2022-11-23 Nr. AB-29373-3-62-3-00444-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-325-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00444-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 29-IL-20-03734-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas buvo priimtas dėl to, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tačiau, pareiškėjo vertinimu, Sprendimas nepagrįstas duomenimis, jog pareiškėjas yra linkęs kelti grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla prieš jį buvo nutraukta, netaikant jokių baudžiamojo pobūdžio priemonių.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimas buvo priimtas netinkamai aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, nes leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas dėl vieno smūgio sudavimo į veidą, nors pareiškėjas su nukentėjusiuoju susitaikė ir teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

5. Pareiškėjas teigė, kad jis jokios grėsmės nekelia, smurto panaudojimas buvo vienkartinis, atsitiktinio pobūdžio, nesukėlęs sunkių padarinių. Įstatymo 40 straipsnio l dalies 10 punktas įpareigoja atsakovą panaikinti leidimus nešiotis ir leidimus laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis, kai asmuo kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o pareiškėjo padaryti pažeidimai tokios grėsmės nekelia, be to, Sprendimu pažeidžiamas dvigubo baudžiamumo principas. Pareiškėjas teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl padaryto nusikaltimo jam panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

6. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir vadovaujantis BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla prieš jį buvo nutraukta, netaikant jokių baudžiamojo pobūdžio priemonių. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 3 d. apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)m., kilusio tarpusavio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju P. I. metu tyčia kumščiu sudavė jam, sėdinčiam savo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieną kartą į veidą, padarydamas muštines žaizdas apatinės lūpos gleivinėje ir 31 (apatinio kairio pirmo) danties panirimą, ir taip šiais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

8. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 16 d. baustas 22 kartus už administracinės teisės pažeidimus, iš jų 11 kartų už greičio viršijimą, 2 kartus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, 3 kartus už ginklo registravimo (perregistravimo) terminų arba jo įrašymo į įskaitą pažeidimą, 1 kartą už kasinėjimo darbus, 1 kartą už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, 3 kartus už leidimo perregistravimo termino pažeidimus, 1 kartą už transporto priemonės vairavimą rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone.

9. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas daug kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir tokius, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, nuosavybei (sistemingas nustatyto greičio viršijimas, naudojimasis mobiliuoju telefonu, vairuojant transporto priemonę). Nepaisydamas nevienkartinių nuobaudų, pareiškėjas ir toliau sąmoningai darė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nereaguoja į jam skirtas teisinio poveikio priemones, taigi abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumą.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, kurioje bendrai kalbama apie duomenis, leidžiančius daryti išvadą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl Sprendime nurodytas pareiškėjo padarytas smurtinis nusikaltimas, visi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai charakterizuoja jį kaip asmenį, keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo E. L. skundą atmetė.

12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

12.1. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius 2015 m. gruodžio 23 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005220.

12.2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 3 d. apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., kilusio tarpusavio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju P. I. metu tyčia kumščiu sudavė jam, sėdinčiam savo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieną kartą į veidą, padarydamas muštines žaizdas apatinės lūpos gleivinėje ir 31 (apatinio kairio pirmo) danties panirimą, ir taip šiais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Pareiškėjas minėtu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir vadovaujantis BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla prieš jį buvo nutraukta, netaikant jokių baudžiamojo pobūdžio priemonių.

12.3. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo baustas 18 kartų už administracinės teisės pažeidimus, iš jų 11 kartų už greičio viršijimą, 2 kartus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, 3 kartus už ginklo registravimo (perregistravimo) terminų arba jo įrašymo į įskaitą pažeidimą, 1 kartą už kasinėjimo darbus, 1 kartą už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, 3 kartus už leidimo perregistravimo termino pažeidimus, 1 kartą už transporto priemonės vairavimą rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone.

12.4. Sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Tvarkos aprašas), XII skyriaus 93–94 punktų pagrindais, įvertinus padarytus pareiškėjo teisėtvarkos pažeidimus, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

13. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo padarytus daugkartinius administracinius nusižengimus bei Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sukėlimo fizinio skausmo. Būtent fizinio skausmo sukėlimas ir kito asmens sveikatos sutrikdymas panaudojant fizinį smurtą yra smurtinis nusikaltimas prieš asmenį, padarant žalą kito asmens sveikatai, tai kelia realią grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra konstitucinė vertybė, saugoma ir ginama įstatymų.

14. Teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas, Tvarkos aprašo nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodė, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai išskyręs sąlygas bei nustatęs atvejus, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus, bei šiuos asmenis charakterizuojančioms aplinkybėms. Teismas taip pat pabrėžė, kad Įstatymo įtvirtintų normų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios, įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą.

15. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui patvirtina Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nukentėjusiam asmeniui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Aplinkybė, kad kaltu pripažintas pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra reikšminga, nes tai nėra pagrindas manyti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklus, negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

16. Teismas nurodė, kad taip pat pakankamas pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 16 d. pareiškėjo padaryti kiti teisėtvarkos pažeidimai, už kuriuos jis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis 18 kartų, t. y. dauguma pažeidimų atvejų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais viršijant leistiną greitį, ir yra vertintina kaip grėsmė kitų asmenų ar pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui.

17. Atsižvelgęs į pareiškėjo daromų teisėtvarkos pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, teismas konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai teisės ir moralės požiūriu nepriimtini, pareiškėjas akivaizdžiai yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, ir tai patvirtina jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo nuolat daromi teisėtvarkos pažeidimai – fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį fizinį skausmą, daugkartiniai nustatyto greičio viršijimo atvejai – kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatyme išvardytiems teisiniams gėriams. Nustatytos faktinės aplinkybės sudarė neabejotiną pagrindą atsakovui, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

18. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, susiję su nusikaltimo ir su daugkartiniu administracinių nusižengimų padarymu, kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui. Minėti faktiniai duomenys apie pareiškėjo padarytus teisėtvarkos pažeidimus yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

19. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Pareiškėją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nebuvo panaikinta specialioji teisė naudotis ginklu, todėl, nepagrįstai priėmus Sprendimą, pareiškėjo teisės būtų neproporcingai suvaržytos.

21.2. Buvo pažeistas dvigubo baudimo principas, nes teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl, atleidus pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės be jokių papildomų baudžiamojo poveikio priemonių, Sprendimas yra nepagrįstas.

21.3. Teismas ir atsakovas neatsižvelgė į galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnį, neatsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis įvyko BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika.

21.4. Pareiškėjas nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką ir teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas.

21.5. Pareiškėjas yra medžiotojas, jam leidimo nešiotis ginklą atėmimas sukėlė emocinę žalą.

22. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nuosekliai palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą poziciją ir prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja aplinkybes ir teisinį vertinimą nurodytus pirmosios instancijos teismui, bei papildomai nurodo, kad:

23.1. Nors pareiškėjas teigia, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai yra negaliojantys, tačiau, sprendžiant dėl leidimo nešioti ginklą panaikinimo, turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį.

23.2. Pareiškėjo teisė medžioti gali būti realizuojama ir kitais būdais, o pareiškėjo teisė medžioti negali būti iškelta aukščiau, nei visuomenės saugumas.

23.3. Dvigubas baudimas yra draudžiamas, tačiau nėra draudžiama dviguba teisinė atsakomybė – panaikinant pareiškėjo leidimą nešioti ginklą siekiama Įstatymo 1 straipsnyje numatytų tikslų, nes pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai dėl savo grėsmės Įstatymo 1 straipsnyje numatytoms vertybėms suponavo pareiškėjo leidimą nešioti ginklą panaikinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 29-IL-20-03734-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų (ar jo paties) gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, kas atitinka Įstatymo 40 straipsnio sąlygą, kai panaikinamas leidimas nešiotis ir laikyti ginklus. Teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad nebuvo įvertinta, jog pareiškėjas padarė nesunkų nusikaltimą, o pareiškėjo administracinės nuobaudos jau nebegalioja.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

29. Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Ginčijamo atsakovo Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

30. Aiškindamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

31. Aiškinant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974-14).

32. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad surinktų duomenų, charakterizuojančių pareiškėją, teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, inter alia atsižvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Surinkti duomenys apie pareiškėją rodo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

34. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo pažeidimai nebuvo tokio pavojingumo, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, pažymėtina, kad pareiškėjo daromi pažeidimai, jų sistemiškumas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nepaklūsta pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, jo veiksmai liudija demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje (pvz., greičio viršijimas, fizinio skausmo sukėlimas), charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte bei 40 dalies straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.

35. Dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, tai pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

36. Įvertinus pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį, pažeistas saugotinas vertybes, konstatuotina, kad ta pačia veika padarytas teisės pažeidimas suponavo papildomą poveikio priemonę pareiškėjui, t. y. išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą. Pažymėtina ir tai, kad Sprendimas priimtas ne tik įvertinus pareiškėjo padarytą nusikaltimą, bet ir remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai ne dvigubas baudimas už tą patį teisės pažeidimą, o papildomos poveikio priemonės taikymas, įgyvendinant Įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo konstatuoti dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimą.

37. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Įstatymas nustato, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamame Sprendime nurodytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta aplinkybių visuma sudaro pagrindą priimti sprendimą panaikinti leidimą nešiotis (laikyti) ginklus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo turėti ir ginčijame Sprendime nurodyti duomenys apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus ir nusikaltimą yra pakankami prieiti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, visuomenės saugumui.

39. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Byloje aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui paskirta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga, nenustatyta. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas.

40. Pabrėžtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis yra medžiotojas, o ginklų turėjimas jam svarbus siekiant užsiimti mėgstama veikla, nesudaro pagrindo tenkinti jo skundo reikalavimą.

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-394-624/2022) bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė