PareiÅ¡kėja sprendimÄ Nr. 6-26-2721 apskundė Fondo valdyba, kuri 2010 m. gruodžio 1 d. sprendime Nr. (11.1)I-7544 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pagrįstai.

III Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 32–34) nurodo, kad neprieÅ¡tarauja Å¡ios bylos stabdymui, kol Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės praÅ¡ymus dėl teisės aktų nuostatų, taikytinų ir Å¡ioje administracinėje byloje, atitikties Konstitucijai, taip pat nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 6-26-2721 yra pagrįstas galiojančiomis teisės normomis, praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1.

Remiantis Nuostatų 9 punktu (redakcija, galiojusi teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ atsiradimo metu), asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai apskaičiuojamas 12 iÅ¡ eilės mėnesių, buvusių iki vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesio, draudžiamÄ sias pajamas dalijant iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Motinystės (tėvystės) mėnesinė paÅ¡alpa apskaičiuojama pagal teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo metų vidutinį darbo dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų savaitė) (Nuostatų 52 punktas).

Be to, kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpai skaičiuoti negali virÅ¡yti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, 5 dydžių sumos, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – 4 dydžių sumos (Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalis, Nuostatų 7 punktas, Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis iki 2010 m. birželio 30 d. buvo apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, 5 dydžių sumÄ dalijant iÅ¡ tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius kiekvienais metais tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme (Nuostatų 10 punktas). Vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2010 m. buvo 21,2 darbo dienos.Pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, iki 2010 m. birželio 30 d. buvo 100 proc., o kol vaikui sueis dveji metai – 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 2010 m. liepos 1 d.

– atitinkamai 90 proc. ir 75 proc.2. Laikinojo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos pagal iki 2010 m. birželio 30 d. galiojusias Įstatymo nuostatas ir viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) pašalpos dydį, nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojamos ir mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos, priklausančios pagal Įstatymo nuostatas, iki vaikui sukaks vieneri metai nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojamos ir mokamos 90 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio.

Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa virÅ¡ija Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa.Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojamos ir mokamos 75 proc. paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydžio.

Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija 75 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa.Å ių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas įtvirtintas ir Nuostatų 75 punkte. Nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1771 patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis yra 1 170 Lt, o ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos dydis – 800 Lt.3.

PareiÅ¡kėjai vaiko priežiÅ«ros atostogos suteiktos nuo 2010 m. balandžio 12 d., todėl vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, vadovaujantis Ä®statymu ir Nuostatais, apskaičiuotas pagal pareiÅ¡kėjos draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d., yra 191,33 Lt (48 406,30 Lt / 253 d. d.). Todėl VSDFV Vilniaus skyrius sprendime Nr. 6-24-10987 paskyrė 4 056,20 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks 1 metai.Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatas VSFDV Vilniaus skyrius 2010 m. liepos 29 d. sprendime Nr. 6-26-2721 nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks vieneri metai (2011 m. vasario 17), taikydamas 90 proc., o iki vaikui sukaks dveji metai (nuo vaiko vienerių iki dvejų metų) – 75 proc. kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydį.

Pagal pareiÅ¡kėjos vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (191,33 Lt) apskaičiuota nuo 2010 m. liepos 1 d, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa iki vaikui sukaks vieneri metai – 3 650,58 Lt (191,33 Lt x 90 proc. x 21,2 d. d.), o iki vaikui sukaks dveji metai – 3 042,15 Lt (191,33 Lt x 75 proc. x 21,2 d. d.). Nuo 3 650,58 Lt sumos atskaičiavus 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokÄ (219,03 Lt) bei 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (540,09 Lt, pritaikius 50,00 Lt neapmokestinamÄ jį pajamų dydį), VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai pareiÅ¡kėjai moka 2 891,46 Lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks vieneri metai.

IV 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi (b. l. 48-60) administracinę bylÄ Nr. I-1545-815/2011 (dabar – Nr. I-449-815/2013) sustabdė, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės konstitucinės justicijos bylÄ Nr. 99/2010 ir joje įsiteisės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo nutarė:„1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, teisė į kurias įgyta iki Å¡io laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieÅ¡taravo konstituciniam teisinės valstybės principui.2.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.3.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.4.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.5. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73.3 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija;

Žin., 2009, Nr. 158-7164) nuostata „asmenims, kurie teisę į <...> motinystės (tėvystės) pašalpas įgijo iki 2010 m. birželio 30 d. ir kuriems šių pašalpų mokėjimas tęsiamas po 2010 m. liepos 1 d., pašalpoms kompensuojamasis uždarbis nuo šios datos perskaičiuojamas pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.6.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.7.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 75.1 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.8.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 75.2 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.9.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157) 1.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.10. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157) 2.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“3.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi (b. l. 63-66) nutarė atnaujinti Å¡iÄ administracinę bylÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a:

1. PareiÅ¡kėja – R. J. skunde, be kita ko, praÅ¡o panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimÄ Nr. 6-26-2721 „Dėl R. J. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ (b. l. 15-16; 30-31) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-7544 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“ (b. l. 11-12; 37-38).

PareiÅ¡kėjos argumentai dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo remiasi iÅ¡ esmės tik Laikinojo įstatymo nuostatų galimu prieÅ¡taravimu Konstitucijai.2. Pabrėžtina, kad skundžiamais sprendimais pareiÅ¡kėjai buvo sumažinta jai jau paskirta motinystės paÅ¡alpa, vadovaujantis, be kita ko, Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis.Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydžio; tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa, o Å¡io įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje – motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydžio; tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa.

Pabrėžtina, kad Å¡ios nuostatos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, kuomet pareiÅ¡kėja įgijo teisę į motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpÄ po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, nebuvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl konstatuotina, kad skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimas Nr. 6-26-2721 „Dėl R.

J. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ (b. l. 15-16; 30-31) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. (11.1)I-7544 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo“ (b. l. 11-12; 37-38) yra grįsti neprieštaraujančiomis Konstitucijai įstatymo nuostatomis, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjos argumentai dėl Laikinojo įstatymo galimo prieštaravimo Konstitucijai nepasitvirtino.3.

PareiÅ¡kėja R. J. taip pat praÅ¡o įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių vykdyti 2010 m. gegužės 31 d. sprendimÄ Nr. 6-24-10987 „Dėl R. J. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€œ (b. l. 13-14; 27-28) jame nustatytomis sÄ lygomis nuo sprendimo Nr. 6-26-2721 priėmimo iki motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo pareiÅ¡kėjai termino pabaigos, t. y. iki 2012 m. vasario 17 d. Konstatavus, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimas Nr. 6-26-2721 „Dėl R.

J. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ (b. l. 15-16; 30-31) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. (11.1)I-7544 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“ (b. l. 11-12; 37-38) yra teisėti ir pagrįsti, Å¡is iÅ¡vestinis reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas.4. PareiÅ¡kėja R. J. praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, tai jos reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos – R. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                              Egidija Puzinskaitė                                                                               Ernestas Spruogis                                                                               Nijolė Žalnieriūnienė