ffa52cbe-71db-4d5f-ae91-07bf7183104b · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-237-280/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04772-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14; 2.6.10.5.2;  2.6.10.2; 2.6.10.5.2.18. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės12 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G.

K. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį atsakovams A. P., D. J., G. K., S. K. dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų A.

P., D. J., G. K., S. K. (toliau- atsakovai) 31 441,05 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-10-23 nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . IeÅ¡kovės bankroto administratoriumi buvo paskirta L. L.. Panevėžio apygardos teismo 2015-12-29 nutartimi buvo patvirtinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai 50 835,18 Eur sumoje, iÅ¡ jų – 49 335,33 Eur VMI prie LR Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas. Bankroto administratoriui vykdant bankroto procedÅ«ras nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-34-229/2017, joje nuosprendis paskelbtas 2017-11-02, jis galutinai įsiteisėjo 2018-01-26 Panevėžio apygardos teismui iÅ¡nagrinėjus S. K. apeliacinį skundÄ .

Nustatyta, kad A. P., D. J., G. K. ir S. K. padaryta nusikalstama veika: apgaulingai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, padaryta neteisėtai versliÅ¡kai verčiantis komercine veikla, dėl ko bendrovė patyrė žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019-10-28 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų A. P., D. J., G. K., S. K. 19640,70 Eur žalos atlyginimo ieÅ¡kovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Be to, teismas priteisė iÅ¡ atsakovo, kaip bendrovės vadovo, D. J. 10 097,56 Eur žalos atlyginimo, ieÅ¡kovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai; priteisė iÅ¡ atsakovo G. K., buvusio vadovo, 1702,79 Eur žalos atlyginimo ieÅ¡kovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Teismas priteisė iÅ¡ D. J. į valstybės biudžetÄ 337,50 Eur žyminio mokesčio ir 14,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų teisme teikimu, atlyginimo į valstybės biudžetÄ , priteisė iÅ¡ G.

K. į valstybės biudžetÄ 148,50 Eur žyminio mokesčio ir 14,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo į valstybės biudžetÄ , priteisė iÅ¡ A. P., S. K. į valstybės biudžetÄ iÅ¡ kiekvieno po 110,50 Eur žyminio mokesčio ir po 14,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

4. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-10-23 nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . IeÅ¡kovės bankroto administratoriumi buvo paskirta L. L.. Byloje 2015-12-29 buvo patvirtinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai 50 835,18 Eur sumoje, iÅ¡ jų – 49 335,33 Eur VMI prie LR Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas.

5. Bankroto administratoriui vykdant bankroto procedÅ«ras nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-34-229/2017, nuosprendis paskelbtas 2017-11-02, galutinai įsiteisėjo 2018-01-26 Panevėžio apygardos teismui iÅ¡nagrinėjus S. K. apeliacinį skundÄ . Å ioje byloje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų A. P., D. J., G. K. ir S. K. padaryta nusikalstama veika: apgaulingai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, padaryta neteisėtai versliÅ¡kai verčiantis komercine veikla.

6. Teismas taip pat nustatė, kad nustatyta neteisėta veikla buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-12-31. FaktiÅ¡kai nuosprendžio nurodytu laikotarpiu atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdė finansinę veiklÄ iÅ¡duodami fiziniams asmenims greituosius kreditus, pridengiant Å¡iÄ veiklÄ mažmenine prekyba garso ir vaizdo įranga, kompiuteriais ir jų įranga, buitine technika. Teismo nurodytu laikotarpiu fiziniams asmenims faktiÅ¡kai buvo iÅ¡duodami greitieji kreditai, juos fiksuojant PVM sÄ skaitose faktÅ«rose kaip prekių pardavimus fiziniams asmenims, sudarant su jais vartojimo kredito sutartis prekėms finansuoti.

Suma, kuriÄ fiziniai asmenys gaudavo kaip greitasis kreditas, neatitikdavo vartojimo kredito sutartyse nurodytos sumos, sutarties suma bÅ«davo didesne, kadangi bÅ«davo priskaičiuojamas administracinis (aptarnavimo) mokestis. Viso iÅ¡duodant greituosius kreditus fiziniai asmenys sumokėjo 19640,70 Eur (67815,41 litų) administracinio (aptarnavimo) mokesčio. Dėl 19 640,70 Eur žalos atlyginimo 7. 2019-05-23 VMI raÅ¡te Nr. (19.9-31-1 E) RM – „Dėl pajamų, gautų iÅ¡ lizingo ir greitųjų kreditų paslaugų teikimo, neturint tam reikalingos licencijos, pripažinimo“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ lizingo ir greitųjų kreditų paslaugų teikimo gautas pajamas (administravimo mokestį, palÅ«kanas ir pan.), neatsižvelgiant į tai, kad įmonė neturėjo tam reikalingos licencijos, turėjo pripažinti apmokestinamomis pajamomis (2 t. b. l. 52).

Ieškovės gautos ir apskaitytos pajamos yra užfiksuotos 2015-06-08 Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akte, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukos sudarė 832 085,39 Lt: 273 000 Lt akcininkų įnašai (G. K.- 106 000 Lt., D. J.- 167 000 Lt); 537 194 Lt lizingo bendrovių pavedimai; 6 382,62 lizingo bendrovių komisinis atlygis; 15 428,36 Lt pajamos už prekes; 80,41 Lt kitos įplaukos.

8. Teismas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-02 nuosprendžiu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-10-23 įformintų vartojimo kreditų sutarčių pagrindu buvo sumokėta 19640,70 Eur (67 815,41 Lt) aptarnavimo mokesčio, kuris kaip įmonės pajamos nebuvo į registruotos į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-07-21 tokių pajamų buvo gauta 5073,24 (17 516,86 Lt). Laikotarpiu nuo 2012-07-22 iki 2012-10-23 buvo gauta 14567,46 Eur (50 298,53 Lt) pajamų.

9. Teismas, įvertinęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-02 nuosprendžio turinį, nenustatė aplinkybių, kurios Å¡alintų atsakovų civilinę atsakomybę už įmonės patirtÄ Å¾alÄ . Baudžiamojoje byloje buvo spręsta dėl visų atsakovo S. K., G. K., D. J. ir A. P. baudžiamosios atsakomybės, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje nurodytu nusikaltimu. Baudžiamojoje byloje nenustatytos atsakovų S. K., G. K., D. J. ir A. P. įrodinėjamos aplinkybės, kad jie nėra atsakingi dėl 19640,70 Eur pajamų , kurios nebuvo įregistruotos ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, nes jie neturėjo pareigos ( jų darbo funkcijos ar užsiima padėtis bendrovėje ir pan.) ir tarp jų veiksmų ir žalos, kuri ieÅ¡kovei kilo apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ , yra nutolęs faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kuris nepakankamas visiÅ¡kai teisinei atsakomybei atsirasti ir nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje.

10. Teismas nurodė, kad nuosprendžio turinys papildomai patvirtina, kad atsakovas S. K. sugalvojo per UAB (duomenys neskelbtini) teikti greituosius kreditus, ieÅ¡kojo patalpų, pateikė darbui reikalingus kompiuterius, surado ir apmokė darbuotojus- vadybininkus, surado suklastotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, prisijungdavo prie elektroninės bankininkystės, kontroliuodavo pinigų įplaukas, kontroliavo bendrovės direktorių darbÄ (turėjo galimybę prisijungti prie sÄ skaitų, galėdavo pasižiÅ«rėti apie įvykdytas sutartis tam tikrose lizingo bendrovėse ir pan.), rÅ«pinosi kredito įstaigose dėl leidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti prekybÄ buitine technika iÅ¡simokėtinai, matydamas ir vertindamas Å¡ios veiklos rezultatus reikalavo didesnio pelno (gautas iÅ¡ skirtumo tarp dokumentuose įraÅ¡ytų ir realiai žmonėms iÅ¡mokėtų pinigų), reikalavo didinti administravimo mokestį, t.y. buvo faktiniu apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo iniciatoriumi ir vadovu.

11. Tuo metu atsakovas G. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, pasiÅ«lius S. K., sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiautų buitine technika. Jis laikotarpyje nuo 2012-06-01 iki 2012-07-11, bÅ«damas vieninteliu akcininku ir vadovu (direktoriumi) UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tuo pačiu bendrovės atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių prekių iÅ¡ įmonių nepirko, o tik teikė kreditus, gautas pinigų iÅ¡ skirtumo tarp dokumentuose įraÅ¡ytų ir realiai žmonėms iÅ¡mokėtų pinigų dalindavosi su atsakovu S. K., o perraÅ¡ius bendrovės akcijas D. J., bÅ«damas faktiniu bendrovės akcininku, minėtas sumas dalindavosi ir su kitais atsakovais S. K. ir D. J.. Å ias aplinkybes baudžiamoje byloje pilnai pripažino atsakovas G. K., nurodydamas, kad po bendrovės akcijų perraÅ¡ymo, jis atsiėmė savo 5000 Lt įnaÅ¡Ä ir po dar jam D. J. yra davęs kažkiek pinigų.

12. A. D. J. laikotarpyje nuo 2012-07-11 iki 2012-12-31, būdamas vienu iš akcininku (50 procentų akcijų) ir vadovu (direktoriumi) UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tuo pačiu bendrovės atskaitingu asmeniu, žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių prekių iš įmonių nepirko, o teikė kreditus, gautas pinigų sumas iš skirtumo tarp dokumentuose įrašytų ir realiai žmonėms išmokėtų pinigų, dalindavosi su kitais atsakovais S. K., G. K..

13. Atsakovė A. P. laikotarpyje nuo 2012-06-01 iki 2012-11-22, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir žinodama, kad bendrovė ne prekiauja buitine technika, o teikia tik kreditus, patarinėjo bendrovės vadybininkams iÅ¡raÅ¡yti ne kasos iÅ¡laidų orderius apie iÅ¡mokėtas paskolų sumas, o jiems iÅ¡raÅ¡yti fiktyvias PVM sÄ skaitas- faktÅ«ras. BÅ«tent ji nurodydavo, kokias prekes reikia įraÅ¡yti į klastojamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (nurodyti kokios prekės neva parduotos).

14. Teismas Å¡iomis aplinkybėmis remdamasis suformuota kasacinio teismo praktika, darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai S. K., G. K., D. J., A. P. savo veiksmais, pasireiÅ¡kusiais apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, prisidėjo prie sÄ lygų žalai atsirasti. A. S. K., G. K., D. J., A. P., elgdamasi kaip protingi ir apdairÅ«s asmenys, neteisėtų veiksmų atlikimo (ieÅ¡kovės apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) metu turėjo galimybę numatyti žalingų padarinių ieÅ¡kovei atsiradimÄ .

15. A. S. K., G. K., D. J., A. P. pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ rÅ«pestingumo pareigÄ . Rizika, kad apgaulingai tvarkant ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ tenka atsakovams S. K., G. K., D. J., A. P.. Dėl to teismas sprendė, kad netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų S. K., G. K., D. J., A. P. neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg nutolusį, kaip bÅ«tinosios civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.247 straipsnis).

16. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų žalos atlyginimÄ solidariai pagal CK 6.6 straipsnio nuostatas, yra Å¡io reikalavimo pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Konstatuotos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovai S. K., G. K., D. J. ir A. P. bendrais veiksmais padarė žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrais veiksmais padaryta žala sukuria solidariosios atsakovų atsakomybės prievolę (CK 6.6 straipsnis 3 dalis). Todėl ieÅ¡kovei žalÄ už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-07-21 sumoje 5073,24 (17 516,86 Lt) turi atlyginti solidariai S. K., G. K. ir A. P.. Laikotarpiu nuo 2012-07-22 iki 2012-10-23 buvo gauta 14567, 46 Eur (50 298,53 Lt), Å¡iÄ Å¾alÄ taip pat turi atlyginti solidariai S. K., G. K., D. J. ir A. P.. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo atlyginti 11 800,35 Eur žalÄ .

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-06-08 Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atliko mokestinį patikrinimÄ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vadas 2013-09-19 Nr. 5-5/67 ir 2015-02-04 Nr. 5-5/10, 2014-08-25 ir 2015-02-20 specialisto apklausos protokolus. 2015-06-08 patikrinimo akte Nr. (42.59) FR0680-417 nustatė, kad 2012-12-31 įvertinus bendrovės iÅ¡laidas, atskaitingo asmens D.

J. skola bendrovei sudaro 11800,35 Eur (40 744,25 litų). Pagal minėtÄ dokumentÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitose nėra atskaitingų asmenų ir buhalterės parašų, vietoje atskaitingo asmens pavardės įraÅ¡ytas buhalterinės sÄ skaitos pavadinimas: „gautinos iÅ¡ atskaitingų asmenų sumos“, todėl tik iÅ¡ įrašų kituose dokumentuose galima nustatyti, kad atskaitingi asmenys atitinkamu laikotarpiu buvo direktorius G. K. (2012-06-01 iki 2012-07-11) bei direktorius D.

J. (2012-07-12 iki 2012-12-31).

18. Nors ir keitėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai, tačiau kiekvieno iÅ¡ jų liepos mėnesį gautos piniginės lėšos ir padarytos iÅ¡laidos įtrauktos į tÄ pačiÄ avanso apyskaitÄ , atskaitingi asmenys pagal pavardes neiÅ¡skirti apskaitos registruose. Dėl to iÅ¡ atskaitingų asmenų apskaitos registro (sÄ skaitos 2435) ir avanso apyskaitų duomenų nėra aiÅ¡ku, ar G. K. nepanaudotÄ avanso likutį sumoje 1702,79 Eur (5879,38 Lt) perdavė naujajam direktoriui D. J.. Avanso apyskaitoje ir atskaitingų asmenų apskaitos registre 2012-08-16 yra užfiksuota operacija apie atskaitingam asmeniui iÅ¡mokėtÄ ir iÅ¡ atskaitingo asmens gautÄ 289,62 Eur (1000 Lt sumÄ , iÅ¡ 2435 sÄ skaitos į 2435 sÄ skaitÄ ), tačiau jokio dokumento, tai patvirtinančio, nėra.

19. Avanso apyskaitų ir apskaitos registrų duomenimis 2012-06-01 atskaitingi asmenys bendrovei buvo skolingi 450,74 Eur (1556,33 Lt). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-12-31 atskaitingiems asmenims buvo iÅ¡mokėti 212250,93 Eur (732860 Lt), iÅ¡ jų: 142047,03 Eur (490460 Lt) grynųjų pinigų iÅ¡ banko sÄ skaitų (iÅ¡ jų 32758,92 Eur (113110 Lt) paimta iÅ¡ bankomatų); 70203,89 Eur (242400 Lt) iÅ¡ kasos, pagal kasos iÅ¡laidų orderius.

20. Banko iÅ¡raÅ¡uose nenurodyta, kas iÅ¡ bendrovės sÄ skaitų bankomatuose paėmė 32758,92 Eur (113110 Lt) grynųjų pinigų, tačiau apskaitos registruose iÅ¡ sÄ skaitų grynaisiais paimtos piniginės lėšos visais atvejais buvo apskaitomos avanso apyskaitose kaip atskaitingų asmenų gautos pajamos.

21. Apskaitos registrų duomenimis, 2012-12-31 atskaitingi asmenys bendrovei buvo skolingi 46900,56 Eur (161938,27 Lt). Tačiau pagal dokumentų (banko iÅ¡rašų, kasos orderių, kasos kvitų) duomenis nustatyta, kad atskaitingų asmenų skola bendrovei 2012-12-31 sudarė 57630,99 Eur (198988,27 Lt), t. y. 10730,42 Eur (37050 Lt) didesnė, nei užfiksuota apskaitos registruose. Nustatyta, kad skolos likučiai nesutampa dėl to, kad bendrovės banko sÄ skaitų apskaita tvarkyta iki 2012-10-31, o 2012-11-01 - 2012-12-31 laikotarpiu sÄ skaitose vykdytos piniginių lėšų operacijos į apskaitÄ neįtrauktos.

Dėl to 2012 m. lapkričio mėn. iÅ¡ banko sÄ skaitos grynaisiais paimti 10730,42 Eur (37050 Lt) nebuvo įtraukti į atskaitingų asmenų pajamas. Pagal bendrovėje tvarkomÄ apskaitÄ , iÅ¡ banko sÄ skaitų paimti grynieji pinigai visais atvejais buvo fiksuojami ne kasoje, bet kaip atskaitingų asmenų gautos pajamos. Pagal pateiktus avanso apyskaitų pajamų ir iÅ¡laidų dokumentus buvo analizuotas piniginių lėšų judėjimas atskirai pagal kiekvienÄ atskaitingÄ asmenį. Nustatyta, kad: G. K. laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-07-11 buvo iÅ¡mokėti 60762,28 Eur (209800 Lt), iÅ¡ jų 29946,71 Eur (103400 Lt) - grynaisiais pinigais iÅ¡ bendrovės sÄ skaitų, 30815,57 Eur (106400 Lt) - iÅ¡ bendrovės kasos;

G. K. dokumentais pateisino 59510,24 Eur (205476,95 Lt).

22. Dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, atskaitingas asmuo G. K. 2012-07-12 dienai bendrovei buvo skolingas 1702,79 Eur (5879,38 Lt) (1556,33 Lt (likutis 2012-06-01) + 209800 Lt (G. K. iÅ¡mokėta grynaisiais pinigais) - 205476,95 Lt (pateisinta dokumentais). Tačiau 2012 m. liepos mėn. buvo suraÅ¡yta viena apyskaita G. K. ir D. J., todėl laikytina, kad negrÄ Å¾intas avanso likutis dokumentuose persikėlė D. J.. D. J. laikotarpiu nuo 2012-07-12 iki 2012-12-31 buvo iÅ¡mokėti 151488,65 Eur (523060 Lt), iÅ¡ jų 112100,32 Eur (387060 Lt) - grynaisiais pinigais iÅ¡ Bendrovės sÄ skaitų, 39388,32 Eur (136000 Lt) iÅ¡ kasos. D. J. dokumentais pateisino 95560,45 Eur (329951,11 Lt) iÅ¡laidų.

23. Pagal pateiktus dokumentus, atskaitingas asmuo D. J. 2012-12-31 bendrovei buvo skolingas 57630,99 Eur (198988,27 Lt = 5879,38 Lt (perkeltas negrÄ Å¾intas G. K. avansas) + 523060 Lt (D. J. iÅ¡mokėta grynaisiais pinigais) - 329951,11 Lt (pateisinta dokumentais). Pagal bendrovės dokumentus ir apskaitos registrų duomenis akcininkui G. K. buvo grÄ Å¾inti visi jo įnaÅ¡ai. A. D. J. 2012 m. liepos - rugsėjo mėn. į bendrovės kasÄ Ä¯nešė 48366,54 Eur (167000 Lt), o bendrovė jam grÄ Å¾ino 25196,94 Eur (87000 Lt) įnašų. Bendrovės skola akcininkui D. J. 2012-12-31 sudarė 23169,60 Eur (80000 Lt). Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grÄ Å¾intas, iÅ¡ fizinių asmenų gautas ir jiems grÄ Å¾intas paskolas forma FR0711 (su priedais) už 2012 m. VMI nepateikta.

24. Pagal FNTT pateiktÄ informacijÄ , 5 asmenys apklausų metu nurodė, kad neįsigijo prekių ir negavo paskolų, todėl darytina iÅ¡vada, kad įforminti kreditai jiems neiÅ¡mokėti, kas rodo, kad 24007,76 Eur (82894 Lt) grynųjų pinigų liko pas atskaitingÄ asmenį D. J. (pagal bendrovės apskaitÄ iÅ¡ banko sÄ skaitų paimti grynieji pinigai visais atvejais buvo fiksuojami ne kasoje, bet kaip atskaitingų asmenų gautos pajamos).

25. Patikrinimo akto 3 punkte įvertinus bendrovės išlaidas, atskaitingo asmens D. J. skola Bendrovei 2012-12-31 sumažėjo iki 11800,35 Eur (40744,25 Lt = 198988,27 Lt atskaitingų asmenų skola + 376055,98 Lt įformintų atsiskaitymų su UAB „R.ir T.“ bei UAB „V. T.“ - 537194 Lt prekėms įsigyti pervestų lizingo bendrovės + 82894 Lt neišmokėtų kreditų - 80000 bendrovės skolos Lt).

26. Kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bei Panevėžio VMI patikrinimo aktu, kad atsakovas G. K. nepateisino dokumentais ir negrÄ Å¾ino jam iÅ¡mokėtų lėšų sumoje 1702,79 Eur (5879,38 Lt), o atsakovas D. J. 10 097,56 Eur (34 864,87 Lt) negrÄ Å¾ino jam iÅ¡mokėtų lėšų. Teismas darė iÅ¡vada, kad atsakovai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialiai atsakingi asmenys bendrovei savo veiksmais padarė žalos ir iÅ¡ atsakovo G. K. priteisė 1 702,79 Eur žalos atlyginimo, iÅ¡ D. J. 10 097,56 Eur žalos atlyginimo.

27. Civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktÄ bei priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Nurodė, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ civilinėje byloje nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ teismų praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai taisyklė, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ prejudicinių faktų galiÄ turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat tai, ar jÄ padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Å ios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus esmė 28. Atsakovė A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo 2019-10-28 sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės A. P. priteista ieÅ¡kovei 19640,70 Eur žalos atlyginimo kartu su kitais atsakovais bei bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį prieÅ¡ atsakovę atmesti.

29. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kinį, sprendime nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko 19640,70 Eur kaip pasisavinto aptarnavimo mokesčio. Teismas taip pat patvirtino, kad neteisėtai buvo reikalaujamas aptarnavimo mokestis ir kitas mokestis, kuris fizinių asmenų buvo sumokėtas. Nurodė, kad atsakovė prisidėjo prie sÄ lygų, kad bÅ«tų padaryta žala ieÅ¡kovei. Å iais teismo motyvais iÅ¡ atsakovės priteistas žalos atlyginimas yra vertinamas kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veiklos – greitųjų kreditų teikimo, įteisinimas.

Šiuo atveju teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi neteisėta veikla, buvo klastojami dokumentai, vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, todėl galima teigti, kad pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi neteisėta veikla ir iš neteisėtos veiklos negalėjo gauti pelno, šias pajamas traktuojant kaip aptarnavimo mokestį. Iš nusikalstamos veiklos gautas mokestis yra išieškomas į valstybės pajamas, konfiskuojamas ir negali būti laikomas teisėtomis pajamomis.

Tačiau pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytos pajamos pripažintos teisėtomis pajamomis ir laikė, kad tuo padaryta žala bendrovei.

30. TeoriÅ¡kai nukentėjusiais galima bÅ«tų laikyti asmenis, kurie sumokėjo bendrovei pinigus, tačiau jie ieÅ¡kinio nėra pareiÅ¡kę, jų nėra ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sÄ raÅ¡e. IeÅ¡kovei nėra padaryta žala, nes nėra pačio žalos padarymo fakto. IeÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, siekia gauti pajamų iÅ¡ nusikalstamos veiklos. Nėra nustatyta, kad atsakovei yra tekusi dalis administracinio mokesčio, kuriÄ pasisavino kiti atsakovai.

31. IeÅ¡kovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į A. P. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

32. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, apeliantės nurodytos „neteisėtos pajamos“ turėtų bÅ«ti ne tik apskaičiuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir apmokestintos. AnalogiÅ¡kos nuomonės laikosi VMI, kuri 2019-05-23 raÅ¡te Nr. (19.9-31-1 E) RM pagal teismo paklausimÄ â€žDėl pajamų, gautų iÅ¡ lizingo ir greitųjų kreditų paslaugų teikimo, neturint tam reikalingos licencijos, pripažinimo“ nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ lizingo ir greitųjų kreditų paslaugų teikimo gautas pajamas (administravimo mokestį, palÅ«kanas ir pan.), neatsižvelgiant į tai, kad įmonė neturėjo tam reikalingos licencijos, turėjo pripažinti apmokestinamomis pajamomis (2 t. b. l. 52).

33. Ä®vertinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ , yra nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad „iÅ¡ neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų (tuo labiau nusikalstamų) veiksmų negali atsirasti teisėtų pasekmių. PrieÅ¡ingai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai S. K., G. K., D. J., A. P. savo veiksmais, pasireiÅ¡kusiais apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, prisidėjo prie sÄ lygų žalai ieÅ¡kovei kilti sudarymo, sukurdami atitinkamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti.

34. Ginčijamame sprendime teismas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės 2017-11-02 nuosprendžiu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-10-23 vartojimo kreditų sutarčių pagrindu buvo sumokėta 19640,70 Eur (67 815,41 Lt) aptarnavimo mokesčio, kuris kaip įmonės pajamos nebuvo į registruotos į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

35. Laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-07-21 tokių pajamų buvo gauta 5 073,24 (17 516,86 Lt). Laikotarpiu nuo 2012-07-22 iki 2012-10-23 buvo gauta 14567, 46 Eur (50 298,53 Lt) pajamų. Apeliantė nurodytų sumų (žalos dydžio) neginčija. Taigi dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko 19640,70 Eur pasisavintų pajamų (aptarnavimo mokesčio). Atkreiptinas dėmesys, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 50835,18 Eur sumoje, iš jų – 49335,33 Eur VMI prie LR Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas. Nurodyti kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado būtent per atsakovų nusikalstamų veiksmų atlikimo laikotarpį.

36. Apeliaciniu skundu G. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019-10-28 apskųstÄ sprendimo dalį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir tai perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

37. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė procesines ir materialines normas, kas lėmė bylos esmės neatskleidimÄ ir pagrindÄ pripažinti sprendimÄ absoliučiai negaliojančiu.

38. Nurodo, kad nuosprendžiu teismas nenustatė jokių prejudicinių faktų, kurie būtų reikšmingi nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes baudžiamojoje byloje turtiniai klausimai buvo nagrinėjami visai kitu aspektu, tiek kiek reikia veiklas kvalifikuoti pagal baudžiamajame kodekse nurodytas nusikalstamas veikas. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl žalos atlyginimo valstybės biudžetui ieškinį atsiėmė, o ieškovė būti civiliniu ieškovu neišreiškė noro.

39. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokios baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ civilinėje byloje. Apeliantas tokių prejudicinių faktų neįžvelgė, todėl tai galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečių atsakomybės dydžių kiekvienam kaltininkui.

40. Priimdamas palankų ieÅ¡kovei sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iÅ¡vadas motyvuoti ir teisiÅ¡kai argumentuoti pagal civilinio proceso kodekso normas.

41. Mano, kad ieškovė nėra tinkamas ieškovas byloje, nes administravimo mokestis ieškovei nepriklauso, tai nėra žala CK 6.249 straipsnio prasme. Teismas teisingai nustatė, kad bendrovė leidimo teikti greituosius kreditus neturėjo, todėl mano, kad tai neteisėtas reikalavimas priteisti neteisėtai gautus pinigus. Tokių reikalavimų teismas negalėjo tenkinti.

42. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad faktinis vadovas buvo S. K., o apeliantas buvo tik statytinis. Jį su ieÅ¡kove siejo darbo, o ne civiliniai santykiai. Å is klausimas buvo iÅ¡keltas bylÄ nagrinėjant teisme, tačiau pirmosios instancijos nieko nepasisakė Å¡iuo klausimu, tai vertinama kaip bylos esmės neatskleidimas.

43. Nurodo, kad vadovas materialiai atsako, jeigu dėl žalos padarymo yra konkretūs kaltininkai. Jis nepasirašė nei vienos greitojo kredito sutarties, taip pat žinoma, kas iš darbuotojų tai padarė. Formalus vadovas neatsakingas materialiai.

44. Vadovui priskirtina tik ta žala, kuri susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su jo neteisėtais veiksmais. Apeliantui nutraukus darbo sutartį, bendrovė papildomai sudarė 55 sutartis, teisėtai gavo administravimo mokestį, su kuo jis nėra susijęs, tačiau gautas sumas sudėjo į vienÄ bendrÄ reikalavimÄ . Negalima teigti, kad vadovas atsako ir tada, kai nebedirba bendrovėje. Tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas naikinti skundžiamojo sprendimo dalį.

45. Solidarioji atsakomybė negalima, tai buvo nurodyta atsiliepime į ieškinį, tačiau teismas į tai nereagavo. Darbo kodeksas nenumato solidarosios atsakomybės, todėl kiekviena darbo sutarties šalis atsako savarankiškai dalinės atsakomybės, kurios dydį nustato teismas, pagrindu.

46. Dėl 1702,79 Eur įsiskolinimo. Pirmosios instancijos nustatė, kad liepos mėnesį buvo suraÅ¡yta viena apyskaita G. K. ir D. J. ir padarė iÅ¡vadÄ , kad laikytina, kad negrÄ Å¾intas avanso likutis persikėlė D. J..

47. Teismui nusprendus, jog įvyko fiktyvus įsiskolinimo perkėlimas kitam darbuotojui D. J., reiÅ¡kia, kad formaliai jis bendrovei nebeskolingas. Tačiau sprendė prieÅ¡ingai – sumÄ , kurios atsakovas nėra skolingas bendrovei, priteisė iÅ¡ atsakovo. Be to, ginčas spręstinas pagal Darbo kodekso normas, kurios numato iÅ¡ankstinį neteisminį ginčo sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

48. Apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobÅ«dis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

50. IeÅ¡kovė bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovų A. P., D. J., G. K. ir S. K., kurie pripažinti kaltais įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės 2017 m. lapkričio 2d. nuosprendžiu pagal LR baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (D. J. pripažintas kaltu taip pat pagal LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį). A. P. ir G. K. kartu su kitais atsakovais apkaltinti apgaulingai tvarkoma buhalterine apskaita, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Tuo pačiu jie pripažinti kaltais dėl versliÅ¡kai ar stambiu mastu imtos finansinės veiklos, neturint licencijos(leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga.

51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis pripažino, kad atsakovai S. K., G. K., D. J. ir A. P. bendrais veiksmais padarė 19 640,70 Eur žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrais veiksmais padaryta žala sukuria solidariosios atsakovų atsakomybės prievolę (CK 6.6 straipsnis 3 dalis).

52. Apeliantė A. P. nesutinka su tokiu teismo įvertinimu ir mano, kad ši žala iš jos priteista nepagrįstai, nes ji negavo neužpajamuoto aptarnavimo mokesčio, kurį pasisavino kiti asmenys, be to, nusikalstama veikla gautos pajamos negali būti laikomos teisėtomis pajamomis. Ginčo dėl to, kad gautos pajamos neteisėtos nėra, tačiau jos faktiškai gautos bendrovės vardu, jos nebuvo apskaitytos, užpajamuotos. Tai nors ir neteisėtos, bet bendrovės pajamos, o ne jos darbuotojų-atsakovų. Maža to, kad neteisėtai buvo dalinami greitieji kreditai, jų dalis dar buvo nuslėpta ir pasisavinta.

53. A. G. K. nurodo, kad jis nėra tinkamu atsakovu byloje, nes jis įmonės vadovu buvo iki 2012 m. liepos 12 d., jam nutraukus darbo sutartį buvo pasiraÅ¡ytos 55 sutartys, už kurias jis negali bÅ«ti atsakingas. Be to, jis kaip vadovas nėra materialiai atsakingas bendrovei už atsiradusiÄ Å¾alÄ , jei byloje yra aiÅ¡kÅ«s kaltininkai.

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai buvo: 1998-01-28-2012-07-11 G. K., 2012-07-12- 2012-10-23 D. J., nuo 2012-10-24 E. S.. Bendrovės akcininkai 2010-12-08- 2012-07-11 G. K., 2012-07-12-2012-10-01 S. K. ir D. J., 2012-10-11 – 2012-10- 23 D. J., nuo 2012-10-24 E. S., kuris pagal VSDFV duomenis net nebuvo įdarbintas. Įmonės buhalterė 2012-06-01 – 2012-11-22 A. P., jai išėjus iš darbo, buhalterinė apskaita nebebuvo tvarkoma.

55. Nuosprendžiu nustatyta, kad A. P., D. J., G. K. ir S. K. padaryta nusikalstama veika: apgaulingai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, padaryta neteisėtai versliÅ¡kai verčiantis komercine veikla, t.y. konstatuota, kad nurodytu laikotarpiu atsakovai vykdė finansinę veiklÄ iÅ¡duodant fiziniams asmenims greituosius kreditus, pridengiant Å¡iÄ veiklÄ mažmenine prekyba garso ir vaizdo įranga, kompiuteriais ir jų įranga, buitine technika. Teismo nurodytu laikotarpiu fiziniams asmenims buvo iÅ¡duodami greitieji kreditai, juos fiksuojant PVM sÄ skaitose faktÅ«rose kaip prekių pardavimus fiziniams asmenims sudarant su jais vartojimo kredito sutartis prekėms finansuoti.

Bendrovės apskaitoje užfiksuotos neįvykusios Å«kinės operacijos – prekių pirkimai pagal 2012 m. birželio – rugsėjo mėn. UAB „R.ir T.“ ir UAB „V. T.“ vardais iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Dėl kreditų suteikimo klientams bendrovė bendradarbiavo su „Ūkio banko lizingu“, UAB „Snoro lizingas“, UAB General financing“ ir AS „Bigbank“ filialu.

56. Suma, kuriÄ fiziniai asmenys gaudavo kaip greitÄ jį kreditÄ , neatitikdavo įformintose vartojimo kredito sutartyse nurodytos sumos, kuri faktiÅ¡kai bÅ«davo didesnė, kadangi iÅ¡duodant pinigus, buvo priskaičiuojamas bendrovei aptarnavimo mokestis. Nurodytas administracinis (aptarnavimo) mokestis nebuvo apskaitomas įmonės finansinėje atskaitomybėje. PrieÅ¡ingai, pinigai, kurie buvo gaunami asmenims iÅ¡mokant mažesnes sumas, negu buvo fiksuojama forminamuose dokumentuose, eidavo į bendrÄ katilÄ kaip pelnas, kurį visi atsakovai įvertindavo, vėliau pasidalindavo. D. J. ir A. P. tvirtino, kad gaudavo savo dalį kaip darbo užmokestį. Teismas nustatė, kad nurodyta veikla buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

57. Iš viso gavę greituosius kreditus fiziniai asmenys sumokėjo 19640,70 Eur (67815,41 litų) administracinio (aptarnavimo) mokesčio. Laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. liepos 21 d. tokių pajamų buvo gauta 5 073,24 (17 516,86 Lt). Laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 22 iki 2012 m. spalio 23 d. buvo gauta 14 567, 46 Eur (50 298,53 Lt) pajamų. Dėl nustatyto ir neužpajamuoto administracinio mokesčio dydžio ginčo nėra.

58. Apeliantai nurodo, kad aukščiau nurodytas mokestis, gautas iš neteisėtos veiklos, negali būti laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtomis pajamomis ir iš jų išieškomas. Teismas su tokiu tvirtinimu nesutinka, nes ši suma atsakovams nepriklauso, ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos, nuo jų turi būti skaičiuojamas pelno mokestis.

59. Uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – PMÄ®). Ä®gyvendinant PMÄ® nuostatas taip pat taikomi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (toliau – ir Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymas), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas), Verslo apskaitos standartai. PMÄ® 2 straipsnio 24 dalį, pajamomis laikomos visos uždirbtos ir (arba) gautos visų rÅ«Å¡ių pajamos pinigais, tiek ne pinigais. PMÄ® nenustato apmokestinimo pelno mokesčiu iÅ¡imčių, apmokestinant pelnÄ , gautÄ iÅ¡ nelegalios (draudžiamos) veiklos, t. y. veiklos atliktos pažeidžiant teisės normose nustatytas taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-467968/2019 ).

60. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai, veikdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, suteikdami greituosius kreditus, gavo administravimo mokestį, kuris PMÄ® 2 straipsnio 24 dalies prasme, laikytinas bendrovės pajamomis ir jų neįtraukė į bendrovės pajamas, taip padarydami žalÄ ieÅ¡kovei.

61. Apeliantai tai pat nesutinka, kad jie yra solidariai atsakingi už padarytÄ Å¾alÄ , pasisavinant neužpajamuotas lėšas.

62. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalÄ asmenys jÄ privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1dalis). Tas pats nurodoma ir CK 6.6 straipsnio 6 dalyje – preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Neteisėtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ saistančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis padeda nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, kada – dalinė atsakomybė.

Pagal tokį vertinimÄ iÅ¡skiriami bendrininkavimo atvejai siaurÄ ja prasme bei skolininkų daugeto atvejai nesant bendrininkavimo siaurÄ ja prasme. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrininkavimo atvejai siaurÄ ja prasme gali bÅ«ti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimÄ . Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrÄ ketinimÄ sukelti žalÄ . Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sÄ veikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai, neturėdami ketinimo sukelti žalÄ , dažniausiai nežinodami apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis.

Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡tas, nėra susitarimo sukelti žalÄ ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iÅ¡ pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iÅ¡ esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebÅ«tų atsiradusi. Taigi Å¡iuo atveju konstatuojamas faktinio priežastinio ryÅ¡io tarp kiekvieno iÅ¡ pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į Å¡iÄ priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumÄ bei veiksmų bendrumÄ objektyviÄ ja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 ir kt.).

63. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių;

2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008 ir kt.).

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-1073/2018; 2015 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-677/2015 ir kt.).

65. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismo nuosprendyje konstatuoti neteisėti atsakovų veiksmai ir nustatytas jų nusikaltimų padarymo mechanizmas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko jokios buitinės technikos, o iÅ¡ gautų lėšų iÅ¡ lizingo bendrovių iÅ¡duodavo greituosius kreditus. Å iÄ veiklÄ suorganizavo S. K., rado patalpas, darbuotojus -vadybininkus, juos apmokino, o veiklÄ vykdė, t.y. iÅ¡duodavo kreditus (atveždavo pinigus) S. K. ir G. K., D. J., gautÄ pelnÄ pasidalindavo.

A. P., kaip įmonės buhalterė žinodama, kad bendrovė ne prekiauja buitine technikÄ , o teikia greituosius kreditus, nurodydavo kÄ darbuotojams įraÅ¡inėti į PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kokios neva prekės bÅ«davo parduotos. Nuosprendžiu nustatyta, kad visi Å¡ie asmenys veikė organizuotoje grupėje, taigi nustatytas bendrininkavimas, tiek ir faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 19640,70 Eur pajamų iÅ¡ suteiktų kreditų, kurios nebuvo apskaitytos, taigi žala bendrovei buvo padaryta visų nuteistųjų veiksmais (kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų veiksmai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais), žala atsirado kaip visų nuteistųjų veiksmų padarinys.

Faktas, kad A. P. nurodo negavus dalies neteisėto pelno, jos atsakomybei pagal iÅ¡nagrinėtÄ ieÅ¡kinį neturi reikÅ¡mės, nes ji, kaip pati pripažįsta, prisidėjo prie nusikalstamos veiklos darymo, todėl kartu su solidariaisiais skolininkais, dėl kurių bendrovės lėšos buvo pasisavintos, atsako visos nurodytos prievolės dydžiu.

66. Nors apeliantas G. K. nurodo, kad jis negali bÅ«ti atsakingas už žalÄ , padarytÄ bendrovei, kada jis joje nebedirbo, tačiau nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis ir po akcijų perdavimo ir darbo sutarties nutraukimo, toliau dalyvaudavo nusikalstamoje veikloje ir jam kas mėnesį bÅ«davo mokamas įvairios sumos, priklausomai nuo sudarytų sutarčių kiekio, todėl jis yra atsakingas už visÄ nusikalstamos veiklos laikotarpį.

67. Apeliantas G. K. teigia, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje.

68. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Ä®rodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Aplinkybės apie neteisėtus veiksmus, jų pasekmes, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

69. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės irgi turi prejudicinę galiÄ sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės Å¡ioje byloje. Baudžiamojoje byloje nustačius, kad G. K. ir nebebÅ«damas bendrovės direktoriumi bei akcininku, toliau kartu su kitais atsakovais vykdė nusikalstamus veiksmus, todėl Å¡ių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ iÅ¡ naujo neprivalėjo nustatinėti. Visi atsakovai veikė turėdami bendrÄ tikslÄ gauti pajamų iÅ¡ neteisėtos veiklos, kuriai bendrovė neturėjo licencijos, apie tai žinojo ir kiekvienas iÅ¡ jų savo konkrečiais veiksmais prisidėjo prie Å¡ioje byloje nustatytų pasekmių- gautų lėšų nuslėpimo.

70. Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jį su ieškove siejo darbo santykiai, todėl iš jo ieškovė nuostolius galėjo išieškoti tik vadovaudamasi Darbo kodekso normomis, t. y. nepagrįstai taikė jam taikė civilinę, o ne materialinę atsakomybę pagal darbo teisės normas. Taip pat teigia, kad teismas ginčo negalėjo nagrinėti iš esmės, nes ginčas nebuvo spręstas Darbo ginčų komisijoje.

71. Civilinė atsakomybė grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis), o materialinės atsakomybės pagal darbo teisę bendroji taisyklė yra tokia, kad ši atsakomybė yra ribota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad bendrovės vadovo teisinio statuso prigimtis yra dualistinė, kadangi bendrovės vadovas yra ir vienasmenis bendrovės valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; ir kt.).

72. Kasacinis teismas suformulavo tokias teisės aiÅ¡kinimo taisykles: ar bendrovės vadovui taikytina civilinė ar materialinė pagal darbo teisės normas kylanti atsakomybė, nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalÄ , pobÅ«dį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetencijÄ , jam taikoma civilinė atsakomybė. Nustačius, kad vadovas bendrovei žalÄ padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, kartu nepažeisdamas savo, kaip bendrovės vadovo, kompetencijos, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę.

IeÅ¡kovui, reiÅ¡kiančiam reikalavimÄ taikyti vadovui civilinę atsakomybę, tenka pareiga įrodyti, kad pažeista bÅ«tent įstatyme įtvirtinta vadovo pareiga, o ne darbuotojui DK numatytos pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Aukščiausiojo Teismo 2017-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

73. IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti 1702,92 Eur padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kė apeliantui kaip bendrovės buvusiam vadovui, savo neteisėtais veiksmais pažeidus fiduciarines pareigas, todėl prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, atsakovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė ir ieÅ¡kovė turėjo teisę kreiptis tiesiai į teismÄ dėl žalos iÅ¡ jo priteisimo.

74. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Å i norma aiÅ¡kiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už Å¡ių pareigų pažeidimÄ vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

75. Bendrovė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to bendrovei buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys Å¡iÄ Å¾alÄ atlygintų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant apelianto, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo klausimÄ bÅ«tina nustatyti ne tik tai, ar ieÅ¡kinyje nurodyti apelianto veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista apelianto pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sÄ Å¾iningai ir protingai arba neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti įstatymų reikalavimai, bet ir tai, ar bendrovei buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado bÅ«tent dėl ieÅ¡kinyje nurodytų apelianto veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovė privalo įrodyti neteisėtus apelianto veiksmus, padarytos žalos faktÄ bei priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovė neprivalėtų įrodinėti, kad apeliantas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, privalo pats apeliantas.

76. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-06-08 Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinį patikrinimÄ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimus apskaitos dokumentus bei pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vadas 2013-09-19 Nr. 5-5/67 ir 2015-02-04 Nr. 5-5/10, 2014-08-25 ir 2015-02-20 specialisto apklausos protokolus. 2015-06-08 patikrinimo akte Nr. (42.59) FR0680-417 nustatyta, kad G. K. laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-07-11 buvo iÅ¡mokėti 60762,28 Eur (209800 Lt), iÅ¡ jų 29946,71 Eur (103400 Lt) grynaisiais pinigais iÅ¡ bendrovės sÄ skaitų, 30815,57 Eur (106400 Lt) iÅ¡ bendrovės kasos. G. K. dokumentais pateisino 59510,24 Eur (205476,95 Lt) panaudojimÄ .

77. Dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, atskaitingas asmuo G. K. 2012-07-12 dienai bendrovei buvo skolingas 1702,79 Eur (5879,38 Lt) (1556,33 Lt (likutis 2012-06-01) + 209800 Lt (G. K. iÅ¡mokėta grynaisiais pinigais), jų 205476,95 Lt (pateisinta dokumentais). Tačiau 2012 m. liepos mėn. buvo suraÅ¡yta viena apyskaita G. K. ir D. J., todėl laikytina, kad negrÄ Å¾intas avanso likutis dokumentuose persikėlė D. J.. Taigi nuosprendžiu bei Panevėžio VMI patikrinimo aktu, nustatyta, kad atsakovas G. K. nepateisino dokumentais ir negrÄ Å¾ino jam iÅ¡ bendrovės iÅ¡mokėtų lėšų sumoje 1702,79 Eur (5879,38 Lt). Atsakovas nepagrindė Å¡ios sumos grÄ Å¾inimo bendrovei ar panaudojimo jos reikmėms fakto ir taip padarė žalÄ bendrovei, todėl laikoma, kad ieÅ¡kovė įrodė visas sÄ lygas apelianto civilinei atsakomybei dėl Å¡ios sumos taikyti.

78. Atsakovas G. K. ginčija ieškovės reikalavimo teisę dėl to, kad ji neteikė šio ieškinio baudžiamojoje byloje, o VMI pareikšto ieškinio atsisakė. Įstatymai nenumato prievolės civilinį ieškinį reikšti tik baudžiamojoje byloje, jį galima pareikšti ir atskirai civilinio proceso tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas ( byla Nr. 2K-7-68-222/2018).

79. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindÄ pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl atsakovų apeliaciniai skundai netenkinami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

80. Kadangi atsakovų apeliaciniai skundai netenkinami, jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, ieÅ¡kovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-10-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Čeknienė Laimantas MisiÅ«nas Laimutė Sankauskaitė