ffad0ecd-7b5d-4f40-acd1-6f4e0241041e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-650-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18623-2009-7             Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Azzardo“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Azzardo“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „DK PZU Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo Tretysis asmuo AB DnB Nord lizingas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :I.Ginčo esmė         ieÅ¡kovas UAB „Azzardo“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „DK PZU Lietuva“ trečiajam asmeniui UAB DnB Nord lizingas 50 130,00 Lt draudimo iÅ¡mokos ir 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo nepagrįsto atsisakymo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008-02-01 d. IeÅ¡kovas su atsakovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį ir trečiojo asmens UAB DnB NORD lizingas naudai apdraudė transporto priemonę Mercedes-Benz C 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sausumos transporto priemonių (kasko) draudimu.

Draudimo galiojimo laikotarpis prasideda 2008-02—01 ir baigiasi 2009-02-01. Automobilis apdraustas UAB DK “PZU Lietuva” draudimo taisyklių Nr.049 sÄ lygomis. 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) vieÅ¡bučio “V. J.” aikÅ¡telėje, buvo pavogta apdrausta transporto priemonė Mercedes Benz C-320, ieÅ¡kovas apie įvykį pranešė policijai ir draudikui. 2009-05-07 d. raÅ¡tu atsakovas ieÅ¡kovui pranešė, kad Å¡is įvykis priskiriamas prie nedraudžiamųjų, kadangi 2009-02-17 d. Kauno žalų centras gavo JÅ«rmalos m.

VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos pažymÄ Nr.20/23-4/370, kurioje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilis, vieÅ¡bučio aikÅ¡telėje buvo paliktas neužrakintas, su neįjungta signalizacija. Taip pat atsisakyme mokėti draudimo iÅ¡mokÄ buvo nurodyta, kad atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrįstas transporto priemonių draudimo taisyklių 9 skyriaus Nedraudžiamieji įvykiai 9.8 punktu - draudikas nemoka draudimo iÅ¡mokos, kai nebuvo įjungta arba neveikė Å¡ios transporto priemonės apsaugos sistema nuo vagystės, kai nebuvo įjungta arba neveikė Å¡ios transporto priemonės apsaugos sistema nuo vagystės, kai transporto priemonė buvo palikta neužrakintomis durimis ir 9.4 punktu. 2009-07-17 d. raÅ¡tu atsakovas pakartotinai nurodė, kad įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju, taip pat nurodė papildomÄ atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ argumentÄ - UAB “Alto servisas” 2009-03-03 raÅ¡te nurodoma, kad į apsaugos sistemos prieÅ¡ atvirÄ vagystę SKYBRAKE DD+komplektÄ Ä¯eina 2 korteles, o į pavarų užrakto komplektÄ 2 raktai, tačiau draudėjas pateikė tik vienÄ apsaugos sistemos prieÅ¡ atvirÄ vagystę kortelę bei vienÄ pavarų užrakto raktÄ ir taip pažeidė taisyklių 2.4.2.8 punkte nurodytÄ draudėjo pareigÄ â€ perduoti draudikui per 3 darbo dienas nuo jo reikalavimo gavimo, transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, apdraustų muzikos grotuvų nuimamus valdymo skydelius, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus arba oficialius dokumentus įrodyti jų buvimÄ policijoje.

Plėšimo atveju Å¡i nuostata nėra taikoma Vadovaujantis taisyklių 16.1.1 punktu draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mažinama “ jeigu draudėjas ar jo atstovas pažeidžia Å¡iose taisyklėse nustatytas pareigas“. IeÅ¡kovo teigimu, 2009-05-07 raÅ¡te ir 2009-07-17 raÅ¡te atsakovo nurodyti atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ motyvai yra nepagrįsti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas transporto priemonę Mercedes – Benz apdraudė UAB DnB NORD lizingas naudai, kadangi automobilis įsigytas lizingo bÅ«du, tačiau Draudimo įstatymo 81 str. numato, kad teisę reikalauti, jog bÅ«tų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, turi draudėjas, o įstatyme nustatytais atvejais – naudos gavėjas, arba nukentėjęs tretysis asmuo.

IeÅ¡kovas, remdamasis CK 6.191 str. 1 d. nuostata, prašė iÅ¡ atsakovo 50 130 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, taigi draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose. Tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, bei pagal pačiÄ draudimo sutartį.

Reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ sudarytos draudimo sutarties, kurioje į draudimo apsaugÄ Ä¯traukta automobilio vagystės rizika. Draudėjas(ieÅ¡kovo atstovas) savo paraÅ¡u patvirtino, kad su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr.049 yra susipažinęs ir su jomis sutinka. LR draudimo įstatymo 82 str. 3 d. įpareigoja atsakingÄ draudikÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tik įsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Tai reiÅ¡kia, kad draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , esant abejonių dėl draudžiamojo įvykio buvimo.

Draudiminio įvykio nustatymui yra bÅ«tina policijos pažyma, patvirtinanti automobilio vagystės faktÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2008-12-20 JÅ«rmalos miesto valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.11410112508, kuri buvo pradėta pagal D. J., 2008-12-20 d. pareiÅ¡kimÄ dėl automobilio vagystės 2008-12-19 apie 19,50 val. iÅ¡ vieÅ¡bučio “V. J.” automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios J. gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telės teritorijoje buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , buvo konstatuota, kad vagystės metu automobilis Mercedes Benz C320 stovėjimo aikÅ¡telėje buvo vienintelis. Apie 19:50:10 val. Ä® automobilių stovėjimo aikÅ¡telės teritorijÄ iÅ¡ gatvės pusės įėjo tamsios spalvos drabužiais apsirengęs vyriÅ¡kis, kurio identifikuoti neįmanoma. Jis ryžtingai priėjo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles (automobilis aiÅ¡kiai buvo neužrakintas, nes automobilio posÅ«kio žibintai nerodė signalizacijos iÅ¡jungimo), atsisėdo į automobilį ir lygiai po 40 sekundžių, apie 19:50:50 automobilis be jokių problemų iÅ¡važiavo iÅ¡ stovėjimo aiktelės ir daugiau nesugrįžo.

Vyras iÅ¡ automobilio neiÅ¡lipo, kapoto ir bagažinės neatidarinėjo. Vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rėjo inspektorius A. G., vyresnysis inspektorius D. C., vieÅ¡bučio darbuotoja L. E.. Dėl techninių priežasčių vaizdo įraÅ¡as neiÅ¡liko. Atliekant tyrimÄ , pareiÅ¡kėjas D. J., pateikė poėmiui vienÄ infraraudonųjų spindulių raktÄ Nr.2215311 ir registracijos pažymėjimÄ Nr. A7052248. TyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams pasirodė įtartina, kad raktas, kurio Nr.2215311 atrodo visiÅ¡kai naujas, signalizacijos mygtukai nenusitrynę, atsižvelgiant į tai, kad automobilyje neįrengta papildoma signalizacija, reguliariai naudojant užvedimo raktelį, tai teoriÅ¡kai neįmanoma.

TyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai manė, kad automobilio vagystė buvo įvykdyta, sÄ moningai ar nesÄ moningai padedant D. J., nes vagystės metu nebuvo įjungta automobilio signalizacija, vagiui patekti į automobilį signalizacija netrukdė.Apklaustas liudytoju D. J., paaiÅ¡kino, kad kaip bendrovės direktorius automobiliu vyko pas partnerius į RygÄ , atvyko diena anksčiau, kad aplankytu vandens  parkÄ . Automobilį pastatė aikÅ¡telėje prie vieÅ¡bučio, tiesiai virÅ¡ kameros. Jo manymu turėjo įjungti signalizacijÄ , tiksliai negali pasakyti.

Ne kartÄ buvo grįžęs prie automobilio. Stengiasi visÄ laikÄ užrakinti ir patikrinti, Å¡iuo atveju, negali pasakyti. Vėliau paaiÅ¡kino, kad buvo užrakinęs su rakčiuku, viskas viduj, atskirai nieko nereikia daryti, jei užrakinta, tai su signalizacija. PaaiÅ¡kino, kad automobilis buvo nupirktas su vienu vieninteliu raktu, kiekvienas daiktus naudoja skirtingai, naujas dėl to, kai su daiktais gražiai elgiesi.Teismo nuomone, tokie liudytojo parodymai, byloje nepaneigė, JÅ«rmalos miesto policijos pažymos, kad vagystės metu nebuvo įjungta automobilio signalizacija.Remdamasis aukščiau nurodytais argumentais, bei vadovaudamasis LR Draudimo įstatymo 82 str.3 d., CK 6.987 str., 6.991str., teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Azzardo“ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-07 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir tai sudaro absoliutų jo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teigia, kad teismas į sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį perkėlė tai, kas turėtų bÅ«tų iÅ¡dėstyta apraÅ¡omojoje sprendimo dalyje ir pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. reikalavimus, nenurodė to, kas turėtų bÅ«ti iÅ¡dėstyta motyvuojamoje dalyje.

Apelianto nuomone, vienintelis teiginys, kad tokie liudytojo parodymai, byloje nepaneigia Jurmalos miesto policijos pažymos, negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu, kuriuo remiantis bÅ«tų galima priimti sprendimÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti;teigia, kad JÅ«rmalos miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tarnybos raÅ¡tas nepripažintinas prima facie įrodymu, kadangi neatitinka CPK 197 str. 2 d. nurodytų sÄ lygų. Tai yra ne pirminis, bet iÅ¡vestinis raÅ¡ytinis įrodymas. Jame nurodytas pirminis informacijos Å¡altinis – vaizdo įraÅ¡as, tačiau aiÅ¡kiai nurodoma, kad pirminis informacijos Å¡altinis neiÅ¡liko – dėl techninių priežasčių įraÅ¡as neiÅ¡liko.

RaÅ¡te nėra detalizuojama dėl kokių priežasčių minėtas įraÅ¡as neiÅ¡liko. Å i aplinkybė nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliantas nurodo, jog raÅ¡te remiamasi subjektyvia raÅ¡tÄ parengusio asmens nuomone, o įstatymo nuostatoje kalbama apie aplinkybes, nurodytas oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, tačiau nekalbama apie oficialius raÅ¡ytinius įrodymus iÅ¡davusių institucijų ar juos patvirtinusių valstybės įgaliotų asmenų pateikiamus vertinimus.

Be to, apelianto teigimu, iÅ¡ iÅ¡dėstyto akivaizdu, jog ikiteisminį tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , kadangi pagal BPK 6 str. 1 d. baudžiamÄ sias bylas nagrinėja tik teismai, ir tai patvirtino pati JÅ«rmalos m. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tarnyba;apeliantas, remdamasis Draudimo įstatymo 82 str. nurodo, jog nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad automobilis vagystės metu buvo neužrakintas, su neįjungta signalizacija tenka atsakovui, kuris nepateikė teismui pakankamų įrodymų, jog vagystės metu automobilis buvo paliktas atrakintas, su neįjungta signalizacija.

Minėtas Jurmalos m. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tarnybos raštas kaip rašytinis įrodymas nėra pakankamai informatyvus dėl šios bylos įrodinėjimo dalyko, rašte nurodytos faktinės aplinkybės. Apeliantas mano, kad šiame rašte yra ikiteisminio tyrimo pareigūno vertinimai, samprotavimai, kurie šiai bylai neturi jokios reikšmės. Kitų įrodymų, kuriais pagrįstų teiginį, jog vagytės metu automobilis nebuvo užrakintas ir įjungta signalizacija, atsakovas nepateikė.

Be to, atsakovas neįrodinėjo draudėjo kaltės, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumų, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu. Taigi skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas subjektyviais raÅ¡ytinius įrodymus iÅ¡davusių institucijų vertinimais, bei nenustatytomis teisminio nagrinėjimo metu neįrodytomis aplinkybėmis, tuo pažeidžiant CPK 179 str. reikalavimus. pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų, jog draudėjas (apeliantas) neįvykdė Taisyklių 2.4.2.8 p. numatytos pareigos.

Apelianto nuomone, sudarant draudimo sutartį draudikui Å¡i aplinkybė nebuvo svarbi, draudikas nereikalavo duomenų apie draudėjo turimų kortelių ir/ar raktų skaičių, todėl Å¡iai bylai neturėtų bÅ«ti reikÅ¡minga. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nurodo, jog apelianto argumentacija yra naudojama tinkamai neiÅ¡analizavus pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame yra vertinami visi atsakovo atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ motyvai.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažymi, kad draudiko atsisakymas pripažinti 2008-12-22 įvykį draudžiamuoju visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ nuosekliai buvo grindžiamas Taisyklių 9.8 p. Atsakovas pateikė Jurmalos miesto policijos valdybos pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad 2008-12-20 Jurmalos miesto valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės. Teigia, kad Å¡ioje pažymoje konkrečiai pabrėžiama, jog automobilis buvo aiÅ¡kiai neužrakintas. Atsakovas neturi jokio pagrindo abejoti pareigÅ«nų nustatytomis aplinkybėmis, kadangi pastarieji yra neÅ¡aliÅ¡ki asmenys ir neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Be to, reikÅ¡mės neturi ir tai, kad pirminis informacijos Å¡altinis, t.y. vaizdo įraÅ¡as, neiÅ¡liko, kadangi pastarÄ jį peržiÅ«rėjo net 3 asmenys. Nurodo, jog minėta pažyma taip pat atitinka CPK 197 str. 2 d. reikalavimus ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , kadangi dokumentas yra iÅ¡duotas ir pasiraÅ¡ytas valstybės institucijos pareigÅ«nų, o Å¡iems pareigÅ«nams yra suteikti įgaliojimai tirti automobilio vagystę ir konstatuoti nurodytas aplinkybes. Atsakovas pabrėžia, jog netgi vertinant šį įrodymÄ kaip raÅ¡ytinį, jame konstatuotų faktų nepaneigė jokie kiti civilinėje byloje esantys įrodymai.

Dėl kitų atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindų nurodo, jog Taisyklių 9.8 p. nurodytas pagrindas yra pakankamas draudikui pripažinti 2008-12-22 vagystę nedraudžiamuoju įvykiu ir dėl Å¡ių priežasčių atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Visi kiti vėliau nurodyti argumentai dėl žalos padarymo tyčia yra tik papildomi, tačiau prieÅ¡taraujantys anksčiau iÅ¡reikÅ¡tai draudiko pozicijai. Atsakovo nuomone, Å¡ių argumentų aptarimas skundžiamame sprendime bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, jeigu teismas bÅ«tų atmetęs atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti Taisyklių 9.8 p. ir pripažinti įvykį nedraudžiamuoju Å¡io punkto pagrindu.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo UAB DnB NORD lizingas palaiko ieÅ¡kovo UAB „Azzardo“ apeliacinį skundÄ ir sutinka su jame iÅ¡dėstytais motyvais.

Apeliacinis skundas netenkinamas.IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).             Nagrinėjamoje byloje nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat, nėra aplinkybių, dėl kurių neperžengus apeliacinio skundo ribų, bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai todėl bylÄ kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.             Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.             Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 4 p. nustato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtose bylose, kuriose pasisakoma dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimÄ (nutartį) ir tokiÄ pareigÄ reglamentuojančių proceso normų pažeidimo padarinių, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

NeiÅ¡samÅ«s motyvai reiÅ¡kia CPK normų pažeidimÄ , tačiau Å¡is pažeidimas vertintinas viso teismo sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Pažymėtina, kad tokia iÅ¡vada, remiantis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, padaryta taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008.

             Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad skundžiamas teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, o motyvuojamojoje jo dalyje yra išdėstyta tai, kas turėtų būti dėstoma aprašomojoje dalyje. Pagal Civilinio proceso kodekso 270 str. 3 d. (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija, galiojusi sprendimo priėmimo metu), aprašomojoje sprendimo dalyje turėjo būti nurodoma ieškovo reikalavimų ir paaiškinimų santrauka; atsakovo atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka; kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų santrauka.

Argumentas, kad teismo sprendime pateikiamas rašytinio įrodymo- Jūrmalos miesto policijos pažymos turinys, šios pažymos bei liudytojo D. J. parodymų turinys ir jų tarpusavio santykio vertinimas, turėjo būti išdėstomas aprašomojoje sprendimo dalyje, neatitinka Civilinio proceso kodekso 270 str. 3 d. turinio. Priešingai, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas bei argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, yra motyvuojamosios sprendimo dalies turinio elementai (Civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d. 2 ir 3 punktai).

             Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas Å¡iuo atveju neegzistuoja, o apelianto argumentas, esÄ vienintelis teiginys, kad liudytojo parodymai nepaneigia JÅ«rmalos miesto policijos pažymos negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu ieÅ¡kinį atmesti, sietinas ne su sprendimo motyvų nebuvimu, bet su įrodymų pakankamumu bei įrodymų vertinimu.              Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo taisyklių.             Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog remiantis Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ , t.y.

įrodinėjimo pareigÄ Å¡iuo atveju nustato Draudimo įstatymo normos. Tačiau įrodymai tiek jų patikimumo, tiek pakankamumo aspektais vertinami pagal Civilinio proceso kodekso taisykles.              Įrodinėjimo tikslas- teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 str. 1 d.). Pagrindiniai įrodymų vertinimo principai suformuluoti Civilinio proceso kodekso 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytas iÅ¡imtis (2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant civilinio proceso normas dėl įrodymų vertinimo pažymima, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.)             Priimdamas sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį, teismas vadovavosi raÅ¡ytiniu įrodymu- Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybinės policijos JÅ«rmalos miesto policijos valdybos 2009 m. vasario 6 d. raÅ¡tu (atsakymu į paklausimÄ ) (b.l. 86-88), kuriame nurodomos aplinkybės apie atliekamÄ tyrimÄ dėl automobilio Mersedes Benz C320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas Å¡io įrodymo teisiniam statusui- siekiama pagrįsti, kad jis nėra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas (Civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime ir nenurodė, kad Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu remiasi kaip oficialiu, t.y. turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, jog Å¡is įrodymas neatitinka oficialus raÅ¡ytinio įrodymo reikalavimų, nes, nors jį iÅ¡davusi ikiteisminio tyrimo institucija ir yra kompetentinga pateikti tokio pobÅ«džio duomenis apie atliekamÄ tyrimÄ , jame, remiantis dokumento turiniu, yra pateikiami suvestiniai duomenys iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminį tyrimÄ atliekančio tardytojo nuomonė apie tiriamo įvykio aplinkybes, todėl tokio turinio raÅ¡ytinis įrodymas praktikoje nėra vertinimas kaip oficialaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011).

Tačiau Å¡is raÅ¡tas vertintinas kaip paprastas raÅ¡ytinis įrodymas (Civilinio proceso kodekso 197 str. 1 d.), kadangi jame yra duomenų (faktų), reikÅ¡mingų nagrinėjamoje civilinėje byloje. BÅ«tent, jame detaliai apraÅ¡ytas vaizdo įraÅ¡o, kuris nėra iÅ¡likęs, tačiau kuriame buvo užfiksuotas automobilio vagystės momentas, turinys. RaÅ¡te įvardijami trys asmenys, kurie peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä ir apraÅ¡yta situacijÄ , kuriÄ Å¡ie asmenys matė (stebėjo) įraÅ¡e. Ta aplinkybė, kad įraÅ¡as nėra iÅ¡likęs ir priežastys, dėl kurių jis nėra iÅ¡likęs (raÅ¡te nurodoma- dėl techninių priežasčių), nepaneigia, jog JÅ«rmalos policijos raÅ¡te situacija, kuri jame buvo fiksuota, apraÅ¡yta teisingai.

Nors raÅ¡te ir nėra nurodyta, kokiu bÅ«du tyrime yra fiksuotas (atkurtas) vaizdo įraÅ¡o turinys, kokiu dokumentu tai įforminta tyrimo medžiagoje, teismas, vertindamas šį įrodymÄ jo patikimumo prasme, pastebi, jog Å¡ie duomenys yra apraÅ¡yti pakankamai iÅ¡samiai, nurodyti asmenys, betarpiÅ¡kai peržiÅ«rėję įraÅ¡Ä , todėl teismui Å¡is įrodymas bei jame nurodomos aplinkybės abejonių nekelia. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, esÄ Å¡iame raÅ¡te pateikiamos tyrimÄ atliekančio pareigÅ«no spėlionės, samprotavimai: antroje raÅ¡to pastraipoje, kuri reikÅ¡minga vertinant aplinkybę, ar automobilis buvo paliktas su įjungta signalizacija, užrakintas, jokių nuomonių, samprotavimų nėra reiÅ¡kiama; jame detaliai apraÅ¡omas vaizdo įraÅ¡o turinys iÅ¡ kurio galima vienareikÅ¡miai spręsti, jog automobilis buvo paliktas neužrakintas ir su neįjungta signalizacija, kitaip paÅ¡alinis asmuo nebÅ«tų atidaręs durelių, bÅ«tų buvę matyti lempų mirksėjimas, atrakinant automobilį pulteliu, tačiau tokių signalizacijos iÅ¡jungimo požymių vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rėję asmenys neužfiksavo.

             Teismas pastebi, jog liudytoju teismo posėdyje apklaustas D. J. negalėjo patvirtinti, kad automobilis vagystės metu buvo užrakintas ir su įjungta signalizacija; jis nurodė, kad jo manymu, jis turėjęs įjungti signalizacijÄ , tiksliai negalįs pasakyti (b.l. 109); po to nurodė, kad stengiasi visada užrakinti ir patikrinti, kaip buvo Å¡iuo atveju, negalįs pasakyti; po to, pats sau prieÅ¡taraudamas nurodo, kad buvo užrakinęs automobilį (b.l. 110). Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad liudytojo parodymai nepaneigia minėtame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodytų aplinkybių, jog automobilis nebuvo užrakintas, yra visiÅ¡kai pagrįsta.

Ta aplinkybė, kad įraÅ¡e matyti, jog iÅ¡ gatvės atėjęs vyriÅ¡kis atidaro automobilio dureles, įsėda į automobilį ir pakankamai greitai (po 40 sekundžių) iÅ¡važiuoja, liudija jokių techninių kliūčių patekti į automobilį ir jį užvesti nebuvimÄ , o, kadangi liudytojas D. J. nurodė, kad atrakinant automobilį, kartu iÅ¡sijungdavo ir signalizacija (b.l. 110), tai automobiliui buvus užrakintam, vaizdo įraÅ¡e bÅ«tų buvęs matomas centrinio užrakto atrakinimo ir signalizacijos iÅ¡sijungimo momentas.

Nesant pagrindo abejoti raÅ¡ytiniame įrodyme- policijos įstaigos raÅ¡te nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje yra įrodyta, jog egzistuoja faktinės aplinkybės, dėl kurių įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju (Draudimo taisyklių 9.8 punktas). Nors, minėta, kad pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tenka draudikui, ieÅ¡kovas, siekdamas paneigti aptartame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodytas faktines aplinkybes, kad automobilis buvo paliktas neužrakintas ir su neįjungta signalizacija, turėjo galimybę pasitelkti Civilinio proceso kodekso 177 str. nurodytas įrodinėjimo priemones- susipažinti su policijoje vykdomo tyrimo dėl automobilio vagystės medžiaga, kreiptis dėl gavimo iÅ¡samesnių duomenų, kaip tyrime įformintas negalimumas peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä , kaip užfiksuotas (atkurtas) vaizdo įraÅ¡o turinys, praÅ¡yti apklausti liudytojus ir pan..

Tačiau kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo užklausimo policijos įstaigai (b.l. 127-128), tokių aplinkybių nebuvo siekta iÅ¡siaiÅ¡kinti- tiesiog užklausta apie atliktus tyrimo veiksmus bei tyrimo rezultatus. Argumentai apeliaciniame skunde, jog aplinkybės dėl vaizdo įraÅ¡o likimo nėra nustatytos, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro aplinkybių, ar įvykis pripažintinas draudžiamuoju, nagrinėjimas, o ne vaizdo įraÅ¡o likimas beaudžiamojoje byloje.

             IeÅ¡kovo argumentai, kad atsakovas neįrodinėjo draudėjo kaltės, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumo, jo priežastinio ryÅ¡io su draudiminiu įvykiu, taip pat nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi: sudarydamos sutartį, Å¡alys susitaria, jog tam tikromis aplinkybėmis įvykis, kuris įprastai yra draudžiamasis (vagystė), tokiu nelaikomas. Å iuo tikslu draudimo sutartyje nustatomi įvykiai, kurie pripažįstami nedraudiminiais ir pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimÄ (nagrinėjamu atveju- kad automobilis buvo paliktas neužrakintas, su neįjungta signalizacija) ir tai yra pakankamas pagrindas nemokėti draudimo iÅ¡mokos.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog automobilio palikimas neužrakinto ir neįjungus signalizacijos yra elgesys, neatitinkantis elementarių apdairumo bei rūpestingumo reikalavimų ir sudarantis itin palankias galimybes automobilio vagystei, todėl atsakovas tokį vagystės atvejį draudimo taisyklėse pagrįstai traktuoja kaip nedraudiminį.             Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų, jog draudėjas (apeliantas) neįvykdė Taisyklių 2.4.2.8 p. numatytos pareigos.

Apelianto nuomone, sudarant draudimo sutartį draudikui Å¡i aplinkybė nebuvo svarbi, draudikas nereikalavo duomenų apie draudėjo turimų kortelių ir/ar raktų skaičių, todėl Å¡iai bylai neturėtų bÅ«ti reikÅ¡minga koks raktų skaičius buvo perduotas draudikui po įvykio. Pažymėtina, kad draudimo iÅ¡mokÄ draudikas atsisakė mokėti Draudimo taisyklių 9.8 punkto pagrindu; tai, kad atliekant įvykio tyrimÄ bei žalos reguliavimÄ , draudikas nustatė papildomas aplinkybes, jo manymu, sudarančias pagrindÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ir Å¡ias aplinkybes nurodė raÅ¡te draudėjui dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , neprieÅ¡tarauja draudimo taisyklių 9.8 punkte numatytos aplinkybės egzistavimui ir nepaneigia draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Å¡iuo pagrindu.

Teismas sprendime nurodė, jog ieÅ¡kinį atmeta dėl to, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju remiantis Taisyklių 9.8 punktu, o dėl to, kad nebuvo pasisakyta, ar egzistuoja ir kitas atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindas, teismo sprendimas nėra nepagrįstas ar neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

             Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.), kurios remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma (b.l. 164) sudaro 11,90 Lt..Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismasn u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Azzardo“, įmonės kodas 111753648, 11,90 Lt (vienuolika litų 90 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė              Romualda Janovičienė                                                                                                                                   Andžej Maciejevski