ff8d2df0-4644-4e77-91e4-09548bba826a · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2S-359-856/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00179-2017-3  Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.2.6; 3.3.2.5.                                                                                   (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 3 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-590-304/2017, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai V. P. ir Investuotojų asociacija kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiomis akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Žemaitijos pienas“ 2016 m. spalio 28 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų dalis dėl AB „Žemaitijos pienas“ turimų savų akcijų pardavimo tvarkos ir minimalios pardavimo kainos nustatymo, pripažinti negaliojančiomis 2 070 621 paprastÄ sias vardines AB „Žemaitijos pienas“ akcijas, įsigytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) 54 str. 2 d. nuostatas, ir atitinkamai sumažinti AB „Žemaitijos pienas“ įstatinį kapitalÄ nuo 14 028 750 Eur iki 13 428 269,91 Eur, pripažinti negaliojančia AB „Žemaitijos pienas“ 2016 m. gruodžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį dėl atlygio už kolegialių organų narių veiklÄ skyrimo ir mokėjimo tvarkos nustatymo.

Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovės valdymo organams įgyvendinti 2016-10-28 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ dalyje dėl 2070621 paprastųjų vardinių akcijų pardavimo darbuotojams, akcijos minimalios kainos nustatymo, akcijų pardavimo organizavimo, taip pat 2016-12-29 visuotinio akcininkų sprendimÄ Nr. 2 dėl nuosavų (savų) akcijų supirkimo tikslų ir pardavimo tvarkos pakeitimo. IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovė AB „Žemaitijos pienas“, pažeisdama ABÄ® imperatyvias nuostatas, įsigijo savų akcijų, akcijos įsigytos pažeidus įstatyme numatytus reikalavimus, nebuvo laiku perleistos tretiesiems asmenims, todėl turėtų bÅ«ti anuliuotos, paskelbtos negaliojančiomis ir atitinkamai sumažinamas bendrovės įstatinis kapitalas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ tenkino, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje, uždraudė AB „Žemaitijos pienas“ valdymo organams 2 070 621 paprastosioms vardinėms akcijoms įgyvendinti 2016-10-28 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ toje apimtyje, kuri numato: „[...] nustatyti, kad bendrovės turimos savos akcijos bus skiriamos bendrovės darbuotojų skatinimui, siekiant, kad jie prisidėtų prie geresnių bendrovės rezultatų siekimo, ir jas bus siekiama parduoti bendrovės darbuotojams, iÅ¡skyrus darbuotojus, kurie yra bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas, taip pat darbuotojus, kurie yra bendrovės akcininkai [...].

Nustatyti minimaliÄ bendrovės turimų savų akcijų pardavimo darbuotojams kainÄ , kuri bus ne mažesnė už bendrovės akcijų nominaliÄ vertę [...]. Pavesti bendrovės valdybai organizuoti savų akcijų pardavimÄ bendrovės darbuotojams, nustatyti detaliÄ akcijų pardavimo tvarkÄ , laikÄ , akcijų skaičių ir galutinę kainÄ , taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, laikantis Å¡iame sprendime nustatytų sÄ lygų ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų“, o taip pat vykdyti 2016-12-29 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ Nr. 2 „Dėl nuosavų (savų) akcijų supirkimo tikslų ir pardavimo tvarkos pakeitimo“.

4. Teismas, atsižvelgdamas į raÅ¡ytinius duomenis, į tai, kad atsakovė, galimai pažeisdama Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas įsigijo 2070621 akcijų, kurios turėtų bÅ«ti anuliuotos, paskelbtos negaliojančiomis bei atitinkamai sumažintas įstatinis kapitalas, ir kurias perleidus darbuotojams, Å¡ie taptų sÄ Å¾iningais įgijėjais, konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ateityje galimai sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskiruoju skundu atsakovė AB „Žemaitijos pienas“ praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Teismas netinkamai atliko preliminarų ieÅ¡kinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo vertinimÄ , o taip pat neįvertino ypač svarbios aplinkybės, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės visiÅ¡kai nepagrindė savo praÅ¡ymo bei nepateikė įrodymų, kurie suponuotų pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas, vertindamas ieÅ¡kinio preliminarų pagrįstumÄ , neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas reikalavimus reiÅ¡kia tik formaliais pagrindais ir neįrodinėja savo teisių pažeidimo. 5.2. Teismas, neįvertinęs ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pagrįstumo, visiÅ¡kai nepagrįstai atsakovo atžvilgiu pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones. Tuo atveju, jeigu teismas bÅ«tų įvykdęs CPK 144 str. 1 d. nurodytÄ pareigÄ , neabejotinai bÅ«tų nustatęs, kad ieÅ¡kovams palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, todėl negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. 5.3.

Akivaizdu, kad nėra realios grėsmės, jog ieÅ¡kovams palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, kadangi akcijos darbuotojams bÅ«tų perleistos ne vėliau nei po 3 metų. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, gali bÅ«ti padaryta žala bendrovei, jeigu ji prarastų gerus darbuotojus dėl to, kad nesugebės įgyvendinti savo pažadų darbuotojams dėl jų skatinimo bendrovės akcijomis. Prastėja ir bendrovės dalykinė reputacija bei bendrovės, kaip darbdavio, įvaizdis. 5.4.

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡sprendė nepranešęs atsakovei. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi bÅ«ti sudaryta reali galimybė atsakovei ginti savo interesus. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė nutartį prieÅ¡ tai nesuteikdamas atsakovei galimybės pateikti atsiliepimÄ , todėl nutartis buvo priimta iÅ¡imtinai remiantis tik ieÅ¡kovų pateiktais deklaratyviais teiginiais.

6. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovės AB „Žemaitijos pienas“ atskirojo skundo netenkinti, TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017 m. vasario 9 d. nutartį, pagrįstai susidarė nuomonę, kad ieÅ¡kinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, yra pagrįstas, įvertino visas pateiktas faktines aplinkybes, įrodymus ir įsitikino, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovams palankus teismo sprendimas.

Atsakovė atskirajame skunde iÅ¡ esmės atsikirtinėja į ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus faktinius ir teisinius argumentus, nors tokie motyvai bus vertinami nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Akcijų perleidimas gali apsunkinti ieÅ¡kovų pažeistų teisių gynybos galimybes ateityje, kadangi atsakovės darbuotojai, įsigiję Å¡ias akcijas, bÅ«tų laikomi sÄ Å¾iningais įgijėjais, o jų nuosavybė ginama. Tokius argumentus patvirtina pati atsakovė, nurodydama, jog laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja atsakovės galimybes įgyvendinti 2016-10-28 ir 2016-12-29 visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus ir parduoti akcijas savo darbuotojams.

Apie praneÅ¡imo bÅ«tinumÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžia pats teismas, todėl nepraneÅ¡imas nelemia nutarties neteisėtumo. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovai V. P. ir Investuotojų asociacija kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiomis AB „Žemaitijos pienas“ 2016 m. spalio 28 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų dalis dėl AB „Žemaitijos pienas“ turimų savų akcijų pardavimo tvarkos ir minimalios pardavimo kainos nustatymo, pripažinti negaliojančiomis 2 070 621 paprastÄ sias vardines AB „Žemaitijos pienas“ akcijas, įsigytas pažeidžiant ABÄ® 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atitinkamai sumažinti AB „Žemaitijos pienas“ įstatinį kapitalÄ nuo 14 028 750 Eur iki 13 428 269,91 Eur, pripažinti negaliojančia AB „Žemaitijos pienas“ 2016 m. gruodžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį dėl atlygio už kolegialių organų narių veiklÄ skyrimo ir mokėjimo tvarkos nustatymo.

Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ tenkino.

8. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodydama, kad neegzistuoja nė viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų, dėl ko nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.  9. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, ieÅ¡kovui, praÅ¡ančiam byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sÄ lygų egzistavimÄ .

10. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, įrodinėja ieÅ¡kovės reikalavimų prima facie nepagrįstumÄ , nurodydama, jog ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra preliminariai nepagrįstas, mano, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kinio prima facie.

11. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, jog taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

12. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat jau ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ne tik detalių motyvų dėl ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinÄ pagrįstumÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010 ir kt.).

Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje teismas, atskirai neaptardamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumo, vertino antrosios sÄ lygos (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui) egzistavimÄ , leidžia apeliacinės instancijos teismui tikėtinai teigti, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį laikė prima facie pagrįstu, nes pirmos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos (preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo) nebuvimas jau pats savaime leidžia teismui netaikyti ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, kadangi nesant ieÅ¡kinio patenkinimo galimybės, nėra ir ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo galimybės bei atitinkamai tokio sprendimo neįvykdymo rizikos.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino grėsmės galimo ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju aplinkybę, todėl pagal aukščiau nurodytÄ praktikÄ vertintina, jog laikė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį prima facie pagrįstu. Todėl apeliantės argumentas, jog teismas nevertino ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo, atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovai, bÅ«dami atsakovės akcininkais, siekia apginti savo galimai pažeistas teises, įrodinėdami, jog atsakovė 2 070 621 akcijÄ Ä¯sigijo galimai pažeidusi Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias nuostatas, dėl ko akcijos turėtų bÅ«ti anuliuotos, pripažintos negaliojančiomis ir atitinkamai sumažintas atsakovės įstatinis kapitalas. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nurodė tiek faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tiek ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis), taip tikėtinai pagrįsdama savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ir kartu įvykdydama CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ sÄ lygÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Neturi teisinės reikÅ¡mės apelianto argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi argumentai dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino turėtų bÅ«ti vertinami iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo bei teisėtumo.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. IÅ¡ atsakovės 2016-10-28 ir 2016-12-29 visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų matyti, kad atsakovė imasi aktyvių veiksmų siekdama darbuotojams perleisti savo akcijas, kurios galimai turėtų bÅ«ti anuliuos ir pripažintos negaliojančiomis. Perleidus akcijas, atsakovės darbuotojai bÅ«tų laikomi sÄ Å¾iningais įgijėjais, o jų nuosavybė ginama. Taigi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

16. Teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Paminėta įstatymo nuostata yra teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principo tam tikra iÅ¡imtis, kadangi atitinkamais atvejais bÅ«tent dėl praneÅ¡imo apie ketinimÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iÅ¡kilti grėsmė.

Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos operatyviai, netikėtai, pirmenybė teikiama ieÅ¡kovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesÄ Å¾iningų prieÅ¡ingos Å¡alies veiksmų. Tokiu atveju prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai suteikiama teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai vėliau, t. y. kreipiantis į teismÄ su atskiruoju skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Taigi, įstatymui neįpareigojant, o pirmosios instancijos teismui nenustačius poreikio apie ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ informuoti apeliantę, teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise ir taikydamas Å¡ias priemones be praneÅ¡imo, procesinių teisės normų nepažeidė. Savo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai apeliantė visa apimtimi realizavo apeliacinės instancijos teisme, paduodama atskirÄ jį skundÄ (CPK 334 straipsnis).

18. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ ir pagrįstai, nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                    Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė