ffa8ef9b-848c-4cea-8dc5-d2e3296ce191 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-362-302/2014                            Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06223-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 27.12.; 121.; 121.18. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 24 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo VÄ® „Oro navigacija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo VÄ® “Oro navigacija” ieÅ¡kinį atsakovui DELFI, UAB dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo bei paÅ¡alinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R.

B., n u s t a t ė:             I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas VÄ® „Oro navigacija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė 1) pripažinti, kad atsakovo DELFI, UAB interneto svetainėje www.delfi.lt paskelbti duomenys apie ieÅ¡kovÄ VÄ® „Oro navigacija“, jog (i) ieÅ¡kovo darbuotojai yra nekompetentingi ir nemoka valstybinės kalbos; (ii) VÄ® „Oro navigacija“ praktiÅ¡kai veikia dvikalbystė; (iii) kai kurie ieÅ¡kovo darbuotojai diferencijuoja trečiuosius asmenis į kalbančius lietuviÅ¡kai ir rusiÅ¡kai ir Å¡iuo pagrindu ignoruoja lietuviÅ¡kai kalbančiuosius trečiuosius asmenis neva (prieÅ¡ingai, nei kalbantiems rusiÅ¡kai asmenims) suteikdami jiems nekokybiÅ¡kas paslaugas ar informacijÄ ; (iv) ieÅ¡kovo darbuotojai pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymÄ nemokėdami valstybinės kalbos bei aptarnaudami klientus ne valstybine kalba; (v) ieÅ¡kovas yra galimai susijęs su Lietuvos Respublikai prieÅ¡iÅ¡ka organizacija „Jedinstvo“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieÅ¡kovo VÄ® „Oro navigacija“ dalykinę reputacijÄ ;

2) įpareigoti atsakovÄ DELFI, UAB per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti straipsnį „R. B.. Incidentas su meÅ¡kiukais rodo, kad nesaugome savo sienų“ iÅ¡ atsakovo DELFI, UAB internete svetainės www.delfi.lt;

3) įpareigoti atsakovÄ paneigti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , vieÅ¡ai paskelbiant atitinkamo turinio tekstÄ ;

4) Priteisti iÅ¡ atsakovo DELFI, UAB ieÅ¡kovo VÄ® „Oro navigacija“ naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ;

5) Priteisti iš atsakovo DELFI, UAB ieškovo VĮ „Oro navigacija“ naudai 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) paskirti atsakovui DELFI, UAB l 000 Lt baudÄ už kiekvienÄ ieÅ¡kovui VÄ® „Oro navigacija“ palankaus teismo sprendimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dienÄ iÅ¡ieÅ¡kant baudÄ ieÅ¡kovo naudai;

7) priteisti iÅ¡ atsakovo DELFI, UAB ieÅ¡kovo VÄ® „Oro navigacija“ naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. interneto svetainėje www.delfi.lt buvo iÅ¡spausdintas straipsnis pavadinimu „R. B.. Incidentas su meÅ¡kiukais rodo, kad nesaugome savo sienų“, kuriame, be kita ko, iÅ¡spausdintas toks tekstas: „Oro eismo vadybos direktorius S. S. į jokias kalbas nesileido. IÅ¡ pradžių net pasirodė, jog jis ne visai supranta lietuviÅ¡kai užduodamÄ klausimÄ â€œ;

„Pasižvalgiau po įmonės darbuotojų sÄ raÅ¡Ä , ir jis man labai priminė sovietmečių veikusiÄ Vilniaus universiteto karinę katedrÄ , kurio virÅ¡ininkas bÅ«davo bÅ«tinai lietuvis, o toliau... patys suprantate. Pasidomėjęs iÅ¡ aviatorių sužinojau, kad toje valstybės įmonėje praktiÅ¡kai veikia dvikalbystė, ir su kai kuriais darbuotojais verčiau kalbėti rusiÅ¡kai, jeigu nori daugiau dėmesio“; „Tačiau kaip neprisiminsi, jog kovų už Nepriklausomybę laikais 1990 – 1991 m. vienas pagrindinių prokremliÅ¡kos organizacijos „Jedinstvo“ bastionų buvo Vilniaus oro uostas RodÅ«nios pl. 2, kur Å¡iandien registruota Å¡i įdomi Lietuvos dangų stebinti įmonė, su kuria NATO Å¡alies KOP nesusikalbėjo incidento atveju“.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo paskleista informacija yra laikytina ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ pažeidžiančia informacija, sÄ lygojusiÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui. Nurodė, jog faktinių aplinkybių kontekste egzistuoja sÄ lygų, bÅ«tinų juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo faktui konstatuoti, visetas: paskleista informacija atitinka žinios sampratÄ ; paskleistos žinios yra apie juridinį asmenį; paskleistos žinios neatitinka tikrovės; paskleistos žinios pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputacijÄ .

Pasisakydamas dėl kiekvienos sÄ lygos atskirai, ieÅ¡kovas nurodė: pirma, nurodytu tekstu atsakovas vieÅ¡ai paskelbė informacijÄ apie besÄ lygiÅ¡kai konstatuojamus faktus, kurie reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip vieÅ¡ai visiems subjektams paskelbtÄ Å¾iniÄ , kad: ieÅ¡kovo darbuotojai yra nekompetentingi ir nemoka valstybinės kalbos; VÄ® „Oro navigacija“ praktiÅ¡kai veikia dvikalbystė; kai kurie ieÅ¡kovo darbuotojai diferencijuoja trečiuosius asmenis į kalbančius lietuviÅ¡kai ir rusiÅ¡kai, ir Å¡iuo pagrindu ignoruoja lietuviÅ¡kai kalbančiuosius trečiuosius neva (prieÅ¡ingai, nei kalbantiems rusiÅ¡kai asmenims) suteikdami jiems nekokybiÅ¡kas paslaugas ar informacijÄ ; ieÅ¡kovo darbuotojai pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymÄ nemokėdami valstybinės kalbos bei aptarnaudami klientus ne valstybine kalba; ieÅ¡kovas yra galimai susijęs su Lietuvos Respublikai prieÅ¡iÅ¡ka organizacija „Jedinstvo“.

Nurodė, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia faktas, kad paskelbtos informacijos lingvistinės konstrukcijos yra vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuojamojo pobÅ«džio. Ginčo skelbime yra naudojamas esamasis laikas, sakinių konstrukcijos yra vienareikÅ¡mės, konstatuojamojo pobÅ«džio ir leidžiančios suprasti, kad skelbiama informacija nėra jokio pobÅ«džio abejoti. Taip pat nurodė, jog vertinant, ar aukščiau nurodyta paskelbta informacija yra žinia, nepaprastai svarbu yra įvertinti atsakovo internete svetainės lankytojų pozicijÄ ir vertinimus, kurie apskleistÄ paskelbtÄ informacijÄ traktavo kaip žiniÄ , t. y. neginčijamÄ tiesÄ , kuriÄ jie priėmė ir vadovavosi suformuodami savo pozicijÄ .

Antra, ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, paskleistos žinios buvo susijusios su juo. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ai paskelbti ginčo teiginiai yra apie juridinį asmenį. Trečia, prieÅ¡ingai nei yra skelbiama straipsnyje, visi ieÅ¡kovo darbuotojai puikiai moka lietuvių, t. y. valstybinę kalbÄ ; VÄ® „Oro navigacija“ griežtai laikomasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatų; ieÅ¡kovo darbuotojai nediferencijuoja trečiuosius asmenis į kalbančius lietuviÅ¡kai ir rusiÅ¡kai, neignoruoja lietuviÅ¡kai kalbančių asmenų bei nesudaro rusiÅ¡kai kalbantiems asmenims jokių privilegijų ir teikia visiems asmenims analogiÅ¡kos kokybės profesionalias paslaugas bei informacijÄ ; ieÅ¡kovas nėra galimai susijęs su organizacija „Jedinstvo“.

Nurodė, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytÄ Å¾iniÄ . Ketvirta, ieÅ¡kovas yra vienintelė Lietuvoje įmonė, teikianti oro eismo paslaugas orlaiviams, įmonė aktyviai dalyvauja tarptautinėse ir Å¡alies civilinės (ir ne tik) aviacijos plėtros programose. Akivaizdu, kad gera dalykinė reputacija daro žymų poveikį įmonės įvaizdžiui. Atsakovo paskleista žinia vienareikÅ¡miÅ¡kai vaizduoja ieÅ¡kovÄ neigiamu aspektu ir formuoja neigiamÄ Lietuvos piliečių požiÅ«rį į jį nors ieÅ¡kovas yra plačiai Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse bei tarptautinėse organizacijose žinoma, viena svarbiausių Lietuvos Respublikai, ypač jos saugumui, valstybės įmonių, puoselėjančių aukÅ¡tus moralės, paslaugų kokybės ir patikimumo standartus.

