ff988e47-693a-43a8-ae76-e715362f157c · Lietuvos apeliacinis teismas

Sprendimas                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-1631/2012                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 14.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS n u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Viginto ViÅ¡inskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T.

M. ir atsakovo Latvijos bendrovės „BTA Insurance Company“ SE (veikiančio per Latvijos bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2223-585/2012 pagal nurodyto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį paminėtam atsakovui dėl darbo užmokesčio, delspinigių ir neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas T. M. ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu 2010 m. birželio 2 d., prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Latvijos bendrovės „BTA Insurance Company“ SE (veikiančios per Latvijos bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje) ieÅ¡kovo naudai: 1) 175 817,87 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2010-05-26 (toliau – ginčo laikotarpis); 2) 65 139,99 Lt delspinigių už ginčo laikotarpį;

3) vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010-05-26 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovu; 4) 8 000 Lt neturtinės žalos; 5) 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

6) bylinėjimosi iÅ¡laidas (6 b. t., 1-8 l.).Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 6 d. ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 1129 (toliau – Darbo sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) į UAB „BTA Draudimas“ (įmonė prijungta prie Latvijos Respublikoje įregistruoto „BTA apdroÅ¡inaÅ¡anas akciju sabiedriba“, perėmusio UAB „BTA Draudimas“ teises ir pareigas, be to, savo veiklÄ Lietuvos Respublikoje vykdančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje) (duomenys neskelbtini) regiono skyrių.

Paminėta darbo sutartis nutraukta 2010 m. gegužės 26 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, tačiau atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (ir iki Å¡iol) ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio, ieÅ¡kovo nuomone, priklausiusio jam pagal Darbo sutarties 3.1 punkte nurodytÄ atsakovo direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymÄ V-85, už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2010-05-26, dėl ko jam priteistina nesumokėta darbo užmokesčio dalis, delspinigiai dėl pavėluotai iÅ¡mokamos darbo užmokesčio dalies ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu (DK 127 str., 141 str. 1-3 d., 186 str. 2 d., 206 str., 207 str.).

IeÅ¡kovo teigimu, dėl atsakovo veiksmų jis patyrė ir 8 000 Lt neturtinę žalÄ (CK 6.250 str. 1 d.). Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas prašė jį atmesti (6 b. t., 86-90 l.). Nurodė, kad ginčo laikotarpiu atsakovas ieÅ¡kovui mokėjo visÄ atlyginimÄ , kurį sudarė fiksuota ir kintama dalis, nustatyta 2007 m. birželio 1 d. atsakovo direktoriaus įsakyme (pakeitusiame 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymÄ ). Atsakovo teigimu, 2007 m. birželio 1 d. įsakymu nebuvo pakeisti ieÅ¡kovo darbo sutartyje nustatyti atlyginimo apskaičiavimo principai ir darbo apmokėjimo sÄ lygos; ieÅ¡kovui mokėta atlyginimo dalis, kuriÄ ieÅ¡kovas vadina premijomis, yra kintamoji atlyginimo dalis, kuri nepriklausė ieÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio pagal 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymo 17 punkto a papunktį, kadangi ieÅ¡kovo sudarytų ir ataskaitinio mėnesio galiojančių sutarčių skolų suma virÅ¡ijo 5 000 Lt. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo reikalaujamas maksimalus PR1 tarifas negalėjo bÅ«ti skaičiuojamas besÄ lygiÅ¡kai, jis turėjo bÅ«ti mažinamas 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo 17.1 punkte nustatyta tvarka; be to, ieÅ¡kovui negali bÅ«ti mokamas visas darbo užmokestis už laikÄ nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, kadangi tokia darbo ginčo iÅ¡sprendimo pasekmė bÅ«tų neprotinga, neteisinga, prieÅ¡tarautų DK 141 straipsnio 3 dalies tikslui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 18 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį: priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 37 971,26 Lt nesumokėto atlyginimo nuo 2007-06-01 iki 2010-05-26, 40 000 Lt delspinigių už ginčo laikotarpį ir vidutinį atlyginimÄ nuo 2010-05-26 iki 2011-02-26, 1 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 37 971,26 Lt sumÄ nuo 2010-06-02 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 5 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį (6 b. t., 132-135 l.).

Nurodė, kad 2007 m. birželio 1 d. įsakymu buvo nustatyta, jog PR2 apskaičiavimui ir mokėjimui nepakanka vien PR1 mokėjimo sÄ lygų tenkinimo, kaip tai buvo numatyta 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo 17.2 punkte; pagal 2007 m. birželio 1 d. 2.4 b papunktį PR2 priskaičiuojama tik tuomet, kai parametras REZ ne mažesnis negu 0.4 (kai PR1 mokėjimui pakanka 0.35 REZ reikÅ¡mės), be to, pagal naujai patvirtintÄ tvarkÄ tiek PR1, tiek ir PR2 priskaičiuojami pagal 1 lentelės 6 ir 7 skilties reikÅ¡mes, kurios yra mažesnės už buvusias pagal 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymÄ , taip pat nauja tvarka nustatė didesnes planuojamas mėnesio gaunamas įmokų sumas (2005 m. lapkričio 10 d. įsakyme buvo nustatyta, kad A kategorijÄ atitinka surenkamos sumos virÅ¡ 85 000 Lt, o pagal naujÄ tvarkÄ planinė įmokų suma – 150 000 Lt ir daugiau), todėl sprendė, kad naujoji tvarka įpareigojo ieÅ¡kovÄ už tÄ pačiÄ nekintamÄ atlyginimo dalį atlikti daugiau darbo, negu buvo sulygta, pasiraÅ¡ant darbo sutartį. Teismo teigimu, be ieÅ¡kovo sutikimo (pareikÅ¡to raÅ¡tu), atsakovui pakeitus vienÄ darbo apmokėjimo sÄ lygų – darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , dėl ko pasikeitė kita darbo apmokėjimo sÄ lyga – darbo užmokesčio dydis, atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai ir neteisėtai 2007 m. birželio 1 d. pakeitė darbo sutarties sÄ lygas, todėl toks pakeitimas prieÅ¡tarauja įstatymui ir negalioja (DK 120 str. 3 d.).

Teismo teigimu, atsakovo nustatytoji darbo apmokėjimo tvarka yra kompleksiÅ¡ka ir neįmanoma teisingai taikyti vienas jos dalis, netaikant kitų, o dalis 2007 m. birželio 1 d. įsakymu patvirtintos tvarkos pažeidžia ieÅ¡kovo darbo sutartimi įgytas ir įstatymu ginamas teises, dėl ko ieÅ¡kovo darbo užmokesčiui apskaičiuoti netaikytina nuo 2007 m. birželio 1 d. įsigaliojusi tvarka.Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu nustatyta darbo apmokėjimo tvarka, numatanti darbo užmokesčio kintamÄ dalį, įrodo buvus premijinę (skatinamÄ jÄ ) darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemÄ , numatančiÄ darbuotojui galimybę gauti didesnį darbo užmokestį už geriau atliktÄ darbÄ , todėl pripažino, kad 102 005, 55 Lt suma, sumokėta ieÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2010-01-01, yra ieÅ¡kovo darbo užmokesčio kintama dalis, nepaisant to, kad atsakovo įsakymuose dėl ieÅ¡kovo skatinimo Å¡i suma buvo nurodyta kaip premija.

Dėl to teismas sprendė, kad nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl dalies, t. y. 102 005, 55 Lt, nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Teismo teigimu, ieÅ¡kovas nepaneigė, kad pagal 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymÄ , esantį ginčo Å¡alių darbo sutarties sudėtine dalimi, ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti mokamas priedas, skaičiuojamas pagal PR1 (t. y. tokiu atveju, jeigu sudarytų ir ataskaitinio mėnesio galiojančių sutarčių skolų suma virÅ¡ija 5000 Lt; 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymo 17 punkto a papunktis), todėl atsakovas neturėjo pareigos mokėti ieÅ¡kovui 35 841,06 Lt priedų už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-11-30 pagal ieÅ¡kovo reikalaujamÄ taikyti darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ . Teismas sprendė, kad, atsakovui sumokėjus Å¡iuos priedus, vadovaujantis naujai nustatyta tvarka, kuri ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti taikoma, sumokėtųjų priedų dydžiu sumažintina ieÅ¡kovo reikalaujama jam nesumokėto atlyginimo dalis. Teismo teigimu, ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėta bendra priedų suma, įvertinus premijas, kaip sumokėtus priedus, ir atėmus iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos nepagrįstai nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio sumokėtus komisinius, yra 37 971,26 Lt (175 817,87 Lt – 102 005,55 Lt – 35 841,06 Lt).Taip pat teismas nurodė, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta neatsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju pasekmė atlieka tiek kompensacinę (darbuotojui), tiek prevencinę ir nubaudimo (darbdaviui) funkcijÄ , o Å¡ios normos taikymas negali bÅ«ti absoliutus ir besÄ lygiÅ¡kas.

Teismas, atsižvelgęs į priteisiamÄ ieÅ¡kovo reikalaujamo nesumokėto atlyginimo dydį, sprendė, jog protinga ir teisinga priteisiamÄ ieÅ¡kovo reikalaujamÄ vidutinį darbo užmokestį (292,60 Lt per dienÄ ) už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (nuo 2010-05-26 iki 2011-02-26, t. y. už 9 mėnesius) sumažinti, nustatant, kad priteisiamoji kompensacija apima ir ieÅ¡kovo reikalavimo patenkinimÄ dėl delspinigių priteisimo; iÅ¡ viso 40 000 Lt už uždelsimÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir delspinigių (DK 141 str. 3 d., DK 207 str. 1 d., Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 str. 1 d.).Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas patyrė ilgalaikę (kuri tęsėsi nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 26 d.) įtampÄ ir netikrumÄ dėl savo padėties, santykio su darbdaviu, kuriÄ vertino kaip ieÅ¡kovo patirtÄ 1 000 Lt žalÄ (DK 250 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo ir visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (6 b. t., 137-144 l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs, kad Å¡alių ginčui turi bÅ«ti taikomos 2005 m. lapkričio 10 d.

UAB „BTA draudimas“ direktoriaus įsakymas V-85, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Å¡io įstatymo nuostatas dėl ieÅ¡kovui priklausančio komisinio atlyginimo, iÅ¡mokėtų premijų ir priedų.2) Teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. iÅ¡mokėtas premijas (102 005,55 Lt) kintamos atlyginimo dalies – komisinio atlyginimo – (PR1 ir PR2) pagal 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymÄ mokėjimu. Ä® bylÄ pateikti UAB „BTA draudimas“ įsakymai dėl darbuotojų skatinimo patvirtina, kad ieÅ¡kovas vienÄ kartÄ per 3 ar 4 mėnesius buvo skatinamas (premijuojamas) už gerÄ darbo pareigų vykdymÄ , iÅ¡mokant premijÄ , bet ne papildomÄ darbo užmokestį ar komisinį atlyginimÄ (DK 233 str.).

3) Pagal DK 224 straipsnio 3 dalį, negalima iÅ¡ darbuotojo iÅ¡ieÅ¡koti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymÄ apskaičiuoto darbo užmokesčio, iÅ¡skyrus skaičiavimo klaidos atvejus, todėl teismas neturėjo teisės ieÅ¡kovui sumokėtÄ 35 841,06 Lt sumÄ pripažinti kaip be pagrindo iÅ¡mokėtÄ komisinį atlyginimÄ , pritaikydamas 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo nuostatas laikotarpiui nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio.4) Apygardos teismas nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovui priklausantį vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2010 m. gegužės 26 d.) iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindo priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už uždelsimo laikÄ ne tik iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ir iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovu (DK 141 str. 3 d.), kadangi uždelsta atsiskaityti ne dėl kaltės ieÅ¡kovo, kuris į teismÄ kreipėsi iÅ¡ karto po to, kai sužinojo apie uždelstÄ atsiskaitymÄ , o atsakovas su ieÅ¡kovu uždelsė atsiskaityti 1,5 metų, t. y. 417,4 darbo dienos. Be to, teismas netinkamai paskaičiavo kompensacijos už 9 mėnesius dydį, nurodydamas, kad ji sudaro 40 000 Lt, kuri, pagal ieÅ¡kovo paskaičiavimus, padidintina iki 56 032,90 Lt.

5) Teismas be pagrindo sprendė, kad ieÅ¡kovui priteista vidutinio darbo užmokesčio kompensacija apima ir delspinigius; tokios teisės teismui nenumato nei teisės aktai, nei teismų praktika. Delsimas atsiskaityti su darbuotoju darbdaviui gali sukelti dvejopo pobÅ«džio pasekmes: prievolę mokėti delspinigius (DK 207 str.) ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį (DK 141 str.). Todėl teismas turėjo atskirai iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir atskirai – dėl delspinigių priteisimo, kurie sudaro reikalaujamÄ 65 139,99 Lt sumÄ (iÅ¡ neiÅ¡mokėto 175 817,87 Lt darbo užmokesčio atėmus premijų sumas (102 005,55 Lt) priteistina 24 770,15 Lt delspinigių suma.6) Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sistemingai pažeidinėjo darbo sutarties sÄ lygas, ilgÄ laikotarpį neiÅ¡mokėjo viso ieÅ¡kovui priklausančio darbo užmokesčio, kad ieÅ¡kovas patyrė įtampÄ ir netikrumo jausmÄ dėl santykių su darbdaviu laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 26, turėjo pagrindo ieÅ¡kovui priteisti 8 000 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti apygardos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį (6 b. t., 147-152 l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:2007 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-29 buvo apjungti ir patikslinti anksčiau iÅ¡leisti įsakymai, reglamentuojantys darbo apmokėjimo tvarkÄ , o ne pakeistas darbo sutartyje numatytas ieÅ¡kovo darbo užmokestis, todėl su naujomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis ieÅ¡kovas buvo tinkamai supažindintas pagal DK 203 straipsnio reikalavimus, jam apie tai praneÅ¡us ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki Å¡ių sÄ lygų įsigaliojimo.

Darbdaviui keičiant darbo apmokėjimo sÄ lygas taip, kad darbo sutartyje nustatytos sÄ lygos lieka nepakeistos, DK 120 straipsnio 3 dalies reikalavimai netaikytini.Apygardos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai vadovavosi tik ieÅ¡kovo pateiktais reikalaujamo priteisti darbo užmokesčio priedo PR1 dalies paskaičiavimais. IeÅ¡kovas, skaičiuodamas nesumokėto darbo užmokesčio dalį, nepagrįstai už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 26 d. pritaikė maksimalų PR1 (viena iÅ¡ darbo užmokesčio dalių) bazinį procentÄ â€“ 1,5 proc., kadangi nebuvo įvykdyti visi 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymo 3 lentelėje nurodyti reikalavimai dėl portfelio struktÅ«ros. Pagal atsakovo paskaičiavimus, nei vienÄ mėnesį ieÅ¡kovas neturėjo teisės gauti maksimalaus PR1 dydžio, o ieÅ¡kovo komisinio atlyginimo dydis laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 26 d. pagal aukščiau nurodytÄ Ä¯sakymÄ bÅ«tų buvęs 117 230,58 Lt. Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti priteista 15 225,03 Lt nesumokėto darbo užmokesčio.Pagal teismų praktikÄ , atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ visiÅ¡kai neatsiskaičius su darbuotoju tik ta darbo užmokesčio dalimi, dėl kurios vyko ginčas, teismas turi pagrindo nepripažinti, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, todėl Å¡iuo atveju teismas nepagrįstai iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl priteisimo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimÄ atsiskaityti ir delspinigių.Teismas be pagrindo netaikė 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino, numatyto DK 296 straipsnyje.

IeÅ¡kovas praÅ¡o jam priteisti per 3 metus neiÅ¡mokėtos 175 817,87 Lt darbo užmokesčio dalies, t. y. daugiau nei pusę ieÅ¡kovo darbo užmokesčio, todėl nepagrįstas jo argumentas, kad ieÅ¡kovas apie jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį sužinojo tik prieÅ¡ darbo santykių nutraukimÄ .IeÅ¡kovo reputacijai nebuvo padarytas neigiamas poveikis, jis 3 metus nesikreipė į atsakovÄ dėl nagrinėjamo reikalavimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas patyrė nepatogumų dėl reikalaujamos darbo užmokesčio dalies, dėl ko nėra pagrindo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos.Teismas netyrė ir nemotyvuotai atmetė atsakovo paskaičiavimus dėl ieÅ¡kovo darbo užmokesčio priedo PR1 dalies dydžio pagal 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakyme nustatytÄ darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , dėl ko buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 178 str., 185 str.).Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atmesti (6 b. t., 162-167 l.). Nurodo, kad ieÅ¡kovo darbo sutartyje yra nuoroda į 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymÄ , todėl jam negalėjo bÅ«ti taikoma nauja darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, nesant ieÅ¡kovo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo (DK 120 str. 3 d.), o atsakovas klaidingai nurodo, jog 2007 m. birželio 1 d.

įsakymu buvo apjungti keli anksčiau atsakovo priimti įsakymai, kadangi paminėtame įsakyme buvo pakeista darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka bei PR1 ir PR2 procentinė iÅ¡raiÅ¡ka. IeÅ¡kovo teigimu, nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio jam priklausė komisinis atlyginimas, nes nurodytu laikotarpiu skolininkas UAB „Eikla“ buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ ieÅ¡kovo kuruojamų įmonių sÄ raÅ¡o ir jo skola buvo ne didesnė nei 5 000 Lt. Pažymi, kad nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo.

Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti argumentais, nurodytais atsakovo apeliaciniame skunde (6 b. t., 168-172 l.). Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi atnaujinus Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir pasiÅ«lius dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (6 b. t., 180-181 l.), Apeliaciniame teisme buvo gauti ieÅ¡kovo ir atsakovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai bei kartu su jais pateikti įrodymai (ieÅ¡kovo darbo užmokesčio ir delspinigių paskaičiavimai), kurie pridedami prie bylos (6 b. t., 185-214 l.;

CPK 179 str., 314 str.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovas T. M. apeliaciniame skunde prašė bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka (6 b. t., 137-144 l.). Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, gavusi Å¡alių papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie yra pateikti ir Å¡alims, nenustatė, jog bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo apeliacinius skundus nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).IeÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo reikalavimų pagrindų bei iÅ¡ esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas, tačiau suklydo, nurodydamas priteistino ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio ir delspinigių dydžius, dėl ko pakeistinas skundžiamas apygardos teismo sprendimas. Dėl ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies Pagal DK 95 straipsnio 3 dalį, darbo sutartyje Å¡alys susitaria dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos).

Darbdavys gali keisti darbo apmokėjimo sÄ lygas be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros Å«kio Å¡akos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas; keičiant darbo apmokėjimo sÄ lygas, negalima sumažinti darbo užmokesčio be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo (DK 120 str. 3 d.). Taigi tais atvejais, kai keičiamos darbo apmokėjimo sÄ lygos ir dėl to sumažinamas darbo užmokestis, bÅ«tinas darbuotojo sutikimas (DK 10 str. 1 d., 95 str. 3 d., 120 str. 3 d.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2011).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad abiem darbo sutarties Å¡alims – darbdaviui ir darbuotojui – privalomos sÄ lygos, įtrauktos į darbo sutartį, o sÄ lygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet įmonės nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, pripažįstamos neatskiriama darbo sutarties dalimi, jeigu darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktÄ , t. y. kai abi sutarties Å¡alys susitarė, jog tokio akto nuostatos yra sutarties sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011, 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007).Bylos duomenimis, pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo 2006 m. lapkričio 6 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 1129, ieÅ¡kovas įsipareigojo dirbti UAB „BTA draudimas“ (duomenys neskelbtini) regiono skyriuje (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovui nurodytÄ darbÄ , užtikrinti darbo sÄ lygas bei mokėti Å¡alių sutartÄ darbo užmokestį, kurį sudarė dvi dalys: 2 000 Lt mėnesinis pareiginis atlyginimas (pastovioji dalis) ir komisinis atlyginimas (kintamoji dalis), kuris apskaičiuojamas pagal UAB „BTA draudimas“ generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymÄ Nr. V-85 (Darbo sutarties 3.1. p.); be to, darbo sutartyje Å¡alys numatė, kad darbo užmokestis ir jo mokėjimo sÄ lygos gali bÅ«ti keičiami tik Å¡alių susitarimu, iÅ¡skyrus DK 120 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus (Darbo sutarties 3 p.; 1 b. t., 28-31 l.). Paminėta darbo sutartis buvo nutraukta 2010 m. gegužės 26 d., ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ aukščiau nurodyto matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas, Darbo sutartyje nurodę atsakovo generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymÄ Nr. V-85, pagal kurį apskaičiuojama kintamoji ieÅ¡kovo darbo užmokesčio dalis, susitarė, jog paminėto įsakymo nuostatos yra Darbo sutarties sÄ lygos, todėl teisinga apygardos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas negalėjo pakeisti Å¡ių sÄ lygų be ieÅ¡kovo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo (DK 10 str. 1 d., 95 str. 3 d., 120 str. 3 d.).Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 1 d. atsakovo generalinio direktoriaus įsakyme Nr. V-29 numatyti didesni reikalavimai negu 2005 m. lapkričio 10 d. įsakyme, kuriuos ieÅ¡kovas turėjo įvykdyti, kad gautų tokiÄ pačiÄ kintamÄ darbo užmokesčio dalį, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo teigti, jog 2007 m. birželio 1 d.

įsakymu buvo sumažintas ieÅ¡kovo darbo užmokestis, o atsakovas apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, jog nurodytu įsakymu nebuvo pakeistas ieÅ¡kovo darbo užmokestis, numatytas Darbo sutartyje (2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo 11 p. (1 lentelės 1-2, 6-7 skiltys), 17 p., 17.1 p., 17.2 p.; 2007 m. birželio 1 d. įsakymo 2.2 p. (1 lentelės 1-2, 6-7 skiltys), 2.3 p., 2.4 p.).Taigi apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog, be ieÅ¡kovo sutikimo 2007 m. birželio 1 d. įsakymu pakeitus ieÅ¡kovo darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , sumažėjo jo darbo užmokesčio dydis, jog toks pakeitimas draudžiamas tiek pagal Darbo sutartį, tiek pagal DK 120 straipsnio 3 dalį, o, skaičiuojant ieÅ¡kovo darbo užmokestį ginčo laikotarpiu, turėjo bÅ«ti vadovaujamasi 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymu. Juolab kad ir atsakovas, 2010 m. balandžio 30 d., atsakydamas į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio priedų ir premijų iÅ¡mokėjimo pagrindo, nurodė 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymÄ (1 b. t., 20 l.). Be to, teismas teisingai nurodė, jog ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta suma (102 005,55 Lt) pripažintina ginčo laikotarpiu iÅ¡mokėta ieÅ¡kovo darbo užmokesčio kintama dalimi, nors Å¡i suma atsakovo įsakymuose buvo nurodyta kaip „premija“. IÅ¡ byloje esančių 2007 m. lapkričio 5 d.

– 2010 m. sausio 20 d. atsakovo įsakymų, teikimų ir prie jų pridėtų ieÅ¡kovo atlyginimo priedų skaičiuoklių matyti, jog aukščiau paminėta 102 005,55 Lt suma, kuri įsakymuose nurodyta kaip „premija“, buvo paskaičiuota pagal 2007 m. birželio 1 d. įsakyme įtvirtintÄ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio kintamos dalies apskaičiavimo tvarkÄ , ir yra tokio paties dydžio, kaip ir ieÅ¡kovo darbo užmokesčio kintama dalis, nurodytu laikotarpiu paskaičiuota pagal 2007 m. birželio 1 d.

įsakymÄ (1 b. t., 57-87, 100-132 l.).Pagrįsta ir pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovo galiojančių sutarčių skolų suma virÅ¡ijo 5 000 Lt, todėl jam pagal 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo 17 punkto a papunktį nurodytu laikotarpiu neturėjo bÅ«ti mokama darbo užmokesčio kintama dalis (PR1 ir PR2 priedai). Atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis, aukščiau nurodytu laikotarpiu UAB „Eikla“ buvo įtraukta į ieÅ¡kovo skolininkų sÄ raÅ¡Ä , dėl ko ieÅ¡kovo kuruojamų draudimo platinimo grupės darbuotojų bei tarpininkų sudarytų ir ataskaitinio mėnesio 25 dienÄ galiojančių draudimo sutarčių draudiminių skolų suma virÅ¡ijo 5 000 Lt (2 b. t., 51-58 l.), o ieÅ¡kovas nepaneigė paminėtų duomenų nei pirmosios instancijos teisme, nei bylÄ nagrinėjant Apeliaciniame teisme (CPK 176-178 str., 185 str., 314 str.).

Tačiau apygardos teismas suklydo, nurodęs, jog iš atsakovo ieškovui priteistina 37 971,26 Lt nesumokėto darbo užmokesčio. Teismas rėmėsi ieškovo paskaičiavimais, pagal kuriuos ginčo laikotarpiu jam taikytinas maksimalus PR1 (viena iš darbo užmokesčio kintamos dalies sudedamųjų dalių) bazinis procentas (1,5 proc.), o ieškovui nesumokėto darbo užmokesčio suma sudaro 175 817,87 Lt, nors pagal 2005 m. lapkričio 10 d. įsakyme įtvirtintas ieškovo darbo užmokesčio kintamos dalies paskaičiavimo taisykles, ieškovui nepriklausė nurodyto dydžio darbo užmokesčio kintama dalis, kadangi ieškovas ginčo laikotarpiu neturėjo teisės gauti maksimalaus PR1 dalies dydžio (2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymo 17.1 p.). Beje, pagal paskaičiavimus, kurie pagrįsti 2005 m. lapkričio 10 d. įsakyme nustatyta ieÅ¡kovo darbo užmokesčio kintamos dalies apskaičiavimo tvarka (pateikti atsakovo; 6 b. t., 193-194 l.), ieÅ¡kovui pagal šį įsakymÄ ginčo laikotarpiu turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 117 230,58 Lt (atskaičius 35 841,06 Lt priedus už laikotarpį 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiu turėjo teisę gauti maksimalaus dydžio PR1 dalį (pagal 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymÄ ), taikant 1,5 proc. koeficientÄ ; tokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme, apeliaciniame skunde nurodęs, jog pagal žodinį susitarimÄ su darbdaviu (atsakovu), kiekvienÄ mėnesį jam turėjo bÅ«ti taikomas paminėtas koeficientas, nepriklausomai nuo pasiektų rezultatų (CPK 178 str., 185 str., 314 str. ). Todėl teismas be pagrindo vadovavosi ieÅ¡kovo paskaičiavimais, nustatydamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistino neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį.Taigi ieÅ¡kovui pagal 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymÄ ginčo laikotarpiu turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 117 230,58 Lt darbo užmokesčio kintamos dalies, tačiau atsakovas ieÅ¡kovui iÅ¡ viso sumokėjo 102 005,55 Lt, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina ne teismo nurodyta 37 971,26 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma, bet 15 225 Lt (117 230,58 Lt – 102 005,55 Lt = 15 225 Lt; 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo 17 p.; DK 141 str., 186 str., 206 str. 1 d.). Pažymėtina, jog ieÅ¡kovui pagal 2007 m. birželio 1 d. įsakymÄ už laikotarpį 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. buvo sumokėtas 35 841,06 Lt darbo užmokestis, kuris Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovui nepriklausė pagal 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymÄ . Todėl, teismui perskaičiavus ieÅ¡kovo darbo užmokesčio kintamÄ jÄ dalį, kuri jam turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta ginčo laikotarpiu pagal 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymÄ , ir nustačius, kad ieÅ¡kovui priklausė 117 230,58 Lt dydžio darbo užmokesčio kintama dalis, o ne 102 005,55 Lt (tarp jų 35 841,06 Lt), kuri jam buvo iÅ¡mokėta, turėjo pagrindo įskaityti 35 841,06 Lt į ieÅ¡kovui sumokėtÄ darbo užmokesčio kintamos dalies sumÄ . Tai atitinka ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (DK 35 str.).

Dėl delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio Pagal įstatymÄ , kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 str. 1 d.), kurie pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai turėjo bÅ«ti sumokėtos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, numatytos darbo sutartyje bei teisės aktuose, ir mokami iki darbo santykių su iÅ¡mokas pavėlavusiu iÅ¡mokėti darbdaviu pasibaigimo (DK 207 str. 1 d.;

Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 str. 1, 3 d.). DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kai uždelsiama atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju ne dėl jo kaltės, Å¡iam sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ , kuris mokamas nuo darbuotojo atleidimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su juo dienos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti tokias aplinkybes:

1) neatsiskaitymo laiku faktÄ ;

2) faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės; Å¡ioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu; be to, DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytas vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį) mokėtinas (iÅ¡ieÅ¡kotinas) tais atvejais, kai atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis, nepaisant to, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl tam tikros iÅ¡mokos mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011).Taigi DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui gali bÅ«ti taikoma tol, kol darbuotojÄ , kuriam nustatytu laiku nebuvo sumokėtos iÅ¡mokos, susijusios su darbo santykiais, ir darbdavį sieja darbo santykiai, bet, pasibaigus darbo santykiams, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytos prievolės, gali bÅ«ti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovui ginčo laikotarpiu (nuo 2007 m. birželio mėn. iki ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo 2010 m. gegužės mėn.), ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, nebuvo iÅ¡mokėta 37 971,26 Lt suma, didesnė nei jo vieno vidutinio mėnesio darbo užmokestis, turėjo pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies ir 207 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepaisant to, kad dėl Å¡ios darbo užmokesčio dalies tarp Å¡alių kilo ginčas.

Tačiau teismas suklydo, nustatęs priteistinÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 40 000 Lt vidutinį darbo užmokestį, kuris, teismo teigimu, apima ir ieÅ¡kovo reikalavimo patenkinimÄ dėl delspinigių priteisimo.Kasacinis teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; teismas gali sumažinti pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotÄ iÅ¡mokÄ už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , jeigu, priteisus nurodytÄ iÅ¡mokÄ , bÅ«tų pažeisti DK 2, 35 straipsniuose įtvirtinti darbo teisės principai ir bendrasis proporcingumo principu.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Å¡iuo atveju, sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio dydžio, įvertintina tai, jog ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėta tik nedidelė dalis jo darbo užmokesčio, kad dėl Å¡ios darbo užmokesčio dalies buvo kilęs ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, todėl turėjo pagrindo sumažinti priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio dydį.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog Apeliacinis teismas daugiau nei dvigubai sumažina apygardos teismo nustatytÄ ieÅ¡kovui priklausančiÄ nesumokėto darbo užmokesčio kintamos dalies sumÄ (ne 37 971,26 Lt, o 15 225 Lt), bei į kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis tiesingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, yra pagrindo sumažinti priteistinÄ ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už teismo nurodytÄ uždelstÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu laikotarpį iki 25 000 Lt (DK 2 str., 35 str.;

CPK 185 str.). Be to, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 7 705 Lt delspinigių (už teismo nustatytÄ laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2010 m. balandžio mėn.) pagal atsakovo pateiktÄ delspinigių skaičiuotę, kurios neginčijo ir ieÅ¡kovas (6 b. t., 195-214 l.; DK 207 str. 1 d., Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 str. 1, 3 d.). Dėl neturtinės žalos Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (DK 35 str. 1 d.).

Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas Å¡ių nuostatų arba atlieka neteisėtus veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, tai gali bÅ«ti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinę žalÄ atsiradimo pagrindas (DK 250 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011).Minėta, kad pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovas 2006 – 2010 metais dirbo pas atsakovÄ (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2007 m. birželio mėn. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2010 m. gegužės 26 d.) jam buvo mokama dalis darbo užmokesčio, dėl ko 2010 m. gegužės 26 d., nutraukus darbo santykius, kilo ginčas su darbdaviu ir ieÅ¡kovas 2010 m. birželio 2 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovas dėl nevisiÅ¡ko atsiskaitymo su juo patyrė įtampÄ bei netikrumÄ dėl padėties ir santykių su darbdaviu, todėl turėjo pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 1 000 Lt neturtinės žalos, o tai atitinka ir protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str.). Juolab kad ieÅ¡kovui priklausanti nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo sumažinta iki 15 225 Lt.

Dėl ieÅ¡kinio senaties DK 296 straipsnio nuostatomis, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisijÄ per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad DK normose yra iÅ¡skirti dvejopo pobÅ«džio terminai: ieÅ¡kinio senaties (DK 27 str.) ir procedÅ«riniai, tarp jų – DK 296 straipsnyje, kuriame nurodytas 3 mėnesių terminas darbuotojui kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl jo teisių pažeidimo. Nurodytas terminas nesiejamas su teismine pažeistų darbo teisių gynyba pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, o Å¡io termino pabaiga negali bÅ«ti vertinama kaip sukelianti subjektinės teisės iÅ¡nykimÄ ; tai procedÅ«rinis terminas, kuris skiriasi nuo ieÅ¡kinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2011, 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2010).Taigi nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo taikyti DK 296 straipsnyje numatytÄ ieÅ¡kinio senatį.

Dėl pasakyto pakeistinas teismo sprendimas: sumažintinas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistas neiÅ¡mokėtas ieÅ¡kovui (laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2010 gegužės 26 d.) darbo užmokestis iki 15 225 Lt, priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 7 705 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. ir 25 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (CPK 263 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ aukščiau nurodytu bÅ«du (sumažinus iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistÄ sumÄ iki 48 930,21 Lt), pagal CPK taisykles pakeistinas ir teismo sprendime nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, proporcingai patenkintų (iÅ¡ viso 20 proc. nuo ieÅ¡kinio sumos, t. y. 248 957,86 Lt) ir atmestų (iÅ¡ viso 80 proc.) reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 5 d.).

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pirmosios instancijos teisme jis turėjo 5 170,50 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ir 143 Lt kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (6 b. t., 111-118 l.), o, atsakovo pateiktais duomenimis, jis Å¡iame teisme turėjo 7 229,75 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (6 b.t ., 106-110 l.). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 1 063 Lt (5 170,50 Lt + 143 Lt)*20 %), o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 5 784 Lt (7 229,75 Lt*80%) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, bet įskaičius bylos Å¡alių mokėtinas sumas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistina 4 721 Lt (5 784 Lt - 1 063 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

Be to, sumažintina iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteista dalis žyminio mokesčio iki 1 196 Lt (5 979 Lt*20%; CPK 93 str. 1 d. 1 p., 93 str., 96 str.). IÅ¡ dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistina dalis, t. y. 900 Lt (2 369,13 Lt*38%), žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir dalis (1 064 Lt, t. y. 2 800 Lt*38%) atsakovo iÅ¡laidų, turėtų už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.10, 8.11 punktus, sumažintinas iki 2 800 Lt (6 b. t., 153-155, 173-174 l.; CPK 93 str. 2 d., 5 d., 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimÄ .Sumažinti iÅ¡ atsakovo Latvijos bendrovės „BTA Insurance Company“ (veikiančio per Latvijos bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, į. k. 300665654) ieÅ¡kovui T.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį iki 15 225 Lt (penkiolikos tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių litų), delspinigius – iki 7 705 Lt (septynių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų penkių litų), o vidutinį darbo užmokestį – iki 25 000 Lt (dvideÅ¡imt penkių tÅ«kstančių litų). Sumažinti iÅ¡ atsakovo valstybei priteistÄ Å¾yminį mokestį iki 1 196 Lt (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių litų).

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 4 721 Lt (keturis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ litÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovo turėtų pirmosios instancijos teisme.Palikti nepakeistÄ kitÄ apygardos teismo sprendimo dalį.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 900 Lt (devynis Å¡imtus litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 1 064 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis litus) iÅ¡laidų, atsakovo turėtų už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                        Audronė Jarackaitė                                                                                                   Nijolė Piškinaitė                                                                                                   Vigintas Višinskis