ffaeaa60-e7d0-4462-a8bb-58e541b81e1d · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-953-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09914-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.4.2.9.; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (apelianto) D. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo D.

S. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovams D. S., R. K., K. K., trečiajam asmeniui BUAB „NBG grupė“ dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojų. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014, panaikinti byloje priimtus procesinius sprendimus bei priimti naujus.

2. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu. Taip pat prašė tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad pareiÅ¡kėjas praleido CPK 368 straipsnyje nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , praleistÄ terminÄ atnaujinti. Nurodė, jog pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai, iÅ¡nagrinėję bylÄ , pažeidė CPK ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - Ä®BÄ®) numatytas rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles, kadangi Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalis įpareigojo ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinį pateikti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. Be to, pagrindinis skolininkas BUAB „NBG grupė“ Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu.

3. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar nuo 2016 m. lapkričio 17 d. galiojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriuo yra įtvirtintas ribojimas, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir tik tuo atveju, jeigu sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, neprieÅ¡tarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybÄ , teisei į teisingÄ teismÄ ir tinkamÄ teismo procesÄ , asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 109 - 110 straipsniams, CPK 2 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 6 straipsniui, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1, 4- 6 straipsniams.

4. Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , atsiliepime su pateiktu praÅ¡ymu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ pareiÅ¡kimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi terminas praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties priėmimo, o ne nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties Nr. 3P-1919/2015 priėmimo.

Pažymėjo kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės kelia tuos pačius klausimus ir remiasi analogiÅ¡kais argumentais, kaip ir nagrinėjant civilinį ginÄÄ pagal banko ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kaip laiduotojo, kuris buvo nagrinėtas tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-370-565/2015 ir pareiÅ¡kėjas turėjo galimybes apginti savo teises. Nurodė, kad praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nenurodė jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios jam negalėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ , o pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog trečiasis asmuo byloje turėjo bÅ«ti atsakovu, vertino Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartyje ir nusprendė, kad Å¡is ir kiti susiję pareiÅ¡kėjo argumentai nepagrįsti.

5. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi visas reikalavimo teises perleido UAB „Intrum Lietuva“, todėl praÅ¡o suinteresuotÄ asmenį pakeisti teisių perėmėju UAB „Intrum Lietuva“ arba UAB „Intrum Lietuva“ įtraukti į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu.

6. Suinteresuoti asmenys R. K., K. K. ir BUAB „NBG grupė“ atsiliepimų dėl pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo į valstybės biudžetÄ nesumokėtÄ 353 Eur dydžio žyminį mokestį ir 16,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

8. Teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjas D. S. 2016 m. sausio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014, pareiÅ¡kimas buvo iÅ¡nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi ir atmestas; Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi palikta nepakeista. Pažymėjo, kad 2019 m. spalio 9 d. pareiÅ¡kėjas pakartotinai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

9. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar nuo 2016 m. lapkričio 17 d. galiojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas ribojimo reglamentavimas dėl galimybės atnaujinti procesÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos, galėjusios turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), tuo atveju, jeigu sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, neprieÅ¡tarauja suinteresuoto asmens Konstitucinei teisei į teisminę gynybÄ , teisei į teisingÄ teismÄ ir tinkamÄ teismo procesÄ , asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nustatė, jog pareiÅ¡kėjas pasinaudojo įstatymo leidėjo suteikta teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , taip pat pasinaudojo teise skųsti įsiteisėjusiÄ apeliacinės instancijos teismo nutartį, o aplinkybė, kad kasacinis skundas nebuvo priimtas, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismÄ ar tinkamÄ teisinį procesÄ .

10. Teismas, spręsdamas dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ termino atnaujinimo dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos pažymėjo, jog teikiant tokį praÅ¡ymÄ byloje dalyvavusiems asmenims, termino praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Nustatė, jog dar įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1584-803/2016 konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas apie galimÄ teisės taikymo klaidÄ sužinojo susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi, priimta apeliacine tvarka, peržiÅ«rėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1062-190/2014 ir tai laikoma prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

11. Teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad susidarė iÅ¡skirtinė, netoleruotina teisinė situacija, kuriai esant bÅ«tų pagrindas CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimÄ . Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2016 ir nagrinėjamu atveju susiklosčiusios faktinės aplinkybės skiriasi, kadangi nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju praÅ¡oma procesÄ atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl nesutampant ratio decidendi, nėra pagrindo vadovautis nurodyta kasacinio teismo praktika.

Teismas taip pat pažymėjo, jog teikdamas apeliacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. 2-062-110/2014 pareiÅ¡kėjas nurodė iÅ¡ esmės tapačius argumentus, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , jo argumentai buvo įvertinti apeliacinės instancijos teismo priimtoje 2015 m. birželio 16 d. nutartyje.

12. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės, kad dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ilgÄ laikÄ buvo itin sunkiai sutrikdyta pareiÅ¡kėjo sveikta, vėliau dar beveik dvejus metus vyko teisminis ginčas dėl teisinės pagalbos skyrimo taip pat nesudaro jokio pagrindo atnaujinti praleistÄ terminÄ , kadangi nėra aiÅ¡ku, kaip minėtos aplinkybės sutrukdė pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ . Nurodė, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, jog antrinė teisinė pagalba D. S. buvo suteikta tik 2019 m. spalio 24 d., kai tuo tarpu pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo pirmÄ kartÄ kreipėsi 2016 m. sausio 4 d., o nagrinėjamÄ praÅ¡ymÄ padavė 2019 m. spalio 9 d.

13. Konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1062-190/2014, kuriuo ieÅ¡kovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinys atsakovams D. S., R. K. ir K. K., visiÅ¡kai patenkintas, o atsakovo D. S. prieÅ¡ieÅ¡kinys atsakovams atmestas, peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui priimta 2015 m. birželio 16 d. nutartimi pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Sprendė, jog tokiu atveju pareiÅ¡kėjas neturi teisės teikti praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nurodomų aiÅ¡kių teisės normų taikymo klaidų nevertinami.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas teiktame apeliaciniame skunde nurodė iÅ¡ esmės tapačius argumentus, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , o apeliacinės instancijos teismas, priimtoje 2015 m. birželio 16 d. nutartyje apelianto argumentus įvertino. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , proceso atnaujinimas negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymÄ (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

14. Teismas taip pat pažymėjo, kad pakartotinį praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ tuo pačiu pagrindu draudžia ir CPK 374 straipsnis. Kadangi pareiÅ¡kėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ kreipėsi ir 2016 m. sausio 4 d. civilinėje byloje A2-5460-592/2016. Teismas šį praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo ir atsisakė atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės pakartotinai kreiptis į teismÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

15. Teismas netenkino suinteresuoto asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , praÅ¡ymo pakeisti jį UAB „Intrum Lietuva“, kadangi praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas UAB „Intrum Lietuva“ teisėms ir pareigoms įtakos neturėjo.

16. Teismas pažymėjo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-4459-16757 D. S. suteikta antrinė teisinė pagalba dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų nagrinėjant civilinę bylÄ dėl proceso atnaujinimo valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbų iÅ¡laidų, todėl atsižvelgdamas į tai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai. III. Atskirojo skundo argumentai 17. Apeliantas (pareiÅ¡kėjas) pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, praÅ¡ydamas:

1) atnaujinti terminÄ 2020-04-21 atskirajam skundui paduoti, jeigu jis bÅ«tų praleistas;

2) atnaujinti terminÄ 2019-10-09 praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jeigu jis bÅ«tų praleistas;

3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar nuo 2016-11-17 galiojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriuo yra įtvirtintas ribojimas, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir tik tuo atveju, jeigu sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, neprieÅ¡tarauja suinteresuoto asmens Konstitucinei teisei į teisminę gynybÄ , teisei į teisingÄ teismÄ ir tinkamÄ teismo procesÄ , asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1831-931/2020, iÅ¡kaitant 2020-04-14 nutarties dalį dėl priteisimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo D. S. į valstybės biudžetÄ nesumokėtÄ 353 Eur dydžio žyminį mokestį ir 16,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų ir atskirÄ jį skundÄ tenkinti, grÄ Å¾inant proceso atnaujinimo klausimÄ spręsti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo arba priimant naujÄ sprendimÄ , dėl esminių proceso teisės normų pažeidimų (su)grÄ Å¾inti naujos sudėties pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo arba iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014. Atnaujinus procesÄ praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-370-565/2015;

2) pakeisti BUAB „NBG grupė“ procesinę padėtį iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovo ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo Kauno apygardos teismui;

3) ieškovo reikalavimams dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį taikyti ieškinio senatį;

4) pripažinti negaliojančia 2005-10-07 laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1 sudarytÄ su pareiÅ¡kėju ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirajame skunde nurodyti tokie argumentai: 17.1. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar galimybė atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu numatyta tik tuo atveju, jeigu sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, neprieÅ¡tarauja konstitucinei teisei į teisminę gynybÄ , teisei į teisingÄ teismÄ ir tinkamÄ procesÄ , asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Mano, jog atsisakius kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , darytina iÅ¡vada, jog byla pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėta pažeidžiant esminius civilinio proceso reikalavimus, teisę į teisėtÄ ir teisingÄ teismÄ bei apeliacinį procesÄ . 17.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus, kadangi, spręsdamas termino (ne)atnaujinimo klausimÄ taip ir nenurodė, kokį teisinį sprendimÄ priėmė. Be to, teismas pažeidė ir rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles, kadangi tiek iÅ¡nagrinėta civilinė byla, tiek praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo turėjo bÅ«ti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. 17.3.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pakartotinai kreipėsi į teismÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-08-30 nutartyje civ. byloje Nr. 2S-1584-803/2016 teismas aiÅ¡kiai nurodė, jog argumentai nevertinami, kadangi apeliantas neturėjo teisės teikti praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl apeliacijos proceso realiai nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas galėjo (taip pat ir turėjo) svarstyti proceso atnaujinimo klausimÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tačiau netyrė ir nevertino, dėl ko skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta. 17.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, kadangi dar 2020-04-08 iki praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio dėl prastos turtinės padėties CPK 96 straipsnio 7 dalies pagrindu ir kartu pateikė įrodymus, pagrindžiančius sunkiÄ turtinę padėtį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ atsisakė priimti neįsigilindamas, jog CPK 96 straipsnio 7 dalis yra iÅ¡imtinė teisės norma ir ji nesiejama su CPK 79-87 straipsniais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

14. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ CPK 336 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, taip pat dėl termino atnaujinimo bei atsisakymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ 16. PareiÅ¡kėjas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo nesikreipė į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar nuo 2016 m. lapkričio 17 d. galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte apribojimo proceso atnaujinimui įtvirtinimas, siejamas su sprendimo (nutarties, įsakymo ar nutarimo) nebuvimu peržiÅ«rėtu apeliacinės instancijos teisme, neprieÅ¡tarauja jo konstitucinei teisei į teisminę gynybÄ , teisei į teisingÄ teismÄ ir tinkamÄ teismo procesÄ , asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl individualiÄ bylÄ nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra priskirtinas bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su tokiu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams.

18. Teismas byloje iÅ¡kilusį (ar bylos Å¡alies iÅ¡keltÄ ) klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ sprendžia savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Ä®statyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, tikrinant teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ , teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nenustatyta pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Å iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjui susiklosčiusi nepalanki situacija neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjo įtvirtintas teisinis reglamentavimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl skunde nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijai ar kitiems įstatymams, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nagrinėjamu atveju kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atmestinas.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo 20. Proceso atnaujinimo institutas – iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Jį galima taikyti konstatavus vienÄ iÅ¡Â CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės teismų instancinėje sistemoje bÅ«dais. Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

21. Taikant proceso atnaujinimo institutÄ itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos Å¡ios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , pažymėta, kad vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ Â res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Remiantis Å¡iuo principu, jokia proceso Å¡alis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesÄ tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8564/02).

22. Procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka vertinamoji. Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . Pirmosios instancijos teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

23. Taigi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu procesas gali bÅ«ti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialiosios ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiÅ¡ki, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, o sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentai atitinka įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , jį aiÅ¡kinančiÄ kasacinio teismo praktikÄ ir proceso atnaujinimo, kaip iÅ¡imtinės priemonės, paskirtį ir tikslÄ . Tam, kad procesas bÅ«tų atnaujintas, visos Å¡ios sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos.

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1062-190/2014, kuriuo ieÅ¡kovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinys atsakovams D. S., R. K. ir K. K., visiÅ¡kai patenkintas, o atsakovo D. S. prieÅ¡ieÅ¡kinys atsakovams atmestas, peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui priimta 2015 m. birželio 16 d. nutartimi pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Taigi apeliantas yra pasinaudojęs teise savo interesus ginti instancine tvarka, teismo sprendimas buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka ir Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip užkertančiÄ keliÄ atnaujinti procesÄ apelianto nurodytu pagrindu – pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ . Pažymėtina, jog toks argumentas buvo nurodytas ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje 2S-1584-803/2016, kurios 24 punkte konstatuota, jog apeliantas patenka į imperatyvaus pobÅ«džio įstatymo leidėjo numatytÄ apribojimÄ teikti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 336 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

25. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 374 straipsnis riboja pateikti pakartotinį praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ tuo pačiu pagrindu. Apelianto nurodytas argumentas, jog realiai apeliacijos nebuvo, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje Nr. 2S-1584-803/2016 konstatavo, jog argumentai dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nevertintini, nesudaro pagrindo netaikyti CPK 374 straipsnio normos. IÅ¡ apelianto atskirojo skundo matyti, jog toks argumentas paimtas iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje 2S-1584-803/2016 nurodytų argumentų konteksto ir interpretuojamas neteisingai, kadangi minėtoje nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, dėl ko apelianto argumentai dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nevertintini.

Dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo termino 26. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai, iÅ¡skyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad viena iÅ¡ sÄ lygų atnaujinti procesÄ â€“ nėra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ . CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pateikimo termino pradžios momentÄ . Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų laikymÄ si, užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras Å¡eimos tėvas), t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai dėl savo galbÅ«t pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, jog terminas pareiškimui pateikti yra praleistas ir jo atnaujinti nėra pagrindo.

28. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas, pateikdama praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pagrindu, akivaizdžiai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ , nes pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, jeigu tokia iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų padaryta, apeliantui turėjo tapti žinoma nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas Vilniaus apygardos teismo 2015-06-16 nutartimi, priimta apeliacine tvarka, peržiÅ«rėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1062-190/2014 (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-1584-803/2016 17 punktas).

29. Pažymėtina, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ apelianto pareiÅ¡kimo ir atskirojo skundo argumentų matyti, jog praÅ¡oma praleistÄ terminÄ atnaujinti, nurodytos praleidimo priežastys, kurias pirmosios instancijos teismas vertino ir priimdamas skundžiamÄ nutartį, tačiau konstatavo, kad jos neturi teisinės reikÅ¡mės. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog esant tokiai susiklosčiusiai situacijai, kuomet Å¡iuo atveju net neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesÄ , teismas nepasisako dėl apelianto praleisto termino atnaujinimo galimybės, kadangi tai neturėtų jokios teisinės reikÅ¡mės galutiniam bylos rezultatui.

Dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų 30. PareiÅ¡kėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Nurodo, jog dar 2020-04-08 iki praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio dėl prastos turtinės padėties CPK 96 straipsnio 7 dalies pagrindu ir kartu pateikė įrodymus, pagrindžiančius sunkiÄ turtinę padėtį, tačiau teismas neįsigilindamas į procesÄ atsisakė tokį praÅ¡ymÄ priimti.

31. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesų teikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo D. S. 2020 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies. Taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d nutartimi panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Kadangi vienintelis pareiÅ¡kėjo argumentas dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai yra sunki turtinė padėtis, o pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė įvertinęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-4459-16757 D. S. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos pagrįstai, remiantis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančiomis procesinės teisės normomis.

Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas teikė praÅ¡ymÄ atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio (353 Eur) sumokėjimo, pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pradėtas procesas, tokį praÅ¡ymÄ pavesta spręsti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , neturi teisinio pagrindo pasisakyti ir vertinti apelianto argumentų, susijusių su praÅ¡ymo pateikimu.

32. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog keisti ar naikinti apskųstÄ teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikÅ¡mės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui arba nepatenkančių į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: PareiÅ¡kėjo D. S. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Loreta Bujokaitė