ffa237d3-01b7-4eaa-b792-3dcfc6b0a2ea · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas A

Pranešėjas A. Saulėnas                                                     Â

       Civilinė byla Nr.2A-151-622/2011

Teisėja D. Žukauskienė                                                           Â

Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                           Â

     42.9.; 114.4.; 121.21.

 (S)

                                                                   Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika MisiÅ«nienė, ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant

ieškovo UAB „Vilturta“ atstovui advokatui Albertui Kručkauskui, atsakovo UAB „Delagida“ atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB

„Vilturta“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilturta“ ieÅ¡kinį

atsakovui UAB „Delagida“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

ieškovas ieškiniu prašė

priteisti iÅ¡ atsakovo 26126,65 Lt skolÄ , 11868,27 Lt delspinigius, 1140 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, 6 procentų dydžio palÅ«kanas nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad atsakovui iÅ¡nuomojo ekskavatorių, už kurio naudojimÄ laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio pagal pateiktas PVM

sÄ skaitas-faktÅ«ras atsakovas neapmokėjo, todėl vadovaujantis sudaryta sutartimi atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad ieškovo nebuvo pateikti įrodymai, kad su nuomojama technika buvo dirbama atitinkamomis dienomis po tris valandas bei buvo sunaudotas konkretus kuro kiekis, atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad šis mechanizmas buvo naudojamas. Atsakovas neįvykdė sutarties, todėl neturi pagrindo reikalauti prašomų priteisti sumų (b. l. 86).

IeÅ¡kovas UAB „Vilturta“  apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nenuosekli buvo atsakovo pozicija

dėl PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų už nuomÄ gavimo, o atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas ekskavatoriaus

naudojimo fakto neginčijo. Taip pat nurodo, kad sutarties galiojimo metu ginčo Å¡alys konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutarties 4.1 ir 4.2 punktus taip, kad darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis nebÅ«tų pildomas. Beveik metus atsakovas mokėdavo už ekskavatoriaus nuomÄ tik pagal pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, neprieÅ¡taravo susiklosčiusiai apmokėjimo pagal nuomos sutartį praktikai. SusidÅ«ręs su sunkumais atsakovas pradėjo remtis sutarties punktu, įpareigojančiu ieÅ¡kovÄ pateikti atsakovui darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį. IeÅ¡kovas įrodė aplinkybę, jog nuo sutarties sudarymo pradžios darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis nebuvo pildomas. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinamasis raÅ¡tas ir darbininkų paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti vertinami kaip tinkami įrodymai, pagrindžiantys faktinį mechanizmo darbo laikÄ . Teigia, kad teismas vadovavosi spėjimais bei prielaidomis, kurios prieÅ¡tarauja byloje pateiktiems įrodymams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Â

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ginčo Å¡alių 2007-06-23 buvo sudaryta transporto priemonių – mechanizmų nuomos sutartis, kuria ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo ekskavatorių atsakovui neribotam laikotarpiui už sutartÄ valandinį atlygį, skaičiuojamÄ pagal faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ (b. l. 14-15). Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl nuomos sutarties vykdymo.

Pagal CPK 176 straipsnio

1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

Ä®rodinėjimo pareigÄ nustato CPK

178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be iÅ¡imčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). IeÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindÄ teismui atmesti jo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokiÄ pat bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti savo atsikirtimus. Ar ieÅ¡kovas įvykdė pareigÄ Ä¯rodyti reikalavimÄ pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos.

Ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė atsikirtimÄ sudarančių aplinkybių, yra vienas iÅ¡ duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas faktinis pagrindas ieÅ¡kovo reikalavimams. Tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas. Antai jis yra nurodęs, kad ar ieÅ¡kovas įrodė ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančiÄ aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tai jis paneigia ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes.

Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieÅ¡kinį, tai savaime nereiÅ¡kia ir neturi bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių įrodymas. Å i iÅ¡vada grindžiama tuo, kad CPK 179, 185 straipsniuose tokios nuostatos nėra. PrieÅ¡ingai, pripažinus, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir niekuo nepatvirtintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-644/2006).

Teismo veiksmus įrodinėjimo procese reglamentuoja CPK 179 straipsnis, kuris nepakeičia CPK 178 straipsnyje nustatytų teismo pareigų dispozityviose bylose, kuriose nėra vieÅ¡ojo intereso ir visa apimtimi galioja rungimosi bei dispozityvumo principai. Antai kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas Å¡iÄ teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigÄ , tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia naÅ¡ta pagal CPK nuostatas tenka Å¡alims (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalies norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis Nr.

3K-3-99/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2009 m.

gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-7-540/2009, publikuota Teismų praktikoje Nr. 32).

Konkrečiu nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių buvo sudarytas sandoris. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad pateiktuose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytu laiku jis naudojosi ekskavatoriumi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra įrodyta, jog ieÅ¡kovo nurodytu laiku atsakovas naudojosi ekskavatoriumi. IeÅ¡kovas pripažįsta aplinkybę, kad ekskavatoriaus darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis nebuvo pildomas. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas nesilaikė minimos sutarties 4.1 ir 4.2. punktų reikalavimų. Tačiau tai nepatvirtina apeliacinio skundo teiginių, kad sutartis buvo pakeista abiejų Å¡alių suderinta valia konkliudentiniais veiksmais ir atsakovas turėjo pareigÄ atsiskaityti tik pagal ieÅ¡kovo pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. Â

Ieškovo teiginiai apie tai, jog šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė nuomos sutartį, neatleidžia ieškovo nuo pareigos, kilus ginčui dėl nuomos sutarties vykdymo, įrodyti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuomojo ekskavatorių.

Byloje pateikti ieškovo paaiškinimai bei kiti rašytinai dokumentai nepatvirtina faktinio ekskavatoriaus išdirbto laiko ginčo laikotarpiu, todėl pagrįstai nelaikytini tinkamais ir

pakankamais ieškiniui pagrįsti. Nei V. Ž., nei V. T. savo paaiškinimuose nenurodė nuomojamo ekskavatoriaus

iÅ¡dirbto laiko pagal ginčo Å¡alių sudarytÄ sutartį (b. l. 50, 51). IeÅ¡kovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nesutampa su apskaitytu ekskavatoriaus darbo laiku, todėl taip pat nepatvirtina PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyto nuomojamo ekskavatoriaus faktiÅ¡kai dirbto laiko (b. l. 57-62). Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad V. T. ginčo laikotarpiu UAB „Vilturta“ dirbo traktoristu, o UAB „Delagida“ – vamzdžių klojėju (b. l. 52-56, 64-67). Be to, Å¡ie paminėti asmenys nebuvo apklausti byloje kaip liudytojai, jų raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai nepatvirtina ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių sudaryta transporto priemonių – mechanizmų nuomos sutartis yra galiojanti, nėra jokių įrodymų, kad tokia sutartis bÅ«tų neteisėta ir Å¡alims negaliotų, byloje esantys įrodymai nepagrindžia ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, nei tai padarė apylinkės teismas. Â

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio

3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Vilturta“ 1140 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Â

Audrius Saulėnas

Teisėjai                                                                                                              Â

Erika Misiūnienė

                                                                                                              Â

Žydrūnas Bertašius