2026-03-10 Nr. AB-5331-3-61-3-08030-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-545-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08030-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kopranas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2023 m. liepos 10 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. A51-115017/23(3.3.2.26E-MPA) „Dėl (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų“, (toliau – ir 2023 m. liepos 10 d. sprendimas); 2) Administracijos 2023 m. liepos 25 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. A51-123153/23(3.3.2.26E-MPA) „Dėl (duomenys neskelbtini)projektinių pasiūlymų“, (toliau – ir 2023 m. liepos 25 d. sprendimas) (toliau abu kartu – ir skundžiami sprendimai); 3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. birželio 27 d. prašymą dėl pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai bei vykdyti kitas procedūras vadovaujantis iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, įsigaliojimo galiojusiu reguliavimu; 4) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. liepos 17 d. raštą / prašymą „Dėl gauto 2023 m. liepos 3 d. elektroninio laiško „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reg. Nr. E658-261/23(2.15.2.59E-MPA)“.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 0,6836 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita“, o naudojimo būdas –„Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ bei „Rekreacinės teritorijos“. Dalies Žemės sklypo naudojimo būdas iš „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ pakeistas į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2023 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A30-1412/23 (toliau – ir Įsakymas) pagal Bendrovės 2020 m. liepos 29 d. prašymą.

2.2. Siekdama įgyvendinti statytojo teises Žemės sklype, Bendrovė nuosekliai atliko visas procedūras, susijusias su Žemės sklypo naudojimo būdo keitimu, projektavimu, tačiau išimtinai tik dėl neteisėtų Administracijos veiksmų, prasidėjusių nuo 2020 m. liepos 29 d., negalėjo laiku įgyvendinti statytojo teisių. Įsakymas priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teismo sprendimas), kuriuo panaikintas Administracijos 2021 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. A256-700/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo keitimo“ ir Administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. liepos 29 d. „Prašymo tikslinimą prie prašymo Nr. A647-715/20“ vadovaujantis jo pateikimo dieną dar iki naujojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, įsigaliojimo galiojusiu reguliavimu ir reglamentais. Tik priėmus Įsakymą, Bendrovei atsirado galimybė įgyvendinti kitas statytojo teises, susijusias su statinių projektavimu ir statyba Žemės sklype. Todėl Bendrovė 2023 m. birželio 27 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama patvirtinti Projektinio pasiūlymo rengimo užduotį. Statytojo parengtoje projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje buvo nurodyta, kad Žemės sklype ketinama projektuoti gyvenamosios (daugiabučių) paskirties pastatus. Kartu taip pat buvo pateikti projektiniai pasiūlymai, vizualizacijos.

2.3. Bendrovė 2023 m. liepos 3 d. gavo Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyresniosios specialistės elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis naujojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, (toliau – ir 2021 metų Bendrasis planas), Aiškinamojo rašto 33 punktu, funkcinei zonai, į kurią patenka Žemės sklypas, taikomas Šlaitų apsaugos ir tvarkymo reglamentas. Elektroniniame laiške taip pat nurodyta, kad vadovaujantis 2021 metų Bendrojo plano brėžiniu Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai, Žemės sklypas yra Natūralių ir mažai pakeistų šlaitų, statesnių nei 10°, prieigose; vadovaujantis 2021 metų Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 71.4 punktu, kol neparengti Bendrojo plano sprendinius konkretizuojantys vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, statybai šlaituose ir jų prieigose, esančiose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, taikomi apribojimai: 71.4.1. Naujų pastatų statyba, išskyrus rekreacinių teritorijų aptarnavimui reikalingus pastatus, tokiuose šlaituose ir jų viršutinių ir apatinių paribių 25 m pločio juostose negalima; 71.4.2. Pastatų aukštis ribojamas 50 m atstumu nuo šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos. Šioje zonoje pastato aukštis negali viršyti pusės šlaito aukščio bei privalo būti mažesnis nei pusė atstumo nuo pastato iki šlaito briaunos. Nustatant konkretų pastatų aukštį, turi būti remiamasi inžinerinių-geologinių, gamtinių, urbanistinių tyrimų išvadomis. Elektroniniame laiške nurodyta, kad siekiant įvertinti, ar statomas pastatas gali daryti neigiamą poveikį miestovaizdžiui ir kokį, kartu su prašymu Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, Bendrovė turi pateikti teritorijos gamtinio karkaso analizę, kurioje būtų pažymėtos šlaitų ir jų viršutinių ir apatinių paribių 25 m pločio juostų ribos, o taip pat urbanistinio konteksto analizę su nurodytais pastatų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrais. Analogiški motyvai nurodyti ir Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2023 m. liepos 10 d. sprendime.

2.4. Rėmimasis 2021 metų Bendrojo plano sprendiniais ir nustatytais tekstiniais reglamentais, įskaitant „Šlaitų apsaugos ir tvarkymo reglamentą“, iš esmės bet kokį projektavimą ir statybą Žemės sklype daro negalimais. Bendrovė kreipėsi į atsakovą su 2023 m. liepos 17 d. raštu / prašymu „Dėl gauto 2023 m. liepos 3 d. elektroninio laiško „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reg. Nr. E658-261/23(2.15.2.59E-MPA)“ (toliau – ir 2023 m. liepos 17 d. raštas), kuriame prašė gerbti ir vykdyti teismų priimtus sprendimus ir juose pateiktus išaiškinimus. Teismų sprendimuose, šioje byloje turinčiuose prejudicinę galią, nustatytos aplinkybės ir pateikti išaiškinimai reiškia, kad visoms procedūroms, susijusioms su statinių projektavimu ir statyba, turi būti taikomi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2317 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų galiojimo“ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas galiojo neterminuotai) (toliau – ir 2007 metų Bendrasis planas) sprendiniai.

2.5. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai priėmė 2023 m. liepos 25 d. sprendimą, kuriuo pažeidžiami įsiteisėję teismų sprendimai, savivaldybės veiklos bei savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo ir kitus viešojo administravimo ir vietos savivaldos principus.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Bendrovė neturėjo pagrindo susiformuoti lūkestį, jog, pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą, Žemės sklype bus galima vykdyti daugiabučių namų statybą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriai pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą yra priskirta vykdyti savarankišką savivaldybių teritorijų planavimo funkciją, įvertinusi aplinkybių visumą, teisės aktų nuostatas, teritorijų planavimo dokumentus, laikėsi ir laikosi nuoseklios ir vieningos pozicijos, kad Žemės sklype negalima daugiabučių namų statyba.

4.2. Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas nėra savitikslis dalykas. Pagal 2007 metų Bendrąjį planą ir jo sprendinius Žemės sklypas pateko į dvi funkcines zonas: miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną ir mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla (mažaaukštė vienbutė, daugiabutė gyvenamoji statyba), kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Teritorijoje, kurioje yra 0,6836 ha ploto Žemės sklypas, ir jo gretimybėje vyrauja miškingos teritorijos bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo būdo sklypai, nes kvartale silpnai išplėtota infrastruktūra, įvažiuoti į Žemės sklypą skirtas kelias ir (duomenys neskelbtini) gatvės parametrai neatitinka daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo. Esama inžinerinė ir susisiekimo sistema nėra išplėtota tiek, kad užtikrintų sklandų daugiabučių gyvenamųjų namų funkcionavimą, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės parametrai nepakankami neproporcingai didėjantiems transporto srautams.

4.3. Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama savivaldybėms priskirtą teritorijų planavimo funkciją ir siekdama suvaldyti plėtrą bei užtikrinti darną, rengdama 2021 metų Bendrąjį planą, atsižvelgė į Žemės sklypo teritorijoje susiklosčiusią ir formuojamą užstatymo tipologiją ir jai būdingus užstatymo rodiklius: intensyvumą, tankį, aukštingumą, į tai, kad kvartale silpnai išplėtota infrastruktūra, teritorija apsupta miškų, ir (duomenys neskelbtini) gatvėje tikslingai planavo išsaugoti vyraujančius vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo būdo sklypus. 2021 metų Bendrasis planas Žemės sklype nustato PYL-1-2 (Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona) ir PYL-1-4 (Miškų ir miškingų teritorijų zona) zonas. Nė viena iš nurodytų zonų neleidžia nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybos naudojimo būdo (G2).

4.4. Pareiškėjui dar 2020 metais buvo žinoma Administracijos pozicija, jog Žemės sklype negalima daugiabučių gyvenamųjų namų statyba. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiais, jog išnagrinėtose administracinėse bylose teismai neva yra išaiškinę, kad visoms pradėtoms procedūroms, vykdant Teismo sprendimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2023 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. A30-1412/23 turi būti taikomas dar iki 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo galiojęs reguliavimas.

4.5. Bendrovė nepateikė jokių ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų, išskyrus tai, jog atsakant į pareiškėjo 2023 m. liepos 17 d. raštą ir 2023 m. birželio 27 d. prašymą dėl pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai remtasi minėtų raštų / prašymų pateikimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu bei galiojančio 2021 metų Bendrojo plano reikalavimais. Administracija, nagrinėdama pareiškėjo 2023 m. birželio 27 d. prašymą ir 2023 m. liepos 17 d. raštą, neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis nebegaliojančiu 2007 metų Bendruoju planu.

4.6. 2007 metų Bendrasis planas galiojo iki 2021 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-972) patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą. Sprendimo Nr. 1-972 2.6 punkte nustatyta, kad patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Įsigaliojus patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimui, netenka galios 2007 metų Bendrasis planas ir jo sudedamąja dalimi pripažinti specialieji planai (Sprendimo Nr. 1-972 2.7 p.).

4.7. Pareiškėjo prašymas (reg. Nr. E658-261/23) patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektui buvo gautas 2023 m. birželio 27 d., t. y. jau galiojant 2021 metų Bendrajam planui. Prašymas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, (toliau – ir Reglamentas) 13 priede nustatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, numatančiomis, jog tais atvejais, kai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis.

4.8. Bendrovė prašymą pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą pateikė 2020 m. liepos 29 d., 2021 metų Bendrasis planas įsigaliojo 2021 m. birželio 8 d. Žemės sklypo naudojimo būdas neužtikrina statybos galimybių – statybos galimybės sprendžiamos pirmiausia nustatant žemės sklypo naudojimo reglamento parametrus, kai nėra parengti detalieji planai (tvirtinant projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, informuojant visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus, gaunant pritarimą projektiniams pasiūlymams bei išduodant specialiuosius reikalavimus) ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Bendrovė iki 2021 m. birželio 8 d. būtų atlikusi visas reikalingas procedūras (patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus, gauti pritarimą projektiniams pasiūlymams, gauti specialiuosius reikalavimus), reikalingas Žemės sklypo naudojimo reglamentams nustatyti.

4.9. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Reglamento reikalavimais, nėra pagrindo pritarti projektiniams pasiūlymams, kuriuose nustatomi teritorijos naudojimo reglamento parametrai neatitinka galiojančio Bendrojo plano sprendinių, ir pareiškėjas neįrodė esant kitaip.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Kopranas“ skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 0,6836 ha ploto Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita“, o naudojimo būdas – „Rekreacinės teritorijos“ ir „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“.

6.2. Bendrovė 2023 m. birželio 27 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu patvirtinti statytojo parengtą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Gyvenamosios (daugiabučių) paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), statybos projektui (toliau – ir 2023 m. birželio 27 d. prašymas). Pareiškėjas, remdamasis 2007 metų Bendruoju planu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 27 d. prašyme nurodė Žemės sklypo naudojimo būdą: „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ (G2), „Rekreacinės teritorijos“ (R).

6.3. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyresnioji specialistė 2023 m. liepos 3 d. elektroniniu laišku „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reg. Nr. E658-261/23(2.15.2.59E-MPA), vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (TPDR reg. Nr. T00086338) sprendiniais, informavo pareiškėją, kad Žemės sklypas patenka į funkcinę zoną PYL-1-2, ir teritorijos, į kurią patenka Žemės sklypas, taikomas Šlaitų apsaugos ir tvarkymo reglamentas; vadovaujantis 2021 metų Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 71.4 punktu, kol neparengti Bendrojo plano sprendinius konkretizuojantys vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, statybai šlaituose ir jų prieigose, esančiuose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, taikomi apribojimai, todėl siekiant įvertinti, ar statomas pastatas gali daryti neigiamą poveikį miestovaizdžiui ir kokį, kartu su prašymu Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, pareiškėjas turėtų pateikti teritorijos gamtinio karkaso analizę, kurioje būtų pažymėtos šlaitų ir jų viršutinių ir apatinių paribių 25 m pločio juostų ribos, urbanistinio konteksto analizę su nurodytais pastatų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrais.

6.4. Vyriausiasis miesto architektas 2023 m. liepos 10 d. raštu Nr. A51-115017/23(3.3.2.26E-MPA) „Dėl Projektinių pasiūlymų užduoties tvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ atsisakė patvirtinti statytojo parengtą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Gyvenamosios (daugiabučių) paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), statybos projektui. Vyriausiasis miesto architektas 2023 m. liepos 10 d. sprendime nurodė, kad vadovaujantis 2021 metų plano sprendiniais, planuojamo pastato sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo zona funkcinę zoną PYL-1-2 ir šioje funkcinėje zonoje galimi žemės naudojimo būdai – G1; K; V; R; B; I2; E. G1 – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos – žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams; Žemės naudojimo būdo G2, tinkamo daugiabučių statybai, 2021 metų Bendrasis planas šiai teritorijai nenumato. Vyriausiasis miesto architektas taip pat nurodė, kad vadovaujantis 2021 metų Bendrojo plano IV skirsniu 31 punktu, jei į 2021 metų Bendrojo plano pažymėtą funkcinę zoną, kurioje negalima pastatų statyba, patenka žemės sklypas, kuriam iki 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo nustatytas žemės naudojimo būdas, pagal kurio turinį galima statyba, statybos reglamentai sklype nustatomi parengiant 2021 metų Bendrojo plano korektūrą.

6.5. Vyriausiasis miesto architektas 2023 m. liepos 10 d. sprendime taip pat pažymėjo, kad Žemės sklypas, kuriame planuojamas projektas, patenka į funkcinę zoną, kuriai taikomi 2021 metų Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 32, 33 ir 36 punktuose nustatyti reglamentai. Vadovaujantis 2021 metų Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 33 punktu teritorijai ar jos daliai (pagal 2021 metų Bendrojo plano brėžinį Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai) taikomas Šlaitų apsaugos ir tvarkymo reglamentas. Vadovaujantis 2021 metų Bendrojo plano brėžiniu Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai, sklypas yra natūralių ir mažai pakeistų šlaitų, statesnių nei 10° prieigose. Vadovaujantis 2021 metų Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 71.4 punktu, kol neparengti Bendrojo plano sprendinius konkretizuojantys vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, statybai šlaituose ir jų prieigose, esančiuose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, taikomi šie apribojimai: 71.4.1. Naujų pastatų statyba, išskyrus rekreacinių teritorijų aptarnavimui reikalingus pastatus, tokiuose šlaituose ir jų viršutinių ir apatinių paribių 25 m pločio juostose negalima; 71.4.2. Pastatų aukštis ribojamas 50 m atstumu nuo šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos. Šioje zonoje pastato aukštis negali viršyti pusės šlaito aukščio bei privalo būti mažesnis, nei pusė atstumo nuo pastato iki šlaito briaunos. Nustatant konkretų pastatų aukštį, turi būti remiamasi inžinerinių-geologinių, gamtinių, urbanistinių tyrimų išvadomis. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įvertinti, ar statomi pastatai gali daryti neigiamą poveikį miestovaizdžiui ir kokį, bei siekiant nustatyti sklypo užstatymo rodiklius, kartu su prašymu Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, pareiškėjas turėtų pateikti teritorijos gamtinio karkaso analizę, kurioje būtų pažymėtos šlaitų ir jų viršutinių ir apatinių paribių 25 m pločio juostų ribos, urbanistinio konteksto analizę su nurodytais pastatų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrais.

6.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyresniosios specialistės 2023 m. liepos 3 d. laiške nurodytais argumentais, 2023 m. liepos 17 d. kreipėsi į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyresniąją specialistę, pateikusią Bendrovei 2023 m. liepos 3 d. elektroninį laišką, nurodydamas, kad Bendrovė nesutinka su pateiktais argumentais. Bendrovė kreipimesi pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje 2021 metų Bendrojo plano sprendiniai negali būti taikomi, nes Žemės sklypo būdo nustatymą atsakovas vilkino ir statinio projektavimo darbai užsitęsė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo, todėl mano, kad Žemės sklypui turi būti taikomi sprendiniai, numatyti 2007 metų Bendrajame plane.

6.7. Vyriausiasis miesto architektas 2023 m. liepos 25 d. raštu Nr. A51-123153/23(3.3.2.26E-MPA) „Dėl Projektinių pasiūlymų užduoties tvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ pateikė papildomus argumentus dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties netvirtinimo ir nurodė, kad: 1) statinio projektai turi būti rengiami vadovaujantis visų konkrečiu atveju būtinų privalomųjų projekto rengimo dokumentų (tarp jų – teritorijų planavimo dokumentų (iš jų ir galiojančio 2021 metų Bendrojo plano)), galiojančių teisės aktų reikalavimais; 2) 2020 m. liepos 29 d. prašymo tikslinimo esmė buvo tik pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą. Įpareigojimo vienareikšmiškai vadovaujantis anksčiau galiojusiu reglamentavimu ir reglamentais vykdyti tolimesnius planuojamus veiksmus – žemės sklypo planavimo, projektavimo, statybos ir kt., Teismo sprendimas Administracijos neįpareigojo; 3) galiojančio 2021 metų Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 31 punktas numato, kad, jei į Bendrojo plano pažymėtą funkcinę zoną, kurioje negalima pastatų statyba, patenka žemės sklypas, kuriam iki 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo nustatytas žemės naudojimo būdas, pagal kurio turinį galima statyba, statybos reglamentai sklype nustatomi parengiant Bendrojo plano korektūrą.

7. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo, Reglamento, 2021 metų Bendrojo plano aiškinamojo rašto 31 punkto nuostatomis ir nustatė, kad Administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo Vilniaus miesto vyriausiasis architektas statytojo projektiniams pasiūlymams nepritarė, priimdamas skundžiamus sprendimus, kuriuose nurodyti šie esminiai nepritarimo projektiniams pasiūlymams argumentai: 1) parengtas projektas neatitinka 2021 metų Bendrojo plano sprendinių, nes Žemės sklypas patenka į galiojančiame Vilniaus miesto bendrajame plane pažymėtą funkcinę zoną, kurioje pastatų statyba negalima; 2) vadovaujantis 2021 metų Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 31 punktu žemės sklypas, kuriam iki Bendrojo plano įsigaliojimo nustatytas žemės naudojimo būdas, pagal kurio turinį galima statyba, statybos reglamentai sklype nustatomi parengiant Bendrojo plano korektūrą.

8. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal 2021 metų Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną PYL-1-2, kurioje galima vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų statyba. Pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, kad žemės naudojimo būdo G2, tinkamo daugiabučių statybai, 2021 metų Bendrasis planas ginčo teritorijai nenumato, kad vadovaujantis 2021 metų Bendrojo plano sprendiniais, ginčo teritorijos daliai taikomi geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas Administracijos sprendimuose, kuriais atsisakyta pritarti jo pateiktiems projektiniams pasiūlymams, nurodytų aplinkybių nekvestionuoja, tačiau mano, kad projektiniai pasiūlymai turi būti nagrinėjami vadovaujantis 2007 metų Bendrojo plano sprendiniais.

9. Teismas vadovavosi Sprendimo Nr. 1-972 2.4 punktu ir nustatė, kad nagrinėjamoje byloje parengti statinių projektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su atsakingu Administracijos padaliniu (nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose – ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos), todėl nebuvo pagrindo taikyti Sprendimo Nr. 1-972 2.4 punkto nuostatos, kad statinių projektai gali būti baigiami rengti vadovaujantis iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo galiojusiais reglamentais, t. y. taikyti 2007 metų Bendrąjį planą. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo Nr. 1-972 2.4 punktas aiškiai apibrėžia statytojo teises ir nustato atvejį, kada gali būti taikomas 2007 metų Bendrasis planas, kai statytojas, nors ir atlikęs tam tikrus teisinę reikšmę turinčius veiksmus statybos procese, tačiau nėra gavęs statybą leidžiančių dokumentų. Sprendimo Nr. 1-972 2.4 punktas nustato vienintelę galimybę taikyti 2007 metų Bendrąjį planą, kai iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo, nerengiant teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano), parengti statinių projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su atsakingu Administracijos padaliniu.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atvejui išimtis dėl 2007 metų Bendrojo plano taikymo besitęsiančiam investiciniam procesui netaikytina, nes pareiškėjo prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams pateiktas 2021 metų Bendrojo plano galiojimo metu. Teismas pareiškėjo ginčijamus Administracijos sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl pažeistų jo teisėtų lūkesčių vykdyti statybą Žemės sklype, nustatęs, kad dalies Žemės sklypo naudojimo būdas iš „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ pakeistas Įsakymu pagal pareiškėjo 2020 m. liepos 29 d. prašymą, vykdant Teismo sprendimą, kuriuo Administracija buvo tik įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. liepos 29 d. „Prašymo tikslinimą prie prašymo Nr. A647-715/20“ vadovaujantis jo pateikimo dieną dar iki naujojo 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo galiojusiu reguliavimu ir reglamentais. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės, tačiau ši aplinkybė nesudarė pagrindo tvirtinti, kad ateityje pareiškėjas galės įgyvendinti statytojo teises. Tokio įpareigojimo Administracijai teismas nenustatė.

12. Teismas nurodė, kad statytojo teisių įgyvendinimas siejamas su būtinų dokumentų – leidimų ir kitų administracinių sprendimų – gavimu. Pareiškėjas Administracijai pateikė 2023 m. birželio 27 d. prašymą, galiojant 2021 metų Bendrojo plano sprendiniams, ir dėl to sprendė, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas statytojo teises vykdyti pagal 2007 metų Bendrojo plano sprendinius įgijo Įsakymo pagrindu, ir nėra pagrindo tvirtinti, kad Administracija, priimdama skundžiamus sprendimus, galėjo paneigti pareiškėjo įgytas teises ir taip pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Kopranas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog:

14.1. Teismas neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjo skundas buvo ne apie Sprendimo Nr. 1-972 2.4 punktą, o apie priežastis ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos nuo neteisėtų atsakovo neteisėtų veikų tęstinumą, realumą ir efektyvumą. Teismas tik šiek tiek paminėdamas skundo esmę, sprendime nepagrįstai ir neteisėtai apibendrino, kad pastarasis aspektas neapima nagrinėjamos bylos dalyko, pareiškėjo prašymas Administracijai pateiktas 2023 m. birželio 27 d. galiojant 2021 metų Bendrojo plano sprendiniams, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad Administracija, priimdama skundžiamus sprendimus, galėjo paneigti pareiškėjo įgytas teises ir taip pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Tokiu būdu buvo visiškai neteisingai išspręsta ši byla. Vertinant skundo motyvus ir jų ignoravimą teismo sprendime, o taip pat neteisingą teismo poziciją dėl to, kas sudaro nagrinėjamos bylos dalyką, laikytina, kad byla pagal skundą apskritai nebuvo išspręsta, įskaitant dėl to, kad esminėje bylos dalyko dalyje teismo sprendimas yra be motyvų ir neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Tai yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 5 punktą.

14.2. Teismas nevertino skundo argumentų, kad pareiškėjas savo teisių ir teisėtų interesų iki 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo nespėjo įgyvendinti išimtinai tik dėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų ir konstatuotų atsakovo neteisėtų veikų. Priimant teismo sprendimą buvo visiškai ignoruota ir neįvertinta, jog atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai beveik trejus metus nuo 2020 m. liepos 29 d. procedūras vilkino ir dabar vadovaujasi 2021 metų Bendruoju planu, šioje administracinėje byloje skundžiamais sprendimais šiurkščiai pažeidžia įsiteisėjusius teismų sprendimus ir juose pateiktus išaiškinimus, įskaitant dėl to, kad, jeigu atsakovas būtų veikęs teisėtai ir Įsakymas būtų buvęs priimtas per 10 darbo dienų nuo 2020 m. liepos 29 d. pareiškėjo prašymo pateikimo, visus kitus su projektavimu ir teisės statyti Žemės sklype įgyvendinimu susijusius reikalingus veiksmus pareiškėjas būtų galėjęs pradėti dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet iki 2021 metų Bendrojo plano patvirtinimo Sprendimu Nr. 1-972 dar buvo likę beveik metai laiko. Bendrovė iki 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo neabejotinai būtų spėjusi bent jau susiderinti projektinius pasiūlymus ir jos naudai būtų taikomos Sprendimo Nr. 1-972 2.2–2.4 punktuose išdėstytos nuostatos. Teismo sprendimo motyvus sudaro iš esmės tik formali nuoroda į tai, kad būtent šis Sprendimo Nr. 1-972 2.4 punktas pareiškėjui negali būti taikomas, tačiau teismui neįsigilinus į bylos esmę, nepaaiškinta dėl kokių priežasčių taip atsitiko ir kodėl taip yra.

14.3. Dėl per neteisėtų atsakovo veikų laikotarpį pasikeitusį teisinį reguliavimą, teisiniai santykiai turi vykti pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą. Atsakovo praleisti terminai neturi pareiškėjui sukurti neigiamų pasekmių, įskaitant susijusių su pasikeitusiu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Suplanuotų ir dar 2020 m. liepos 29 d. tikslingai inicijuotų pagal tam tikrą teisės aktuose nustatytą eiliškumą atliktinų su planavimu, projektavimu ir teisės statyti Žemės sklype įgyvendinimu susijusių procedūrų metu taikant 2021 metų Bendrąjį planą, nėra užtikrinama Bendrovės teisėtų lūkesčių apsauga ir yra pažeidžiamas teisinis tikrumas bei teisinis saugumas, kurie yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Dėl 2021 metų Bendrojo plano sprendinių ir reglamentų, iš esmės bet koks projektavimas ir statyba Žemės sklype yra tapę negalimais, nepaisant to, kad Žemės sklypo dalies naudojimo būdas, vykdant teismo įpareigojimą į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ galiausiai vis dėlto buvo pakeistas.

15. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su esminiu nesutarimu tarp šalių (koks teisinis reguliavimas turi būti taikomas nagrinėjant pareiškėjo 2023 m. liepos 17 d. raštą), nepagrįstais pareiškėjo lūkesčiais, su tuo, jog žemės sklypo naudojimo būdas neužtikrina statybos galimybių (turi būti taikomi Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 d., Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 str., Reglamento 13 priedo reikalavimai), detaliai aptaria būtinus veiksmus tam, kad būtų patvirtinti daugiabučių gyvenamųjų namų projektinių pasiūlymų sprendiniai, pareiškėjo 2023 m. birželio 27 d. prašymo, 2023 m. liepos 17 d. rašto turinį, atkreipdamas dėmesį, jog nepaisant to, kad aplinkoje vyrauja vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų užstatymas, siekta projektuoti 2 700 kv. m ploto 36 butų daugiabutį gyvenamąjį namą, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

16.1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami tie patys argumentai, kuriuos teismas jau įvertino skundžiamame sprendime. Teismas tinkamai apsibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką ir analizavo būtent tai, ar šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant pareiškėjo prašymus dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo, kurie buvo pateikti galiojant 2021 metų Bendrajam planui, gali būti atgaline tvarka taikomas iki 2021 metų Bendrojo plano galiojęs reguliavimas. Net jei pareiškėjo prašymas dėl Žemės sklypo naudojimo būdo keitimo būtų pakeistas teisės aktų nustatytais terminais ir pareiškėjas būtų pateikęs prašymą patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį dar galiojant 2007 metų Bendrajam planui, pareiškėjas jokiais įrodymais nei bylą nagrinėjant teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepagrindė, kad projektiniai pasiūlymai būtų suderinti iki 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo. Tik tokiu atveju būtų galima taikyti išimtį, kuomet netaikomi 2021 metų Bendrojo plano reikalavimai (Aiškinamojo rašto I skyriaus 2 ir 3 p.).

16.2. Administracija į bylą yra pateikusi išsamius 2024 m. gruodžio 9 d. rašytinius paaiškinimus, vienareikšmiškai įrodančius, kad pareiškėjo siekiami projektiniai pasiūlymai daugiabučių namų statybai iki 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo nebūtų buvę suderinti, net jei Administracija ir būtų teisės aktų nustatytais terminais pakeitusi Žemės sklypo naudojimo būdą. Prašymas pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą buvo pateiktas 2020 m. liepos 29 d. (su trūkumais); 2021 metų Bendrasis planas buvo patvirtintas 2021 m. birželio 2 d. (įsigaliojo 2021 m. birželio 8 d.). Laikotarpis nuo pareiškėjo prašymo pateikimo iki 2021 metų Bendrojo plano patvirtinimo – 10 mėnesių ir kelios dienos. Nėra jokio pagrindo teigti (ir pareiškėjas to neįrodo, o tik deklaratyviai teigia), kad iki 2021 m. birželio 8 d. jis būtų atlikęs visas reikalingas procedūras (patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus, gauti pritarimą projektiniams pasiūlymams, gauti specialiuosius reikalavimus), reikalingas nustatyti Žemės sklypo naudojimo reglamentus. Administracijai, priėmus Įsakymą, prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį buvo pateiktas praėjus daugiau nei 2 mėnesiams (50 d. d.), ši aplinkybė paneigia pareiškėjo teiginius, kad procedūros pradėti statinio projektavimą buvo pradėtos nedelsiant.

16.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad urbanistinis kontekstas yra viena iš svarbių aplinkybių, į kurią turi būti atsižvelgiama nustatant užstatymo reglamentus (2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2950-662/2020). Nagrinėjamu atveju būtent susiklostė tokia situacija ir atsakovas pakankamai aiškiai nurodė, kodėl Žemės sklypo užstatymo reglamentai griežtinami, t. y. kodėl nesilaikoma Vilniaus miesto bendruoju planu nustatytų sprendinių. Gavus prašymą patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, vertinama statybos galimybė, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais ir kitų teisės aktų reikalavimais ir, jei konkretaus statinio statyba galima, atsižvelgiant į gretimybes, urbanistinį kontekstą, nustatomi žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai ir projektinių pasiūlymų sudėtis, arba pranešama statytojui, kodėl pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai nepritariama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-715-525/2022).

16.4. Prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį 2 700 kv. m ploto, 36 butų daugiabučio gyvenamojo namo statybai, su statytojo pasiūlytais Žemės sklypo užstatymo reglamentais, nebūtų galėjęs būti patvirtintas, nes toks užstatymas nėra būdingas susiklosčiusiame kontekste. Kadangi norimos apimties projektinių pasiūlymų užduotis nebūtų patvirtinta, statytojas turėtų keisti siekiamą pirminę užstatymo programą, kam būtų reikėję keisti žemės sklypo naudojimo būdą iš daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijų naudojimo būdą tam, kad būtų galima suprojektuoti kontekstualų aplinkai vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų pastatų užstatymą. Su prašymu patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį buvo pateiktas projektinių pasiūlymų eskizas, kurį sudarė Žemės sklypo schema, apibendrinta pirmo ir tipinio aukšto plano schema, pjūvių schemos bei 6 apibendrintos vizualizacijos. Tai reiškia, jog iki 2023 m. birželio 27 d. statytojas neturėjo parengtų, visuomenės informavimo procedūrai pradėti tinkamos sudėties projektinių pasiūlymų, todėl po projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo būtų reikėję laiko Reglamento 13 priede ir projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodytos sudėties projektiniams pasiūlymams parengti. Administracija negali vertinti, kiek laiko projektinių pasiūlymų rengėjams būtų reikėję laiko parengti visos apimties projektinius pasiūlymus konkrečioje situacijoje, tačiau vertinant panašios apimties projektų procedūrų trukmę nuo projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo iki visuomenės informavimo procedūros pradžios, projektinių pasiūlymų parengimas užtrunka mažiausiai 2–3 mėnesius, ypač atsižvelgiant į labai aktyvią vietos bendruomenę. Spręsti dėl pritarimo paviešintiems projektiniams pasiūlymams atsakovas gali tik tuomet, kai yra išnagrinėti ir motyvuotai įvertinti visuomenės pasiūlymai, išspręsti visuomenės skundai.

16.5. Daugiabučio gyvenamojo namo statyba Žemės sklype nėra galima vertinant artimiausioje sklypo teritorijoje susiformavusį užstatymo pobūdį. Net jei Administracija būtų teisės aktų nustatytu terminu pakeitusi Žemės sklypo naudojimo būdą, darytina pagrįsta išvada, kad iki 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo (2021 m. birželio 8 d.) projektiniai pasiūlymai 3 aukštų, 36 butų daugiabučiam gyvenamajam namui su 36 automobilių stovėjimo vietomis žemės sklype, statinio bendras antžeminis plotas – 2 700 kv. m, nebūtų patvirtinti. Atitinkamai nebūtų pagrindo taikyti ir Sprendimo Nr. 1-972 2.2–2.4 punktuose išdėstytų nuostatų. Bendrovei buvo labai aiškiai iškomunikuota, jog net jei Žemės sklypo naudojimo būdas ir būtų pakeistas, daugiabučių namų statyba nebūtų leidžiama, kadangi savivaldybė atsakinga tiek už teritorijų planavimą, tiek už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą ir turi užtikrinti, kad savivaldybės teritorija būtų plėtojama darniai, o visuomenės interesai nebūtų pažeidžiami. To nebūtų padaryta, jei ginčo teritorijoje vyraujant miško žemei bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo būdo sklypams bei esant silpnai išplėtotai ir visiškai daugiabučių namų pastatams nepritaikytai infrastruktūrai, būtų leista daugiabučių gyvenamųjų namų statyba. Remiantis tuo, kad pareiškėjui buvo žinoma atsakovo pozicija dėl galimybės statyti daugiabučius gyvenamuosius namus Žemės sklype, laikytina, jog pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad Žemės sklype jis turės galimybę statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. Dėl to apeliacinio skundo teiginiai apie taikant 2021 metų Bendrąjį planą tariamai neužtikrinamą teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo pažeidimus yra visiškai nepagrįsti ir klaidinantys.

16.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-735-602/2023 nagrinėjo panašią situaciją, jame pateikti išaiškinimai yra aktualūs šiai bylai.

16.7. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog bylas tarp Administracijos ir pareiškėjo dėl Administracijos atsisakymo keisti Žemės sklypo naudojimo būdą nagrinėję teismai, neva išaiškinę, kad visoms po atsakovo, vykdant Teismo sprendimą priimto Įsakymo pradėtoms su projektavimu ir teise statyti Žemės sklype susijusioms procedūroms turi būti taikomas dar iki 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo galiojęs reguliavimas. Administracija, nagrinėdama 2023 m. birželio 27 d. prašymą ir 2023 m. liepos 17 d. raštą, neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis nebegaliojančiu 2007 metų Bendruoju planu. Pareiškėjas neįrodė nė vieno pagrindo panaikinti Administracijos skundžiamus sprendimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Bylos esminis dalykas – atsakovo Administracijos sprendimų, įformintų 2023 m. liepos 10 d. raštu Nr. A51-115017/23(3.3.2.26E-MPA) „Dėl (duomenys neskelbtini)projektinių pasiūlymų“ ir 2023 m. liepos 25 d. raštu Nr. A51-123153/23(3.3.2.26E-MPA) „Dėl (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų“, kuriais nepritarta statinių projektiniams pasiūlymams, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimus įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti jo (pareiškėjo) 2023 m. birželio 27 d. prašymą dėl pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai bei vykdyti kitas procedūras vadovaujantis iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, (2021 metų Bendrasis planas) įsigaliojimo galiojusiu reguliavimu; įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2023 m. liepos 17 d. raštą / prašymą „Dėl gauto 2023 m. liepos 3 d. elektroninio laiško „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reg. Nr. E658-261/23(2.15.2.59E-MPA)“.

18. Pareiškėjas atsakovui teiktą prašymą patvirtinti statinių projektinius pasiūlymus bei skundą teismui grindė tuo, kad projektiniai pasiūlymai turėjo būti nagrinėjami vadovaujantis 2007 metų Bendrojo plano sprendiniais. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Žemės sklypo naudojimo būdas iš „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ pakeistas Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2023 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A30-1412/23 (Įsakymas) pagal pareiškėjo 2020 m. liepos 29 d. prašymą, vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti išaiškinimai reiškia, kad visoms procedūroms, susijusiomis su statinių projektavimu ir statyba, turi būti taikomas iki 2021 metų Bendrojo plano patvirtinimo galiojęs reguliavimas, Žemės sklypo būdo nustatymą atsakovas vilkino ir statinių projektavimo darbai užsitęsė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo. Pareiškėjo teigimu, jeigu atsakovas būtų veikęs teisėtai ir Įsakymas būtų buvęs priimtas per 10 darbo dienų nuo 2020 m. liepos 29 d. pareiškėjo prašymo pateikimo, visus kitus su projektavimu ir teisės statyti Žemės sklype įgyvendinimu susijusius reikalingus veiksmus pareiškėjas būtų galėjęs pradėti dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet iki 2021 metų Bendrojo plano patvirtinimo Sprendimu Nr. 1-972 dar buvo likę beveik metai laiko; pareiškėjas iki 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo neabejotinai būtų spėjęs bent jau susiderinti projektinius pasiūlymus ir jo naudai būtų taikomos Sprendimo Nr. 1-972 2.2–2.4 punktuose išdėstytos nuostatos.

19. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais ir teisėtais atsakovo Administracijos sprendimus, nustatęs, kad pareiškėjo 2023 m. birželio 27 d. pateiktas parengtas Gyvenamosios (daugiabučių) paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), statybos projektas neatitinka galiojančio 2021 metų Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, nes Žemės sklypas patenka į galiojančiame 2021 metų Bendrajame plane pažymėtą funkcinę zoną, kurioje pastatų statyba negalima (pagal 2021 metų Bendrojo plano sprendinius ginčo Žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną PYL-1-2, kurioje galima vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų statyba; žemės naudojimo būdo G2, tinkamo daugiabučių statybai, 2021 metų Bendrasis planas ginčo teritorijai nenumato; vadovaujantis 2021 metų Bendrojo plano sprendiniais, ginčo teritorijos daliai taikomi Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai).

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundo reikalavimai būtų patenkinti, laikosi pozicijos, kad projektiniai pasiūlymai, jo (pareiškėjo) pateikti galiojant 2021 metų Bendrajam planui (2023 m. birželio 27 d.), turėjo būti nagrinėjami vadovaujantis 2007 metų Bendrojo plano sprendiniais, o atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, paneigė pareiškėjo įgytas teises ir pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai išsprendė bylą, nes neįvertino skundo motyvų, esminėje bylos dalyko dalyje teismo sprendimas yra be motyvų ir neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų, o tai yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 5 punktą.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

22. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus (skundo dalykas), aiškiai ir motyvuotai nurodė nustatytas bylos faktines aplinkybes ir teisės aktų normas, dėl kurių netenkina šių reikalavimų ir pripažįsta pagrįstais atsakovo atsisakymo pritarti projektiniams pasiūlymams argumentus. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (skundo pagrindo), dėl kurių buvo prašoma tenkinti skundo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai, kuriais pagrindžiamos padarytos išvados dėl ginčo esmės, atsakyta į pagrindinius klausimus dėl projektinių pasiūlymų nagrinėjimo ir vertinimo, vadovaujantis 2007 metų Bendrojo plano sprendiniais. Dėl to nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindų konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, jog jis yra be motyvų (ABTĮ 87 str. 4 d., 146 str. 1 d., 146 str. 2 d. 5 p.). Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl ginčo esmės, tačiau tai, jog pareiškėjas nesutinka su tokia išvada, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jo skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti, pirmiausia akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodo jokios teisės aktų normos, kuria vadovaujantis turėtų būti nustatyta, jog atsakovas privalėjo taikyti 2007 metų Bendrojo plano sprendinius, kai projektiniai pasiūlymai buvo parengti ir pateikti jau galiojant 2021 metų Bendrojo plano sprendiniams. Pareiškėjo nurodomos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nuostatos nenustato, kad šiuo atveju viešojo administravimo institucija (atsakovas) turėjo nesivadovauti imperatyviosiomis teisės aktų normomis, kurios nenustato galimybės tvirtinti projektinių pasiūlymų, kurie prieštarauja 2021 metų Bendrojo plano sprendiniams (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 d., Statybos įstatymo 24 str. 3 d. (redakcijos, galiojusios pareiškėjo prašymo padavimo metu)).

24. Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, tiesiogiai taikomi savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniai, tik tais atvejais, kai „<...> neparengti detalieji planai <...>“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; kt.). Akcentuotina, kad viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007; kt.). Viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012; kt.).

26. 2021 metų Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 31 punkte nustatyta, kad, jei į 2021 metų Bendrajame plane pažymėtą funkcinę zoną, kurioje negalima pastatų statyba, patenka žemės sklypas, kuriam iki 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo nustatytas žemės naudojimo būdas, pagal kurio turinį galima statyba, statybos reglamentai sklype nustatomi parengiant 2021 metų Bendrojo plano korektūrą.

27. Sprendimo Nr. 1-972 2.4 punkte nustatyta, kad, kai iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo nerengiant teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) parengti statinių projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su atsakingu Administracijos padaliniu (nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose – ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos), statinių projektai gali būti baigiami rengti vadovaujantis iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo galiojusiais reglamentais.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Sprendimo Nr. 1-972 2.4 punktas nustato vienintelę galimybę taikyti 2007 metų Bendrąjį planą, kai iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo, nerengiant teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano), parengti statinių projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su atsakingu Administracijos padaliniu (šiuo aspektu žr. 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-735-602/2023).

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo parengti statinių projektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su atsakingu Administracijos padaliniu iki 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo, t. y. šiuo atveju negali būti taikoma minėta išimtis.

30. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių konkrečiai jam (pareiškėjui) nepaisant imperatyviųjų teisės aktų nuostatų, turėtų būti taikoma išimtis, nėra pagrįstos teisės aktų normomis, pareiškėjo nurodomuose Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartyje nėra nustatyta šiai bylai prejudicinių faktų (ABTĮ 57 str. 2 d.), t. y. nėra nustatyta, kad visoms pareiškėjo pradėtoms su projektavimu ir teise statyti susijusioms procedūroms turi būti taikomas iki naujojo 2021 metų Bendrojo plano įsigaliojimo galiojęs reguliavimas. Kaip teisingai yra nustatyta, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu Administracija buvo tik įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. liepos 29 d. prašymą vadovaujantis jo pateikimo dieną dar iki naujojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ Nr. 1-972, įsigaliojimo galiojusiu reguliavimu ir reglamentais. Šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovo atsisakymo pakeisti Žemės sklypo dalies naudojimo būdą pagal pareiškėjo prašymą, paduotą iki 2021 metų Bendrojo plano patvirtinimo ir įsigaliojimo, t. y. dėl atskiros savarankiškos procedūros dėl Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo.

31. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste akcentuotina, kad statinių projektinių pasiūlymų tvirtinimas / netvirtinimas ir konkrečių statinių statybos klausimų sprendimas yra atskira savarankiška procedūra.

32. Šiuo atveju pareiškėjo projektiniai pasiūlymai buvo pateikti jau galiojant 2021 metų Bendrojo plano sprendiniams, t. y. šiuo atveju nėra susiklosčiusi analogiška situacija, nei ji buvo aptarta pirmiau nagrinėtoje administracinėje byloje.

33. Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptartos teisės aktų normos, reglamentuojančios projektinių pasiūlymų vertinimą, kurios nenustato galimybės atsakovui vertinti priežasčių, dėl kurių statytojas anksčiau nepateikė (negalėjo pateikti) projektinių pasiūlymų, padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo nurodomi argumentai, susiję su jo prašymo pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą ilgu nagrinėjimu, Įsakymo priėmimu, tuo, kad jei laiku būtų išnagrinėtas jo prašymas pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, jis būtų spėjęs parengti projektinius pasiūlymus ir juos suderinti su Administracijos padaliniu, nesudaro pagrindo taikyti pirmiau aptartą išimtį ir nesilaikyti imperatyviųjų teisės aktų normų.

34. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad statytojo teisių įgyvendinimas siejamas su būtinų dokumentų – leidimų ir kitų administracinių sprendimų – gavimu, o šiuo atveju pareiškėjas prašymą Administracijai pateikė 2023 m. birželio 27 d., galiojant 2021 metų Bendrojo plano sprendiniams, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas statytojo teises įgyvendinti pagal 2007 metų Bendrojo plano sprendinius įgijo Įsakymo pagrindu, ir nėra pagrindo tvirtinti, kad Administracija, priimdama skundžiamus sprendimus, galėjo paneigti pareiškėjo įgytas teises ir taip pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

35. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus argumentus, jog tokiomis aplinkybėmis, kurias jis nurodo kaip pagrindą netaikyti 2021 metų Bendrojo plano sprendinių, kad būtų apgintos jo (pareiškėjo) teisės statyti jo pageidaujamus statinius teritorijoje, kuri suplanuota 2021 metų Bendruoju planu, t. y. ginčo santykiams taikyti specialią išimtį, siekiant apginti jo nurodomus teisėtus lūkesčius, akcentuotina, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog 2021 metų Bendrasis planas patvirtintas vadovaujantis imperatyviosiomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.

36. Teritorijų planavimo įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes (Teritorijų planavimo įstatymo 1 str. 1 d.). Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtinta, kad teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą.

37. Teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 27 d.). Bendrasis planas – tai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 d.). Savivaldybių bendrieji planai yra vieni iš kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rūšiai priskiriamų teritorijų planavimo dokumentų (Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.).

38. Savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti (Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 5 d.). Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų uždaviniai: 1) suformuoti planavimo lygmenį atitinkančias teritorijos funkcinio ir erdvinio vystymo kryptis; 2) optimizuoti planuojamos teritorijos urbanistinę struktūrą, socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą, numatyti jų atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo priemones; 3) numatyti racionalaus žemės gelmių išteklių, žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių išsaugojimo ir naudojimo, klimato kaitos poveikio švelninimo, gamtinio karkaso formavimo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones, optimalią kraštovaizdžio struktūrą; 4) detalizuoti atitinkamų aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 6 d.). Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnyje yra nurodyti konkretūs savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teritorijų planavimas – tai fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą – racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu – nustatant ar formuojant tam tikrų teritorijų juridinį statusą, kuris išreiškiamas įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose, kuriuose raštu ir grafiškai užfiksuojamos žinios apie teritoriją, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-806-822/2020; kt.). Teritorijų planavimas – viešosios teisės sritis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 1 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009; kt.). Vienas iš viešosios teisės bruožų – jos imperatyvumas. Atitinkamai Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai gali būti įgyvendinti, o fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesai dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų suderinti tik griežtai laikantis teritorijų planavimo teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-343/2014; kt.).

40. Planavimo organizatorius privalo supažindinti visuomenę su parengtais teritorijų planavimo dokumentais (Teritorijų planavimo įstatymo 35 str. 2 d.), asmenys turi teisę teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui, o planavimo organizatorius privalo šiuos pasiūlymus išnagrinėti ir į juos motyvuotai atsakyti (Teritorijų planavimo įstatymo 37 str.).

41. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pareiškėjo nurodomų teisėtų lūkesčių ir kitų bendrųjų teisės principų taikymas negali paneigti aiškių ir imperatyviųjų materialiosios teisės normų turinio, pažeisti viešojo intereso, kuris buvo įgyvendintas patvirtinus 2021 metų Bendrąjį planą.

42. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, taip pat teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai suponuoja, jog nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti aiškinami kaip pagrindas savininko teises priešpriešinti viešajam interesui (2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2020 m. liepos 8 d. nutarimai).

43. EŽTT savo jurisprudencijoje taip pat pabrėžia, kad Konvencijos sistemoje turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos pusiausvyra. Ši pusiausvyra laikoma pažeista, jei asmeniui tenka individuali ir pernelyg didelė našta (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą byloje Žilinskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 57675/09); 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07)).

44. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos matyti, kad sprendžiant teisėtų lūkesčių apsaugos klausimą siekiant užtikrinti privataus asmens teisių ir viešojo intereso pusiausvyrą taikomas proporcingumo principas (žr., pvz., 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-303-629/2024). Taikant proporcingumo principą vertinama konkrečios situacijos aplinkybių visuma, ypač siekiamų viešojo intereso tikslų svarba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-279/2011) ir atitinkamos subjektinės teisės pobūdis, t. y. ar asmuo jau yra įgijęs atitinkamą teisę, ar tik siekia ją įgyti administracinės procedūros metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1545/2014), taip pat tai, ar nagrinėjama teisinė situacija dera su galiojančio teisinio reguliavimo reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-52-629/2025).

45. Taigi teisėtų lūkesčių apsaugos principas nėra absoliutus ir administracinių teismų praktikoje taikomas siekiant užtikrinti asmens pasitikėjimą teise ir valstybės institucijomis, tačiau šio principo paskirtis paprastai nėra legitimuoti teisės normų neatitinkančias situacijas.

46. Apibendrinant aptartas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką, konstatuotina, kad rengiant ir tvirtinant 2021 metų Bendrąjį planą buvo suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesai dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, sąlygų, laikantis teritorijų planavimo teisinio reglamentavimo, t. y. šiuo atveju buvo keičiami 2007 metų Bendrojo plano sprendiniai, šie sprendiniai buvo suderinti su visuomenės interesais, jais buvo užtikrintas viešasis interesas. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jam buvo užkirstas kelias susipažinti su planavimo organizatoriaus planuojamais sprendiniais, dalyvauti teritorijų planavimo procedūroje. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, verslininkas, kuris turėjo žinoti apie teritorijų planavimą, pasidomėti apie jam aktualias aplinkybes, susijusias su statinių statyba ateityje, ir veikti aktyviai tuo metu, kai buvo vykdoma teritorijų planavimo procedūra.

47. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, jog rengiant 2021 metų Bendrąjį planą Vilniaus miesto savivaldybė ar Administracija suteikė jam teisėtų lūkesčių, kad jam (pareiškėjui) nebus taikomi nauji teritorijų planavimo sprendiniai ir jis galės vykdyti statybą, kuri nurodoma projektiniuose pasiūlymuose, pagal anksčiau galiojusio 2007 metų Bendrojo plano sprendinius.

48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

49. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Kopranas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė