ffac9363-c032-4c90-ac7b-93fcc5cd61e2 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-313-524/2021 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00649-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl dalies Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalies civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

K. dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei J. K., prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. K.: 635,57 Eur negrÄ Å¾into kredito; 135,51 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 21,70 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 262,59 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos; 65 procentų negautų pajamų, apskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (635,57 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 5 d.); 65 procentus kompensuojamųjų palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (635,57 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos; 5 procentų metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 24 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur iÅ¡laidos už procesinių dokumentų parengimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovės J. K. 635,57 Eur negrÄ Å¾into kredito, 135,51 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, 21,70 Eur administravimo mokesčio, 262,59 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos, 65 procentus negautų pajamų, skaičiuojamų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (635,57 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2021 rugpjūčio 5 d., 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 1055,37 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 124 Eur.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

3. Teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gruodžio 3 d., įpareigojant jÄ per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

4. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , nustatė, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. BOB-8chzksyf, pagal kuriÄ pradinė kreditorė atsakovei suteikė 700 Eur vartojimo kreditÄ su metine 65 procentų palÅ«kanų norma 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ minėtos sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais.

Atsakovė nevykdė vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2020 m. kovo 3 d. pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. Ieškovė apie reikalavimų teisių perleidimo sutartį pranešė atsakovei. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi iš sutarties kylančias prievoles, būtų pareiškusi pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos ar palūkanų ir delspinigių priskaičiavimo, byloje nėra.

5. Teismas nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.886 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio l dalis). Å alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). VienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis).

UAB „BnP Finance“ suteikė atsakovei kreditÄ , o atsakovė įsipareigojo jį grÄ Å¾inti sutartyje nustatyta tvarka. Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus darytina iÅ¡vada, kad atsakovė iÅ¡ sutarties kylančių prievolių nevykdė. Laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido jos įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio l dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis), ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Kredito sutarties terminas nėra pasibaigęs, tačiau, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusioji Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytÄ terminÄ , arba sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais, arba esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).

Konstatuotina, kad, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant kredito sutartį, sutarčių nutraukimÄ reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieÅ¡kovei perimant reikalavimo teisę bÅ«tų pažeisti reikalavimo perleidimÄ reglamentuojantys CK 6.101–6.110 straipsniai, nenustatyta. IeÅ¡kovės reikalavimai dėl 635,57 Eur negrÄ Å¾into kredito, 135,51 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, 262,59 Eur negautų pajamų (nuostolių) ir 21,70 Eur administravimo mokesčio priteisimo yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini.

6. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti 65 procentų dydžio negautas pajamas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (635,57 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2021 m. rugpjūčio 5 d. (kaip nuostolių atlyginimÄ ) ir 65 proc. kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (635,57 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos (kaip netesybas).

Vartojimo kredito sutartyje (bendrosios dalies 6.2 punktas) numatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus laiku, kredito davėjas turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ sumokėti dienÄ , tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ; netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis).

Kreditoriaus reikalavimas priteisti iÅ¡ netinkamai vykdžiusio piniginę prievolę skolininko kompensuojamÄ sias palÅ«kanas laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui civilinę atsakomybę. PalÅ«kanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palÅ«kanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.

Kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Netesybos aiÅ¡kintinos kaip apimančios ir kompensacines palÅ«kanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai, bÅ«tų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtintÄ ribojimÄ ir nebÅ«tų pasiekti Vartojimo kredito įstatymo, įgyvendinant DirektyvÄ 2008/48/EB, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme.

Taigi maksimali netesybų suma už pavėluotÄ kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grÄ Å¾inimÄ negali bÅ«ti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dienÄ , nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai iÅ¡reikÅ¡ti. Be to, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-153-916/2016; Nr. e3K-3-147-690/2018). Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, netesybos yra įskaitytinos į tÄ negautų pajamų sumÄ arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas.

Å iuo atveju kreditorius praÅ¡o priteisti ir nuostolius (negautas pajamas), ir netesybas (kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas). Esant tokioms aplinkybėms, teisniam reglamentavimui ir teismų praktikai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistini nuostoliai – 65 procentų dydžio negautos pajamos, skaičiuojant už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (635,57 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2021 m. rugpjūčio 5 d. (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.886 straipsnis).

Reikalavimo dalis dėl netesybų atmestina.

7. Teismas konstatavo, kad už laiku neįvykdytÄ piniginę prievolę iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį ir patyrė 121 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus ir dėl atmestų reikalavimų nesikeičia, nors ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina visa žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnio l dalis).

Teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra protingos ir nevirÅ¡ija maksimalių rekomenduojamų priteisti sumų. Atsižvelgiant į tai, kad vienas ieÅ¡kovės reikalavimas, kurio sumine iÅ¡raiÅ¡ka nustatyti Å¡iuo metu neįmanoma, netenkintas, atlygintinos teisinės pagalbos iÅ¡laidos mažintinos iki 100 Eur. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina iÅ¡ viso 124 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo argumentai 8. IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu praÅ¡o: 1) pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4743-999/2020 dalis dėl: 1.1) 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (635,57 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos ir priteisti ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovės J.

K. 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (635,57 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos; 1.2) bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovės J. K. 145 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme;

2) kitÄ Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4743-999/2020 dalį palikti nepakeistÄ ; 3) priteisti ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovės J. K. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos priimtus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančiomis palÅ«kanomis. VisiÅ¡kai nesuprantama, kodėl teismas negautas pajamas (nuostolius) traktuoja kaip kompensuojamÄ sias palÅ«kanas ir remdamasis tokiais motyvais nusprendžia netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Neabejotina, kad teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja praÅ¡omų priteisti sumų prigimtį, todėl praÅ¡omas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laiko kompensuojamomis palÅ«kanomis. Kompensuojamoji palÅ«kanų funkcija pasireiÅ¡kia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminÄ . Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad tos palÅ«kanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ . Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Å iuo atžvilgiu palÅ«kanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsižvelgiant į tai, kad CK 6.261 straipsnyje, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatyme, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir kituose įstatymuose įtvirtintos kompensuojamosios palÅ«kanos yra skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, vadovaujantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių. Ši nuostata reiškia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme nustatytos kompensuojamosios palūkanos.

Tik kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrÄ Å¾inus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palÅ«kanos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu prievolė bÅ«tų buvusi įvykdyta laiku.

Kompensuojamosios palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovė teismo neprašė priteisti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, kadangi mano, jog jos Å¡iuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebÅ«tų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei Vartojimo kredito įstatymo 8, 11 straipsniuose ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos / kompensuojamosios palÅ«kanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimÄ .

Nei CK, nei Vartojimo kredito įstatyme, nei Lietuvos teismų praktikoje nedraudžiama apeliantui praÅ¡yti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, Vartojimo kredito įstatymas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iÅ¡ nuostolių formų yra negautos pajamos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iÅ¡ kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų, be to, pajamos suprantamos kaip suma, kuriÄ sudarytų lėšos, kuriomis iÅ¡ tikro asmuo praturtėtų iÅ¡ teisėtos veiklos.

Tai turi bÅ«ti grynasis pelnas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad dėl to, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iÅ¡ anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais.

Kreditoriui gali bÅ«ti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis bÅ«tų pasibaigusi, jeigu nebÅ«tų nutraukta, tačiau Å¡ių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali bÅ«ti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrÄ sias sutartinės atsakomybės taisykles.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje buvo nurodžiusi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad sutartį nutraukus jos Å¡alių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai Å¡aliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė. Remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Konkretus tokių palÅ«kanų dydis buvo numatytas sutarties specialiosiose sÄ lygose – 65 proc. dydžio metinės palÅ«kanos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis bÅ«tų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis bÅ«tų buvusi tinkamai įvykdyta. IÅ¡ esmės sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji bÅ«tų, jei bÅ«tų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji Å¡alis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Pradinės kreditorės ir kartu vartojimo kredito davėjos UAB „BnP Finance“ pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrÄ iÅ¡ anksto sutartÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį iÅ¡ kredito gavėjo (Å¡iuo atveju – atsakovės) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palÅ«kanų forma. Kaip buvo minėta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad mokėjimo (pelno) palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palÅ«kanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formÄ â€“ nuostolius, ir kredito / paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jame cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina, jog ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , negautų pajamų (nuostolių) gali reikalauti už visÄ laikotarpį iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo dienos. Kaip minėta ieÅ¡kinyje, negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų normÄ (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos fiksuota suma, (2) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine iÅ¡raiÅ¡ka ir (3) nuo sutarties termino pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos taip pat procentine iÅ¡raiÅ¡ka.

TokiÄ negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarkÄ ieÅ¡kovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę apskaičiuoti tiksliÄ negautų pajamų (nuostolių) sumÄ , tačiau antruoju bei trečiuoju atvejais ieÅ¡kovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grÄ Å¾inimo dienos ir apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovė gali visÄ likusiÄ vartojimo kredito sumÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. netgi anksčiau, nei baigtųsi sutarties terminas.

Jeigu ieÅ¡kovė taikytų kitokiÄ negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarkÄ , pavyzdžiui, praÅ¡ytų iÅ¡ karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visÄ sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine iÅ¡raiÅ¡ka, bÅ«tų pažeidžiami atsakovės interesai, nes atsakovei gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumÄ , nei ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai bus patyrusi. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies apskaičiuotas 65 proc. dydžio mokėjimo palÅ«kanas, nurodytas Å¡alių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, ieÅ¡kovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrÄ Å¾ins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, ieÅ¡kovė patirs nuostolių, kurie pasireiÅ¡kia negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles ieÅ¡kovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius ieÅ¡kovė patirs ateityje.

Net ir žyminis mokestis nuo tokio tipo pareikÅ¡tų terminuotų reikalavimų yra neskaičiuotinas. Savo esme pareikÅ¡tas reikalavimas yra panaÅ¡us į procesinio pobÅ«džio reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobÅ«džio reikalavimÄ nėra taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartu su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai patvirtinÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovė negauna pajamų (patiria nuostolių), kol atsakovė negrÄ Å¾ina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau ieÅ¡kovė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismÄ metu ir du reikalavimus formuluoja procentine iÅ¡raiÅ¡ka.

IeÅ¡kovė į visus su ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, kurie yra iÅ¡reikÅ¡ti procentine iÅ¡raiÅ¡ka, įdeda papildomus saugiklius, kad negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali bÅ«ti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos. Todėl atsakovė iÅ¡saugos galimybę sumokėti tik faktiÅ¡kai patirtas ieÅ¡kovės negautas pajamas (nuostolius), o ieÅ¡kovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tÄ laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiÅ¡kai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, ir už tÄ laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumÄ perskolinti kitiems asmenims bei gauti realių pajamų.

Taigi ieÅ¡kovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo sutarties termino pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos yra pagrįsti ir priteistini visa apimtimi iÅ¡ atsakovės.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieÅ¡kinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti pakeista, nurodant, jog ieÅ¡kovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistinos 145 Eur patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos teisme. Be to, pateikiant apeliacinį skundÄ buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, jis visa apimtimi priteistinas iÅ¡ atsakovės.

15. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4743-999/2020 dalys dėl: 1) ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (635,57 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos netenkinimo; 2) ieÅ¡kovės patirtų ir priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimo.

19. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ neteisingai interpretavo naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos priimtus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančiomis palÅ«kanomis, ir tuo, kad, nepagrįstai netenkinus dalies reikalavimo, tai turėjo įtakos proporcingam bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimui.

Faktinės bylos aplinkybės 20. Byloje nustatyta, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. BOB-8chzksyf, pagal kuriÄ pradinė kreditorė atsakovei – J. G. (pakeista pavardė į K.), suteikė 700 Eur vartojimo kreditÄ su metine 65 procentų palÅ«kanų norma 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ minėtos sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais.

21. Atsakovė nevykdė vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. balandžio 9 d.

22. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2020 m. kovo 3 d. pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į atsakovę. IeÅ¡kovė apie reikalavimų teisių perleidimo sutartį pranešė atsakovei. Duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų tinkamai įvykdžiusi iÅ¡ sutarties kylančias prievoles, bÅ«tų pareiÅ¡kusi pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos ar palÅ«kanų ir delspinigių priskaičiavimo, byloje nėra. Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos 23.

Å ioje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas pagal Sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų normÄ (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos fiksuota suma, (2) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine iÅ¡raiÅ¡ka ir (3) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos taip pat procentine iÅ¡raiÅ¡ka.

24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jos praÅ¡omas negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuojamas taikant Sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytÄ metinę mokėjimo (pelno) palÅ«kanų normÄ nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021-08-05) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos. IeÅ¡kovė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grÄ Å¾inusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieÅ¡kovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iÅ¡ jų perskolinimo gauti realių pajamų.

25. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog, remiantis kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palÅ«kanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sÄ lygose – 65,00 proc. dydžio metinės palÅ«kanos.

26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti aptariamo ieškovės reikalavimo, nes: 26.1. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos šalių sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovės prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi ieškovei nutraukus sutartį. 26.2.

IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grÄ Å¾inus visÄ likusiÄ negrÄ Å¾into kredito dalį, ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡ karto perskolinusi visÄ kredito sumÄ su 65 proc. metinėmis palÅ«kanomis. 26.3. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas.

Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). 26.4.

Taigi Å¡ioje byloje įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). 26.5. Apeliantė nepateikė jokių finansinių dokumentų dėl negautų pajamų dydžio, patirtų nuostolių dėl negrÄ Å¾intos atsakovės 635,57 Eur pagrindinės skolos sumos, įmonės pelno ar turto sumažėjimo, lėšų kitiems potencialiems klientams skolinimo trÅ«kumo ir kt.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad, negavusi iÅ¡ atsakovės jos negrÄ Å¾intos kredito dalies, ji buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Vien tik sutarties tekstas ir atsakovės įsipareigojimas mokėti ginčo palÅ«kanas nelaikytinas pakankamu įrodymu dėl negautų pajamų dydžio. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). 26.6. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Vadinasi, ieÅ¡kovei yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. IeÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad ji bÅ«tų galėjusi atsakovės negrÄ Å¾intÄ sumÄ perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palÅ«kanų. Tačiau ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu to neįrodinėjo ir galbÅ«t prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (65 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

27. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjos Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Erika MisiÅ«nienė