2016-03-16 Nr. AB-5698-3-61-3-01405-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1403-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01405-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. (M. R.) prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-1403-261/2015 pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Orkanas“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus r. skyrius) vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-3787 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-3787);

2) panaikinti NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-3789 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-3789);

3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu (I t., b. l. 145–154) pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas M. R., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 161–167), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašė pakoreguoti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu (I t., b. l. 179-186) pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Pašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo motyvą „Tai, kad sprendimuose, kuriuose pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, nebuvo iš karto nurodytos kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos, nėra visiškai tinkama, tačiau nėra neteisėta, nes pagal teisės aktus yra būtina minėtas apsaugos zonas nustatyti“. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas M. R. 2015 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (I t., b. l. 188-189) priteisti jo naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos turėtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atlyginimą.

Prašyme, be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje iš dalies patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis įgijo teisę į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatytą išlaidų atlyginimą. Prašyme nurodyta, jog apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-6879-815/2014 parengimas užtruko 3 val. ir jo kaina – 347,55 Eur (1 200 Lt) (I t., b. l. 191).

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjo prašymą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašė jį atmesti.

Nurodė, jog pareiškėjas pateiktoje sąskaitoje detalizavo, kiek laiko truko kiekvienos teisinės paslaugos suteikimas, tačiau nenurodė kiekvienos suteiktos paslaugos kainos. Be to, pareiškėjas visiškai nepagrindė bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato pagalbai atlyginti. Todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti pareiškėjo patirtų išlaidų už atskiras teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, ir jas įvertinti, atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus priteistinus maksimalius užmokesčio dydžius.

Taip pat manė, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą yra nepagrįstai didelė, kadangi rengiant apeliacinį skundą nereikėjo papildomai gilintis, analizuoti, aiškintis aplinkybių. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra mažos apimties, nesudėtingo turinio, taip pat tas pats advokatas atstovavo pareiškėją ir pirmosios instancijos teisme, o pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, aplinkybės ir teisės normų analizė iš esmės nesiskiria nuo pareiškėjo pateikto skundo pirmosios instancijos teismui.

Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje, skundą patenkino iš dalies, todėl nagrinėjimu atveju, jeigu ir galėtų būti svarstomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, tai tik proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. iš dviejų reikalavimų buvo patenkintas trečdalis vieno reikalavimo, t. y. apie 16 proc. (50:1/3=16,66 proc.; 1390,20:2=695,10:3=231,70 Eur). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo materialiniai teisiniai reikalavimai nebuvo patenkinti, liko galioti Nacionalinės žemes tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 23 d. sprendimai Nr. 48SK-(14.48.111)-3787 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir Nr. 48SK-(14.48.111)-3789 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi (II t., b. l. 7-11) pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme netenkino, o pareiškėjo prašymo dalį dėl pareiškėjo išlaidų, turėtų rengiant apeliacinį skundą, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatas jei sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas, bei atstovavimo išlaidas.

Taip pat pažymėtina, jog sistemiškai vertinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės, t. y. kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500 – 503 p.).

Nagrinėjamu atveju, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. procesinį sprendimą paliko nepakeistą, o iš sprendimo pašalino tik vieną iš motyvų ir tai nelėmė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. procesinio sprendimo pakeitimo iš esmės, juolab, šio sprendimo panaikinimo, todėl iš esmės šioje administracinėje byloje baigiamasis sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, tačiau pažymėtina, jog sprendžiant išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą, remiantis administracinių teismų praktika, apeliacinio proceso išlaidos turi būti paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011). Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis procesas buvo pradėtas pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame jis pareiškė du reikalavimus: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai; 2) pašalinti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo motyvuojamosios dalies tam tikrus motyvus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi šį pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. pašalino vieną iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo motyvų, o kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą, vadinasi, apeliacinės instancijos teismo nutartis iš dalies priimta pareiškėjo naudai. Taigi, atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti iš atsakovo savo patirtų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo priteisti jam iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo parengimą patirtų 347,55 Eur (1 200 Lt) atstovavimo išlaidų atlyginimą (I t., b. l. 191).

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėją administracinėje byloje atstovavo advokatas Pranas Makauskas ir Vaidas Paulauskas pagal 2013 m. lapkričio 25 d. sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 1720 išrašą bei 2013 m. lapkričio 25 d. pavedimą Nr. 1720 (I t., b. l. 9-10), kurie pareiškėjo vardu parengė ir apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (I t., b. l. 161-167).

Iš su pareiškėjo prašymu dėl išlaidų atlyginimo priteisimo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 217-1720/2015 (I t., b. l. 191) ir mokėjimo nurodymo pagal šią sąskaitą (I t., b. l. 192) matyti, jog pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą advokatui V. Paulauskui yra sumokėjęs 347,55 Eur.

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už apeliacinio skundo surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.9 punktas, pagal kurį už apeliacinį skundą maksimalus užmokesčio dydis yra 900 Eur (3 x 300 Eur (Minimali mėnesinė alga, kuri apeliacinio skundo surašymo metu buvo 300 Eur, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972, galiojusi nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d.) = 900 Eur).

Nors pareiškėjas nagrinėjamu atveju už apeliacinį skundą prašo priteisti 347,55 Eur, t. y. sumą, neviršijančią maksimaliai galimos priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, jo patirtos su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) apeliacinio skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo apeliacinį skundą byloje sudarė du reikalavimai:

1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai;

2) pašalinti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus: kad „pareiškėjui, kuriam tik 2008 m. ir 2011 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus (b. l. 55-56; planai (b. l. 57, 58) ir b. l. 49-50; planai (b. 1. 53, 54)), turėjo būti žinoma, kad šalia jo sklypų yra pastatyti ir operatorinė, degalinės statiniai, kiemo statiniai, suskystintų dujų kolonėlė su rezervuaru, kurių eksploatavimas susijęs su padidinta rizika, todėl šiuo aspektu, esą neturėtų būti nustatomos šių statinių apsaugos zonos, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo teiginiams apie galimai pažeistus teisėtus lūkesčius.

Tai, kad sprendimuose, kuriuose pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, nebuvo iš karto nurodytos kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos, nėra visiškai tinkama, tačiau nėra neteisėta, nes pagal teisės aktus yra būtina minėtas apsaugos zonas nustatyti“, nurodant, kad ginčo situacija yra kilusi dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų (tiksliau dėl neveikimo), esant pagrindui, netinkamai nustačius M. R. nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų specialias naudojimo sąlygas, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai esmingai apribojus pareiškėjo, kaip žemės sklypų savininko teises ir sumažinus žemės sklypų vertę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi tenkino tik vieno iš šių reikalavimų dalį, t. y. tik pašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo motyvą „Tai, kad sprendimuose, kuriuose pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, nebuvo iš karto nurodytos kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos, nėra visiškai tinkama, tačiau nėra neteisėta, nes pagal teisės aktus yra būtina minėtas apsaugos zonas nustatyti“.

Dėl šios priežasties laikytina, jog iš dviejų apeliacinio skundo reikalavimų buvo patenkintas tik trečdalis vieno reikalavimo. Todėl pareiškėjui šiuo atveju priteistinas 57,93 Eur ((347,55 Eur / 2) / 3 = 57,93 Eur) dydžio atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą atlyginimas.

Pridurtina, jog nors pareiškėjas šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti prašo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau administracinėje byloje Nr. A-1403-261/2015 atsakovu buvo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius, todėl šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas būtent iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus.

Atsižvelgusi į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 57,93 Eur su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo M. R. (M. R.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo M. R. (M. R.) naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 57,93 Eur (penkiasdešimt septynių eurų ir devyniasdešimt trijų centų) su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys