2021-09-08 Nr. AB-18243-3-61-3-03193-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1553-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03193-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas) (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Kalinant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) jam nebuvo užtikrintas gydytojo paskirtas dietinis maitinimas. Dėl šių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas patyrė stresą, išgyvenimus, badavo, negalėjo miegoti, kentė pilvo skausmus. Dietinio maitinimo paskyrimas buvo nurodytas gydytojo, tačiau Lukiškių TI-K darbuotojai, netinkamai atlikdami savo pareigas, tokio maitinimo nesuteikė. Pareiškėjas teigė kreipęsis į atsakovo atstovą su skundais dėl nepaskirto dietinio maitinimo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintomis Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Nuo 2018 m. vasario 27 d. pareiškėjui buvo paskirtas R↑ B↓ dietinis maitinimas. Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr. 96-1069 pareiškėją informavo, jog jo asmens sveikatos istorijoje yra įrašas apie minėto dietinio maitinimo paskyrimą, tačiau įrašų apie dietinio maitinimo tęstinumą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. nėra, todėl dietinis maitinimas atvykus į Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo paskirtas. Dietinis maitinimas jam buvo paskirtas nuo 2019 m. kovo 11 d.

3.2. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-991-1047/2020 pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-365-556/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neapsibrėžė ginčo laikotarpio, neatliko savo pareigos ištirti ir išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje ginčo situacijoje pareiškėjo skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir motyvai dėl jam paskirto dietinio maitinimo nuo 2018 m. vasario mėnesio visam laikui yra pagrįsti ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. pareiškime teismui, teikdamas Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 21 d. raštą Nr. 96-1069, akcentavo, jog jame nurodyta informacija nėra teisinga, nes pareiškėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas 2018 m. vasario mėnesį visam laikui. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, taip pat neatsižvelgė į byloje esančiame Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. kovo 26 d. rašte Nr. 17101-547, kuriuo atsakoma į pareiškėjo skundus, nurodomą informaciją, jog, pareiškėjo Asmens sveikatos istorijai esant Lukiškių TI-K, Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros specialistai susisiekė su Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros skyriumi ir gavo žodinę informaciją, kad dietinis maitinimas pareiškėjui paskirtas nuo 2018 m. vasario mėnesio visam laikui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė, nuo kada ir kuriam laikui pareiškėjui buvo gydytojo paskirtas dietinis maitinimas, ar toks paskyrimas turi būti po tam tikro laiko peržiūrimas ir, esant pagrindui, pratęsiamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo nei faktiniu, nei teisiniu aspektu neatliko, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka ir negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

III. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą, 2021 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė gauti dietinį maitinimą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde teismui nurodė ginčo laikotarpį nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. kovo 14 d., tačiau iš byloje esančios pareiškėjo asmens bylos matyti, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 7 d. nutarimu nutarta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos I-ojo sektoriaus į Lukiškių TI-K, į kurį jis atvyko 2019 m. vasario 15 d., be to, 2019 m. kovo 5 d. pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių ir atvyko atgal į Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 8 d. Atsižvelgiant į tai, teismas ginčo laikotarpius laikė 2019 m. vasario 15 d. – 2019 m. kovo 5 d. ir 2019 m. kovo 8 d. – 2019 m. kovo 14 d., t. y. laikotarpius, kai pareiškėjas kalėjo Lukiškių TI-K.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, tačiau jis jo negavo, todėl teko badauti, dėl to patyrė skausmus, kamavo nemiga bei išgyvenimai, teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas dėl dietinio maitinimo paskyrimo su skundais į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. vasario 27 d. Į šiuos pareiškėjo nusiskundimus atsakovo atstovas atsakė 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr. 96-1069. Pateiktame Lukiškių TI-K atsakyme dėl jo skundų, susijusių su dietiniu maitinimu, buvo paaiškinta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2018 m. vasario 27 d. yra gydytojo įrašas, jog dėl (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas R↑ B↓ dietinis maitinimas. Asmens sveikatos istorijoje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. nėra duomenų apie dietinio maitinimo R↑ B↓ tęstinumą. Kartu su atsiliepimu atsakovo atstovas pateikė teismui Vidaus ligų gydytojos tarnybinį pranešimą „Dėl M. Š. dietinio maitinimo“, kuriame teigiama, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2018 m. vasario 27 d. yra gydytojo įrašas, kad dėl (duomenys neskelbtini) buvo skirtas R↑ B↓ maitinimas, tačiau ligos istorijoje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. nėra duomenų apie dietinio maitinimo R↑ B↓ tęstinumą. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą bei 2019 m. kovo 21 d. rašte Nr. 96-1069 paaiškino, kad dietinis maitinimas pareiškėjui skirtas nuo 2019 m. kovo 11 d. Pareiškime 2019 m. rugsėjo 9 d. teismui, teikdamas Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 21 d. raštą Nr. 96-1069, pareiškėjas akcentavo, kad jame nurodyta informacija nėra teisinga, nes pareiškėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas 2018 m. vasario mėnesį visam laikui. Iš byloje esančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. kovo 26 d. rašto Nr. 17101-547, kuriuo atsakoma į pareiškėjo skundus, nurodomą informaciją, teismas nustatė, jog pareiškėjo Asmens sveikatos istorijai esant Lukiškių TI-K Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros specialistai susisiekė su Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros skyriumi ir gavo žodinę informaciją, kad dietinis maitinimas pareiškėjui paskirtas nuo 2018 m. vasario mėnesio visam laikui. Esant prieštaringai informacijai, teismas darė išvadą, kad dietinis maitinimas pareiškėjui paskirtas nuo 2018 m. vasario mėnesio visam laikui.

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 15 d. – 2019 m. kovo 5 d. ir 2019 m. kovo 8 d. – 2019 m. kovo 11 d. (pareiškėjui dietinis maitinimas paskirtas 2019 m. kovo 11 d.) pareiškėjui netiekdamas dietinio maitinimo veikė neteisėtai.

12. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos kompensavimo būdo (dydžio), teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, paaiškinimų ar įrodymų, jog negavus dietinio maitinimo buvo pakenkta jo sveikatai ir tik abstrakčiai nurodė, kad skaudėjo pilvą. Įvertinęs, kad pažeidimas truko nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. kovo 5 d. ir nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 11 d., atsižvelgęs į pažeidimo mastą, trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

IV. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą ir priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

13.1. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo neatsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Pareiškėjui nebuvo suteiktas dietinis maitinimas, todėl buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė 800 Eur neturtinę žalą.

14. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

14.1. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

14.2. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (teisių perėmėjas po reorganizavimo – Vilniaus PN), atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjo teisė gauti dietinį maitinimą Lukiškių TI-K buvo pažeista nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. kovo 5 d. ir nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 11 d., tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir motyvais, konstatuojant atsakovo atstovo pažeidimą, susijusį su dietinio maitinimo pareiškėjui neskyrimu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš atsakovo pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1046-624/2017 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikia argumentų, paaiškinimų ar įrodymų, jog negavus dietinio maitinimo buvo pakenkta jo sveikatai ir tik abstrakčiai nurodė, kad skaudėjo pilvą. Pareiškėjas taip pat nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kad su nusiskundimais kreipėsi į gydytoją. Taigi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pagrįstai nepriteistas.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė