ffab36ea-2d13-4d4b-822e-e7572eee2901 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-71-785/2015;             Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00198-2014-7;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R EN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stulginskaitei – Puidienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, kaltinamajai R.

B., jos gynėjams advokatams Loretai Kraujutaitienei, Redui BradÅ«nui, kaltinamajam Ž. B., jo gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukÅ¡tÄ jį neuniversitetinį iÅ¡silavinimÄ , nesusituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) vyriausiÄ ja patrule, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 225 str. 2 d.Ž.

B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį neuniversitetinį iÅ¡silavinimÄ , nesusituokęs, dirbantis Marijampolės (duomenys neskelbtini) patruliu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. n u s t a t ė: R. B. bÅ«dama statutine valstybės tarnautoja – dirbdama (duomenys neskelbtini) patrulių bÅ«rio vyriausiÄ ja patrule, ir Ž. B. bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) patruliu, veikdami kartu bendrininkų grupėje, 2014 metų vasario 9 dienÄ atlikdami tarnybines pareigas – pagal 2014-02-09 patrulių tarnybos užduotį, R.

B. bÅ«nant ekipažo vyresniajai, nuo 9.15 val. iki 12 val. jie vykdydama prevencinę priemonę, skirtÄ transporto priemonių techninei bÅ«klei (padangos, apÅ¡vietimas, Å¡viesos signalizacija, stabdžiai) nustatytame patruliavimo sektoriuje Nr. 25 – Ąžuolų BÅ«da – Selemos – PlutiÅ¡kių - Gudelių km. - Jurės mst., jiems tarnybai skirtu (duomenys neskelbtini) priklausančiu patruliniu automobiliu „Nissan Navaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10 val. kelyje Marijampolė – PlutiÅ¡kės, patruliavimo sektoriuje ties sankryža į PlutiÅ¡kių kaimÄ , Kazlų RÅ«dos savivaldybėje, PlutiÅ¡kių seniÅ«nijoje, patikrinimui sustabdė automobilį „Citroen Xantia“, vals.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ S. P., ir Å¡iuo automobiliu velkamÄ degalų įpylimui automobilį „WV Passat“, vairuojamÄ N. C.. Dokumentų patikrinimo metu Ž. B. įtarus, kad automobilio „Citroen Xantia“ vairuotojas S. P. gali bÅ«ti neblaivus, ir apie tai jam praneÅ¡us R. B., Å¡i prie tarnybinio automobilio alkoholio matuokliu patikrino S. P. blaivumÄ ir nustačiusi, jog S. P. neblaivumas nevirÅ¡ija leistinos vairuoti transporto priemonę normos (girtumas 0,27 promilės iÅ¡kvepiamame ore), Ž.

B. akivaizdoje, jam paaiÅ¡kindama, kad „yra labai blogai“, melagingai jį įtikino, jog Å¡is padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 126 str. 1 dalyje, tai yra vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir dėl to gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. S. P. pasiÅ«lius „susitarti“, tai yra netiesiogiai pasiÅ«lius kyšį už tai, kad iÅ¡ jo nebÅ«tų atimta teisė vairuoti, ten pat, girdint Ž. B., už tariamo teisės pažeidimo nefiksavimÄ , R. B. sakydama „keturi“ ir patikslindama „keturi Å¡imtai litų“, Ž.

B. akivaizdoje, tyčia savo pačios ir bendrininko Ž. B. naudai pareikalavo iÅ¡ S. P. 400 litų kyšį (Å¡iuo metu atitinkančiÄ 115,84 eurų sumÄ ) už tai, kad nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. už tariamÄ neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus. S. P. sutikus su Å¡iuo neteisėtu reikalavimu duoti kyšį ir pasiÅ«lius reikalaujamÄ pinigų sumÄ nedelsiant surinkti iÅ¡ artimųjų grįžus į savo gyvenamÄ jÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini) ir ten juos perduoti, kyÅ¡io priėmimo tikslu, bendru susitarimu jie sÄ moningai nukrypo nuo nustatyto patruliavimo marÅ¡ruto ir jie kartu su R.

B. vairuojamu tuo pačiu tarnybiniu automobiliu nuvyko (duomenys neskelbtini) kryptimi, link S. P. nurodytos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kaime. S. P. nutraukus kelionę į degalinę, grįžus į sodybÄ ir ten kyÅ¡io davimui, pasiskolinant iÅ¡ N. C. 190 litų (Å¡iuo metu atitinkančiÄ 55,02 eurų sumÄ ) surinkus tik 200 litų (Å¡iuo metu atitinkančiÄ 57,92 eurų sumÄ ), tÄ pačiÄ dienÄ ir tuo pačiu tikslu, apie 10.24 val. R. B. kartu su Ž. B. tuo pačiu tarnybiniu automobiliu privažiavo prie S. P. sodybos, esančios kelyje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Å¡alikelėje, apie 180 metrų atstumu nuo sodybos sustojo ir Ž.

B. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir netrukus iÅ¡ ten atėjusio S. P., bendru susitarimu tarp bendrininkų R. B. ir Ž. B., laikotarpiu nuo 10.24 val. iki 10.30 val., prie tarnybinio policijos automobilio, už nurodytÄ tariamÄ neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, R. B. ir savo naudai, Ž. B. klausdamas „ar niekas nesužinos“, iÅ¡ S. P. priėmė 200 litų kyšį (Å¡iuo metu atitinkančiÄ 57,92 eurų sumÄ ), kaip dalį reikalauto 400 Lt (Å¡iuo metu atitinkančiÄ 115,84 eurų sumÄ ) kyÅ¡io.

Tai yra R. B. ir Ž. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 str. 2 d.Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) vyr. patrule. Apie 9 val. iÅ¡vyko su Ž. B. patruliuoti. (duomenys neskelbtini) patikrino vietas, kur dažniau daromi pažeidimai. Vyko į kitÄ kaimÄ , stabdė sutiktas transporto priemones. Tarnybos užduotyje buvo nurodyta iki 12 val. vykdyti transporto priemonių vairuotojų blaivumo akcijÄ , techninę apžiÅ«rÄ , ar nedaromi KET, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimai.

Turėjo technines priemones, jei kyla įtarimas, turėjo teisę patikrinti asmenų blaivumÄ . Stabdė automobilius netoli (duomenys neskelbtini), ties sankryža. Pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris tempė kitÄ automobilį. Sustabdė tuos du automobilius, ji nuėjo prie tempiamo automobilio, o kolega prie pirmo automobilio. Dokumentai buvo tvarkingi, juos vairuotojai grÄ Å¾ino atgal, einat link tarnybinio automobilio iÅ¡girdo, kad kolega pirmos transporto priemonės vairuotojÄ prašė iÅ¡lipti, nes jam kilo įtarimas dėl alkoholio kvapo.

Kolega jai perdavė dokumentus, tada ji atsidarė tarnybinio automobilio galines vairuotojo pusės dureles, iÅ¡siėmė alkoholio matuoklį, padavė pÅ«tiklį pÅ«sti, prašė vairuotojo jį iÅ¡sipakuoti, antgalį uždėjo ant prietaiso. Klausė vairuotojo ar yra vartojęs alkoholio, jis atsakė, kad iÅ¡ vakaro vartojo. Apie 5 sekundes liepė pÅ«sti. Tarnybinis automobilis stovėjo naktį kieme, todėl alkoholio matuoklis buvo paÅ¡alęs ir sunkiau veikė, teko palaukti apie 2 min., kol parodys rezultatÄ .

Su vairuotoju nieko nekalbėjo, kol prietaisas parodys, įrašė vairuotojo duomenis. Prietaisas parodė 0,27 promilės rezultatÄ , kurį įrašė į knygÄ ir davė pasiraÅ¡yti S. P.. Buvo leistina norma. Kol pildė duomenis į knygÄ , prie jų buvo priėjusi iÅ¡ tempiamo automobilio iÅ¡lipusi N. C. ir jiems priekaiÅ¡tavo. Ji stovėjo prie tarnybinio automobilio galinių durelių, vairuotojo pusės. Bagažinės dangtis nebuvo pakeltas. Ž. B. buvo Å¡alia jos. Ji grÄ Å¾ino vairuotojui dokumentus.

S. P. nuėjo, sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo, o jie su kolega susitvarkė ir toliau vyko patruliuoti. IÅ¡važiavę iÅ¡ marÅ¡ruto nebuvo. Jie su tarnybiniu automobiliu nuvažiavo į Marijampolės pusę, o S. P. su tempiamu automobiliu į prieÅ¡ingÄ pusę. Kai gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ policijos komisariato, apsisuko ir tuo pačiu keliu vyko. Patruliavo pagrindiniu asfaltuotu keliu, nusukę nebuvo. Iki 12 val. dirbo toje teritorijoje. Turėjo kelis iÅ¡kvietimus. Jiems važiuojant iÅ¡ Marijampolės PK budėtojo gavo informacijÄ , kad reikia atvykti į VyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , nes (duomenys neskelbtini) įvykis, reikia jį įforminti.

Gavo praneÅ¡imÄ apie galimai sužalotÄ asmenį. Tame kelyje, kai gavo praneÅ¡imÄ , kad žmogus sužalotas, sustojo užsiraÅ¡yti informacijÄ . Prie S. P. namų nevažiavo, iÅ¡ kur ji galėjo žinoti, kur jis gyvena, nes kai tikrino jo blaivumÄ , užsirašė tik jo vardÄ ir pavardę. Parvykus į policijos komisariatÄ , budėtojas paprašė nusiginkluoti. Jie atidavė ginklus, budėtojas atėjo su tyrėju, kuris prisistatė, kad iÅ¡ Imuniteto skyriaus. Ž. B. ir jÄ iÅ¡sivedė į skirtingas patalpas.

Kodėl S. P. sako, kad padavė jiems 200 Lt, nežino, tai netiesa, juos jis apkalba. Kaltinamasis Ž. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-02-09 dirbo Marijampolės VPK kelių policijos skyriuje, kelių patruliu, I skyriuje ir buvo komandiruotas į Kazlų RÅ«dos PK. Nuo 9 pradėjo darbÄ su R. B. ir iÅ¡vyko pagal numatytÄ marÅ¡rutÄ . Tarnybinį automobilį vairavo kolegė. Dirbant marÅ¡rute stabdė automobilius. Ties (duomenys neskelbtini)., ties pagrindiniu keliu pamatė atvažiuojantį automobilį, tempiantį kitÄ .

Jis sustabdęs tikrino pirmÄ jį automobilį, kolegė antrÄ jį – tempiamÄ . Sustabdyto automobilio vairuotojas sukėlė įtarimÄ , kad jis gali bÅ«ti neblaivus, buvo jo paraudusios akys, sklido nuo jo alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, jis atsakė, kad iÅ¡ vakaro gėrė alaus. Nusprendė, kad jo neblaivumÄ reikia patikrinti alkoholio matuokliu. Prašė, kad vairuotojas prieitų prie jų tarnybinio automobilio. Pas jį buvo vairuotojo pažymėjimas, registracijos liudijimas. R. B. patikrino vairuotojo blaivumÄ , supažindino su rezultatais, vairuotojas pasirašė knygoje, buvo leistina norma.

Patikrinimo metu jis stovėjo šalia R. B.. Vairuotojas kyšio nesiūlė, nes buvo nustatyta leistina norma. Po to jie nuvyko priešingomis kryptimis. Jie tarnybiniu automobiliu atvažiavo nuo Kazlų Rūdos, o stabdomi automobiliai atvažiavo priešais. Tai yra jie atvažiavo iš šiaurės pusės, tie du stabdomi automobiliai atvažiavo iš pietvakarių. Po minėtos patikros, jie su kolege nuvažiavo toliau tuo pačiu keliu, į pietvakarius, iš kur atvažiavo stabdomi automobiliai, kurie po to nuvažiavo į šiaurę, ta kryptimi iš kur jie su kolege atvažiavo.

Jie prasilenkė, ir jis nežiÅ«rėjo ar jie kur užsuko. Po to jie toliau patruliavo pagal tarnybos užduotį, kur tiksliai, pasakyti negali, nes anksčiau nebuvo tose vietovėse. Važiuojant buvo ir asfalto danga, ir žvyrkelis. Buvo gautas iÅ¡kvietimas per radijo stotį, kad nukentėjęs žmogus Kazlų RÅ«dos sav., iÅ¡ vakaro sumuÅ¡tas, padiktavo budėtojas to žmogaus duomenis. Jie sprendė ar reikalinga tuoj vykti apklausti, ar kitÄ dienÄ , jei nėra svarbu. Budėtojas padiktavo nukentėjusiojo tel.

Nr., o R. B. su juo susisiekė ir su juo suderino, kad atvyktų kitÄ dienÄ Ä¯ PK ir įformintų įvykį. Toliau vėl patruliavo jų numatytu marÅ¡rutu, stabdė automobilius, rašė pažeidėjams protokolus, ar kur jie apsisukinėjo automobiliu neprisimena. Po kiek laiko gavo praneÅ¡imÄ , kad reikia vykti į PK. Nuvyko į Marijampolės PK, užėjo į budinčiÄ dalį, pareigÅ«nas liepė nusiginkluoti, paliko ginklus, po to priėjo pareigÅ«nai, nusivedė pas save į kabinetÄ . Imuniteto pareigÅ«nai N. ir G. buvo atvykę, klausė ar žino, kodėl yra sulaikyti, sakė, kad nežino.

Netiesa, kad S. P. jam perdavė 200 Lt. IÅ¡ jo piniginės PK buvo paimti asmeniniai 70 Lt. Jiems galima turėti 130 Lt. Daugiau pinigų neturėjo. Kiek žino R. B. neturėjo pinigų. S. P. juos apkalba kodėl, nežino, matyt dėl Imuniteto skyriaus pareigÅ«nų įtakos, nes pats S. P. jiems neturi priekaiÅ¡tų. Liudytojas S. P. parodė, kad jis savo automobiliu tempė kaimynės N. C. vairuojamÄ automobilį į artimiausiÄ degalinę dujų, kartu su ja automobilyje važiavo ir jos vyras S. C.. Jiems važiuojant nuo namų (duomenys neskelbtini)., ties sankryža į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , juos sustabdė policijos pareigÅ«nai.

Prie jo priėjo pareigÅ«nas, o prie N. C. vairuojamo automobilio priėjo pareigÅ«nė. Jį sustabdęs policijos pareigÅ«nas paėmė dokumentus ir įtaręs, kad jis gali bÅ«ti neblaivus, paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio. Jis nuėjo prie policijos automobilio, nurodė, kad alkoholį yra vartojęs iÅ¡ vakaro. Prie policijos automobilio alkotesteriu jo neblaivumÄ nustatinėjo pareigÅ«nė, jam buvo nustatytas 0,27 prom. neblaivumas, po to jis pasirašė į knygÄ . Tada pareigÅ«nė jam pasakė, kad yra blogai, jis suprato, kad įpÅ«tė neleistinÄ alkoholio normÄ .

Jis iÅ¡sigandęs sakė, kad jam yra labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, klausė kÄ daryti. PareigÅ«nė paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio galo, kur jam pasakė, kad „keturi“. PareigÅ«nas stovėjo jam už nugaros, už 2 metrų ir turėjo girdėti jų pokalbį. Jis pareigÅ«nės perklausė „keturi tÅ«kstančiai ar keturi Å¡imtai“, ji atsakė, kad „keturi Å¡imtai“. Jis sutiko ir nurodė, kad su savimi tokių pinigų neturi ir bandys surinkti, nurodė, kad gyvena netoli, tai yra (duomenys neskelbtini), už kelių kilometrų į tÄ pusę iÅ¡ kur atvažiavo.

Jiems kalbantis prie jų buvo priėjusi N. C., bet pareigūnė jai liepė grįžti į automobilį. Jam toliau važiuoti neleido, jis su pareigūnais sutarė, kad jis grįš namo, o pareigūnai atvažiuos prie jo namų. Tada jis grįžo prie savo automobilio, ir C. pasakė, kad reikia grįžti namo, kad pripūtė 0,27 prom., kad reikės pareigūnams susimokėti, kad jie pareigūnė, girdint pareigūnui iš jo paprašė 400 Lt. Kaimynai žinojo, kad jis buvo vartojęs alkoholį iš vakaro.

Policijos pareigÅ«nai tarnybiniu automobiliu nuvažiavo link jo gyvenamosios vietos Marijampolės kryptimi, o jis taip pat apsisukęs su tempiamu automobiliu grįžo namo taip pat link Marijampolės, į (duomenys neskelbtini). Grįžo į kiemÄ apie įvykį pasakė į kiemÄ išėjusiai žmonai. Kadangi jis pats turėjo tik 10 Lt, pasiskolino iÅ¡ N. C. 190 Lt, nes ji irgi daugiau neturėjo. Jie ieÅ¡kojo, iÅ¡ kur pasiskolinti pinigų, tačiau nerado. Visi kieme sutarė, kad jis neÅ¡tų pareigÅ«nams iÅ¡ viso surinktus 200 Lt, nes daugiau nepavyko surinkti.

Po maždaug 15-20 min. pamatė kaip tas pats policijos automobilis lėtai apie 30-40 km/h greičiu grįžta jau nuo Marijampolės pusės. Pravažiuojant sodybÄ , kurioje jis gyvena, jis išėjo į pagrindinį keliÄ ir matė, kaip policijos automobilis pradėjo stoti ir sustojo. Jis sparčiu žingsniu, dalį kelio bėgdamas, artėjo prie už sodybos sustojusio policijos automobilio. Likusį atstumÄ jis prie policijos automobilio priėjo, iÅ¡sitraukė iÅ¡ ant krÅ«tinės buvusios kiÅ¡enės turėtus iÅ¡ viso sulenktus 200 Lt, po 100, 50, 20 ir 10 Lt kupiÅ«romis.

Pinigus pareigÅ«nams nešė iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio, kad neatimtų teisės vairuoti. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo pareigÅ«nas ir jam prie deÅ¡inio automobilio Å¡ono padavė pinigus į rankas. Prie vairo sėdėjo pareigÅ«nė ir turėjo matyti kaip jis pareigÅ«nui paduoda pinigus. PareigÅ«nui pasakė, kad pavyko surinkti tik 200 Lt, ir pareigÅ«nas pasakė, kad užteks. Su pareigÅ«nu dar Å¡nektelėjo, jis jo paklausė ar niekas nesužinos, jis pareigÅ«nui atsakė, kad niekas. Padavęs pinigus jis grįžo namo ir C. bei žmonai pasakė, kad padavė pareigÅ«nui 200 Lt ir tiek užteko.

Anksčiau Å¡ių pareigÅ«nų nebuvo matęs, jie jo nebuvo nei stabdę, nei baudę, apkalbėti jų jis neturi jokio tikslo. Anksčiau už neblaivumÄ baustas nėra buvęs, kad 0,27 prom. neblaivumas yra leistina norma nežinojo, pasimetė, iÅ¡sigando, kad neprarastų vairuotojo pažymėjimo. Po to jis iÅ¡gėrė alaus, pjovė malkas, ir atvažiavo kiti pareigÅ«nai, su kuriais jis savanoriÅ¡kai sutiko vykti į policijos komisariatÄ , kur parašė pareiÅ¡kimÄ apie šį įvykį. PareiÅ¡kimÄ jis parašė laisva valia, jam niekas spaudimo nedarė, parodymus davė taip pat laisvai.

 Liudytoja R. P. parodė, kad jos sutuoktinis S. P. savo automobiliu iÅ¡ namų iÅ¡tempė kaimynų automobilį į degalinę, kurį vairavo N. C., o kartu automobilyje buvo ir jos vyras S. C.. Ji liko namuose. S. P. iÅ¡ vakaro buvo Å¡iek tiek gėręs, tačiau nedaug ir jai atrodė, kad jis vairuoti gali. Juos sustabdė policijÄ . Jai telefonu paskambino N. C. ir pasakė, kad juos sustabdė policija ir nusivedė jos vyrÄ tikrinti blaivumÄ . Vėliau susisiekė su N. C. dar kartÄ ir ji pasakė, kad S. P. kažkiek įpÅ«tė, kad policininkams reikia duoti 400 litų, kad neatimtų teisių.

Kadangi jie pinigų neturėjo, ji paskambino broliui V. B., kurio prašė paskolinti pinigų. Jam sakė, kad S. P. sustabdė policija ir policininkams reikia 400 Lt, kad paleistų, kad nebÅ«tų atimta teisė vairuoti. Brolis pasakė, kad pinigų neturi. Po kiek laiko vyras su C. gryžo namo. Išėjo į laukÄ ir ji kartu su S. P. bei N. C. ir S. C. kalbėjo, iÅ¡ kur gauti pinigų. N. C. turėjo 190 Lt, vyras turėjo 10 Lt, tai iÅ¡ viso surinko 200 litų. Jiems besikalbant pamatė, kad policijos maÅ¡ina atvažiavo nuo Marijampolės ir pravažiavo pro jų sodybÄ .

Kad jie pravažiavę sustojo, jai tai pasakė tėtė. Ji nuėjo į kambarį, o jos vyras S. P. su 200 Lt nuėjo pas pareigÅ«nus. Po kiek laiko S. P. grįžo linksmai nuteikęs, pasakė, kad pinigus iÅ¡ jo paėmė pareigÅ«nas, kad pavyko susitarti, kad užteko ir 200 Lt. Kaip jis ėjo prie policijos maÅ¡inos ji nematė. S. C. ir jos vyras tÄ dienÄ pjovė malkas, prieÅ¡ tai nusipirko alaus, iÅ¡gėrė. Vėliau atvažiavo kiti policijos pareigÅ«nai, kurie iÅ¡sivežė S. P. duoti parodymų apie šį įvykį.

S. P. buvo išgėręs, bet girtas nebuvo.              Liudytoja N. C. parodė, kad S. P. tempė jos automobilį į degalinę, kartu su ja buvo jos vyras S. C.. Prie (duomenys neskelbtini) sankryžos juos sustabdė policija. Jos dokumentus patikrino pareigūnė, o S. P. pareigūnas. S. P. policininkai nusivedė prie jų tarnybinio automobilio, prie kurio S. P. pūtė į alkotesterį, po to pasirašė, o kai pasirašė jį nusivedė už automobilio atidarytos bagažinės. Matė, kaip stovėjo pareigūnė šalia S. P., o prie jų už metro stovėjo pareigūnas.

Ji viena nuėjo link S. P. ir pareigÅ«nų pasižiÅ«rėti kodėl taip ilgai jo nepaleidžia, nes žinojo, kad S. P. yra iÅ¡ vakaro gėręs ir įtarė, kad gali bÅ«ti blogai. Jai priėjus prie pareigÅ«nės, ji pasakė, ar ji nemato, kad jie kalbasi, prašė jos eiti į maÅ¡inÄ . Po to grįžo S. P., nusikeikė ir pasakė, kad įpÅ«tė neleistinÄ 0,27 prom. normÄ , kad reikia policininkams 400 litų. Jų į degalinę nebetempė, nes policininkai liepė grįžti namo ir partempė juos atgal į P. namus.

S. P. sakė, kad pareigÅ«nai sustos prie P. namų keliuko ir ten jis paduos pinigus. Ji, jos vyras ir S. P. manė, kad neblaivumo norma yra virÅ¡yta ir policininkams reikia pinigų. Apie šį įvykį, kad buvo sustabdyti policijos pareigÅ«nų, kad S. P. pripÅ«tė neleistinÄ normÄ ir, kad policininkams reikia 400 Lt telefonu pranešė S. P. žmonai R. P.. Grįžus į kiemÄ pas P. sprendė iÅ¡ kur gauti pinigų, nes ji turėjo tik 190 litų, o S. P. tik 10 Lt. Dėl pinigų skambino R. T., jam tikrosios priežasties kam reikia pinigų nesakė, kuris pasakė, kad pinigų paskolins, su juo susitarė, kad atvažiuos.

R. P. dėl pinigų pasiskolinimo skambino V. B.. Ji pasakė S. P., kad jis eitų pas policininkus tartis, gal užteks 200 Lt. Matė kaip pro P. namus, laisva pavara pravažiavo policininkų džipas, nuo (duomenys neskelbtini) (nuo Marijampolės). S. P. nuėjo prie pro sodyba pravažiavusio policininkų automobilio ir grįžęs pasakė, kad susitarė ir užteko 200 litų, kad pinigus padavė pareigūnui, tik jam jis pasakė niekam nesakyti. Pareigūnai nuvažiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini).

Visi apsidžiaugė, kad užteko pinigų. Vėliau atvažiavo kitas policijos džipas ir išsivežė S. P..             Liudytojas S. C. parodė, kad S. P. tempė jų automobilį į degalinę, kai juos sustabdė policininkai. Prie S. P. priėjo pareigūnas, o prie jų automobilio, kurį vairavo jo žmona N. C., priėjo pareigūnė moteris. Matė, kad prie policijos automobilio pareigūnė davė pūsti į alkotesterį S. P.. Po to S. P. atėjo pas juos pasimetęs ir pasakė, kad pripūtė 0,27 prom. ir iš jo policininkai prašo 400 Lt, sakė, kad pareigūnė prašė, o pareigūnas stovėjo šalia.

S. P. sakė, kad reikia grįžti atgal namo ieÅ¡koti pinigų, nes policininkai neleido toliau važiuoti. Policininkai pirma nuvažiavo link P. namų į Marijampolės pusę, po to jie apsisukę grįžo į P. namus, grįžtant jie policininkų neaplenkė. BÅ«nat kieme jie rinko pinigus. N. C. turėjo 190 Lt, o S. P. 10 Lt, tai jiems tik pavyko surinkti 200 Lt. Jie ieÅ¡kojo pasiskolinti pinigų ir iÅ¡ kitų. Matė kaip nuo (duomenys neskelbtini), nuo Marijampolės pusės, grįžo apsisukęs tas pats policijos automobilis ir negreitai pravažiavo pro P. sodybÄ .

Kaip jis apsisukinėjo nematė, tik suprato, kad jei policininkai grįžta tuo pačiu keliu atgal, jie turėjo apsisukti. S. P. nuėjo vienas prie policijos automobilio ir nešė tiek, kiek pavyko surinkti, tai yra 200 litų. Kai grįžo S. P. sakė, kad padavė policininkui 200 Lt ir užteko. Po to kieme skaldant malkas atvažiavo kiti policijos pareigÅ«nai ir dėl Å¡io įvykio iÅ¡sivežė S. P..              Liudytojas V. B. parodė, kad jam paskambino sesuo R. P. ir pasakė, kad jos vyrÄ S. P. sustabdė kelių policija ir paprašė 400 litų susimokėti, kad nepaimtų teisių, kad jam nustatė girtumÄ .

Seseriai pasakė, kad tokios sumos neturi. Apie tai kalbėjosi su žmona D. K., jų pokalbį girdėjo R. K., žmonos marti. Po to R. P. sakė, kad jie surinko 200 Lt, pinigų pasiskolino iÅ¡ N. C., kad S. P. surinktus 200 Lt perdavė pareigÅ«nams. Ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme paskelbtus parodymus (1 t., 73 b. l.) tvirtina.              Liudytoja D. K. parodė, kad jai bÅ«nat kartu su V. B., jam paskambino jo sesuo R. P. ir prašė paskolinti 400 litų, nes jos vyrÄ sustabdė pareigÅ«nai ir reikalauja 400 litų, kad jis per daug įpÅ«tė į alkotesterį.

Jie pinigų neturėjo, todėl jiems nepaskolino. Vėliau iÅ¡ R. P. sužinojo, kad jie pasiskolino iÅ¡ C. ir policijos pareigÅ«nams perdavė 200 litų ir jiems užteko. Apie šį įvykį pokalbį kieme girdėjo jos marti R. K.. Ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme paskelbtus parodymus (1 t., 74 b. l.) tvirtina.              Liudytoja R. K. parodė, kad ji iÅ¡girdo kaip jos uoÅ¡vienė D. K. kalbėjo su savo vyru V. B. apie tai, kad skambino R. P. ir prašė paskolinti 400 litų kyÅ¡iui pareigÅ«nams, nes S. P. sustabdė policininkai, jam nustatė per didelį girtumÄ , ir iÅ¡ jo reikalavo 400 Lt kyÅ¡io, o vėliau jiems perdavė 200 Lt ir užteko.

Apie tai kÄ ji iÅ¡girdo paskambino į policijÄ praneÅ¡ti apie tai, kad policijos pareigÅ«nai priėmė 200 litų kyšį iÅ¡ S. P.. Ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme paskelbtus parodymus (1 t., 75-76 b. l.) tvirtina.              Liudytojas R. T., parodė, kad jam skambino N. C., prašė paskolinti 200 litų, sakė, kad pinigų reikia motinos gydymui. Jis pažadėjo paskolinti. Po kiek laiko jam vėl paskambino ir pasakė, kad jau nebereikia. Vėliau iÅ¡ S. ir N. C. sužinojo, kad pareigÅ«nai buvo sustabdę S. P. ir pareigÅ«nams reikėjo duoti pinigų dėl padaryto pažeidimo.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme paskelbtus parodymus (1 t., 77-78 b. l.) tvirtina. Liudytojas G. N. parodė, kad jis, bÅ«damas Marijampolės VPK Imuniteto poskyrio vyriausiuoju tyrėju byloje atlikinėjo procesinius veiksmus. 2014-02-09 jam bÅ«nant namuose, poskyrio virÅ¡ininkas iÅ¡kvietė jį į tarnybÄ . Buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nai paėmė kyšį. Pradėjus aiÅ¡kintis Å¡ias aplinkybes buvo paminėta, kad kyšį davė S. P.. Tada buvo nuspręstÄ pristatyti jį į komisariatÄ , tÄ padarė atsakingas už įvykius ekipažas.

S. P. pristatė į jų kabinetÄ . Kadangi tyrėja E. P. dar nebuvo atvykusi tai kabinete virÅ¡ininkas D. G. ir jis bendravo su S. P., kuris bendravo noriai, aiÅ¡kiai, iÅ¡dėstė visas aplinkybes. Jis iÅ¡ S. P. priėmė pareiÅ¡kimÄ . VirÅ¡ininkas D. G. ant pareiÅ¡kimo uždėjo rezoliucijÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ . S. P. papasakojo, kad jis tempė kaimynų C. automobilį. Kelyje (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policijos pareigÅ«nai. Jam buvo duota pÅ«sti į alkotesterį ir jis įpÅ«tė 0,27 promilės. Tai yra leistina norma, bet jis nežinodamas ribų iÅ¡sigando, tai pastebėjo policijos pareigÅ«nai ir pradėjo užuominomis reikalauti pinigų.

Reikalavo 400 litų, kaip suprato reikalavo R. B.. S. P. pinigų neturėjo, tai buvo sutarta, kad jis nuvažiuos į namus, surinks pinigus. Po kiek laiko pamatė pravažiuojantį policininkų visureigį, kuris pravažiavęs sodybÄ , kurioje gyvena S. P., sustojo. S. P. nuėjo ir padavė 200 Lt Ž. B., o R. B. sėdėjo už vairo, tÄ matė C. Å ie parodymai buvo užfiksuoti protokole. Po to atvažiavo tyrėja E. P. ir perėmė tyrimÄ . Jis taip pat turi teisę apklausti ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Apklausus S. P. priėmė sprendimÄ iÅ¡kviesti pareigÅ«nus. Vykti į įvykio vietÄ jau buvo netikslinga, nes S. P. pristatė patruliai, o jie galėjo bÅ«ti jau informavę pareigÅ«nus. Patrulius iÅ¡kvietė į komisariatÄ . R. B., dar bendraujant ne protokolui, savanoriÅ¡kai paaiÅ¡kino viskÄ ir kėlė versijÄ , kad (duomenys neskelbtini) jie pravažiavo, nesustojo. Pasakė, kad gali parodyti tai kompiuterio žemėlapyje, ir jai tokia galimybė buvo suteikta, ji parodė, kad pravažiavo keliu Marijampolė – PlutiÅ¡kės, link Marijampolės ir lauko keliukais iÅ¡važiavo į A5 keliÄ .

Jis prieÅ¡ bendravimÄ su ja, buvo pasitikrinęs, kad policininkų automobilyje neveikė vieninga policijos pajėgų valdymo sistema. Todėl Å¡ios versijos iÅ¡ karto patikrinti negalėjo. Bet vėliau sužinojo, kad automobilyje, kuriuo dirbo pareigÅ«nai yra įdiegta vieninga policijos pajėgų valdymo sistema, kuri rodo radijo ryÅ¡io judėjimo marÅ¡rutÄ . Ta sistema parodė, kad R. B. sakė netiesÄ . Patikrinus paaiÅ¡kėjo, kad tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini) buvo sustojęs, pastovėjo, po to vėl pajudėjo.

TÄ patvirtino ir liudytojai. Toliau pagrindinius veiksmus atlikinėjo tyrėja E. P..Liudytoja E. P. parodė, kad Å¡ioje byloje ji ir tyrėjas G. N. atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir mano, kad visi procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal įstatymÄ , byloje apklausinėjo liudytojus, jiems spaudimas ir įtaka daromi nebuvo, jų parodymai duoti laisva valia, klausimus liudytojams uždavė tik tada, kai reikėjo kažkÄ patikslinti. Kai buvo apklausta R. B., jai duodant parodymus, ji aiÅ¡kino apie apylinkes, kur ji važiavo.

Ji aiÅ¡kino, jog važiavo keliu, pro miÅ¡kelius, iÅ¡važiavo į A5 keliÄ . Kadangi dar nebuvo žiÅ«rėta nei Vieninga pajėgų valdymo sistema, ir buvo reikalinga iÅ¡siaiÅ¡kinti vietÄ kur buvo važiuota, ji paprašė, kad jungtų kompiuterį ir, kad parodytų kur važiavo. G. N. įjungus kompiuterį, R. B. parodė, kur ji važiavo, G. N. valdė kompiuterį. Kadangi ji pati tos vietovės nežinojo, tai parašė vienÄ sakinį, jog R. B. važiavo tuo pačiu keliu ir daugiau antrÄ kartÄ tuo pačiu keliu nevažiavo.

Kai buvo rodomas žemėlapis, dalyvavo advokatas R. BradÅ«nas, R. B., G. N. ir ji. Dėl akistatos tarp N. C. ir Ž. B. protokolo, kad akistata (1 t., 56-58 b. l.) buvo pradėta 11.30 val., o baigta 11.50 val., o asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukÄ protokole (1 t., 52-54 b. l.) atpažinimas pradėtas 11.28 val., o baigtas 11.45 val., kada N. C. atpažįsta Ž. B., nurodė, jog ji atliko akistatÄ , o parodymų patikrinimÄ atliko G. N., procesinius veiksmus atlikinėjo skirtingu laiku, bet tame pačiame kabinete, tai Å¡iuo atveju yra padaryta klaida, netiksliai buvo užfiksuotas laikas.

Byloje automobilio judėjimo analizę darė ji, nes tam nereikia specialių žinių, nes ji moka naudotis Vieninga pajėgų valdymo sistema. Buvo nustatyta, kada tarnybinis automobilis buvo sustojęs. Apklausos metu kaltinamieji minėjo, kad jie nuvažiavo ir negrįžo, tačiau iÅ¡ sistemos matyti, kad jie apsisuko ir grįžo. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo (1 t., 120-122 b. l.) matyti, kad kai R. B. ir Ž. B. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Marijampolės AVPK, laikas buvo 10:21:35 val., tada Ž. B. praneÅ¡damas apie vietÄ , kurioje jis tuo metu yra, melavo. 10:27 val. kaltinamieji buvo sustoję Gabių k., ir kÄ jie veikė yra nustatyta iÅ¡ liudytojų parodymų, kad jie ten paėmė kyšį.

Nustatytos aplinkybės atitiko pagal sistemos užfiksuotÄ automobilio važiavimo kryptį ir pagal liudytojų parodymus. Radijo ryÅ¡io garso įraÅ¡ius gavo iÅ¡ Policijos departamento, kur yra nurodyta, kad reikia pritaikyti dviejų valandų paklaidÄ (1 t., 113 b. l.).Liudytojas D. G. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio virÅ¡ininku pagal kompetencijÄ jam priklauso kuruoti visas bylas, tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ikiteisminio tyrimo. Å iuo atveju dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi kyÅ¡io davėjas.

Buvo gautas praneÅ¡imas dėl kyÅ¡io, t.y. buvo gautas skambutis, kad yra paimtas kyÅ¡is, buvo nurodyta, kad tam tikras pilietis davė kyšį tam tikram pareigÅ«nui. Pagal minėtÄ informacijÄ buvo sureaguota. Buvo atlikti informacijos patikrinimo veiksmai. KyÅ¡o davėjas buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , kadangi praneÅ¡imas apie įvykį, buvo iÅ¡ paties piliečio ar iÅ¡ jo artimųjų, kad kyÅ¡is buvo duotas galimai už vairavimÄ neblaiviam. Kadangi vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus ir negalėjo jo paties praÅ¡yti atvykti, todėl buvo pasiÅ«lyta patruliams pristatyti jį į policijos komisariatÄ , kad su kyÅ¡io davėju galėtų patikrinti gautÄ informacijÄ .

Su kyÅ¡io davėju bendravo tiek jis, tiek pareigÅ«nas G. N., patikslino aplinkybes, pamatė, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, pradėjo ikiteisminį tyrimÄ ir buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Kadangi kyÅ¡io davėjas tokios pinigų sumos, kurios prašė policijos pareigÅ«nai, neturėjo, tai pinigus kyÅ¡iui rinko keli kaimo žmonės. Jeigu gerai atsimena, tai buvo žmonės, kurie surinko tÄ kyšį, apie įvykį pranešė kažkuris iÅ¡ jų. Pats kyÅ¡io davėjas pas juos atvykęs ir suteikė visÄ informacijÄ .

Jis visÄ informacijÄ suteikė labai maloniai ir jo žodžiais nebuvo galima abejoti. Jis norėjo, kad kyÅ¡io davėjas pats nevyktų, nes suprato, kad jis galimai galėjo bÅ«ti neblaivus. Negalėjo praÅ¡yti jo paties, kad atvyktų su maÅ¡ina. KyÅ¡io davėjas labai nuoÅ¡irdžiai viskÄ pasakojo. Jam atrodė, kad žmogus buvo blaivus, kai jį pristatė į policijos komisariatÄ . Jo girtumas buvo patikrintas. Jokių veiksmų kaip su akivaizdžiai neblaiviu asmeniu neatliko. Žmogus, atėjęs į policijos komisariatÄ pranešė apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo tiek veiksmai, tiek žodžiai, tiek pati iÅ¡vaizda jam nekėlė jokių abejonių, kad jis gali bÅ«ti iÅ¡gėręs. Jam atrodė, kad jis bendrauja su blaiviu asmeniu.

Žmogus ėjo tiesiai, sÄ monė blaivi, akys Å¡viesios, kalba riÅ¡li, įvykio aplinkybes dėstė labai aiÅ¡kiai, nesipainiojo, buvo mandagus, taktiÅ¡kas, nuoÅ¡irdus. Ä® visus klausimus atsakinėjo mandagiai, riÅ¡liai, jis buvo labai pilietiÅ¡kas. Neatsimena ar jis sakė kÄ nors apie tai, jog prieÅ¡ atvykstant vartojo alkoholinius gėrimus. S. P. papasakojo, jog jam gėda ir gaila, kad taip atsitiko. Jis aiÅ¡kino, kad padėjo traukti maÅ¡inÄ ir jį sustabdė policijos pareigÅ«nai. PareigÅ«nai kalbėjo apie kyÅ¡io sumÄ , žmogus pasakė, jos pinigų neturi, tada jam leido važiuoti į kaimÄ surinkti pinigų kyÅ¡io davimui, žmogus pasakė kur gyvena, pareigÅ«nai pažadėjo atvažiuoti.

Žmogus aiÅ¡kino, kad jis vienintelis tame kaime turėjo teises ir labai bijojo jas prarasti. AiÅ¡kino, kad nuvažiavęs susirinko reikiamÄ sumÄ pinigų, žmonės susidėjo pinigus, galvojo, kad pareigÅ«nai neatvažiuos, bet jie atvažiavo. Nunešė žmogus ir padavė tÄ kyšį. Jis nurodė, kad mergina buvo įžūlesnė, nes konkrečiai pasakė pinigų sumÄ . Sakė, kad jam iÅ¡ merginos pusės buvo daromas toks spaudimas, kad jį net įtikino, kad jis yra neblaivus. Asmuo buvo įsitikinęs, kad jis yra blaivus.

Ta suma tam žmogui buvo labai didelė. Grįžo namo ir padavė kyšį. Žinojo jis, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , bet nusprendė, kad kitaip negalėjo elgtis. Žmogus buvo pasipiktinęs ir iÅ¡sigandęs. Žmogaus klausinėjome, kodėl jis pats neskambino, bet kÄ jis atsakė, tiksliai neatsimena. KyÅ¡io davėjo apklausos jis nedarė. Kadangi tyrėjas jį apklausinėjo jų patalpose, jis buvo Å¡alia ir viskÄ girdėjo. G. N. jo neapklausinėjo, o paėmė iÅ¡ jo pareiÅ¡kimÄ . Pas juos yra vienas biuras ir viena patalpa.

Å iuo atveju, kadangi asmuo, pagal pirminę informacijÄ galėjo bÅ«ti neblaivus, tai jo tikslas buvo kuo greičiau su juo susitikti ir pristatyti asmenį į policijos komisariatÄ . Pas kyÅ¡io davėjÄ nuvyko kiti dirbantys patruliai, ir iÅ¡ namų tÄ asmenį pristatė. Ne komisariato patalpose jokie procesiniai veiksmai su asmeniu atlikit nebuvo. Asmuo tikrai turėjo galimybę pasirinkti vykti į policijos komisariatÄ , ar nevykti ir jis atvyko savanoriÅ¡kai. Nustatytos aplinkybės ir faktai parodė, jog nėra jokių abejonių dėl įvykio, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Jokių asmeniÅ¡kumų tiek prieÅ¡ R. B., tiek prieÅ¡ Ž. B. jis neturi.Specialistas A. K., dirbantis Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo virÅ¡ininku parodė, kad jis surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ kokia įranga buvo sumontuota tarnybiniame automobilyje ir kokia sistema buvo naudota. Nurodė, kad kaltinamųjų naudotame tarnybiniame automobilyje buvo naudota Vieninga pajėgų valdymo sistema (VPVS). IÅ¡ Å¡io automobilio buvo siunčiami tik jo vietos nustatymo duomenys, data, laikas, judėjimo kryptis, sustojimai, judėjimo greitis.

Paklaidų dėl automobilio buvimo vietos sistemos gamintojas nenumato. Sistemos lange matomas automobilio judėjimo taÅ¡kas. Rutuliukas žymimas, kai yra praneÅ¡imai apie įvykius, arba sustojimai. Papildomai apklausus specialistÄ , jis nurodė, kad Vieninga pajėgų valdymo sistema siunčia duomenis į Policijos departamente esantį serverį, iÅ¡ to serverio paskui duomenis mato savo ekranuose, kad budėtojas, kuris siunčia pajėgas, matytų, kur kuris ekipažas yra. Å i sistema idealiausiomis sÄ lygomis atsiunčia duomenis per 45 s. Idealiausios sÄ lygos tai tokios, jei yra pakankamas palydovinis ryÅ¡ys, kai yra sukaupta pakankamai duomenų siuntimui, kad sistema perduotų tam tikrÄ duomenų kiekį į serverį ir po to jį atvaizduotų.

Realiai su Å¡ia sistema yra apie 1 min. duomenų perdavimo atsilikimas, tai yra Å¡io prietaiso tokie techniniai parametrai. Ä® klausimÄ ar pagal Vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuotÄ informacijÄ , kad policijos ekipažas stovėjo 72 s, nes toks laikas yra nurodytas su 0 km/h greičiu (3 t., 49 b. l.), galima laikyti, kad tai tikslÅ«s duomenys, nurodantys sustojimo pradžios ir pajudėjimo pradžios laikÄ , specialistas nurodė, kad sistema perduoda duomenis į serverį kai sukaupia tam tikrÄ kiekį informacijos, tam tikrÄ megabaitų skaičių.

Gali bÅ«ti taip, jei informacija buvo iÅ¡siųsta dar važiuojant automobiliui, automobilis atvažiavo ir sustojo, tačiau tos informacijos dar nepakanka jos perdavimui, o atėjus informacijos periodo atnaujinimui, kuris yra 1 min., galimas informacijos apie automobilio sustojimÄ perdavimas vėlesnis, negu faktinis sustojimas. Tai yra galėjo bÅ«ti tokia faktinė situacija, kad policijos ekipažas jau stovėjo kurį laikÄ , ir tik susikaupus pakankamam duomenų kiekiui buvo nusiųsta informacija į serverį, kad jie tik dabar sustojo, nors jie jau stovėjo kurį laikÄ .

Yra nustatyta, kad tik esant tam tikram kiekiui informacijos ta informacija yra perduodama. Informacijos kiekis susikaupia, kai parametrai keičiasi, kai vyksta judėjimas, kai automobilis pajuda, jis turėjo greičiau iÅ¡siųsti tuos duomenis, nes keičiasi koordinatorės, keičiasi vietos. Pajudėjimo metu informacijos perdavimas gali bÅ«ti operatyvesnis, nei sustojimo metu. Sustojus tai yra paskutinė jo koordinatė ir jis neturi daugiau duomenų kÄ siųsti. Jei yra užfiksuotas 72 s stovėjimo duomenys, tai galima pridėti dar 60 s, kad jie stovėjo, nes duomenų atsinaujinimas turėjo bÅ«ti siunčiamas po 1 min.

Tai yra gamykliniai parametrų nustatymai, kurie nėra keičiami. Jeigu nesurenka tam tikrų duomenų, tai jie yra siunčiami kas minutę. Gali bÅ«ti greitesnis duomenų perdavimas, jei yra surenkamas tam tikras duomenų kiekis, jei nėra surinktas duomenų kiekis tų pačių duomenų nesiunčia kas 10 s, ji iÅ¡siunčia tik kartÄ per 1 min., kadangi duomenys nėra pasikeitę. Sistemoje fiksuojamas automobilio judėjimo greitis, kuris apskaičiuojamas pagal tos vietos nustatymo duomenis, kiek pasikeitė nuvažiuotas laikas nuo vieno taÅ¡ko iki kito.

Å ita sistema tiesioginės sÄ sajos su automobilio greičio pamatavimu neturi, čia greitis yra gerokai apytikslis pagal konkrečiÄ automobilio buvimo vietÄ ir pagal laikÄ kiek jis nuvažiavo nuo vieno taÅ¡ko iki kito. PareigÅ«nų apsisukimo metu užfiksuotas greitis yra paskaičiuotas pagal vidurkį tam tikru atstumu kur buvo gauti koordinačių taÅ¡kai iÅ¡ vieno taÅ¡ko į kitÄ . Jei apsisukant automobilis sulėtėjo iki 2 km/h, tai Å¡ita sistema tokio greičio net neparodo. Å ios sistemos veikimas yra pagrįstas vietos nustatymo duomenimis.

Ä® klausimÄ kas kiek laiko buvo siunčiama informacija nuo pareigÅ«nų automobilio apsisukimo iki sustojimo (3 t., 44-49 b. l.), specialistas atsakė, kad paskutinį kartÄ iki sustojimo informacija buvo siųsta 10.24.01 ir po to 10.27.01 min., tai yra informacija iÅ¡siųsta tik po 3 min. iki sustojimo. Kodėl ne kas 1 min. buvo siunčiami duomenys, o yra 3 min. tarpas, atsakė, kad tai galėjo atsitikti pavyzdžiui dėl ryÅ¡io su palydovais problemų. 2014-02-09 protokole – pareiÅ¡kime S. P. pranešė, kad 2014-02-09 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, netoli sankryžos į (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigÅ«nai, kurie iÅ¡ jo reikalavo ir priėmė 200 litų kyšį už tai, kad nebÅ«tų pradėta administracinė teisena, nes vairavo automobilį neblaivus (1 t., 2 b. l.).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad S. P. atpažino patrulį Ž.

B., kuris 2014-02-09 sustabdė jo automobilį, tikrino jo dokumentus, bei vėliau prie jo namų priėmė iÅ¡ jo 200 litų kyšį, kaip dalį reikalauto kyÅ¡io (1 t., 10-12 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodyta, kad S. P. atpažino pareigÅ«nę R. B., kuri 2014-02-09 buvo kartu su jį sustabdžiusiu patruliu, tikrino jo blaivumÄ alkoholio matuokliu, reikalavo iÅ¡ jo 400 litų kyÅ¡io, bei vėliau policijos automobiliu atvyko prie jo namų, kur Ž. B. iÅ¡ jo priėmė 200 litų kyšį (1 t., 14-16 b. l.).Akistatos tarp S. P. ir Ž.

B. metu tiek S. P., tiek Ž. B. pasiliko prie savo parodymų (1 t., 24-26 b. l.).Akistatos tarp S. P. ir R. B. metu tiek S. P., tiek R. B. pasiliko prie savo parodymų (1 t., 27-33 b. l.).Asmens parodymo atpažinti pagal jo             nuotraukÄ metu N. C. atpažino Ž. B., kaip pareigÅ«nÄ , kuris 2014-02-09 sustabdė S. P. automobilį, kuris vėliau prie S. P. namų priėmė iÅ¡ S. P. 200 litų kyšį (1 t., 52-54 b. l.).Akistatos tarp N. C. ir Ž. B. metu tiek N. C., tiek Ž. B. pasiliko prie savo parodymų (1 t., 56-58 b. l.).Akistatos tarp N. C. ir R.

B. metu tiek N. C., tiek R. B. pasiliko prie savo parodymų (1 t., 59-63 b. l.).Liudytojo S. C. parodymų patikrinimo vietoje protokole, liudytojas parodė vietÄ , kurioje buvo sustabdytas S. P. vairuojamas automobilis, kuriuo S. P. vilko jo žmonos N. C. vairuojamÄ automobilį, parodė Marijampolės miesto kryptį, paaiÅ¡kindamas, kad Å¡ita, kryptimi nuvažiavo policijos pareigÅ«nų automobilis, kai paleido S. P., taip pat paaiÅ¡kino, kad prie to paties kelio yra S. P. gyvenamoji sodyba. Taip pat parodė vietÄ S. P. sodyboje, kur N. C. paskolino S. P. 190 litų, paaiÅ¡kindamas, kad Å¡ioje vietoje jie ir pamatė nuo Marijampolės miesto pusės atvažiuojantį tÄ patį patrulių automobilį, kuris pravažiavęs S. P. sodybÄ Å¡iek tiek toliau sustojo, S. P. į tÄ vietÄ nunešė pareigÅ«nams surinkus 200 litų, tiksliÄ sustojimo vietÄ Å¾ino iÅ¡ S. P. (1 t., 66-67 b. l.).2014-02-11 apžiÅ«ros protokole, užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėti 70 litų (penkiasdeÅ¡imties ir dvideÅ¡imties litų kupiÅ«ros) paimtos iÅ¡ Ž.

B. asmens kratos metu. (1 t., 81-82 b. l.).2014-02-13 apžiÅ«ros protokole, užfiksuota alkoholio matuoklio „Lion Alcometer 500“ apžiÅ«ra, kurios metu nustatyta, kad paskutinis alkoholio matuokliu tikrinimas yra atliktas 2014-02-09 10:12:33 0,27 promilės (1 t., 88-89 b. l.).2014-02-14 apžiÅ«ros protokole, nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėta Vieninga pajėgų valdymo sistema. Nustatyta, kad patrulių ekipažas (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini)sustoja 10:07:25, iÅ¡ ten pajuda 10:14:49, po to keliu (duomenys neskelbtini) važiuoja Marijampolės miesto kryptimi, pravažiuoja (duomenys neskelbtini) kaimÄ , tame pačiame kelyje apsisuka, ir tuo pačiu keliu (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini) kaimo link. 10:27:01 užfiksuotas sustojimas, žemėlapyje matyti artimiausios nuorodos deÅ¡inėje kelio pusėje (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje (duomenys neskelbtini).

Ekipažas pajuda 10:28:13 (1 t., 94-95, 96 b. l.).2014-03-14 apžiÅ«ros protokole apžiÅ«rėtas radijo ryÅ¡io garso įraÅ¡as, kuriame nurodyta, kad į budėtojo klausimÄ policijos ekipaže esantis vyriÅ¡kas balsas nurodė, kad 10:21:31 yra (duomenys neskelbtini) kaime. 10:22:10 ekipažo moteriÅ¡kas balsas papraÅ¡o atvykusių į policijos komisariatÄ pranešėjų telefono numerio. 10:26:33 val. ekipažo moteriÅ¡kas balsas praneÅ¡a budėtojui, kad jų pranešėjas nelauks kol jie grįš, sakė jis ateis rytoj (1 t., 114-115 b. l.).2014-02-24 Policijos departamento raÅ¡te dėl informacijos pateikimo, nurodyta, kad atskirai iÅ¡saugotų pokalbių įrašų failų pavadinimuose nurodytas laikas neatitinka realiai vykusių pokalbių laiko, nes reikia pridėti dvi valandas, todėl pridėtas Komandų kontrolės centro pokalbių perklausymo programinės įrangos iÅ¡saugotas ekrano atvaizdas, kuriame matomas realus pokalbių vykimo laikas, trukmė bei konkrečios radijo stotelės ID (1 t., 113 b. l.).2014-03-18 Marijampolės apsk.

VPK Imuniteto poskyrio vyriausiosios tyrėjos E. P. tarnybiniame praneÅ¡ime buvo analizuoti duomenys gauti iÅ¡: radijo ryÅ¡io garso įrašų, R. B. įvykio metu turėto tarnybinio mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinės, respublikinių operatyvių įvykio registrų, vieningos pajėgų valdymo sistemos. IÅ¡analizavus gautus duomenis nustatyta, kad tuo metu kai R. B. ir Ž. B. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Marijampolės apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus apie asmenį atvykusį į Kazlų RÅ«dos PK buvo 10:21:35, Ž.

B. radijo ryšiu pranešė, kad jie yra (duomenys neskelbtini) kaime, nors realiai pagal Vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau-VPVS) duomenis jie tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) kaime, tarp šių kaimų 7 km atstumas. Pagal radijo ryšio garso įrašų duomenis 10:22:53 R. B. buvo padiktuotas asmens, kuris kreipėsi į Kazlų Rūdos PK telefono numeris. Pagal mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) duomenis numeriu (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 10:23 val., pokalbis truko 177 s (2.57 min). 10:26:33 R.

B. radijo ryÅ¡iu praneÅ¡a, kad susisiekė su asmeniu ir jis atvyks kitÄ dienÄ Ä¯ Kazlų RÅ«dos PK. Pagal VPVS duomenis R. B. vairuojamas tarnybinis automobilis „Nissan Navaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. kalbant radijo ryÅ¡iu su Marijampolės apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojais ir kalbant telefono su asmeniu, sustojęs nebuvo. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) kaime 10:27:01 ir stovėjo iki 10:28:13 (1 t., 120-122 b. l.) 2014-03-12 Marijampolės apsk. VPK tarnybinio mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-02-09 iÅ¡klotinėje nurodyta, kad iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio (duomenys neskelbtini) numeriu (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 10:23 val., pokalbis truko 177 s (2.57 min) (1 t., 128 b. l.).IÅ¡ 2014-03-25 R.

P. mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės matyti, kad ji į savo brolio V. B. mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino skolintis pinigų 10:17:37 (1 t., 136 b. l.).IÅ¡ 2014-04-14 R. T. mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės matyti, kad N. C. iÅ¡ savo vyro S. C. mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skolintis pinigų skambino 10:22 (1 t., 151 b. l.).Nors kaltinamieji R. B. ir Ž. B. kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais.BK 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyÅ¡is priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-390/2014).

Taigi pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai reikalavęs arba provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtÄ veikimÄ arba neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Taigi kyÅ¡ininkavimo objektyvieji požymiai – reikalavimas arba provokavimas duoti kyšį, arba kyÅ¡io priėmimas – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ Å¡ių veikų.

Teismų praktikoje reikalavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kyÅ¡io reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duotas kyÅ¡is, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalÄ teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus. KyÅ¡io taip pat gali bÅ«ti reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisėtus veiksmus (pvz., esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimÄ , suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , praneÅ¡ti apie nusikalstamÄ veikÄ ).

KyÅ¡io reikalavimo formos gali bÅ«ti įvairios, jo gali bÅ«ti reikalaujama atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Pažymėtina, kad kyÅ¡io reikalavimas gali bÅ«ti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iÅ¡ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iÅ¡ kyÅ¡io davėjo. Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kaltininkas kyÅ¡io nereikalauja atvirai, o tai daro užmaskuota forma ir savo elgesiu sudaro tokiÄ padėtį, kad teisėtiems asmenų interesams kyla realios žalos pavojus ir asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ar užtikrinti jų įgyvendinimÄ , yra priverstas duoti kyšį.

Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami ir tokie kaltininko veiksmai ar kalbos, kuriomis asmeniui aiÅ¡kiai leidžiama suprasti, kad jeigu nebus duotas kyÅ¡is, bus teisėtai veikiama (ar neveikiama), bet prieÅ¡ingai asmens interesams. Tuo tarpu kyÅ¡is laikomas priimtu tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visÄ ar bent dalį kyÅ¡io. Kada kyÅ¡is priimtas, t. y. iki ar po kokių nors kyÅ¡io davėjo interesais veiksmų atlikimo (ar neatlikimo), kur ir kaip (atvirai ar užmaskuotai) jis priimtas, ar, priėmus kyšį, buvo patenkinti kyÅ¡io davėjo interesai, veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.

KyÅ¡ininkavimas yra tyčinis nusikaltimas. Asmuo turi suvokti, kad materialinė nauda, kuriÄ jis gauna iÅ¡ kyÅ¡io davėjo, yra neteisėtas atlyginimas už kokių nors su tarnybine padėtimi susijusių veiksmų atlikimÄ ar neatlikimÄ duodančio kyšį asmens interesais. KyÅ¡ininkavimas – tai veikos, kuriomis valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neteisėtai gauna ar siekia naudos, t.y. bet kokio turto ar turtinių paslaugų už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ (neveikimÄ ) vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231/2007, 2K-153/2008, 2K-507/2008, 2K-535/2008, 2K-89/2009).

Neteisėtas neveikimas kyÅ¡ininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip sÄ moningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o neteisėtas veikimas – kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos virÅ¡ijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rÅ«Å¡ies vieÅ¡osios teisės pažeidimo padarymas).

Inkriminuojant kyÅ¡ininkavimÄ nebÅ«tina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyÅ¡is, bÅ«tų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai bÅ«tų Å¡io asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesÄ Å¾iningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sÄ lygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyÅ¡io davėjas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014, 2K-566/2014).Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 str. 1 d.).

Taigi bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009).

BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Darant nusikalstamÄ veikÄ bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis. Susitarta gali bÅ«ti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi teismų praktikoje nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytÄ pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008). Kaltinamieji R. B. ir Ž. B. patvirtino, kad 2014-02-09 apie 9 val. iÅ¡vyko patruliuoti pagal nustatytÄ marÅ¡rutÄ ir užduotį.

Netoli (duomenys neskelbtini) jie sustabdė automobilį, kuris tempė kitÄ . Ž. B. priėjo prie tempiančio automobilio, o R. B. prie tempiamo. Ž. B. atsivedė prie tarnybinio vairuotojÄ S. P. patikrinti jo neblaivumo. Vairuotojo neblaivumÄ prie tarnybinio automobilio alkotesteriu patikrino R. B. ir nustatė 0,27 prom. leistinÄ normÄ . Po patikrinimo vairuotojas pasirašė į žurnalÄ , atidavė jam dokumentus ir paleido. R. B. tikrinant S. P. neblaivumÄ Å½. B. buvo Å¡alia. Jie nuvažiavo į vienÄ pusę, link Marijampolės, o S. P. su tempiamu automobiliu į prieÅ¡ingÄ pusę, tai yra nuvažiavo toliau kur jie ir vyko.

IÅ¡važiavęs iÅ¡ marÅ¡ruto jie nebuvo. Patruliuojant gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ budėtojo dėl sužaloto žmogaus, todėl apsisuko ir buvo sustoję užsiraÅ¡yti reikiamÄ informacijÄ . Vėliau gavo nurodymÄ grįžti į komisariatÄ , kur budėtojas paprašė nusiginkluoti, o po to iÅ¡ karto bendravo su Imuniteto poskyrio pareigÅ«nais. Prie S. P. namų jie nevažiavo, nežino kur jis gyvena, iÅ¡ jo kyÅ¡io nei reikalavo, nei paėmė.             Tačiau kaltinamųjų parodymus paneigia kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetas.

Liudytojas S. P. iÅ¡samiai ir kategoriÅ¡kai patvirtino, kad savo automobiliu tempė C. automobilį į degalinę užpildyti dujų. Jie buvo sustabdyti policijos pareigÅ«nų. Ä®tarus jam esant neblaiviu, jis pareigÅ«no buvo pakviestas prie tarnybinio automobilio, kur pareigÅ«nė jam padavė pÅ«sti į alkotesterį. Ä®pÅ«tęs 0,27 prom. tikrai suprato, kad virÅ¡ijo leistinÄ normÄ ir, kad jis baudžiamas, gali prarasti teises vairuoti. TÄ jam patvirtino ir pareigÅ«nė, kuri paėmusi dokumentus, parodė alkotesterio rodmenis ir pasakė, kad labai blogai ir pasiÅ«lė jam užeiti už maÅ¡inos.

S. P. paklausus kÄ daryti, kad jam bÅ«tų blogai, jeigu jis prarastų teises, pareigÅ«nė jam pasakė „keturi“, S. P. paklausus ar „keturi tÅ«kstančiai“, ji pasakė, kad „keturi Å¡imtai“. Jiems kalbantis už tarnybinio automobilio galo, Å¡alia buvo ir pareigÅ«nas, kuris jų pokalbyje nedalyvavo, tačiau tikrai jį girdėjo. Abiems pareigÅ«nams S. P. paaiÅ¡kino, kad sutinka su „keturiais Å¡imtais“, kad bandys jų ieÅ¡koti. PareigÅ«nei paklausus, kur jis gyvena, S. P. parodė kryptį, ir su jais sutarė, kad pareigÅ«nai grįždami užsuks prie jo namų, o jis per tÄ laikÄ bandys surinkti pinigus.

Jam pareigūnai toliau važiuoti neleido, jis turėjo grįžti namo. Apie pokalbį su pareigūnais, kad įpūtė 0,27 prom. ir, kad pareigūnams reikia susimokėti keturis šimtus litų, jis iš karto pasakė, grįžęs prie savo automobilio N. C. ir S. C.. S. P. parodymus, kad buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kad S. P. pūtė į alkotesterį, kad su abiem pareigūnais buvo nuėjęs už tarnybinio automobilio ir, kad grįžęs pasakė, kad įpūtė 0,27 prom., ir iš S. P., pareigūnai reikalauja keturių šimtų litų, patvirtino ir liudytojai S. C. bei N. C..

Liudytoja N. C. nurodė, kad grįžtant namo, ji skambino S. P. žmonai R. P., kuri taip pat šį faktÄ patvirtino, ir papasakojo apie šį įvykį, kad policijos pareigÅ«nams reikia surinkti keturis Å¡imtus litų. Liudytojai S. P., N. C. ir S. C. nurodė, kad grįžtant atgal į namus, kur gyvena P., jie prieÅ¡ais atvažiuojančių policininkų nesutiko ir jie jų neaplenkė, nes policininkai į Marijampolės pusę nuvažiavo pirmi. Grįžus namo kieme bandė rinkti pareigÅ«nams pinigus.

S. P. turėjo 10 Lt ir iÅ¡ N. C. pasiskolino 190 Lt. Kad S. P. ieÅ¡kojo iÅ¡ viso 400 Lt, kuriuos jis turėjo nuneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams už tariamÄ neblaivumÄ , kad jam nebÅ«tų atimta teisė vairuoti, patvirtino ne tik kartu buvę liudytojai N. C., S. C., R. P., tačiau ir liudytojai V. B., D. K., R. K., bei R. T., kurio N. C. prašė paskolinti 200 Lt, tačiau tikrųjų priežasčių kam pinigų reikia, N. C. jam nenurodė. Pinigų paieÅ¡kos telefonu aplinkybes patvirtina R. P., R. T. telefono iÅ¡klotinės (1 t., 128, 136 b. l.).

S. P., su kitų pagalba, pavykus surinkti tik 200 Lt, pamačius nuo Marijampolės pusės grįžtantį tÄ patį policijos automobilį, kurio pareigÅ«nai buvo jį sustabdę, S. P. su surinktais 200 Lt greitų žingsniu nuėjo, dalį kelio bėgdamas, link už sodybos sustojusio policijos tarnybinio automobilio. S. P. nurodė, kad pinigus policininkams nešė iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio, tiesiog žinodamas, kad policininkams pinigus nuneÅ¡ti reikia. Priėjus S. P. prie policijos automobilio Å¡ono, jį pasitiko, iÅ¡ keleivio vietos iÅ¡lipęs pareigÅ«nas Ž.

B., kuriam S. P. pasakė, kad pavyko surinkti tik 200 Lt. Policininkas paėmė pinigus ir pasakė, kad užteks. Už tarnybinio automobilio vairo sėdėjo R. B., ir kadangi S. P. akivaizdžiais padavė pinigus Ž. B., tai tikrai R. B. matė šį faktÄ . Ž. B. S. P. paklausė, „ar niekas nesužinos, ar nebus problemų“, pastarasis užtikrino, kad niekas nesužinos. S. P. padavus pinigus, pareigÅ«nai iÅ¡važiavo link (duomenys neskelbtini), o S. P. grįžo atgal į kiemÄ , kuriame jo laukė N. C. ir S. C..

S. P. grįžęs į kiemÄ tiek liudytojams C., tiek žmonai R. P. nurodė, kad su pareigÅ«nais susitarė, pinigus padavė policininkui ir jiems užteko jų surinktų 200 litų. Apie šį įvykį bendruoju pagalbos telefonu ir policijos budėtojui pranešė liudytoja R. K.. Pagal praneÅ¡imÄ policijos pareigÅ«nams atvykus pas S. P. į sodybÄ ir jam su jais nuvykus į policijos komisariatÄ , jis nurodė visas aplinkybes Imuniteto poskyrio pareigÅ«nams, kurie apie byloje atliktus procesinius veiksmus ir jų sužinotas bylos aplinkybes buvo taip pat apklausti ir teisiamajame posėdyje.

Byloje apklaustų Imuniteto poskyrio pareigūnų D. G., G. N., E. P. suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Šias įvykio aplinkybes byloje apklausti liudytojai S. P., N. C., S. C. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. S. P. ir N. C. taip pat atpažino R. B. ir Ž. B. iš pateiktų jiems nuotraukų, bei jie savo parodymus patvirtino akistatų su kaltinamaisiais metu. Kaltinamųjų parodymus paneigia ir jų kaltę patvirtina taip pat byloje surinkti ir teisme ištirti objektyvūs duomenys, gauti iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos (VPVS) ir techninėmis priemonėmis užfiksuoti pokalbiai, išklotinės. Iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų matyti, kad 2014-02-09 policijos pareigūnai Ž.

B. ir R. B. tarnybiniu automobiliu 10 val. 07 min. 25 sek. sustoja ties (duomenys neskelbtini) sankryža, ten sustabdo S. P.; 10 val. 14 min. 49 sek. (maždaug po 7 minučių) tarnybinis automobilis pradeda judėti ta pačia Kryptimi link Marijampolės, važiavimo greitis apie 13-21 km/h. Tarnybinis automobilis pravažiuoja pro S. P. sodybÄ , iÅ¡ viso pravažiuoja apie 6,5 km ir 10 val. 20 min. 43 sek. apsisuka ir važiuoja tuo pačiu keliu atgal, S. P. namų link. 10 val. 21 min. 24 sek. policijos budėtojas paklausia kur jie yra. 10 val. 21 min. 35 sek.

Ž. B. radijo ryšiu praneša, kad jie yra S. kaime, nors realiai jie tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) kaime (tarp šių kaimų yra apie 7 km. atstumas) 10 val. 22 min. 53 sek. R. B. policijos budėtojas padiktavo asmens, kuris kreipėsi į Kazlų Rūdos PK telefono numerį. Tuo metu 10 val. 22 min. 47 sek. jie yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų, važiuoja S. P. sodybos kryptimi. 10 val. 23 min. R. B. paskambina asmeniui, kurio numerį padiktavo budėtojas, pokalbis truko 177 sek.

Pagal VPVS tarnybinis automobilis užfiksuotas judantis 5 km/h greičiu 10 val. 24 min 01 sek. Po to, 10 val. 26 min. 33 sek. R. B. radijo ryÅ¡iu budėtojui praneÅ¡a, kad susisiekė su asmeniu ir jis atvyks kitÄ dienÄ Ä¯ Kazlų RÅ«dos PK. 10 val. 26 min. 43 sek. radio ryÅ¡iu budėtojas atsako, kad suprato. Pagal VPVS užfiksuota, kad 10 val. 27 min. 01 sek. policijos automobilio greitis yra 0 km/h greitis. Byloje S. P. iÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 3, b. l. 112-115) matyti, kad tarnybinis automobilis sustojo maždaug 180 metrų atstumu už S. P. namų.

Pagal VPVS 10 val. 28 min. 13 sek. policijos automobilio greitis jau 24 km/h, jis juda link PlutiÅ¡kių kaimo. Teisminio nagrinėjimo metu prokurorui atlikus S. P. papildomÄ parodymų patikrinimÄ , S. P. parodė kaip jis pamatęs pro sodybÄ , kurioje jis gyvena, atvažiuojantį ir pro sodybÄ pravažiuojantį policijos automobilį, išėjo iÅ¡ kiemo ir iÅ¡lindęs per krÅ«mus išėjo į keliÄ . BÅ«damas jau ant kelio ir eidamas link policijos automobilio matė, kad policijos automobilis stabdydamas dar Å¡iek tiek judėjo ir sustojo.

S. P. parodė, kad sparčiai ėjo link sustojusio policijos automobilio, nustatyta, kad S. P. 180 m atstumÄ , nuo sustojusio policijos automobilio galo iki kelio vietos, ties kuria pro krÅ«mus išėjo S. P., nuėjo per 1,24 s, o kaip vėliau apklausos metu jis patikslino, kad dalį kelio bėgo. S. P. nurodė, kad prie policijos automobilio jį pasitiko tas pats policijos pareigÅ«nas, kuriam jis perdavė pinigus ir iÅ¡siskyrė (3 t., 112-117 b. l.).Teisme apklaustas specialistas A. K. paaiÅ¡kino, kad VPVS istorijoje kelias atvaizduotas tiksliai, be paklaidų.

Galima paklaida darbuotojui žiÅ«rint tiesiogiai stebint objektÄ , galimas tik nedidelis vaizdo vėlavimas, o istorijoje atvaizduojama be jokių paklaidų. Tačiau realus sustojimo ir stovėjimo laikas galimas su tam tikra paklaida, sudarančia iki 1 minutės laiko. Taigi vertinat VPVS duomenis, kaltinamųjų radijo ryÅ¡io pokalbio duomenis, liudytojų ir specialisto parodymus matyti, kad 10 val. 24 min 01 sek. judantį policijos pareigÅ«nų automobilį užfiksuoja VPVS, kitas jo užfiksavimas nustatytas tik lygiai po trijų minučių - 10 val. 27 min. 01 sek., jau kaip stovintis, nors pagal specialisto paaiÅ¡kinimÄ , duomenys apie kontroliuojamo automobilio bÅ«senÄ turėjo bÅ«ti atsiųsti greičiau, paprastai jie siunčiami kas viena minutė, o tai galėjo atsitikti dėl ryÅ¡io trukdžių.

Pasak specialisto A. K., jau po 10 val. 24 min 01 sek. automobilio užfiksavimo VPVS, jis galėjo sustoti ir informacija apie jo būsena nebuvo išsiųsta į serverį, nesukaupus pakankamam duomenų kiekio, o tik išsiuntimui reikiamam duomenų kiekiui susikaupus, duomenys buvo perduoti į serverį tik po trijų minučių, tai yra 10 val. 27 min. 01 sek., nurodant, kad policijos automobilis stovi ar sustojo, nors realiai jis jau galėjo sustoti ir stovėti anksčiau, kad ir iš kart po nustatyto VPVS laiko - 10 val. 24 min 01 sek.

Kaip paaiÅ¡kino specialistas, automobiliui pradėjus judėt reikiamas duomenų kiekis susikaupia žymiai greičiau, nei jam nejudant, todėl policijos automobilio pajudėjimo faktas VPVS ir buvo užfiksuotas - 10 val. 28 min. 13 sek. Atsižvelgiant į tai matyti, kad kaltinamieji R. B. ir Ž. B. policijos automobiliu sÄ moningai nukrypę nuo nustatyto marÅ¡ruto (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai meluodami savo buvimo vietÄ budėtojui, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kuri nepateko į jų patruliuojamÄ marÅ¡rutÄ , privažiavę prie S. P. gyvenamos sodybos, apie 180 m atstumu nuo sodybos buvo sustoję pakankamÄ laikÄ (virÅ¡ keturių minučių), kad prie jų, iÅ¡ sodybos per 1,24 sek. buvo atėjęs S. P., nurodęs, kad dalį kelio bėgo, ir priėjęs prie sustojusio tarnybinio automobilio jis padavė, o Ž.

B. savo ir R. B. naudai paėmė 200 Lt / 57,92 EUR, kaip dalį reikalauto 400 Lt / 115,84 EUR kyÅ¡io. Nors S. P. parodymai, kad jis dalį kelio nuo sodybos iki sustojusios policijos automobilio bėgo, nebuvo paneigti, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų techninių duomenų matyti, kad ir nebėgant S. P. buvo pakankamai laiko, ateiti prie sustojusio policijos pareigÅ«nų automobilio, perduoti pinigus ir pasakyti pareigÅ«nui kelis sakinius apie tai, kad daugiau pinigų surinkti nepavyko ir atsakyti į pareigÅ«no klausimÄ patvirtinant, kad apie pinigų perdavimo faktÄ niekas nesužinos.

Taigi įvertinus visÄ bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamųjų R. B. ir Ž. B. parodymų, kurie net tarpusavyje yra prieÅ¡taringi (pvz. dėl važiavimo marÅ¡rutu ar ne, dėl apsisukimo fakto, dėl kelių, kuriais jie važiavo dangų), ir kad jie nei reikalavo, nei paėmė kyšį, nepatvirtina jokie kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai, o prieÅ¡ingai – yra paneigti, todėl jų parodymai laikytini kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar bandymas palengvinti savo teisinę padėtį ir todėl jie atmestini.

Ä®vertinus byloje surinktų ir teisme iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ nustatyta, kad R. B., Ž. B. akivaizdoje, melagingai įtikino S. P., kad Å¡is padarė teisės pažeidimÄ ir už jo nefiksavimÄ pareikalavo 400 litų / 115,84 eurų kyšį, o netrukus reikalauto kyÅ¡io dalį – 200 litų / 57,92 eurų bendrininkas Ž. B. iÅ¡ S. P. paėmė. Nors formaliai pažeidimas ir nebuvo padarytas, tačiau S. P. patikėjo ir suvokė, kad transporto priemonę jis vairavo bÅ«damas apsvaigęs virÅ¡ nustatytos leistinos normos, ir už tai jis gali bÅ«ti nubaustas ir teisės vairuoti atėmimu, o už tai jam reikia duoti kyšį, nes kvalifikuojant veikÄ kaip nusikalstamÄ už teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ bei neveikimÄ vykdant įgaliojimus, turi bÅ«ti atsižvelgiama į kyÅ¡io davėjo suvokimÄ â€“ ko jis siekia siÅ«lydamas ar duodamas kyšį. Taigi byloje visiÅ¡kai įrodyta, kad R.

B. ir Ž. B., bÅ«dami statutiniais valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupe, S. P. nustačius 0,27 prom. neblaivumÄ , R. B. melagingai įtikino, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimÄ , ir girdint Ž. B., už tariamo teisės pažeidimo nefiksavimÄ , tyčia savo ir bendrininko Ž. B. naudai pareikalavo iÅ¡ S. P. 400 Lt / 115,84 EUR kyÅ¡io, už tai, kad nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tai yra už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, bei vėliau nurodytoje vietoje iÅ¡ S. P. už tariamÄ neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus Ž.

B. bendru su R. B. susitarimu paėmė 200 Lt / 57,92 EUR kaip dalį reikalauto 400 Lt / 115,84 EUR kyÅ¡io. Tokie veiksmai atitinka kyÅ¡io reikalavimo ir priėmimo už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus požymius, todėl jie kvalifikuotini pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamųjų veiksmų bendrumas, vienas kito veiksmų papildymas, ir neprieÅ¡taravimas vienas kito veiksmams, leidžia konstatuoti, kad kaltinamieji suvokė, jog jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme veikia kartu bendrininkų grupe ir norėjo taip veikti.

Be to, jau minėta, kad teismų praktikoje nereikalaujama, jog visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytÄ pavojingos veikos požymius. Pažymėtina, jog, vadovaujantis teismų praktika, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį taikymui jokios reikÅ¡mės neturi tai, kaip bÅ«tų pasibaigusi kyšį davusio asmens byla dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo, jei kyšį davusiam asmeniui bÅ«tų suraÅ¡ytas administracinės teisės pažeidimo protokolas.

Tai, kad Å¡iuo atveju kyÅ¡io davimo metu perduoti pinigai nebuvo surasti ir nepaimti netrukdo daryti iÅ¡vadų dėl kaltumo padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ . Tokios iÅ¡vados atitinkÄ ir suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-P-178/2012. Bylos nagrinėjimo teisme metu dėl procesiniuose dokumentuose nustatytų laiko dubliavimosi, liudytoja E. P. paaiÅ¡kino, kad dėl akistatos tarp N. C. ir Ž. B. protokolo, kad akistata (1 t., 56-58 b. l.) buvo pradėta 11.30 val., o baigta 11.50 val., o asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukÄ protokole (1 t., 52-54 b. l.) atpažinimas pradėtas 11.28 val., o baigtas 11.45 val., kada N. C. atpažįsta Ž.

B., ji atliko akistatÄ , o parodymų patikrinimÄ atliko G. N., procesinius veiksmus atlikinėjo skirtingu laiku, bet tame pačiame kabinete, ir Å¡iuo atveju yra padaryta klaida, nes buvo netiksliai užfiksuotas laikas. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad Å¡iuose procesiniuose dokumentuose nustatyti procesinių veiksmų laiko neatitikimai nelaikytini esminiais, dėl kurių teismas negalėtų remtis jų turiniu. Be to, Å¡iais procesiniais veiksmais buvo siekiama patikrinti anksčiau duotus byloje apklaustų asmenų parodymus, asmenų, kurie betarpiÅ¡kai buvo apklausti ir teisiamajame posėdyje, kurio metu N. C. nuosekliai ir iÅ¡samiai, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė jai žinomas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti byloje iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai.Dėl bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡kelto klausimo, kad pirmos apklauso metu liudytojas S. P. buvo neblaivus, teismas pažymi, kad teisingai, jog įvykio dienÄ apklaustas liudytojas S. P. buvo neblaivus (jam nustatytas lengvas 1,03 prom. neblaivumas), bet tai nesudaro pagrindo abejoti Å¡ių parodymų leistinumu (kasacinė nutartis Nr. 2K-592/2011).

Å ie S. P. pirminiai parodymai laikytina, kad buvo gauti teisėtais bÅ«dais, be to, jų patikimumas patikrintas BPK priemonėmis, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Be to, savanoriÅ¡kai pristačius S. P. į policijos komisariatÄ ir jame atlikti teisėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai supažindinant apklausiant jį apie žinomÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei iÅ¡aiÅ¡kinant jam galimÄ atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos, negali bÅ«ti pripažinti neteisėtu poveikiu ar manipuliavimu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-114/2011).

Konstatuotina, kad teisme apklausto liudytojo S. P. parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti ir aptarti įrodymai, todėl nesiremti ar abejoti jais, ar laikyti juos nepatikimais, teismas neturi jokio pagrindo. Kyšininkavimo subjektyvioji pusė apibūdinama tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad:

1) jis yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo;

2) žino savo įgaliojimus, pareigas, kurias jį vykdyti įpareigoja įstatymai, kiti teisės aktai;

3) gaunama iÅ¡ kyÅ¡io davėjo turtinė nauda yra neteisėtas atlygis už konkretų teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus;

4) kyÅ¡io davėjas irgi supranta, kad turtinę naudÄ suteikia neteisėtai;

5) tokiÄ veikÄ atlieka kyšį duodančio asmens (ar jo giminaičių, artimųjų, draugų) interesais. Kaltininkas suvokia iÅ¡ esmės visus subjektyviuosius ir objektyviuosius kyÅ¡ininkavimo sudėties požymius (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-94-197/2015). Taigi iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad kaltinamieji R. B. ir Ž. B., bÅ«dami statutiniais valstybės tarnautojais, žinodami savo įgaliojimus, pareigas, suvokė, kad gaunama iÅ¡ kyÅ¡io davėjo turtinė nauda (200 Lt / 57,92 EUR) yra neteisėtas atlygis už konkretų minėtÄ neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, o kyÅ¡io davėjas, melagingai įtikintas, kad padarė teisės pažeidimÄ , irgi suprato, kad turtinę naudÄ suteikia neteisėtai, už teisės pažeidimo nefiksavimÄ , ir tai kaltinamieji darė dėl melagingai įtikinto kyšį duodančio asmens interesų, kad nebÅ«tų fiksuotas tariamas teisės pažeidimas, todėl jie veikė tiesiogine tyčia.Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad R.

B. ir Ž. B. bendrininkų grupe padarė jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri teisingai kvalifikuo­ta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. Kaltinamųjų R. B. ir Ž. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytÄ Lietuvos Respublikos BK 41 str.Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kad kaltinamieji tiesiogine tyčia padarė vienÄ baigtÄ sunkų nusikaltimÄ valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, atsižvelgiama į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , ir, o taip pat į kaltinamųjų asmenybes.

R. B. prieÅ¡ jos nuÅ¡alimÄ nuo pareigų, dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiÄ ja patrule, ji nesusituokusi, neteista, laikytina, kad administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. Ž. B. prieÅ¡ jo nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų dirbo (duomenys neskelbtini) patruliu, nesusituokęs, administracine tvarka nebaustas, neteistas, Kauno apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Ž. B. yra kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d., 228 str. 2 d. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat į paimto kyÅ¡io dydį, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad kaltinamiesiems R.

B. ir Ž. B. bausmės tikslai bus pasiekti, jiems už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 225 str. 2 d., paskyrus sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , tačiau žymiai mažesnę negu sankcijoje numatytas jos vidurkis.Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta darbinės veiklos srityje, taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos korupcinį pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad R. B. ir Ž. B. negalima palikti teisės dirbti valstybės tarnyboje, todėl jiems skirtina BK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas.Be to, iÅ¡ R.

B. ir Ž. B., vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, konfiskuotina priimto kyšio vertę atitinkanti pinigų suma.Ikiteisminio tyrimo metu iš Ž. B. kratos metu buvo paimti pinigai – 70 Lt / 20,27 EUR, kurie saugomi Marijampolės apskrities VPK Finansų skyriuje (1 t., 85-87 b. l.). Šie pinigai turi būti panaudoti konfiskuotino turto išieškojimui.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena, ant kurios yra užrašas MAIOPOLICIJA 2014-02-09 10.00-15.00 ID 2247812; 22477K; 2248110; 224748, su radijo ryšio garso įrašais, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297-299, 301-305, 307-308 str. teismas n u s p r e n d ž i a:             R. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – 100 (vieno Å¡imto) MGL dydžio, tai yra 3766 (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) eurų baudÄ .Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikÄ , R. B. laikinai sulaikius nuo 2014-02-09 iki 2014-02-11 (2 dienas), vienÄ laikino sulaikymo (suėmimo) dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę R.

B. skirti 96 (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) MGL dydžio, tai yra 3615 (trijų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiolikos) eurų baudÄ . Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 3 p., 682 str., taikyti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę, ir atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 2 (dvejiems) metams.Palikti galioti R. B. kardomÄ jÄ priemonę ir procesinę prievartos priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo užimamų pareigų iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Ž.

B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 100 (vieno Å¡imto) MGL dydžio, tai yra 3766 (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) eurų baudÄ .Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikÄ , Ž. B. laikinai sulaikius nuo 2014-02-09 iki 2014-02-11 (2 dienas), vienÄ laikino sulaikymo (suėmimo) dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę Ž.

B. skirti 96 (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) MGL dydžio, tai yra 3615 (trijų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiolikos) eurų baudÄ . Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 3 p., 682 str., taikyti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemonę, ir atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 2 (dvejiems) metams.Palikti galioti Ž. B. kardomÄ jÄ priemonę ir procesinę prievartos priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo užimamų pareigų iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iÅ¡ R.

B. ir Ž. B. konfiskuoti po 28,96 EUR (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 96 ct), gautus iÅ¡ nusikalstamos veikos.Asmens kratos metu pas Ž. B. rastus 70 Lt / 20,27 EUR (dvideÅ¡imt eurų 27 ct) nukreipti konfiskuotino turto iÅ¡ieÅ¡kojimui. Ä®pareigoti R. B. ir Ž. B. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, ir banko kvitÄ ar kitus baudos sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus pateikti nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenÄ , ant kurios yra užraÅ¡as MAIOPOLICIJA 2014-02-09 10.00-15.00 ID 2247812; 22477K; 2248110; 224748, su radijo ryÅ¡io garso įraÅ¡ais, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                       RamÅ«nas Antanavičius