2024-02-21 Nr. AB-3114-3-61-3-08379-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1047-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08379-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 23S151532 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760080796, galiojantis iki 2024 m. vasario 2 d. ir pareiškėjo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. Sprendimas priimtas remiantis tuo, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje pareiškėjas yra įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų (EBKR licencija) ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) numatytus reikalavimus. Departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas Sprendimą, nes Departamentas nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, arba neturi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Be to, Departamentui teisės aktais nėra pavesta prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių.

2.2. Valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo ne Departamentas, bet Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA) bei Lietuvos kelių policija, todėl šių institucijų pareigūnai gali tikrinti ūkinės veiklos subjektus, tokius kaip Bendrovė, taip pat tikrinti kelių transporto priemones, ar yra šioms transporto priemonėms priskirtos Bendrijos veiklos licencijos.

2.3. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi naikinamas, jeigu užsienietis (šiuo atveju – pareiškėjas) neatitinka tam tikrų Įstatyme numatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti. Tuo tarpu Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems Įstatymo numatytiems reikalavimams, bet Bendrovės tariamu neatitikimu Departamento Sprendime nurodytiems reikalavimams, t. y. Bendrovės tariamu neatitikimu Kodekso nuostatoms. Taigi, Sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikyta įstatymo norma.

2.4. Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta kurių Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies sąlygų pareiškėjas neatitinka, dėl kurių leidimas laikinai gyventi yra panaikintas. Sprendime Departamentas nepaaiškino, kokios, susijusios su Bendrove, aplinkybės pasikeitė, dėl kurių pasikeitimo pareiškėjas nebeatitinka Įstatyme numatytų reikalavimų leidimui laikinai gyventi išduoti.

2.5. Bendrovė neturi pareigos turėti daigiau nei vienos EBKR licencijos, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų reisų krovinių vežimas, bet ir vairavimo paslaugų teikimas. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas kitoms su Bendrove susijusioms įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Toks Bendrovės verslo modelis buvo tiek leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, tiek ir anksčiau, tiek ir dabar, be to, Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų, bei vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo metu.

2.6. Valstybės institucijos: Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), LTSA, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2017–2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Be kita ko, Departamentas 2018 m. pasirašydamas 9 taikos sutartis pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veikla, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas 9 administracinėse bylose patvirtino taikos sutartis tarp Bendrovės ir Departamento, kuriomis buvo pripažinta, kad Bendrovės veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo įmonės ir (ar) laikinojo darbo naudotojo požymių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, todėl pagrindo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus Bendrovės darbuotojams laikinai gyventi Lietuvoje, nėra.

2.7. Sprendimas grindžiamas ne pasikeitusia faktines situacija ar pasikeitusiu aktualiu teisiniu reguliavimu, bet Departamento pasikeitusia nuomone apie teisės aktų taikymą, kurią, pareiškėjo žiniomis, sąlygojo lobistinės apraiškos, politinis spaudimas bei kišimasis į Departamento veiklą, Departamentu pasinaudojant kaip priemone patenkinti verslo grupių komercinius interesus.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime dėstė šiuos motyvus:

4.1. Departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė turi tik 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti.

4.2. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenis Bendrovėje 2023 m. rugsėjo 11 d. dirbo 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikė Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo). Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė buvo įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turėjo kroviniams vežti skirtų automobilių ir galėjo vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikiant Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, buvo pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

4.3. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Departamentas, todėl būtent Departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Departamentas spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Departamento veiklos sritį).

4.4. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Pareiškėjo nurodytame Įstatymo 26 straipsnyje yra nurodytos bendrosios leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kurių neatitinkant leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakoma arba išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas kitais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas referuoja būtent į leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnį, kaip buvo matyti iš Sprendimo turinio, sprendžiant dėl šio leidimo panaikinimo pagrįstai buvo vertinamos būtent šiame straipsnyje nurodytos sąlygos.

4.5. Departamentas pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, t. y. vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus. Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.

4.6. Departamentas nustatė, kad Bendrovė deklaravo vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturėjo pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Departamentas suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsiėmė. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturėjo pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi.

4.7. Pažymėjo, kad Departamentas nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo.

4.8. Pareiškėjo nurodytos sudarytos taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtino skundo teiginių, kad Departamentas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Be kita ko, pareiškėjo skundo teiginiai, kad neva sprendimas buvo sąlygotas Bendrovės konkurentų poveikio, neturėjo jokio objektyvaus pagrindimo ir nesudarė pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į skundą nurodė palaikanti pareiškėjo skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

6.1. Bendrovė yra įmonė, kurioje yra įdarbinti vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas UAB „IPUKIS“ grupės įmonėms, iš viso Bendrovė yra įdarbinusi 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus (vienas kurių yra pareiškėjas).

6.2. Tarp Departamento, Bendrovės ir Bendrovės darbuotojų 2018 m. buvo kilę administraciniai ginčai ir buvo nagrinėjamos 9 administracinės bylos dėl to, kad Departamentas atsisakė išduoti Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, neva dėl to, kad Bendrovės veikla galimai yra fiktyvi, nes neturi pakankamai EBKR licencijų. Šalys 2018 m. rugsėjo 4 d. sudarė taikos sutartis, kurios buvo patvirtintos atitinkamose administracinėse bylose.

6.3. Nuo pat Bendrovės veiklos pradžios, jos veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs ir 2017–2018 m. valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovė teisėtai ir pagrįstai teikia vairavimo paslaugas, tačiau 2023 m. Departamentas vėl ėmė kvestionuoti Bendrovės veiklos teisėtumą.

6.4. Departamento 2023 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 10K-4077 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 4077) atsakovas pripažino, kad jo kompetencija neapima licencijų transporto priemonėms vežti krovinius klausimų, tačiau būtent šiuo pagrindu įpareigojo Bendrovę iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei. Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Sprendimo Nr. 4077 panaikinimo, 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti Bendrovės skundą motyvuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti Sprendimą Nr. 4077 neteisėtu ar nepagrįstu. Nesutikdama su Departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Bendrovė kreipėsi į teismą (administracinė byla Nr. eI2-11752-331/2023).

6.5. Departamentas Sprendime konstatuodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, todėl neva negali vykdyti deklaruojamos veiklos, pažeidė aukštesnės galios teisės aktus, kadangi Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą, o vairavimo paslaugos teikiamos UAB „IPUKIS“ įmonių grupei, kurios turi reikalingas EBKR licencijas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendime nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikino Departamento 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 23S151532. Teismas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Departamento 325 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o kitą pareiškėjo prašymo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dalį atmetė.

8. Teismas nustatė šias aplinkybes:

8.1. Pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, Departamento 2022 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 22S61966 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas) ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760080796, galiojantis iki 2024 m. vasario 2 d., tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Movidus transportas“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis).

8.2. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą Departamentui leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Tarpininkavimo rašte (Nr. 20220516-065620) Bendrovė nurodo, kad vykdo krovininio kelių transporto (4941) veiklą, pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), sudaroma neterminuota darbo sutartis. Departamento 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 22S70240 pareiškėjui buvo leista pakeisti darbdavį, nuo 2022 m. gegužės 27 d. pareiškėjas įdarbintas Bendrovėje.

8.3. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Sprendime nurodyta:

8.3.1. Departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.

8.3.2. Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

8.3.3. Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d. patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė. Patikrinus www.rekvizitai.vz.lt skelbiamą informaciją apie Bendrovei priklausančias transporto priemones, nustatyta, kad Bendrovė turi tik 2 transporto priemones, skirtas kroviniams vežti (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2)). Patikrinus Sodros informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. rugsėjo 11 d. dirba 393 darbuotojai.

8.3.4. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Pagal Sodros duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

8.3.5. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, Lietuvoje dirba tik nuo 2021 m. kovo 15 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvoje neturi. Departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

8.3.6. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, konstatuotina, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

9. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo normomis (35 str. 1 d. 14 p., 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 3 p., 2 d., 50 str. 1 d. 2 p.), padarė išvadą, kad, siekiant priimti sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, būtina konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies ir iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, buvo matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Departamento sutikimą.

10. Teismas pažymėjo, jog byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas turėdamas Departamento išduotą leidimą laikinai gyventi ir turėdamas Departamento sutikimą pakeisti darbdavį, nuo 2022 m. gegužės 27 d. įdarbintas Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. nuo 2022 m. gegužės 27 d. pareiškėjo įsidarbinimo Bendrovėje iki Sprendimo priėmimo – iki 2023 m. rugsėjo 12 d., šios aplinkybės nėra pasikeitusios. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas Departamentui vertinant, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), kadangi neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių. Taip pat pažymėjo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

11. Teismo nuomone, atsakovas turėjo pateikti įrodymus bei vertinti aplinkybes, kad pareiškėjui išduodant sutikimą pakeisti darbdavį buvo akivaizdu, kad pareiškėjas negalės dirbti Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kadangi Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos.

12. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, Sprendimas buvo priimtas remiantis informacija, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, 2023 m. rugsėjo 11 d. Sodros duomenimis, kad Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, viešai skelbiamais LTSA duomenis, kad Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją ir akcentuojant, kad Bendrovė neįvykdė Departamento siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.

13. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės nėra pakankamos padaryti išvadą, kad situacija atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Teismas pažymėjo, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje. Nors Sprendime abstrakčiai nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, tačiau Sprendime nenurodytos aplinkybės ir argumentai kaip ir nuo kada pareiškėjas šių reikalavimų nebeatitinka. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų. Be to, byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte (pvz., kad Bendrovė: yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas; turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką; nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų); yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos). Departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, teismo nuomone, nepaneigė, kad bylos duomenimis aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai, taip pat ir pareiškėjas, teikė vairavimo paslaugas (Bendrovės byloje pateikti 2023 m. sausio mėn. – gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir buhalterinės pažymos).

14. Teismas pažymėjo, kad Departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi VAĮ reikalavimai, kurio 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

15. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir apibendrindamas tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

16. Patenkinęs pareiškėjo skundą, teismas išsprendė pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK) 88 straipsniu, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir padarė išvadą, kad pareiškėjo prašoma priteisti 605 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 302,50 Eur atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, o pareiškėjo atstovas atstovauja ir kitose Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose. Taip pat pareiškėjui iš Departamento priteistas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.

III. 17. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

18. Departamentas, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, ginčo faktines aplinkybes, Sprendime nurodytą reglamentavimą, grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

18.1. Pirmosios instancijos teismas aiškino Įstatymo nuostatas selektyviai, nevertindamas Įstatymo visumos ir teisės aktuose įtvirtintos užsieniečių įdarbinimo ir leidimų laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu sistemos.

18.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, apsiribojo formaliais teiginiais, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl šios pažaidos neteisingai išsprendė bylą. Nustačius, kad pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje, kuri neturi reikiamo kiekio EBKR licencijų kopijų, nelaikytina, kad pareiškėjas įdarbintas pagal Departamentui pateiktą informaciją ir darbo sutartį. Todėl pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas pagrįstai, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčio reikalavimų.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti ir atlikti tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas (Įstatymo 62 str. 4 d.). Šiuo atveju pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą.

Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus).

Nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį.

Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje, galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, tokiu būdu išnaudojant kvotą, o Departamentas neturėtų jokių galimybių vertinti tokios įmonės galimybių suteikti įdarbintam užsieniečiui darbą, į kurį jis yra priimtas ir, atitinkamai, neturėtų jokių galimybių atsisakyti išduoti tokiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Departamento vertinimu, nurodyta situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu.

Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi.

Nors, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, Departamentas savo sprendime nenurodė, kokios konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos pareiškėjas neatitinka, atsakovas pažymi, kad išvadą, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, patvirtina Departamento Sprendime nurodytų aplinkybių visuma. Kaip minėta, pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau Departamento tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir kroviniams skirtų vežti automobilių, tai yra, Bendrovė negali suteikti pareiškėjui darbo sutartimi sulygto darbo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas nedirba Bendrovėje pagal darbo sutartį.

18.3. Įstatyme negali būti suformuluotos labai konkrečios sąlygos leidimui gyventi pagal kiekvieną ekonominės veiklos sritį. Įstatymai nėra skirti individualioms santykių situacijoms, jose suformuluojamos bendrosios taisyklės. Iš Įstatymo 44, 35 ir 50 straipsnių nuostatų akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekė įtvirtinti, kad užsienietis leidimą laikinai gyventi gautų darbo pagrindu tuo atveju, jeigu jį kviečia dirbti pas save konkretus darbdavys. Situacija, kai užsienietį kviečia dirbti darbdavys, kuris neturi reikiamų licencijų veiklai vykdyti iškreipia Įstatymo nuostatas.

18.4. Pareiškėjas skunde teigė, kad Bendrovė teikia vairavimo paslaugas, tačiau atsakovo nuomone, tokiu būdu gali būti maskuojama laikinojo įdarbinimo veikla. Atsakovas pažymi, kad Įstatymas šiuo metu leidžia įmonėms, vykdančioms laikinojo įdarbinimo veiklą, įdarbinti užsieniečius, tačiau įmonės turi atitikti tam tikrus Įstatymo 44 straipsnyje numatytus reikalavimus (jie konkrečiai apibrėžti). Tačiau šiuo atveju Bendrovė neteikė prašymo pagal laikinojo įdarbinimo įmonėms taikomus reikalavimus. Kadangi pareiškėjas faktiškai negali dirbti Bendrovėje, kuri jį kvietė, nes Bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų, šiuo atveju, jeigu Departamentas elgtųsi priešingai – išduotų leidimus gyventi darbo pagrindu, nors Bendrovė aiškiai negali vykdyti tokios veiklos (nes neturi licencijų kopijų) – tai leistų piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir iškreiptų nuostatų tikslus.

19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Departamento apeliacinį skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas atsiliepime kartoja nustatytas bylos aplinkybes, ginčo faktines aplinkybes, teismo sprendimo motyvus, Departamento apeliacinio skundo argumentus. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento apeliaciniu skundu, laikosi pozicijos, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai motyvavo jį, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Įstatymo normas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Departamentas grindžia apeliacinį skundą, be kita ko, argumentais dėl Bendrovės galimai vykdomos laikinojo įdarbinimo veiklos, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 23S151532, kuriame, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu), nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. vasario 2 d.

22. Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, jog Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Departamento Sprendimą.

23. Atsakovas Departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame nurodo, kad teismas aiškino Įstatymo nuostatas selektyviai, nevertindamas Įstatymo visumos ir teisės aktuose įtvirtintos užsieniečių įdarbinimo ir leidimų laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu sistemos, taip pat teismas nevertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, apsiribojo formaliais teiginiais, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Departamentas teigia, kad pareiškėjas faktiškai negali dirbti Bendrovėje, kadangi Bendrovė neturi pakankamai EBRK licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. sausio 4 d. gautas Departamento 2024 m. sausio 3 d. raštas Nr. 10K-76 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2024 m. sausio 3 d. raštas), kuriame prašoma pridėti prie bylos naują įrodymą, t. y. Transporto saugos administracijos Paslaugų departamento 2023 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 15B-9362 „Dėl vairuotojų skaičiaus įmonėje“ (toliau – ir 2023 m. gruodžio 29 d. raštas). Pareiškėjas ir Bendrovė pateikė 2024 m. sausio 10 d. rašytinius paaiškinimus ir prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus, t. y. Transporto saugos administracijos pareiškėjui 2022 m. gegužės 24 d. išduotą Vairuotojo liudijimą Nr. D 76032, išduotą krovinių vežimui keliais už atlygį pagal Bendrijos licenciją, tarp pareiškėjo ir Bendrovės pasirašytą 2022 m. gegužės 26 d. darbo sutartį Nr. 752. Be to, Departamentas pateikė 2024 m. sausio 22 d. rašytinius paaiškinimus, pareiškėjas ir Bendrovė pateikė 2024 m. sausio 24 d. rašytinius paaiškinimus.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.

26. Nagrinėjamu atveju Departamentas, pareiškėjas ir Bendrovė nenurodė priežasčių, dėl kurių paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tai pat nenurodė priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šiuos paaiškinimus ir įrodymus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi rašytinių paaiškinimų turinį ir pateiktus įrodymus, nenustatė pagrįstų priežasčių, dėl kurių naujai pateikti įrodymai, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turi būti vertinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl proceso šalių prašymai pridėti prie bylos rašytinius paaiškinimus ir su jais susijusius įrodymus netenkinami.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), konstatuoja, kad teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.

30. Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, Departamentas 2022 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 22S61966 išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir 2022 m. vasario 2 d. buvo pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760080796, galiojantis iki 2024 m. vasario 2 d. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą Departamentui leisti pakeisti darbdavį į UAB „HQDS“. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė Tarpininkavimo raštą Nr. 20220516-065620, kuriame Bendrovė nurodo, kad vykdo krovininio kelių transporto (4941) veiklą, pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), sudaroma neterminuota darbo sutartis. Departamento 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 22S70240 pareiškėjui buvo leista pakeisti darbdavį, nuo 2022 m. gegužės 27 d. pareiškėjas įdarbintas Bendrovėje.

31. Departamentas 2023 m. rugsėjo 12 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Departamentas padarė išvadą, kad Bendrovė, kurioje dirba pareiškėjas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transporto, transportui būdingų paslaugų veikla).

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Sprendime abstrakčiai nurodant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nenurodytos aplinkybės ir argumentai kaip ir nuo kada pareiškėjas šių reikalavimų nebeatitinka. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų. Teismas darė išvadą, jog byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte, o Departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepaneigia, kad bylos duomenimis aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai, taip pat ir pareiškėjas, teikė vairavimo paslaugas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontroliavimą (Įstatymo 4 str. 2 d.). Departamentui, be kita ko, suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.), vienas iš jų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.).

34. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi, priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad Departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti darbdavį ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, jis neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose, ar vienos iš jų (pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbintas Bendrovėje ne pagal darbo sutartį, kad pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, kad pareiškėjo darbas Bendrovėje yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai, sudarytos Darbo sutarties pagrindu, nėra realūs, taip pat nebuvo tirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti Bendrovėje). Todėl Departamento Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam išduotas Leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, Departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame sprendime (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007); vis naujų teisinių ir faktinių pagrindų nurodymas, taip vis keičiant bylos nagrinėjimo bylas, iš principo netoleruotinas, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, taip pat ir teismui priimti pakankamai išsamų, objektyvų ir teisingą sprendimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013); administracinis teismas neturi atsižvelgti į skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų papildymus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, jeigu tokie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinio sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

39. Nagrinėjamu atveju Departamentas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo naujas aplinkybes ir pateikia naują jų vertinimą, kuris nebuvo atliekamas priimant ginčijamą Sprendimą. Atsižvelgus į teisinių santykių, dėl kurių kilo ginčas, pobūdį, vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šios aplinkybės nevertinamos ir dėl jų plačiau nepasisakoma.

40. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento Sprendimas, kuriame nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl atsakovo Departamento apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

43. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti 605 Eur sumą, sumokėtą atstovui advokatui K. G. už atsiliepimo į apeliacinį skundą, papildomų paaiškinimų ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą (2024 m. sausio 9 d. Sąskaita faktūra Nr. 2024-01-09/VITALI01, 2024 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0110105943149).

44. Ši teismo nutartis priimta pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas įgijo teisę į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, bylos trukmę, nustačiusi, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p., 8.16 p.), įvertinusi ir tai, kokia procentine dalimi pirmosios instancijos teismas sumažino pareiškėjo prašytą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą (pareiškėjas neskundė šios teismo sprendimo dalies), pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams dėl priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos mažinimo, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumą iki 300 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui V. F. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė