2015-12-16 Nr. AB-24397-3-63-3-01235-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2115-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01235-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būstai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir V. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Financial Way“) dėl raštų panaikinimo, priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. B. ir V. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2014 m. liepos 29 d. rašto Nr. 2D-11836(16.2) išvados (toliau – ir Išvada) dalį, kuria nustatyta, jog „Detaliuoju planu suplanuotoje mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijoje galima statyti nuo vieno iki trijų aukštų vienbučius ir dvibučius, ir / ar daugiabučius gyvenamuosius namus, nepažeidžiant Detaliuoju planu nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų“; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. rugsėjo 29 d. raštą (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjų A. B. ir V. M. skundą atmetė.

Pareiškėjai A. B. ir V. M. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjų A. B. ir V. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir bylą nutraukė.

II. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno būstai“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė prašymą priteisti iš pareiškėjų A. B. ir V. M. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė teismo bylą nutraukti, o nusprendus bylą nagrinėti – skundą atmesti, todėl šioje byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra trečiojo suinteresuoto asmens naudai. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 968 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 800 Eur už atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą parengimą ir 168 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestis. Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis ir 45 straipsnio 1 dalimi.

Pareiškėjai A. B. ir V. M. atsiliepime su prašymu priteisti trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pareiškėjai paaiškina, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi. Pareiškėjų nuomone, šiuo atveju negali būti atlyginamos trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes pareiškėjų apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad administracinės bylos nutraukimas nereiškia palankaus teismo sprendimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, nes toks sprendimas nėra nei palankus, nei nepalankus bylos dalyviams, tik reiškia, kad administracinis procesas pagal ABTĮ negalimas. Pareiškėjai pažymi, kad jie patys apeliaciniame skunde teigė, jog esant tam tikroms sąlygoms teismas turėjo administracinę bylą nutraukti, o ne skundą atmesti. Pareiškėjų nuomone, byla pasibaigė jiems palankiai, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje nurodė, kad nei Klaipėdos skyrius, nei Inspekcija „raštuose nepriėmė administracinio sprendimo, kad šalia pareiškėjų sklypo gali būti statomas daugiabutis gyvenamasis namas“, t. y. šiuo atveju buvo pasiektas iš esmės pareiškėjams palankus sprendimas (rezultatas), konstatuojantis skundžiamos Inspekcijos Išvados nepagrįstumą (faktą, kad ji neturi jokios teisinės galios).

Pareiškėjų teigimu, proceso dalyviai nagrinėjamu atveju negali pretenduoti į išlaidų atlyginimą, nes bylos baigtis – jos nutraukimas pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą – iš viso negali būti traktuojama kaip palanki ar nepalanki. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad jie viso administracinės bylos nagrinėjimo metu elgėsi sąžiningai, nevilkino proceso, sąžiningai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, buvo įsitikinę, kad pasirinktas teisių gynybos būdas yra tinkamiausias, todėl ir procesinis pareiškėjų elgesys negali lemti jų pareigos atlyginti kitų proceso dalyvių išlaidas. Be to, pareiškėjų nuomone, prašomos priteisti išlaidos yra aiškiai per didelės ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą, išsprendė klausimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno būstai“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o prašymo dalį dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno būstai“ padavė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo siekia, kad jam, be kita ko, būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 968 Eur atstovavimo išlaidų.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalys nustato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas. Tokių pačių sumų gali reikalauti ir tretieji suinteresuoti asmenys, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 44 str. 5 d.).

ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia tretiesiems suinteresuotiems asmenims teisę pretenduoti į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013; 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014).

Akcentuotina, jog ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai trečiojo suinteresuoto asmens dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą faktiškai patirtos išlaidos nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, ir, priešingai, situacija, kuomet trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų priteisiamos išlaidos iš pareiškėjo net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas paties suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva arba tais atvejais, kai bylos išsprendimas niekaip nedarė įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms, neatitiktų teisingumo kriterijaus, pažeistų procesinę pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-71/2012).

Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl Klaipėdos skyriaus Išvados dalies, kuria nustatyta, jog „Detaliuoju planu suplanuotoje mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijoje galima statyti nuo vieno iki trijų aukštų vienbučius ir dvibučius, ir / ar daugiabučius gyvenamuosius namus, nepažeidžiant Detaliuoju planu nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų“, ir Inspekcijos Rašto, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 7 d. teismo posėdyje, be kita ko, nutarė trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti UAB „Kauno būstai“, kaip asmenį, kuriam teismo sprendimas turės įtakos (I t., b. l. 68–71). Iš trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą ir apeliacinį skundą matyti, kad jis šioje byloje nesutiko su pareiškėjų skundu ir apeliaciniu skundu. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašė bylą nutraukti, o nusprendus bylą nagrinėti – skundą atmesti; atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir bylą nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, konstatavo, jog pareiškėjų inicijuotas ginčas šioje byloje nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, t. y. pareiškėjų suformuluoti reikalavimai negali būti skundo dalyku, o tai reiškia, kad ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1275-662/2015 padarė išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 26 d. leidimu Nr. LNS-33-140526-00086 išdavė statytojui UAB „Kauno būstas“ leidimą statyti naują gyvenamosios paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), Palangoje, pareiškėjų keltas reikalavimas buvo tiesiogiai susijęs su UAB „Kauno būstai“ teisėmis, todėl nutraukus administracinę bylą trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-143-502/2015 pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė bei atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-1275-662/2015. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 16 d. gautas pareiškėjų 2015 m. gruodžio 16 d. pranešimas, kuriame informuojama, kad jie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui pateikė 2015 m. gruodžio 11 d. prašymą, kurį prašo pridėti prie bylos. Įvertinusi tai, kad procesas administracinėje byloje Nr. AS-1275-662/2015 nebuvo atnaujintas, bei minėto pranešimo ir prašymo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra kliūčių nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno būstai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-2115-520/2015, atlyginimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad administracinės bylos nutraukimas nereiškia palankaus teismo sprendimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, nes toks sprendimas nėra nei palankus, nei nepalankus bylos dalyviams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nutraukimas pats savaime nereiškia, kad toks procesinis sprendimas nėra palankus nei vienai proceso šaliai. Kaip jau minėta, tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos matyti, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės gali būti apgintos net ir nutraukus administracinę bylą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-720-438/2015).

Įvertinusi ginčo, trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjų atsiliepimo į minėtą prašymą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje priimtų nutarčių turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais, kad teismo išlaidas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno būstai“ patyrė ne dėl pareiškėjų kreipimosi į teismą, o nutraukus bylą jo teisės nebuvo apgintos, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno būstai“ turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjų atsiliepime akcentuojama aplinkybė, kad patys pareiškėjai apeliaciniame skunde teigė, jog esant tam tikroms sąlygoms teismas turėjo administracinę bylą nutraukti, o ne skundą atmesti, neturi įtakos sprendžiant dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad atsiliepime cituojamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties teiginys reiškia, jog byla pasibaigė palankiai pareiškėjams. Pareiškėjai visiškai be jokio teisinio pagrindo teigia, kad šioje byloje buvo konstatuotas skundžiamos Inspekcijos Išvados nepagrįstumas ir faktas, kad ji neturi jokios teisinės galios. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Išvados dalis, dėl kurios panaikinimo pareiškėjai padavė skundą, nėra suformuluota kaip viešojo administravimo subjekto sprendimas, į tai, kad ji pati savaime pareiškėjams ir / ar kitiems asmenims jokių teisinių pasekmių nenustato bei nesukuria ir į tai, jog šia Išvados dalimi pareiškėjams nesuformuluotos jokios teisės ir / ar pareigos, o Inspekcijos Rašte sutinkama su Klaipėdos skyriaus pateikta argumentacija, nutarė, jog pareiškėjų inicijuotas ginčas šioje byloje nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, t. y. pareiškėjų suformuluoti reikalavimai negali būti skundo dalyku, o tai reiškia, kad ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepaneigia pareiškėjų akcentuojama aplinkybė, kad jų apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies. Šiuo atveju turi būti įvertinamos priežastys, dėl kurių susidarė trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog apeliacinio proceso išlaidos turi būti paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011). Taigi nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos bylos faktinės bei teisinės aplinkybės, susiklosčiusios apeliacinio proceso metu. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, kai viena iš proceso šalių (pirmoji), netinkamai pasinaudojusi teise į teisminę gynybą, turi atlyginti kitai proceso šaliai (antrajai) patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias dėl pirmosios šalies veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015).

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens prašymo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo klausimą svarbi ta aplinkybė, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl pareiškėjų procesinio elgesio – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo priimtas pareiškėjams nepalankus sprendimas, apskundimo, vadinasi, būtent pareiškėjų elgesys yra trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų priežastis. Kaip jau minėta, apeliacinį procesą inicijavo pareiškėjai, paduodami apeliacinį skundą, o trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos būtent ir susidarė rengiant atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuris nors ir buvo iš dalies patenkintas, tačiau pareiškėjai vis tiek nepasiekė norimo rezultato, nes byla buvo nutraukta.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per 14 dienų pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Šios teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas yra byloje dalyvaujančio asmens pareiga, o ne teisė. Vadinasi, pareiškėjams pateikus apeliacinį skundą ir teismui jį priėmus nagrinėti, trečiajam suinteresuotam asmeniui atsirado pareiga rengti atsiliepimą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą turiniui nustatė reikalavimą – toks atsiliepimas turi būti išsamus, t. y. pagrįstas ne tik bylos faktinėmis, bet ir teisinėmis aplinkybėmis. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, neveikė savo nuožiūra ir rizika. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl pareiškėjų atlikto procesinio veiksmo – pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo ir tokios išlaidos atitinka ne tik bylinėjimosi išlaidoms keliamo realumo, tačiau ir būtinumo bei privalomumo kriterijus, nes, kaip buvo nurodyta, atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas yra asmens pareiga, o ne teisė. Pažymėtina, jog teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, nurodydama minėtas nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

2015 m. kovo 24 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas bendras trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“ atsiliepimas į pareiškėjų apeliacinį skundą, kurį elektroninių ryšių priemonėmis pateikė jų atstovas advokatas Povilas Juzikis. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno būstai“ prašo atlyginti jam 968 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 800 Eur už atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą parengimą ir 168 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestis.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Išrašas iš teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. AJK-202 patvirtina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kauno būstai“ administracinėje byloje atstovavo advokatų kontora Kairevičius, Juzikis ir partneriai. Iš 2015 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AKJ1505033 ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymo (II t., b. l. 126–127) matyti, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno būstai“ advokatui Audriui Kairevičiui iš viso sumokėjo 968 Eur, įskaitant 168 Eur pridėtinės vertės mokestį.

Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų argumentu, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 968 Eur (3 342,31 Lt) suma viršija nustatytą maksimalią sumą, nes maksimaliai pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą galėtų būti priteista 905,87 Eur (3 127,80 Lt) (1,3 x 2 406 Lt).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą rengęs advokatas Povilas Juzikis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme atstovavo ne tik trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kauno būstai“, bet ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Financial Way“ bei pateikė bendrą jų atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuris yra nedidelės apimties. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, bylos apimtį, ankstesnį (pakartotinį) advokato dalyvavimą byloje, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, aplinkybę, kad be UAB „Kauno būstai“ advokatas atstovavo ir kitam trečiajam suinteresuotam asmeniui, tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi bei nauji teisiniai klausimai ir nereikėjo specialių teisinių žinių, bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas sumažinti trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija iš dalies tenkina trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kauno būstai“ iš kiekvieno pareiškėjo priteisia po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būstai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno būstai“ iš pareiškėjos A. B. 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno būstai“ iš pareiškėjo V. M. 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė