2023-06-28 Nr. AB-12878-3-61-3-04105-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-475-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04105-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 28-236 dėl nuteistojo nubaudimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda; 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. 2S-3826; 3) Vilniaus PN 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 28-237 dėl nuteistojo nubaudimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda; 4) Departamento sprendimą Nr. 2S-3833.

2. Pareiškėjas nurodė, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN. 2021 m. rugsėjo 8 d. apie 13.00 val. planiniu konvojumi pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, įstaigos 2-ojo saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) pareigūnai atliko pareiškėjo kratą ir daiktų apžiūrą, kurios metu pareiškėjo atsivežtoje maisto papildų dėžėje, užpildytoje kava, rastas po kava paslėptas WI-FI maršrutizatorius ir dvi SIM kortelės, o pareiškėjo atsivežtoje knygoje – paslėpta SIM kortelė. Dėl šio pažeidimo Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-237 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 13.25 val.

Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, tikrindami planiniu konvojumi atvykusių nuteistųjų elektros prietaisus, nustatė, kad pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 8 d. atsivežta iš Marijampolės pataisos namų elektroninė knygų skaityklė Pocketbook Inkpad turi belaidžio internetinio ryšio WI-FI modulį, nors prie skaityklės buvo pridėtas 2021 m. birželio 28 d. atliktų darbų aprašas, kuriame parašyta, kad iš elektroninės skaityklės buvo pašalinta belaidžio internetinio ryšio mikroschemą. Vilniaus PN 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-236 už šį pažeidimą pareiškėjui buvo skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos priemonių ir kanceliarinių prekių įsigijimą).

Pareiškėjas apskundė Vilniaus PN nutarimus Departamentui. Departamento sprendimu Nr. 2S-3826 pareiškėjo skundas buvo atmestas nurodant, kad savo elgesiu, turėdamas WI-FI maršrutizatorių ir judriojo telefono ryšio ir duomenų perdavimo SIM korteles pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, taip pat Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. 1R-25, (toliau – ir Taisyklės) 21 punkte nustatytą leidimą paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems įsigyti ir pataisos įstaigoje turėti tik atitinkamuose Taisyklių punktuose nurodytų asmeninių daiktų, todėl nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai ir teisėtai. Departamento sprendimu Nr. 2S-3833 pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN direktoriaus nutarimo Nr. 28-236 taip pat buvo atmestas, nurodant, kad pareiškėjas savo elgesiu, t. y. turėdamas elektroninę knygų skaityklę, turinčią belaidžio internetinio ryšio WI-FI modulį, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos taisyklių, taip pat Taisyklių 20.4.10 punkte įtvirtintą taisyklę, leidžiančią nuteistiesiems įsigyti ir pataisos įstaigoje turėti tik duomenų perdavimo interneto ryšiu su fotografavimo funkcijų neturinčią elektroninę knygų skaityklę.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus PN direktoriaus nutarimas Nr. 28-236 bei Departamento sprendimas Nr. 2S-3826 yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti tinkamai neišanalizavus faktinių aplinkybių, pareiškėjo argumentų, todėl naikintini. Nurodė, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjas visada laikėsi BVK nuostatų ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, taip pat ir nuostatų, reglamentuojančių draudžiamų daiktų turėjimą. 2021 m. rugsėjo 8 d. į Vilniaus PN planiniu konvojumi pareiškėjas buvo perkeltas iš Marijampolės pataisos namų.

Marijampolės pataisos namuose 2-ame būryje lengvos grupės 6 sekcijos, kurioje pareiškėjas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, virtuvėle naudojosi 55 žmonės, jų tarpe ir pareiškėjas. Pareiškėjas pažymėjo, kad gavus leidimus įsigyti bendram naudojimui daiktus ir produktus, jie yra superkami ir virtuvėlėje visų būryje esančių asmenų bendrai naudojami – puodai, įrankiai, kava, vaisiai, daržovės bei kt. 2021 m. rugsėjo 8 d. iš lengvos grupės būrio perkeliant daugelį asmenų į kitus pataisos namus, pareiškėjui išvykstant į Vilniaus PN jis išeidinėjo iš patalpų kartu su paskutiniais perkeliamais asmenimis ir sekcijoje, kur gyveno 11 nuteistųjų, rado kažkieno paliktą knygą, kurią pasiėmė, kad perskaityti, o virtuvėlėje išeinant pamatė maisto papildų dėžę, pripildytą visų bendrai naudota kava, su likusia nesunaudota kava, kurią pareiškėjas pasiėmė.

Imdamas šiuos daiktus iš bendro naudojimo patalpų jokių kitų daiktų juose nepastebėjo. Pareiškėjas teigė, jog rasti draudžiami daiktai yra ne jo ir jis nežinojo, kad jie ten yra. Tokias aplinkybes pareiškėjas nurodė ir Vilniaus PN direktoriui. Pareiškėjas teigė, jog Vilniaus PN nutarime ir Departamento sprendime įvykio aplinkybės pateikiamos bei vertinamos formaliai, vienpusiškai ir subjektyviai. Sprendime Nr. 2S-3826 nurodoma, kad pareiškėjo skunde pateikta informacija apie vykdomą individualią darbinę veiklą ir verslo vadybos studijas kolegijoje nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo fakto ir nemažina pareiškėjo kaltės, tačiau šios aplinkybės, bei aplinkybės, kad pareiškėjas yra ne kartą skatintas, kad iki šiol jam nebuvo skirtos jokios nuobaudos, išimtinai teigiamai pareiškėją charakterizuoja, neabejotinai rodo pareiškėjo teigiamą socialinę orientaciją bei tai, kad tinkamai laikėsi pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

4. Pareiškėjas teigė, jog Vilniaus PN nutarimas Nr. 28-237 bei Departamento sprendimas Nr. 2S-3833 yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti netinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes, taip pat pažeidžiant BVK 143 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjas nurodė, jog elektroninė skaityklė pareiškėjui buvo perduota Marijampolės PN, kartu su skaitykle buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 28 d. atliktų darbų aprašas Nr. 21/06-01, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš elektroninės skaityklės pašalino belaidžio interneto ryšio mikroschemą. Prieš pateikiant pareiškėjui ją naudotis, ji buvo patikrinta Marijampolės pataisos namų pareigūnų ir, kaip tinkama bei leistina naudoti pataisos namuose, buvo perduota pareiškėjui, ką patvirtino ant elektroninės skaityklės uždėti lipdukai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai ir atsakingų pareigūnų atliktų patikrinimų rezultatai rodė, jog perduotas daiktas yra tinkamas ir leistinas naudotis pataisos namuose, todėl pareiškėjas juo laisvai ir atvirai naudojosi ir su juo atvyko į Vilniaus PN. Atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose iki perkėlimo į Vilniaus PN, ne kartą buvo atliekamos kratos patalpose, peržiūrimi pareiškėjo ir kitų nuteistųjų daiktai, nei karto pas pareiškėją nebuvo rasti kokie nors draudžiami daiktai, nes režimo reikalavimų pareiškėjas nė karto nepažeidė. Nebuvo nustatytos ir tokios aplinkybės, kad skaityklė po patikrinimo būtų ardoma ar joje kas nors instaliuojama, kaip ir nenustatytos aplinkybės, kad WI-FI modulis būtų instaliuotas po pareigūnų atlikto patikrinimo, juolab, kad tokiu atveju tas modulis turėjo būti perduotas pareiškėjui, tačiau jokie modulio perdavimo faktai nėra nustatyti.

5. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamo Vilniaus PN direktoriaus sprendimai Nr. 28-236 ir Nr. 28-237 bei Departamento sprendimai buvo priimti pažeidžiant BVK 143 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad už kelis pažeidimus skiriama viena nuobauda. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Marijampolės pataisos namų 2021 m. rugsėjo 8 d. į Vilniaus PN visi pareiškėjo atsivežti daiktai buvo iš karto palikti patikrinimui, vieni iš jų buvo patikrinti tą pačią dieną ir dėžėje su kava bei knygoje buvo rasti draudžiami daiktai, kitų daiktų – elektroninės skaityklės patikrinimas užtruko, nes elektronikos prietaisai tikrinami atitinkamų pareigūnų. Nepaisant to, kad daiktai buvo paimti patikrinimui vienu ir tuo pačiu metu, vienas pažeidimas – draudžiamų daiktų turėjimas, buvo nepagrįstai išskaidytas į du pažeidimus, priklausomai nuo to, kada pareigūnai atliko patikrinimą. Nurodė, jog jeigu pareigūnas, tikrinęs skaityklę, ją būtų patikrinęs tą pačią dieną kaip ir kitus daiktus, arba visus daiktus būtų tikrinęs vienas ir tas pats pareigūnas, tai draudžiamų daiktų turėjimas neabejotinai būtų traktuojamas kaip vienas režimo reikalavimų pažeidimas, o ne du. Tad už vieną pažeidimą pareiškėjas buvo nepagrįstai ir neteisėtai nubaustas du kartus. Toks neteisingas vieno pažeidimo traktavimas kaip dviejų atskirų pažeidimų sukėlė pareiškėjui itin neigiamų pasekmių – atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus lengvojoje grupėje, buvo du kartus per metus skirtos nuobaudos, pareiškėjas buvo grąžintas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Net ir tuo atveju, jei traktuoti pažeidimus kaip kelis, taip kaip juos traktavo atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, bet kuriuo atveju jie buvo padaryti vienu metu – pareiškėjui atvykus su visais daiktais iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus PN, kurie tuoj pat buvo paimti patikrinimui, ir pagal BVK 143 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, turėjo būti skiriama viena nuobauda.

6. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad vertindamas besikartojančius pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus Vilniaus pataisos namų direktorius rėmėsi galiojančiais teisės aktais, gautais darbuotojų tarnybiniais pranešimais, bei paties nuteistojo paaiškinimais. Minėti rašytiniai duomenys sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tiek 2021 m. rugsėjo 8 d., tiek 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimus – neleistinų laisvės atėmimo įstaigoje daiktų turėjimas. Paskirtos nuobaudos atitiko padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirtos įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes bei turimą medžiagą. Nuobaudos buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai, todėl jos neturėtų būti panaikintos.

8. Atsakovas nurodė, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 10 d. įsakymu „Dėl pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, nuostatomis bei reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo, etikos, teisėtumo ir teisingumo principų, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjui buvo pagrįstai paskirta nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, pareigūnai veikė teisėtai, skiriant nuobaudas buvo atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, į turimą surinktą dokumentinę medžiagą. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai buvo bendro pobūdžio, nebuvo konkretumo. Pareiškėjo skunde minimi paaiškinimai nepaneigė konstatuotų faktų dėl neleistinų daiktų turėjimo laisvės atėmimo įstaigoje. Buvo būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai, ar pareigūnų veiksmai tiesiogiai įtakojo patį pareiškėją ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Departamentas, įvertinęs visą dokumentinę medžiagą, padarė išvadą, jog yra objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui nuobaudos paskirtos teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 2 dalimi (nuteistiesiems skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį). Pataisos įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuotos pareiškėjo padarytų nusižengimų aplinkybės, pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus. Departamentas išnagrinėjo visą su skundais susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Vilniaus PN direktorius, priimdamas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 28-236 ir 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 28-237, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar juos priėmė nepagrįstai, todėl paliko Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 28-237 ir 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 28-237 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ galioti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

12.1. 2021 m. rugsėjo 8 d., 13 val. planiniu konvojumi atvykusiam pareiškėjui, 2 SVS specialistai atliko visuminę asmens kratą ir daiktų patikrinimą. Kratos metu buvo patikrinta nuteistojo maisto papildų dėžutė, kuri papildyta kava, o kavoje rastas WI-FI maršrutizatorius „TP-link TL-WN725N“ ir dvi SIM kortelės „LABAS“. Tęsiant kratą, pareiškėjo knygoje buvo rasta dar viena SIM kortelė „PILDYK“. Už BVK 12 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 21 punkto reikalavimų pažeidimus, o taip pat atsižvelgiant į nuteistojo paaiškinimus, pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-237 buvo paskirta nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

12.2. Nesutikdamas su jam paskirta nuobauda pareiškėjas, vadovaudamasis BVK 183 straipsniu, Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-237 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ jam skirtą nuobaudą skundė Departamento direktoriui. Departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 2S-3833 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundas netenkintas, jam paskirta nuobauda palikta galioti.

12.3. 2021 m. rugsėjo 13 d., 13.25 val., SVS specialistai tikrino planiniu konvojumi atvykusių nuteistųjų elektros prietaisus. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėto nuteistojo atsivežtose ausinėse SONY MDR – XB550 yra gamykliniu būdu įmontuotas mikrofonas, o elektroninėje knygų skaityklėje POCKETBOOK INKPAD3 Pro. Nr. (duomenys neskelbtini) yra belaidžio tinklo WI-FI modulis. Prie skaityklės buvo pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 28 d. atliktų darbų aprašas Nr. 21/06-01, kuriame parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš elektroninės knygų skaityklės pašalino belaidžio interneto ryšio tinklo (WI-FI ir BlueTooth) mikroschemą RTL8761A. Už BVK 12 straipsnio 1 dalies, to paties 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Taisyklių 20.4.10 punkto reikalavimų pažeidimus, o taip pat atsižvelgiant į nuteistojo pasiaiškinimą, pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-236 buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

12.4. Nesutikdamas su jam paskirta nuobauda pareiškėjas, vadovaudamasis BVK 183 straipsniu, Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. Nr. 28-236 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ jam skirtą nuobaudą skundė Departamento direktoriui. Departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2S-3826 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundas netenkintas, jam paskirta nuobauda palikta galioti.

13. Teismas apžvelgęs BVK, Taisyklių, galiojusių ginčijamų sprendimų priėmimo metu, nuostatas ir įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus dėl pažeidimų padarymo aplinkybių, nurodė, kad pataisos įstaigos įgalioto pareigūno priimtas nutarimas, kuriuo nuteistajam skiriama nuobauda, yra individualus administracinis aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, taigi nuteistajam nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą gali būti paskirta, tik surinkus pakankamai objektyvių duomenų, kuriais remiantis, būtų nustatyti visi pažeidimo sudėties elementai: neteisėta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidimą padariusio nuteistojo kaltė, o jeigu pažeidimas sukėlė žalingus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalingų padarinių.

14. Teismas pažymėjo, jog nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kadangi pareiškėjo teiginiai, jog jis visada laikėsi BVK nuostatų ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, taip pat ir nuostatų, reglamentuojančių draudžiamų daiktų turėjimą yra nepagrįsti, pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-236 ir Vilniaus PN 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-237 buvo nubaustas už draudžiamų daiktų turėjimą. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus PN direktorius priimdamas nutarimus rėmėsi galiojančiais teisės aktais, gautais darbuotojų tarnybiniais pranešimais, bei pareiškėjo paaiškinimais. Tiek 2021 m. rugsėjo 8 d., tiek 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimus – neleistinų laisvės atėmimo įstaigoje daiktų turėjimas. Paskirtos nuobaudos atitiko padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirtos įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes bei turimą medžiagą. Nuobaudos buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai, todėl jos neturėtų būti panaikintos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo paaiškinimai, jog rasti draudžiami daiktai yra ne jo ir jis nežinojo, kad jie ten yra vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, kadangi pareiškėjas šios pozicijos nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai buvo bendro pobūdžio, nebuvo konkretumo. Pareiškėjo skunde minimi paaiškinimai nepaneigė konstatuotų faktų dėl neleistinų daiktų turėjimo laisvės atėmimo įstaigoje.

15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pažeidimai buvo pagrįstai nustatyti, pareigūnai veikė teisėtai, skiriant nuobaudas buvo atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, į turimą surinktą dokumentinę medžiagą, tiek 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarime Nr. 28-236, tiek 2021 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus PN nutarime Nr. 28-237 yra suformuluoti atskiri pareiškėjo kaltinimai dėl rėžimo pažeidimų, yra nurodytas skirtingas pažeidimo padarymo laikas, rėžimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai, sutampa tik jų teisinis įvertinimas pagal konkrečias teisės aktų normas. Teismas darė išvadą, kad skundžiami Vilniaus PN nutarimai ir Departamento sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nebuvo pagrindo jų naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teismas konstatavo, jog Vilniaus PN nutarimai Nr. 28-236, Nr. 28-237, Departamento sprendimai Nr. 2S-3826, Nr. 2S-3833 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.

II. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir panaikinti: Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 28-236 dėl nuteistojo nubaudimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda; Departamento sprendimą Nr. 2S-3826; Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 28-237 dėl nuteistojo nubaudimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda; Departamento sprendimą Nr. 2S-3833.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas nepagrįstai pareiškėjo paaiškinimus dėl pažeidimų vertino kaip abstrakčius, nekonkrečius ar kaip vien jo gynybinę poziciją, nenustatė aplinkybių, turinčių reikšmės pareiškėjo kaltei ir jam inkriminuoto drausmės pažeidimo sudėčiai nustatyti. Pareiškėjas nubaustas už neleistinų daiktų turėjimą pataisos įstaigoje. Tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad jis apie tokių daiktų turėjimą nežinojo. Pagal Departamento 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos priežiūros instrukciją, nuteistojo visuminė krata privalėjo būti atliekama atvykus į pataisos įstaigą ir išvykstant iš jos (144.1 papunktis). Taigi pareiškėjo visuminė krata turėjo būti atlikta ir jam išvykstant iš Marijampolės pataisos namų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Neišsiaiškinus faktinių aplinkybių, teisėto ir pagrįsto sprendimo, t. y. kuriame nustatytos aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1–3 d.), priimti nebuvo galima. Be to, pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimo – neleistinų daiktų turėjimo pataisos įstaigoje sudėties, kadangi, atsižvelgiant į privalomą visuminę kratą atvykus į pataisos įstaigą, abejotina ar nuteistasis iki kratos gali būti laikomas esančiu pataisos įstaigoje ir jam gali būti privaloma pataisos įstaigos tvarka.

18.2. Teismas, pažeisdamas BVK 86 straipsnį, nepagrįstai neatsakė į pareiškėjo skundo dalį dėl jo dvigubo nubaudimo už tą patį pažeidimą ar BVK 143 straipsnio 3 dalies pažeidimo priimant skundžiamus sprendimus. Pareiškėjo nuomone, už vieną ir tą patį pažeidimą pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai nubaustas du kartus. Neteisingas vieno pažeidimo traktavimas kaip dviejų atskirų pažeidimų sukėlė pareiškėjui itin neigiamas ir neproporcingas pažeidimui pasekmes – Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 7-359, atsižvelgiant, kad pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus lengvojoje grupėje, buvo du kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, jis buvo grąžintas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Net ir tuo atveju, jei traktuoti pažeidimus kaip kelis, jie buvo padaryti vienu metu, todėl pagal BVK 143 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, už juos turėjo būti skiriama viena nuobauda. Tačiau dėl minėtų pareiškėjo skundo reikalavimų teismas nepasisakė.

19. Atsakovas Lietuvos Kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas nurodo, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi šioje administracinėje byloje turimi rašytiniai duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tiek 2021 m. rugsėjo 8 d., tiek 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Paskirtos nuobaudos atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį bei skirtos teisėtai, įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes bei turimą medžiagą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimi paaiškinimai nepaneigė konstatuotų faktų dėl neleistinų daiktų turėjimo laisvės atėmimo įstaigoje. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus PN 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 28-236 ir 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 28-237, bei Departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 2S-3826 ir 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 2S-3833, teisėtumo bei pagrįstumo.

22. Ginčijamu Vilniaus PN 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-237 pareiškėjui už BVK 12 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 21 punkto reikalavimų pažeidimus paskirta nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Minėtas nutarimas priimtas po to, kai 2021 m. rugsėjo 8 d., 13 val. planiniu konvojumi atvykusiam pareiškėjui, atlikus visuminę asmens kratą ir daiktų patikrinimą, kratos metu patikrinus nuteistojo maisto papildų dėžutę, kuri pripilta kavos, kavoje rastas WI-FI maršrutizatorius „TP-link TL-WN725N“ ir dvi SIM kortelės „LABAS“, o knygoje buvo rasta dar viena SIM kortelė „PILDYK“. Skirtą nuobaudą pareiškėjui apskundus, Departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 2S-3833 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundas netenkintas, jam paskirta nuobauda palikta galioti.

23. Ginčijamu Vilniaus PN 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-236 pareiškėjui už BVK 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisyklių 20.4.10 punkto reikalavimų pažeidimus paskirta nuobauda – draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Minėtas nutarimas priimtas po to, kai 2021 m. rugsėjo 13 d., 13.25 val., specialistai patikrino planiniu konvojumi atvykusių nuteistųjų elektros prietaisus ir nustatė, kad pareiškėjo atsivežtose ausinėse SONY MDR – XB550 yra gamykliniu būdu įmontuotas mikrofonas, o elektroninėje knygų skaityklėje POCKETBOOK INKPAD3 Pro. Nr. (duomenys neskelbtini) yra belaidžio tinklo WI-FI modulis. Prie skaityklės buvo pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 28 d. atliktų darbų aprašas Nr. 21/06-01, kuriame parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš elektroninės knygų skaityklės pašalino belaidžio interneto ryšio tinklo (WI-FI ir BlueTooth) mikroschemą RTL8761A. Skirtą nuobaudą pareiškėjui apskundus, Departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2S-3826 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundas netenkintas, jam paskirta nuobauda palikta galioti.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Vilniaus PN nutarimai Nr. 28-236, Nr. 28-237, Departamento sprendimai Nr. 2S-3826, Nr. 2S-3833 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo paaiškinimus dėl pažeidimų vertino kaip abstrakčius, nekonkrečius ar kaip vien jo gynybinę poziciją, nenustatė aplinkybių, turinčių reikšmės pareiškėjo kaltei ir jam inkriminuoto drausmės pažeidimo sudėčiai nustatyti. Pareiškėjo įsitikinimu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BVK 86 straipsnį, nepagrįstai neatsakė į pareiškėjo skundo dalį dėl jo dvigubo nubaudimo už tą patį pažeidimą ar BVK 143 straipsnio 3 dalies pažeidimo priimant skundžiamus sprendimus.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Be to, pažymėtina, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų užtikrinti sąžiningą procesą, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kurie nebuvo nurodyti skunde, išnagrinėtame pirmosios instancijos teisme (argumentai dėl nenustatytų aplinkybių apie kratos išvykstant iš Marijampolės pataisos namuose buvimą ar abejonės dėl nuteistojo iki kratos laikymo esančiu pataisos įstaigoje ir jam taikomos privalomos pataisos įstaigos tvarkos), apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

28. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

30. Nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

31. BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos nuteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1–3 p., 112 str. 2 d.).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021).

33. Pažymėtina, kad įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pripažįstant, kad pareiškėjui už nurodytus veiksmus pagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus dėl pažeidimų ir nenustatė visų aplinkybių.

35. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021; kt.).

36. Minėta, kad Vilniaus PN 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-237 pareiškėjui paskirta nuobauda už tai, kad 2021 m. rugsėjo 8 d., 13 val. patikrinus nuteistojo maisto papildų dėžutę, kuri pripilta kavos, kavoje rastas WI-FI maršrutizatorius „TP-link TL-WN725N“ ir dvi SIM kortelės „LABAS“, o knygoje buvo rasta dar viena SIM kortelė „PILDYK“. O Vilniaus PN 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-236 pareiškėjui nuobauda skirta už tai, kad 2021 m. rugsėjo 13 d., 13.25 val., patikrinus elektros prietaisus nustatyta, kad pareiškėjo atsivežtose ausinėse SONY MDR – XB550 yra gamykliniu būdu įmontuotas mikrofonas, o elektroninėje knygų skaityklėje POCKETBOOK INKPAD3 Pro. Nr. (duomenys neskelbtini) yra belaidžio tinklo WI-FI modulis. Prie skaityklės buvo pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 28 d. atliktų darbų aprašas Nr. 21/06-01, kuriame parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš elektroninės knygų skaityklės pašalino belaidžio interneto ryšio tinklo (WI-FI ir BlueTooth) mikroschemą RTL8761A.

37. Pagal Taisyklių 20.4.10 papunktį lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) elektroninę knygų skaityklę (tik duomenų perdavimo interneto ryšiu ir fotografavimo funkcijų neturintys elektroninių knygų skaityklių modeliai). Pagal tų pačių Taisyklių 21 punktą paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių.

38. Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Šios bylos kontekste akcentuotina, kad BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, jog nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda.

39. Įvertinus nutarimuose nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos, atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė aplinkybę, kad pareiškėjas padarė nutarimuose nurodytus pažeidimus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad atsakovo Vilniaus PN direktorius priimdamas nutarimus rėmėsi galiojančiais teisės aktais, gautais darbuotojų tarnybiniais pranešimais, bei pareiškėjo paaiškinimais. Tiek 2021 m. rugsėjo 8 d., tiek 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimus – neleistinų laisvės atėmimo įstaigoje daiktų turėjimas. Paskirtos nuobaudos atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirtos įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes bei turimą medžiagą. Nuobaudos buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertindamas pareiškėjo paaiškinimus, jog rasti draudžiami daiktai yra ne jo ir jis nežinojo, sprendė, kad tai pareiškėjo gynybinė pozicija, kadangi pareiškėjas šios pozicijos nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Sutiktina, kad pareiškėjo skunde minimi paaiškinimai nepaneigia konstatuotų faktų dėl neleistinų daiktų turėjimo laisvės atėmimo įstaigoje.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neatsakė į pareiškėjo skundo dalį dėl jo dvigubo nubaudimo už tą patį pažeidimą ar BVK 143 straipsnio 3 dalies pažeidimo priimant skundžiamus sprendimus.

41. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog jo daiktai buvo paimti patikrinimui vienu ir tuo pačiu metu, vienas pažeidimas – draudžiamų daiktų turėjimas, buvo nepagrįstai išskaidytas į du pažeidimus, priklausomai nuo to, kada pareigūnai atliko patikrinimą, vadovavosi BVK 143 straipsnio 3 dalimi, 142 straipsniu ir su jo taikymu susijusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas nustatė, jog minėti pareiškėjo pažeidimai buvo pagrįstai nustatyti, pareigūnai veikė teisėtai, skiriant nuobaudas buvo atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, į turimą surinktą dokumentinę medžiagą, taip pat 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarime Nr. 28-237 yra suformuluoti atskiri pareiškėjo kaltinimai dėl rėžimo pažeidimų, yra nurodytas skirtingas pažeidimo padarymo laikas, rėžimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai, sutampa tik jų teisinis įvertinimas pagal konkrečias teisės aktų normas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad skundžiami Vilniaus PN nutarimai ir Departamento sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo taikytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, sprendžia, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl dvigubo nubaudimo už tą patį pažeidimą taikymo yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismo buvo pakankamai išsamiai įvertinti ir dėl jų pasisakyta, konstatuojant, kad Vilniaus PN nutarimai Nr. 28-236, Nr. 28-237, Departamento sprendimai Nr. 2S-3826, Nr. 2S-3833 yra teisėti ir pagrįsti. Kaip matyti iš BVK 143 straipsnio 3 dalies nuostatos, joje yra aiškiai nurodyta, kad tik už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Vilniaus PN nutarimuose Nr. 28-236, Nr. 28-237 yra nurodyti Vilniaus PN specialistų skirtingu laiku – 2021 m. rugsėjo 8 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d., nustatyti pareiškėjo bausmės atlikimo režimo pažeidimai – neleistinų laisvės atėmimo įstaigoje daiktų turėjimas, kurie tarpusavyje nėra susiję, nes buvo atlikti skirtingi rėžimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai, todėl nėra pagrindo taikyti BVK 143 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti vieną nuobaudą, t. y. kaip teigia pareiškėjas, Vilniaus PN direktoriui priimti vieną, o ne du atskirus nutarimus dėl nuobaudų paskyrimo.

43. Įvertinus išdėstytą teisinį reguliavimą ir administracinių teismų praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į pareiškėjo skundą, kitą byloje esančią medžiagą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais atstovo pateiktais duomenimis. Be to, pareiškėjas, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad skundžiamame sprendime neteisingai konstatuoti tam tikri faktai, neišspręsti kai kurie klausimai, rėmėsi tik bendro, hipotetinio pobūdžio teiginiais. Taip pat aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis arba jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstas išvadas.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas