Legislator Case Law & Legislation
ffa87de1-b49c-4be7-bead-ae774a65d15f AI generated

ffa87de1-b49c-4be7-bead-ae774a65d15f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ffa87de1-b49c-4be7-bead-ae774a65d15f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(V. K.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovams S. M., uždarajai akcinei bendrovei „Jamaksas“, S. J., I. C., D. J. dėl piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – notarė D. R., notarė J. P. ir notarė I. M. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė: 1.1. pripažinti nesudaryta S. M. ir V.

Legislator headnote

AI generated

ffa87de1-b49c-4be7-bead-ae774a65d15f · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovas 2017 m. birželio 21 d. V. K. įgaliojimÄ buvo grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui, todėl 2018 m. spalio 25 d. S. M. nebuvo ieÅ¡kovo įgaliotinis ir neturėjo įgalinimų ieÅ¡kovo vardu sudaryti 2018 m. spalio 25 d. rankpinigių sutarties su I. C. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as parodo, kad I. C. 2018 m. spalio 25 d. net nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas, be to, 2018 m. spalio 25 d. Å¡is butas buvo areÅ¡tuotas. I. C. be teisėto pagrindo iÅ¡ S. M. pinigus gavo, todėl I. C. ir S. M. pareiga dėl pinigų V. K. grÄ Å¾inimo yra solidari.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-234-553/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00191-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.8; 2.1.2.6; 2.2.3.1.2; 2.6.1.3.1; 2.6.10.5.1; 2.6.22 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

K. (V. K.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovams S. M., uždarajai akcinei bendrovei „Jamaksas“, S. J., I. C., D. J. dėl piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – notarė D. R., notarė J. P. ir notarė I. M. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė: 1.1. pripažinti nesudaryta S. M. ir V.

K. 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Eur, o jeigu Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas bÅ«tų atmestas – pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento S. M. ir V. K. 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Eur; 1.2. V. K. ir S. J. sudarytÄ 2017 m. lapkričio 3 d. buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo–pardavimo sutartį, 2018 m. kovo 14 d. buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ S. J. ir D.

J., pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, grÄ Å¾inti V. K., įregistruojant V. K. vardu, tuo atveju jeigu Å¡ie ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų atmesti – iÅ¡ S. M. ir S. J. solidariai V. K. priteisti 50 000 Eur; 1.3. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento V. K. ir I. C. 2018 m. spalio 25 d. sudarytÄ rankpinigių sutartį ir iÅ¡ S. M. bei I. C. solidariai V. K. priteisti 5 000 Eur; 1.4. iÅ¡ S. M. ir UAB „Jamaksas“ solidariai V.

K. priteisti 11 560 Eur; 1.5. iÅ¡ S. M. ir S. J. solidariai V. K. priteisti 105 785 Eur; 1.6. iÅ¡ atsakovų V. K. priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovas S. M. pagal iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ disponavo ieÅ¡kovo V. K. turtu, kartu su S. J. tvarkė ieÅ¡kovo reikalus ir iÅ¡ esmės vykdė jo turto administravimÄ , todėl neturėjo teisės sujungti ar sumaiÅ¡yti administruojamo turto su savo turtu, negalėjo jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti, privalėjo ginti V. K. interesus, neveikti prieÅ¡ atstovaujamÄ jį, vengti interesų konflikto. Atsakovas S. M. negrÄ Å¾ino V. K. iÅ¡ jo gauto turto, neperdavė V. K. visko, kÄ vykdydamas pavedimÄ atstovas gavo iÅ¡ trečiųjų asmenų, todėl S. M. yra V. K. skolininkas.

3. S. M. 2017 m. lapkričio 3 d. pagal Klaipėdos m. 15-ojo notaro biure V. K. 2017 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ (notarinio registro Nr. 10278) sudarė sutartį dėl V. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimo S. J. S. J. yra atsakovo S. M. sesuo, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.134 straipsnio 1 dalį S. M. negalėjo sudaryti su S. J. buto pirkimo–pardavimo sutarties, Å¡i pirkimo–pardavimo sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl CK 2.134 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Buto rinkos vertė buvo 50 000 Eur, todėl 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis neatitiko V. K. tikrosios valios, pažeidė jo interesus, o pirkimo–pardavimo sutartis buvo nenaudinga ir nereikalinga.

4. S. J. už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, V. K. nesumokėjo, todėl S. M. pagal įgaliojimÄ nepagrįstai patvirtino 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkto sÄ lygÄ , kad yra tinkamai atsiskaityta už daiktÄ . Buto pirkimo–pardavimo 2017 m. lapkričio 3 d. sutartis buvo sudaryta S. M. piktavaliÅ¡kai susitarus su S. J., todėl turėtų bÅ«ti pripažinta niekine ir negaliojančia. Be to, sudarant buto pirkimo–pardavimo sutartį buvo pažeisti ne tik V. K. interesai, bet ir vieÅ¡ieji interesai, nes kyla abejonių, ar nekilnojamo turto perleidimas nesusijęs su neteisėtu lėšų legalizavimu ar teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo prevencijÄ , pažeidimais, todėl Å¡i sutartis turėtų bÅ«ti vertinama kaip absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis).

5. Buto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia, turėtų bÅ«ti paÅ¡alintos Å¡ia sutartimi sukurtos teisinės pasekmės – 2018 m. kovo 14 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp S. J. ir D. J., pripažinta negaliojančia ir iÅ¡spręstas klausimas dėl buto grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui. D. J. nesiaiÅ¡kino, ar S. J. yra teisėta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, valdytoja, butÄ Ä¯sigijo už mažesnę nei rinkos kaina, todėl D. J. nėra sÄ Å¾ininga buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įgyjėja ir butas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui V. K.

6. Atsakovų S. M. ir S. J. prievolė ieÅ¡kovui kompensuoti turto praradimÄ yra solidari, nes ieÅ¡kovas butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prarado dėl bendrų, nesÄ Å¾iningų, neteisėtų ir suderintų atsakovų S. M. ir S. J. veiksmų, nusavinant ieÅ¡kovo V. K. nekilnojamÄ turtÄ .

7. Atsakovas S. M. neteisėtai į UAB „Jamaksas“ banko sÄ skaitÄ pervedė V. K. pinigines lėšas, o UAB „Jamaksas“ be teisėto pagrindo Å¡ias pinigines lėšas gavo, todėl atsakovų UAB „Jamaksas“ ir S. M. pareiga dėl pinigų ieÅ¡kovui V. K. grÄ Å¾inimo yra solidari.

8. V. K. iÅ¡ S. M. 20 000 Eur pagal paskolos sutartį negavo. V. K. 2017 m. birželio 21 d. atsakovui S. M. buvo iÅ¡davęs įgaliojimÄ atstovauti ieÅ¡kovÄ , todėl atsakovas su ieÅ¡kovu negalėjo sudaryti sandorių. 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartis, jeigu ji apskritai buvo sudaryta, turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl CK 2.134 straipsnio 1 dalies pažeidimo. 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartis S. M. neturėjo akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, Å¡ia sutartimi pažeidžiami ne tik V. K. interesai, bet ir vieÅ¡ieji interesai, nes kyla tam tikrų abejonių, ar 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties sudarymas nesusijęs su neteisėtu lėšų legalizavimu ar teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo prevencijÄ , pažeidimais, todėl Å¡i sutartis turėtų bÅ«ti vertinama kaip absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis).

9. Atsakovas 2017 m. birželio 21 d. V. K. įgaliojimÄ buvo grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui, todėl 2018 m. spalio 25 d. S. M. nebuvo ieÅ¡kovo įgaliotinis ir neturėjo įgalinimų ieÅ¡kovo vardu sudaryti 2018 m. spalio 25 d. rankpinigių sutarties su I. C. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as parodo, kad I. C. 2018 m. spalio 25 d. net nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas, be to, 2018 m. spalio 25 d. Å¡is butas buvo areÅ¡tuotas. I. C. be teisėto pagrindo iÅ¡ S. M. pinigus gavo, todėl I. C. ir S. M. pareiga dėl pinigų V. K. grÄ Å¾inimo yra solidari.

10. Atsakovas S. M. su ieÅ¡kinio dalimi nesutiko. Nurodė, kad vykdydamas V. K. įgaliojimÄ , iÅ¡duotÄ 2015 m. sausio 15 d., atsakovas jo vardu 2015 m. sausio 16 d. nupirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, mokėjo už Å¡io buto komunalinius patarnavimus, darė jame remontÄ . Å is butas V. K. praÅ¡ymu buvo nupirktas Å¡alia ilgametės V. K. sugyventinės J. V. buto. Kai V. K. susipyko su savo sugyventine ir nenorėjo ten gyventi, butas V. K. nurodymu 2017 m. lapkričio 3 d. buvo parduotas už 35 623 Eur.

PrieÅ¡ parduodant butÄ atsakovas padengė V. K. kredito likutį už šį butÄ â€“ 21 800 Eur, kad bÅ«tų panaikinta hipoteka. 11. 2017 m. birželio 20 d. V. K. buvo nupirktas kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už 42 000 Eur, tačiau ne jo, o S. M. vardu. Tuo metu, kai V. K. susipyko su savo sugyventine J. V., tarp jų buvo turtinių ginčų ir V. K. nenorėjo pirkti buto savo vardu. Be to, nepardavus jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jis neturėjo ir pakankamai lėšų naujam butui, sugadinta kredito istorija neleido jam gauti kito kredito, todėl buvo pasirinktas variantas pirkti jam butÄ kito asmens vardu, o iÅ¡sisprendus turtiniams V.

K. ginčams ir jam sukaupus lėšų naujo buto pirkimui – butÄ perraÅ¡yti jo vardu. V. K. Å¡iame bute gyveno, už komunalinius patarnavimus buvo mokama jo lėšomis. Kadangi buto pirkimo dienai turėtos V. K. lėšos buvo investuotos į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o jam reikėjo pinigų, tai pagal 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį jis iÅ¡ atsakovo pasiskolino 20 000 Eur, kurie vėliau iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos buvo grÄ Å¾inti atsakovui, tiek V. K. pačiam padarant pavedimus, tiek atsakovui nusiimant lėšas iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos pagal įgaliojimÄ , esant ieÅ¡kovo sutikimui.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo parduotas 2018 m. rugsėjo 18 d. už 40 500 Eur, nes V. K. buvo užliejęs butÄ ir jam reikėjo remonto.

12. Atsakovas padėjo ieÅ¡kovui kontroliuoti nevaldomÄ pinigų Å¡vaistymÄ , dėl to nuimdavo iÅ¡ jo sÄ skaitos pinigus, stengėsi jam duoti protingas sumas iÅ¡laidoms grynais ir tai ieÅ¡kovÄ tenkino, jis buvo laimingas ir dėkingas, kad jo pinigai kaupiasi. Kiek pinigų uždirbta, kiek paimta, kiek atiduota grynais, kiek kitur ieÅ¡kovo interesais iÅ¡leista, atsakovas su ieÅ¡kovu aptardavo ir susiskaičiuodavo kiekvienÄ kartÄ ieÅ¡kovui grįžus iÅ¡ reiso.

13. Paskutinį kartÄ balansas buvo suvestas 2018 m. vasarÄ ir abi Å¡alys sutiko, kad atsakovas yra sukaupęs apie 60 000 Eur V. K. lėšų (tikslÅ«s skaičiavimai liko pas V. K.). Nuo tada V. K. paprašė atsakovo daugiau neimti iÅ¡ jo sÄ skaitos pinigų, teigė, kad dabar pats sugebės tvarkytis, nors duoto įgaliojimo jis neatÅ¡aukė. Atsakovo teigimu, bÅ«tent dėl to, kad ieÅ¡kovas nesugebėjo tvarkyti pats savo finansų ir iÅ¡leido visus pinigus, jis priėmė sprendimÄ nepirkti nekilnojamo turto, o iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ grÄ Å¾inti sukauptas lėšas grynais pinigais.

14. IÅ¡ 157 968 Eur grÄ Å¾inus 103 736,57 Eur, atsakovas turėtų ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti 54 231,43 Eur. Å i suma mažintina 1 500 Eur, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nupirktas už 42 000 Eur, buvo parduotas už 40 500 Eur, t. y. patirtas 1 500 Eur nuostolis dėl ieÅ¡kovo kaltės - ieÅ¡kovas buvo užtvindęs butÄ , jam reikėjo remonto, todėl vertė krito.

15. Atsakovas sutiko, kad buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu jis administravo ieÅ¡kovo lėšas ir jo vardu sudarė sandorius, tačiau nesutiko su ieÅ¡kinio teiginiais, kad jis neteikė įgaliotojui ataskaitų ir neatsiskaitė už atliktus jo interesais veiksmus. RaÅ¡ytinio dokumento, įvardyto kaip veiklos ataskaita, nebuvimas nereiÅ¡kia, kad atstovaujamajam nebuvo atsiskaitoma. KiekvienÄ kartÄ ieÅ¡kovui grįžus iÅ¡ reiso, jis buvo informuojamas ir su juo buvo suderinama, kiek yra paimta lėšų, kur tos lėšos investuotos, kam, kokiu tikslu jos kaupiamos, kiek grįžo ieÅ¡kovui jo einamosioms reikmėms, kokie mokesčiai jo lėšomis už jį buvo sumokėti.

16. Paskolos sutartis 2017 m. liepos 13 d. buvo sudaryta notaro kontoroje ir V. K. jos sudarymÄ bei pinigų gavimÄ patvirtino savo paraÅ¡u. Kadangi paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais, paskolos sutartis buvo sudaryta notarine forma. Paskolos grynaisiais pinigais pageidavo V. K., nes buvo pametęs piniginę su visais dokumentais bei banko kortelėmis, todėl iÅ¡ sÄ skaitos grynais paimti piniginių lėšų negalėjo (tai patvirtina V. K. praneÅ¡imas Vyriausiajam policijos komisariatui). Be to, ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, reikėjo atsiskaityti su nukentėjusiuoju, padengti žalÄ ligonių kasoms, teisinei pagalbai. Paskolos sandoris buvo sudarytas dviejų fizinių asmenų (ieÅ¡kovo V. K. ir atsakovo S. M.) asmeniÅ¡kai.

17. Atsakovė D. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo nesutiko. Atsakovė nurodė, kad iki buto pirkimo nepažinojo nei S. J., nei kitų Å¡ioje byloje figÅ«ruojančių asmenų. SkelbimÄ apie parduodamÄ butÄ rado internete, butas tiko, pasiderėjo dėl kainos ir jį nusipirko. Kaina buvo priimtina, nors butas reikalavo remonto ir jai perėjo prievolė mokėti bendrijos paimtÄ kreditÄ už namo renovacijÄ .

18. Atsakovas I. C. atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas be pagrindo remiasi tik iÅ¡orine sutarties iÅ¡raiÅ¡ka, kuri įvardyta kaip rankpinigių sutartis, nors iÅ¡ esmės preliminariai buvo susitarta dėl buto pirkimo–pardavimo ateityje ir buvo duotas 5 000 Eur avansas. Pagrindinė sutartis dar nebuvo sudaryta, todėl nei pati sutartis, nei duota suma negali bÅ«ti laikoma rankpinigiais, kuriais užtikrinama jau sudaryta sutartis. O sutartyje numatytos sutarties neįvykdymo pasekmės iÅ¡ esmės yra susitarimas dėl netesybų. GalbÅ«t ne visai tiksliai buvo sudarytas sutarties tekstas, tačiau susitarimo esmė aiÅ¡ki – ateityje sudaryti sutartį ir sumokėti avansÄ .

19. IeÅ¡kovo atstovas S. M. turėjo galiojantį įgaliojimÄ , duotÄ V. K., atsakovas matė ir susipažino su Å¡io įgaliojimo (originalaus) turiniu prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas susitarimÄ . Dalis buto (59/100) priklausė atsakovo motinai J. C., kuri yra mirusi. Jos turto paveldėtojas buvo anÅ«kas D. U., kuris įgaliojimu suteikė teisę I. C. tvarkyti paveldėjimo reikalus ir parduoti jo paveldėtÄ turtÄ . Todėl atsakovas, pasiraÅ¡ydamas sutartį su S. M., turėjo visus įgalinimus. Sutartis buvo sudaryta teisėtai, abiem Å¡alims turint tinkamus įgalinimus ir nevirÅ¡ijant jiems suteiktų teisių, todėl nėra pagrindo pripažinti jÄ negaliojančia.

20. Trečiasis asmuo notarė D. R. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė teismo bylÄ nagrinėti savo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad į Klaipėdos m. 13-Ä jį notaro biurÄ apytiksliai 2017 metų spalio mėnesio pabaigoje kreipėsi V. K. atstovas S. M., veikiantis pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. įgaliojimÄ , patvirtintÄ Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G., bei S. J. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo–pardavimo sandorio parengimo ir patvirtinimo. Minėti asmenys pateikė notarei visus reikiamus dokumentus minėtam sandoriui parengti, nurodė buto kainÄ ir atsiskaitymo už jį sÄ lygas, S. M. turėjo tam visus reikiamus įgalinimus, iÅ¡dėstytus įgaliojime, patvirtintame Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A.

G., notarinio registro Nr. 10278, kuriuo ieÅ¡kovas pavedė atsakovui S. M. atstovauti jam, kaip bet kurio ieÅ¡kovo nekilnojamojo daikto savininkui, įskaitant, bet neapsiribojant ir teisę parduoti bet kurį ieÅ¡kovui V. K. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

21. Patikrinus viešų registrų duomenis buvo parengta ir 2017 m. lapkričio 3 d. patvirtinta minėto buto pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. DR-5336, minėto buto kainÄ ir atsiskaitymo sÄ lygas joje iÅ¡dėsčius taip, kaip notarui nurodė atsakovai S. M. ir S. J. IÅ¡ 2017 m. rugsėjo 21 d. įgaliojimo, patvirtinto Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G., notarinio registro Nr. 10278, teksto, kuriuo ieÅ¡kovas pavedė atsakovui S. M. administruoti jo nekilnojamÄ jį turtÄ , neaiÅ¡ku, kad tikroji V. K. valia buvo parduoti minėtÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tik už kainÄ , kuri bÅ«tų ne mažesnė, nei nustatyta nepriklausomų turto vertintojų. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidutinė rinkos vertė 2017 m. spalio 25 d. buvo 31 200 Eur, 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Å¡is butas buvo parduotas už didesnę kainÄ , t. y. 35 623 Eur.

22. Atsakovai S. M. ir S. J. nepranešė, kad S. M. ir S. J. sieja artimas giminystės ryšys (jie yra brolis ir sesuo). Patikslintame ieškinyje konstatuojamos minėtos ieškovo valios iš įgaliojimo teksto nustatyti neįmanoma.

23. Trečiasis asmuo notarė J. P. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. kovo 14 d. patvirtino pardavėjos S. J. ir pirkėjos D. J. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarčiai sudaryti ir patvirtinti buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Å alys sutartį įvykdė, t. y. už parduodamÄ butÄ pirkėjas sumokėjo Å¡alių sutartÄ buto kainÄ (35 600 Eur sumokėti pardavėjai iki sutarties sudarymo į pardavėjos sÄ skaitÄ banke), ir pardavėjas perdavė nuosavybės teisę į butÄ , abiejų Å¡alių prievolės įvykdytos.

Sutartis Å¡alių pasiraÅ¡yta, įvykdyta ir pirkėjo (D. J.) nuosavybės teisė į nupirktÄ butÄ teisėtai įregistruota vieÅ¡ame registre. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 24. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: 24.1. pripažino negaliojančia 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ V. K. ir S. J. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; 24.2. pripažino negaliojančia 2018 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ S. J. ir D.

J. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; 24.3. priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų S. M. ir S. J. ieÅ¡kovui V. K. 66 881,95 Eur ir 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , palÅ«kanas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 24.4. kita ieÅ¡kinio dalį atmetė; 24.5. paskirstė Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡sprendė kitus procesinius klausimus.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 11 560 Eur, kurie iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos buvo pervesti į UAB „Jamaksas“ sÄ skaitÄ , buvo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad pretenzijų UAB „Jamaksas“ nebeturi. IeÅ¡kovo atstovo teiginiai, kad UAB „Jamaksas“ ieÅ¡kovui pervesti pinigai (tokia pat suma, kokia buvo pervesta UAB „Jamaksas“) galėtų bÅ«ti vertinami kaip dovana ieÅ¡kovui, teismo buvo pripažinti neįtikinamais ir nelogiÅ¡kais, nes privatÅ«s juridiniai asmenys paprastai nedovanoja fiziniams asmenims tokio dydžio dovanų. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra bÅ«tina tiksliai nustatyti, kokiu pagrindu buvo pervesti pinigai į UAB „Jamaksas“ sÄ skaitÄ . Esminę reikÅ¡mę byloje turi tai, kad Å¡ie pinigai ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inti.

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad naÅ¡ta įrodyti aiÅ¡kų ieÅ¡kovo pavedimÄ atsakovui S. M. už atitinkamÄ kainÄ parduoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovo seseriai, teko atsakovui S. M. Teismo vertinimu, byloje nepakako Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, kad atsakovas S. M. pardavė ieÅ¡kovo V. K. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas atstovaujamojo V. K. interesus, t. y. nesant (neįrodžius) aiÅ¡kaus jo pavedimo parduoti turtÄ už jo įsigijimo kainÄ atsakovo (ieÅ¡kovo atstovo tuo metu) artimam giminaičiui.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. S. M. buvo iÅ¡duotas įgaliojimas, suteikiantis teisę parduoti ieÅ¡kovo turtÄ , nors tuo metu dar galiojo 2017 m. birželio 21 d. įgaliojimas, kuriame nebuvo įgaliojimo parduoti ieÅ¡kovo turtÄ , negali patvirtinti, kad Å¡alys tikrai suderino ginčijamÄ sandorį. Jau minėta, kad įgaliojimas yra skirtas iÅ¡oriniams atstovavimo santykiams ir jis pats savaime nepatvirtina vidinių atstovavimo santykių turinio, t. y. kokį pavedimÄ atstovui davė atstovaujamasis.

Lygiai taip pat faktas, kad ieÅ¡kovas gavo žinutę apie į jo sÄ skaitÄ pervestus 21 800 Eur, kurie buvo panaudoti kreditui už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padengti, teismui nesudaro pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas tikrai pageidavo parduoti ginčo butÄ atsakovo seseriai už jo įsigijimo kainÄ . Teismo nuomone, tokių netiesioginių įrodymų nepakanka, kad bÅ«tų paÅ¡alintos abejonės dėl Å¡io sandorio sudarymo aplinkybių, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apribojimo bÅ«tent atstovas turėjo bÅ«ti itin apdairus prieÅ¡ sudarant tokį sandorį ir pasirÅ«pinti, kad, kilus ginčui, galėtų įrodyti, jog veikė pagal aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ ir laisvÄ atstovaujamojo valiÄ .

27. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi S. M. pirkimo–pardavimo sutartį sudarė su savo artimu giminaičiu, preziumuotina, kad buto pirkėja S. J. turėjo žinoti apie šį interesų konfliktÄ . S. J. pažinojo ieÅ¡kovÄ , todėl galėjo imtis papildomų veiksmų, kad įsitikintų, jog sudaromas sandoris tikrai atitinka ieÅ¡kovo interesus ir valiÄ . Tačiau byloje nepateikta įrodymų, kurie galėtų patikimai patvirtinti, kad S. J. ėmėsi Å¡ių, iÅ¡ bendrosios rÅ«pestingumo pareigos ir CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo iÅ¡plaukiančių, atsargumo veiksmų.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimo pripažino negaliojančia. Å iÄ sutartį pripažinęs negaliojančia, teismas pripažino negaliojančia ir 2018 m. kovo 14 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo–pardavimo sutartį, nes iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė D. J. nagrinėjamu atveju laikytina sÄ Å¾ininga turto įgijėja. Byloje nėra duomenų apie atsakovų S. J. ir S. M. sÄ sajas su D. J., kuri butÄ pirko tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentÅ«rai. Buto kaina, teismo vertinimu, nebuvo aiÅ¡kiai per maža, įvertinus tai, kad pagal teismo Å¡ioje byloje paskirtÄ ekspertizę turto vertė 2017 m. lapkričio 3 d. buvo 45 400 Eur, tačiau už butÄ buvo likęs iÅ¡mokėti apie 5 820 Eur kreditas už namo renovacijÄ .

Be to, nors šalys nesutaria, kokios būklės buvo butas jo pardavimo metu, tačiau nėra abejonių, kad jis buvo tam tikru mastu nudėvėtas, nes jame gyveno tiek nuomininkai, tiek ieškovas, kurių gyvenimo būdas nepasižymėjo ramybe (ieškovas gausiai vartojo alkoholį, mėgo švęsti, o nuomininkų šeimoje taip pat kildavo konfliktų, dėl kurių būdavo kviečiama policija). Aplinkybė, kad ieškovo gyvenamoji vieta buvo ir yra deklaruota minėtame bute, taip pat nepaneigia atsakovės D.

J. sÄ Å¾iningumo. Asmens gyvenamosios vietos deklaravimas jokių teisių į turtÄ nesukuria, todėl nepasidomėjimas Å¡ia aplinkybe nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti asmens nesÄ Å¾iningumo įgyjant turtÄ .

29. Spręsdamas dėl prarastos buto vertės priteisimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo remtis ieÅ¡kovo pateiktu UAB „Tikras turtas“ informaciniu praneÅ¡imu dėl buto vertės (50 000 Eur). IÅ¡ Å¡io informacinio praneÅ¡imo nematyti, kad bÅ«tų įstatymų nustatyta tvarka atliktas ginčo turto vertinimas. Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, kad pagal Å¡ioje byloje teismo paskirtÄ ekspertizę ginčo buto vertė jo perleidimo dienÄ buvo 45 400 Eur. Tačiau iÅ¡ minėtos sumos turėtų bÅ«ti atimta Å¡alių neginčyta 5 820 Eur suma, t. y. likusi neiÅ¡mokėta kredito už namo renovacijÄ suma. Atsižvelgęs į tai, teismas iÅ¡ atsakovų S. J. ir S. M. ieÅ¡kovui solidariai priteisė 39 580 Eur.

30. Spręsdamas dėl paskolos teisinių santykių pagal 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gruodžio 18 d. ir 2020 m. vasario 4 d. ekspertizės aktai patvirtina, jog paskolos sutartį pasirašė pats ieÅ¡kovas V. K. – jis pats padarė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us, kad gavo 20 000 Eur. Ekspertai nenustatė aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių paskolos sutarties tikrumu. Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovas pasirašė paskolos sutartį, taip pat savo ranka padarė įraÅ¡Ä , jog gavo sutartyje nurodytus 20 000 Eur.

31. Spręsdamas dėl V. K. ir I. C. 2018 m. spalio 25 d. sudarytos rankpinigių sutarties pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. U. buvo įgaliojęs I. C. parduoti butÄ . Rankpinigių sutartimi Å¡is turtas nebuvo perleidžiamas, o tik susitarta dėl jo perleidimo ateityje (turtas tuo metu dar nebuvo įregistruotas D. U. vardu, todėl Å¡alys galėjo suderinti valiÄ tik dėl turto perleidimo ateityje). Turto areÅ¡tas tokios sutarties sudaryti netrukdė, nes sutartimi turtu nebuvo disponuojama. Preliminariosios sutarties dėl bÅ«simo turto pirkimo–pardavimo sudarymas aptariamoje (areÅ¡to) situacijoje yra protingai pateisinamas, nes gavęs potencialaus pirkėjo įsipareigojimÄ , kad turtas bus perkamas, pardavėjas gali jaustis užtikrintas, kad jo laiko ir lėšų sÄ naudos dėl areÅ¡to panaikinimo bus kompensuotos arba sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, arba sumokėtu avansu, ir gali imtis priemonių areÅ¡tui panaikinti.

Nagrinėjamu atveju taip ir įvyko, nes areÅ¡tas netrukus buvo panaikintas (2019 m. sausio 11 d.) ir turtas perleistas kitiems savininkams. Teismo vertinimu, ginčijamÄ sutartį pripažinti niekine vien tik dėl to, kad Å¡alys pasirinko netinkamas teisines formuluotes (perduotÄ pinigų sumÄ Ä¯vardijo rankpinigiais, nurodė, kad jais užtikrina jau sudarytÄ sutartį, nors tokia sudaryta tuo metu nebuvo sudaryta), reikÅ¡tų lingvistinių formuluočių iÅ¡kėlimÄ virÅ¡ tikrųjų Å¡alių ketinimų ir, teismo vertinimu, neproporcingų padarinių (sutarties pripažinimo niekine) taikymÄ iÅ¡ esmės tik formaliai ir lingvistiÅ¡kai nekorektiÅ¡kai sutarčiai.

Tuo labiau ieÅ¡kovas nurodė, kad keletÄ kartų telefonu kalbėjosi su S. M. dėl buto (duomenys neskelbtini) ir buvo jam pasakęs, kad jei viskas yra taip kaip sako S. M., jis (ieÅ¡kovas) to buto norėtų. Teismo vertinimu, tokia ieÅ¡kovo pozicija, be kita ko, atsižvelgiant į plačius įgaliojimus, kuriuos ieÅ¡kovas buvo suteikęs S. M., sudaro pagrindÄ manyti, kad S. M. turėjo pakankamÄ pagrindÄ sudaryti aptariamÄ sutartį su I. C. ir perduoti jam rankpinigių sutartyje nurodyto dydžio (5 000 Eur) avansÄ .

32. Spręsdamas dėl V. K. grÄ Å¾intų pinigų ar jo pavedimu ir interesais panaudotų lėšų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas S. M. iÅ¡ V. K. 2015–2018 metais gavo 110 785 Eur. IÅ¡ jų atėmus sumokėtÄ 5 000 Eur sumÄ pagal rankpinigių sutartį, 40 626,7 Eur sumÄ grÄ Å¾intų lėšų, 4 000 Eur sumÄ iÅ¡laidų remontui, 1 500 Eur sumÄ grÄ Å¾intų lėšų į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ bei likusias grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui sumas (2 637 Eur, 7 203 Eur, 446,68 Eur, 2 069,67 Eur), lieka – 47 301,95 Eur.

Tačiau pagal paskolos sutartį ieÅ¡kovas atsakovui S. M. iki 2018 m. liepos 13 d. turėjo grÄ Å¾inti 20 000 Eur. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų, minėtus 20 000 Eur atsakovas S. M. susigrÄ Å¾ino, pervesdamas pinigų sumas iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos. Dėl Å¡ios priežasties likusi 47 301,95 Eur suma mažintina 20 000 Eur suma. Skolos grÄ Å¾inimo terminas yra suėjęs, todėl aplinkybė, kad atsakovas S. M. anksčiau laiko susigrÄ Å¾ino paskolÄ , nebėra reikÅ¡minga.

Atsižvelgęs į tai, teismas iÅ¡ atsakovo S. M. ieÅ¡kovui priteisė 27 301,95 Eur sumÄ .

33. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad bylos medžiagos visuma teikia pagrindÄ manyti, kad atsakovė S. J. prisidėjo prie ieÅ¡kovo reikalų tvarkymo: jos vadovaujama įmonė gavo ieÅ¡kovo lėšų, S. J. prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, remonto, vėliau nupirko šį butÄ , taip pat nupirko butÄ (duomenys neskelbtini) kurį laikė ieÅ¡kovo butu, ieÅ¡kovo interesais atliko kelis mokėjimus, perdavė jam pinigus, siuntė ieÅ¡kovui laiÅ¡kÄ dėl jo interesais panaudotų lėšų.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas pripažino atsakovę S. J. solidariai atsakinga už ieÅ¡kovui negrÄ Å¾intų lėšų likutį (27 301,95 Eur). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 34. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas V. K. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ pakeisti: pripažinti nesudaryta S. M. ir V. K. 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Eur, o jeigu Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas bÅ«tų atmestas – pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento S. M. ir V.

K. 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Eur; buto pardavimo sutartis pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento iÅ¡ S. M. bei S. J. solidariai V. K. priteistinÄ sumÄ padidinti iki 45 400 Eur; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento V. K. ir I. C. 2018 m. spalio 25 d. sudarytÄ rankpinigių sutartį ir iÅ¡ S. M. bei I. C. solidariai V. K. priteisti 5 000 Eur; iÅ¡ S. M. ir S. J. solidariai V. K. priteistinÄ sumÄ padindinti iki 87 801,95 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 34.1.

Byloje turi bÅ«ti nustatyti objektyvÅ«s duomenys apie galimus Å¡altinius, kurie bÅ«tų leidę paskolos davėjui sukaupti ir paskolinti ginčijamÄ paskolos sumÄ . Klaipėdos apygardos teismas nenustatė objektyvių duomenų apie galimus Å¡altinius, kurie bÅ«tų leidę S. M. sukaupti ir paskolinti V. K. ginčijamÄ 20 000 Eur paskolos sumÄ . S. M. atsisakė pateikti įrodymus dėl 20 000 Eur grynųjų pinigų kilmės, todėl turėjo bÅ«ti taikoma contra spoliatorem prezumpcija – S. M. negalėjo perduoti V.

K. pinigų, kurių neturėjo. 34.2. Paskolos sutartis pagal CK 6.225 straipsnio 1 dalį turėtų bÅ«ti vertinama kaip absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis): turėjo bÅ«ti atsižvelgta į imperatyvius reikalavimus, jog piniginės lėšos buvo galbÅ«t paskolintos iÅ¡ individualios įmonės, kuriÄ turėjo atsakovas S. M., todėl mokėjimai pagal paskolos sutartį turėjo bÅ«ti vykdomi negrynaisiais pinigais; paskolos sutartis neturėjo akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, todėl kyla tam tikrų abejonių, ar sutarties sudarymas nesusijęs su neteisėtu lėšų legalizavimu, ar teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo prevencijÄ , pažeidimais. 34.3.

V. K. pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį perleido S. J. visas teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ 2015 m. rugsėjo 11 d. Daugiabučio namo kreditavimo sutarties, o S. J. Å¡ias teises ir pareigas neatlygintinai perėmė, todėl pastaroji neturėjo pagrindo kelti klausimo, kad V. K. atlygintų likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ kredito už namo renovacijÄ 5 820 Eur sumÄ . Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas 5 820 Eur sumÄ nepagrįstai atėmė iÅ¡ buto 45 400 Eur vertės jo perleidimo dienÄ . 34.4.

V. K. ir I. C. sudaryta rankpinigių sutartis nebuvo vykdoma, todėl teismui Å¡iÄ sutartį perkvalifikavus preliminariÄ ja sutartimi, teismas tai pat turėjo iÅ¡spręsti klausimÄ , ar Å¡i sutartis nėra niekinė ir negaliojanti kaip tariamasis sandoris. 34.5. V. K. ir I. C. sudaryta rankpinigių sutartis nebuvo įgyvendinta, nes pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. K1AK-1128 butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo parduotas T. K. ir A. K., todėl V. K. turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti 5 000 Eur visais atvejais.

I. C. ieÅ¡kovo kaltės dėl rankpinigių sutarties nevykdymo neįrodinėjo ir neįrodė, prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė ir prieÅ¡prieÅ¡inių nuostolių atlyginti neprašė, todėl 5 000 Eur I. C. buvo perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jie V. K. turėjo bÅ«ti priteisti pagal CK 6.237 straipsnį. 34.6. S. J. ir S. M. nepagrįstai praturtėjo, pasisavinę už parduotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gautus 40 500 Eur, tačiau teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl Å¡ių pinigų grÄ Å¾inimo V.

K.

35. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai S. M., S. J., I. C. praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai atsikirtimai: 35.1. S. M. yra pateikęs savo pajamų deklaracijas ir grynųjų pinigų 2017 m. pirmÄ pusmetį (iki paskolos suteikimo) išėmimo dokumentus, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad trumpu laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki birželio mėn. jis iÅ¡ savo sÄ skaitos iÅ¡grynino 25 280 Eur, o 2015 m. buvo gavęs 38 000 Eur grynais pinigais už turto pardavimÄ . 35.2.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė jokių požymių, kurie leistų įtarti apie rankpinigių sutarties tariamumÄ ir sukeltų abejones. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma, kokie įrodymai, neįvertinti teismo, leistų spręsti apie sandorio tariamumÄ . 35.3. Byloje buvo nustatyta iÅ¡ V. K. parodymų, kad jis apie įgaliotinio S. M. ketinamÄ jam nupirkti butÄ (duomenys neskelbtini) žinojo, su juo Å¡is klausimas buvo suderintas, jis sutiko. V. K. patvirtino pats, kad lankėsi ir apžiÅ«rėjo butÄ , dėl kurio pirkimo buvo tartasi, susipažino su I.

C., lankėsi pas jį, bet vėliau apsigalvojo. Akivaizdu, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta ne dėl pardavėjo, o dėl pirkėjo kaltės, todėl kilo sutartyje numatytos teisinės pasekmės – sumokėta 5 000 Eur suma nebuvo grÄ Å¾inta. 35.4. IeÅ¡kovas neteisingai interpretuoja teismo sprendimÄ , nes jokios sumos iÅ¡ V. K. nėra reikalaujamos ir jokie prieÅ¡prieÅ¡iniai įskaitymai teismo sprendimu nebuvo atlikti. Restitucijos esmė – Å¡alys grÄ Å¾inamos į pirmykÅ¡tę padėtį, t. y. tokiÄ , kokia bÅ«tų buvusi iki sandorio.

V. K. grÄ Å¾inus butÄ natÅ«ra jam bÅ«tų likusi ir prievolė toliau dengti kreditÄ ir sumokėti 5 820 Eur kredito įmokų, t. y. realiai jis turėtų mažesnės vertės turtÄ , nes turėtų ir iÅ¡laidas jo rinkos atitinkamai vertei įgyti (iÅ¡mokėti). Todėl teismas teisingai paskaičiavo piniginį ekvivalentÄ , iÅ¡ nustatytos rinkos vertės (45 500 Eur),atimdamas 5 820 Eur, t. y. iÅ¡laidas nurodytai buto rinkos kainai pasiekti. PrieÅ¡ingu atveju V. K. nepagrįstai praturtėtų. 35.5.

Byloje nebuvo pareikÅ¡ta jokio ieÅ¡kinio reikalavimo – nei dėl buto nuosavybės, nei dėl 40 500 Eur už S. J. parduotÄ butÄ , nei dėl neteisėto praturtėjimo. Apeliacinės instancijos teisme nauji reikalavimai negali bÅ«ti keliami, todėl apeliacinio skundo reikalavimas padidinti priteistÄ piniginę sumÄ 40 500 Eur suma iÅ¡ vis nenagrinėtinas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ar nesudaryta 37. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi atsakovas S. M. neįrodė piniginių lėšų šaltinių paskolai ieškovui suteikti, o visos byloje nagrinėjamos aplinkybės dėl 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties ir piniginių lėšų perdavimo turi pinigų plovimo požymių. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

38. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia ieÅ¡kovo dėmesį, kad teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

39. Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iÅ¡ tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbÅ«s yra raÅ¡ytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktÄ ).

40. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. Contra spoliatorem prezumpcija (jeigu Å¡alis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymÄ , laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs), kuria remiasi ieÅ¡kovas, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma. IeÅ¡kovas apeliacinio skundo argumentus dėl contra spoliatorem prezumpcijos taikymo grindžia atsakovo S. M. 2019 m. liepos 25 d. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais, kad atsakovas neprivalo banko sÄ skaitoje laikyti visų savo lėšų ir teikti įrodymus, kiek ir kada jis jų turėjo.

Vis tik, teisėjų kolegija pastebi, kad tai vienintelis ir selektyviai atrinktais bylos duomenimis grindžiamas pagrindas taikyti contra spoliatorem prezumpcijÄ . Toks selektyvus bylos duomenų nurodymas nėra pakankamas įrodyti, kad byloje turėjo bÅ«ti taikyta contra spoliatorem prezumpcija, nes ieÅ¡kovas nepaiso nei atsakovo 2019 m. spalio 11 d. pateiktų duomenų apie piniginių lėšų Å¡altinius (iÅ¡rašų iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitų), nei atsakovo paaiÅ¡kinimų, nei kitų, vėliau pateiktų duomenų.

41. Kadangi atsakovas pateikė duomenis apie piniginių lėšų, panaudotų paskolai suteikti, Å¡altinius, o ieÅ¡kovas jų apeliaciniame skunde jokiais įrodymais pagrįstais argumentais nekvestionuoja (ieÅ¡kovo argumentai grindžiami selektyviai pasirinkta atsakovo 2019 m. liepos 25 d. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikta pozicija), teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, ieÅ¡kovo argumentus dėl contra spoliatorem prezumpcijos taikymo pripažįsta nepagrįstais (CPK 178, 185 straipsniai).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas S. M. savo argumentus dėl paskolos sutarties sudarymo grindė pirminiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartimi, kurioje, kaip nustatyta pirmosios instancijos teisme paskirtų ekspertizių aktuose ir nebekvestionuojama apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovas savo ranka yra įrašęs pakvitavimÄ apie piniginių lėšų gavimÄ iÅ¡ atsakovo – „V. K. dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų gavau“. Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovo pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ banko sÄ skaitų patvirtina, kad atsakovas pagal paskolos sutartį perduotinomis piniginėmis lėšomis galėjo realiai disponuoti.

Galiausiai, apeliaciniame skunde vėlgi nekvestionuojamos pirmosios instancijos teismo bylos duomenimis grindžiamos išvados, kad ieškovui paskolos sutarties sudarymo metu reikėjo piniginių lėšų ir jis aktyviai ieškojo, iš ko jų pasiskolinti. Galiausiai, atsižvelgtina ir į tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ne paprasta rašytine forma, o patvirtinta notarės I. M., kuri nurodė, kad sudarydamas paskolos sutartį ieškovas buvo blaivus ir patvirtino, jog pinigus gavo.

43. IeÅ¡kovo teiginiai, kad S. M. individuali įmonė vykdė veiklÄ ir tarpininkavo V. K. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo, todėl paskolÄ ieÅ¡kovui S. M. galėjo suteikti vykdydamas ir komercinę–ūkinę veiklÄ , o tokiu atveju turėjo bÅ«ti atsižvelgta į CK 6.929 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus, yra deklaratyvÅ«s ir neįrodyti. Å iuo atveju, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę tokius savo teiginius (prielaidas) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis).

Vis tik, byloje jokių duomenų, kurie visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies pagrįstų Å¡iuos teiginius (prielaidas), nėra pateikta. Taigi Å¡ioje dalyje teisėjų kolegija, įvertinusi 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties turinį ir jos sudarymo aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad paskolos sutartis nebuvo suteikta vykdant Å«kinę-komercinę veiklÄ , todėl CK 6.929 straipsnio 2 dalis Å¡iuo atveju nėra aktuali.

44. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovas neįrodė pagrindų 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį pripažinti nesudaryta arba niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CPK 178, 185 straipsniai).

45. Teisėjų kolegija taip pat atskirai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl galbÅ«t neteisėtai legalizuotų lėšų ir pažeistų pinigų plovimo prevencijÄ reguliuojančių teisės aktų nėra pagrįsti, nes jie tiek pirmosios instancijos teismo proceso metu, tiek ir toliau apeliaciniame skunde grindžiami tik deklaratyviais teiginiais bei abstraktaus pobÅ«džio prielaidomis, o ne konkrečiais bylos duomenimis ir pinigų plovimo požymiais. Dėl likusio kredito už namo renovacijÄ 46.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį perleido S. J. visas teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ 2015 m. rugsėjo 11 d. Daugiabučio namo kreditavimo sutarties, o S. J. Å¡ias teises ir pareigas neatlygintinai perėmė, todėl pastaroji neturėjo pagrindo kelti klausimo, kad V. K. atlygintų likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ kredito už namo renovacijÄ 5 820 Eur sumÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 5 820 Eur sumÄ nepagrįstai atėmė iÅ¡ buto 45 400 Eur vertės jo perleidimo dienÄ .

47. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimo pripažintino negaliojančia dėl to, kad atstovaudamas ieÅ¡kovÄ atsakovas S. M. sudarė šį sandorį su savo seserimi S. J. Kadangi turtas Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti iÅ¡reikalautas natÅ«ra dėl vėlesnio turto perleidimo sÄ Å¾iningai jo įgijėjai, teismas sprendė dėl alternatyvaus reikalavimo priteisti 50 000 Eur, t. y. prarasto buto vertę, pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje paskirtos teismo ekspertizės iÅ¡vadas, konstatavo, kad turto vertė 2017 m. lapkričio 3 d. buvo 45 400 Eur.

48. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ieškovas, nesutikdamas su buto 45 400 Eur vertės sumažinimu 5 820 Eur suma, nėra nuoseklus, nes remiasi teismo pripažintos negaliojančia 2017 m. lapkričio 3 d. sutarties nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu apskritai nėra ginčijama, taigi 2017 m. lapkričio 3 d. sutartis nebesukelia šalims jokių teisinių pasekmių.

49. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde, 5 820 Eur sumos klausimas už likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ namo renovacijos kredito dalį yra aktualus sprendžiant prarasto turto vertės klausimÄ â€“ taikant restitucijÄ ekvivalentu pinigais, tačiau perleidus turtÄ turi bÅ«ti nustatyta prarasto turto vertė (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju 2020 m. sausio 24 d. teismo ekspertizės akte lyginamuoju metodu buvo nustatyta 45 400 Eur prarasto turto (buto) rinkos vertė, tačiau nustatant Å¡io turto rinkos vertę nebuvo atsižvelgta į individualius su butu susijusius įsipareigojimus, t. y. į neiÅ¡mokėtÄ kredito už namo renovacijÄ sumÄ . PastarÄ jÄ , kaip liudija bendroji ekonominė logika ir byloje sudarytos sutartys dėl buto, turto pardavėjas paprastai perleidžia pirkėjui.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta suma pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sumažino teismo ekspertizės aktu nustatytÄ buto rinkos kainÄ , kadangi prieÅ¡ingu atveju pirkėjas nepagrįstai sutaupytų neiÅ¡mokėtÄ kredito už namo renovacijÄ sumÄ , o pardavėjui nebÅ«tų protingai pateisinamos priežasties perleisti butÄ , neįskaičius į pardavimo kainÄ esamo įsipareigojimo už renovacijÄ .

51. Tuo labiau, Å¡iuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nustatant buto rinkos vertę pagal kitus palyginamus objektus ekspertizės akte nebuvo vertinti tokie individualÅ«s bÅ«tų pirkimo–pardavimo sandorių ypatumai, kaip kreditai už namo renovacijÄ ir jų perleidimas pirkėjui. Kadangi Å¡iuo atveju neiÅ¡mokėtos kredito dalies už namo renovacijÄ suma nebuvo kvestionuojama, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, atitinkamai neturėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir atskiras ieÅ¡kinys ar prieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡ioje byloje dėl nurodytos sumos priteisimo, kadangi byloje nustačius, jog turi bÅ«ti taikoma restitucija ekvivalentu pinigais, o atsakovai S. M. ir S. J. privalo atlyginti perleisto turto vertę, teismas ex officio turėjo įvertinti visus papildomus su turtu susijusius įsipareigojimus, galinčius turėti reikÅ¡mės jo vertei.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sandorių negaliojimo pasekmių ir restitucijos taikymo, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad atsakovai S. M. ir S. J. privalo solidariai atlyginti ieÅ¡kovui perleisto turto vertę – 39 580 Eur (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl 2018 m. spalio 25 d. rankpinigių sutarties 53. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. K. ir I. C. 2018 m. spalio 25 d. sudaryta rankpinigių sutartis nebuvo vykdoma, todėl, teismui Å¡iÄ sutartį perkvalifikuojant preliminariÄ ja sutartimi, teismas tai pat turėjo iÅ¡spręsti klausimÄ , ar Å¡i sutartis nėra niekinė ir negaliojanti pagal CK 1.86 straipsnį kaip tariamasis sandoris.

IeÅ¡kovo teigimu, rankpinigių sutartis nebuvo įgyvendinta, nes 2019 m. vasario 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo parduotas T. K. ir A. K., todėl V. K. turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti pagal sutartį sumokėtÄ 5 000 Eur sumÄ .

54. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieÅ¡kovo argumentams. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo vardu buvo sudaryta preliminarioji sutartis su I. C. dėl buto pirkimo–pardavimo pagrindinės sutarties sudarymo ateityje. Å ios teismo iÅ¡vados apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nėra kvestionuojamos, o Å¡alių teisinių santykių turinys iÅ¡ tiesų atitinka preliminariosios sutarties sampratÄ , pagal kuriÄ preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis).

55. Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutÄ , yra pakankamai iÅ¡plėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobÅ«džio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrÄ vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iÅ¡ esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji Å¡alis privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

56. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pagal 2018 m. spalio 25 d. sudarytÄ rankpinigių sutartį sumokėjo 5 000 Eur avansÄ , o sutartyje buvo numatyta, kad jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl pirkėjo kaltės, perduotos piniginės lėšos lieka pardavėjui (2018 m. spalio 25 d. rankpinigių sutarties 2 straipsnio 1 dalis). Toks susitarimas vėlgi neprieÅ¡tarauja preliminariosios sutarties sampratai, nes sudarant preliminariÄ jÄ sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Å i prievolė gali bÅ«ti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis); jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai nedraudžiama susitarti, kad avanso suma bÅ«tų naudojama kaip netesybos (CK 1.136 straipsnio 1 dalis).

57. Kaip pažymi ir pats ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad avansÄ arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumÄ sumokėjusi Å¡alis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti juos visais atvejais, iÅ¡skyrus tuos, kai iÅ¡ preliminariosios sutarties turinio galima daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡ios sutarties Å¡alių susitarimÄ dėl atsakomybės už Å¡ioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ netesybų forma. TokiÄ sankcijÄ sutartyje nustačius, reikalavimas grÄ Å¾inti tokias pinigų sumas negali bÅ«ti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡iniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

58. Sutartis neturi tariamo sandorio požymių, nes duodamas paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas nurodė, kad keletÄ kartų telefonu kalbėjosi su S. M. dėl buto (duomenys neskelbtini) ir buvo jam pasakęs, kad jei viskas yra taip kaip sako S. M., jis (ieÅ¡kovas) to buto norėtų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad atsižvelgiant į ieÅ¡kovo suteiktÄ Ä¯galiojimÄ atsakovui S. M., pastarasis turėjo pagrindÄ sudaryti sutartį su I. C. ir perduoti jam sutartyje nurodyto dydžio (5 000 Eur) avansÄ .

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas dėl 2018 m. spalio 25 d. rankpinigių sutartimi perduotų lėšų grÄ Å¾inimo ir apeliacinio skundo argumentai dėl Å¡ios sutarties tinkamo vykdymo iÅ¡ esmės suponuoja du savarankiÅ¡kus teisinius ginčus:

1) dėl atsakovo S. M. tinkamo atstovavimo ieškovui;

2) dėl tinkamo 2018 m. spalio 25 d. rankpinigių sutarties vykdymo ir netesybų klausimo.

60. Teigdamas, kad I. C. be teisėto pagrindo iÅ¡ S. M. pinigus gavo ir jų negrÄ Å¾ino, bÅ«tent ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje turėjo įrodyti, kad nebuvo teisinio pagrindo taikyti sutartyje numatytas netesybas ir pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl I. C. kaltės (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų, iÅ¡skyrus atskirus deklaratyvius teiginius, ieÅ¡kovas byloje nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai S. M. ir I. C. nurodė, jog ieÅ¡kovas lankėsi ir apžiÅ«rėjo butÄ , dėl kurio pirkimo buvo tartasi, susipažino su I.

C., lankėsi pas jį, bet vėliau dėl buto pirkimo apsigalvojo. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės apeliaciniame skunde apskritai nėra argumentuojamos ar kvestionuojamos – ieškovas neneigia nei sutartyje nustatytos netesybų prievolės, nei atsakovų nurodyto faktinio pagrindo netesyboms taikyti – atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje pripažįsta formaliais ir nepagrindžiančiais pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl teismo priteistų sumų teisingumo 61. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad S. J. ir S. M. nepagrįstai praturtėjo, pasisavinę už parduotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gautus 40 500 Eur, tačiau teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl Å¡ių pinigų grÄ Å¾inimo V. K.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo su Å¡iais argumentais sutikti. Klausimas dėl perduotų lėšų už butÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra iÅ¡spręstas skundžiamu teismo sprendimu. Byloje nustatyta, o apeliaciniame skunde tai ir nėra ginčijama, kad ieÅ¡kovas minėto buto įsigijimui atsakovui S. M. pervedė (perdavė) ne mažiau kaip 33 598 Eur. Å ių lėšų sugrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui klausimas yra iÅ¡spręstas skundžiamu teismo sprendimu.

Apeliaciniame skunde nėra argumentuojama, kokiu pagrindu skundžiamu teismo sprendimu priteistos lėšos turėtų bÅ«ti padidintos iki 40 500 Eur sumos nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad finansavo tik dalį Å¡io buto įsigijimo iÅ¡laidų, ir tai tik po buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. IeÅ¡kovas taip pat neginčija fakto, kad S. M. ir S. J. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2017 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko už 42 000 Eur, o 2018 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė už 40 500 Eur, taigi iÅ¡ buto pirkimo–pardavimo ne tik nepraturtėjo, bet patyrė nuostolių.

Nurodytu aspektu Å¡is apeliacinio skundo argumentai apskritai net neturi aiÅ¡kaus teisinio ar faktinio pagrindo, todėl nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovo atsakovams suteiktÄ ir negrÄ Å¾intÄ piniginių lėšų dalį butui įsigyti, atsižvelgusi į Å¡ios bylos ribas, teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 63. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias materialiosios bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo atidėtas 1 295 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo sumokėjimas iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo. Atmetus apeliacinį skundÄ Å¡i suma priteistina valstybei (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pateikusioms Å¡alims.

66. Atsakovai S. M., S. J. ir I. C. praÅ¡o priteisti 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ atlyginti ir pateikė advokato iÅ¡duotÄ 2020 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT Nr. 0997845 bei atstovavimo sutartį. Å i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.

67. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad už teisines paslaugas sumokėjo lygiomis dalimis ne visi atsakovai, o tik S. M., iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. atsakovui S. M. priteisia 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. (V. K.; asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetÄ 1 295 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. (V. K.; asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai Aldona Tilindienė Jūratė Varanauskaitė Vytautas Zelianka