2019-03-20 Nr. AB-7803-3-62-3-02466-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1558-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02466-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gruodžio 1 d. teismui pateikė skundą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK), priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nuo 2016 m. vasario mėnesio iki kovo mėnesio pradžios (6 paras) buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinėje perpildytose kamerose. Kameros plotą taip pat mažino ir joje esantys baldai, sanitarinis mazgas ir kiti įrenginiai. Sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara. Pertvara neužtikrindavo privatumo, kadangi kiti nuteistieji bei pareigūnai matydavo pareiškėją. Dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Marijampolės AVPK sanitariniai mazgai atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus. Marijampolės AVPK, gavus papildomą finansavimą pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. remonto darbų sutartį Nr. 64-IL-28490 areštinės kamerose yra atlikti sanitarinių mazgų remonto darbai: paaukštintos pertvaros, įstatytos durys. Minėti darbai atlikti ir sanitariniai mazgai pertvarkyti nuo 2016 m. lapkričio mėnesio. Marijampolės AVPK taip pat nurodė, kad sanitariniai mazgai yra ne tik atskirti pertvaromis ir durimis (nuo 2016 m. lapkričio mėn.), bet ir, atsižvelgiant į areštinės planus, įrengti kamerų kampuose, tad jais besinaudojantys asmenys nėra matomi kitiems toje pačioje kameroje kartu laikomiems asmenims ar pareigūnams pro kamerų duryse esančius langelius. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovo atstovą dėl sveikatos būklės ar emocinių problemų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažindami, kad atsakovas neužtikrino tinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų areštinėse 6 paras.

6. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles, minimali gyvenamojo ploto norma – 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas) pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 8 d. pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinėje 2 kameroje, kurios bendras plotas yra 18,46 kv. m (plotas be sanitarinio mazgo 16,98 kv. m). Kameroje ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas su dar dviem asmenimis. Vienam asmeniui teko 5,66 kv. m gyvenamojo ploto (16,98/3). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

7. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, nurodė, kad nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (iki 2016 m. lapkričio mėn.), t. y. sanitarinis mazgas nuo kitos patalpos erdvės buvo atskirtas 1,5 metro sienele, kas ne tik ribojo jo privatumą, bet sukėlė jam ir kitokius nemalonius išgyvenimus. Taigi, atsakovui laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 8 d. (6 paras) neužtikrinus pareiškėjui privatumo sanitariniame mazge, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nustatytas pažeidimas truko tik 6 paras, nesant įrodymų, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl pažeidimo, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas dėl minėto pažeidimo kreipėsi į teismą daugiau nei po pusantrų metų ir nenustatęs, jog pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų ar sutriko sveikata, darė išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais.Teismas šioje byloje matė pagrindą apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikė pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 9. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno 2018 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindė iš esmės tapačiais argumentais kaip ir pradinį skundą, akcentuodamas, kad atsakovo atstovas remontavo sanitarinius mazgus, nes jie neatitiko reikalavimų, kas įrodo pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, kurios atlyginimui būtina priteisti piniginę sumą.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjui padarytos tinkamų sulaikymo sąlygų Marijampolės AVPK neužtikrinimu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 8 d.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies pripažindamas, kad atsakovas pažeidė sulaikymo sąlygas pareiškėjo privatumo aspektu Marijampolės AVPK nuo 2016 m. kovo 3 d. iki kovo 8 d., tačiau įvertinęs pažeidimo trukmę ir patirtų nepatogumų intensyvumą, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės identiškais argumentais kaip skunde, iš esmės nesutikdamas su teismo sprendimu nepriteisti jam žalos atlyginimo pinigais.

14. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, kai kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl jam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais.

15. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.) Taigi, neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

16. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad nors atsakovas ir neužtikrino tinkamų pareiškėjo sulaikymo sąlygų, įrengiant sanitarinius mazgus taip, kad būtų užtikrintas pareiškėjo privatumas, tačiau pažeidimo trukmė (6 paros), nebuvimas aplinkybių, įrodančių, kad pareiškėjas iš karto skundėsi buvusia padėtimi, ar kad dėl pažeidimo pablogėjo jo psichinė ar fizinė sveikata, leidžia daryti išvadą, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama, efektyvi ir proporcinga pareiškėjo pažeistos teisės į tinkamas ir orias sulaikymo sąlygas gynimo priemonė. Byloje nenustatyta, kad Marijampolės AVPK siekė kenkti pareiškėjui tyčia, ar tik jam taikė prastesnes sulaikymo sąlygas nei kitiems asmenims. Be to, byloje nėra ir kitų duomenų, kad su pareiškėju būtų elgiamasi žiauriai, nežmoniškai, ar kitaip, negu, kad teismo konstatuoti pažeidimai, žeminant jo orumą, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo naikinimo pagrindų.

17. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė