2024-12-04 Nr. AB-17771-4-45-3-00445-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2689-520/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00445-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui I. U.,

jo atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams I. N. ir N. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. U..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį I. U. (toliau – ir Užsienietis) Centre trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis buvo sulaikytas 2024 m. spalio 19 d. Kėdainių r., Pelėdnagių k., kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, kai kartu su dar keturiais trečiųjų šalių piliečiais vyko Lenkijos Respublikoje registruotu automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas teigė keleivius vežantis į Varšuvą. Užsienietis su savimi turėjo galiojantį pasą, kuriame buvo Rusijos Federacijos viza, galiojanti iki 2024 m. spalio 15 d., tačiau Užsienietis neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, todėl jis buvo perduotas VSAT pareigūnams. VSAT pareigūno 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2638, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 4 dalimi, Užsienietis iki 2024 m. lapkričio 7 d. buvo apgyvendintas Vilniaus pasienio rinktinės Padvarėlių pasienio užkardoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Centras teigė, jog buvo manyta, kad Užsienietis neteisėtai vyko iš Latvijos Respublikos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tačiau nesurinkus reikiamų įrodymų, patvirtinančių Užsieniečio atvykimo iš Latvijos Respublikos faktą, klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai nebuvo sprendžiamas.

4. Centras pažymėjo, kad Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respublikos teritoriją, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, tačiau pasitelkęs kitus asmenis bandė neteisėtai vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę. Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais nustatant jo teisinę padėtį, neturi Lietuvoje gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, jo su Lietuva ir joje gyvenančiais asmenimis nesieja šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ryšiai. Centro teigimu, yra tikimybė, kad Užsienietis, kol nebus nustatyta jo teisinė padėtis, gali pasislėpti ar bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, todėl yra pagrindas jį sulaikyti.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu iš dalies tenkino Centro teikimą, t. y. skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę –apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – tris mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Užsienietis teismo posėdyje pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka tam, kad Užsieniečiui būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, darė išvadą, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

7. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, jis neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ar socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, be to, Užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4 ir 12 punktuose.

8. Teismas pažymėjo, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, jog asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme. Atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis turi galiojantį pasą, byloje nesant duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais ar kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. apgyvendinti jį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

9. Teismo vertinimu, šiuo atveju Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos priemonės taikymas yra objektyviai reikalingas, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje, o netaikant šios priemonės – Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir jį (Užsienietį) nedelsiant paleisti iš sulaikymo arba pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

11. Užsienietis nurodo, kad byloje nėra duomenų dėl jo grąžinimo / išsiuntimo, perdavimo ar pan., todėl teismas nepagrįstai sulaikymą grindė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu.

12. Užsieniečio teigimu, teismo sprendimas taip pat nėra pagrįstas nė viena Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodyta aplinkybe. Byloje nustatyta, kad Užsienietis pateikė originalų tapatybės dokumentą – pasą, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, iš karto, gavęs galimybę, teismo posėdyje pateikė prašymą suteikti jam tarptautinę apsaugą, byloje nėra duomenų apie Užsieniečio padarytus laikino išvykimo iš VSAT pažeidimus ar bandymą išvykti iš Lietuvos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Užsieniečio vertinimu, nesant duomenų, kad jis gali pasislėpti, nėra pagrindo jo judėjimo laisvės suvaržymą grįsti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

13. Užsienietis pažymi, kad jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė de facto (faktiškai) prilygsta sulaikymui, todėl negali būti pripažinta proporcinga ir būtina priemone Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Įstatyme nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir netaikant laisvę varžančios priemonės, todėl, įvertinus individualias Užsieniečio situacijos aplinkybes, yra pagrindas jį paleisti iš sulaikymo arba jam taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą.

15. Centras, nurodydamas su Užsieniečio sulaikymu susijusias aplinkybes, pažymi, kad VSAT, tarpininkaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Kontrolės skyriui, 2024 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Rusijos Federacijos ambasadą, remiantis 2006 m. gegužės 25 d. susitarimu tarp Europos Bendrijos ir Rusijos Federacijos dėl readmisijos 5 ir 9 straipsnių taikymo bei Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos vyriausybių susitarimu dėl asmenų, neteisėtai esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Rusijos Federacijos teritorijoje, priėmimo ir grąžinimo (toliau – ir Readmisijos susitarimas). Taip pat 2024 m. lapkričio 12 d. atlikti pirminiai veiksmai, susiję su Užsieniečio prieglobsčio prašymo pateikimu Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S256054 iš esmės nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį.

16. Centro teigimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką (vyko tranzitu, automobilio vairuotojo teigimu, nelegalūs keleiviai buvo vežami į Varšuvą), nėra išaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, jis neturi Lietuvoje gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi, nenustatyti Užsieniečio šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika ir joje gyvenančiais asmenimis.

17. Centras sutinka su teismo vertinimu, jog aplinkybės, kad Užsieniečio kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, jis prieglobsčio prašymą pateikė tik būdamas sulaikytu, patvirtina tikimybę, kad neribojant Užsieniečio judėjimo laisvės jis gali pasislėpti ar imtis aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos (įgyvendinti savo tikslą vykti į Lenkijos Respubliką) ir tokiais savo veiksmais gali sukelti ne tik neteisėtos migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir apsunkinti galimybes išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus ir priimti bei įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje. Centro vertinimu, Užsieniečiui taikoma teisinė priemonė nėra pernelyg varžanti jo teises ar neužtikrinanti jo poreikių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai taikyti sulaikymą, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2, 3, 4 ir 12 punktuose. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, jog asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme, todėl atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis turi galiojantį pasą, byloje nėra duomenų, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais ar kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

20. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra jo sulaikymo pagrindų, numatytų Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalies 2 punkte. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas jį paleisti iš sulaikymo arba jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo pateikė teismo posėdyje, todėl jis (Užsienietis) šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendimu informavo Migracijos departamentą apie Užsieniečio prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S256054 iš esmės nagrinėti Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

22. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

23. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, pažymi, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis prašymą suteikti prieglobstį išreiškė teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jo sulaikymo, Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S256054 iš esmės nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, tačiau byloje nėra duomenų, kad prieglobsčio prašymas yra išnagrinėtas, prašymo nagrinėjimo procedūroje atliki pirminiai veiksmai (įlieti pirštų antspaudai į EURODAC).

24. Įvertinus tai, kad Užsienietis per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo jo (Užsieniečio) kelionės tikslas; neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai); prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl jo sulaikymo; prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išsiaiškinti; VSAT kreipėsi į Rusijos Federacijos ambasadą dėl Readmisijos susitarimo taikymo, darytina išvada, kad siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą (išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

25. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

26. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, taikė alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo, padarė pagrįstą išvadą, jog taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę (arba netaikius visiškai jokios priemonės) nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

28. Akcentuotina, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo (tokio pobūdžio argumentais nėra grindžiamas ir apeliacinis skundas), t. y. įrodymai, kurie leistų spręsti, kad jam skirta per griežta alternatyvi sulaikymui priemonė.

29. Pagal bylos duomenis Užsieniečiui suteikiama teisė laisvai judėti bet kuriuo metu apribotoje teritorijoje, jis turi teisę teikti prašymą apgyvendinimo vietos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui išvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsieniečio argumentai, jog jis laikomas de facto sulaikytas, yra nepagrįsti.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ir Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Sprendime nenurodyti konkretūs argumentai, dėl kurių vadovaujamasi šia įstatymo nuostata, byloje nėra duomenų apie vykdomą konkrečią Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą, todėl darytina išvada, kad nepagrįstai buvo vadovautasi šia nuostata, tačiau tai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl kitų Įstatymo nuostatų neteisingai nuspręsta dėl taikytinos Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taikymo.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė