Legislator Case Law & Legislation
ffb14e0d-cc56-41d4-8136-4e1e0a8cbb78 AI generated

Lithuanian court increases fines for theft and fraud, partially approves civil damages claim against defendant.

Case Number ffb14e0d-cc56-41d4-8136-4e1e0a8cbb78
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court increased the criminal fines for theft and fraud against the defendant, R. B., finding the first-instance judgment failed to account for aggravating circumstances. The court determined the stolen property value was significant and the defendant showed no remorse, warranting higher penalties under the Criminal Code. In the civil section, the court partially approved the victim's claim for damages, adjusting the amount based on the revised criminal liability.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183, 302, 41, 47, 63 straipsniai: When the value of stolen property is substantial and the offender lacks remorse, courts must impose fines closer to the statutory maximum to ensure the goals of punishment are met.

Keywords

AI generated
theft of substantial value fraudulent misappropriation criminal fine calculation aggravating circumstances civil damages award appellate review standard substitution of penalties

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos Baudžiamosios proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas
Lietuvos Respublikos Baudžiamosios proceso kodekso 328 straipsnio 2, 4 punktai

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-327/2014   Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00178-2011-1    Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Audronės Kartanienės,teisėjų Dalios Kačinskienės, Egidijos Tamošiūnienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui, nuteistajam R.

B.,nuteistojo gynėjui advokatui Jonui Skruzdžiui,nukentėjusiajam V. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. ir nukentėjusiojo V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 170 MGL (22 100 Lt) dydžio bauda.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinus paskirtas bausmes, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, galutinė subendrinta bausmė R.

B. paskirta 170 MGL (22 100 Lt) dydžio bauda.          Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ R. B. nukentėjusiajam V. K. priteista 27 850 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. B. nuteistas už tai, kad jis, 2008 m. pabaigoje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«damas advokato K. S. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiuoju V. K. žodžiu susitarė, kad R.

B. iki 2009 m. birželio - liepos mėnesio restauruos V. K. priklausantį automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du nukentėjusysis V. K. jam priklausantį automobilį patikėjo R. B., kuris tyrimo metu nenustatytu laiku, nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur V. K. leidimu iÅ¡ A. S. naudojamo garažo paėmė nukentėjusiajam priklausantį automobilį ir jį parsigabeno į savo dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). R. B., vykdydamas Å¡io automobilio restauravimo darbus, 2011 m. gegužės 26 d., tyčia paslėpė jam patikėtÄ , nukentėjusiajam V.

K. priklausantį 30 000 Lt vertės automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini) jo negrÄ Å¾ino teisėtam automobilio savininkui V. K. ir tokiu bÅ«du neteisėtai pasisavino šį nukentėjusiajam priklausantį turtÄ .Be to, R. B. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. pabaigoje, susitaręs su V. K. dėl automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), restauravimo, gavo iÅ¡ V. K. ir automobilio registracijos liudijimÄ , kurį 2011 m. balandžio mėn., keičiant automobilio spalvÄ , pakeitė į kitÄ automobilio registracijos liudijimÄ . 2011 m. gegužės 26 d. pasisavindamas V.

K. priklausantį automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), R. B. pagrobė ir Å¡io automobilio registracijos liudijimÄ , įrodantį nuosavybės teisę į pasisavintÄ minėtÄ automobilį.Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013-12-20 nuosprendį ir jį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iÅ¡teisinti. Nuteistojo nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas, jo veika netinkamai kvalifikuota pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, iÅ¡vados pagrįstos vien tik nukentėjusiojo ir jo iniciatyva byloje atsiradusių liudytojų (artimų bičiulių ir teisininkų) parodymais. Ikiteisminio tyrimo medžiaga nepakankamai aiÅ¡ki ir prieÅ¡taringa.Apeliantas nurodo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo V. K., buvo susiklostę teisiÅ¡kai apibrėžti įgaliojimai: jis, kaip automobilių restauravimo specialistas, pagal nukentėjusiojo žodinį praÅ¡ymÄ iki tam tikro laiko turėjo restauruoti Å¡io nuosavybės teise valdomÄ automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), o nukentėjusysis turėjo su juo tinkamai atsiskaityti, t. y. avansu sumokėti pusę taip pat žodžiu aptartos restauravimo kainos - apie 12 000 - 13 000 litų, bei už aptartus ir realiai atliktus darbus sumokėti neprimokėtus pinigus, atitinkančius pradinėje susitarimų stadijoje įvardintÄ 26 000 - 27 000 Lt sumÄ .

Nuteistojo nuomone, bylos duomenys patvirtina tik tai, kad nukentėjusysis V. K. perdavė jam restauravimui automobilį, bet nesumokėjo aptartos avansinės įmokos sumos. Tuo tarpu jis visiÅ¡kai atliko aptartus automobilio restauravimo darbus, bet negavo pažadėto atlygio už juos. IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad jis, turėdamas nukentėjusiojo V. K. pavestus įgaliojimus dėl automobilio restauravimo, juos įvykdė ir pateikė atsiėmimui nukentėjusiajam Å¡io automobilį, o tariamai nukentėjęs asmuo V.

K., nenorėdamas sumokėti jam už atliktus automobilio restauravimo darbus sutartos pinigų sumos, savavaliÅ¡kai, prieÅ¡ jo valiÄ , pasitelkęs savo artimÄ draugÄ ir bylos liudytojÄ V. B., pasinaudojęs palankia aplinkybe, pasiėmė savo automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo nuteistajam nežinoma kryptimi. Apelianto nuomone, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad jis neteisėtai užvaldė svetimÄ turtÄ , t. y. nukentėjusiojo automobilį, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei iki Å¡iol nukentėjusiajam priklausantis automobilis pas jį nesurastas.

Dėl to mano, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija, kaip baigtas nusikaltimas, nėra tinkama. Å iuo atveju, pagal nuteistÄ jį, svarbi sÄ lyga yra tai, kad jis turėtų realiÄ galimybę valdyti svetimÄ turtÄ â€“ V. K. automobilį, juo naudotis ir disponuoti, suvokti savo veiksmų pavojingumÄ , galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu ir norėti atitinkamai elgtis. Tačiau byloje nenustatytas nei vienas toks jo veikimo požymis. AiÅ¡kaus tikslo užvaldyti nukentėjusiojo automobilį neturėjo ir tokios galimybės nesuvokė.

Pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta, pavojinga ir baustina veika. Nuo jos prasideda tyrimas. Tačiau nuteistojo teigimu, bÅ«tina nustatyti ir tai, ar asmens elgesys buvo valingas, kokie siekiami ar pageidaujami jo padariniai. Todėl mano, kad patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn nepakanka vien to, kad jo padaryta tariama veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 2 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad kiekvienas asmuo atsako ne apskritai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o už kaltai padarytÄ veikÄ .

Todėl pagal nuteistÄ jį turėjo bÅ«ti konstatuota jo veikoje tiesioginė tyčia. Mano, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nėra teisingos, neatitinka Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymio – subjektyvaus elemento, dėl ko jis pagal BK 183 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Nesant jo veiksmuose BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, apelianto nuomone, nėra ir BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Nukentėjusysis pats, prieÅ¡ nuteistojo valiÄ pasiimdamas savo automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), su automobilio daiktadėžėje buvusiu automobilio registracijos liudijimu, iÅ¡sprendė savo turto – automobilio, atsiėmimo klausimÄ . Melagingai praneÅ¡damas apie šį įvykį policijos pareigÅ«nams, pasinaudodamas savo, kaip teisėjo įtaka ir įžūliu elgesiu, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios klaidino tyrimÄ atlikusius pareigÅ«nus, Lazdijų rajono apylinkės bei Kauno apygardos teismus.Apelianto teigimu, nukentėjusiojo V.

K. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo neiÅ¡samÅ«s, nenuoseklÅ«s ir nelogiÅ¡ki. Pastarasis, bÅ«damas aukÅ¡tos kvalifikacijos teisininku, turėjo suvokti, kad perduodant bet kokiÄ pinigų sumÄ mažai pažįstamam asmeniui, bÅ«tina suraÅ¡yti pinigų perdavimo - priėmimo dokumentÄ , užkertantį keliÄ abiems pusėms ateityje ginčyti pinigų gavimo ar negavimo faktÄ . Nurodo, kad tÄ dienÄ kartu su apeliantu buvęs liudytojas A. K., nepatvirtino, jog jam buvo perduota 10 000 litų suma.

Kiti bylos liudytojai, nukentėjusiojo artimi draugai, apie neva jam perduotÄ 10 000 litų avansÄ , žino tik iÅ¡ nukentėjusiojo pasakojimo, todėl negali bÅ«ti objektyviai teismo vertinami ir priimami. Nukentėjusiojo teiginys, kad pas jį pastarasis prašė nupirkti BMW klasės automobilį už 3000 eurų ir Å¡iÄ sumÄ perdavė jam, kuriÄ vėliau, tariamai įskaitė į restauruoto automobilio darbų kainÄ , taip pat melagingas. Be to, nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu davė prieÅ¡taringus parodymus ir dėl (duomenys neskelbtini) turėtų senų automobilių GAZ 21 skaičiaus.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2011-05-26, V. K. atvykus pas jį į (duomenys neskelbtini), į dirbtuves atsiimti restauruoto automobilio bei kilus ginčui dėl nuteistajam nesumokėtos už atliktus darbus galutinės sumos, nukentėjusysis neskambino ir į vietÄ nepakvietė pareigÅ«nų iÅ¡siaiÅ¡kinti kilusio incidento. Pastarasis iÅ¡ dirbtuvių kiemo nuskubėjo į (duomenys neskelbtini) miestelio aikÅ¡tę, kur M. M. ir D. B. prašė surasti traktorių, kad bÅ«tų galima patraukti dirbtuvių kieme sudarytÄ kliÅ«tį iÅ¡sivaryti restauruotÄ automobilį.

Å i aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusysis su savo pagalbininku, liudytoju V. B., visaip stengėsi jėga įveikti apelianto sudaromas kliÅ«tis pasiimti automobilį nesumokėjus už atliktÄ darbÄ ir tai darė pačiu įžūliausiu bÅ«du. Nuteistojo įsitikinimu, byloje liudytojais apklausti D. B. bei M. M. savo parodymus derino prie nukentėjusiojo parodymų, juos papildydami naujomis detalėmis. Nurodo, kad minėti liudytojai (duomenys neskelbtini) miestelyje gyrėsi savo draugams, kad nukentėjusysis jiems davė pinigų ir žadėjo jų duoti dar daugiau, jeigu pastarieji nepatvirtins matę 2011-05-26 nuvažiuojantį V.

B. su V. K. priklausančiu automobiliu GAZ 21. Nors Å¡ie liudytojai 2011-05-26 vakarÄ buvo kartu, tačiau jų parodymai skiriasi, aplinkybes nurodo prieÅ¡taringai. Tai verčia abejoti jų parodymų patikimumu bei leidžia daryti prielaidÄ , kad Å¡iems liudytojams poveikį galėjo daryti ne jis, o pats nukentėjusysis.Kitų byloje esančių liudytojų - nukentėjusiojo mokslo ir artimų draugų, advokatų K. ir S. parodymus, teismas taip pat turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes visi paminėti liudytojai vienaip ar kitaip yra suinteresuoti nukentėjusiam V.

K. naudinga bylos baigtimi. Å ie liudytojai automobilio restauravimo laikotarpiu rodė iÅ¡skirtinį susidomėjimÄ automobilio restauravimo darbais.Nuteistasis nurodo ir tai, kad teismas, darydamas tam tikras iÅ¡vadas, rėmėsi tik tais liudytojų parodymais, kurie naudingi nukentėjusiam, taip Å¡aliÅ¡kai, fragmentiÅ¡kai vertindamas ir be jokio teisinio pagrindo ar motyvų atmesdamas apeliantui naudingų liudytojų parodymus.Pažymi, kad jis viso ikiteisminio ir teisminio proceso metu tvirtino, jog nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos ir atsakomybėn traukiamas nepagrįstai.

Tačiau į jo iÅ¡samius, nuoseklius ir vienodus parodymus teismas neatsižvelgė, nepagrįstai netenkino jo ir gynėjo praÅ¡ymų apklausti svarbius liudytojus byloje. Å ios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nesivargino atskleisti bylos esmės, visapusiÅ¡kai, objektyviai bei neÅ¡aliÅ¡kai padaryti teisiÅ¡kai pagrįstas galutines iÅ¡vadas. Mano, kad teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti laikomos teisingomis, o priimtas sprendimas objektyvus ir įtikinantis, pagrįstas vien nukentėjusiojo artimų draugų – liudytojų, suinteresuotų bylos baigtimi, prieÅ¡taringais bei nenuosekliais parodymais.

PrieÅ¡taravimai teisminio bylos proceso metu liko nepaÅ¡alinti. Visos iÅ¡dėstytos aplinkybės, nuteistojo manymu, patvirtina, kad teismas netinkamai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino byloje esančius pakankamai prieÅ¡taringus įrodymus ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir nepagrįstai jį pripažino kaltu.Nukentėjusysis V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti. R. B., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, paskirtÄ baudÄ padidinti iki 500 MGL dydžio.

R. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę, artimÄ BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Jeigu R. B. padaryta nusikalstama veika nebus perkvalifikuota į BK 183 straipsnio 2 dalį, praÅ¡o pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę nuteistajam padidinti iki 300 MGL dydžio. Patenkinti jo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ R. B. jo naudai priteisti 39 000 Lt turtinei žalai atlyginti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, R.

B. kaltės klausimo išsprendimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje atitinka faktines bylos aplinkybes. Tačiau nesutinka su R. B. padarytos veikos kvalifikavimu, nuteistajam paskirta bausme bei jam priteistos turtinės žalos dydžiu.Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pasisavinto turto vertę, nepagrįstai vadovavosi tik R. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog atrestauruoto jo automobilio vertė yra 30000 - 32000 Lt. Apeliantas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu R.

B. buvo pareiÅ¡kęs, kad vien jo darbas ir patirtos iÅ¡laidos restauruojant automobilį sudarė 32000 Lt. Ä®vertinus Å¡ias R. B. turėtas iÅ¡laidas (didžiÄ ja dalimi jis jas apmokėjo), automobilio vertę iki restauravimo, jo (nukentėjusiojo) pateiktų kitų detalių vertę, apelianto nuomone, iÅ¡ jo pagrobto turto vertė yra 39000 Lt ir ji virÅ¡ija 250 MGL dydžio ribÄ .Nurodo, kad netgi nuteistojo R. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavus pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per Å¡velni, taip pat per Å¡velni bausmė paskirta ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. B. bausmes - baudas, gerokai mažesnes nei BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyti baudų už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus vidurkiai, Å¡ios iÅ¡vados iÅ¡ esmės nemotyvavo. Nukentėjusiojo įsitikinimu, įvertinus R. B. asmenybę, jo elgesį iki nusikaltimų padarymo, po nusikaltimų padarymo daromÄ poveikį liudytojams, dėl ko Å¡iuo metu yra pradėtas ir atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pagrobto turto vertę, nuteistajam R. B. tiek už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, tiek už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ turėtų bÅ«ti paskirtos baudos, savo dydžiu artimos BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytam baudos už nesunkų ir apysunkį nusikaltimÄ vidurkiui.             Teismo posėdyje nukentėjusysis V.

K. prašė jo apeliacinį skundÄ patenkinti, nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ atmesti.          Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti.        Prokuroras prašė nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies ir padidinti nuteistajam paskirtas bausmes: pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirti 300 MGL, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 500 MGL dydžio baudas, kitoje dalyje nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo R.

B. ir nukentėjusiojo V. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręsto nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimo (BPK 328 straipsnio 2, 4 punktai).             Dėl teismo šališkumo ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.           Nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes vertindamas tik nukentėjusiajam naudingų liudytojų parodymus, neatsižvelgdamas į jo nuoseklius ir išsamius parodymus, netenkindamas jo ir jo gynėjo prašymų apklausti byloje svarbius liudytojus, nesivargino atskleisti bylos esmės, visapusiškai, objektyviai nustatyti bylos aplinkybių, yra nepagrįstas ir atmetamas.

Taip pat atmetamas ir apelianto skundo argumentas, jog apygardos teismas, netinkamai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir nepagrįstai jį pripažinęs kaltu pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ .              Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , teisė, kad jo bylÄ teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

BPK 58 straipsnyje pateiktas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali bÅ«ti laikomi neÅ¡aliÅ¡ki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumÄ . BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo iÅ¡ankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.IÅ¡ byloje esančių teisiamojo posėdžio protokolų įrašų matyti, kad, nuteistojo R.

B. reikalavimu, Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo apklausti visi asmenys, t. y. nukentėjusysis V. K. ir liudytojai, įtraukti į sÄ raÅ¡Ä asmenų apklaustinų teisiamajame posėdyje. Be to, buvo apklausti ir papildomi liudytojai R. S., J. A. ir D. Č., pastarieji du, tenkinant nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymus (3 t. b.l. 93, 160-163, 191-194, 4 t. b.l. 34-37, 47-48). BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo Kauno apygardos teisme, nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat ir nuteistasis R. B., sutiko, kad anksčiau apklausti Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje liudytojai bei nukentėjusysis, iÅ¡skyrus liudytojÄ R.

S., pakartotinai apklausai nebÅ«tų kviečiami, o jų parodymai, kaip kad numatyta BPK 276 straipsnio 5 dalyje, bÅ«tų perskaitomi balsu. BÅ«tent tai pirmosios instancijos teismas ir padarė (4 t. b.l. 75-81). Ir nors, kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, teismai, nagrinėdami Å¡iÄ bylÄ , dalį apelianto praÅ¡ymų dėl liudytojų E. J., nukentėjusiojo sodybÄ prižiÅ«rėjusio asmens bei pakartotinos liudytojos R. S. apklausos atmetė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie nuteistojo praÅ¡ymai buvo atmesti pagrįstai.

Reikia pažymėti, kad įrodymai byloje gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes: laikÄ , vietÄ , bÅ«dÄ , padarinius, veikÄ padariusį asmenį ir kt. Tuo tarpu sprendžiant iÅ¡ nuteistojo pateiktų teismui argumentų, jo praÅ¡ymu neapklausti liudytojai reikÅ¡mingų Å¡iai bylai aplinkybių, nurodyti negali (3 t. b.l. 192, 4 t. b.l. 35, 47, 76). Kita vertus, tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėjo apeliantas, bei priėmė pastarojo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, negali bÅ«ti vertinama kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas, o taip pat ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo dalykas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Patikrinusi skundžiamÄ teismo nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys, sprendžiant R. B. kaltės klausimÄ dėl nukentėjusiajam V. K. priklausančio automobilio GAZ 21 v/n (duomenys neskelbtini) pasisavinimo bei Å¡io automobilio registracijos liudijimo pagrobimo, įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, ar kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

Dėl nuteistojo R. B. kaltės ir jo veiksmų juridinio vertinimo Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, požymių, tarp jo ir nukentėjusiojo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.Nukentėjusiojo V. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl R.

B. kaltės, tačiau neteisingai nustatė iÅ¡ jo pasisavinto turto vertę ir to pasėkoje nepagrįstai R. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiojo teigimu, R. B. veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.Apeliantų skundų argumentai Å¡ioje dalyje nepagrįsti ir atmetami.Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ arba jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ .

Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai paverčia savu. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti. Tolesni kaltininko veiksmai su juo Å¡ios veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimÄ galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas Å¡io turto neteks, ir to nori.Dažnai turtas kaltininkui patikimas įvairiomis sutartimis, kurių pagrindu jam suteikiami teisiÅ¡kai apibrėžti įgaliojimai.

Pažymėtina tai, jog sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sÄ lygoms. Tos sÄ lygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių sÄ moningais veiksmais, užkertančiais keliÄ sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi bÅ«ti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (kasacinė nutartis 2K-285/2013).Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo R.

B. kaltės pasisavinus nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtÄ â€“ automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini).Byloje nustatyta, jog 2008 m. pabaigoje, (duomenys neskelbtini) esančioje advokato K. S. kontoroje, nukentėjusysis V. K. su nuteistuoju R. B. žodžiu sutarė, kad pastarasis iki 2009 m. birželio – liepos mėnesio, už piniginį atlygį restauruos 1958 m. laidos nukentėjusiajam priklausantį automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini). R. B., nukentėjusiojo leidimu, iš (duomenys neskelbtini) esančio garažo, minėtÄ automobilį parsigabeno į savo dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami Å¡io automobilio restauravimo darbai.

Tačiau, R. B. žodinio susitarimo su V. K. restauruoti pastarajam priklausantį automobilį iki 2009 m. birželio – liepos mėnesio neįvykdė, automobilio restauravimo darbus užtęsė iki 2011 m. gegužės 26 d. Ne kartÄ atvažiavę į vietÄ , R. B. atliekamų restauravimo darbų eiga domėjosi tiek nukentėjusysis V. K., atvykęs su liudytojais V. B., R. P., R. K., R. S., tiek ir V. K. praÅ¡ymu, byloje apklausti liudytojai A. K., R. S., R. P.. Visas Å¡ias aplinkybes, vienu ar kitu aspektu, patvirtina nukentėjusiojo V.

K., liudytojų A. K., R. S., V. B., R. P., A. K., A. S. bei G. K. parodymai. Å ių aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis R. B.. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp R. B. ir nukentėjusiojo V. K. žodinio susitarimo pagrindu, kaip pagrįstai nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, iÅ¡ tiesų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai - nuteistajam R. B. buvo patikėtas nukentėjusiajam V. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), konkrečiam tikslui - jį restauruoti.

Automobilis buvo restauruotas 2011 m. gegužės 26 d.Kita vertus, byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, sujungus juos į vieningÄ loginę sekÄ bei įvertinus visumoje, leidžia taip pat daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp R. B. ir V. K. susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, 2011 m. gegužės 26 d. peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Nukentėjusiojo V. K., liudytojo V. B. bei nuteistojo R. B. parodymais nustatyta, jog 2011 m. gegužės 26 d., vakare, apie 19.00 – 19.30 val., V. K. su V.

B., Å¡io vairuojamu automobiliu BMW, atvyko į R. B. dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), atsiimti restauruoto automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini). Ä®važiavimas į dirbtuvių kiemÄ buvo užstatytas mikroautobusu, tam, kad, pasak R. B., nukentėjusysis negalėtų pasiimti savo automobilio ir iÅ¡važiuoti, nesusimokėjęs už jo restauravimÄ . Automobilis GAZ 21 stovėjo dirbtuvių kieme, prie garažo durų. Tarp nukentėjusiojo V. K. ir R. B., dirbtuvių kieme, dėl galutinio atsiskaitymo už automobilio restauravimÄ , kilo konfliktas, kurio metu, nuteistasis iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo sumokėti 12 000 Lt, iÅ¡ 13 390 Lt paskaičiuotos sumos pagal 2011 m. gegužės 18 d.

V. K. perduotÄ sÄ matÄ (1 t. b.l. 192, 193-194). Dėl tolimesnių įvykių nuteistojo ir nukentėjusiojo pozicijos skiriasi.Analizuojant nukentėjusiojo V. K. parodymus matyti, kad 2011 m. gegužės 26 d. vakarÄ , R. B. buvo įžūlus, už automobilio restauravimÄ reikalavo papildomai sumokėti 12 000 Lt, neleido atidaryti automobilio durelių, nedavė nuo jo raktelių. Nesutikęs mokėti iÅ¡ jo reikalaujamos tokios didelės pinigų sumos (R. B. jau buvo sumokėjęs 10 000 Lt ir 3000 eurų), neapsikentęs patyčių, išėjo iÅ¡ dirbtuvių kiemo.

Miestelyje, prie bažnyčios jis sutiko liudytojus D. B. ir M. M., prašė jų surasti traktorių, kad galėtų patraukti nuo įvažiavimo į R. B. dirbtuvių kiemÄ užstatytÄ mikroautobusÄ . Traktoriaus surasti nepavyko. Kai grįžo atgal, R. B. dirbtuvių kieme nebuvo. V. B. pasakė, kad R. B. užrakino garažo duris, sėdo į savo automobilį ir nurodęs, jog važiuoja atvežti automobilio GAZ 21 registracijos liudijimÄ , iÅ¡važiavo. Jis paskambino R. B., tačiau Å¡is pareiÅ¡kė, kad yra (duomenys neskelbtini).

Palikę automobilį GAZ 21 R. B. dirbtuvių kieme, dėl tokio pastarojo elgesio, jis su V. B. iÅ¡važiavo į Alytaus VPK raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Juos pasitiko ir į policijos komisariatÄ palydėjo liudytojas R. P.. Nukentėjusiojo teigimu, daugiau jis savo automobilio GAZ 21 nematė ir kur jis yra nežino. Nurodė, kad sekančiÄ dienÄ , vienas iÅ¡ miestelyje sutiktų vaikinų, telefoninio pokalbio su V. B. metu, pasakė, jog automobilio GAZ 21 R. B. kieme jau nėra (3 t. b.l. 160-162, 4 t. b.l. 92).Tuo tarpu nuteistasis R.

B. duodamas parodymus dėl Å¡io įvykio pateikė visiÅ¡kai kitokiÄ versijÄ . Taigi, pasak Å¡io, 2011 m. gegužės 26 d., automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), nesusimokėjęs už jo restauravimÄ , liudytojo V. B. pagalba, savavaliÅ¡kai iÅ¡sivarė nukentėjusysis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. B. automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), iÅ¡sivarymo nurodytos aplinkybės nėra įtikinamos, juolab, kad R. B. parodymų Å¡ioje dalyje, nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

Gi nukentėjusiojo V. K. nurodytas aplinkybes, vienu ar kitu aspektu patvirtina liudytojų V. B., D. B., M. M., R. P. bei iÅ¡ dalies ir paties nuteistojo parodymai, raÅ¡ytinė bylos medžiaga.Taigi, analizuojant liudytojo V. B. parodymus matyti, kad paskutinį kartÄ V. K. priklausantį automobilį GAZ 21, jis matė 2011 m. gegužės 26 d. R. B. dirbtuvių kieme, prie garažo durų. Kadangi R. B. nesutarė su V. K. dėl automobilio restauravimo kainos, nuteistasis neleido V. K. atsiimti automobilio. R. B. elgėsi įžūliai, dėl ko susinervinęs V.

K., išėjo į gatvę. Liudytojas liko dirbtuvių kieme. V. K. išėjus iÅ¡ kiemo, R. B. užrakino automobilį GAZ 21, garaÅ¾Ä , sėdo į savo automobilį „Ford Fiesta“ ir iÅ¡vyko. Tuomet grįžo V. K.. Jis bandė skambinti R. B., bet su juo nesusikalbėjo. Prie jų buvo privažiavę ir vaikinai, kaip nustatyta bylos medžiaga, D. B. su M. M., kurie kažkÄ pasakė V. K.. V. K. nusprendė kreiptis į policijÄ . Jis su pastaruoju iÅ¡važiavo į Alytaus VPK raÅ¡yti pareiÅ¡kimo.

Alytuje juos pasitiko V. K. pažįstamas R., kuris palydėjo į policijÄ . Liudytojo teigimu, 2011-05-26, automobilio GAZ 21 jie iÅ¡ R. B. nepasiėmė. To nebuvo galima ir padaryti, kadangi iÅ¡važiavimas iÅ¡ kiemo buvo užstatytas kažkokiu sulūžusiu mikroautobusu. Nukentėjusiojo V. K. bei liudytojo V. B. nurodytas aplinkybes, iÅ¡ kurių matyti, kad tuo metu, kai jie, 2011 m. gegužės 26 dienos vakarÄ iÅ¡važiavo iÅ¡ V. į Alytaus VPK raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, automobilis GAZ 21 stovėjo R. B. dirbtuvių kieme, patvirtina ir liudytojų D.

B. bei M. M. parodymai. Analizuojant šių liudytojų parodymus matyti, kad 2011 m. gegužės 26 d., vakare, apie 19.00 – 20.00 val., jie su M. M. automobiliu „Mercedes Benz“ stovėjo (duomenys neskelbtini) centre, aikštelėje prie bažnyčios. Prie jų automobilio priėjo nukentėjusysis, klausė, kur būtų galima gauti traktorių, paaiškino dėl ko reikia. Traktoriaus surasti nepavyko. Apie tai jie pasakė V. K.. Prie jų buvo privažiavęs ir R. B. su savo automobiliu Ford Fiesta.

Domėjosi, kÄ jie kalbėjo su V. K.. R. B. prašė, kad jie pasižiÅ«rėtų, kada iÅ¡ jo dirbtuvių kiemo iÅ¡važiuos V. K.. Pamatę, kaip nukentėjusiojo automobilis iÅ¡važiavo nuo R. B. garažų pusės ir nuvažiavo link L., informavo nuteistÄ jį. Kad nukentėjusysis bÅ«tų grįžęs, nematė. Be to, minėti liudytojai patvirtino ir tai, kad 2011-05-26, po nukentėjusiojo ir, kaip nustatyta V. B. iÅ¡vykimo iÅ¡ V., R. B. dirbtuvių kieme jie matė ir juodos spalvos automobilį Volga, ir mikroautobusÄ , kuriuo buvo užstatytas įvažiavimas į kiemÄ .

TÄ patį vakarÄ , tik jau vėliau, automobilio Volgos jie nei dirbtuvių kieme, nei dirbtuvėse nematė. IÅ¡ liudytojo R. P. parodymų matyti, kad 2011-05-26, vakare, V. K. į Alytų buvo atvykęs kartu su V. B., vienu automobiliu, markės neprisimena. Tačiau tai buvo ne automobilis GAZ 21. Nukentėjusysis Alytaus VPK parašė pareiÅ¡kimÄ . Tai, kad nukentėjusysis V. K. tÄ patį vakarÄ kreipėsi į Alytaus apskrities VPK VNS NVT, patvirtina 2011-05-26, 21.20 val. suraÅ¡ytas protokolas – pareiÅ¡kimas, nukentėjusiojo pareiÅ¡kimas (1 t. b.l. 19-20).                                                                          Netikėti aukščiau aptartais nukentėjusiojo V.

K. bei liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi jie dėl esminių aplinkybių sutampa, papildo vieni kitus, be to, pastarųjų nurodytas vienas ar kitas aplinkybes, pripažįsta ir pats R. B.. Taigi, pasak šio, pamatęs, kad kieme nėra V. K., liudytojui V. B. pasakė, jog važiuoja į namus atvežti automobilio GAZ 21 dokumentų. Sustojęs miestelyje matė, jog V. K. kalbasi su vietiniais vaikinais, kaip nustatyta byloje, su liudytojais D. B. ir M. M.; pats buvo privažiavęs prie minėtų vaikinų.

Taip pat matė, kaip po 15-20 minučių, automobilis BMW, kuriuo buvo atvykęs V. K. su V. B., nuvažiavo link L. pusės. Palaukęs dar maždaug 10 minučių, grįžo į savo garažus. V. K. priklausantį automobilį GAZ 21, jis rado dirbtuvių kieme taip kaip buvo palikęs. Taigi, nuo šio momento, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam R. B. atsirado reali galimybė disponuoti jam patikėtu svetimu turtu, kaip savu, ir tai, sprendžiant iš bylos duomenų, pastarasis padarė – nukentėjusiajam priklausiantį automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), su jo registracijos liudijimu, nuteistasis pasisavino.

Todėl tai kÄ R. B. toliau padarė su Å¡iuo turtu, nagrinėjamu atveju, reikÅ¡mės neturi. Nors nuteistojo teigimu, automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), iÅ¡ dirbtuvių kiemo, prieÅ¡ jo valiÄ , neva tai iÅ¡sivarė nukentėjusysis V. K., padedant V. B., tačiau Å¡ių R. B. nurodytų aplinkybių, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.              Analizuojant nuteistojo R. B. parodymus matyti, kad Å¡is, bÅ«damas įsitikinęs, jog V. K. su V. B. iÅ¡ V. iÅ¡vyko, grįžo įvaryti į garaÅ¾Ä nukentėjusiojo automobilį GAZ 21.

Rakteliai buvo palikti Volgoje. Kadangi VolgÄ norėjo apsukti ir priekiu įvaryti į garaÅ¾Ä , o tam trukdė mikroautobusas, jis sėdo už mikroautobuso vairo ir jį patraukė. Tuo pat metu iÅ¡girdo užvedamo automobilio GAZ 21 variklio garsÄ , už jo vairo pamatė V. B.. Jis norėjo iÅ¡ mikroautobuso iÅ¡lipti, tačiau V. K. laikė dureles. Automobiliu GAZ 21 iÅ¡ dirbtuvių kiemo iÅ¡važiavo V. B.. Nuo to momento jis automobilio GAZ 21 nematė. Å iÄ nuteistojo versijÄ paneigia bylos medžiaga, taip pat ir paties R.

B. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuoti duomenys, sprendžiant iÅ¡ kurių, įvaryti atgal į garaÅ¾Ä automobilį GAZ 21, mikroautobusas, kuriuo buvo užstatytas įvažiavimas į kiemÄ bei iÅ¡važiavimas iÅ¡ jo, netrukdė. Taigi tikrindamas parodymus vietoje, R. B. parodė antras garažo duris, kuriame, pasak Å¡io, buvo restauruojamas nukentėjusiojo automobilis; už 2,20 m nuo garažo durų, pastarasis parodė vietÄ , kurioje 2011-05-26 stovėjo iÅ¡varytas iÅ¡ patalpos automobilis GAZ 21.

Nuo dirbtuvių durų kairiau, už 4 metrų, R. B. parodė vietÄ , kurioje buvo pastatytas mikroautobusas VW LT 28 (2 t. b.l. 173-184). Å ias aplinkybes nuteistasis patvirtino ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pastarojo teigimu, 2011-05-26, kai buvo atvažiavęs V. K., automobilis GAZ 21 stovėjo iÅ¡varytas iÅ¡ garažo dirbtuvių kieme lygiagrečiai garažo durims, pasuktas Å¡iek tiek kampu kairiau. Mikroautobusas, kuriuo buvo užstatytas iÅ¡važiavimas iÅ¡ kiemo, galėjo stovėti nuo Volgos keturių metrų atstumu.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V.

K. taip pat parodė, kad automobilis GAZ 21 stovėjo prie pat garažo durų ir įvaryti jį į garaÅ¾Ä mikroautobusas netrukdė. Nukentėjusiojo nurodytÄ aplinkybę, patvirtina jo ir R. B. teisėjų kolegijai pateikti planai – schemos bei fotonuotraukos, kuriose 2011-05-18 buvo užfiksuotas dirbtuvių kiemo vaizdas bei automobilis GAZ 21 (4 t. b.l. 175-177). Nukentėjusiojo V. K. teigimu, 2011-05-18 fotonuotraukose užfiksuota situacija, atitinka kiemo vaizdÄ bei automobilio GAZ 21 vietÄ , kurioje jis stovėjo ir 2011-05-26.

Å ių aplinkybių nuteistasis iÅ¡ esmės neneigė.             Nuteistojo R. B. nurodyta aplinkybė, jog liudytojas V. B. automobilį GAZ 21 iÅ¡ jo dirbtuvių kiemo nagrinėjamo įvykio vakarÄ iÅ¡sivarė apie 21.00 val., taip pat paneigta. IÅ¡ nukentėjusiojo V. K. bei liudytojo V. B. parodymų matyti, jog V. K. grįžus į dirbtuvių kiemÄ , R. B. ten nebuvo. V. K., paskambino R. B., tačiau Å¡is pasakė, jog vyksta į L.. Daugiau jis tÄ vakarÄ nuteistajam neskambino.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu R. B. naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); nukentėjusysis V. K. naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų mobiliojo ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių telefonų skambučių išklotinių analizę, matyti, kad 2011 m. gegužės 26 d. nukentėjusysis V.

K. iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nuteistojo R. B. mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino 9 kartus; R. B. iÅ¡ savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į V. K. priklausantį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vienÄ kartÄ . Tos pačios dienos vakare -18:57 ir 19:50, abu kartus nuteistajam R. B. skambino V. K.. Paskutinis tarp jų 2011-05-26 įvykęs telefoninis pokalbis užfiksuotas 19:50. Tuo metu, sprendžiant iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio mobilaus ryÅ¡io bokÅ¡to (duomenys neskelbtini), R.

B. buvo arba V. arba judėjo V. – Å . kryptimi link L.. Nukentėjusiojo ir R. B. tarpusavio kontaktų, nuteistajam priklausančiu telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 neužfiksuota (1 t. b.l. 50-53, 55-102). Taigi sprendžiant iÅ¡ aukščiau nustatytų bylos aplinkybių R. B. nurodytai situacijai trÅ«ksta ir logikos: nukentėjusysis, po pokalbio su nuteistuoju telefonu, žinodamas, jog R. B. į dirbtuvių kiemÄ negrįš, nes, kaip pastarajam nurodė pats, važiuoja į L., su V.

B. vairuojamu automobiliu BMW iÅ¡važiavęs iÅ¡ V., kÄ matė pats nuteistasis, tai liudija ir M. M. su D. B., neturėdamas galimybės pasiimti savo automobilio (užstatytas iÅ¡važiavimas, automobilis užrakintas, nėra dokumentų), vėl grįžtų į R. B. dirbtuvių kiemÄ . PrieÅ¡ingai, nukentėjusiojo V. K. veiksmai buvo kryptingi. Nesulaukęs R. B. ir negalėdamas atgauti savo automobilio, jis nuvažiavo į Alytaus VPK ir 2011-05-26, 21.20 val., parašė pareiÅ¡kimÄ (1 t. b.l. 19-20).

Tuo tarpu pats nuteistasis dėl jo nurodyto fakto į policijÄ nesikreipė, V. K., pagal byloje esančių iÅ¡klotinių duomenis, dėl nesumokėtų už automobilio restauravimÄ (darbus ir detales) pinigų, neskambino ir jo neieÅ¡kojo. Tuo tarpu V. K., po nagrinėjamo įvykio – 2011-06-01, 2011-06-03, R. B. skambino vėl, kas pagal nuteistojo versijÄ , bÅ«tų nelogiÅ¡ka. Pažymėtina ir tai, jog Kelių transporto priemonės registracijos žurnale pagal identifikacijos numerį užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonės „GAZ 21“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, 1958 m. gamybos, savininkas nuo 2005-09-20 yra V.

K.. 2011-05-06 dėl automobilio spalvos pasikeitimo (iÅ¡ baltos į juodÄ ) buvo pakeistas automobilio registracijos liudijimas, automobilio savininkas nesikeitė. Nors 2011-06-16 buvo paskelbta transporto priemonės „GAZ 21“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 1958 m. gamybos, paieÅ¡ka, tačiau automobilis iki Å¡iol nesurastas.  Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aukščiau iÅ¡dėstyti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, sujungus juos į vieningÄ loginę sekÄ bei įvertinus visumoje, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

B., 2011-05-26 vakarÄ , negavęs iÅ¡ nukentėjusiojo papildomo už automobilio restauravimÄ atlygio, minėto automobilio teisėtam jo savininkui negrÄ Å¾ino ir jį pasisavino. Ir, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pastarasis tai padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. nuteistasis suvokė, kad negrÄ Å¾indamas nukentėjusiajam priklausančio automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtÄ turtÄ ir tuo pažeidžia savininko interesus, daro jam materialinę žalÄ ir to nori.

Pasisavinus individualius požymius turintį daiktÄ , kaip kad nagrinėjamu atveju, automobilį, o juolab su jo dokumentais, nusikaltimas laikomas baigtu nuo galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu daiktu kaip nuosavu atsiradimo momento arba nuo teisės, suteikiančios galimybę jam vieÅ¡patauti, įgijimo momento. Todėl, kaip jau minėta, tolimesni veiksmai su pasisavintu turtu veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentais, jog byloje apklausti asmenys nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, kad jų parodymuose stebimi ir tam tikri neatitikimai.

Tačiau tam, teisėjų kolegijos nuomone, įtakos turėjo po nagrinėjamo įvykio praėjęs laikas bei subjektyvusis aspektas. Reikia pažymėti, kad objektyviosios tikrovės reiÅ¡kiniai žmogaus atmintyje fiksuojami per sÄ monės psichinius procesus, todėl kiekvienu atveju individo padarytos iÅ¡vados yra nulemtos ne tik individualių tikrovės suvokimo psichologinių veiksnių, bet ir konkrečių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, sugebėjimo fiksuoti atskiras Å¡ių aplinkybių detales.

Ä®vykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo, kitų aplinkybių, kÄ pripažino ir byloje apklausti nukentėjusysis bei liudytojai. Todėl, teisėjų kolegija, vertindama byloje apklaustų asmenų, tarp jų ir liudytojų D. B. bei M. M. parodymų patikimumÄ , remiasi tik ta jų dalimi, kuriÄ vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti, aukščiau aptarti bylos duomenys. Liudytojų M. M. ir D. B. parodymus dėl aplinkybių, kuriomis jie matė, kaip su Volga dar tÄ patį vakarÄ iÅ¡važiavo nuteistasis, įvertinus Å¡ių parodymų nenuoseklumÄ bei tam tikrus prieÅ¡taravimus, tai, kad Å¡ias aplinkybes liudytojas M.

M. nurodė tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. paÅ¡lijus jo ir nuteistojo santykiams (po įvykio praėjus daugiau nei pusantrų metų), teisėjų kolegija atmeta. Tačiau reikia, pažymėti ir tai, kad nustatyti byloje netikslumai, teisėjų kolegijos vertinimu, nekeičia skundžiamo teismo nuosprendžio esmės dėl nuteistojo R. B. kaltės. Byloje apklaustų nukentėjusiojo V. K. bei liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių, kas jau aukščiau aptarta, sutapo tiek tarpusavyje, tiek ir su R.

B. parodymais bei raÅ¡ytiniais įrodymais ir leido apygardos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo kaltės. Byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia atmesti nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentus, kuriais Å¡is siekia iÅ¡teisinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kaip nepagrįstus.Atmetami ir nukentėjusiojo V. K. apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamu teismo nuosprendžiu neteisingai nustatytos iÅ¡ jo pagrobto turto – automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), vertės ir to pasėkoje netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo kvalifikuojant nuteistojo R.

B. veiksmus pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, o ne kaip mano pastarasis, pagal Å¡io straipsnio 2 dalį.Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaip jau minėta, atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . R. B. nusikalstamos veikos padarymo metu minimalaus gyvenimo lygio dydis buvo 130 Lt.

Taigi Å¡iuo atveju kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pastarojo pasisavinto turto vertė turėtų virÅ¡yti 32 500 Lt dydžio sumÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, kvalifikuoti R. B. nusikalstamus veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobto turto vertę, teisingai įvertino visas bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, jog po nusikalstamos veikos padarymo buvo paskelbta automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), paieÅ¡ka, automobilis iki Å¡iol nesurastas.

Todėl objektyviai nustatyti jo vertę nėra galimybės. Å iÄ aplinkybę apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino tiek nukentėjusysis V. K., tiek ir nuteistasis R. B.. Analizuojant byloje esančius nukentėjusiojo V. K. parodymus matyti, jog restauruoti perduoto nuteistajam R. B. automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), vertė, jo perdavimo metu buvo 5 000 Lt, kėbulo, paimto nuo kito automobilio GAZ 21 ir panaudoto automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), restauravimui, vertė – 1000 Lt, chromuoto dekoratyvinio elnio, pritvirtinto ant automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), gaubto kaina – 1000 Lt, kas viso sudaro 7000 Lt.

Automobilį, nukentėjusiojo V. K. teigimu, buvo sutarta restauruoti už 25 000 Lt. RealiÄ Å¾alÄ , kuriÄ , kaip nustatyta bylos medžiaga, patyrė nukentėjusysis, sudaro 27 350 Lt. Gi sprendžiant iÅ¡ nuteistojo R. B. parodymų, restauruotÄ automobilį jis įvertino 30 000 – 32 000 Lt ribose, kaip realiÄ kainÄ Ä¯vardindamas 30 000 Lt (4 t. b.l. 77-81). Ir Å¡iuo atveju nėra svarbu kokios sumos kaip atlygio už automobilio restauravimÄ (detales ir darbÄ ), nuteistasis siekė gauti iÅ¡ nukentėjusiojo.

Ä®dėto darbo ir detalių vertė, ne visada yra adekvati, kaip kad nagrinėjamu atveju, restauruoto automobilio, vertei, kÄ buvo pripažinęs ir nukentėjusysis V. K.. Nesutikdamas su nuteistojo nurodyta galutine automobilio restauravimo kaina – 39 000 – 40 000 Lt, pastarasis teigė, jog panašų restauruotÄ automobilį Volga, jo žiniomis, buvo galima įsigyti ir už 15 000 – 20 000 Lt. Todėl, nesant nusikaltimo dalyko, teisėjų kolegijos nuomone, objektyviai nustatyti pasisavinto iÅ¡ nukentėjusiojo V.

K. turto – automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini) tikrÄ jÄ vertę nėra galimybių. Tuo tarpu viena iÅ¡ esminių baudžiamojo proceso taisyklių yra tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam inkriminuojamo nusikaltimo dalyko vertę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo R. B. nurodytÄ rinkos vertę – 30 000 Lt, įvardintÄ realia, ir pastarojo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo R.

B. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pagal BK 302 straipsnio 1 dalį taip pat teisinga. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam V. K. perdavus R. B. restauruoti automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), pastarajam buvo perduotas ir Å¡io automobilio registracijos liudijimas. Minėtas dokumentas, kaip nustatyta byloje, buvo reikalingas keičiant restauruojamo automobilio spalvÄ iÅ¡ baltos į juodÄ . Sprendžiant iÅ¡ VÄ® REGITRA duomenų, automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas buvo pakeistas 2011-05-06, taip pat buvo atlikta automobilio techninė apžiÅ«ra.

PraÅ¡ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės registracijos liudijimo pakeitimo, pasikeitus transporto priemonės duomenims, nukentėjusiojo vardu pasirašė R. B. (1 t. b.l. 172-175). Å ių aplinkybių nuteistasis neneigia, tačiau, kaip ir automobilio pasisavinimo atveju, nurodo, kad automobilio registracijos liudijimÄ , kuris 2011-05-26 buvo daiktadėžėje, kartu su automobiliu GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), jo nurodytomis aplinkybėmis, pasiėmė V. K.. Tačiau tokia nuteistojo R. B. versija byloje paneigta.

IÅ¡ nukentėjusiojo V. K., liudytojo V. B. bei paties nuteistojo R. B. parodymų matyti, kad 2011-05-26 vakare, R. B. dirbtuvių kieme tarp jo ir nukentėjusiojo kilus konfliktui dėl galutinio atsiskaitymo už automobilio restauravimo darbus, nukentėjusysis V. K. iÅ¡ kiemo išėjo. Pamatęs tai R. B., užrakino automobilį, garažo duris ir pareiÅ¡kęs V. B., kad važiuoja atvežti automobilio dokumentų, iÅ¡vyko. TÄ vakarÄ jie daugiau nesusitiko. V. K. su V. B. iÅ¡vyko iÅ¡ V. į Alytaus VPK, o nuteistasis grįžo į savo dirbtuvių kiemÄ , kur, kaip teigia pats, rado automobilį GAZ 21 taip, kaip buvo palikęs. Byloje nustatyta, kad automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), pasisavino R.

B.. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis R. B. pasisavinimo bÅ«du pagrobė ir nukentėjusiojo V. K. patikėtÄ jam automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimÄ , apie kÄ V. K. 2011-05-26, 21.20 val., pareiÅ¡kimu informavo Alytaus apskrities VPK (1 t. b.l. 19-20). IÅ¡ ieÅ¡komos kelių transporto priemonės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2011-06-16 buvo paskelbta ne tik transporto priemonės GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 1958 m. gamybos, paieÅ¡ka, bet ir Å¡ios transporto priemonės registracijos dokumentų paieÅ¡ka (1 t. b.l. 24-27).

Duomenų apie tai, kad automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas bÅ«tų surastas, byloje nėra.              Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.Nukentėjusysis V. K. baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 27 858 Lt turtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo (1 t. b.l. 189). BylÄ nagrinėjant Kauno apygardos teisme praÅ¡omÄ priteisti turtinės žalos dydį pastarasis padidino iki 39 000 Lt, nurodydamas, jog R. B. savo nusikalstamais veiksmais jam padarė pagrobto turto vertę atitinkančiÄ turtinę žalÄ (4 t. b.l. 73).

Apygardos teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo R. B. priteisė 27 850 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis V. K. apeliaciniame skunde su apygardos teismo sprendimu dėl jam priteisto turtinės žalos dydžio nesutinka, praÅ¡o pilnai tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ nuteistojo R. B. priteisti jam 39 000 Lt. Tuo tarpu nuteistasis R. B., siekdamas iÅ¡teisinimo, nesutinka ir su iÅ¡ jo priteistu žalos atlyginimu, nurodydamas, kad V.

K. jam jokių pinigų už automobilio restauravimÄ nemokėjo, 10 000 Lt avanso bei 3000 eurų, neva tai duotų jam BMW klasės automobilio įgijimui, kurie vėliau tariamai buvo įskaityti į automobilio restauravimo darbų kainÄ , neperdavė. Tačiau, tiek nukentėjusiojo V. K., tiek ir nuteistojo R. B. apeliacinių skundų argumentai dėl nukentėjusiajam skundžiamu teismo nuosprendžiu iÅ¡ dalies patenkinto civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir jo dydžio, pagrįsti tik iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo V.

K. realiai patirtos dėl nuteistojo R. B. padaryto nusikaltimo turtinės žalos dydį sudaro automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), perduoto restauruoti R. B. pradinė vertė – 5000 Lt, kėbulo, paimto nuo kito automobilio GAZ 21 ir panaudoto automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), restauravimui, vertė – 1000 Lt, chromuoto dekoratyvinio elnio, pritvirtinto ant automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), gaubto kaina – 1000 Lt bei pinigų sumos – 10 000 Lt avansas, perduotas R. B. detalių įsigijimui ir nukentėjusiojo V.

K. perduoti R. B. 3000 eurų (10350 Lt) automobilio BMW įgijimui, kurie, sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų, abipusiu sutarimu, buvo įskaityti į bendrÄ automobilio restauravimo kainÄ . Tokiu bÅ«du, nukentėjusysis V. K. restauruodamas automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), realiai patyrė 27 350 Lt tiesioginių iÅ¡laidų, kurios, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis R. B., yra įrodytos: nukentėjusiojo V. K., liudytojų V. B., A. K., K. S., R. P., G. K. parodymais, iÅ¡ dalies paties nuteistojo R.

B. nurodytomis aplinkybėmis bei jo sudaryta ir nukentėjusiajam pateikta automobilio restauravimui pirktų detalių ir atliktų darbų sÄ mata (1 t. b.l. 193-194). Taigi, analizuojant byloje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, užfiksuotus nukentėjusiojo V. K. parodymus matyti, kad 1958 m. gamybos automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), jis įsigijo 2005 metais už 2500 Lt. Dar apie 4000 - 5000 Lt pastarasis iÅ¡leido įdėdamas į minėtÄ automobilį variklį. Tačiau, nustatydamas automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), kainÄ , jo perdavimo restauravimui momentu (2008 m. pabaiga – 2009 m. pradžia), automobilį įvertino 5000 Lt.

Be to, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, R. B., pastarojo leidimu, iÅ¡ V. K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, parsigabeno kito automobilio GAZ 21 kėbulÄ , kuris buvo panaudotas automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), restauravimui. Šį kėbulÄ nukentėjusysis įvertino 1000 Lt. Taipogi R. B. buvo perduotas ir 1000 Lt vertės chromuotas dekoratyvinis elnias, kuris, kÄ patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, buvo pritvirtintas ant restauruoto automobilio variklio gaubto (1 t. b.l. 188; 3 t. b.l. 160-162; 4 t. b.l. 161-164, 187).

Tokiu bÅ«du, nukentėjusiojo perduotų R. B. automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini) restauravimo procese daiktų vertė sudaro 7 000 Lt. Tai, kad nukentėjusysis perdavė R. B. restauruoti savo automobilį GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), kito automobilio kėbulÄ bei dekoratyvinį elniÄ , neneigia ir nuteistasis, tačiau, jo nuomone, Å¡ių daiktų vertė, yra ne didesnė nei 2500 – 3000 Lt (4 t. b.l. 181). Teisėjų kolegijos vertinimu, R. B. perduotų restauravimui daiktų: automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), kėbulo nuo kito automobilio GAZ 21 bei 1958 m. laidos automobilio GAZ 21 simbolio – chromuoto dekoratyvinio elnio nukentėjusiojo nurodyta vertė, yra reali, neperžengia protingumo kriterijų ir abejonių savo dydžiu nekelia.

PrieÅ¡ingų duomenų teismui nepateikta.Nėra pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo V. K. parodymais dėl nuteistajam automobilio restauravimo procese perduotų pinigų: 10 000 Lt avanso restauruojamo automobilio detalėms įsigyti bei 3 000 eurų (10 250 Lt) 7 klasės BMW automobiliui įgyti, kurie, R. B. nenupirkus automobilio BMW, kaip nustatyta abipusiu sutarimu, buvo įskaičiuoti į automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), restauravimo kainÄ . Pirmiausia reikia pastebėti, kad nuteistasis, nors ir neigia gavęs iÅ¡ V.

K. nurodytas pinigų sumas, tačiau tai, kad 2009 m. pavasarį, galimai balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje jis visgi buvo susitikęs su V. K. Vilniuje, netoli Geležinkelio stoties esančioje automobilių aikštelėje ir kalbėjosi dėl avanso detalių įsigijimui, pripažino. Be to, nors ir savaip interpretuodamas, tačiau pripažino ir tai, kad 2009 m. rudenį, jis su V. K. buvo susitikęs Vilniuje, vienoje iš degalinių, esančių šalia klubo „Belmondo“, kur pokalbio metu pastarajam jis pažadėjo pasižiūrėti dėl BMW markės automobilio įgijimo.

AnalogiÅ¡kas susitikimo vietas, kur, nukentėjusiojo teigimu, buvo perduoti nuteistajam pinigai, nurodė ir V. K.. Ir nors, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, raÅ¡ytinių dokumentų, kurie patvirtintų jam perduotų pinigų faktÄ byloje nėra, tačiau, kaip jau minėta, Å¡i aplinkybė yra įrodyta kita bylos medžiaga. Taigi, sprendžiant iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų A. K., K. S. bei V. B. parodymų, pinigų, perduotų R. B. nukentėjusiojo automobilio restauravimui, faktas jiems buvo žinomas ne tik iÅ¡ V.

K., bet ir paties R. B.. Pasak liudytojo A. K., 2009 metų pavasarį, nuvykus su nukentėjusiuoju pas R. B. į Veisiejus pasižiÅ«rėti kaip vyksta automobilio restauravimo darbai, nuteistasis pareiÅ¡kė, jog greitai V. K. duotų 10 000 Lt nebeliks. Pastarasis motyvavo tuo, kad yra daug darbo ir reikės dar daug kÄ nupirkti. TÄ kartÄ , jis iÅ¡ R. B. kalbos suprato, kad automobilio restauravimui V. K. jam buvo davęs 10 000 Lt. Be to, kai po kurio laiko jis vėl kartu su V. K. ir V. B. buvo nuvykę pas R. B. į dirbtuves, kur buvo restauruojamas nukentėjusiajam priklausantis automobilis, V.

K. teiravosi pas R. B. dėl kažkokio BMW automobilio. Nuteistasis paaiÅ¡kinęs, kad BMW automobilio jis nenupirko, nurodė, jog V. K. duotus 3000 eurų įskaitys į Volgos restauravimo kainÄ . Tuomet jis ir sužinojo, kad V. K. R. B. buvo davęs 3000 eurų, jog Å¡is nupirktų BMW automobilį, tačiau automobilio pastarasis nenupirko, V. K. pinigų negrÄ Å¾ino (2 t. b.l. 137-140; 3 t. b.l. 163). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kuriomis R. B. pripažino iÅ¡ nukentėjusiojo gavęs 3000 eurų nurodė ir liudytoju apklaustas V.

B.. Be to, sprendžiant iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, tÄ dienÄ , t.y. 2011-05-26, kai jis su V. K. atvyko pas R. B. atsiimti restauruoto automobilio GAZ 21, kilus tarp R. B. ir V. K. konfliktui dėl galutinio atsiskaitymo, nuteistasis pripažino, kad V. K. jam yra sumokėjęs kažkiek pinigų, tačiau liko skolingas 12 000 Lt (2 t. b.l. 126-127, 218, 129-130; 3 t. b.l. 162). Iš liudytojo K. S. parodymų matyti, kad nuteistasis, kartÄ teisindamasis dėl užsitęsusių darbų, jam skundėsi, jog automobilio restauravimui neturi pinigų, nes V.

K. duotus tam tikslui pinigus, iÅ¡leido (2 t. b.l. 153-154). Be to, apie tai, kad automobilio restauravimo eigoje R. B. buvo duoti pinigai, nukentėjusysis minėjo ir kitiems byloje apklaustiems liudytojams - R. P. bei G. K.. Kita vertus apie tai, jog nukentėjusysis visgi buvo davęs nuteistajam 10 000 Lt avansÄ bei 3000 eurų, kurie, pagal bylos duomenis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms buvo įskaityti į restauruoto automobilio GAZ 21 kainÄ , leidžia spręsti, kaip jau minėta, ir nuteistojo R. B. sudaryta bei nukentėjusiajam 2011-05-18 pateikta automobilio restauravimui pirktų detalių ir atliktų darbų sÄ mata (1 t. b.l. 193-194).

Pagal nuteistojo R. B. paskaičiavimus, pateiktus nukentėjusiajam V. K., bendra atliktų automobilio restauravimo darbų bei į automobilį įdėtų detalių kaina yra 33 740 Lt; dar 2000 Lt paskaičiuota už automobilio sėdynes bei 6800 zlotų (apie 5763 Lt) - už nikeliavimo darbus. IÅ¡ bendros 33 740 Lt sumos yra minusuota 20 350 Lt suma, atitinkanti nukentėjusiojo V. K. nurodytÄ pinigų sumÄ (10 000 Lt + 3000 eurų (10350 Lt)), kuri, pasak Å¡io, per du kartus, aukščiau aptartomis aplinkybėmis, buvo sumokėta R.

B. už automobilio GAZ 21 restauravimÄ . Ir nors nuteistojo teigimu, tai tik sutapimas, kad 20 350 Lt suma susidarė už detalių įgijimÄ , tačiau, Å¡iÄ R. B. versijÄ paneigia jo paties suraÅ¡yti sÄ matoje duomenys. Paskaičiavus sÄ matoje nurodytas prie konkrečių detalių pinigų sumas, bendrai gauta suma - 13 096 Lt (be 2000 Lt už automobilio sėdynes) niekaip nesutampa su, neva tai, kaip teigia nuteistasis, detalėms iÅ¡leista ir minusuota pinigų suma – 20 350 Lt. Reikia pažymėti ir tai, jog pagal Å¡iuos nuteistojo atliktus paskaičiavimus galutinė nesumokėta jam suma sudarė 13 390 Lt.

Tuo tarpu pagal nukentėjusiojo V. K. bei liudytojo V. B. parodymus, 2011-05-26, kilus ginčui dėl galutinio atsiskaitymo, R. B., Å¡iek tiek nuleidęs kainÄ (pagal sÄ matÄ paskaičiuotÄ 13 390 Lt), už automobilio restauravimÄ iÅ¡ V. K. pareikalavo sumokėti dar 12 000 Lt. Apie tai, kad minėtÄ dienÄ kaina buvo sumažinta iki 12 000 Lt, apklausų metu parodė ir pats nuteistasis. Visos Å¡ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia tikėti nukentėjusiojo parodymais dėl R. B. sumokėtos už automobilio restauravimÄ pinigų dalies bendroje sumoje 20 350 Lt (10 000 Lt + 3000 eurų (10350 Lt)) ir atmesti nuteistojo R.

B. gynybos versijÄ . Neįtikėtina, kad pastarasis, nagrinėjamo įvykio laikotarpiu, neturėdamas, kaip nustatyta bylos medžiaga, darbo, taigi ir pastovių pajamų, už savo lėšas bÅ«tų įgijęs detales, atlikęs automobilio restauravimo darbus, kurių bendra vertė pagal sÄ matÄ sudarė 33 740 Lt, sutiktų vos su 12 000 Lt atlygiu. Net ir tai, kad liudytoju apklaustas nuteistojo sÅ«nėnas A. K., V. K. ir R. B. susitikimo Vilniuje, aikÅ¡telėje prie geležinkelio stoties, metu, pinigų perdavimo fakto nuteistajam nematė, bei, kad jo žiniomis, V.

K. pinigų R. B. nedavė (3 t. b.l. 191), aukščiau nustatytų aplinkybių paneigti negali. Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas pagrįstai nukentėjusiojo V. K. civilinį ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, t.y. dėl realiai patirtų bendroje 26 350 Lt sumoje iÅ¡laidų, kurias sudaro perduotas nuteistajam restauruoti 5000 Lt vertės automobilis GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės kėbulas, paimtas nuo kito automobilio GAZ 21 ir panaudotas automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), restauravimui bei sumokėti 20 350 Lt (10 000 Lt + 3000 eurų) grynais.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, be pagrindo nukentėjusiajam nebuvo priteista jo praÅ¡oma 1000 Lt suma už R. B. perduotÄ chromuotÄ dekoratyvinį elniÄ , kuris, sprendžiant iÅ¡ teismui pateiktų fotonuotraukų, buvo pritvirtintas ant V. K. priklausančio automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini), gaubto (4 t. b.l. 177). Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i suma, kaip realiai turėtos nuketėjusiojo iÅ¡laidos, taip pat turėjo bÅ«ti įtraukta į priteistÄ iÅ¡ nuteistojo R. B. žalos atlyginimÄ .

Kita nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dalis, kaip kad nurodo V. K., atitinkanti visÄ restauruoto jo automobilio vertę, atmesta pagrįstai, kadangi, nuteistojo paskaičiuotoje apimtyje pastarasis tiek realių iÅ¡laidų automobilio restauravimui nepatyrė (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas nepagrįstai nukentėjusiajam V. K. priteisė 1500 Lt kelionės iÅ¡laidų atlyginimÄ , kurios susidarė pastarajam važinėjant automobiliu iÅ¡ Vilniaus į V., jo automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini) restauravimo laikotarpiu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau buvo minėta, sprendimÄ tenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis teisme patikrintais duomenimis nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas: fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo nurodomos kelionės iÅ¡laidos, susijusios su važinėjimu iÅ¡ Vilniaus į V. ir atgal automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini) restauravimo laikotarpiu, nėra priežastiniame ryÅ¡yje su R.

B. nusikalstamais veiksmais. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti bylos duomenys, taip pat ir nukentėjusiojo parodymai. Taigi, sprendžiant iÅ¡ V. K. nurodytų aplinkybių, pastarasis ne mažiau 12 kartų važinėdamas iÅ¡ Vilniaus į V. ir atgal, ir kas kartÄ sunaudodamas ne mažiau nei po 30 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro vertė - 4.30 Lt, kurui iÅ¡leido 1548 Lt (1 t. b.l. 192). Tačiau, kaip nustatyta byloje, Å¡ias nukentėjusiojo keliones sÄ lygojo ne R. B. nusikalstami veiksmai, o užsitęsęs V.

K. automobilio restauravimo procesas. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino ir nepagrįstai, kaip patirtÄ turtinę žalÄ dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiajam priteisė jo patirtas kelionės iÅ¡laidas iÅ¡ Vilniaus į V. ir atgal, automobilio GAZ 21, v/n (duomenys neskelbtini) restauravimo laikotarpiu, t.y. iÅ¡laidas, kurios, pagal V. K. parodymus, pastarajam susidarė dar iki R. B. nusikalstamos veikos padarymo. Dėl aukščiau pasakyto skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio keičiama, priteisiant iÅ¡ nuteistojo R.

B. 27 350 Lt nukentėjusiajam V. K. turtinės žalos atlyginimÄ , o civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl nukentėjusiojo patirtų kelionės iÅ¡laidų atmetama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).                        Bausmės skyrimo motyvai. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmę, kuri atitiktų (bÅ«tų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jÄ padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisingumo principas reiÅ¡kia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimÄ . Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti.

Dėl to bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo ir atlygina padarytÄ Å¾alÄ , stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir kt.Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo V. K. apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamu teismo nuosprendžiu R. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra per Å¡velnios, prieÅ¡tarauja BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai bei teisingumo principui.

Pagal bendrÄ taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).Nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, teisingai parinko už nuteistojo padarytus nusikaltimus bausmės rūšį, tačiau nustatydamas bausmių dydį tik formaliai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmes - baudas, gerokai mažesnes nei BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyti baudų už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus vidurkiai, Å¡ios savo iÅ¡vados iÅ¡ esmės nemotyvavo.Apygardos teismas skirdamas nuteistajam bausmę pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. B. praeityje neteistas, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , padarė nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas yra priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Tačiau, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad R.

B. abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia; jo pasisavinto turto vertė yra artima BK 190 straipsnyje numatytai 250 MGL (šiuo atveju 32 500 Lt) ribai, nuo kurios pagrobtas turtas, o šiuo atveju ir su nuosavybės teisę į jį įrodančiu dokumentu – registracijos liudijimu, yra laikomas didelės vertės; neatsižvelgė ir į pastarojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo: nusikaltęs nesigaili, savo elgesio nevertina kritiškai, nesistengia sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiojo neatsiprašė.

Nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nėra.Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, R. B. paskiriant įstatymo sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas bausmes – baudas, savo dydžiu artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose numatytam Å¡ios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. R.

B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskiriant 230 MGL dydžio baudÄ , o pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 300 MGL dydžio baudÄ , taikant minimalaus gyvenimo lygio dydį, galiojusį jam inkriminuojamų veikų padarymo metu - 130 Lt. Kadangi R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti:R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje padarymÄ paskirti 230 MGL (29 900 Lt) dydžio baudÄ .R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymÄ paskirti 300 MGL (39 000 Lt) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinus Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, galutinę subendrintÄ bausmę R. B. paskirti 300 MGL (39 000 Lt) dydžio baudÄ .Nukentėjusiojo V.

K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ nuteistojo R. B. priteisti 27 350 Lt nukentėjusiajam V. K. turtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. KitÄ nuosprendžio dalį, apeliacinių skundų ribose, palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                           Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                 Dalia Kačinskienė                                                                                                               Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė