2019-05-22 Nr. AB-11595-3-61-3-01244-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-519-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01244-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 30.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 2R-944 (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 22 d. pareiškimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nepagrįstai atsisakė išnagrinėti jo prašymą patikrinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, elektros įrenginius ir nustatyti elektros energijos tiekimo sutrikimo priežastį. Sprendimas iš esmės grindžiamas niekuo nepagrįstu argumentu, kad pareiškėjas nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.72 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir 341 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9 ir 10 punktus bei 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 patvirtinto Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas priskirtas atsakovo kompetencijai, teisės aktai nustato atsakovo pareigą, susiklosčius atitinkamai situacijai, išsiaiškinti elektros energijos nutraukimo priežastis ir patikrinti elektros energijos įrenginius. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo nėra aišku, dėl ko į jį buvo kreiptasi, nes pareiškėjas painioja elektros energijos tiekimo nutraukimo, sutrikimo ir gedimo sąvokas, kurios turi esminės įtakos keliamo ginčo teismingumui ir taikytinam teisiniam reguliavimui, nagrinėjant jo pareiškimą.

5. Atsakovas pažymėjo, kad ginčas dėl elektros energijos nutraukimo pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas teigdamas, jog rašytinės formos sutartis šiuo atveju nebuvo privaloma, neįrodė aplinkybės, kad tarp jo ir elektros energijos tiekėjo egzistavo kokie nors santykiai, t. y. kad pareiškėjas mokėjo už tiekiamą elektros energiją. Pagal energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) vartotojas ir subabonentas turi sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį (58.6 p.). Reikalavimas sudaryti rašytinės formos sutartį taip pat nustatytas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 49 ir 51 straipsniuose, todėl pareiškėjo teiginiai dėl galimybės sudaryti žodinės formos sutartį yra nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė Inspekcijai savo pareiškimui išnagrinėti reikalingų ir Inspekcijos reikalautų duomenų.

6. Inspekcijos kompetencijai nėra priskirta nagrinėti skundus dėl elektros energijos gedimų. Be to, pareiškėjas neįrodė fakto, kad galimas elektros energijos tiekimo sutrikimas atitinka Nuostatų 18 punkte nustatytus požymius. Priešingai nei teigė pareiškėjas, ginčijamas sprendimas yra motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu nustatyti, dėl kokių priežasčių 2017 m. vasario 7 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, bei nurodyti elektros energijos tiekimo sutrikimo priežastis. Atsakovas 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. 2R-731 paprašė pareiškėjo pateikti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su priedais, informaciją apie pastatą administruojančią įmonę ir kitus dokumentus. Pareiškėjas 2017 m. kovo 1 d. raštu informavo atsakovą, kad rašytinės sutarties dėl elektros energijos tiekimo nėra sudaręs, nurodė, jog tokiai sutarčiai nėra privaloma rašytinė forma, paaiškino, jog 2016 m. spalio 26 d. jis su UAB „Senojo miesto architektai“ buvo sudaręs nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkas įsipareigojo apmokėti už elektrą, iki to laiko, kai pareiškėjas tapo patalpų savininku, UAB „Senojo miesto architektai“ nuomojosi patalpas iš UAB „Senamiesčio svečių namai“, kurie pagal 2007 m. gruodžio 20 d. nuomos sutartį ir 2015 m. gruodžio 8 d. sutarties pratęsimą buvo įsipareigoję tiekti elektros energiją patalpoms. Pareiškėjas prie savo 2017 m. kovo 1 d. rašto atsakovo prašomų pateikti dokumentų nepridėjo. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiškėjo pareiškime nurodyti požymiai atitinka gedimo sąvoką, o atsakovas nekompetentingas nagrinėti tokio pobūdžio skundus ar prašymus.

9. Teismas, išanalizavęs aktualų teisinį reglamentavimą ir atsakovo pateiktą informaciją apie UAB „Senamiesčio svečių namai“, nustatė, kad minėta įmonė nėra elektros energijos tiekėja Elektros energetikos įstatymo prasme. Pagal 2007 m. gruodžio 20 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 2007/12_03 5.3 punktą, UAB „Senamiesčio svečių namai“, kaip nuomotojas, įsipareigojo savo sąskaita užtikrinti tinkamą patalpų priežiūrą ir eksploataciją, nenutrūkstamą vidaus inžinerinių tinklų ir komunikacijų funkcionavimą, nenutrūkstamą ir savalaikį elektros energijos ir vandens tiekimą patalpoms. Taigi, UAB „Senamiesčio svečių namai“ laikytina abonentu, kuris turi sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su elektros energijos tiekėju, pagal šią sutartį pirkti elektros energiją ir už ją sumokėti.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus galiojančiu teisiniu reglamentavimu (Elektros energetikos įstatymo 51 str. 2 d., Taisyklių 6, 17.1. ir 19 p.) pareiškėjo teiginius, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis neprivalo būti sudaryta raštu. Pareiškėjas, būdamas patalpų savininku, nepateikė ir jokių duomenų, įrodančių atliktus mokėjimus už elektros energijos tiekimą.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš UAB „Senamiesčio svečių namai“ 2017 m. sausio 15 d. Nr. SN17_004 rašto turinio matyti, jog UAB „Senamiesčio svečių namai“ kreipėsi į pareiškėją, prašydami nurodyti, su kokiais paslaugų tiekėjais pareiškėjas pasirašė sutartis. Pareiškėjas, tapęs patalpų savininku ir siekdamas, kad patalpose būtų tiekiama elektros energija ar teikiamos kitos paslaugos, įgijo pareigą savo vardu sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tokių sutarčių nėra. Nors pareiškėjas teigė, kad UAB „Senamiesčio svečių namai“ nesutiko sudaryti su juo subtiekimo sutarties ir jį ignoravo, tačiau iš UAB „Senamiesčio svečių namai“ 2017 m. sausio 5 d. rašto turinio teismas padarė priešingą išvadą. UAB „Senamiesčio svečių namai“ pareiškėjui nesiūlė ir nesiekė su juo sudaryti subtiekimo sutarties, o prašė pateikti paties pareiškėjo asmeniškai sudarytas sutartis su paslaugų tiekėjais ir jų pagrindu sudaryti aptarnavimo sutartį dėl bendrųjų paslaugų teikimo.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog įmonei bandant įrengti signalizaciją, dingo elektra, todėl pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, kad šis nustatytų elektros dingimo priežastis, rėmėsi Nuostatų 10.13 punktu ir Tvarkos aprašo 12 punktu, kuriuose nustatyta, kad įvykus avarijai, Inspekcija dalyvauja pavojingajame objekte įvykusios avarijos tyrimo komisijos darbe, tiria energetikos objektų, energetikos įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energijos vartojimu. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 patvirtintų Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Apskaitos nuostatai) 14 punkte yra išdėstyti elektros įrenginių avarijos požymiai, o minėtų nuostatų 18 punkte yra įtvirtinti elektros energijos sutrikimų požymiai. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo išdėstytą situaciją ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų elektros energijos avarijos ar sutrikimo buvimą, nenustatė jokio pagrindo laikyti, kad pareiškėjo nurodyta situacija atitinka bent vieną iš Apskaitos nuostatų 14 ir 18 punktuose išdėstytų požymių. Atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi ne dėl elektros energijos avarijos ar sutrikimo, bet dėl elektros energijos gedimo, o atsakovas neturi kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio skundų ar prašymų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neginčijo, jog nagrinėjamu atveju tai yra ne gedimas, o sutrikimas ar avarija, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, susijusių su elektros įrenginiais patalpose ar pastate, kurie pagrįstų, jog susiklosčiusi situacija atitiko elektros įrenginių avarijos ar sutrikimų požymius.

13. Teismas, remdamasis prieš tai išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, nenustatė pagrindo naikinti ginčijamą atsakovo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 2R-944 ir įpareigoti jį iš naujo nagrinėti pareiškėjo pareiškimą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas akcentuoja, kad Inspekcija turi pareigą ištirti jo pareiškimą dėl nutraukto ir neatnaujinto elektros energijos tiekimo, kuriuo taip pat buvo prašoma nustatyti sutrikimo priežastį, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo sudaręs rašytinę sutartį dėl elektros energijos tiekimo. Be to, pati Inspekcija 2017 m. kovo 17 d. rašte pripažino, kad pareiškėjas yra subabonentas, kuris atitinka Taisyklėse vartojamą subabonento sąvoką, kartu konstatuodama, jog pareiškėjui elektros energija perduodama vartojimo tikslais, todėl aplinkybė, jog nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl elektros tiekimo, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Tiek teisės aktuose nurodyta, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad rašytinė forma sutarčiai dėl elektros energijos subtiekimo nėra privaloma.

16. Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcijos kompetencija nėra susijusi vien tik su avarijų ir sutrikimų tyrimu, ji apima ir energetikos įrenginių techninės saugos, eksploatavimo, tiekimo patikimumo reikalavimų laikymosi kontrolę. Pareiškėjas 2017 m. vasario 22 d. pareiškimu kreipėsi į Inspekciją dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, prašydamas patikrinti pastate esančius elektros įrenginius ir nustatyti elektros energijos tiekimo sutrikimo priežastį. Išvadas apie padarytus elektros įrenginių techninės saugos ir eksploatavimo bei tiekimo patikimumo reikalavimų pažeidimus gali padaryti tik atitinkamą kompetenciją ir įgaliojimus atlikti patikrinimus kitiems asmenims (ne pareiškėjui) priklausančiuose statiniuose turinti Inspekcija, o tam, kad pradėtų tyrimą, turi užtekti informacijos, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti (šiuo atveju – informacijos apie nutrauktą elektros energijos tiekimą). Nėra pagrįsta reikalauti iš pareiškėjo įrodyti elektros įrenginių techninės saugos ir eksploatavimo, tiekimo patikimumo reikalavimų pažeidimus, kai tyrimą dėl to turi pareigą atlikti atsakovas.

17. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi ne įstatymu, kuriame numatyta Inspekcijos pareiga nagrinėti skundus dėl energetikos įrenginių techninės saugos ir eksploatavimo, tiekimo patikimumo reikalavimų laikymosi, o poįstatyminių aktų (Nuostatų, Tvarkos aprašo, Apskaitos nuostatų) nuostatomis, kuriomis Inspekcijos kompetencija apribota iki elektros energijos teikimo sutrikimų ir avarijų tyrimo.

18. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas nurodo, kad iš Elektros energijos įstatymo 51 straipsnio 2 dalies turinio ir jame įtvirtinto plataus įsipareigojimų pobūdžio matyti, jog elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaryta tik raštu. Šią aplinkybę patvirtina CK 6.157 straipsnio 1 dalies, 6.383 straipsnio 3 dalies, 6.161 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus tik dėl sutarties formos, tačiau neužsimena apie tai, kad nepateikė atsakovo reikalautų dokumentų, reikalingų pareiškėjo pareiškimui išnagrinėti. Atsakovas nekonstatavo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog elektros energijos subtiekimo santykiai susiklostė tarp pareiškėjo ir UAB „Senamiesčio svečių namai“. Pareiškėjas nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovas, taip pat neįrodė, kad pastate buvo sutrikusi elektros energija, tuo tarpu vartotojų vidaus elektros tinklų gedimai nepatenka į sutrikimo sąvoką pagal nurodytą galią, įtampą ir kitus kriterijus. Pareiškėjo teiginiai apie elektros įrenginių techninės saugos ir eksploatavimo, tiekimo patikimumo reikalavimų pažeidimus yra deklaratyvūs ir niekaip nepagrįsti. Nuostatuose yra įtvirtinta daug atsakovo funkcijų, poįstatyminiai teisės aktai Inspekcijos kompetencijos neapribojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. kovo 17 d. rašto Nr. 2R-944 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas savo skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti jo 2017 m. vasario 22 d. pareiškimą dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, patikrinti pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius elektros įrenginius ir nustatyti elektros energijos tiekimo sutrikimo priežastį.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas privalėjo išnagrinėti jo skundą, atsakovo kompetencija yra plati, nesusijusi vien tik su energijos tiekimo avarijų ir sutrikimų tyrimu, nesąžininga iš pareiškėjo reikalauti nurodyti elektros energijos tiekimo nutraukimo priežastis, nes jas turi nustatyti būtent atsakovas.

23. Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skundą.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas pateikė atsakovui 2017 m. vasario 22 d. raštą „Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo adresu (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 6), kuriame nurodė, jog 2017 m. vasario 7 d. buvo nutrauktas ir iki šiol nėra atnaujintas elektros energijos tiekimas jam nuosavybės teise priklausančioms patalpoms (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl prašo patikrinti šiame pastate esančius elektros įrenginius ir nustatyti elektros energijos tiekimo sutrikimo priežastį.

26. Atsakovas 2017 m. vasario 27 d. rašte Nr. 2R-731 „Dėl dokumentų prašymo nagrinėjimui“ (b. l. 32) prašė pareiškėjo pateikti: 1) elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su priedu (elektros tinklų nuosavybės ribų aktą); 2) informaciją apie pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administruojančią įmonę ir(ar) pastato vidaus elektros tinklą eksploatuojančią organizaciją; 3) patalpų elektros instaliacijos izoliacijos varžos matavimo ir grandinės nuo įžemintuvų (įnulinimo magistralės) iki įžeminamų (įnulinamų) elementų tikrinimo protokolus.

27. Pareiškėjo įgaliotas atstovas, atsakydamas į prieš tai paminėtą atsakovo užklausimą, 2017 m. kovo 1 d. pateikė atsakymą „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ (b. l. 33–34), kuriame nurodė, kad pareiškėjas rašytinės elektros energijos tiekimo sutarties nėra sudaręs, ją yra sudaręs konkliudentiniais veiksmais; 2017 m. vasario 7 d. raštu signalizaciją bandžiusi įrengti įmonė informavo pareiškėją apie tai, kad buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas patalpoms.

28. Atsakovas 2017 m. kovo 17 d. ginčijamu raštu Nr. 2R-944 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 30–31) atsisakė tirti pareiškėjo skundą konstatavęs, jog pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes galima būtų laikyti gedimu, kurių aplinkybių atsakovas neturi kompetencijos tirti, o ne avarija ar sutrikimu.

29. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 17 d.), kurio 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus ne teismo tvarka dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo; 341 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinė energetikos inspekcija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

30. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. gegužės 1 d.) 8 straipsnyje nurodyta, kad Valstybinės energetikos inspekcijos funkcijas, uždavinius, teises ir pareigas elektros energetikos sektoriuje nustato Energetikos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatai. To paties įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad elektros įrenginių, gaminančių, perduodančių, skirstančių ir vartojančių elektros energiją, avarijos ir sutrikimai tiriami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintuose Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka; o 3 dalyje – jog elektros energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija Energetikos įstatymo nustatyta tvarka; valstybinė energetikos kontrolė, be kita ko, apima energetikos įmonių ir energijos vartotojų elektros energetikos objektų, vidaus tinklų ir įrenginių valstybinę kontrolę, taip pat elektros įrenginių patikimumo, efektyvumo ir saugos reikalavimų laikymosi kontrolę.

31. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 10.12 punkte įtvirtinta viena iš atsakovo funkcijų – ne teismo tvarka nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių vartojimo ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; taip pat nagrinėti skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

32. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 patvirtintų Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) 26 punkte pažymėta, jog šiais Nuostatais apibrėžtas <...> avarijas ar sutrikimus, įvykusius kituose energetikos objektuose ar vartotojų energetikos įrenginiuose, tiria Valstybinės energetikos inspekcijos teritorinių skyrių vedėjų tvarkomuoju dokumentu sudaryta komisija, komisijos pirmininkas – Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnas <...>. Nuostatų 41 punkte nurodyta, jog visus kitus įvykius (gedimus), įvykusius energetikos įrenginiuose ir neaprašytus šių Nuostatų II skyriuje, savo nustatyta tvarka tiria, analizuoja ir jų apskaitą tvarko įrenginių savininkai ar valdytojai, o daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose – energetikos įrenginius pagal sutartį eksploatuojantis asmuo.

33. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad Valstybinė energetikos inspekcija (pagal aktualias teisės aktų nuostatas nagrinėjamos bylos kontekste): 1) nagrinėja tam tikrus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus; 2) nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi; 3) atlieka elektros energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę; 4) tiria elektros įrenginių, gaminančių, perduodančių, skirstančių ir vartojančių elektros energiją, avarijas ir sutrikimus.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas negalėjo pasinaudoti savo kompetencija nagrinėti vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, nes toks ginčas, vertinant pareiškėjo skundo atsakovui turinį, šiuo atveju nebuvo kilęs.

35. Taip pat atsakovas negalėjo pasinaudoti savo kompetencija nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip kilusį dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi, nes šiuo atveju pareiškėjas savo raštuose atsakovui ir procesiniuose dokumentuose teismui nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri suponuotų išvadą, jog nebuvo laikytasi kokių nors teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų.

36. Atsakovas neturėjo pagrindo atlikti ir kokius nors elektros energetikos objektų ir įrenginių valstybinės kontrolės veiksmus (nors apie tokių veiksmų atlikimo galimybę pareiškėjas mini savo apeliaciniame skunde), nes tokių konkrečių veiksmų pareiškėjas neprašė atlikti savo skunde atsakovui, o tik mini apie nutrauktą elektros energijos tiekimą jo patalpoms.

37. Atsakovas ginčijamą raštą priėmė motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju, pagal pareiškėjo pateiktą informaciją galėjo kilti elektros įrenginių gedimas, o ne avarija ar sutrikimas, kurį tirti jis neturi kompetencijos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu su tokia atsakovo pozicija sutiko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo jai nepritarti.

38. Nuostatų 14 punkte išvardinti avarijoms elektros įrenginiuose priskiriami atvejai. Iš nustatyto sąrašo matyti, kad nė vienas jame nurodytas atvejis pagal mastą ir pobūdį neatitinka pareiškėjo skunde paminėto elektros energijos tiekimo nutraukimo atvejo. Tokios aplinkybės netvirtina ir pareiškėjas.

39. Nuostatų 18 punkte išvardinti sutrikimams elektros įrenginiuose priskiriami atvejai. Iš nustatyto sąrašo matyti, kad daugelis šiame sąraše paminėtų atvejų pagal mastą ir pobūdį neatitinka pareiškėjo skunde paminėto elektros energijos tiekimo nutraukimo atvejo, tačiau Nuostatų 18.3 punktas („elektros energijos nepateikimas vartotojams pagal aprūpinimo elektra II patikimumo kategoriją ilgiau, negu nurodyta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (Žin., 2010, Nr. 20-957) (toliau – Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės), ar sutartyse tarp operatoriaus ir vartotojo“) galėtų būti nagrinėjamu atveju tiriamas atsakovo, jei pareiškėjas būtų pateikęs atsakovui šiame punkte įtvirtintas aplinkybes patvirtinančius dokumentus.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei atsakovui (jo prašymu), nei teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kas tiekė ar turėjo jam tiekti elektros energiją, kas jos tiekimą nutraukė, kiek laiko jos tiekimas buvo nutrauktas, ar buvo atnaujintas ir pan. Nors pareiškėjas teigė, kad elektros energijos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tačiau nenurodo, kas buvo kita elektros energijos tiekimo sutarties šalis. Pareiškėjas tik daro prielaidą, jog jo patalpoms elektros energiją tiekė UAB „Senamiesčio svečių namai“, tačiau jo nurodytoje patalpų nuomos sutartyje (b. l. 7–11) nenustatyta, kad nuomininkui elektros energiją tieks būtent minėta bendrovė, o bendrovės pateiktas raštas su prašymu informuoti apie savo vardu pareiškėjo sudarytas paslaugų sutartis tokią galimybę iš viso paneigia (b. l. 15). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kam ir kada mokėjo už tiekiamą elektros energiją, taip pat nepateikė signalizaciją rengusios bendrovės rašto dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, duomenų apie tai, kokio pobūdžio priežastys lėmė šį nutraukimą.

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas atsakovui buvo grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, pareiškėjas, atsakovui paprašius, jokių dokumentų, kurie leistų konkrečiai identifikuoti susidariusią situaciją bei nustatyti konkrečius jos sprendimo būdus, nepateikė, todėl atsakovas pagrįstai, įvertinęs pareiškėjos skundo ir atsakymo į užklausimą turinį, kvalifikavo susidariusią situaciją kaip elektros įrenginių gedimą, kurio tyrimas teisės aktais nėra priskirtas jo kompetencijai, todėl teisėtai atsisakė pareiškėjo skundą nagrinėti.

42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan Milda Vainienė