ffabfdcb-328c-4bf8-8813-6eeadbf565c0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1584-330/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00489-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 20 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AGIKO“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1976-221/2018 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AGIKO“, n u s t a t ė :

Klausimo esmė IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „AGIKO“. IeÅ¡kovas bankroto bylÄ atsakovei prašė iÅ¡kelti remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalimi, 4 straipsnio 3 punktu. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. gegužės 22 d. buvo 6 805,03 Eur.

IeÅ¡kovas atsakovei taikė priverstinio poveikio priemones, siuntė raginimus dėl skolos sumokėjimo geruoju, tačiau skola nebuvo sumokėta. IeÅ¡kovo 2018 m. kovo 6 d. sprendimu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas priverstine tvarka buvo perduotas vykdyti antstoliui. Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro ir VÄ® „REGITRA“ duomenimis, UAB „AGIKO“ vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Remiantis vieÅ¡ais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gegužės 22 d. duomenimis, atsakovė turi 8 834,4 Eur mokestinę nepriemokÄ .

Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o 2018 m. gegužės 22 d. duomenimis, atsakovė paskutinį kartÄ finansinę atskaitomybę yra pateikusi už 2014 metų ataskaitinį laikotarpį. Atsakovė Kauno apygardos teismui 2018 m. birželio 13 d. pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad visiÅ¡kai sutinka su ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimu ir nurodyta skola, kad ketina padengti susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau atsakovė kartu su praÅ¡ymu nepateikė teismui Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų.

Å ių duomenų atsakovė nepateikė ir kartu su 2018 m. rugpjūčio 6 d. praÅ¡ymu. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovei UAB „AGIKO“ bankroto bylÄ .Teismas, įvertinęs paskutinius VÄ® Registrų centrui atsakovės teiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad jau 2014 m. bendrovė buvo nemoki. Kadangi atsakovė nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog jos finansinė padėtis yra pagerėjusi.

Taip pat konstatavo, kad atsakovė nebeturi 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto, nes iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų matyti, jog atsakovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, o atsakovė nepateikė prieÅ¡ingų duomenų. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės vardu nėra įregistruota ir transporto priemonių. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų apie bendrovės turimÄ turtÄ ir jo vertę, teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovė neturi realaus turto, o įvertinęs byloje surinktus duomenis, pripažino, jog žinomi atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra ne mažesni kaip 82 612,73 Eur.

Teismas konstatavo, kad nustatytas UAB „AGIKO“ skolų ir turto vertės santykis atitinka Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtÄ Ä¯monės nemokumo sÄ vokÄ . Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net atsakovei pateikus duomenis, jog ji tebeturi 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytÄ 107 822,06 Eur vertės turtÄ , teismui žinomi atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (82 612,73 Eur) virÅ¡ija pusę į atsakovės 2014 m. gruodžio 31 d. balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Teismo vertinimu, dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas iÅ¡kelti UAB „AGIKO“ bankroto bylÄ , remiantis Ä®BÄ® 6 straipsnio 3 dalimi, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „AGIKO“ atskirajame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl bankroto bylos UAB „AGIKO“ iÅ¡kėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba atsisakyti kelti UAB „AGIKO“ bankroto bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei klausimÄ prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla bendrovei iÅ¡keliama tik tada, kai iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl bendrovės nemokumo.Teismas turi iÅ¡naudoti visas galimybes, nurodytas Ä®BÄ® ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), tam, kad bÅ«tų nustatyta bendrovės finansinė bÅ«klė bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ .

Teismas tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti aktyvus. Teismas negali spręsti apie bendrovės mokumÄ (nemokumÄ ), turėdamas tik dalį su atsakovės finansine padėtimi susijusios informacijos. Atsakovei negalint pateikti didelės apimties finansinių dokumentų, teismas turėjo suteikti jai galimybę pateikti teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikalingus dokumentus bei atsikirtimus į pareiÅ¡kėjo reikalavimus.Apeliantė yra moki bendrovė, susidurianti tik su laikino pobÅ«džio finansiniais sunkumais, kurie gali bÅ«ti paÅ¡alinti vykdant Å«kinę komercinę veiklÄ .

Å ioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė ketina pateikti raÅ¡ytinius dokumentus, kurių anksčiau negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių.Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Pažymi, kad bendrovė turi turto ir vykdo Å«kinę-komercinę veiklÄ .Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmuo, laikantis save kreditoriumi, turi pirmiausia siekti iÅ¡spręsti ginÄÄ individualioje civilinėje byloje ir tik nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti skolos, inicijuoti bankroto bylÄ skolininkui.

Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡naudojo visus pažeistų teisių gynybos bÅ«dus.UAB „AGIKO“ nėra vieÅ¡ai paskelbusi ar praneÅ¡usi kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.Kiti kreditoriai nėra inicijavę apeliantei bankroto bylos. Vadinasi, jie jokių pretenzijų neturi ir vertina apeliantę kaip mokų juridinį asmenį.  IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o UAB „AGIKO“ atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia tokiais atsikirtimais:Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantė atitinka Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ bendrovės nemokumo bÅ«senÄ , taip pat įrodo, kad ji laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomų įmokų, veikia nuostolingai, todėl teismas pagrįstai jai iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas jau 2017 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos UAB „AGIKO“ iÅ¡kėlimo.

Atsakovės vadovui sumokėjus pareiÅ¡kime nurodytÄ Ä¯siskolinimÄ , pareiÅ¡kimas buvo atsiimtas. Po pareiÅ¡kimo atsiėmimo UAB „AGIKO“ vadovas 2018 m. sausio 30 d. įsipareigojo ieÅ¡kovui iki 2018 m. vasario 15 d. sumokėti 3 733,23 Eur dydžio įsiskolinimÄ , tačiau jis buvo padengtas tik iÅ¡ dalies (paskutinė įmoka – 200 Eur gauta 2018 m. kovo 5 d.), o skola tik didėjo.Apeliantės vadovas privalėjo įrodyti, kad bendrovė yra moki ir gali vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, tačiau jis nepateikė teismui Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „AGIKO“ iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Dėl naujų įrodymų priėmimoAtsakovė UAB „AGIKO“ kartu su atskiruoju skundu pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ interneto tinklalapio http://www.rekvizitai.lt.

IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė UAB „AGIKO“ 2018 m. sausio 30 d. įsipareigojimo kopijÄ . Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus.

Atsižvelgdamas į vieÅ¡ojo intereso bankroto bylose egzistavimÄ bei į tai, kad pateikti nauji įrodymai gali bÅ«ti aktualÅ«s vertinant įmonės mokumo klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės ir ieÅ¡kovės pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).Dėl bendrovės mokumo (nemokumo) vertinimoBankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas.

Å io įstatymo normos yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ ir paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokÅ«s. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi atsakovei UAB „AGIKO“ bankroto byla apskųstÄ ja nutartimi iÅ¡kelta konstatavus pastarosios nemokumÄ .Bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalis). Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar bendrovei turi bÅ«ti keliama bankroto byla ir vertindamas jos mokumo (nemokumo) klausimÄ , prioritetÄ turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi bÅ«ti keliama tik tada, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl bendrovės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesÄ , tai yra sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė iÅ¡ tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).

Teismas bendrovei gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog bendrovė faktiÅ¡kai yra nemoki. Tuo atveju, jei iÅ¡tyrus pateiktus ir teismo iÅ¡sireikalautus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiÅ¡kėja, jog bendrovė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, nėra sÄ lygų bendrovės nemokumui konstatuoti, todėl teismas privalo atsisakyti skolininkui iÅ¡kelti bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 10 straipsnio 3dalies 3 punktas).Analizuojamu atveju apeliantė (atsakovė) savo finansinę padėtį fiksuojančių dokumentų į bylÄ nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas apeliantės nemokumo faktÄ konstatavo įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktus dokumentus bei registrų ir kitus vieÅ¡us duomenis.

Kaip minėta, teismas, įvertinęs apeliantės Juridinių asmenų registrui teiktus paskutiniuosius 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, konstatavo, kad nurodytu laiku bendrovė jau buvo nemoki. Teismas iš 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų nustatė, kad atsakovė turėjo turto už 372 288 Lt (107 822,06 Eur) (ilgalaikis turtas – 188 124 Lt, trumpalaikis turtas – 184 164 Lt), mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 712 691 Lt (206 409,58 Eur). Iš 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad atsakovės veikla 2014 m. buvo nuostolinga, o nuostoliai siekė 192 628 Lt (55 788,92 Eur).

Teismas sprendė, jog atsakovė nebeturi 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto, nes iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, iš VĮ „REGITRA“ duomenų matyti, kad atsakovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių, o atsakovė nepateikė tai paneigiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismo žiniomis, atsakovė turi 82 612,73 Eur dydžio pradelstų įsipareigojimų: skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. gegužės 22 d. buvo 6 805,03 Eur dydžio; skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo 7 348,11 Eur dydžio; skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo 8 643,03 Eur dydžio; yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimų iš atsakovės ieškovui, taip pat K.

N. (iÅ¡ieÅ¡koma suma – 5 536,69 Eur), UAB „Lutava“ (iÅ¡ieÅ¡koma suma – 511,95 Eur), UAB „Octavus“ (iÅ¡ieÅ¡koma suma – 13 309,51 Eur), UAB „Kesko Senukai Lithuania“ (iÅ¡ieÅ¡komos sumos – 1 678,71 Eur ir 1 022 Eur), UAB „Garliavos mechanikos gamykla“ (iÅ¡ieÅ¡koma suma – 44 338,84 Eur), UAB „Angaras“ (iÅ¡ieÅ¡koma suma – 223,89 Eur). Teismas, įvertinęs minėtus duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atsakovei iÅ¡kelti bankroto bylÄ vadovaujantis Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, nes atsakovės skolų ir turto vertės santykis atitinka Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtÄ Ä¯monės nemokumo sampratÄ , be to, ji nevykdo įsipareigojimų kreditoriams.Apeliantė deklaruoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ prioritetas turi bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui.

Jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo bÅ«ti aktyvus renkant įrodymus, ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ iÅ¡spręsti tik turėdamas iÅ¡samiÄ informacijÄ apie apeliantės finansinę padėtį, o ne turint tik dalį jos. Anot apeliantės, teismas turėjo suteikti jai galimybę pateikti teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikalingus duomenis, kurie patvirtintų, kad bendrovė vykdo Å«kinę-komercinę veiklÄ . To nepadarius, bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas iÅ¡spręstas esÄ Â neteisingai.Apeliacinis teismas sprendžia, jog pagal byloje surinktus duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ konstatuoti, jog atsakovė yra nemoki įmonė.

Ä®monės nemokumas pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniam teismui nepateikė duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įmonė turi realaus turto ir kad vykdo Å«kinę-komercinę veiklÄ (kartu su atskiruoju skundu pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ interneto tinklalapio negali patvirtinti, kad apeliantė vykdo veiklÄ , nes joje užfiksuota 2015 m. informacija).

Be to, atskirajame skunde ji neneigia, jog turi pirmosios instancijos teismo nustatytų įsiskolinimų kreditoriams. Pirmosios instancijos teismo nustatytas įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis iÅ¡ties leidžia konstatuoti apeliantės nemokumÄ pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį tiek apskųstos nutarties priėmimo dienÄ (teismo surinktų duomenų pagrindu), tiek 2014 m. gruodžio 31 d. pagal paskutinius Juridinių asmenų registrui atsakovės teiktus finansinės atskaitomybės duomenis.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl apeliantės nemokumo yra iÅ¡ esmės teisinga. Kita vertus, klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne vien formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl mokumo (nemokumo), nes turi bÅ«ti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės: ar bendrovė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti skolas ir pan. (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). Apeliacinės instancijos teismas ne vienoje savo nutartyje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo klausimÄ , turi bÅ«ti laikomasi ir civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kuriÄ mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12, 178 straipsniai, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1dalis) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės procesinis elgesys tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu ir pateisinamu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti savo kreditorių ir skolininkų sÄ raÅ¡us, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas bei kalendorinę atsiskaitymų datÄ pagal sutartis ar įstatymus, 2017 metų ir 2018 metų sausio - gegužės mėn. įmonės finansinių ataskaitų rinkinius, duomenis apie įkeistÄ turtÄ ir kitus įsipareigojimus, informacijÄ apie teismuose atsakovei iÅ¡keltas bylas bei iÅ¡ieÅ¡kojimus ne ginčo tvarka, taip pat pareikÅ¡ti nuomonę dėl ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo pagrįstumo.

Atsakovė 2018 m. birželio 13 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad ketina atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir toliau tęsti veiklÄ , be to, ji negali pateikti teismo reikalaujamų dokumentų, nes neturi finansininko, o dėl finansinių sunkumų nepavyksta jį greitai surasti. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi vienam mėnesiui pratęsė terminÄ Â UAB „AGIKO“ bankroto bylos nagrinėjimui pasirengti. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad jai nepavyko atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Atsakovė kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu vėlgi nepateikė teismo reikalautų dokumentų, nenurodė Å¡ių dokumentų nepateikimo priežasčių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu taip pat nepateikė duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl jos nemokumo, nors apeliuoja į tai, kad teismas turėjo jai suteikti galimybę pateikti reikalaujamus dokumentus. Toks apeliantės elgesys, kai vengiama pateikti bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus įrodymus ar bent jų dalį, vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas ir vilkinantis bylos nagrinėjimÄ .

Susiklosčius tokiai procesinei situacijai, kai atsakovė vengia pateikti duomenis apie savo finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos mokumÄ vertino pagal ieÅ¡kovo pateiktus ir teismui prieinamus vieÅ¡us duomenis, o apeliantė Å¡iuo atveju neturi pagrindo teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ kvestionuoti tuo, kad jis buvo priimtas nesant pakankamai byloje surinktų įrodymų. Apeliantė, bÅ«dama suinteresuota savo veiklos tęstinumu, neturėdama galimybių pirmosios instancijos teisme pateikti duomenų apie vykdomÄ veiklÄ ir finansinę turtinę padėtį, juos galėjo pateikti kartu su atskiruoju skundu, tačiau Å¡ia procesine galimybe nepasinaudojo ir nenurodė svarbių nepateikimo priežasčių, tokiu bÅ«du leisdama pagrįstai manyti, kad vis dėlto yra nemoki įmonė ir susiduria ne tik su laikinais finansiniais sunkumais.

Å iame kontekste paminėtina ir apeliacinio teismo praktikoje suformuota teisinė pozicija, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonė vykdo veiklÄ bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės bÅ«senos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokiÄ Ä¯monę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b.

Nr. 2-2635/2013). Apeliantė, siekdama iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo, apeliuoja į teismų praktikos pavyzdžius, jog asmuo, laikantis save kreditoriumi, turi pirmiausia siekti iÅ¡spręsti ginÄÄ individualioje civilinėje byloje ir tik nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti skolos, inicijuoti bankroto bylÄ skolininkui. Tačiau apeliacinis teismas pažymi, kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas neturėtų bÅ«ti suprantamas taip, kad kreditorius, ketinantis kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo, visais atvejais privalo pirmiau atskirai kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininko, nes tokio įpareigojimo Ä®BÄ® nėra numatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokia taisyklė suformuluota tam, kad kreditorius nepiktnaudžiautų bankroto bylos institutu ir bankroto bylos inicijavimas nebūtų taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra specifinis subjektas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 20 straipsnyje numatyti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo būdai.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ , draudėjui taikė priverstinio poveikio priemones – teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms, teikė sprendimÄ antstoliui dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad ieÅ¡kovas jau buvo kreipęsis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „AGIKO“, bet vėliau atsiėmė pareiÅ¡kimÄ , atsakovei padengus pareiÅ¡kime nurodytÄ Ä¯siskolinimÄ (žr. civilinę bylÄ Nr. eB2-1438-260/2018).

IeÅ¡kovas prie atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ pateikė įrodymÄ , kad UAB „AGIKO“ vadovas 2018 m. sausio 30 d. pareiÅ¡kimu įsipareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iki 2018 m. vasario 15 d. sumokėti po pareiÅ¡kimo atsiėmimo susidariusį 3 733,23 Eur įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad minėta skola nebuvo padengta ir netgi padidėjo. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovas ėmėsi jam įstatyme numatytų teisinių priemonių skolai padengti (iÅ¡ieÅ¡koti).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje tarp priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonių numatytas ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo inicijavimas. Atsakovė įsiskolinimo ieÅ¡kovui (Å¡iam atsiėmus ankstesnį pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo) nepadengė, toliau vengia savo įsipareigojimų vykdymo, todėl yra pagrindas manyti, jog atsakovė susiduria su nuolatiniais finansiniais sunkumais, jog ankstesnę skolÄ ieÅ¡kovui dengė tik siekdama iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Atsižvelgdamas į Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes bei motyvus, apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, jog atsakovei vengiant pateikti duomenis apie turtinę padėtį, bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei klausimÄ pagrįstai sprendė įvertindamas ieÅ¡kovo pateiktus bei vieÅ¡us duomenis. Atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl jos nemokumo, neįrodė, jog susidÅ«rė tik su laikinais finansiniais sunkumais, jog turi pakankamai turto ir vykdo veiklÄ bei ketina padengti įsiskolinimus kreditoriams, todėl teismo nutartis iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                   Gintaras Pečiulis