Paskelbus nurodytas žinias buvo sumenkintas ieÅ¡kovo vardas, jo personalo kvalifikacija, darbo ir paslaugų kokybė, suformuota neigiama Lietuvos Respublikos piliečių pozicija ieÅ¡kovo atžvilgiu apkaltinant jį pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymÄ , diferencijuojant piliečius, susiejant jį su Lietuvos Respublikai prieÅ¡iÅ¡ka organizacija.Atsakovas DELFI, UAB atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad publikacija „R. B..

Incidentas su meÅ¡kiukais rodo, kad nesaugome savo sienų“ buvo paskelbta portale DELFI, rubrikoje „Nuomonių ringas“. Taigi pagrindinė publikacijos paskirtis yra perteikti autoriaus nuomonę. IeÅ¡kovas labai suabsoliutina savo dalykinę reputacijÄ ir reikalauja besÄ lygiÅ¡ko jos gynimo, tačiau tai neatitinka Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. VÄ® „Oro navigacija“ yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, todėl jis nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo.

VieÅ¡ojo asmens kritika, kad ir kokia griežta ir kandi ji bÅ«tų, yra leistina, dėl to vieÅ¡asis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamÄ kritikÄ (nors ir nevisiÅ¡kai tiksliÄ ), kuri privataus asmens aspektu galėtų bÅ«ti vertinama kaip garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) pažeidimas. Å iuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – asmens garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) bei saviraiÅ¡kos laisvės – kolizijÄ , pirmenybė teiktina pastarajam.

Žurnalistų etikos inspektorės 2013 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. SPR-1, pareiÅ¡kėjo VÄ® „Oro navigacija“ skundas dėl publikacijoje „R. B.. Incidentas su meÅ¡kiukais rodo, kad nesaugome savo sienų“ paskelbtos informacijos, pripažintas nepagrįstu. Atsakovas, pasisakydamas dėl pirmojo ieÅ¡kovo ginčijamo, nurodė, jog publikacijos autorius uždavęs konkretų klausimÄ ir negavęs į jį konkretaus atsakymo, suabejojo, ar klausimas buvo gerai suprastas. Tai, kad jam iÅ¡ pradžių pasirodė, jog paÅ¡nekovas ne visai suprato klausimÄ , yra autoriaus vykusio pokalbio vertinimas.

Pažymėjo, jog jokie duomenys, kad ieškovo darbuotojai, įskaitant S. S., yra nekompetentingi ir nemoka valstybinės kalbos, nebuvo paskelbti. Atsakovas, pasisakydamas dėl antrojo ieškovo ginčijamo teiginio, nurodė, jog ieškovas neginčija teiginio apie ieškovo darbuotojų tautinę sudėtį. Natūralu, kad rusakalbiai ieškovo darbuotojai tarpusavyje bendrauja rusų kalba. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kažkokie ieškovo darbuotojai nemoka valstybinės lietuvių kalbos. Atsakovas neskelbė duomenų, jog ieškovo darbuotojai nemoka valstybinės kalbos.

Pasisakydamas dėl trečiojo ieÅ¡kovo ginčijamo teiginio, atsakovas nurodė, jog straipsnyje tik paminėta apie „Jedinstvo“ veiklÄ Vilniaus oro uoste 1990-1991 m. Å iÄ informacijÄ patvirtina įvairÅ«s Å¡altiniai, todėl visiÅ¡kai atitinka tikrovę. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo dalykinė reputacija nenukentėjo. IeÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų, kad „jo geras vardas diskredituotas kitų subjektų ir partnerių atžvilgiu“, kad „pasikeitęs požiÅ«ris neabejotinai įtakos bei jau dabar realiai įtakoja ieÅ¡kovo tolesnės veiklos sėkmę“, nors Å¡ių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka bÅ«tent ieÅ¡kovui.

Atsakovo įsitikinimu, jokių tikrovės neatitinkančių duomenų ginčo publikacijoje nebuvo paskelbta. IeÅ¡kovo suformuluotas paneigimas yra paremtas subjektyvia ir labai nutolusia nuo jo ginčijamu teiginiu prasmės interpretacija, t. y. paneigime reikalaujama paneigti informacijÄ , kuri net nebuvo paskelbta. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priimdamas sprendimÄ , teismas nustatė, jog ginčas kilo dėl atsakovo valdomame tinklalapyje (www.delfi.lt) paskelbtos informacijos teisėtumo. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo vertinimu, jog atsakovas vieÅ¡ai paskelbė informacijÄ apie besÄ lygiÅ¡kai konstatuojamus faktus, kurie reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip vieÅ¡ai visiems subjektams paskelbtÄ Å¾iniÄ , kad: ieÅ¡kovo darbuotojai yra nekompetentingi ir nemoka valstybinės kalbos; VÄ® „Oro navigacija“ praktiÅ¡kai veikia dvikalbystė; kai kurie ieÅ¡kovo darbuotojai diferencijuoja trečiuosius asmenis į kalbančius lietuviÅ¡kai ir rusiÅ¡kai, ir Å¡iuo pagrindu ignoruoja lietuviÅ¡kai kalbančiuosius trečiuosius neva (prieÅ¡ingai, nei kalbantiems rusiÅ¡kai asmenims) suteikdami jiems nekokybiÅ¡kas paslaugas ar informacijÄ ; ieÅ¡kovo darbuotojai pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymÄ nemokėdami valstybinės kalbos bei aptarnaudami klientus ne valstybine kalba; ieÅ¡kovas yra galimai susijęs su Lietuvos Respublikai prieÅ¡iÅ¡ka organizacija „Jedinstvo“ ir nurodė, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas, norėdamas gauti informacijos apie incidentÄ , įvykusį 2012 m. liepos 4 d., kreipėsi į Oro eismo vadybos direktorių S. S. ir negavęs atsakymo į klausimÄ , pateikė savo subjektyvų požiÅ«rį (nuomonę) į vykusį pokalbį.

Å iuo atveju, teismas netaikė tiesos kriterijaus, kadangi ji perteikta tokiu bÅ«du, kad jos teisingumas susietas su jÄ paskleidusio asmens subjektyviu vertinimu ar supratimu. Atsižvelgiant tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad straipsnyje pavartoti žodžiai ir jų junginiai, pagal savo lingvistinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , atitinka nuomonės sampratÄ . Teismas, straipsnio 2 pastraipoje pareikÅ¡tuose teiginiuose įžvelgė konstatavimo požymių, tačiau pažymėjo, jog to nepakanka juos pripažinti faktų konstatavimu, kadangi straipsnio autorius pateikė subjektyviÄ nuomonę, susiformavusiÄ Ä¯vertinus prieinamų informacijos Å¡altinių suteiktÄ informacijÄ , ko pasėkoje konstatavo, jog ir Å¡i informacija atitinka nuomonės apibrėžimÄ .

Be to, pažymėjo, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas yra vieÅ¡asis asmuo, kuris nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo. Teismas taip pat nurodė, jog iÅ¡ straipsnio 3 pastraipoje dėstomų ir ginčijamų teiginių visumos, neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjas siekė susieti prosovietinę organizacijÄ â€žJedinstvo“ su ieÅ¡kovu, sÄ moningai pažeminti, sumenkinti ieÅ¡kovÄ ar pakenkti jo dalykinei reputacijai. Teismo vertinimu, vieÅ¡osios informacijos rengėjo raÅ¡ymo stilius ir iÅ¡raiÅ¡kos priemonės – hiperbolizavimas, skirtos sudaryti didesnį įspÅ«dį skaitytojui, labiau jį sudominti, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aktualiÄ oro erdvės ir sienos apsaugos priežiÅ«ros problemÄ , 2012 m. liepos 4 d.

įvykusio incidento kontekste, paskatinti vieÅ¡Ä diskusijÄ . Papildomai teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo pateikta aptariamo straipsnio komentatorių iÅ¡trauka nelaikytina patikimu įrodymu, kurios pagrindu teismas galėtų daryti iÅ¡vadas, kadangi įrodymais negali bÅ«ti duomenys, kurių kilmė ar Å¡altinis nežinomi. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl paskelbtos publikacijos ir joje pateiktos nuomonės ieÅ¡kovo dalykinė reputacija realiai (žymiai) nukentėjo, buvo sumenkinta, pasikeitė ieÅ¡kovo veiklos, rezultatų vertinimas ar požiÅ«ris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, jog nuomonę pateikęs asmuo yra nesÄ Å¾iningas ir kaltas dėl jų skleidimo ir pan.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas VÄ® „Oro navigacija“ pateikė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo paskleistus duomenis pripažino ne žinia, o nuomone. Apelianto įsitikinimu, priimdamas tokį sprendimÄ teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kriterijus, atribojančius žinios ir nuomonės sampratÄ .

Nustačius, kad paskelbtas tekstas yra konstatuojamojo pobÅ«džio ir kad vieÅ¡osios informacijos skleidėjas negali pagrįsti paskleistos informacijos fakto objektyviais įrodymais, paskleista informacija yra pripažintina tikrovės neatitinkančia informacija. Apelianto nuomone, atsakovo paskleista informacija yra konstatuojamojo pobÅ«džio, ko pasėkoje turėtų bÅ«ti pripažinta žinia, o byloje esanti medžiaga tik patvirtina, kad atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų jo paskleistÄ informacijÄ , netgi įrodymų, kad atsakovas iÅ¡ tikrųjų bendravo su ginčo straipsnyje nurodytais aviatoriais.

Pažymi, jog tekste yra aiÅ¡kiai nurodoma, kad skelbiama informacija yra patikrinta ir ja nėra pagrindo abejoti, kas yra laikoma faktu, o vertinant straipsnį, toje dalyje, kiek ji susijusi su apeliantu, yra bÅ«tina turėti mintyje, kad jis yra sukonstruotas tokiu bÅ«du, kad skaitytojas yra informuojamas, jog autorius atliko jo skelbiamų duomenų patikrinimo tyrimÄ ir dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo jais abejoti. Ginčo kontekste bÅ«tina įvertinti ir tai, kad pačiame ginčo straipsnyje yra aptariama galima problema, kad dėl straipsnyje nurodyto įvykio valstybės institucijos neatliko tinkamo veiksmų koordinavimo ir galimai dėl to valstybinę sienÄ kirtęs Å¡vedų lėktuvas nebuvo laiku pastebėtas.

Tai yra pagrindinė straipsnio tema ir mintis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas nurodė, kad apeliantas yra valstybės įmonė. Å is apelianto teisinis statusas sÄ lygoja, jog apeliantas ir jo darbuotojai privalo laikytis ir nepažeisti teisės aktų, kurie yra taikytini iÅ¡skirtinai apeliantui kaip valstybės įmonei bei puoselėti Lietuvos Respublikos vertybes ir valstybingumo pagrindus - Å¡iuo atžvilgiu apeliantui yra keliami ypatingai aukÅ¡ti reikalavimai. Dėl Å¡ios priežasties apelianto atžvilgiu paskelbta informacija, yra pripažintina iÅ¡skirtinai skaudžia ir darančia ypatingai neigiamÄ Ä¯takÄ apelianto, o taip pat ir Valstybės reputacijai, jo darbuotojams bei veiklos principams.

Nurodyta sÄ lygoja, kad aptarto pobÅ«džio informacijos skelbimas negali bÅ«ti pateisinamas apelianto, kaip vieÅ¡o juridinio asmens, teisiniu statusu - toks traktavimas suteikia nepagrįsti daug teisių vieÅ¡osios informacijos skleidėjams piktnaudžiauti galimybe skleisti informacijÄ ir apriboti tokių subjektų kaip apeliantas teisines gynybos ribas, kas yra nepateisinama ir prieÅ¡tarauja teisinės valstybės principui. Be to, atsakovui, publikacijoje pateikus nuorodas į organizacijÄ â€žJedinstvo" apeliantas buvo sugretintas su nusikalstama organizacija.

Todėl atsakovas, paskleidęs tokio pobÅ«džio informacijÄ ir neįrodęs jos tikrumo, yra laikytinas paskleidusiu apelianto dalykinę reputacijÄ pažeidžiančiÄ informacijÄ . Apelianto nuomone, ginčo straipsnyje paskelbta informacija yra per se įžeidžianti. Atsižvelgiant į tai bylos kontekste turėtų bÅ«ti taikomas principas res ipsa loÄ uitur ir pripažįstama, kad paskleistos informacijos dalykinę reputacijÄ pažeidžiančio pobÅ«džio net nereikia įrodinėti.Atsakovas DELFI, UAB atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o skundÄ atmesti.

Nurodo, kad apeliantas tendencingai ir klaidinančiai nurodo pirmÄ ginčijamÄ teksto pastraipÄ , be to, iki Å¡io momento dėl apelianto reikalavimų jau priimti trys sprendimai, kuriais apelianto argumentacijÄ buvo atmesta, kaip nepagrįstÄ . Å iuo atveju, apeliantas suformulavo iÅ¡vadÄ , kad jeigu paskelbtas tekstas yra konstatuojamojo pobÅ«džio, tai jis pripažintinas žinia, tačiau tokia apelianto iÅ¡vada yra pernelyg supaprastinta ir ne visiÅ¡kai atspindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . Žinios samprata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip plečiamai, kaip to pageidauja apeliantas.

Apeliaciniame skunde ignoruojama itin reikÅ¡minga aplinkybė, kad ginčo publikacija „R. B.. Incidentas su meÅ¡kiukais rodo, kad nesaugome savo sienų" buvo paskelbta portale DELFI rubrikoje „Nuomonių ringas". Å iÄ esminę aplinkybę pabrėžia ir publikacijos pavadinimas, kuriame nurodytas publikacijos autorius. Taigi pagrindinė publikacijos paskirtis yra perteikti autoriaus nuomonę. Kaip matyti iÅ¡ apelianto „Reikalavimo paneigti paskelbtus duomenis", ieÅ¡kinio ir ypačapeliacinio skundo, apeliantas labai suabsoliutina savo dalykinę reputacijÄ ir reikalaujabesÄ lygiÅ¡ko jos gynimo, tačiau tai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LietuvosAukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Be to, atsakovas nurodo, kad apeliantas klaidingai teigia, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, kadangi byloje nekilo ginčas, kad trečiasis asmuo R. B. skambino apelianto darbuotojui S. S. ir koks buvo tarp jų įvykusio telefoninio pokalbio turinys. Taigi Å¡ių aplinkybių įrodinėti papildomai nebuvo poreikio. Atsakovas taip pat nurodo, kad pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad „Teismas turi analizuoti visa straipsnio ar kalbos kontekstÄ , o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis", apeliantas apeliaciniame skunde pateikia vienpusiÅ¡kÄ ir itin tendencingÄ daugiausia sakinių dalių analizę, labai iÅ¡kraipydamas paskelbtos informacijos esmę.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog Å¡iuo atveju straipsnio autorius pateikė subjektyviÄ nuomonę, susiformavusiÄ Ä¯vertinus prieinamų informacijos Å¡altinių suteiktÄ informacijÄ . Be to, nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo geras vardas diskredituotas kitų subjektų ir partnerių atžvilgiu, kad pasikeitęs požiÅ«ris neabejotinai įtakos bei jau dabar realiai įtakoja ieÅ¡kovo tolesnės veiklos sėkmę. Savo dalykinės reputacijos tariamÄ pažeidimÄ apeliantas sieja tik su aplinkybe, kad buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, tačiau su tokia apelianto pozicija atsakovas nesutinka.

Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas,  priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl sprendimas nekeistinas.Juridinio asmens teisės į dalykinę reputacijÄ apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalies normoje – pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas.

Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotÄ teisę į dalykinės reputacijos apsaugÄ nuo jį žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti. ReputacijÄ bloginanti informacija gali bÅ«ti skleidžiama, jeigu savo pobÅ«džiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali bÅ«ti kritikuojamas, jeigu tai daroma sÄ Å¾iningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčiÄ pažeisti juridinio asmens veiklÄ ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi bÅ«ti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugÄ pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi bÅ«ti nustatyta, kad subjektyvaus pobÅ«džio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvÅ«s; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesÄ Å¾iningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Pagal teismų praktikÄ juridinio asmens reputacija ginama ne tik nuo jÄ Å¾eminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesÄ Å¾iningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiÅ¡kos bÅ«dui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo požiÅ«riu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui, todėl tampa aktualus jų atskyrimo klausimas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiÅ«ris, turi bÅ«ti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas.

Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiÅ«rio iÅ¡reiÅ¡kimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. EŽTT požiÅ«riu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei)), bÅ«tina atsižvelgti į visÄ bylos aplinkybių kontekstÄ : teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formÄ ir bÅ«dÄ , ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiÅ¡kimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai bÅ«dingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobÅ«džio straipsnyje ir kt.

Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali bÅ«ti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trÅ«kti faktinio pagrindo. Dalyvaudamas vieÅ¡oje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų bÅ«ti neiÅ¡vengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje. TokiÄ EŽTT pozicijÄ atitinka nacionalinių teismų praktikoje suformuluoti apie asmenį paskleistos reputacijÄ Å¾eminančios informacijos kvalifikavimo kriterijai.

Minėta, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai.

Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriÅ¡ki, ar jais tik iÅ¡keliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualiÄ problemÄ , pareiÅ¡kiamas autoriaus susirÅ«pinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iÅ¡ to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai iÅ¡dėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamÄ ja forma, tai gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktus, žinias ar informacijÄ , o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013).Vertinant, ar pareikÅ¡ti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktÄ apibÅ«dinanti nuomonė, iÅ¡reiÅ¡kianti požiÅ«rį į faktÄ , turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡kus.

Jeigu faktas yra pakankamai aiÅ¡kus, kad nesÄ Å¾ininga bÅ«tų jį traktuoti kitaip, tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų bÅ«ti pripažinti nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kus, o gali bÅ«ti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali bÅ«ti vertinama kaip asmeniui palanki ar nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1349/2002; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

 Teisėjų kolegijos vertinimu, 2012 m. rugpjūčio 20 d. interneto svetainėje www.delfi.lt  iÅ¡spausdintame straipsnyje pavadinimu „R. B.. Incidentas su meÅ¡kiukais rodo, kad nesaugome savo sienų“, esantis tekstas: „Oro eismo vadybos direktorius S. S. į jokias kalbas nesileido. IÅ¡ pradžių net pasirodė, jog jis ne visai supranta lietuviÅ¡kai užduodamÄ klausimÄ â€œ; „Pasižvalgiau po įmonės darbuotojų sÄ raÅ¡Ä , ir jis man labai priminė sovietmečių veikusiÄ Vilniaus universiteto karinę katedrÄ , kurio virÅ¡ininkas bÅ«davo bÅ«tinai lietuvis, o toliau... patys suprantate.

Pasidomėjęs iš aviatorių sužinojau, kad toje valstybės įmonėje praktiškai veikia dvikalbystė, ir su kai kuriais darbuotojais verčiau kalbėti rusiškai, jeigu nori daugiau dėmesio“; „Tačiau kaip neprisiminsi, jog kovų už Nepriklausomybę laikais 1990 – 1991 m. vienas pagrindinių prokremliškos organizacijos „Jedinstvo“ bastionų buvo Vilniaus oro uostas Rodūnios pl. 2, kur šiandien registruota ši įdomi Lietuvos dangų stebinti įmonė, su kuria NATO šalies KOP nesusikalbėjo incidento atveju“ – laikytini trečiojo asmens nuomone, jo subjektyviu požiūriu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡sakyti jo teiginiai, kurie kolegijos įvertinti kaip nuomonė, yra subjektyvus požiÅ«ris į atsakovÄ kaip vieÅ¡Ä asmenį, t.y. trečiojo asmens įspÅ«dis dėl atsakovo valdybos direktoriaus vadovo S. S. reakcijos ir paaiÅ¡kinimo trečiajam asmeniui į užduotÄ klausimÄ â€žar dingęs virÅ¡ valandos mėgėjų Å¡vedų lėktuvėlis nėra ženklas apie galimÄ avarijÄ â€œ. Pirmos instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo ir nurodė kokie žodžių junginiai, sakinio konstrukcijos ypatumai, viso straipsnio kontekstas, publikacijos patalpinimo vieta leidžia spręsti, kad tai yra ne trečiojo asmens pateikiami faktai, siekiant paskelbti žiniÄ , o iÅ¡sakyta jo nuomonė.

Su Å¡iais vertinimais teisėjų kolegija sutinka, todėl jų neatkartoja.Bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija nenustatė, kad nuomonę atsakovas iÅ¡sakė turėdamas tikslÄ Ä¯Å¾eisti ieÅ¡kovÄ , jį pažeminti ar sumenkinti, kadangi jokių įžeidžiančių ar žeminančių teiginių ieÅ¡kovo atžvilgiu atsakovas neiÅ¡sakė. PrieÅ¡ingai, iÅ¡sakydamas savo nuomonę, savo abejones, atsakovas siekė diskutuoti su visuomene dėl tam tikro vietos įvykusiame incidente su Å¡vedų mėgėjų lėktuvėliu, tačiau ja nesiekta sumenkinti ieÅ¡kovo, kaip juridinio subjekto dalykinių savybių, patikimumo. Pažymėtina tai, kad dėl praÅ¡omo paneigti teksto ir jame nurodytų tam tikrų faktų neatitikimo tikrovei ginčo tarp Å¡alių nėra ir ieÅ¡kovas nepraÅ¡o tam tikrų nurodytų aplinkybių paneigti kaip neatitinkančių tikrovės. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teksto autorius straipsnyje padaręs iÅ¡vadÄ , kad atsakovo darbuotojai susiję su organizacija „Jedinsto“, nes jie yra rusai, kadangi tokių teiginių straipsnyje ar atskiruose jo sakiniuose nėra, tai yra tik paties atsakovo iÅ¡vedžiojimai, o ne trečiojo asmens teiginiai.  Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiÅ¡kos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumÄ , taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius:

į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Asmeniui, bÅ«tina įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiÅ«ris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų, teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiÅ¡kos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumÄ , taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius:

į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡sakyta pozicija, kad ir Å¡iuo aspektu bÅ«tina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputacijÄ , individualias savybes ir jo veiklos pobÅ«dį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neiÅ¡siskirianti poveikio vieÅ¡ajam interesui požiÅ«riu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiÅ«ris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputacijÄ gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieÅ¡taringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra pakankamų įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad visuomenė turėjo pagrindÄ vertinti straipsnį ar tam tikras jo dalis įvertinti kaip žiniÄ ar nuomonę, kuri žemina ieÅ¡kovo kaip juridinio asmens dalykinę reputacijÄ ir to pasėkoje atsakovui bÅ«tų sukeliamos neigiamos pasekmės, tai bÅ«tų traktuojama kaip Konstitucijos laiduojamos asmens teisės turėti savo įsitikinimus, juos laisvai reikÅ¡ti, gauti ir skleisti informacijÄ nepagrįstu ribojimu, kas prieÅ¡tarautų demokratinės visuomenės principams.

Å iuo atveju, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – juridinio asmens dalykinės reputacijos bei saviraiÅ¡kos laisvės – kolizijÄ , pirmenybė teiktina pastarajam. IeÅ¡kovo nurodyti keli straipsnio komentarai: „dainuoti geriau viena iÅ¡ kalbų, kuria kalbama „Oro navigacijoje“; „Autorius turbÅ«t nori, kad LietuvÄ saugotų ir Baltarusijos be Rusijos oro erdvę? Nu tik taip suprantu“; „... kitka labai keista, kad n KOP saugo redve, o kažkokia neaiÅ¡ki istaiga su nemokančiais normaliai kalbeti valstybine kalba, tikrai keista“ (kalba netaisyta), taip pat nerodo, jog straipsnis buvo suprastas visuomenės taip, kaip nurodo ieÅ¡kovas.Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačius, jog atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius ir ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ pažeidžiančius duomenis, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei nei turtinės, nei neturtinės žalos pavidalu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, teisingai nustatė turinčias bylai reikÅ¡mės aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Å alys nėra pateikusios įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl iÅ¡ apelianto tokių iÅ¡laidų priteisti nėra pagrindo (CPK 98 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                                           Romualda Janovičienė                                                                                                      Rita Kisielienė                                                                                                         Alma Urbanavičienė