ffa03466-e6b3-4811-a487-4db2e839f28f · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-898/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41236-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T.

A., jo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurorės RÅ«tos Pečkaitytės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nuosprendžio (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis), kuriuo T. A., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį laiduotojo V.

A. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, T. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ konfiskuotino turto (automobilio „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 6000 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius) Eur. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. A. automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Å¡iam įsiteisėjus – panaikintinas. Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o Å¡iam įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD su „body“ kamerų vaizdo įraÅ¡ais ir BPC praneÅ¡imo įraÅ¡u – palikti saugoti byloje. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. T. A. 2022 m. spalio 29 d., apie 19.39 val., Vilniuje, Laisvės pr., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šie T. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė R. Pečkaitytė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos dalies (6000 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ T. A. ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti T. A. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog T. A. yra pagrindas taikyti turto konfiskavimo institutÄ , tačiau netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėta, kad apylinkės teismas, taikydamas dalinį turto konfiskavimÄ , o ne automobilio konfiskavimÄ natÅ«ra, nepagrįstai iÅ¡imtinę reikÅ¡mę suteikė nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, jo turimiems finansiniams įsipareigojimams, didelei automobilio vertei (12 880 Eur), dėl ko padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog T. A. priklausančio automobilio konfiskavimas bÅ«tų neproporcingas.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad T. A. veikos padarymo metu buvo neteistas, pirmÄ kartÄ gyvenime padarė Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo, automobilį pirko paėmęs banko paskolÄ , automobilio vertė yra didelė, todėl automobilio konfiskavimas natÅ«ra bÅ«tų neproporcingas ir neatitiktų Å¡ios priemonės prevencinės paskirties. Tačiau, prokurorės vertinimu, Å¡ių aplinkybių negalima laikyti iÅ¡imtinėmis, nes apylinkės teismas neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir padarymo aplinkybes bei į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo T.

A. patyrė minimalias neigiamas pasekmes. 2.2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka apeliaciniame skunde minėtos teismų praktikos. Pažymėta, kad nors apylinkės teismas mini, jog automobilį „Audi A6“ T. A. pirko su paskola ir dar 8 metus turės finansinių įsipareigojimų, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad automobilis nuosavybės teise priklauso T. A. Taipogi, nurodoma, jog automobilio didelė vertė ar įgijimas su paskola negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine aplinkybe, sudarančia situacijÄ , kai asmens su kreditiniais įsipareigojimais ar mažesnės vertės automobiliu padėtis, padarius nusikalstamÄ veikÄ , taptų geresnė nei tÄ patį nusikaltimÄ padariusio asmens be kreditinių įsipareigojimų ir mažesnės vertės automobilį nusipirkusiam iÅ¡ santaupų.

Skunde nurodoma, jog darbingo amžiaus asmuo turi galimybę įvykdyti savo kreditinius įsipareigojimus ir tai negali turėti lemiamos įtakos jam priklausančio automobilio nekonfiskavimui. 2.3. Skunde pabrėžiama, jog, vertinant T. A. asmenybę, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu jis pirmÄ kartÄ padarė Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , tačiau anksčiau buvo baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų ir už KET pažeidimus (davė vairuoti automobilį draugei, kuri neturi teisės vairuoti; pasistatė automobilį neleistinoje vietoje).

Paskirtos baudos sumokėtos, tačiau yra galiojančios. Taip pat jis ne tik vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, tačiau ir neturėdamas tam teisės (teisė vairuoti jam buvo apribota dėl sveikatos problemų), už kÄ buvo nubaustas administracine tvarka. 2.4. Skunde nurodoma, kad T. A. veikos pavojingumÄ patvirtina tai, jog jis bÅ«damas neblaivus vežėsi keleivį, važiavo Vilniaus mieste, kai eismas yra intensyvus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės. Pažymėta, kad apie T.

A. vairavimÄ esant neblaiviam pranešė moteris, kuriai įtarimÄ sukėlė netvarkingas automobilio pastatymas neleistinoje vietoje bei lėti, nekoordinuoti vaikino judesiai, dėl ko buvo kreiptasi į policijÄ . Vėliau policijos pareigÅ«nai, važiuodami Laisvės pr., pastebėjo įtartinai vinguriuojantį automobilį „Audi“, kurį sustabdžius buvo nustatyti vairuotojo T. A. neblaivumo požymiai. Tikrinimo metu T. A. buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, ženkliai virÅ¡ijantis ribÄ , nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam (1,51 promilės).

Taigi T. A. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. A. nurodė, jog jis nuvažiavo trumpÄ atstumÄ , t. y. atkarpa nuo namų iki bankomato nesiekia net kilometro, tačiau, prokurorės vertinimu, tokį trumpÄ atstumÄ buvo galima įveikti pėsčiomis, net ir esant neblaiviam. Tai rodo T. A. lengvabÅ«diÅ¡kÄ bei visiÅ¡kai neatsakingÄ požiÅ«rį į visuomenėje galiojančiÄ visiems privalomÄ tvarkÄ . Taigi, net ir atleidus T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jam turi bÅ«ti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. 2.5.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors apylinkės teismas turto konfiskavimo natÅ«ra netaikymÄ taip pat grindė ir tuo, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas atleisti T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikymas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti Å¡velnesnes baudžiamojo poveikio priemones arba jų netaikyti iÅ¡ viso. T. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimÄ , tai reiÅ¡kia, kad jo teisinė padėtis tapo ženkliai palengvinta, jis nepatyrė tokių neigiamų padarinių kaip bausmė, teistumas, atsirandančių asmenį pripažinus kaltu.

Skundžiamame nuosprendyje akcentuota, jog dėl didelės vertės automobilio konfiskavimo T. A. patirtų neproporcingas neigiamas pasekmes, tačiau nagrinėjamu atveju dėl nusikaltimo padarymo jis jokių finansinių nepatogumų nepatiria, t. y. atleidus T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nepaskirta bauda, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ nustatomas nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur). Pažymėta, kad T. A. nustatytos laidavimo sÄ lygos yra Å¡velnios, kadangi laidavimas skirtas be užstato, nustatytas laidavimo terminas yra minimalus.

Be to, skiriant kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) teismas buvo palankus ir nustatė įstatymo numatyto vidurkio nesiekiantį terminÄ , t. y. 2 metus. 2.6. Prokurorės įsitikinimu, tokie tyčinę nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui pritaikyti suvaržymai yra nepakankami, todėl turėtų bÅ«ti taikomas automobilio konfiskavimas natÅ«ra. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog T.

A. yra dirbantis, jo darbo užmokestis nėra minimalus, nenustatyta, kad jis turėtų Å¡eimÄ , kuriÄ reiktų iÅ¡laikyti ir, nors turi paskolÄ , tačiau yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), nenustatyta, kad turėtų sveikatos problemų, todėl turi visas galimybes įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Be to, sudarydamas kredito sutartį su banku, asmuo turi įvertinti visas galimas rizikas, susijusias su kredito grÄ Å¾inimu bei savo finansinėmis galimybėmis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iÅ¡ T. A. konfiskuojant automobilį nebÅ«tų įmanoma užtikrinti bÅ«tiniausių T.

A. poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes. 2.7. Pažymėta, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neiÅ¡vengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Transporto priemonės konfiskavimas pats savaime proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidžia.

Tai, kad automobilio netekimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiÅ¡kia, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Dalinis turto konfiskavimo taikymas, kuomet už vairavimÄ iÅ¡gėrus T. A. faktiÅ¡kai tik prarastų teisę vairuoti ir minimalius finansinius netekimus, yra ne tik neproporcingas padarytam nusikaltimui, bet ir neteisingas.

3. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. A. teismo posėdžio metu apygardos teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su prokurorės pateiktu apeliaciniu skundu bei prašė skundÄ atmesti. Jame pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti ne visÄ , o dalį automobilio vertės atitinkančiÄ sumÄ atsižvelgęs į pastarojo gyvenimo situacijÄ , į turimus neįvykdytus įsipareigojimus. Taip pat atsižvelgta į tai, kad jis pirmÄ kartÄ padarė sunkų KET pažeidimÄ .

T. A. vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, konfiskavo beveik 60 procentų (6 000 Eur) automobilio vertės, kas atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Be to, nurodė, kad nors jis yra dirbantis, tačiau jo atlyginimo dydis yra tik 1400 Eur per mėnesį, o kreditorinių įsipareigojimų dydis sudaro: bÅ«sto nuoma ir mokestis už komunalines paslaugas – virÅ¡ 500 Eur, taipogi jis moka ir mokesčių inspekcijai – 50 Eur pagal mokestinės paskolos sutartį, todėl jo asmeninių poreikių tenkinimui lieka tik apie 600 Eur.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Nagrinėjamoje byloje T. A. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Nusprendęs atleisti T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato pirmosios instancijos teismas skyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti transporto priemones) ir turto vertės dalies konfiskavimÄ . Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas teismo sprendimas taikyti laidavimÄ , taip pat sprendimas uždrausti T. A. naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones. Tačiau prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuoti tik dalį automobilio vertės, o ne patį automobilį, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi SkundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad Skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvertinos aplinkybės, reikÅ¡mingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimams iÅ¡spręsti, dėl ko teismas, nuspręsdamas konfiskuoti kaltininkui priklausančios transporto priemonės dalies vertę, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti dalį automobilio vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ , ir priimtinas naujas sprendimas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

7. Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , skirti turto konfiskavimÄ teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Å io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu bÅ«du Å¡ios veikos padarymas neįmanomas.

Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymėtina, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas. Šiame kontekste pažymėta, kad konstatuodami, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Kaip pažymėta pirmiau, nusprendęs konfiskuoti ne turtÄ ir ne visÄ jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti.

8. IÅ¡ Skundžiamo nuosprendžio, matyti, kad T. A. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (vairavo jam priklausančiÄ transporto priemonę (t. 1, b. l. 61), bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas), panaudodamas automobilį „Audi A6“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl dalies T.

A. transporto priemonės „Audi A6“ vertę atitinkančios pinigų sumos dalies, t. y. 6 000 Eur konfiskavimo. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios su T. A. asmenybe, jo turtine padėtimi, automobilio verte, bei pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leido teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, vertinant ir apeliaciniame skunde nurodytÄ sias, susidariusi situacija yra tokia, dėl kurios kaltininkui priklausančio konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos priemonės (automobilio „Audi A6“), konfiskavimas bÅ«tų netikslingas ir neproporcingas.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

10. Vertindama paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumÄ teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad T. A. iÅ¡kvėptame ore buvo nustatyta 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri žymiai virÅ¡ija baudžiamosios atsakomybės taikymui bÅ«tinÄ apsvaigimo nuo alkoholio ribÄ (1,51 promilės). Å iame kontekste pažymėtina, kad situacija, kai stipriai apgirtęs asmuo vairuoja transporto priemonę, rodo didelį vairuotojo neatsakingumÄ , todėl sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo tikslingumo ir proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, minėta aplinkybė neturi bÅ«ti sumenkinama.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog apie neblaivius asmenis pranešė įvykio vietoje buvusi liudytoja A. D., kuri automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės, pastebėjo automobilį „Audi“ ir jame esančius du apsvaigusius vaikinus. Vaikinams išlipus iš mašinos, jie atrodė akivaizdžiai apsvaigę. „Vairuotojui kažkas iškrito iš rankų, daiktas, panašus į kortelę, jis keistai ir lėtai pasilenkė tos kortelės, o atsistodamas jis kaip ir susvyravo“ (t. 1, b. l. 49-52).

Liudytojas D. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, jog darbo metu gavo iÅ¡kvietimÄ , kad prie PC „NORFA“, aikÅ¡telėje stovi lengvasis automobilis „Audi“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jo iÅ¡lipo du vaikinai, kurie ėjo prie parduotuvės bankomato. Asmenys svirduliavo, gali vėl vairuoti automobilį neblaivÅ«s. 2022 m. spalio 29 d., apie 19.35 val., važiuojant Laisvės pr., Vilniuje buvo pastebėtas įtartinai vinguriuojantis minėtas automobilis, todėl jį sustabdė.

Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo, T. A., kuris atitiko visus bendrus neblaivaus asmens požymius: jo kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti, iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Minėtame automobilyje buvo ir keleivis, kuris jiems atvykus pasiÅ¡alino. Patikrinus alkotesteriu vairuotojo blaivumÄ 19.39 val. pirmu pÅ«timu buvo nustatytas 2,21 promilės girtumas, patikrinus antru pÅ«timu 19.58 val. buvo nustatytas 2,23 promilės girtumas. ApžiÅ«rėjęs automobilį jo salone liudytojas pamatė tuščias 6 alaus skardines (t. 1, b. l. 36-39).

Å ie liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti duomenys, t. y. paties T. A. parodymai, tarnybinis praneÅ¡imas, policijos pareigÅ«nų „body“ kameros vaizdo įraÅ¡as, apygardos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog T. A. automobilį vairavo bÅ«damas stipriai apsvaigęs. Nors T. A. ikiteisminio tyrimo metu pabrėžia, kad buvo nuvažiuotas mažas atstumas (iki vieno kilometro), tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė nepateisina padaryto nusikaltimo, kadangi sėsdamas už vairo asmuo suvokė, kad yra neblaivus.

Sutinkama ir su prokurorės pozicija, kad T. A. priėmė pavojingÄ sprendimÄ važiuoti automobiliu, bet nesirinko alternatyvaus, saugaus keliavimo bÅ«do (galėjo iÅ¡sikviesti taksi, pavažiuoti autobusu, nueiti pėsčiomis).

11. Sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo proporcingumo, bÅ«tina įvertinti ir kitas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme T. A. paaiÅ¡kino, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ 1,5 valandos iki vairavimo. Jis gėrė alų ir vynÄ , tačiau kiek tiksliai nurodyti negali, gal vyno kokį 0,3 litro, alaus skardinę 0,5 litro talpos. Taip pat nurodė, kad jo draugas gyvena už miesto ir jis neturėjo grynųjų pinigų autobusui. Laiko eiti pėsčiomis iki bankomato nebuvo, nes pavėluotų į autobusÄ , todėl norėdamas draugui padėti nusprendė pavažiuoti iki bankomato bei iÅ¡gryninti pinigus, po ko grįžti iki namų.

Å i aplinkybė patvirtina, jog T. A., žinodamas, kad yra neblaivus ir turėdamas galimybę pasirinkti alternatyvų keliavimo bÅ«dÄ , iÅ¡ esmės be jokios rimtos priežasties, galinčios turėti įtakos taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vienÄ Å¡iurkščiausių KET pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumÄ galimų neigiamų pasekmių jam ir (ar) aplinkiniams atžvilgiu. Tik liudytojos A. D. praneÅ¡imo dėka buvo užkirstas kelias tolesniam pavojingam vairavimui ir galimoms sunkioms ar net nepataisomoms pasekmėms.

Pažymėtina ir tai, jog T. A. ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus ? davęs vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturinčiam asmeniui, pats nusikalstamÄ veikÄ padarė taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (t. 1, b. l. 166-169). Tokios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, kad automobilio „Audi A6“ palikimas T. A. kelia pagrįstÄ manymÄ , jog Å¡i transporto priemonė gali bÅ«ti panaudota nusikalstamais tikslais ir tai neatitinka BK 72 straipsnyje paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurias nustačius bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog T. A. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas už padarytÄ nusikaltimÄ bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga ir neteisinga priemonė. Pirmosios instancijos teismas, nekonfiskuodamas transporto priemonės, iÅ¡skirtinai sureikÅ¡mino T. A. turtinę padėtį, t. y., kad automobilis įgytas su paskola, pagal kuriÄ jis dar 8 metus turės finansinių įsipareigojimų, T.

A. pirmÄ kartÄ gyvenime padarė Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , dėl ko, konfiskavus transporto priemonę, prevencinės priemonės taikymas nebus tinkamai individualizuotas ir proporcingas, neatitiks ja siekiamų tikslų, ypač įvertinus transporto priemonės kainÄ (12 880 Eur). Kaip jau paminėta, asmens turtinė padėtis, kaip ir kitos T. A. charakterizuojančios aplinkybės, sudarė pagrindÄ taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, be užstato, jam taip pat nebuvo paskirta kita finansinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonė ? įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog konfiskavus tik automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos dalį, T. A. bÅ«tų finansiÅ¡kai suvaržomas dar labiau, kadangi jis turėtų mokėti ne tik paskolÄ , bet ir 6 000 Eur konfiskuotÄ pinigų sumÄ .

13. Nors apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog T. A. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. Tokia iÅ¡vada atitinka ir teismų praktikÄ , pagal kuriÄ kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ â€“ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Teismo diskrecija dėl vertinamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo reiškia, kad toks sprendimas priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. 14. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita T.

A. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios taikymo terminas 2 (dveji) metai nustatytas artimas minimaliam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Ä®vertintina ir tai, kad T. A. Å¡iuo metu yra dirbantis, todėl gali prisiimti atsakomybę už savo padarytus neteisėtus veiksmus bei toliau vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, iÅ¡mokėti paskolÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Skundžiamame nuosprendyje padarytos nepagrįstos iÅ¡vados dėl neįprastai didelės automobilio vertės, (iÅ¡ byloje nustatytų duomenų matoma, kad transporto priemonės vertė su PVM – 12 880 Eur, o įgyta ji buvo už 11 300 Eur) bei dėl pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusio ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleisto T.

A., kuriam tuo pagrindu jokia bausmė nebuvo paskirta, patiriamų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui aiÅ¡kiai neproporcingų finansinių nuostolių. Kaip ne kartÄ yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, jo ar Å¡eimos narių interesai ar automobilio vertė negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų. 15. 2023 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T.

A., kuriÄ sudaro 86,67 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Apeliacinis procesas Å¡ioje byloje vyko pagal prokurorės apeliacinį skundÄ , kuris buvo tenkintas. Tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti T. A. gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgdama į T. A. aptartus turimus kitus finansinius įsipareigojimus, teisėjų kolegija spendžia, kad nėra tikslinga iÅ¡ T. A. priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurorės RÅ«tos Pečkaitytės apeliacinį skundÄ tenkinti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 6 000 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius) Eur ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, T.

A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ . LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl Å¡ios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus transporto priemonę – panaikinti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T.

A. nepriteisti. Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė