ff8ffb32-b362-4684-bbc6-2afc7486e7ea · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1375-1034/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07569-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.2.1; 1.2.5.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei, kaltinamajam V. K. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : V. K. grasino nužudyti žmogų, o bÅ«tent: jis 2020 m. vasario 20 d., apie 23.40 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2020 m. vasario 21 d., 00.29 val., nustatytas 1,15 prom. neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), verždamasis pro duris į kambarį, kuriame tuo metu buvo ir duris laikė jo buvusi sutuoktinė T.

K., grasino jÄ užmuÅ¡ti ir padegti jos kambarį, po ko T. K. bÅ«nant kambaryje, padegė kambario duris, o nukentėjusiajai T. K. iÅ¡bėgus iÅ¡ kambario ir bėgant į laiptinę, paėmęs santechninį raktÄ , juo užsimojęs bėgo paskui T. K. grasindamas jÄ nužudyti, tokiu bÅ«du jis grasino nužudyti T. K., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. V. K. taip pat sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, o bÅ«tent: jis 2020 m. vasario 20 d., apie 23.40 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo (2020 m. vasario 21 d., 00.29 val., nustatytas 1,15 prom. neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bandydamas įsibrauti į kambarį, kuriame tuo metu buvo jo buvusi sutuoktinė T.

K., santechniniu raktu daužė duris, po ko apipylęs degiu skysčiu ir sukrovęs Å¡iukÅ¡lių, padegė įėjimo į T. K. kambarį duris ir tokiu visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ T. K. priklausantį 150 eurų vertės turtÄ . Å iais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad byla yra sufabrikuota. Norint duris padegti reikia pasilenkti. Jeigu bÅ«tų pasilenkęs, nebÅ«tų atsikėlęs, turi problemų su nugara.

Nukentėjusiajai negrasino, buvo iÅ¡gėręs gal pusę butelio, jautėsi normaliai. Alkoholis jokios įtakos jo veiksmams neturėjo. Jis pats nematė, tik girdėjo, kad dega durys, tos durys popierinės. Konfliktai su K. buvo kasdien, tačiau policija kviesta nebuvo. Nukentėjusioji turi meilužį, nori jį iÅ¡mesti iÅ¡ buto. Bute rastÄ degų skystį pirko jis, naudojo laidams nuo izoliacijos nudeginti. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė T. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sėdėjo savo kambaryje uždarytomis durimis.

V. K. atsikėlė ir pradėjo daužyti rankomis duris, sakė atiduoti jam butelį. Ji pasakė, kad nieko neėmė. Vėliau V. K. daužė duris su kažkuo, ji laikė duris. ŽiÅ«rėjo televizorių, kai pajautė kvapÄ , jog kažkas dega. IÅ¡bėgo ir pamatė, kad prie durų kažkas padėta ir pradėjo durys degti. Ji iÅ¡bėgo į laiptinę ir iÅ¡kvietė policijÄ . PrieÅ¡ tai, kai ji iÅ¡bėgo iÅ¡ namų, kaltinamasis laikė rankoje raktÄ , daužė į jos duris ir sakė, kad neduos ramybės, užmuÅ¡.

Kaltinamojo grasinimus vertino rimtai, jis ir anksčiau prieÅ¡ jÄ smurtavo. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų kaltinamÄ jį nepagrįstai apkalbėti. Iki konflikto durys buvo sulaužytos, apdaila sugadinta. 150 Eur dydžio žala yra už skyles, už apdeginimÄ . Liudytojas A. Å . apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ , kreipėsi moteris, kuri paaiÅ¡kino, kad jos vyras ar buvęs vyras padegė jai priklausančio kambario duris. Jie matė apdegimÄ prie durų iÅ¡ apačios, dar mėtėsi apdegęs popierius prie durų.

Su moterimi bendravo, ji buvo iÅ¡sigandusi. VyriÅ¡kis buvo neblaivus, nepasakys, kÄ jis aiÅ¡kino. Kaltinamasis kažkÄ kalbėjo, Å¡Å«kavo, bet nelabai suprato kÄ . Neprisimena, ar buvo iÅ¡sakyti grasinimai, jeigu paraÅ¡yta, tai reiÅ¡kia, kad buvo. Liudytojas V. M. (V. M.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo su kolega, gavo praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvažiavo, pasitiko moteris, kuris paaiÅ¡kino, kad buvęs vyras norėjo padegti jos kambarį. Jie matė apdegusias kambario duris, matė apdegusius popierius ant žemės. Virtuvėje buvo neblaivus vyras, moteris nurodė į jį, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS.

Su moterimi bendravo, ji buvo iÅ¡sigandusi, isterijoje, lyg verkė. Moteris nurodė grasinimus iÅ¡ kaltinamojo pusės, tačiau dabar nebeprisimena kokius. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityta dalis liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad vyras grasino su moterimi fiziÅ¡kai susidoroti, jÄ padegti (1 t., b. l. 51). Perskaičius Å¡iuos parodymus, liudytojas V. M. parodė, kad parodymai teisingi.

Durų sugadinimų neprisimena, tačiau buvo apdegę, buvo pridėtos nuotraukos prie medžiagos. VyriÅ¡kis buvo stipriai neblaivus. IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad T. K. nurodė, jog 2020 m. vasario 20 d., apie 23.40 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), jai esant savo kambaryje buvęs vyras V. K. pradėjo daužyti jos kambario duris, įžeidinėjo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. BÅ«dama savo kambaryje ji pajautė dÅ«mų kvapÄ ir iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario bei pamatė, kaip dega kambario durų apatinė dalis, pastebėjo, jog durys apgadintos.

Vyras toliau nenusiramino ir grasino jai fiziniu susidorojimu bei padegimu (1 t., b. l. 1-4). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad pranešėjos buvęs vyras bandė padegti buto duris (1 t., b. l. 16). 2020 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-29). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad T. K. 2020 m. vasario 20 d. skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir nurodė, kad girtas buvęs vyras daužė į duris, padegė jas (1 t., b. l. 55).

Iš 2020 m. kovo 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra santechninis raktas. Santechninis raktas pagamintas iš metalo lydinio, ryškios oranžinės spalvos, reguliuojamo dydžio, bendras ilgis – 31 cm, žiočių dydis – vienas colis. Ant apatinės santechninio rakto dalies yra juodos spalvos užrašas „Vagner SDH“, ant viršutinės rakto dalies išlietas užrašas „CHROME VANADIUM 1“. Santechninis raktas apžiūrint vizualiai tvarkingas, apgadinimų nėra (1 t., b. l. 67).

IÅ¡ 2020 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti policijos pareigÅ«nų, atvykusių į iÅ¡kvietimÄ , pokalbis su T. K., jo turinys (1 t., b. l. 74). IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. vasario 21 d., 00.29 val., V. K. nustatytas 1,15 prom. girtumas (1 t., b. l. 115). V. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados, įrodymų vertinimas Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad grasinimas buvo realus. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Sprendžiant klausimÄ dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali bÅ«ti įvairÅ«s (kerÅ¡tas, chuliganiÅ¡kos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog kaltinamojo V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ . Pirmiausia pažymėtina, kad pats kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, jog byla yra sufabrikuota, norint duris padegti reikia pasilenkti.

Jeigu jis būtų pasilenkęs, nebūtų atsikėlęs, turi problemų su nugara. Jis nukentėjusiajai negrasino, buvo išgėręs gal pusę butelio, jautėsi normaliai. Pastebėtina, jog kaltinamasis, duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad girdėjo, kaip dega durys ar apie tai, kad dėl sveikatos problemų negalėtų pasilenkti. Kaltinamasis iš viso nenurodė, jog turi kokių nors žymesnių sveikatos problemų.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jokių duomenų apie kaltinamojo sveikatos problemas nepateikta. Taigi, kaltinamojo versija yra nepagrįsta bei yra paneigtina byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Visų pirma, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes detalizuoja nukentėjusiosios T. K. nuoseklÅ«s parodymai, taip pat liudytojų (policijos pareigÅ«nų) A. Å ., V. M. parodymai bei kiti įrodymai, kurie vienas kitÄ papildo ir detalizuoja.

Antai, nukentėjusioji T. K. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad V. K. daužė duris su kažkuo, ji laikė duris. Ji žiÅ«rėjo televizorių, kai pajautė kvapÄ , jog kažkas dega. IÅ¡bėgo ir pamatė, kad prie durų kažkas padėta ir durys pradėjo degti. Ji iÅ¡bėgo į laiptinę ir iÅ¡kvietė policijÄ . PrieÅ¡ tai, kai ji iÅ¡bėgo iÅ¡ namų, kaltinamasis laikė rankoje raktÄ , daužė į jos duris ir sakė, kad neduos ramybės, užmuÅ¡. Kaltinamojo grasinimus vertino rimtai, jis ir anksčiau prieÅ¡ jÄ smurtavo.

Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų kaltinamÄ jį nepagrįstai apkalbėti. Iki konflikto durys buvo sulaužytos, apdaila sugadinta. Tokius nukentėjusiosios parodymus apklausiami teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai policijos pareigÅ«nai A. Å ., V. M. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Å . parodė, kad neprisimena, ar buvo iÅ¡sakyti grasinimai, jeigu paraÅ¡yta, tai reiÅ¡kia, kad buvo. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė, jog moteris nurodė grasinimus iÅ¡ kaltinamojo pusės, tačiau dabar nebeprisimena kokius.

Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityta dalis liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad vyras grasino su moterimi fiziÅ¡kai susidoroti, jÄ padegti (1 t., b. l. 51). Perskaičius Å¡iuos parodymus, liudytojas V. M. parodė, kad parodymai teisingi. Be to, iÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad pranešėjos buvęs vyras bandė padegti buto duris (1 t., b. l. 16). IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad T.

K. nurodė, kad 2020 m. vasario 20 d., apie 23.40 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), jai esant savo kambaryje buvęs vyras V. K. pradėjo daužyti jos kambario duris, įžeidinėjo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. BÅ«dama savo kambaryje ji pajautė dÅ«mų kvapÄ ir iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario bei pamatė, kaip dega kambario durų apatinė dalis, pastebėjo, jog durys apgadintos. Vyras toliau nenusiramino ir grasino jai fiziniu susidorojimu bei padegimu (1 t., b. l. 1-4). Taigi, nukentėjusioji T. K. jau įvykio vietoje atvykusiems pareigÅ«nams įvardino, kad kaltinamasis jai grasino susidoroti ir padegti, o tai ir nulėmė, kad policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje paėmė degaus skysčio butelį, taip pat santechninį raktÄ , kurie buvo vėliau apžiÅ«rėti ir įvertinti specialistų (1 t., b. l. 62-64, 67, 70).

Remdamasis Å¡iais įrodymais ir jų sistemine analize teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. K. nukentėjusiajai iÅ¡sakė grasinimÄ nužudyti jÄ . Sprendžiant dėl grasinimo realumo, t. y. ar nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog V. K. grasinimas nužudyti gali bÅ«ti įvykdytas, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis iÅ¡sakė aiÅ¡kų žodį – „užmuÅ¡iu“, kurio lingvistinė reikÅ¡mė nekelia abejonių. Sakydamas šį žodį, V. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,15 promilės girtumas (1 t., b. l. 115), taip pat laikė santechninį raktÄ , kuriuo daužė į nukentėjusiosios kambario duris.

Tai matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, daiktų apžiÅ«ros protokolo, fotolentelių (1 t., b. l. 22-29, 67, 70). Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji T. K. parodė, kad visi Å¡ie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti konflikto metu, pastarajam įpykus, o tai atitinkamai nukentėjusiajai sudarė pagrindÄ manyti, jog jis nusiteikęs rimtai ir iÅ¡ties gali jÄ nužudyti. Apie tai, kad nukentėjusioji buvo įbauginta tokio V. K. grasinimo, leidžia spręsti Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡o turinys (1 t., b. l. 55).

Be to, abu liudytojai policijos pareigÅ«nai nurodė, kad moteris (nukentėjusioji T. K.) buvo iÅ¡sigandusi. Taigi, minėti įrodymai leidžia spręsti, jog, nepriklausomai nuo to, ar V. K. iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, nukentėjusioji susiklosčiusioje situacjoje pagal kaltinamojo bÅ«senÄ , jo iÅ¡sakytus žodžius ir laikomÄ santechninį raktÄ bei padegtas kambario duris turėjo pakankamÄ pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o V. K. norėjo sukelti bÅ«tent tokiÄ nukentėjusiosios bÅ«senÄ .

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis V. K. 2020 m. vasario 20 d., apie 23.40 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2020 m. vasario 21 d., 00.29 val., nustatytas 1,15 prom. neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), verždamasis pro duris į kambarį, kuriame tuo metu buvo ir duris laikė jo buvusi sutuoktinė T. K., grasino jÄ užmuÅ¡ti ir padegti jos kambarį, po ko T.

K. bÅ«nant kambaryje, padegė kambario duris, o nukentėjusiajai T. K. iÅ¡bėgus iÅ¡ kambario ir bėgant į laiptinę, paėmęs santechninį raktÄ , juo užsimojęs bėgo paskui T. K. grasindamas jÄ nužudyti, tokiu bÅ«du jis grasino nužudyti T. K., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo V. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad alkotesterio rodmenys užfiksuoti 2020 m. vasario 21 d., 00.29 val. (V. K. nustatytas 1,15 prom. neblaivumas), kaltinime nurodytos Å¡ios aplinkybės laikas patikslintinas. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, iÅ¡ardė ar sugadino strateginę arba svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. parodė, kad pats nematė, tik girdėjo, kad dega durys, tos durys popierinės. Bute rastÄ degų skystį pirko jis, naudojo laidams nuo izoliacijos nudeginti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. K. parodė, jog buto kambario durų nepadeginėjo, žmona nori jį iÅ¡varyti iÅ¡ buto (1 t., b. l. 98). Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, jo kaltė yra įrodoma byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, kurie sudaro vientisÄ ir nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji T. K. parodė, jog žiÅ«rėjo televizorių, kai pajautė kvapÄ , jog kažkas dega. IÅ¡bėgo ir pamatė, kad prie durų kažkas padėta ir pradėjo durys degti. Ji iÅ¡bėgo į laiptinę ir iÅ¡kvietė policijÄ . PrieÅ¡ tai, kai ji iÅ¡bėgo iÅ¡ namų, kaltinamasis laikė rankoje raktÄ , daužė į jos duris ir sakė, kad neduos ramybės, užmuÅ¡. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų kaltinamÄ jį nepagrįstai apkalbėti.

Iki konflikto durys buvo sulaužytos, apdaila sugadinta. 150 Eur dydžio žala yra už skyles, už apdeginimÄ . Teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigÅ«nas A. Å . parodė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ , kreipėsi moteris, kuri paaiÅ¡kino, kad jos vyras ar buvęs vyras padegė jai priklausančio kambario duris. Jie matė apdegimÄ prie durų iÅ¡ apačios, dar mėtėsi apdegęs popierius prie durų. Su moterimi bendravo, ji buvo iÅ¡sigandusi. VyriÅ¡kis buvo neblaivus, nepasakys, kÄ jis aiÅ¡kino.

Teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigÅ«nas V. M. parodė, kad dirbo su kolega, gavo praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvažiavo, pasitiko moteris, kuris paaiÅ¡kino, kad buvęs vyras norėjo padegti jos kambarį. Jie matė apdegusias kambario duris, matė apdegusius popierius ant žemės. Virtuvėje buvo neblaivus vyras, moteris nurodė į jį, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS. Su moterimi bendravo, ji buvo iÅ¡sigandusi, isterijoje, lyg verkė. Durų sugadinimų neprisimena, tačiau apdegę buvo, buvo pridėtos nuotraukos prie medžiagos.

Pažymėtina, kad byloje nenustatytas joks minėtų asmenų suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį, jų teisiamajame posėdyje duoti parodymai iÅ¡ esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, yra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s ir sutampa tarpusavyje, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas su fotolentelėmis patvirtina, kad T. K. kambario durys buvo apgadintos (1 t., b. l. 22-29). Taip pat akcentuotina, kad bÅ«tent kaltinamojo nuolat naudojamame kambaryje (virtuvėje) buvo surastas degaus skysčio butelis.

Nors kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad degų skystį naudojo laidams nudeginti, tokia versija vertintina kritiÅ¡kai ir atmestina. Viena vertus, tokiÄ versijÄ kaltinamasis iÅ¡kėlė tik teisminio nagrinėjimo metu, kita vertus, tai bet kuriuo atveju nepaneigia, kad degus skystis galėjo bÅ«ti panaudotas įvairiais tikslais, t. y. ir padegti nukentėjusiosios kambario duris. Nors specialisto iÅ¡vada nustatyta, jog ant tirti pateiktų vatos tampono su nuoplova, paimta nuo kambario durų medinės lentelės bei vatos tampono su nuoplova, paimta nuo V.

K. kairės ir deÅ¡inės rankų plaÅ¡takų, ir apdegusio popieriaus skiaučių degių skysčių pėdsakų nėra, visgi tai nepatvirtina kaltinamojo versijos. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, joje taip pat nurodyta, kad daugelis degių skysčių yra labai lakÅ«s, todėl priklausomai nuo galimai degaus skysčio rÅ«Å¡ies ir kiekio, gaisro aplinkybių, degus skystis gali visiÅ¡kai sudegti gaisro metu, gesinant gaisrÄ , plaunant rankas gali bÅ«ti nuplaunamas vandeniu, likę jo pėdsakai iki objektų supakavimo, tyrimo atlikimo iÅ¡ objektų gali visiÅ¡kai iÅ¡garuoti (1 t., b. l. 64).

Visuma aukščiau paminėtų aplinkybių sudaro vientisÄ ir nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri yra pakankama teismo apkaltinamajai iÅ¡vadai padaryti, kad V. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje. Nustatyta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Padegant kambario duris buvo sugadintas nukentėjusiajai priklausantis turtas. Tai padaryta padegant gyvenamojo buto duris, kas akivaizdžiai sukėlė didelį pavojų ne tik nukentėjusiosios nuosavybei, bet kitų asmenų nuosavybei.

Nusikalstama veika yra baigta. Konstatuoti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis suvokė savo veikos pavojingumÄ , galimus jos padarinius ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo motyvai ir tikslai Å¡iuo atveju veikos kvalifikacijai nėra reikÅ¡mingi. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju sunaikinto ar sugadinto svetimo turto vertė neturi teisinės reikÅ¡mės kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi yra nustatytas kitas Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis – svetimas turtas sugadintas visuotinai pavojingu bÅ«du, t. y. jį padegant.

Turto naikinimas, gadinimas padegant ir tai darant žmonių gyvenamosiose vietovėse (patalpose) padidina veikų pavojingumÄ , sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių – žmonių sveikatai ir gyvybei, nuosavybei. Taigi, Å¡ioje byloje turto vertė neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui, nes veikos kvalifikavimÄ Å¡ioje byloje nulemia kito kvalifikuojančio požymio (turto sugadinimas visuotinai pavojingu bÅ«du) konstatavimas. Å iuo atveju užtenka konstatuoti, kad turtas buvo sugadintas ir padaryta turtinė žala, o tai patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek nukentėjusiosios T.

K. bei liudytojų A. Å ., V. M. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei fotolentelėje esančios nuotraukos (1 t., b. l. 22-29). Dėl V. K. skirtinos bausmės BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formÄ ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadijÄ (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (8 punktas).

BK 55 straipsnio pagrindu asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., pirmiausia įvertina nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , nusikalstamomis veikomis padarytÄ Å¾alÄ â€“ kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį tyčinius nusikaltimus. Viena veika padaryta turtinė žala, kita veika – psichologinė baimė, be jokios pagrįstos priežasties, veikos padarytos tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius V.

K. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – 65 metų amžiaus, iÅ¡siskyręs, jo teigimu, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, pensininkas, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 84-88), duomenų apie gydymÄ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir V. K. apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ios nusikalstamos veikos negali bÅ«ti pripažintos nuosekliu kaltinamojo gyvenimo bÅ«do padariniu, vis tik, pažymėtina, kad kaltinamasis kritiÅ¡kai nevertina savo elgesio ir nesigaili.

Ä®vertinama ir tai, kad nenustatyta V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visa tai rodo, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo V. K. skirti BK 145 straipsnio 1 dalies ir BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas Å¡velniausias bausmės rÅ«Å¡is, o BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ antrÄ pagal griežtumÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , kurio dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. K. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, kadangi padarytos veikiant realiÄ ja sutaptimi, kaltinimas taip pat formuotas kaip atskiros veikos. Nors prokurorė prašė kaltinamajam paskirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ atidėti, su tuo nesutiktina. Pažymėtina, kad kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , o vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Akcentuotina, kad baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymÄ , jeigu galima paskirti sankcijoje numatytÄ kitÄ Å¡velnesnę bausmę, bet visais atvejais, o ypač skiriant bausmę asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimÄ , bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011).

BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas nėra speciali bausmės rÅ«Å¡is. Bausmių rÅ«Å¡ys padariusiam nusikaltimÄ pilnamečiam asmeniui pagal eiliÅ¡kumÄ nuo Å¡velniausios iki griežčiausios yra iÅ¡dėstytos BK 42 straipsnio 1 dalyje. BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose, numatančiose baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymÄ , dažniausiai nustatomos kelios alternatyvios bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361-1073/2017).

Be to, kaip jau minėta aukščiau, kaltinamajam skirtina antra pagal griežtumÄ bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas. Å i bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas kaltinamojo V. K. laikinajame sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. vasario 20 d., 23.50 val. iki 2020 m. vasario 21 d., 15.05 val., bei nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., vienÄ laikino sulaikymo ir suėmimo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai.

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji T. K. pareiÅ¡kė 150 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl jos kambario durų sugadinimo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog praÅ¡oma priteisti 150 Eur dydžio žala yra už skyles, už durų apdeginimÄ . Fotolentelė ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad minėtos durys buvo apdegintos ir apgadintos. Kadangi V.

K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, pripažintinas kaltu, o nukentėjusiosios pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, jis tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ V. K. nukentėjusiosios naudai 150 Eur turtinei žalai atlyginti. Dėl daiktų, dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – santechninis raktas su užraÅ¡u „Vagner SDH“, vokas, kuriame yra du vatos tamponai su nuoplovomis, apdegusio popieriaus skiautės, patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to. V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas areÅ¡to bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir skirti subendrintÄ bausmę – 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. vasario 20 d., 23.50 val. iki 2020 m. vasario 21 d., 15.05 val., nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. vienÄ sulaikymo ir suėmimo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai ir laikyti V.

K. bausmę atlikusiu. V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ panaikinti ir jį paleisti teismo posėdžių salėje. Priteisti iÅ¡ V. K. 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) nukentėjusiosios T. K. naudai turtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – santechninį raktÄ su užraÅ¡u „Vagner SDH“, vokÄ , kuriame yra du vatos tamponai su nuoplovomis, apdegusio popieriaus skiautės, patalpintus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas