ff8cd67e-dbf4-4cba-b5e6-ddf4dc45eef2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1278-624/2012(Proceso Nr. 3-61-3-02379-2011-8)Procesinio sprendimo kategorija 26; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovui Valdui Dambravai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V.

L., trečiojo suinteresuoto asmens VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos atstovei Jolantai Streckytei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. R. ir jo atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skundÄ (pareiÅ¡kėjas R. R., tretieji suinteresuoti asmenys V. L. ir VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė :Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skunde, kurį patikslino 2012-01-11, praÅ¡o teismo:

1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2011-10-20 sprendimÄ nr. 3R-269(2009/05-4R-289);

2) palikti galioti Lygių galimybių kontrolierės skirtÄ Ä¯spėjimÄ R. R.. Nurodo, kad remiantis 2008-10-01 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau – ir LGKT) gautu V. L. skundu dėl galimų neteisėtų VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdo R. R. veiksmų LGKT atliko tyrimÄ , kurio metu nustatytus pažeidimus užfiksavo 2009-09-25 pažymoje Nr. ((duomenys neskelbtini)) „Dėl Vilniaus miÅ¡kų urėdijos“ ir VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdÄ R.

R. įspėjo dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo padarymo. PareiÅ¡kėjas R. R. 2009-10-19 pateikė skundÄ VAGK komisijai dėl 2009-09-25 LGKT pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini)) pripažinimo neteisėta ir nepagrįsta bei įspėjimo panaikinimo. VAGK 2009-11-11 sprendimu Nr. 3R-212(2009/05-4R-289) panaikino LGKT sprendimÄ , kuriuo R. R. buvo skirtas įspėjimas. LGKT 2009-12-04 pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui praÅ¡ymÄ panaikinti VAGK 2009-11-11 sprendimÄ Nr. 3R-212(2009/05-4R-289).

Teismas 2010-03-15 sprendimu nutarė LGKT praÅ¡ymÄ tenkinti ir panaikinti VAGK 2009-11-11 sprendimÄ Nr. 3R-212(2009/05-4R-289). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-28 sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-03-15 sprendimÄ , panaikinti VAGK 2009-11-11 sprendimÄ Nr. 3R-212(2009/05-4R-289) ir perduoti bylÄ VAGK nagrinėti iÅ¡ naujo. VAGK, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , 2011-10-20 sprendimu Nr. 3R-269(2009/05-4R-289) įpareigojo LGKT panaikinti 2009-09-25 pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini)) dalį dėl persekiojimo ir susidorojimo su skundÄ dėl diskriminacijos padavusiu asmeniu ir pažymoje įformintÄ Kontrolierės sprendimÄ Ä¯spėti pareiÅ¡kėjÄ dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo.

Su Å¡iuo sprendimu nesutinka. VAGK padarė materialinės teisės taikymo pažeidimÄ , nes savo sprendimÄ grindė neteisėtu teiginiu, kad nėra surinkti duomenys dėl to, ar R. R. yra tinkamas atsakomybės subjektas. R. R. buvo VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos vadovas. Juridinio asmens vadovas ex officio atstovauja juridiniam asmeniui ir veikia darbdavio vardu. BÅ«tent jam tenka pareigos, nustatytos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. ir bÅ«tent jis yra atsakomybės subjektas pagal Å¡io įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. Todėl komisijos iÅ¡vados yra pavirÅ¡utiniÅ¡kos ir teisiÅ¡kai klaidingos.

Taip pat nurodo, kad VAGK padarė materialinės teisės taikymo pažeidimÄ , nes savo sprendimÄ grindė neteisingu teiginiu, kad LGKT tyrė veikas, numatytas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 5 p., o įspėjimÄ skyrė neva nepagrįstai vadovaudamasi kitu įstatymo straipsniu - Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., kad neva Å¡iuose straipsniuose „apibrėžta veika iÅ¡ esmės skiriasi“. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. nustato, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiÅ¡kinimus, bÅ«tų apsaugotas nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundÄ arba į kitÄ teisinę procedÅ«rÄ dėl diskriminacijos, o Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numato, kad darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties persekioja darbuotojÄ , darbuotojo atstovÄ , darbuotojÄ , liudijantį ar teikiantį paaiÅ¡kinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedÅ«ros dėl diskriminacijos lyties pagrindu.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. nustato darbdaviui pareigÄ apsaugoti darbuotojÄ nuo persekiojimo, o Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. nustato, kad darbdavio veiksmai persekiojant darbuotojÄ yra pažeidimas. Tai yra, Å¡ios teisės normos apibrėžia tapačius teisinius santykius. PareiÅ¡kėjas ne tik nevykdė pareigos apsaugoti darbuotojÄ nuo persekiojimo, bet pats pareigÄ nepersekioti pažeidė. Pažymėjo, kad V. L. savo skundÄ LGKT daug kartų papildė naujomis aplinkybėmis.

IÅ¡ Å¡ių naujų faktų ėmė ryÅ¡kėti tai, jog skundÄ dėl seksualinio priekabiavimo pateikęs asmuo galėjo bÅ«ti darbdavio persekiojamas. Dėl to skundas buvo tiriamas dviem aspektais: dėl galimo seksualinio priekabiavimo bei galimo persekiojimo. VAGK padarė materialinės ir procesinės teisės normų taikymo pažeidimÄ , nes savo sprendimÄ grindė neteisingu teiginiu, kad įrodinėjimo pareiga dėl nustatyto moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimo tenka LGKT. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. nustato, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiÅ¡kimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo.

Skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas - tai diskriminacija dėl lyties, o 6 str. 1 d. 4 p. nustato, kad darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties persekioja darbuotojÄ , darbuotojo atstovÄ , darbuotojÄ , liudijantį ar teikiantį paaiÅ¡kinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedÅ«ros dėl diskriminacijos lyties pagrindu.

PareiÅ¡kėjui, vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. buvo skirtas įspėjimas už diskriminacijÄ lyties pagrindu, pažeidžiančiÄ lygių teisių principÄ , todėl įrodinėjimo pareiga (onus probandi) tenka bÅ«tent pareiÅ¡kėjui. Todėl VAGK iÅ¡vada, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. įtvirtinta taisyklė netaikytina Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. pažeidimui konstatuoti, ir visos su tuo susijusios komisijos iÅ¡vados yra neteisingos, kaip ir VAGK iÅ¡vada, jog Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str.

įtvirtinta teisės norma taikoma tik sprendžiant diskriminacijos lyties pagrindu bylas, kadangi moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas - tai diskriminacija dėl lyties. Be to, ir pati LGKT pateikė pakankamai tyrimo metu surinktų duomenų, kad pažeidėjas padarė pažeidimÄ , numatytÄ Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. KritiÅ¡kai vertina VAGK teiginį, kad R. R. nebuvo tarnybos apklaustas dėl persekiojimo. Pažymėjo, kad 2009-02-04, 14.30 val. R. R. buvo apklaustas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje.

Susitikime su juo dalyvavo lygių galimybių kontrolierė AuÅ¡rinė Burneikienė bei patarėjas vieÅ¡iesiems ryÅ¡iams Valdas Dambrava. To susitikimo metu jam buvo keletÄ kartų priminta apie pareigÄ nepersekioti skundÄ padavusio asmens. Nuo V. L. skundo gavimo jau buvo praėję 4 mėnesiai ir skundas buvo nuolat pildomas naujomis aplinkybėmis (daugiausiai - kaip tik dėl persekiojimo). R. R. nei savo raÅ¡tiÅ¡kame paaiÅ¡kinime tarnybai (paaiÅ¡kinimas atsiųstas el. paÅ¡tu 2009-01-28; tas pats tekstas su R.

R. paraÅ¡u dar buvo papildomai atsiųstas ir paprastu paÅ¡tu), nei vėliau nepateikė jokių raÅ¡tiÅ¡kų įrodymų apie V. L. skirtas drausmines nuobaudas iki jos skundo pateikimo LGKT. LGKT 2009-01-06 raÅ¡te R. R. ne tik priminta apie pareigÄ nepersekioti, apie įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimÄ , bet jis taip pat kviestas atvykti susipažinti su skundo medžiaga, jo praÅ¡yta pateikti bet kuriÄ svarbiÄ su skundo aplinkybėmis susijusiÄ informacijÄ . Jo taip pat praÅ¡yta nurodyti asmenis, kurie galėtų suteikti daugiau informacijos dėl skunde minimos problemos.

R. R. nei pateikė informacijÄ , nei nurodė apklausti tinkamus asmenis. Be to, apie pareigÄ nepersekioti skundÄ padavusio asmens pareiÅ¡kėjui buvo priminta ir dviejuose LGKT siųstuose raÅ¡tuose (2008-10-22 bei 2009-01-06). Vilniaus miÅ¡kų urėdui R. R. 2008-10-22 registruotu paÅ¡tu siųstas laiÅ¡kas, kuriame nurodoma, jog pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymÄ darbdavys privalo imtis priemonių, kad skundÄ dėl diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo pateikęs darbuotojas bÅ«tų apsaugotas nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo.

Apie Å¡iÄ pareigÄ (nepersekioti) taip pat informuota ir Generalinė urėdija bei Aplinkos ministerija, atkreipiant dėmesį, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad (...) darbuotojas bÅ«tų apsaugotas nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo. Generalinė urėdija informavusi LGKT (raÅ¡tu ir žodžiu), kad Generalinė urėdija savo ruožtu 2 kartus raÅ¡tiÅ¡kai prašė R. R. užtikrinti, kad pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymÄ V. L. bÅ«tų apsaugota nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių bei kitokio persekiojimo.

Pažymėjo, kad V. L. nebuvo gavusi raÅ¡tiÅ¡kų nuobaudų ar priekaiÅ¡tų iki skundo padavimo. Todėl VAGK teiginys, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo nusiskundimų V. L. darbu yra nepagrįstas, kadangi tokio pobÅ«džio įrodymų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas. Apie tai, kad L. iki jos skundo LGKT pateikimo nebuvo skirta raÅ¡tiÅ¡kų nuobaudų, R. R. teigė susitikimo LGKT metu 2009-02-04, o iÅ¡ jo raÅ¡tiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo LGKT (2009-01-28) taip pat matyti, jog R. R. gailisi, jog dėl to „padarė klaidÄ â€œ.

Taip pat pažymėjo, kad neobjektyvus ir neteisingas yra VAGK teiginys, kad V. L. kreipėsi į gydymo įstaigÄ tik prieÅ¡ skundo padavimÄ . V. L. kreipėsi į gydytojus ne tik iki skundo padavimo 2008-10-01 (ji kreipėsi rugsėjo 30 d., kai jai buvo skirtas siuntimas tirti, konsultuotis ir gydyti), bet ir po skundo padavimo – 2008-10-21. V. L. iÅ¡raÅ¡ytas nedarbingumo lapelis (Nr. (duomenys neskelbtini)). InformacijÄ apie tai, kad V. L. buvo nukreipta medikų konsultacijoms 2008-10-21, advokatės Loretos Urnikytės praÅ¡ymu pateikė ir VÄ® Centro poliklinikos LukiÅ¡kių filialo administratorė R.

S.. Å is medicininis dokumentas yra byloje, jo kopija buvo pateikta ir VAGK pridėtose bylos medžiagos kopijose, be to, dar kartÄ LGKT atstovo akcentuotas posėdžio VAGK metu, kadangi VAGK narys Vytautas Å ulija to specialiai paklausė. Tačiau vėliau savo sprendime dėl neaiÅ¡kių priežasčių Å¡itÄ faktÄ VAGK vienaÅ¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai ignoravo. Nesupranta VAGK teiginio, kad negalima padaryti iÅ¡vados, už kurias konkrečias veikas pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas. LGKT, priimdama sprendimÄ , nesirėmė prielaidomis, kaip tvirtina VAGK, o vien faktais.

Ä® daugelį V. L. kaltinimų R. R. Tarnyba pažymoje neatsižvelgė vien todėl, kad jų nepavyko patikrinti ar įrodyti (t. y., dėl grasinimų V. L. vaikui, spaudimo pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo, necenzÅ«rinių žodžių, Å¡meižimo, dokumentų klastojimo, dėl draudimo kolektyvui bendrauti su L., kompiuterių sistemos duomenų keitimo, kontaktų su Žemės Å«kio universiteto dekanu, dėl R. R. veiksmų V. L. atžvilgiu komandiruotės į UkrainÄ metu ir kt.). Faktai, lėmę sprendimÄ , labai konkretÅ«s:

įstatymų nesilaikymas, gydymo bei farmacijos įstaigų dokumentai, Generalinės urėdijos sudarytos komisijos iÅ¡vados, SMS žinutės, V. L. pareiginių nuostatų teiginiai, R. R. raÅ¡tiÅ¡ki atsakymai, V. L. skirta pati griežčiausia nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo, Generalinės urėdijos raÅ¡tai ir kt. (b. l. 84-88).Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytais argumentais. Pateiktame atsiliepime pareiÅ¡kėjas R. R. su atsakovės skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad LGKT skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, neteisėti bei neteisingi. Dėl atsakomybės subjekto pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatytÄ pažeidimÄ nurodo, kad LGKT pažyma buvo įspėtas dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. pažeidimo padarymo. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties persekioja darbuotojÄ , liudijantį ar teikiantį paaiÅ¡kinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedÅ«ros dėl diskriminacijos lyties pagrindu.

LVAT 2008-05-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-825-08 pažymėjo, kad kaip ir bet kurio kito įstatymo pažeidimas, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimas turi keturis sudėties elementus - subjektÄ , objektÄ , subjektyvinę pusę ir objektyvinę pusę. VAGK sprendime teisėtai bei pagrįstai nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nėra tinkamas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo subjektas, nes Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto teisės pažeidimo, už kurį baustas, sudėties subjektas yra darbdavys.

LGKT argumentai, kad juridinio asmens vadovas atstovauja juridinį asmenį ir veikia darbdavio vardu ir būtent jam tenka pareigos, nustatytos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. ir būtent jis yra atsakomybės subjektas pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. yra teisiškai nepagrįsti ir neteisingi. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. įtvirtintos darbdavio pareigos, įgyvendinant moterų ir vyrų lygias galimybes - įgyvendindamas lygias moterų ir vyrų teises, darbdavys privalo:

1) priimdamas į darbÄ ar perkeldamas į aukÅ¡tesnes pareigas, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sÄ lygas, iÅ¡skyrus 2 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytÄ atvejį;

2) sudaryti vienodas darbo sÄ lygas, galimybes kelti kvalifikacijÄ , persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas;

3) už tokį pat ar vienodos vertės darbÄ mokėti vienodÄ darbo užmokestį, įskaitant visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ ;

4) imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo;

5) imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiÅ¡kinimus, bÅ«tų apsaugotas nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundÄ arba į kitÄ teisinę procedÅ«rÄ dėl diskriminacijos. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. įtvirtinta darbdavio veiksmus, kuriais pažeidžiamos moterų ir vyrų lygias teises - darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties:

1) taiko asmeniui mažiau (daugiau) palankias įdarbinimo, perkėlimo į kitas pareigas arba apmokėjimo už tokį pat ar vienodos vertės darbÄ sÄ lygas;

2) organizuodamas darbÄ , sukuria darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo sÄ lygas;

3) skiria darbuotojui drausminę nuobaudÄ , keičia darbo sÄ lygas, perkelia į kitÄ darbÄ arba nutraukia darbo sutartį;

4) persekioja darbuotojÄ , darbuotojo atstovÄ , darbuotojÄ , liudijantį ar teikiantį paaiÅ¡kinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedÅ«ros dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Taigi, tiek Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str., tiek 6 str. įtvirtina, kad teisinės pareigos bei teisinės atsakomybės subjektas yra darbdavys. Pagal Darbo kodekso 16 str. darbdavys gali bÅ«ti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktÅ«ra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rÅ«Å¡ies bei veiklos pobÅ«džio, pagal Darbo kodekso 14 str. turinčios darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ .

Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administracijÄ . Å ie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Vadinasi, V. L. darbdavys yra VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdija, o pareiÅ¡kėjas yra darbdavio miÅ¡kų urėdas, t. y. darbdavio atstovas (įgaliotas asmuo). Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str., 6 str., kad teisinės pareigos bei teisinės atsakomybės subjektas yra darbdavys, tačiau ne jo įgaliotas asmuo, todėl ir subjektas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. pažeidimo atveju yra darbdavys, tačiau ne jo įgaliotas asmuo.

Tokį aiÅ¡kinimÄ taip pat pagrindžia ir analogija su Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintu reglamentavimu, pvz.: Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. numato, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Taigi, Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta, kad atsakomybės subjektu yra (gali bÅ«ti) darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Tuo tarpu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str.

įtvirtina, kad teisinės atsakomybės subjektas yra tik darbdavys, darbdaviui kyla atsakomybė už Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimÄ . LVAT taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tais atvejais, kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovÄ . VAGK pagrįstai bei teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, kad jis nėra tinkamas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. teisinės atsakomybės subjektas, todėl jam negali kilti atsakomybė.

Dėl pažeidimo, kuris buvo tiriamas LGKT bei apraÅ¡ytas LGKT pažymoje, ir pažeidimo, dėl kurio buvo nubaustas veikų skirtumo nurodo, kad sutinka su VAGK sprendime Å¡iuo klausimu iÅ¡dėstyta pozicija, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. pažeidimas - įpareigojimo imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiÅ¡kinimus, bÅ«tų apsaugotas nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundÄ arba į kitÄ teisinę procedÅ«rÄ dėl diskriminacijos" nevykdymas - padaromas neveikimu (pareigos imtis priemonių, kad darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiÅ¡kinimus, bÅ«tų apsaugotas nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundÄ arba į kitÄ teisinę procedÅ«rÄ dėl diskriminacijos, neįvykdymu), tuo tarpu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. pažeidimas (dėl kurio buvo įspėtas) pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais (persekioja darbuotojÄ , darbuotojo atstovÄ , darbuotojÄ , liudijantį ar teikiantį paaiÅ¡kinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedÅ«ros dėl diskriminacijos lyties pagrindu).

Å iuo atveju, jam įspėjimas skirtas dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. pažeidimo, t. y. tokio, kuris turėtų pasireikÅ¡ti aktyviais jo veiksmais persekiojant darbuotojÄ , liudijantį ar teikiantį paaiÅ¡kinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedÅ«ros dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Pažymėjo, kad neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. pažeidimas, o LGKT pažymoje nėra nurodyta jokių konkrečių aktyvių pareiÅ¡kėjo veiksmų, kuriais bÅ«tų pažeidžiamas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. Be to, atsižvelgiant į Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kÄ turi iÅ¡siaiÅ¡kinti lygių galimybių kontrolierius tirdamas skundÄ (skunde minimų sprendimų ar skundžiamų veiksmų buvimo ar nebuvimo faktÄ ; kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis sprendimai arba veiksmai padaryti; ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieÅ¡tarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams; kas padarė pažeidimÄ , dėl kokių priežasčių (ar tikslų) tai padaryta, koks pažeidimų mastas, kaip pažeidimÄ padariusieji asmenys aiÅ¡kina savo veiksmus; kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytÄ jį teisės aktų pažeidimÄ ), konstatuoja, kad tyrimo baigiamajame dokumente, Å¡iuo atveju pažymoje, turi bÅ«ti konstatuoti konkretÅ«s darbdavio persekiojimo veiksmai, kuriais dėl asmens lyties persekiojamas darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiÅ¡kinimus dėl skundo, nurodyta, kuo pasireiÅ¡kia persekiojimo veiksmų pobÅ«dis, kokiomis aplinkybėmis jei padaryti, kokie įrodymai patvirtina pažeidimÄ , t. y turi bÅ«ti nustatyta įstatymo pažeidimo objektyvinė pusė.

Tokių veiksmų nebuvo atlikta ir pažymoje nėra įvardinta. Dėl įrodinėjimo pareigos nurodo, kad VAGK tinkamai bei teisingai aiÅ¡kino bei paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. įtvirtina, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiÅ¡kimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo. Skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas.

Ši įstatymo 21 str. įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė taikoma tik nagrinėjant bylas dėl diskriminacijos lyties pagrindu, kitiems teisės pažeidimams tirti taikytinos bendros įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, t. y. asmens nekaltumo prezumpcija. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė taikoma tik teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu.

Pažymėjo, kad Å¡i taisyklė nėra taikoma LGKT. Be to, LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. įtvirtinta taisyklė neatleidžia LGKT nuo pareigos asmens skundo tyrimo metu iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bÅ«tinas aplinkybes ir visas savo iÅ¡vadas pagrįsti surinktais įrodymais. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 str. 1 d. vienareikÅ¡miÅ¡kai ir akivaizdžiai nurodo, kad skundo tyrimo eigoje bÅ«tent lygių galimybių kontrolierius privalo nustatyti asmens skunde minimų sprendimų ar skundžiamų veiksmų buvimo ar nebuvimo faktÄ , kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis sprendimai arba veiksmai padaryti, ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieÅ¡tarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams, kas padarė pažeidimÄ , dėl kokių priežasčių (ar tikslų) tai padaryta, koks pažeidimų mastas, kaip pažeidimÄ padariusieji asmenys aiÅ¡kina savo veiksmus, kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytÄ jį teisės aktų pažeidimÄ , t. y. lygių galimybių kontrolierius privalo nustatyti ir įrodymais pagrįsti visus įstatymo pažeidimo sudėties elementus.

Baigęs tyrimÄ visas tyrimo eigoje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus lygių galimybių kontrolierius turi pateikti tyrimo baigiamajame dokumente - pažymoje (Ä®statymo 23 str. 4d.). BÅ«tent Å¡iame dokumente turi bÅ«ti užfiksuota visa įstatymo pažeidimo sudėtis. Ir tik tuomet, kai ginčas persikelia į teismÄ ar kitÄ kompetentingÄ institucijÄ , vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta taisykle, lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu įstatymo pažeidimu apkaltintas asmuo turi įrodyti, kad jis įstatymo pažeidimo nepadarė (LVAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartis a. b.

Nr. A525-825-08). LGKT pažymoje privalėto iÅ¡dėstyti (įrodyti) konkrečius jo veiksmus, kuriais tariamai pažeistas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. Kadangi pažymoje nėra įvardinta bei įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas atliko neteisėtus veiksmus, mano, kad VAGK pagrįstai panaikino LGKT pažymÄ . Be to, skunde teigiama, kad pati LGKT pateikė pakankamai tyrimo metu surinktų duomenų, kad pažeidėjas pažeidimÄ , numatytÄ Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., tačiau nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių šį teiginį.

Taip pat tai neatitinka faktinių tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Kiekvienas asmuo, įtariamas padaręs įstatymų pažeidimÄ , turi teisę ne tik žinoti apie įstatymus (bÅ«ti informuotas apie taikytinų įstatymų reguliavimÄ ), tačiau taip pat konkrečiai bei aiÅ¡kiai bÅ«ti informuotas, kuo yra įtariamas (kokius konkrečiai tariamai neteisėtus veiksmus padarė) ir duoti paaiÅ¡kinimus dėl konkrečių tariamai neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu kompetentinga institucija privalo ne tik informuoti asmenis apie taikytinÄ reguliavimÄ - teisės aktus, tačiau taip pat nurodyti konkrečius veiksmus/neveikimÄ , kurie pasireiÅ¡kė kaip netinkamas teisės aktų vykdymas, laikymasis, bei (3) pareikalauti, kad asmuo, įtariamas atlikęs neteisėtus veiksmus/neveikimÄ pateiktų pasiaiÅ¡kinimÄ dėl nurodytų veiksmų/neveikimo.

VAGK sprendime pabrėžė, kad prieÅ¡ taikant administracinės prievartos priemones, Kontrolierius turi apklausti atsakomybėn traukiamÄ subjektÄ ir leisti pateikti paaiÅ¡kinimus dėl teisės pažeidimo, kuriuo jis kaltinamas. Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų apklaustas dėl teisės pažeidimo, kuriuo jis nubaustas. LGKT skunde akcentuoja, kad 2009-02-04 susitikimo metu buvo priminta apie pareigÄ nepersekioti skundÄ padavusio asmens. Taip pat teigiama, kad 2009-01-06 raÅ¡te jam ne tik priminta apie pareigÄ nepersekioti, apie įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimÄ , bet jis taip pat kviestas atvykti susipažinti su skundo medžiaga, jo praÅ¡yta pateikti bet kokiÄ svarbiÄ su skundo aplinkybėmis susijusiÄ informacijÄ .

Jo taip pat praÅ¡yta nurodyti asmenis, kurie galėtų suteikti daugiau informacijos dėl skunde minimos problemos. Be to, apie pareigÄ nepersekioti skundÄ padavusio asmens buvo priminta ir dviejuose LGKT siųstuose raÅ¡tuose (2008-10-22, 2009-01-06). 2008-10-22 registruotu paÅ¡tu siųstas laiÅ¡kas, kuriame nurodoma, jog pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymÄ darbdavys privalo imtis priemonių, kad skundÄ dėl diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo pateikęs darbuotojas bÅ«tų apsaugotas nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo.

Taigi, apibendrinus LGKT argumentus, LGKT 2009-01-06, 2008-10-22, 2008-10-17, 2009-05-18 bei susitikimų metu pareiÅ¡kėjo prašė užtikrinti, kad pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymÄ V. L. bÅ«tų apsaugota nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo. Taigi, LGKT informavo jį apie taikytinus teisės aktus (pareigÄ imtis priemonių, kad darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiÅ¡kinimus, bÅ«tų apsaugotas nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundÄ arba į kitÄ teisinę procedÅ«rÄ dėl diskriminacijos bei nepersekioti darbuotojo, liudijančio ar teikiančio paaiÅ¡kinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedÅ«ros dėl diskriminacijos lyties pagrindu), tačiau LGKT nevykdė pareigų nurodyti asmeniui, įtariamam neteisėtais veiksmais, neveikimu, konkrečius tariamai neteisėtus veiksmus/neveikimÄ ir pareikalauti, kad asmuo pasiaiÅ¡kintų dėl nurodytų veiksmų/neveikimo.

Todėl tai yra dar viena priežastis, kodėl LGKT pažyma nėra teisėta bei pagrįsta. Sutinka, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiÅ¡kinimus, bÅ«tų apsaugotas nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundÄ arba į kitÄ teisinę procedÅ«rÄ dėl diskriminacijos bei nepersekioti darbuotojo, liudijančio ar teikiančio paaiÅ¡kinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedÅ«ros dėl diskriminacijos lyties pagrindu.

Mano, kad VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdija (darbdavys) tinkamai vykdė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 5 p., 6 str. 1 d. 4 p., t. y. ėmėsi priemonių, kad darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiÅ¡kinimus, bÅ«tų apsaugotas nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundÄ arba į kitÄ teisinę procedÅ«rÄ dėl diskriminacijos bei nepersekiojo darbuotojo, liudijančio ar teikiančio paaiÅ¡kinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedÅ«ros dėl diskriminacijos lyties pagrindu.

Taip pat nurodo, kad LGKT argumentai, kad iki V. L. skundo padavimo LGKT nebuvo nusiskundimų V. L. darbu atmestini kaip neteisingi, kadangi V. L. darbo trÅ«kumai buvo tęstinio pobÅ«džio, jie tęsėsi nuo jos darbo pradžios. Å ie argumentai buvo nurodyti LGKT tyrimo metu. Žodines pastabas jis ir VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos kolektyvas dėl atliekamų darbų kokybės V. L. reikÅ¡davo nuo pat darbo VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijoje pradžios, todėl neteisinga vertinti V. L. darbÄ vien tik drausminių nuobaudų skyrimo pagrindu.

TÄ patvirtino tyrimo metu paaiÅ¡kinimus teikę, liudiję VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos darbuotojai. Vėliau, kadangi vis labiau blogėjo V. L. darbo kokybė, bei atsižvelgiant į tai, kad V. L. į žodines pastabas nereagavo, buvo imtasi griežtesnių priemonių. Pažymėjo, kad nors V. L. buvo padavusi skundÄ LGKT, tačiau atlikti sekretorės pareigas privalėjo rÅ«pestingai bei tinkamai. V. L. savo elgesiu tiesiogiai nulėmė nuobaudų taikymÄ , t. y. buvo nustatyti konkretÅ«s jos darbo tvarkos pažeidimai, netinkamai vykdytos darbo pareigos.

Be to, LGKT argumentas, kad iÅ¡ jo raÅ¡tiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo LGKT (2009-01-28) taip pat galima matyti, jog jis gailisi, jog dėl to „padarė klaidÄ â€œ yra iÅ¡traukti iÅ¡ konteksto bei neteisingai vertinami. 2009-01-28 laiÅ¡ke nurodyta: V. L. VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos sekretore pradėjo dirbti nuo 2008-04-01. Deja nuo pat pirmų darbo dienų elementariausi darbo klausimai tapo sunkiai įkandami <...> tačiau urėdijos kolektyvas visais bÅ«dais bandė padėti įsitvirtinti darbo vietoje <...> jam, kaip vadovui, reikėjo skubiai imtis priemonių, arba atleisti V.

L., kaip nesugebančiÄ dirbti užimamų pareigų, tuo pačiu apsunkinant galimybę jai susirasti kitÄ darbÄ , arba iÅ¡siskirti tarpusavio susitarimu. Jis padarė klaidÄ , nes nuėjau antruoju keliu. 2008 m. rugsėjo mėn., prieÅ¡ guldamasis atlikti sudėtingÄ operacijÄ , V. L. pakartotinai paprašė per mėnesį laiko susirasti kitÄ darbÄ . Taigi, jis nurodydamas padaręs klaidÄ kalbėjo apie tai, kad nustačius, kad V. L. nesugeba atlikti darbo sutartyje sulygto darbo, jis turėjo Darbo kodekso nustatyta tvarka skirti drausminės nuobaudas, atleisti jÄ iÅ¡ pareigų, tačiau nenorėdamas sumažinti galimybės vėliau V.

L. susirasti darbÄ , jis geranoriÅ¡kai pasiÅ«lė, kad ji per mėnesį susirastų kitÄ darbÄ ir darbo santykiai bÅ«tų nutraukiami Å¡alių susitarimu. VAGK sprendime nurodė, kad pažymoje V. L. sveikatos sutrikimai susieti su laikotarpiu po jos skundo padavimo, tačiau nusiskundimų sveikata bei sveikatos sutrikimų, kreipimųsi į gydytojus bÅ«ta ir prieÅ¡ skundo padavimÄ (2009-09-30). Pažymėjo, kad galimi V. L. sveikatos sutrikimai niekaip nesusiję su jos skundu LGKT, nes V. L. kreipėsi į gydytojus ne tik po skundo padavimo, tačiau ir iki jo padavimo – 2009-09-30.

LVAT 2010-10-04 nutartyje adm. byloje Nr. N-575-2263/2010 konstatuota, kad protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, bÅ«tų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybÄ nuo pareikÅ¡to kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Tai reiÅ¡kia, kad LGKT nurodydama, kad jis pažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., t. y. persekiojo darbuotojÄ , liudijantį ar teikiantį paaiÅ¡kinimus dėl skundo dėl diskriminacijos lyties pagrindu, turėjo nurodyti konkrečius aktyvius veiksmus, kuriais pasireiÅ¡kė minėtas persekiojimas; Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti po skundo padavimo. Kaip teisingai konstatavo VAGK, pažymoje LGKT nenurodo jokių konkrečių aktyvių pareiÅ¡kėjo veiksmų, kuriais jis tariamai persekiojo darbuotojÄ , liudijantį ar teikiantį paaiÅ¡kinimus dėl skundo dėl diskriminacijos lyties pagrindu, vadinasi LGKT skunde dėl VAGK nurodo, kad faktai, lėmę sprendimÄ , labai konkretÅ«s - įstatymų nesilaikymas, gydymo ir farmacijos įstaigų dokumentai, Generalinės miÅ¡kų urėdijos sudarytos komisijos iÅ¡vados, SMS žinutės, V.

L. pareiginių nuostatų teiginiai, raštiški atsakymai, V. L. skirta pati griežčiausia nuobauda - atleidimas iš darbo, Generalinės miškų urėdijos raštai ir kt., nors kaip matyti, tie veiksmai nurodomi labai abstrakčiai, pvz.: įstatymų nesilaikymas - nesuprantama, apie kokius konkrečius jo veiksmus kalba LGKT; arba gydymo ir farmacijos įstaigų dokumentai - šie dokumentai rodo V. L. sveikatos būklę tiek iki skundo padavimo, tiek po skundo padavimo, iš dokumentų matyti, kad tam tikrais sveikatos sutrikimais V.

L. skundėsi tiek iki skundo padavimo LGKT, tiek po to, todėl nesupranta, kaip tai gali bÅ«ti susiję su skundu LGKT; Generalinės miÅ¡kų urėdijos komisijos iÅ¡vados, raÅ¡tai - nei viename iÅ¡ raÅ¡tų nebuvo konstatuoti jokie jo neteisėti veiksmai ar persekiojimas, diskriminacija lyties pagrindu; SMS žinutės - negali bÅ«ti laikoma įrodymu, nes neįrodytas tikrumas, tÄ pripažino ir pati LGKT, tariamos SMS žinutės neva siųstos 2008 m. rugpjūčio mėn., t. y. iki 2008-10-01 skundo padavimo, tad taip pat ir dėl to negali turėti įtakos; jo paaiÅ¡kinimai - visuose paaiÅ¡kinimuose detaliai nurodoma, kad V.

L. visada buvo vertinama lygiai su kitais darbuotojais, niekada nebuvo diskriminuojama ar persekiojama; V. L. skirta griežčiausia nuobauda - atleidimas iš darbo - drausminė nuobauda darbuotojai buvo skirta už konkrečius darbo drausmės pažeidimus ir niekaip nėra susijusi su V. L. skundu LGKT, be to skirta 2009-08-14 (praėjus beveik metams nuo skundo padavimo). Taigi, apibendrinus ankščiau išdėstytus argumentus, akivaizdu, kad nei LGKT pažymoje, nei skunde nėra nurodyti jokie konkretūs jo veiksmai, pasireiškiantys kaip darbuotojo, liudijančio ar teikiančio paaiškinimus dėl skundo dėl diskriminacijos lyties pagrindu, persekiojimas, tas ir negalėjo būti nurodyta, nes jis niekada nepersekiojo ir nediskriminavo V.

L. (b. l. 114-122).PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. palaikė LGKT skundÄ ir jame iÅ¡dėstytus argumentus (b. l. 126).Teismo posėdyje V. L. palaikė atsakovės skundÄ ir prašė jį tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.  Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdija nurodo, kad sutinka su LGKT skunde nurodytu argumentu, kad pareiÅ¡kėjas yra tinkamas subjektas, nes buvo juridinio asmens vadovu, o kitiems LGKT skunde iÅ¡dėstytiems argumentams neprieÅ¡tarauja.

PareiÅ¡kėjas iki 2009-12-08 buvo VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdu (įmonės vadovu). Šį faktÄ patvirtina 2001-07-30 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Generalinės miÅ¡kų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miÅ¡kų urėdo ir pareiÅ¡kėjo. Pažymėjo, kad juridinio asmens atstovu ex officio yra jo vadovas, jis turi įgalinimus pagal įstatymÄ . Vadovaujantis VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos įstatais, patvirtintais 2004-05-21 Generalinės miÅ¡kų urėdijos įstatais, patvirtintais 2004-05-21 Generalinės miÅ¡kų urėdijos generalinio miÅ¡kų urėdo (toliau – ir Ä®statai), VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos vienasmenis valdymo organas – miÅ¡kų urėdas.

MiÅ¡kų urėdui, kaip įmonės vadovui, taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui – jis privalėjo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais, sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, atidžiai, kvalifikuotai daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovaujantis VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdo pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2001-07-30 Generalinės miÅ¡kų urėdijos generalinio miÅ¡kų urėdo, ir Ä®statais, miÅ¡kų urėdo pareiga yra priimti ir atleisti darbuotojus, sudarant su jais darbo sutartis, be to, miÅ¡kų urėdas yra atsakingas už visÄ Ä¯monės gamybinę Å«kinę, komercinę, finansinę, socialinę veiklÄ .

PareiÅ¡kėjas 2008-03-31 pasirašė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su V. L.. LVAT nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-333/2010, Nr. N62-2956/2010 ir kt. pabrėžė, jog pagal galiojančiÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) redakcijÄ (ATPK 12 str.), administracinio teisės pažeidimo subjektais gali bÅ«ti pripažįstami tik fiziniai asmenys, kitų subjektų (juridinių asmenų) atžvilgiu administracinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

Todėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. negalėjo bÅ«ti taikomas juridinio asmens – VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas yra tinkamas subjektas, nes jis turi atsakyti už savo galimai neteisėtus veiksmus (b. l. 95-96).Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsakovės skundÄ ir prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Skundas netenkinamas.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje 2008-10-01 buvo gautas V.

L. skundas ir pradėtas tyrimas dėl patiriamo seksualinio priekabiavimo iÅ¡ Vilniaus miÅ¡kų urėdo R. R. (VAGK byla, II tomas, b. l. 2-4). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atlikusi tyrimÄ , 2009-09-25 surašė pažymÄ Nr. ((duomenys neskelbtini)) „Dėl Vilniaus miÅ¡kų urėdijos“ (toliau – ir Pažyma) ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str. 1 d. 5 ir 6 p., nusprendė: nutraukti tyrimÄ dėl galimo seksualinio priekabiavimo fakto, trÅ«kstant objektyvių duomenų apie padarytÄ pažeidimÄ ;

įspėti dėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo (b. l. 7-22). PareiÅ¡kėjas R. R. su skundu kreipėsi į VyriausiÄ jÄ administracinių ginčų komisijÄ praÅ¡ydamas Pažymos dalį, kurioje pareiÅ¡kėjas pripažintas pažeidęs Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatas, kurioje nuspręsta įspėti pareiÅ¡kėjÄ R. R. dėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo padarymo, pripažinti neteisėta, nepagrįsta bei panaikinti (VAGK byla, II tomas, b. l. 194-201).

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2009-11-11 sprendimu Nr. 3R-212(2009/05-4R-289) nusprendė panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2009-09-25 sprendimÄ , kuriuo R. R. buvo įspėtas (VAGK byla, II tomas, b. l. 211-217). LGKT su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti VAGK 2009-11-11 sprendimÄ Nr. 3R-212(2009/05-4R-289). Teismas 2010-03-15 sprendimu panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-11-11 sprendimÄ Nr. 3R-212(2009/05-4R-289), kuriuo Komisija, iÅ¡nagrinėjusi R.

R. skundÄ , nusprendė panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2009-09-25 sprendimÄ , kuriuo R. R. buvo įspėtas (adm. byla Nr. I-342-602-2010, II tomas, b. l. 17-28). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-03-28 sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-03-15 sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ : panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-11-11 sprendimÄ Nr. 3R-212(2009/05-4R-289) ir perdavė bylÄ Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nagrinėti iÅ¡ naujo (adm. byla Nr. I-342-602-2010, II tomas, b. l. 224-234).Vyriausioji administracinių ginčų komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ , iÅ¡nagrinėjusi 2009-10-19 R.

R. skundÄ , 2011-10-20 sprendimu Nr. 3R-269(2009/05-4R-289) nusprendė įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybÄ panaikinti 2009-09-25 Pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini)) dalį „Dėl persekiojimo ir susidorojimo su skundÄ dėl diskriminacijos padavusiu asmeniu“ ir Pažymoje įformintÄ kontrolierės sprendimÄ Ä¯spėti pareiÅ¡kėjÄ dėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo padarymo (VAGK byla, II tomas, b. l. 253-258).

Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nesutikdama su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-10-20 sprendimu Nr. 3R-269(2009/05-4R-289), ginčija tiek jo teisėtumÄ , tiek ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 str. 4 d. ir Ä®statymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998-08-17 įsakymu Nr. 104, 13 p. nuostatas, jei įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji skaitmeniu nežymima ir įvardijama kaip straipsnis.

Nors atsakovės ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimuose, taip pat teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nurodant straipsnio dalis, į nuostatas nėra atsižvelgiama (pvz., Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 ir 6 straipsnių, kuriuos sudaro tik viena dalis, tačiau daugiau punktų, dalis žymima skaitmeniu), teismo sprendime toliau nurodomos tos pačios normos, tačiau atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio, Europos SÄ jungos teisės ir kitų tarptautinių teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimÄ varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu įgyvendintos priimant Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymÄ , o nuostatos, susijusios su moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimu, bei siekiu uždrausti bet kokiÄ diskriminacijÄ dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su Å¡eimine ar santuokine padėtimi – dar ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymÄ , kuriame įtvirtintos normos, susijusios su asmenų lygybe ir draudimu varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties pagrindu, yra specialios bendrųjų normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo, antrojo skirsnio, reglamentuojančio lygių galimybių įgyvendinimÄ , 7 str., nustatančio darbdavio pareigÄ Ä¯gyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje, 8 p. numato, kad, įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbÄ , kilmę, socialinę padėtį, tikėjimÄ , įsitikinimus ar pažiÅ«ras, amžių, lytinę orientacijÄ , negaliÄ , etninę priklausomybę, religijÄ , privalo imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas, pateikę skundÄ dėl diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, jų atstovas ar asmuo, liudijantys ir teikiantys paaiÅ¡kinimus dėl diskriminacijos, nebÅ«tų persekiojami ir bÅ«tų apsaugoti nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio ar neigiamų pasekmių.

Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo II skyriaus, reglamentuojančio moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimÄ , 5 str., nustatantis darbdavio pareigÄ Ä¯gyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe, numato, kad, įgyvendindamas lygias moterų ir vyrų teises, darbdavys privalo:

1) priimdamas į darbÄ ar perkeldamas į aukÅ¡tesnes pareigas, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sÄ lygas, iÅ¡skyrus 2 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytÄ atvejį;

2) sudaryti vienodas darbo sÄ lygas, galimybes kelti kvalifikacijÄ , persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas;

3) už tokį pat ar vienodos vertės darbÄ mokėti vienodÄ darbo užmokestį, įskaitant visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ ;

4) imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo;

5) imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiÅ¡kinimus, bÅ«tų apsaugotas nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundÄ arba į kitÄ teisinę procedÅ«rÄ dėl diskriminacijos. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo III skyriaus, reglamentuojančio moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimÄ , 6 str., kuriame nurodyti lygias moterų ir vyrų teises pažeidžiantys veiksmai, numato, kad, darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties:

1) taiko asmeniui mažiau (daugiau) palankias įdarbinimo, perkėlimo į kitas pareigas arba apmokėjimo už tokį pat ar vienodos vertės darbÄ sÄ lygas;

2) organizuodamas darbÄ , sukuria darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo sÄ lygas;

3) skiria darbuotojui drausminę nuobaudÄ , keičia darbo sÄ lygas, perkelia į kitÄ darbÄ arba nutraukia darbo sutartį;

4) persekioja darbuotojÄ , darbuotojo atstovÄ , darbuotojÄ , liudijantį ar teikiantį paaiÅ¡kinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedÅ«ros dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str., kuriame nurodyti lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai, nustato, kad tyrimo metu ar atlikęs tyrimÄ , lygių galimybių kontrolierius gali priimti sprendimÄ :

1) perduoti tyrimo medžiagÄ ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai;

2) kreiptis į atitinkamÄ asmenį ar institucijÄ ir siÅ«lyti nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį aktÄ ;

3) nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;

4) atmesti skundÄ , jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai;

5) nutraukti tyrimÄ , jeigu pareiÅ¡kėjas skundÄ atsiima arba kai trÅ«ksta objektyvių duomenų apie padarytÄ pažeidimÄ , arba kai pareiÅ¡kėjas ir pažeidėjas susitaiko, arba kai lygias teises pažeidžiančios veikos nutraukiamos, arba kai lygias teises pažeidžiantis teisės aktas pakeičiamas ar panaikinamas;

6) įspėti dėl padaryto pažeidimo;

7) laikinai sustabdyti tyrimÄ , jei asmuo, kurio skundas ar apskundžiami veiksmai tiriami, serga arba yra iÅ¡vykęs;

8) laikinai, kol bus priimtas galutinis sprendimas, uždrausti skleisti reklamÄ , jeigu yra pakankamai duomenų, kad paskleista ar numatoma paskleisti reklama gali bÅ«ti pripažinta kurstančia tautinę, rasinę, religinę, lyčių, lytinės orientacijos, negalios, įsitikinimų, amžiaus neapykantÄ ir padarytų visuomenės interesams esminės žalos, žemintų žmogaus garbę ir orumÄ bei pažeistų visuomenės moralės principus;

9) įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamÄ reklamÄ ir nustatyti Å¡io įpareigojimo įvykdymo terminus bei sÄ lygas. Kadangi nei Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, nei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nėra pateikiama juose naudojamos sÄ vokų „darbdavys“ ir „darbuotojas“ apibrėžimo, t. y. kokie asmenys yra darbdavys ir darbuotojas Å¡ių įstatymų prasme, atsižvelgiant į tai, kad normos, kuriose vartojamos Å¡ios sÄ vokos, skirtos užtikrinti asmenų lygybę ir draudimÄ varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu darbo santykiuose, jas aiÅ¡kinant turi bÅ«ti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) reglamentuojančio darbo santykius, susijusius su Å¡iame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba.

DK 16 str. 1 ir 2 d. numato, kad darbdavys gali bÅ«ti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktÅ«ra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rÅ«Å¡ies bei veiklos pobÅ«džio, pagal Å¡io Kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Darbdavys taip pat gali bÅ«ti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio (fizinio asmens) teisnumÄ ir veiksnumÄ reglamentuoja Civilinis kodeksas. DK 14 str., reglamentuojančio darbdavių darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ , 1 ir 2 d. nustato, kad darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento.

Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administracijÄ . Å ie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, Å«kininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys. DK 18 str., reglamentuojantis darbo teisės subjektų atstovavimo pagrindus, 1 d. numato, kad darbuotojai ir darbdaviai darbo teises ir pareigas gali įgyti, pakeisti, jų atsisakyti ar jas apginti per jiems atstovaujančius subjektus.

Darbuotojai ir darbdaviai gali bÅ«ti atstovaujami esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. AtstovavimÄ esant kolektyviniams darbo santykiams reglamentuoja Å¡is Kodeksas, o atstovavimÄ esant individualiems darbo santykiams – Civilinis kodeksas, jeigu toks reglamentavimas neprieÅ¡tarauja Å¡iam Kodeksui. DK 93 str., kuriame pateikiama darbo sutarties sÄ voka, numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.Atsižvelgiant į minėtas DK nuostatas, aiÅ¡kiai numatančias atskirus darbo santykių dalyvius - darbdavį, darbdavio atstovÄ ir t. t., nėra pagrindo aiÅ¡kinti, kad už Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 str. 8 p. bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 5 p. nustatytų pareigų nevykdymÄ , taip pat už Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. veiksmų atlikimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str. 6 p., gali bÅ«ti įspėtas ne tik darbdavys, t. y. darbo sutarties Å¡alis, bet ir jo atstovas, tame tarpe – juridinio asmens vadovas.

Darbdavio atstovai, taip pat darbdaviais esantys fiziniai asmenys, už moterų ir vyrų lygių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, bei lygių galimybių, nustatytų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, pažeidimus gali bÅ«ti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 416 str. 1 arba 2 dalį, o esant atliktiems veiksmams ir sÄ lygoms, numatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 str. 1 ar 2 d – ir baudžiamojon atsakomybėn.Kadangi V.

L. darbo sutartį buvo sudariusi ne su fiziniu asmeniu R. R., bet su Valstybės įmone Vilniaus miÅ¡kų urėdija, kuriÄ atstovavo jos administracijos vadovas – urėdas R. R. (civilinė byla Nr. 2-911-821/2010, I tomas, b. l. 6), pastaroji įmonė ir yra V. L. darbdavys tiek DK, tiek ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo prasme, atitinkamai – lygių galimybių kontrolierius, tyrimo metu nustatęs Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. pažeidimÄ , galėjo, vadovaudamasis Å¡io įstatymo 24 str. 6 p., priimti sprendimÄ Ä¯spėti dėl padaryto pažeidimo darbdavį, t. y.

Valstybės įmonę Vilniaus miÅ¡kų urėdija, taip pat, esant pagrindui, vadovaudamasis Å¡io įstatymo 24 str. 3 p., priimti sprendimÄ pradėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje administracinėn atsakomybėn už moterų ir vyrų lygių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, pažeidimÄ galėtų bÅ«ti traukiamas ir darbdavio atstovas. Kadangi Å¡iuo atveju įspėtas buvo ne darbdavys, o jo atstovas R. R., Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai įpareigojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybÄ panaikinti 2009-09-25 Pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini)) dalį „Dėl persekiojimo ir susidorojimo su skundÄ dėl diskriminacijos padavusiu asmeniu“ ir Å¡ioje pažymoje įformintÄ kontrolierės sprendimÄ Ä¯spėti pareiÅ¡kėjÄ dėl Ä®statymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo padarymo.Nors nustačius, kad nebuvo pagrindo priimti Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str. 6 p. numatytÄ sprendimÄ Ä¯spėti pareiÅ¡kėjÄ R.

R., kiti atsakovės skundo, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimÄ , argumentai nebėra reikÅ¡mingi, taip pat pažymėtina, kad 2009-09-25 Pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini)) dalis „Dėl persekiojimo ir susidorojimo su skundÄ dėl diskriminacijos padavusiu asmeniu“ neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, t. y. pagrįsti jį objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taip pat motyvuoti taikomas poveikio priemones:

Å¡ioje pažymos dalyje nurodomos aplinkybės, kurias apibendrinant padaryta, kaip nurodoma, prielaida, kad darbdavys nesiėmė priemonių, kad skundÄ dėl diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo pateikusi V. L. bÅ«tų apsaugota nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 str. 8 p. bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 5 p., tačiau R. R. įspėtas už Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. numatyto pažeidimo padarymÄ .

Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 5 p. ir 6 str. 4 p. numatytos darbdavio veikos yra skirtingos, t. y. pirmuoju atveju – neveikimas, antruoju – aktyvÅ«s veiksmai, todėl aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ konstatuoti darbdavį nevykdžius pareigos atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 5 p. (arba bendrojoje normoje – Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 str. 8 p.), savaime nepatvirtina jį atlikus 6 str. 4 p. numatytus veiksmus.

Ginčijamoje pažymos dalyje nėra nurodyta, kokios aplinkybės patvirtina Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. pažeidimÄ , o taikyta poveikio priemonės – įspėti dėl padaryto pažeidimo – iÅ¡ viso nėra motyvuota. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo motyvu, kad ginčijamoje pažymoje nurodytam Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. pažeidimui konstatuoti nėra taikoma Å¡io įstatymo 21 str. nuostata dėl įrodinėjimo pareigos (teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiÅ¡kimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo.

Skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas): diskriminacija Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, kaip numato jo 2 str. 2 d., prasme yra tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas, nurodymas tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl lyties, t. y., veikos, kurių priežastis – asmens lytis. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. numatytos dvi darbdavio veiksmų, kurie yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, grupės:

1) veiksmai, kuriais jis dėl asmens lyties persekioja darbuotojÄ , darbuotojo atstovÄ , t. y. diskriminuoja nurodytus asmenis dėl lyties;

2) veiksmai, kuriais jis persekioja darbuotojÄ , liudijantį ar teikiantį paaiÅ¡kinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedÅ«ros dėl diskriminacijos lyties pagrindu, t. y. diskriminuoja asmenį ne dėl lyties, bet dėl dalyvavimo teisinėse procedÅ«rose, susijusiose su diskriminacija lyties pagrindu. Šiuo atveju, kaip matyti iÅ¡ ginčijamos pažymos turinio, atsakovė teigia pareiÅ¡kėjÄ R. R. V. L. persekiojus dėl paduoto skundo, todėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. prezumpcija dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo negali bÅ«ti taikoma. 1997 m. gruodžio 15 d.

Tarybos direktyvos 97/80/EB dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose, kuri įgyvendinta papildant Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymÄ 21 str. dėl įrodinėjimo pareigos, 4 str., nustatančio reikalavimus dėl įrodinėjimo pareigos, 1 d. numato, kad valstybės narės taiko tokias priemones, kurios, remiantis jų nacionalinėmis teismų sistemomis, yra bÅ«tinos norint užtikrinti, jog tais atvejais, kai asmenys, manantys esÄ nuskriausti, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiÅ«rio principas, nurodo teismui ar kitai kompetentingai institucijai aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, atsakovas turėtų įrodyti, kad vienodo požiÅ«rio principas nebuvo pažeistas, t. y.

įpareigoja taikyti joje nurodytas priemones bylose dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p. 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:Atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                 Violeta Balčytienė                                                                                     Arūnas Dirvonas                                      Rūta Miliuvienė