ffb0651b-3a80-41f9-80ed-b08ebaeb3363 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1024-967/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26758-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. balandžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Donatos Kravčenkienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ ir atsakovo E. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ ieÅ¡kinį atsakovui E. S., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, E. M., dėl papildomo susitarimo prie darbo sutarties pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo E. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „CRT Partner“, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, E. M., dėl iÅ¡eitinės kompensacijos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „CRT Partner“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, UAB „CRT Partner“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu E. S. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-13955 (toliau – sprendimas), kuriuo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojo naudai iÅ¡ darbdavės 33 120 Eur (neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinę kompensacijÄ , ir praÅ¡ydama darbuotojo praÅ¡ymÄ , teiktÄ Darbo ginčų komisijai, atmesti bei pripažinti negaliojančiu jos ir darbuotojo 2021 m. kovo 25 d. sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – papildomas susitarimas), taip pat priteisti jai iÅ¡ darbuotojo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad įmonė užsiima atsiskaitymo už kurÄ , mokamus kelius, PVM grÄ Å¾inimo paslaugomis; atsakovas įmonėje dirbo nuo 2019 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) pareigose, dirbti įmonėje atsakovas buvo priimtas tuomet, kai (duomenys neskelbtini) pareigas užėmė E. M.; 2021 m. gegužės 26 d. įmonės valdybos posėdyje E. M. iÅ¡reiÅ¡kus nepasitikėjimÄ , jis buvo atÅ¡auktas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų; darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. liepos 8 d.

Å¡alių susitarimu atsakovo iniciatyva, su atsakovu paskutinę jo darbo dienÄ buvo pilnai atsiskaityta pagal sudarytos darbo sutarties bei įstatymų reikalavimus; 2021 m. liepos 12 d. įmonei gavus atsakovo elektroninį laiÅ¡kÄ dėl papildomo užmokesčio pagal papildomÄ susitarimÄ iÅ¡mokėjimo, ėmus tikrinti įmonės dokumentus buvo pastebėta, kad su buvusiu (duomenys neskelbtini) E. M. nesÄ Å¾iningai veikę asmenys sudarė eilę susitarimų, kuriais buvo siekiama prieÅ¡ paliekant įmonę iÅ¡ jos reikÅ¡mingai pasipelnyti – E. M. lojaliems darbuotojams iÅ¡mokėtos vienkartinės premijos (atsakovui skirta 4 600 Eur), su E. M. lojaliais darbuotojais, tarp jų ir su atsakovu, sudaryti papildomi susitarimai prie darbo sutarčių, numatantys 8 mėnesių iÅ¡eitinę kompensacijÄ , nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

3. Pažymėjo, kad 2021 m. balandžio mėn. E. M. kartu su kitais įmonės darbuotojais (įskaitant atsakovÄ ) vis dar dirbdami įmonėje jau derino konkrečius veiksmus ir sÄ lygas dėl savo pasitraukimo iÅ¡ įmonės ir naujos, konkuruojančios įmonės steigimo, tuo metu E. M., atsakovas ir dar du įmonės darbuotojai (L. L. ir D. G.) siÅ«lė naujos, konkuruojančios įmonės steigimÄ potencialiam investuotojui Lenkijoje. IeÅ¡kovė pabrėžė, kad papildomas susitarimas įmonei yra akivaizdžiai nenaudingas ir prieÅ¡tarauja įmonės tikslams, papildomo susitarimo Å¡alys buvo akivaizdžiai nesÄ Å¾iningos, jo pripažinimas negaliojančiu yra tinkamiausias bÅ«das ginti pažeistas teises, todėl siekia, kad papildomas susitarimas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio nuostatas.

Be to, mano, papildomas susitarimas turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas, nes jis savo esme yra piktavaliÅ¡kas susitarimas 4. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti jo naudai iÅ¡ darbdavės 33 120 Eur iÅ¡eitinę kompensacijÄ , praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 63 200 Eur iÅ¡eitinę kompensacijÄ , netesybas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. įmonei nutraukus bendradarbiavimÄ su uždarÄ ja akcine bendrove „Infomedia“, jo veikla įmonėje buvo itin svarbi, jis buvo esmingai atsakingas ne tik už produkto (iÅ¡maniojo (bekortelinio) atsiskaitymo už degalus sprendimo) vystymÄ , jo pardavimų organizavimÄ tiek Europos, tiek trečiosiose užsienio valstybėse, tačiau ir asmeniÅ¡kai vykdė (duomenys neskelbtini) funkcijas, lyginant su 2019 m., 2020 m. įmonės pardavimo pajamos iÅ¡augo net 8 490 022 Eur, visa tai nulėmė, jog 2020 m.

įmonė pirmÄ kartÄ generavo grynÄ jį pelnÄ 191 929 Eur, kÄ Ä¯vertinęs (duomenys neskelbtini) E. M. nusprendė priimti esminių įmonės darbuotojų paskatinimo sprendimų paketÄ ir tokiu bÅ«du motyvuoti esminius įmonės veiklÄ organizuojančius darbuotojus toliau sėkmingai siekti įmonės veiklos plėtros bei pelningumo, visiems tokiems darbuotojams (kartu ir jam) buvo iÅ¡mokėti priedai prie darbo užmokesčio ir su visais jais buvo sudaryti tapatÅ«s susitarimai prie darbo sutarčių, numatantys 8 mėnesių iÅ¡eitinę kompensacijÄ .

5. PaaiÅ¡kino tai, kad jis nuolat gaudavo finansiÅ¡kai patrauklius pasiÅ«lymus įsidarbinti kitose įmonėse. Nurodė, kad kiti du įmonės darbuotojai, sudarę tokius pat susitarimus su įmone kaip ir jis, toliau dirba įmonėje, su jais sudarytų susitarimų įmonė neginčija, visa tai rodo, kad tokiais susitarimais nebuvo siekiama pasipelnyti iÅ¡ įmonės, kaip kad teigia ieÅ¡kovė, o buvo siekiama sukurti kertiniams įmonės darbuotojams palankias ir saugias materialines sÄ lygas, kad nei vienas iÅ¡ jų neturėtų ketinimų keisti darbovietę gavęs finansiÅ¡kai naudingesnį pasiÅ«lymÄ .

6. Pažymėjo, kad ir po naujo įmonės vadovo paskyrimo jis buvo suinteresuotas toliau dirbti įmonėje, tačiau įmonės veiklos tęstinumui prieÅ¡taraujantys naujo vadovo ir valdybos sprendimai, kategoriÅ¡ka įmonės akcininkų nuomonė neturint tinkamos kompetencijos įmonės plėtros klausimais, žeminanti komunikacija, požiÅ«ris darbuotojų atžvilgiu, nuolatinė įtampa, psichologinis spaudimas nulėmė, kad jis buvo priverstas nutraukti darbo santykius su įmone. Atsakovo įsitikinimu, pagrindo pripažinti papildomÄ susitarimÄ negaliojančiu CK 1.82 straipsnio, 1.91 straipsnio pagrindais nėra, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami tik abejonėmis, įtikėjimais ir abstrakčiais pasvarstymais.

PaaiÅ¡kino, kad 2021 m. balandžio 26 d. tarp ieÅ¡kovės ir jo buvo sudarytas priedas prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarta nuo 2021 m. balandžio 26 d. pakeisti jo darbo sutarties 3 punktÄ ir nuo 2021 m. gegužės 1 d. mokėti jam 7 900 Eur mėnesinį darbo užmokestį, taigi, jam neiÅ¡mokėta iÅ¡eitinė kompensacija yra 63 200 Eur (8 mėn. × 7 900 Eur), taip pat jam priteistinos ir netesybos, nes iÅ¡eitinė kompensacija jam neiÅ¡mokėta iki Å¡iol.

7. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti arba palikti nenagrinėtu. IeÅ¡kovės manymu, atsakovui nepareiÅ¡kus reikalavimo iÅ¡ieÅ¡koti netesybas Darbo ginčų komisijoje, toks reikalavimas (dėl netesybų priteisimo) vėliau negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, todėl teismas turėtų atsisakyti nagrinėti atsakovo reikalavimÄ dėl netesybų priteisimo. Nurodė, kad teismas turėtų įvertinti pernelyg didelę disproporcijÄ tarp įmonės neva tai padaryto teisės pažeidimo ir reikalaujamos priteisti netesybų sumos.

Pabrėžė, kad teismas turėtų įvertinti aplinkybę, jog pripažinus susitarimÄ teisėtu, atsakovui tektų 8 mėnesių atsakovo darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija, atitinkamai, pasibaigus Å¡iam ginčui teisme, bus praėję daugiau nei 6 mėnesiai kaip iÅ¡eitinė iÅ¡moka nėra sumokėta (įmonė nemokėjo iÅ¡eitinės iÅ¡mokos atsakovui dėl Darbo ginčų komisijoje vykstančio ginčo), todėl atsakovas papildomai įgytų teisę gauti 6 mėnesių atsakovo darbo užmokesčio dydžio netesybas, dėl ko jam viso bÅ«tų iÅ¡mokėta 14 darbo užmokesčių dėl darbo sutarties nutraukimo suma, taigi tokio dydžio kompensacijos priteisimas atsakovo naudai neatliktų įstatyme nustatytos funkcijos kompensuoti darbuotojo patirtÄ Å¾alÄ , o sukurtų sankcinio pobÅ«džio baudÄ Ä¯monei.

8. PaaiÅ¡kino, kad įmonės grynasis pelnas 2020 m. siekė 191 929 Eur, tačiau pelno pasiekimas/nepasiekimas negali bÅ«ti sÄ lyga mokėti darbuotojams (įskaitant ir atsakovÄ ) nepagrįstas pinigų sumas, įmonėje (kaip ir daugumoje kitų Lietuvos ir užsienio įmonių) darbuotojų priedus lemia ne pelno/nuostolio rodiklis, o atitinkamų planų įvykdymas, susitarimas dėl atitinkamo atlygio/iÅ¡mokų dydžio priklausomai nuo pelno/nuostolio tarp Å¡alių sudarytas nebuvo, be to, papildomas susitarimas neatitiktų įmonės gauto pelno dydžio, kadangi darbuotojo susitarimas buvo dėl maždaug 33 procentų viso įmonės metinio pelno.

9. Teigė, jog atsakovo argumentai apie nuolatinį įmonės pajamų (pardavimų) didėjimÄ ir/ar tai, kad iÅ¡imtinai dėl atsakovo veiksmų įmonės pardavimai didėjo, yra nepagrįsti. Pabrėžė, kad įmonės pardavimai niekada žymiai nepasiekė įmonės pardavimo tikslų. Nurodė, kad įmonės vadovybė neįvykdė nustatytų planų (nepasiekė rodiklių), todėl teigti, jog atsakovas itin sunkiai dirbo, pasiekė įmonės pardavimų pajamas ir t. t. yra nepagrįsta.

Pastebėjo, kad atsakovas nurodė, jog jis užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo atsakingas už iÅ¡maniojo (be kortelio) atsiskaitymo už degalus sprendimo vystymÄ , pardavimų strategijÄ ir paslaugų pardavimÄ , sėkmingai (duomenys neskelbtini) įmonės pardavimų komandai, tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas priskiria sau daugiau funkcijų, nei turėjo iÅ¡ tiesų, taip siekdamas sukelti svarbumo įspÅ«dį, kadangi minėtas funkcijas iÅ¡ tiesų vykdė (duomenys neskelbtini) L.

L. PaaiÅ¡kino, kad įmonei nuo 2020 m. gegužės mėnesio nutraukus bendradarbiavimÄ su uždarÄ ja akcine bendrove „Infomedia“, kuri teikė klientų aptarnavimo telefonu centro (skambučių centro) paslaugas 24/7, atsakovui vidutiniÅ¡kai tekdavo po 1 skambutį per parÄ arba 1,5 skambučio per darbo dienÄ , tačiau atsakovas klaidina teismÄ teikdamas, kad nuo 2020 m. liepos mėnesio jam teko visas (duomenys neskelbtini) (funkcija), nes iÅ¡ tikrųjų Å¡ie skambučiai (skirti Lietuvos rinkai) buvo nukreipiami keliems asmenims, Å¡iuo atveju tai buvo atsakovas ir dar vienas asmuo.

10. Nurodė, kad 2020 m. grynasis pelnas (191 929 Eur) buvo pasiektas ne atsakovo pastangomis, o atliekant kitus veiksmus – įmonė su paskolos davėjais pasirašė susitarimus, kuriais paskolos davėjai įmonės naudai atsisakė palÅ«kanų, kurių dydis buvo 246 786,67 Eur, t. y. daugiau nei įmonės grynasis pelnas, taip pat įmonė 2020 m. gavo 47 900,76 Eur subsidijų iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienas iÅ¡ keturių asmenų, kurie kartu derino veiksmus ir kuriems visiems vienu metu pakelti atlyginimai, iÅ¡mokėti priedai, nustatytos 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos – D. G. – pripažino tokius veiksmus neatitinkančiais įmonės tikslų, sudarydamas 2021 m. rugpjūčio 1 d. susitarimÄ su įmone dėl atlyginimo sumažinimo ir 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos atsisakymo.

11. Atsakovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad jis buvo lojalus įmonei ir dėjo maksimalias pastangas siekiant įmonės veikos plėtros bei pelningumo. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė tuometinio (duomenys neskelbtini) E. M. pastangas 2021 m. pavasarį derybose su Lenkijos įmone Anwim S.A. visiÅ¡kai nepagrįstai traktuoja kaip įmonės interesams prieÅ¡taraujantį veikimÄ , neva turint tikslÄ kartu su juo (atsakovu), L. L. ir D. G. pasitraukti iÅ¡ įmonės bei įkurti analogiÅ¡kÄ Ä¯monę, kadangi iÅ¡ tikrųjų aptarus su akcininkais procesas buvo vykdomas siekiant įmonės 100 proc. akcijų itin pelningai parduoti Lenkijos įmonei Anwim S.A., kuri toliau sėkmingai vystytų veiklÄ , pasitelkdama įmonės darbuotojus – jį (atsakovÄ ), E. M., L.

L., D. G., tačiau po E. M. atleidimo įmonės akcininkams nepavykus to padaryti, Å¡i Lenkijos įmonė įsigijo kitÄ analogiÅ¡ka veikla besiverčiančiÄ Ä¯monę – Nyderlandų kompanijÄ The Fuel Company Holding BV (TFC). Pabrėžė, kad nei jis, nei kiti ieÅ¡kovės minimi kertiniai įmonės darbuotojai neįkÅ«rė jokios įmonės, tokiems veiksmams įmonės darbuotojai negalėjo turėti jokių logiÅ¡kų priežasčių.

12. Atkreipė dėmesį į tai, kad iÅ¡laikyti Å¡iuos kertinius įmonės darbuotojus įmonei buvo bÅ«tina ne tik ir toliau siekiant sėkmingo įmonės veiklos tęstinumo, tačiau ir atitinkamai užtikrinti akcijų pirkimo–pardavimo sandorio įgyvendinimÄ . Pastebėjo ir tai, kad tiek L. L. ((duomenys neskelbtini)), tiek D. G. ((duomenys neskelbtini)) ir toliau tęsia darbus įmonėje, įmonė jais pasitiki, kas paneigia ieÅ¡kovės nepagrįstus kaltinimus veikimu schemoje turint tikslÄ palikti įmonę ar kurti konkuruojančiÄ Ä¯monę.

Teigė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, jog pelno pasiekimas negali bÅ«ti sÄ lyga suteikti darbuotojams atitinkamus paskatinimus, tuo labiau, nuo 2020 m. liepos mėn. įmonei nutraukus bendradarbiavimÄ su uždarÄ ja akcine bendrove „Infomedia“ ir jam (atsakovui) perėmus klientų aptarnavimo telefonu funkcijas, atitinkamai buvo sumažintos įmonės veiklos sÄ naudos. Pabrėžė, kad įmonės pardavimo pajamas tiesiogiai lemia svyruojanti degalų kaina, kuri yra priklausoma nuo naftos rinkos kainos pokyčių.

Kartu nurodė ir tai, kad Darbo ginčų komisijoje savo interesus atstovavo pats, specialių teisinių žinių neturi, negalėjo įvertinti, kokius papildomus reikalavimus jis gali reikšti, Darbo ginčų komisija turėjo jam išieškoti ir netesybas.

13. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, E. M. atsiliepimų į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė, jis pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė praÅ¡antis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį pilna apimtimi bei priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigė, kad 2021 m. pavasarį buvo siekiama surasti įmonės akcijų potencialius pirkėjus bei atitinkamai gauti potencialių pirkėjų sutikimÄ dėl įmonės akcijų įsigijimo.

Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra nuo 2013 m. gegužės 15 d., kuomet 25 proc. įmonės (duomenys neskelbtini) jis įsigijo iš D. G.; šiuo metu įmonės akcijos priklauso didžiajam akcininkui mažajai bendrijai ,,Antus“, turinčiam 89 528 vnt. paprastųjų vardinių įmonės akcijų (kuri bendrai valdoma 2 (duomenys neskelbtini): D. V. ir D. Č.) – 99,48 proc. visų įmonės akcijų, ir (duomenys neskelbtini) jam (E. M.) – 154 vnt. akcijų, L. L. – 164 vnt. akcijų ir D.

G. – 154 vnt. akcijų. Nurodė, kad 2016 m. (duomenys neskelbtini) jis (E. M.), L. L. ir D. G. sukÅ«rė unikalų konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitas bendroves suteikiantį bekortelinį/mobilųjį atsiskaitymo degalinėse sprendimÄ ; 2017 m. gruodžio 19 d. buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Tankita“, kurios vienintelis akcininkas yra mažoji bendrija ,,Antus“, kuri bÅ«tent ir yra valdoma (duomenys neskelbtini) D. Č. bei D. V., į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Tankita“ buvo nuspręsta perkelti iÅ¡maniojo bekortelinio atsiskaitymo už degalus sprendimÄ Drivitty, 2020 m. pradžioje, kai iÅ¡manaus bekortelinio/mobiliojo atsiskaitymo sprendimas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Tankita“ jau buvo pilnai materializuotas, uždarÄ jÄ akcinę bendrovę ,,Tankita” per Å¡ios bendrovės vienintelę akcininkę maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ ,,Antus“ (toliau – MB „Antus“) valdantys D.

Č. ir D. V. nusprendė parduoti dalį uždarosios akcinės bendrovės „Tankita“ akcijų tiesioginiam ieÅ¡kovės konkurentui Čekijos kompanijai W. A. G. payment solutions, uždarajai akcinei bendrovei „Tankita“ priklausė mažųjų akcininkų bendromis pastangomis sukurtas iÅ¡maniojo atsiskaitymo už degalus sprendimas Drivitty, dalies akcijų pardavimo faktas buvo kruopščiai slepiamas nuo ieÅ¡kovės mažųjų akcininkų; 2021 m. vasario mėn. D. Č. pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl 66 proc. ieÅ¡kovės akcijų paketo pirkimo už 7,7 mln.

Eur, Å¡io susitarimo esmė ta, kad mažieji akcininkai iki 2021 m. birželio 15 d. turėjo pateikti suinteresuoto potencialaus pirkėjo oficialų pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovės didžiajam akcininkui MB „Antus“ dėl ieÅ¡kovės 66 proc. akcijų paketo įsigijimo, o didysis akcininkas svarstytų gautÄ pasiÅ«lymÄ , bet tik su numatyta sÄ lyga, kad ieÅ¡kovės 66 proc. akcijų paketÄ Ä¯sigijęs asmuo privalės pasiraÅ¡yti naujos formos akcininkų sutartį, kuri turės pakankamai daug suvaržymų naujajam akcininkui, t. y. be mažojo akcininko sutikimo nebus galima įmonėje priimti pagrindinių sprendimų, susijusių su įmonės valdymu.

14. PaaiÅ¡kino, kad 2021 m. kovo 12 d. buvo gautas pirmasis 66 proc. įmonės akcijų paketo kainos apskaičiavimas (7,7 mln. Eur), tačiau 66 proc. akcijų paketo pirkimas įmonės akcininko MB „Antus“ (duomenys neskelbtini) numatytomis sÄ lygomis potencialių investuotojų nedomino, todėl mažieji įmonės akcininkai pasiÅ«lė didžiojo įmonės akcininko MB „Antus“ (duomenys neskelbtini) D. Č. ir D. V. kartu su mažaisiais akcininkais parduoti visas įmonės akcijas – 100 proc.; 2021 m. kovo 28 d.

D. Č. ir D. V. sutiko parduoti visas MB „Antus“ priklausančias ieÅ¡kovės akcijas ir nurodė, jog pateiks akcijų pardavimo kainos pasiÅ«lymÄ iki 2021 m. balandžio 30 d., tačiau akcijų kainos pasiÅ«lymas buvo pateiktas tik 2021 m. gegužės 30 d., todėl suderinti sandorio sÄ lygas su investuotoju mažieji akcininkai turėjo tik 2 savaites laiko, nors verslo praktika lemia, jog tokio tipo derybos ir sandoriai vyksta ne mažiau kaip pusę metų; mažieji ieÅ¡kovės akcininkai, komunikuodami su Lenkijos bendrove Anwim S.A., kuri valdo prekinį ženklÄ MOYA, pasiÅ«lė įsigyti ieÅ¡kovės akcijas ir taip iÅ¡plėsti pardavimus tarptautiniu mastu, Å¡iuo tikslu buvo pradėtos derybos, 2021 m. balandžio 6 d. pateiktas pirmas pasiÅ«lymas įsigyti ieÅ¡kovės akcijas, kaip ir buvo sutarta su D.

Č. ir D. V., toliau vyko jo (E. M.) intensyvus susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais su Anwim S.A. atstovu dėl ieÅ¡kovės akcijų paketo pardavimo; 2021 m. balandžio 14 d. Anwim S.A. sužinojo informacijÄ , kad uždarosios akcinės bendrovės „Tankita“ 20 proc. akcijų įsigijo ieÅ¡kovės tiesioginis konkurentas bendrovė W. A. G. payment solutions.

15. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. ieÅ¡kovės komanda potencialaus investuotojo Anwim S.A. praÅ¡ymu paruošė prezentacijÄ , kurioje aiÅ¡kiai parodė dvigubai mažesnį įmonės pelningumo rodiklį per tokį pat laikÄ , taip pat nurodė kitus varžančius ir sunkiai įgyvendinamus veiksmus, kuriuos reikėtų atlikti siekiant visÄ kÅ«rimo procesÄ pradėti nuo nulio, t. y. vadovų akcijų atsisakymas, darbo sutarčių nutraukimas ir t. t.; esminis ieÅ¡kovės potencialaus akcijų pirkėjo derybų klausimas buvo – ar pardavus įmonę joje iÅ¡lieka iÅ¡maniÄ jÄ atsiskaitymo už kurÄ sistemÄ sukÅ«rusi komanda; kitas potencialus pirkėjas Čekijos bendrovė W.

A. G. payment solutions taip pat kėlė analogiÅ¡kÄ klausimÄ â€“ ar visi esminiai ieÅ¡kovės darbuotojai iÅ¡liks užimamose pareigose; 2021 m. gegužės 19 d. susitikimo su Anwim S.A. atstovais metu Vilniuje, buvo pristatyta 2021 m. gegužės 19 d. prezentacija, kuriÄ vėliau jis (E. M.) persiuntė Anwim S.A. atstovams, Å¡ioje prezentacijoje, kaip ir viso derybų su Anwim S.A. atstovais metu, yra aiÅ¡kiai aptariamas tik ieÅ¡kovės pardavimas. Teigė, kad 2021 m. gegužės 26 d. jo atÅ¡aukimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų iÅ¡ esmės buvo taktinis pagrindinio įmonės akcininko MB „Antus“ (duomenys neskelbtini) D.

Č. ir D. V žingsnis – 2020 m. ieÅ¡kovės pardavimai pasiekė iki tol neregėtas aukÅ¡tumas, įmonė pradėjo generuoti grynÄ jį pelnÄ , todėl Å¡iuo sprendimu buvo siekiama eliminuoti jį, įmonės maÅ¾Ä jį akcininkÄ bei vienÄ iÅ¡ iÅ¡maniojo bekortelinio atsiskaitymo sistemos Drivitty autorių, iÅ¡ įmonės valdymo tam, kad įmonės akcininkai galėtų priimti atitinkamus sprendimus iÅ¡imtinai susijusius su asmenine nauda. Jo žiniomis, įmonės naujoji vadovybė veda intensyvias derybas su potencialiu įmonės akcijų pirkėju Čekijos kompanija W.

A. G. payment solutions, kuri, be kita ko, yra ir uždarosios akcinės bendrovės „Tankita“ 20 proc. akcijų paketo savininkė. Nurodė, kad net ir po atÅ¡aukimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų, jis jau veikdamas kaip mažasis įmonės akcininkas ir toliau tęsė pradėtas derybas su potencialiais įmonės akcijų pirkėjais, Å¡iuo tikslu 2021 m. birželio 6 d. buvo parengta dar viena prezentacija potencialiems pirkėjams Anwim S.A. dėl ieÅ¡kovės akcijų pardavimo, 2021 m. birželio 8 d. jis Anwim S.A. praÅ¡ymu suorganizavo Anwim S.A. susitikimÄ su įmonės didžiojo akcininko MB „Antus“ (duomenys neskelbtini) D.

Č. ir D. V, tačiau jis pats tik supažindino Anwim S.A. atstovus su ieÅ¡kovės naujÄ ja vadovybe ir atsijungė nuo nuotolinio susitikimo. Mano, kad jo pastangos derybose su Anwim S.A. atstovais dėl ieÅ¡kovės akcijų pardavimo laikytinos įgyvendintomis, kadangi, Anwim S.A. pateikė įmonės akcijas valdantiems D. Č. ir D. V sutikimÄ Ä¯sigyti įmonės akcijas, tačiau dėl nežinomų priežasčių akcijos Anwim S.A. parduotos nebuvo. Pabrėžė, kad visi aukščiau jo aptarti faktiniai duomenys pagrindžia, jog jis kaip buvęs (duomenys neskelbtini), kartu su tuometiniais skyrių (duomenys neskelbtini) – atsakovu, L.

L., D. G. – veikė sÄ Å¾iningai bei iÅ¡imtinai įmonės ir akcininkų interesais – pagal akcininkų 2021 m. gegužės 30 d. pateiktÄ pasiÅ«lymÄ surado įmonės akcijų pirkėjÄ Lenkijos bendrovę Anwim S.A.

16. Paaiškino ir tai, kad sutikimus persirašyti savo asmeninį numerį tuometinis (duomenys neskelbtini) išdavė visiems asmenims, siekiant išvengti situacijos, kuomet darbuotojai prarastų asmeninius telefono numerius bei su šiais numeriais susijusius itin jautrius duomenis – prisijungimus prie asmeninių paskyrų (slaptažodžių atkūrimus), prisijungimus prie elektroninės bankininkystės bei kitų sistemų, taip pat asmeninius kontaktus. Nurodė, kad 2020 m. pandemijos metu būtent jis, L.

L.ir D. G. susimažino atlyginimus, o 2021 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) įsakymais nustatytos vienkartinių priedų sumos buvo lygiai tokio paties dydžio kaip ir minėtiems asmenims neiÅ¡mokėtų atlyginimų 2020 m. ir 2021 m. dydis; įmonės darbuotojams L. L., D. G. bei jam įsakymo pagrindu buvo paskirti 12 670 Eur (iÅ¡ jų 9 050 Eur už 2020 m.) vienkartiniai priedai, o atsakovui buvo iÅ¡mokėta 4 600 Eur vienkartinio priedo suma atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. buvo atsisakyta skambučių centro paslaugų, o klientų aptarnavimo apimtys iÅ¡augo dėl padidėjusių pardavimų, skambučio centro paslaugų funkcijÄ nuo 2020 m. liepos mėn. atliko atsakovas, be to, 2020 m. buvo pasiektas žymus pardavimų augimas bei įmonė uždirbo grynojo pelno.

Pabrėžė, kad atsakovo kaip ieškovės (duomenys neskelbtini) pastangomis, ieškovės pardavimo pajamos 2019 m. pasiekė 33 953 340 Eur, o 2020 m. net 42 443 362 Eur, t. y., lyginant su 2019 m., 2020 m. ieškovės pardavimo pajamos išaugo net 8 490 022 Eur.

17. Akcentavo, kad tiek įsakymai dėl premijų, tiek susitarimai dėl darbo užmokesčio pakeitimo – padidinimo, tiek susitarimai dėl iÅ¡eitinių kompensacijų iÅ¡mokėjimo sudarė (duomenys neskelbtini) sprendimų dėl esminių įmonės darbuotojų skatinimo paketÄ ; atsakovas dėl savo kompetencijos bei ilgametės patirties pardavimų srityje buvo itin paklausus profesinėje rinkoje, atsakovas nuolat pasidalindavo su įmonės (duomenys neskelbtini) gaunamais pasiÅ«lymais iÅ¡ personalo atrankos bendrovių, todėl jis – (duomenys neskelbtini), siekdamas iÅ¡laikyti atsakovÄ , kaip aukÅ¡tos kompetencijos (duomenys neskelbtini), bei matydamas, jog įmonės pardavimo pajamos ženkliai auga net ir pandemijos metu, ieÅ¡kojo įvairių skatinimo priemonių, bÅ«tent todėl buvo pasirinktos Å¡ioje nagrinėjamoje byloje ginčijamos skatinimo priemonės, tame tarpe papildomas susitarimas dėl 8 mėnesių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinių kompensacijų iÅ¡mokėjimo.

Pažymėjo, kad biudžetai buvo koreguojami priklausomai nuo verslo aplinkos, kas yra visiškai normalu, o ieškovės siekis lyginti rezultatus su 2016 m. biudžetu – kuomet atsakovas net nedirbo įmonėje, prasilenkia su elementaria logika.

18. Teigė, jog įmonėje veikiant buvusiai (duomenys neskelbtini) komandai, dar 2021 m. mėnesiais EBITDA rodiklis kas mėnesį siekdavo apie 100 000 Eur, kai dabar sudaro tik 20 000 Eur. PaaiÅ¡kino, kad L. L. buvo atsakingas už tinklo plėtrÄ , t. y. už darbÄ su paslaugų tiekėjais ir naujų taÅ¡kų pajungimÄ bei integracijÄ ; mobilaus atsiskaitymo už degalus sprendimo tobulinimas buvo ženkliai įtakojamas atsakovo, kuris intensyviai teikė pasiÅ«lymus kaip tobulinti produktÄ bei kontroliavo jų įgyvendinimo eigÄ ; atsakovas vienasmeniÅ¡kai prisiimtÄ nuotolinio klientų aptarnavimo (skambučių centro) funkcijÄ vykdė 24 valandas per parÄ , 7 dienas per savaitę, pagal atsakovui klientų teikiamas pastabas apie sistemos klaidas, atsakovas itin efektyviai prisidėjo prie iÅ¡maniojo atsiskaitymo sprendimo vystymo ir tobulinimo, taipogi, atsakovui prisiimant nuotolinio klientų aptarnavimo (skambučių centro) funkcijÄ buvo sumažintos ieÅ¡kovės sÄ naudos.

PaaiÅ¡kino, kad įmonė su paskolos davėjais pasirašė susitarimus dėl palÅ«kanų atsisakymo su tikslu pagerinti finansinę įmonės padėtį, kad įmonė greičiau galėtų skolintis iÅ¡ bankų už mažesnes palÅ«kanas ir tai niekaip nesusiję su atsakovo, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), funkcijomis; subsidijų gavimas patvirtina faktÄ , kad darbo krÅ«vis didėjo, subsidijos buvo mokamos kai darbuotojai buvo prastovose, į prastovas buvo iÅ¡leisti ir pardavimo skyriuje dirbę darbuotojai, todėl tuo metu visas krÅ«vis teko bÅ«tent atsakovui, be to, D.

G. 2021 m. rugpjūčio 1 d. sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo vertintinas kaip itin bloginantis darbuotojo padėtį ir neatitinkantis tikrosios darbdavio ir darbuotojo valios bei ketinimų, mano, jog D. G. galimai yra sudaręs susitarimÄ su įmone dėl vienkartinės iÅ¡mokos įmonės akcijų pardavimo Čekijos kompanijai W. A. G. payment solutions atveju, tuo labiau L. L. ir toliau dirba pagal 2021 m. kovo mėn. sudarytus susitarimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1745-996/2022 ieÅ¡kinį atmetė, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 63 200 Eur (neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 20 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, 13 878,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui 3 732,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o valstybės naudai – 676 Eur žyminį mokestį ir 11 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

20. Teismas nurodė, jog iÅ¡samiai įvertinus visÄ bylos medžiagÄ , kartu kompleksiÅ¡kai įvertinus į bylÄ pateiktÄ elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ , chronologinę įvykių sekÄ apie įmonės akcijų pardavimo derybas su bendrove Anwim S.A., konstatuoja, kad aukščiau aptartas Å¡alių papildomas susitarimas (dėl 8 mėnesių iÅ¡eitinės iÅ¡mokos darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo atveju) su tokios kompetencijos ir tokios svarbos įmonei darbuotoju ((duomenys neskelbtini), kuris kartu nuo 2020 m. liepos mėn. buvo perėmęs prieÅ¡ tai uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“ vykdytas nuotolinio klientų aptarnavimo centro funkcijas visÄ parÄ septynias dienas per savaitę, taip kartu sumažinant įmonės veiklos sÄ naudas, taip pat kuris intensyviai prisidėjo prie iÅ¡maniojo atsiskaitymo už degalus sistemos veiklos tobulinimo, klaidų taisymo) pagal tuometinę įmonės finansinę padėtį (per metus ženkliai iÅ¡augusias įmonės pardavimo pajamas, pelno prieaugį) ir vystomus planus dėl įmonės akcijų pardavimo buvo visiÅ¡kai teisėtas, pagrįstas ir logiÅ¡kas, naudingas ne tik darbuotojui, bet ir darbdavei, atitinkantis įmonės tikslus.

21. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nors ieÅ¡kovė teigė, kad trečiasis asmuo kartu su atsakovu buvo nelojalÅ«s įmonei, bÅ«dami įmonės darbuotojais kartu su dar dviem įmonės darbuotojais L. L. ir D. G. ketino steigti analogiÅ¡kÄ , konkuruojančiÄ bendrovę, 2021 m. balandžio mėn. derino konkrečius veiksmus dėl pasitraukimo iÅ¡ įmonės ir naujos, konkuruojančios bendrovės steigimo, tačiau tokių savo teiginių byloje ieÅ¡kovė neįrodė.

22. Teismas pažymėjo, kad spręsti, kokiu būdu skatinti esminius, svarbiausius įmonės vystymui darbuotojus, yra kiekvieno (duomenys neskelbtini) prerogatyva.

23. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės teigtas atsakovo ir trečiojo asmens bei dar dviejų kitų kertinių įmonės darbuotojų (L. L. – (duomenys neskelbtini) bei D. G. – (duomenys neskelbtini)), kuriems taip pat kaip ir atsakovui buvo taikytas aukščiau aptartas skatinimo priemonių paketas, nesÄ Å¾iningas veikimas nepatvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo sÄ Å¾iningai atliko savo darbines pareigas įmonės labui, veikė įmonės interesais, buvo lojalÅ«s (prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra), o atÅ¡aukus trečiÄ jį asmenį iÅ¡ pareigų ir iÅ¡ darbo išėjus atsakovui kiti du kertiniai įmonės darbuotojai (L. L. ir D. G.) liko dirbti įmonėje tose pačiose pareigose, nors, ieÅ¡kovės teigimu, jie visi keturi veikė pagal nesÄ Å¾iningÄ schemÄ prieÅ¡ingai įmonės interesams tikslu įkurti konkuruojantį subjektÄ ir iÅ¡eiti iÅ¡ darbo įmonėje.

24. Teismas su ieÅ¡kovės teiginiais, jog atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu ir kitais dviem kertiniais įmonės darbuotojais bei Anwim S.A. planavo įkurti konkuruojančiÄ bendrovę, nesutiko, nurodydamas, kad derybos dėl įmonės akcijų pardavimo buvo vedamos iÅ¡ darbinio tuometinio (duomenys neskelbtini) elektroninio paÅ¡to, po tokių derybų Anwim S.A. komunikavo su didžiojo ieÅ¡kovės akcininko atstovais dėl įmonės akcijų įsigijimo, teikiant pasiÅ«lymÄ , taigi, trečiojo asmens pastangų dėka derybos pasiekė kulminacinį taÅ¡kÄ , o tolimesnis bendravimas (galutinės derybos) su Anwim S.A. vyko su didžiojo ieÅ¡kovės akcininko atstovais, kurie galutinio susitarimo su Anwim S.A. nepasiekė, tačiau Anwim S.A., nepavykus įsigyti ieÅ¡kovės akcijų, įsigijo kitos analogiÅ¡ka veikla besiverčiančios Olandijos bendrovės The Fuel Company Holding BV akcijas, kas rodo Anwim S.A. aiÅ¡kų tikslÄ Ä¯sigyti tokio pobÅ«džio veikla besiverčiančios bendrovės akcijas, kÄ ji ir padarė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 25. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-890-272/2021 dalį dėl netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priteisimo, ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo naudai bendrÄ 47 400 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų sumÄ bei visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas sumažinti netesybų sumÄ pasirinko subjektyvius vertinimo kriterijus – darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį ir bylos nagrinėjimo trukmę, pagal kuriuos nusprendė, jog netesybų mažinimas yra protingas, sÄ Å¾iningas ir proporcingas, tačiau neįvertino netesybų mažinimui reikÅ¡mingos aplinkybės – ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo, pasireiÅ¡kiančio kategoriÅ¡ku atsisakymu vykdyti įsipareigojimus atsakovui ir tendencingai į bylÄ teikiamais atrinktais įrodymais, kuriais buvo siekiama visiÅ¡kai nepagrįstai įrodinėti tariamÄ atsakovo ir kitų esminių įmonės darbuotojų neteisėtÄ veikimÄ , prieÅ¡taraujantį įmonės interesams. 19.2.

Akcentavo, jog ieÅ¡kovė elgėsi itin nesÄ Å¾iningai – dar 2021 m. liepos 12 d. gavusi atsakovo kreipimÄ si dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, ne tik, kad neteisėtai bei nepagrįstai atsisakė mokėti atsakovui jam teisėtai priklausančiÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , tačiau nevykdė Darbo ginčų komisijos sprendimo, o 2021 m. rugsėjo 29 d. visiÅ¡kai nepagrįstai, nesant teisėto pagrindo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, reikalaudama pripažinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ negaliojančiu, tokiu bÅ«du galimai tyčia vilkindama atsakovui iÅ¡mokėtinos kompensacijos terminÄ , todėl, remiantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas sprendime pripažinęs, jog ieÅ¡kovės reiÅ¡kiami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, prieÅ¡ingai nei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, teismas turėjo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ pilna apimtimi ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 6 mėn. dydžio darbo užmokesčio dydžio netesybas, kas atitinkamai sudaro 47 400 Eur.

26. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. Ä®monė per se nesutinka su visu sprendimu, todėl tai, kad papildomas susitarimas yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas bei tai, kad įmonė neturi jokio pagrindo mokėti sumų atsakovui pagal papildomÄ susitarimÄ , atitinkamai, nesant pareigos mokėti pagal papildomÄ susitarimÄ , negali kilti pareiga mokėti netesybas už papildomo susitarimo nevykdymÄ , yra iÅ¡dėstyta įmonės apeliaciniame skunde. 20.2.

Atsakovui netesybos (jokio dydžio) negalėjo bÅ«ti priteistos, kadangi nutraukus darbo santykius su atsakovu, darbo užmokestis ir visi kiti su darbo santykiais susiję atsiskaitymai (iÅ¡skyrus 8 mėnesių VDU dydžio iÅ¡eitinę pagal papildomÄ susitarimÄ ) buvo sumokėti, bei tai, kad atsakovo praÅ¡ymu nutraukus darbo sutartį pastarasis nurodė, jog neturi jokių reikalavimų įmonei ir tik po darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu, t. y. 2021 m. liepos 12 d., atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovę sumokėti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ pagal papildomÄ susitarimÄ . 20.3.

Šiuo atveju, papildomas susitarimas dėl 8 mėnesių VDU išeitinės išmokos sukūrė prievolę (nedarant prejudicijos ar papildomas susitarimas yra teisėtas ar neteisėtas) ne galiojant darbo santykiams, tačiau tik po to, kai darbo santykiai buvo nutraukti. Atsižvelgiant į tai, DK 146 straipsnio ir 147 straipsnio numatyti institutai negali būti taikomi, o taip pat, kad papildomas susitarimas per se turėtų būti vertinamas kaip civilinis susitarimas, o ne kaip darbo santykių susitarimas, kadangi sukūrė teisines pasekmes tik darbo teisiniams santykiams pasibaigus. 20.4.

Ä®monė iÅ¡eitinės iÅ¡mokos pagal papildomÄ susitarimÄ atsakovui nemokėjo, kadangi papildomÄ susitarimÄ laiko negaliojančiu ab initio – papildomo susitarimo turinys bei sudarymo aplinkybės įmonei objektyviai ir pagrįstai sukėlė abejonių dėl jo teisėtumo:

1) papildomame susitarime numatyta neadekvataus dydžio išeitinė išmoka;

2) iÅ¡eitinė iÅ¡moka pagal papildomÄ susitarimÄ mokėtina nepriklausomai nuo darbo santykių pabaigos pagrindo (t. y. net ir tuo atveju, jei darbuotojas iÅ¡ darbo bÅ«tų atleistas dėl jo kaltės dėl, pavyzdžiui, nusikaltimo atlikimo darbo vietoje;

3) papildomÄ susitarimÄ su atsakovu sudarė buvęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo atleistas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų praradus pasitikėjimÄ ;

4) įmonė turėjo duomenų, kad atsakovas kartu su atleistu buvusiu (duomenys neskelbtini) ketina imtis (o Å¡io atsiliepimo pateikimo metu jau yra ėmęsi) konkuruojančios su įmone veiklos. 20.5. Atsakovo praÅ¡oma priteisti suma yra neproporcingai didelė ir siekia net 47 400 Eur, tačiau net ir 20 000 Eur dydžio netesybos yra nepagrįsto dydžio nenustačius jokių ieÅ¡kovės, kaip darbdavės, neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. 20.6. Nagrinėjamu atveju, atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su reikalavimu priteisti 8 mėnesių atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, tačiau praÅ¡yme atsakovas nenurodė reikalavimo priteisti netesybas ir tai reiÅ¡kia, kad atsakovas pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčų sprendimo tvarka tik 8 mėnesių dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo reikalavimo apimtyje, tokiu atveju, atsakovui nepareiÅ¡kus reikalavimo priteisti netesybas Darbo ginčų komisijoje, toks reikalavimas vėliau negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme.

27. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1745-996/2022 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 27.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ir trečiasis asmuo tarėsi dėl konkuruojančios su įmone veiklos ir jÄ Å¡iuo metu vykdo. Faktinė veiksmų chronologija taip pat nenuneigiamai patvirtina, kad atsakovo sprendimas nutraukti darbo santykius su įmone ir imti su ja konkuruoti buvo pasvertas, priimtas kartu su buvusiu (duomenys neskelbtini) ir realizuotas netrukus po papildomo susitarimo sudarymo.

Dėl to neįmanoma pritarti teismo iÅ¡vadai, kad tuometinis (duomenys neskelbtini) turėjo tikslÄ skatinti atsakovÄ likti įmonėje, nes negalima vienu metu tÄ patį asmenį skatinti dirbti ir tartis dėl darbo santykių nutraukimo bei konkuruojančios veiklos vykdymo sÄ lygų. 27.2. Papildomu susitarimu numatyta besÄ lyginė iÅ¡moka nutraukus darbo sutartį prieÅ¡tarauja įmonės veiklos tikslams, įtvirtina neproporcingÄ darbo teisinių Å¡alių santykį ir skatina darbuotojo nelojalumÄ , kadangi papildomu susitarimu numatyta besÄ lyginė darbdavės pareiga iÅ¡mokėti didesnę, nei DK 59 straipsnyje numatyta maksimalioji iÅ¡eitinė iÅ¡moka nepriklausomai nuo darbo sutarties pasibaigimo pagrindų ar bet kurių kitų sÄ lygų, o darbuotojas tuo tarpu papildomu susitarimu neprisiima jokių įmonei naudingų įsipareigojimų (pavyzdžiui – darbo santykių tęsimo tam tikrÄ laikÄ po papildomo susitarimo).

Toks papildomas susitarimas atspindi iÅ¡ esmės prieÅ¡ingÄ tikslÄ , nei nurodo pirmos instancijos teismas – tai nelojalumo skatinimas, leidžiantis nutraukti darbo sutartį iÅ¡kart po papildomo susitarimo sudarymo, įpareigojantis darbdavę mokėti iÅ¡mokas net ir darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės atveju. 27.3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo darbo sutartis nutraukta Å¡alių susitarimu ir pastarasis turėtų bÅ«ti laikomas tikruoju susitarimu, apibrėžiančiu teisines darbo sutarties nutraukimo sÄ lygas (įskaitant ir atsakovui tuo metu buvusį žinomÄ papildomÄ susitarimÄ ), o papildomu susitarimu numatytų iÅ¡mokų priteisimas yra ne kas kita, kaip sutarties dėl darbo santykių nutraukimo keitimas teisme (nors nė viena Å¡alių tokio reikalavimo ir nereiÅ¡kė). 27.4.

IÅ¡eitinė iÅ¡moka turėtų bÅ«ti skiriama darbuotojo apsaugos jo nedarbo periodu tikslais, o ne tikslu skatinti darbo santykių nutraukimÄ , tokiu atveju kaip Å¡is – dar ir premijuoti už suplanuotÄ jų nutraukimÄ siekiant dirbti konkurentams. 27.5. Teismo vertinimas, kad intensyvus atsakovo ir buvusio (duomenys neskelbtini) bendravimas su Anwim S.A. iÅ¡ tiesų reiÅ¡kė veikimÄ akcininkų interesais, neatitinka byloje surinktų įrodymų, o ir logiÅ¡kai negali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas, kadangi (duomenys neskelbtini) siunčia pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti tos įmonės akcijas jos konkurentui apie tai nežinant daugiau nei 90 procentų įmonės akcijų paketo savininkams, ir neturint jokių įgaliojimų tÄ daryti, be to, prezentacijose nurodoma kada keturi (duomenys neskelbtini) (tame tarpe – buvęs (duomenys neskelbtini) ir atsakovas) iÅ¡eis iÅ¡ įmonės, kokias sumas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įneÅ¡ į naujai steigiamÄ juridinį asmenį ir kokio dydžio investicijÄ Ä¯neÅ¡ įmonės konkurentas Anwim S.A., apraÅ¡oma Å¡ių asmenų atlygio sistema (kurios, suprantama nėra ir niekuomet nebuvo įmonėje), o tai, kad nutraukęs darbo santykius su įmone atsakovas dirba Anwim S.A. naudai, teismo posėdyje patvirtino ir pats atsakovas. 27.6.

IeÅ¡kovės tuometinio (duomenys neskelbtini) ir atsakovo sudarytas papildomas susitarimas yra piktavaliÅ¡kas (CK 1.91 straipsnis), nes abi tokio papildomo susitarimo Å¡alys žinojo, kad nesiekia iÅ¡laikyti darbo santykių su įmone, o netrukus atsakovas juos ir nutraukė. Be to, toks papildomas susitarimas neatitinka įmonės veiklos tikslų (CK 1.82 straipsnis), nes tenumato jos pareigÄ iÅ¡mokėti reikÅ¡mingo dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir tokio iÅ¡mokėjimo nesieja su jokiu atsakovo įsipareigojimu įmonei (pvz.: tam tikrÄ laikÄ nenutraukti darbo sutarties su įmone). 27.7.

Teismas neproporcingai išskirstė bylinėjimosi išlaidas – jas priteisė nepagrįstai dideles ir bent iš dalies nepagrįstas įrodymais, t. y. priteisiant išlaidas neįvertinta, jog:

1) dalis išlaidų buvo patirta teikiant ir aptariant su byla nesusijusius įrodymus;

2) atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti ne pilna apimtimi, o dalis aptirtųjų išlaidų susijusios su kitais civiliniais santykiais (ne ginču);

3) trečiojo asmens išlaidų patyrimo faktas visai neįrodytas.

28. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 28.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visumÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų apie 2021 m. kovo – gegužės mėn. įvykių įmonėje chronologinę sekÄ , kuri pagrindžia, jog trečiasis asmuo neturėjo nė menkiausių įtarimų apie tai, jog įmonės valdyba planuoja jo atleidimÄ , o tai paneigia bet kokias ieÅ¡kovės daromas prielaidas apie atsakovo ar trečiojo asmens nelojalumÄ , tuo labiau – paneigia ieÅ¡kovės jokiais realiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrįstas prielaidas, jog ginčijamÄ papildomÄ susitarimÄ trečiasis asmuo sudarė su kertiniais įmonės darbuotojais turint tikslÄ pasipelnyti iÅ¡ įmonės. 28.2. 2021 m. birželio 18 d. atsakovas kreipėsi į įmonę su praÅ¡ymu nutraukti darbo sutartį nuo 2021 m. liepos 8 d.

Darbdavė iki pat paskutinės darbuotojo darbo įmonėje dienos turėjo net 20 dienų galutinai apskaičiuoti atsakovui tenkančias su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, tačiau visiÅ¡kai nepagrįstai ignoravo papildomÄ susitarimÄ , kurio originalÄ turėjo įmonės buhalterija. AtsiskaitymÄ darbuotojui įmonė atliko tik 2021 m. liepos 9 d., penktadienį (atsakovui jau nebedirbant įmonėje), pažeisdama DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatÄ . 2021 m. liepos 12 d. atsakovas elektroniniame laiÅ¡ke įmonės atstovams pažymėjo, jog įmonė neiÅ¡mokėjo papildomu susitarimu jam priklausančios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, tačiau iki pat 2021 m. liepos 19 d.

įmonė nepateikė jokio atsakymo į atsakovo raginimus galutinai atsiskaityti. 28.3. Tiek užsienio, tiek Lietuvos verslo praktikoje įprasta skatinti įmonės darbuotojus tiek atsižvelgiat į darbuotojų asmeninius pasiekimus, tiek į jų dedamas pastangas, tiek į įmonės veiklos rezultatus bei atitinkamai siekiant sukurti kertiniams darbuotojams kuo palankesnes materialines sÄ lygas tam, jog darbuotojai neturėtų jokių intencijų keisti darbovietę. Tokio pobÅ«džio susitarimai (papildomo susitarimo), kaip vykusio teismo posėdžio metu pažymėjo ieÅ¡kovės atstovas, praktikoje sudaromi tam, jog darbuotojas, nutraukęs darbo santykius, turėtų paraÅ¡iutÄ , kitaip tariant – materialinę apsaugÄ .

Tokio pobÅ«džio susitarimai sudaromi su neeiliniais darbuotojais, turinčiais tam tikrų kompetencijų, individualių savybių tam tikroje srityje, susitarimai reikalingi prisivilioti darbuotojÄ leidžiant jam suprasti, jog jeigu darbuotojui nepatiks dirbti įmonėje ar pats darbuotojas netiks darbdaviui, darbuotojas galės bet kada sugrįžti į rinkÄ ir tokiu atveju turės pagalvę – materialinę apsaugÄ , didesnę, nei tai numato DK. 28.4. 2021 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) įsakymai dėl priedų, 2021 m. kovo 25 d. papildomi susitarimai prie darbo sutarčių dėl iÅ¡eitinių kompensacijų ir 2021 m. balandžio 26 d. priedai prie darbo sutarčių dėl darbo užmokesčio padidinimo buvo ne kas kita, kaip esminių įmonės darbuotojų skatinimo paketas, atsižvelgiat į susitarimų sudarymo laikotarpį – derybas su Anwim S.A. dėl įmonės akcijų pardavimo. (duomenys neskelbtini), veikdamas įmonės Ä®statuose jam suteiktų įgalinimų ribose bei saistomas fiduciarinių pareigų, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas iÅ¡laikyti kertinius įmonės darbuotojus tam, jog bÅ«tų užtikrintas tolimesnis sėkmingas įmonės veiklos tęstinumas. 28.5.

IeÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nesÄ Å¾iningais laikomi įmonės darbuotojai – L. L. ir D. G. ir toliau dirbo įmonėje ir veikė įmonės jiems suteiktų įgalinimų ribose, kas atitinkamai paneigia bet kokias ieÅ¡kovės numanymais ir visiÅ¡kai nepagrįstais teiginiais daromas prielaidas apie tariamÄ keturių asmenų schemÄ bei siekį iÅ¡eiti iÅ¡ įmonės, siekiant įkurti konkuruojančiÄ Ä¯monę. Trečiojo asmens į bylÄ pateiktus duomenis, L. L. 2021 m. gruodžio mėn. dėl visiÅ¡kai neaiÅ¡kių ir fiktyvių motyvų buvo atleistas iÅ¡ užimamų pareigų, tačiau su juo įmonės sutiko ir neprieÅ¡taravo pilnai atsiskaityti, o tai atitinkamai reiÅ¡kia – įmonės pripažino teisėtais 2021 m. kovo 25 d. su L.

L. sudarytÄ susitarimÄ dėl iÅ¡eitinių kompensacijų iÅ¡mokėjimo bei 2021 m. balandžio 26 d. susitarimÄ dėl darbuotojo darbo užmokesčio padidinimo. 28.6. Tiek trečiasis asmuo, tiek jis pats neturėjo jokio pagrindo slėpti fakto, jog nutraukus darbo santykius su UAB ,,CRT Partner“ jie, kaip itin aukÅ¡tos kvalifikacijos, didelę patirti versle turintys profesionalai, teikia verslo konsultavimo paslaugas įvairioms kompanijoms, verslo organizacijoms. Tai, kad atsakovas bei trečiasis asmuo, teikdami verslo konsultavimo paslaugas, užsakovų pageidavimu, siekiant sklandesnės ir operatyvesnės komunikacijos, turi sukurtus elektroninio paÅ¡to adresus, niekaip nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas bei trečiasis asmuo kartu su L.

L. bei D. G. turėjo planÄ palikti įmonę ir steigti konkuruojančiÄ Ä¯monę. 28.7. IeÅ¡kovės teiginius apie tai, jog MB ,,Antus“ (duomenys neskelbtini) nežinojo apie derybas su potencialiu investuotoju Lenkijos kompanija Anwim S.A., paneigia byloje pateiktas visas derybų su potencialiais investuotojais Anwim S.A. procesas bei tai, jog pats trečiasis asmuo į šį procesÄ Ä¯traukė ir įmonės didžiojo akcininko MB ,,Antus“ (duomenys neskelbtini) D. V. (Å¡iuo metu užimantį (duomenys neskelbtini) pareigas) ir D.

Č. (Å¡iuo metu užimantį (duomenys neskelbtini) pareigas), kurie 2021 m. gegužės 26 d. E. M. iniciatyva susitiko su Anwim S.A. atstovais, kaip matyti iÅ¡ 2021 m. liepos 1 d. el. laiÅ¡ko gavo Å¡ios kompanijos pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti įmonės kontrolinį akcijų paketÄ . 28.8. KategoriÅ¡kai nesutinka, jog sandoris prieÅ¡taravo juridinio asmens tikslams ar buvo įmonei akivaizdžiai nenaudingas. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įmonė atstovaujama vadovo turėjo aiÅ¡kų tikslÄ â€“ atsižvelgiant į įmonės 2020 m. veiklos rezultatus, motyvuoti ir skatinti esminius įmonės darbuotojus ir toliau sėkmingai vystyti veiklÄ .

Be to, kaip matyti iÅ¡ civilinėje byloje surinktų duomenų, trečiajam asmeniui E. M. bei kitiems kertiniams įmonės darbuotojams su įmonės didžiojo akcininko MB ,,Antus“ (duomenys neskelbtini) pritarimu komunikuojant su potencialiais investuotojais, pagrindinė investuotojų sÄ lyga buvo ta, jog įmonės esminiai didžiausiÄ kompetencijÄ ir pridėtinę vertę teikiantys darbuotojai iÅ¡liktų užimamose pareigose, todėl tiek ginčijamas sandoris, tiek kiti tuomečio (duomenys neskelbtini) sprendimai (sprendimų paketas) buvo bÅ«tini, siekiant iÅ¡saugoti tiek atsakovÄ , tiek L.

Lukočių bei D. Grondskį įmonėje. Todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinosios sÄ lygos pripažinti papildomÄ susitarimÄ negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį – tai, jog papildomas susitarimas prieÅ¡taravo juridinio asmens veiklos tikslams ir/arba buvo įmonei akivaizdžiai nenaudingas. 28.9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų atsakovo ar tuometinio (duomenys neskelbtini) nelojalumÄ Ä¯monei, ar siekį bet kokia kaina kuo skubiau nutraukti darbo santykius bei palikti įmonėje užimamas pareigas, prieÅ¡ingai – atsakovas ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose detaliai pateikė faktines aplinkybes apie jo bei L.

L., D. G., tame tarpe ir tuometinio (duomenys neskelbtini) E. M. esminį indėlį į įmonės veiklÄ â€“ tiek kuriant ir vystant produktÄ â€“ iÅ¡maniojo atsiskaitymo už degalus sprendimÄ , tiek užtikrinant produkto ir paslaugų sėkmingÄ pardavimÄ , o taip pat atsakovo maksimalias asmenines pastangas vykdant jam priskirtas net tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir (duomenys neskelbtini) funkcijas, kurias atsakovas nuo 2020 m. liepos mėn. įgyvendindavo 24 valandas per parÄ , 7 dienas per savaitę. 28.10.

Atsakovas nesutinka su teiginiu, jog jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo patirtos teikiant ir aptariant su byla nesusijusius įrodymus. Akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje bÅ«tinybė pateikti objektyviÄ tiesÄ atskleidžiančias aplinkybes bei raÅ¡ytinius įrodymus apie atsakovo ir kitų kertinių įmonės darbuotojų sėkmingÄ veiklÄ Ä¯monėje, kilo tik dėl ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose teiktų visiÅ¡kai nepagrįstų ir su elementaria logika prasilenkiančių kaltinimų minėtiems asmenims nelojalumu ar siekiu pasipelnyti iÅ¡ įmonės. Tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens itin didelės apimties procesiniuose dokumentuose pateikti iÅ¡samÅ«s, pagrįsti faktiniai duomenys bei raÅ¡ytiniai įrodymai leido atskleisti bylos esmę bei priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovo paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

31. IeÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu jos ir darbuotojo 2021 m. kovo 25 d. sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis CK 1.82, 1.91 straipsnių normomis. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė ginčija neteisėtÄ ir nepagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o atsakovas ginčija nepagrįstai sumažintÄ priteistÄ netesybų dydį.

32. CK 1.82 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ :

1) sudarė sandorį viešasis ar privatus juridinis asmuo;

2) sudarytas sandoris prieÅ¡tarauja jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., 3) jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens, – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams;

4) konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu, ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandorių pripažinimo negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012, kt.).

Sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindÄ jį pripažinti negaliojančiu Å¡iuo pagrindu, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio Å¡alis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siÅ«lomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainÄ , o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

34. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi. PiktavaliÅ¡kas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sÄ lygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavaliÅ¡ko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties Å¡alies atstovo, ir kitos Å¡alies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavaliÅ¡ko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties Å¡alies atstovo ir kitos Å¡alies (jos atstovo) kaltę tyčios forma.

Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014 ir kt.).

35. Remiantis bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2019 m. vasario 22 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas nuo 2019 m. vasario 25 d. pradėjo įmonėje dirbti (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 16 d. įmonės vadovas priėmė įsakymÄ dėl 4 600 Eur vienkartinio priedo atsakovui iÅ¡mokėjimo, vėliau, 2021 m. kovo 25 d., tarp Å¡alių buvo sudarytas papildomas susitarimas, pagal kurį, nutraukus darbo sutartį nepriklausomai nuo nutraukimo priežasčių, darbdavė darbuotojui įsipareigojo iÅ¡mokėti 8 mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . 2021 m. balandžio 26 d. Å¡alys sudarė priedÄ prie darbo sutarties dėl atsakovo darbo užmokesčio padidinimo (iki 7 900 Eur) nuo 2021 m. gegužės 1 d. 36. 2021 m. gegužės 26 d. 12.24 val. (duomenys neskelbtini) – trečiasis asmuo E. M. buvo atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų.

37. Atsakovas 2021 m. birželio 18 d. pateikė įmonei praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2021 m. liepos 8 d., taigi darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta Å¡alių susitarimu nuo 2021 m. liepos 8 d. Atsakovui laikant, jog ieÅ¡kovė neiÅ¡mokėjo visų jam priklausančių sumų, 2021 m. liepos 10 d. kreipėsi į įmonę dėl galutinio atsiskaitymo detalizacijos pateikimo, pastebėjęs, kad įmonė neiÅ¡mokėjo iÅ¡mokos pagal papildomÄ susitarimÄ , 2021 m. liepos 12 d., 14 d., 19 d. kreipėsi į įmonę dėl Å¡ios iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.

38. IeÅ¡kovei laikant, kad tinkamai atsiskaitė su darbuotoju, darbuotojas 2021 m. liepos 19 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl iÅ¡eitinės kompensacijos pagal papildomÄ susitarimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbdavės, Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui iÅ¡ darbdavės 33 120 Eur (neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinę kompensacijÄ . IeÅ¡kovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kuris jos ieÅ¡kinį atmetė, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 63 200 Eur (neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 20 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, 13 878,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui E. M. 3 732,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o valstybės naudai – 676 Eur žyminį mokestį ir 11 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

39. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti ginčijamÄ papildomÄ susitarimÄ negaliojančiu. Nurodo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo E. M. tarėsi dėl konkuruojančios su įmone veiklos ir jÄ Å¡iuo metu vykdo, atsakovo sprendimas nutraukti darbo santykius su įmone ir imti su ja konkuruoti buvo pasvertas, priimtas kartu su buvusiu (duomenys neskelbtini) ir realizuotas netrukus po papildomo susitarimo sudarymo, kuriame buvo susitarta dėl 8 mėnesių VDU iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, kuri, jos manymu, turėtų bÅ«ti skiriama darbuotojo apsaugos jo nedarbo periodu tikslais, o ne tikslu skatinti darbo santykių nutraukimÄ , tokiu atveju kaip Å¡is – dar ir premijuoti už suplanuotÄ jų nutraukimÄ siekiant dirbti konkurentams. Teigia, kad papildomu susitarimu numatyta besÄ lyginė iÅ¡moka nutraukus darbo sutartį prieÅ¡tarauja įmonės veiklos tikslams, įtvirtina neproporcingÄ darbo teisinių Å¡alių santykį ir skatina darbuotojo nelojalumÄ , kadangi papildomu susitarimu numatyta besÄ lyginė darbdavės pareiga iÅ¡mokėti didesnę, nei DK 59 straipsnyje numatytÄ maksimaliÄ jÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ nepriklausomai nuo darbo sutarties pasibaigimo pagrindų ar bet kurių kitų sÄ lygų, o darbuotojas tuo tarpu papildomu susitarimu neprisiima jokių įmonei naudingų įsipareigojimų (pavyzdžiui – darbo santykių tęsimo tam tikrÄ laikÄ po papildomo susitarimo).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms bei padarytoms iÅ¡vadoms dėl papildomo susitarimo galiojimo, toliau pasisakydama tik dėl apeliaciniame skunde ieÅ¡kovės nurodytų esminių argumentų.

41. Pagal DK 33 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, papildomos darbo sutarties sÄ lygos – darbo sutarties Å¡alių susitarimu nustatomos darbo sÄ lygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieÅ¡taraujantį darbo sutarties Å¡alių susitarimÄ dėl darbo; Å¡ių sÄ lygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties Å¡alims privalomos, kai dėl jų susitariama; darbo sutarties sÄ lyga gali gerinti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta DK ar kitose darbo teisės normose.

Taigi, darbo sutarties Å¡alims susitarus dėl papildomų sÄ lygų, atitinkančių DK 33 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus, tos sutarties sÄ lygos tampa privalomos ir jų turi bÅ«ti laikomasi. Vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių tokias sÄ lygas pažeidus, kitos Å¡alies pažeistos teisės turi bÅ«ti ginamos 42. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad 2021 m. kovo 25 d. tarp Å¡alių buvo sudarytas papildomas susitarimas, pagal kurį, nutraukus darbo sutartį nepriklausomai nuo nutraukimo priežasčių, darbdavė darbuotojui įsipareigojo iÅ¡mokėti 8 mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

DK didžiausias išeitinės išmokos dydis įtvirtintas DK 59 straipsnyje ir yra lygus 6 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžiui, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju, matyti, kad papildomai dviem vidutinio darbo užmokesčio dydžiais nei įtvirtintas maksimumas DK buvo pagerinta darbuotojo padėtis, kas pagal DK 33 straipsnio nuostatas yra leidžiama.

43. Trečiasis asmuo – tuometinis (duomenys neskelbtini) E. M. (kartu bÅ«damas ir E. M.) esminiams įmonės darbuotojams (tarp jų ir atsakovui) 2021 m. kovo–balandžio mėn. pritaikė skatinimo priemonių paketÄ â€“ iÅ¡mokėjo vienkartinius priedus, pasirašė susitarimus dėl 8 mėnesių iÅ¡eitinės iÅ¡mokos atleidimo iÅ¡ darbo atveju ir padidino darbo užmokestį – taip siekdamas sudaryti tokios svarbos ir tokių kompetencijų darbuotojams kuo palankesnes materialines sÄ lygas, kurios juos motyvuotų likti dirbti įmonėje, toliau dėti maksimalias pastangas įmonės sėkmingam tolimesniam veiklos tęstinumui, rodytų įmonės pasitikėjimÄ jais, jų pastangų, darbo įvertinimÄ , jų svarbÄ Ä¯monėje ir siekį juos iÅ¡laikyti įmonėje, kas stabdytų juos keisti darbovietę, nes, akivaizdu, tokio skatinimo priemonių paketo taikymas yra atlygis už didelio įdėto darbo rezultatus, kompetencijÄ , kvalifikacijÄ , asmenines savybes darbuotojams, kurių paklausa darbo rinkoje yra itin didelė.

Tuo labiau, tik priedas ir darbo užmokesčio didinimas yra tos sÄ lygos, kurios reikalauja įmonei iÅ¡ karto papildomų lėšų, o raÅ¡tu įtvirtinamas pasižadėjimas dėl 2 dydžiais nei įtvirtina DK didesnės iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimo tuo metu įmonei papildomų finansinių resursų nereikalauja, tačiau motyvuoja darbuotojus papildomai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu.

44. Nustatyta, kad tuometiniam (duomenys neskelbtini) E. M. bei kitiems kertiniams įmonės darbuotojams su įmonės didžiojo akcininko MB ,,Antus“ (duomenys neskelbtini) pritarimu komunikuojant su potencialiais investuotojais, pagrindinė investuotojų sÄ lyga buvo ta, jog įmonės esminiai didžiausiÄ kompetencijÄ ir pridėtinę vertę teikiantys darbuotojai iÅ¡liktų užimamose pareigose, todėl tiek ginčijamas sandoris, tiek kiti tuomečio (duomenys neskelbtini) sprendimai (sprendimų paketas) buvo bÅ«tini, siekiant iÅ¡saugoti tiek atsakovÄ , tiek L.

L. bei D. G. įmonėje. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė, atstovaujama tuometinio (duomenys neskelbtini) – E. M., turėjo aiÅ¡kų tikslÄ â€“ atsižvelgiant į įmonės 2020 m. veiklos rezultatus, motyvuoti ir skatinti esminius įmonės darbuotojus ir toliau sėkmingai vystyti veiklÄ . Tuo labiau, kad tiek užsienio, tiek Lietuvos verslo praktikoje įprasta skatinti įmonės darbuotojus atsižvelgiat į darbuotojų asmeninius pasiekimus, į jų dedamas pastangas bei į įmonės veiklos rezultatus, taip atitinkamai siekiant sukurti kertiniams darbuotojams kuo palankesnes materialines sÄ lygas tam, jog darbuotojai neturėtų jokių intencijų keisti darbovietę.

Taigi, tokio pobÅ«džio susitarimai (papildomo susitarimo), praktikoje sudaromi tam, jog darbuotojas, nutraukęs darbo santykius, turėtų materialinę apsaugÄ . Tokio pobÅ«džio susitarimai sudaromi su neeiliniais darbuotojais, turinčiais tam tikrų kompetencijų, individualių savybių tam tikroje srityje, t. y. susitarimai reikalingi prisivilioti darbuotojÄ leidžiant jam suprasti, jog jeigu darbuotojui nepatiks dirbti įmonėje ar pats darbuotojas netiks darbdaviui, darbuotojas galės bet kada sugrįžti į rinkÄ ir tokiu atveju turės materialinę apsaugÄ , didesnę, nei tai numato DK.

Tai, kad atsakovas, tuometinis (duomenys neskelbtini) E. M. ir L. L. bei D. G. buvo svarbÅ«s darbuotojai įmonei, patvirtina Å¡ių darbuotojų esminis indėlis į įmonės veiklÄ â€“ tiek kuriant ir vystant produktÄ â€“ iÅ¡maniojo atsiskaitymo už degalus sprendimÄ , tiek užtikrinant produkto ir paslaugų sėkmingÄ pardavimÄ , o taip pat atsakovo maksimalias asmenines pastangas vykdant jam priskirtas net tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir (duomenys neskelbtini) funkcijas, kurias atsakovas nuo 2020 m. liepos mėn. įgyvendindavo 24 valandas per parÄ , 7 dienas per savaitę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinosios sÄ lygos pripažinti papildomÄ susitarimÄ negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį – tai, jog papildomas susitarimas prieÅ¡taravo juridinio asmens veiklos tikslams ir/arba buvo įmonei akivaizdžiai nenaudingas ir tuo pačiu, kad toks susitarimas buvo piktavaliÅ¡kas (CK 1.91 straipsnis).

45. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės teigtas atsakovo ir trečiojo asmens bei dar dviejų kitų kertinių įmonės darbuotojų (L. L. – (duomenys neskelbtini) bei D. G. – (duomenys neskelbtini)), kuriems taip pat kaip ir atsakovui buvo taikytas aukščiau aptartas skatinimo priemonių paketas, nesÄ Å¾iningas veikimas nepatvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais, ieÅ¡kovės cituojamos atskiros susiraÅ¡inėjimų dalys interpretuojamos jos pasirinkta taktika, tačiau įvertinus visÄ bendrÄ ginčo kontekstÄ , chronologinę įvykių sekÄ matyti, kad, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo sÄ Å¾iningai atliko savo darbines pareigas įmonės labui, veikė įmonės interesais, buvo lojalÅ«s (prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra), o atÅ¡aukus trečiÄ jį asmenį iÅ¡ pareigų ir iÅ¡ darbo išėjus atsakovui kiti du kertiniai įmonės darbuotojai (L.

L. ir D. G.) liko dirbti įmonėje tose pačiose pareigose, nors, ieÅ¡kovės teigimu, jie visi keturi veikė pagal nesÄ Å¾iningÄ schemÄ prieÅ¡ingai įmonės interesams tikslu įkurti konkuruojantį subjektÄ ir iÅ¡eiti iÅ¡ darbo įmonėje, vadinasi, Å¡ių darbuotojų (L. L. ir D. G.) neatleidimas iÅ¡ darbo iÅ¡ karto už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , o netgi palikimas juos dirbti toliau tose pačiose pareigose, rodo pačios ieÅ¡kovės nenuosekliÄ pozicijÄ byloje.

46. IeÅ¡kovės pozicija, kad tuometinis (duomenys neskelbtini) siuntė pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti įmonės akcijas jos konkurentui apie tai nežinant daugiau nei 90 procentų įmonės akcijų paketo savininkams, ir neturint jokių įgaliojimų tÄ daryti, taip pat laikytina nepagrįsta, kadangi ieÅ¡kovės teiginius apie tai, jog MB ,,Antus“ (duomenys neskelbtini) nežinojo apie derybas su potencialiu investuotoju Lenkijos kompanija Anwim S.A., paneigia byloje pateiktas visas derybų su potencialiais investuotojais Anwim S.A. procesas bei tai, jog pats trečiasis asmuo į šį procesÄ Ä¯traukė ir įmonės didžiojo akcininko MB ,,Antus“ (duomenys neskelbtini) D.

V. (Å¡iuo metu užimantį (duomenys neskelbtini) pareigas) ir D. Č. (Å¡iuo metu užimantį (duomenys neskelbtini) pareigas), kurie 2021 m. gegužės 26 d. E. M. iniciatyva susitiko su Anwim S.A. atstovais, kaip matyti iÅ¡ 2021 m. liepos 1 d. elektroninio laiÅ¡ko gavo Å¡ios kompanijos pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti įmonės kontrolinį akcijų paketÄ .

47. Nustačius, kad vienas iÅ¡ pagrindinių tuometinio (duomenys neskelbtini) E. M. tikslų iÅ¡mokant vienkartinius priedus, pasiraÅ¡ant susitarimus dėl 8 mėnesių iÅ¡eitinės iÅ¡mokos atleidimo iÅ¡ darbo atveju bei padidinto darbo užmokesčio, buvo siekiant sudaryti tokios svarbos ir tokių kompetencijų darbuotojams kuo palankesnes materialines sÄ lygas, kurios juos motyvuotų likti dirbti įmonėje, toliau dėti maksimalias pastangas įmonės sėkmingam tolimesniam veiklos tęstinumui, rodytų įmonės pasitikėjimÄ jais, jų pastangų, darbo įvertinimÄ , jų svarbÄ Ä¯monėje ir siekį juos iÅ¡laikyti įmonėje, kas stabdytų juos keisti darbovietę, atmetama ieÅ¡kovės pozicija, jog tarp Å¡alių sudarytas papildomas susitarimas prieÅ¡taravo įmonės veiklos tikslams ir buvo piktavaliÅ¡kas. Dėl netesybų dydžio 48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais dėl netesybų mažinimo.

49. DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos.

50. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

51. Pagal kasacinio teismo praktikÄ iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013; kt.). Aplinkybių sÄ raÅ¡as, kurias teismas gali pripažinti reikÅ¡mingomis netesybų mažinimui nėra baigtinis: tai gali bÅ«ti ir trumpas darbo santykių laikotarpis ir sunki darbdavio finansinė padėtis, ir kitos aplinkybės. Bet kuriuo atveju teismas priteistinÄ netesybų dydį turi įvertinti proporcingumo aspektu, t. y.

įstatyme numatytas netesybas galėtų mažinti tik konstatavęs, kad visų numatytų netesybų priteisimas galėtų turėti esminę įtakÄ darbdavio galimybei toliau vykdyti Å«kinę veiklÄ , reikÅ¡mingai pažeistų kitų įmonės darbuotojų ar kreditorių interesus ir kt.

52. Kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui 63 200 Eur (neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , nors pagrindo jos neiÅ¡mokėjimui nebuvo, susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo Å¡alys sudarę nebuvo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi bÅ«ti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ji privalo darbuotojai sumokėti netesybas.

53. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, įvertino darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, bylos nagrinėjimo trukmę, todėl sprendė, kad teisingas, sÄ Å¾iningas, protingas ir proporcingas iÅ¡ įmonės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 20 000 Eur (atskaičius mokesčius). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas pas ieÅ¡kovę dirbo kiek daugiau nei 2 metus, atsakovo darbiniai santykiai nutrÅ«ko paties darbuotojo iniciatyva, o praÅ¡omų priteisti 47 400 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų bei kitų iÅ¡mokų bendra suma atsiskaitymui su atsakovu praktiÅ¡kai siektų visÄ Ä¯monės uždirbtÄ pelnÄ per 2020 m., laiko, kad pirmos instancijos teismas netesybų dydį pagrįstai, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ mažino iki 20 000 Eur.

54. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybę, jog vien tai, kad darbuotojas tokio reikalavimo nereiÅ¡kė Darbo ginčų komisijoje, o Darbo ginčų komisija, turėdama pareigÄ virÅ¡yti darbuotojo pareikÅ¡tus reikalavimus, savo pareigos tinkamai neįvykdė, nesudaro pagrindo teismui nenagrinėti tokio darbuotojo reikalavimo, kadangi Å¡iuo metu tokio reikalavimo nukreipimas nagrinėti Darbo ginčų komisijoje, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų ir nepagrįstai pailgintų bylinėjimosi trukmę. Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019).

55. Byloje taip pat nekeistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas atsakovui ir trečiajam asmeniui, kadangi jos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Be to priteistos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ yra pagrįstos bei proporcingos teiktoms teisinėms paslaugoms, todėl nemažintinos. IeÅ¡kovės teiginiai, jog eismas neproporcingai iÅ¡skirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas – jas priteisė nepagrįstai dideles ir bent iÅ¡ dalies nepagrįstas įrodymais, t. y. priteisiant iÅ¡laidas neįvertinta, jog:

1) dalis išlaidų buvo patirta teikiant ir aptariant su byla nesusijusius įrodymus;

2) atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti ne pilna apimtimi, o dalis aptirtųjų išlaidų susijusios su kitais civiliniais santykiais (ne ginču);

3) trečiojo asmens išlaidų patyrimo faktas visai neįrodytas, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

56. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias darbo teisinius santykius, ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ar įrodymų vertinimÄ byloje. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis). Dėl procesinės bylos baigties 57. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

58. Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

59. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, priimdamas teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 60. Kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliaciniai skundai buvo atmesti, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: atmesti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ ir atsakovo E. S. apeliacinius skundus. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1745-996/2022. Teisėjos Donata Kravčenkienė Danutė Kutrienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė