ff8bdff7-8555-41e8-af65-ff6575e6f2b5 · Vilniaus apygardos teismas

Civ  Civilinė byla Nr. 2S-2682-392/2015              Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03576-2015-1                                            Procesinio sprendimo kategorija:3.1.14.3.;3.1.14.4.;3.2.4.;3.3.2.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. lapkričio 9 d.                                             Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Valerij DaÅ¡kevič, Halinos DaÅ¡kevič ir Jurij DaÅ¡kevič atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant ieÅ¡kovų Valerijaus DakÅ¡evič, Halinos DakÅ¡evič ir Jurijaus DakÅ¡evič ieÅ¡kinio, dėl žemės sklypo ribų nustatymo atsakovams Voitech DakÅ¡evič, Marijai Ruseckajai, Teresai Jarmolovič, Janinai Naumovič, Antonui DakÅ¡evič, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, priėmimo klausimÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovai Valerij DaÅ¡kevič, Halina DaÅ¡kevič ir Jurij DaÅ¡kevič kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB „Krianta“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendimų brėžinį, pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. 4194-0304-5011, esančiam Vilniaus g. 13, Rukainių k., Rukainių sen., Vilniaus r. sav., eksploatuoti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti bei iÅ¡aiÅ¡kino, jeigu nurodytu terminu ieÅ¡kovai trÅ«kumų nepaÅ¡alinus, ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiems asmenims.

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovų reikalavimas dėl naudojamo žemės sklypo ribų pagal UAB „Krianta“ parengtÄ projektÄ nustatymo yra nekonkretus, nes nenurodyta kokio žemės sklypo (unikalus numeris, adresas, kadastro vietovė) ir pagal kokius duomenis (ribų taÅ¡kus, koordinates, linijas) ribos turi bÅ«ti nustatytos. Prie ieÅ¡kinio ieÅ¡kovai nepateikė: gyvenamojo namo nuosavybės teisės įgijimo dokumentų - 2009-03-23 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1797; 2008-04-03 statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto; gyvenamojo namo 2007-12-11 kadastrinių duomenų bylos.

Byloje nėra įrodymų, kad gretimas sklypas priklauso atsakovams nuosavybės teise, nėra atsakovų žemės sklypo plano, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto, duomenų apie atsakovų nuosavybės įregistravimÄ , kadastro duomenų apie atsakovų sklypo ribas. Taip pat ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, susijusių su atsakovų žemės sklypo atliktais preliminariais matavimais, neaiÅ¡ku kur pagal preliminarius matavimus yra atsakovų sklypo riba ir kurioje vietoje, kokiuose taÅ¡kuose gretimų sklypų ribos persidengia, kiek nesutampa sklypų plotai, ar sumažėtų atsakovų sklypo plotas nustačius praÅ¡omas ribas, ar reikėtų keisti atsakovų sklypo registro/kadastro duomenis ir kt.

Tokie ir panaÅ¡Å«s klausimai ieÅ¡kinyje neaptarti. Byloje nepateiktas 2004 m. žemės sklypo plano, su kurio ribomis Apolonija DaÅ¡kevič sutiko, ir UAB „Krianta“ parengto 2008-06-13 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ribų palyginamasis variantas, neaiÅ¡ku kurios ribos pagal abu planus skiriasi. Vertino, kad teismui turi bÅ«ti pateiktas planas, iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matytųsi sklypus skiriančios ir nesutampančios (esamos ir projektuojamos) ribos. Atkreipė dėmesį į tai, jog aplinkybę, kad žemės sklypas, ant kurio yra gyvenamasis namas, ieÅ¡kovams nuosavybės teise nepriklauso, t. y. valstybinė žemė, o ieÅ¡kovai yra naudotojai, pagrindžiančių įrodymų nepateikta, neaiÅ¡ku kokio ploto žemės sklypÄ valstybė yra iÅ¡skyrusi ieÅ¡kovams naudotis (pvz.

žemėtvarkos tarnybos pažyma, NTR iÅ¡raÅ¡as apie valstybinės žemės sklypÄ ir pan.). Sprendė, jog teismui turi bÅ«ti pateiktas naujas NTR iÅ¡raÅ¡as su duomenimis, aktualiais ieÅ¡kinio pateikimo dienai, kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų dokumentų neaiÅ¡ku kur yra jų pastatyta tvora, skirianti juos nuo atsakovų, kada ir iÅ¡ kokių medžiagų pastatyta, koks jos ilgis ir pan., ar ji yra iÅ¡likusi, ar buvo ginčų dėl tvoros. Nekilnojamojo turto registro 2014-08-12 iÅ¡raÅ¡e duomenų apie tvorÄ nėra.

Taip pat teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovams trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukti Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ , kuri turi derinti projektÄ (Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 pavirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 62 punktas), taipogi pasiÅ«lė teismui pateikti dar vienÄ ieÅ¡kinio ir jo priedų kopijų egzempliorių įtrauktam naujam trečiajam asmeniui (b. l. 25 – 26).Apeliantai (ieÅ¡kovai) Valerij DaÅ¡kevič, Halina DaÅ¡kevič ir Jurij DaÅ¡kevič atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti.

Teigia, jog skundžiamojoje teismo nutartyje nurodyti įpareigojimai yra pertekliniai, prieÅ¡taraujantys kasacinio teismo suformuotai praktikai dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo. Nurodė Å¡iuos nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus:

1) teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje pareikalavo ieškovų pateikti dokumentus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus;

2) teismas neįsigilino į aplinkybę, jog ieÅ¡kovams dar yra tik formuojamas žemės sklypas pagal UAB „Krianta“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendimų brėžinį;

3) ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo įpareigojimas pateikti gyvenamojo namo pirkimo – pradavimo sutartį, gyvenamojo namo kadastrinę bylÄ , statinio pripažinimo tinkamo naudotis aktÄ yra nepagrįsti;

4) papildomos informacijos, jog gretimas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovams pateikimas negali būti priežastimi ieškiniui nepriimti;

5) ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribos yra aiškiai matomos (palyginamos) brėžinyje;

6) klausimas dėl tvoros pastatymo nėra esminis, dėl Å¡ios tvoros pastatymo ginčo nėra, Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta parengiamojo posėdžio metu. Apeliantai sutinka su pirmosios instancijos pasiÅ«lymu į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukti Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ , todėl prie atskirojo skundo pridėjo ieÅ¡kinį su priedais, kuriame tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nurodyti Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Atskirasis skundas tenkintinas.Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 da­lyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

CPK įtvirtinti formalÅ«s procesiniai reikalavimai, keliami procesinių dokumentų turiniui, formai bei teikiamų teismui procesinių dokumentų priedų formai nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju juos taikyti taip, kad bÅ«tų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendini­mo ir efektyvaus teismo proceso. IeÅ¡kovui tenka pareiga ieÅ¡kinyje nurodyti ne tik atsakovÄ , bet ir iÅ¡vardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti Å¡ių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apeliantai sutiko su pirmosios instancijos teismo pasiÅ«lymu įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ bei patikslino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos procesinę padėtį, Å¡iÄ institucijÄ nurodant trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.Spendžiant, ar yra pagrindas taikyti procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , taip pat atsižvelgtina į formalių procesinio dokumento reikalavimų atitiktį civilinio proce­so tikslams: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, aiÅ¡kinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas taikė ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodęs ieÅ¡kovams pateikti eilę raÅ¡ytinių įrodymų. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ieÅ¡kinyje nurodomi įrodymai, pa­tvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes. Be to, prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrody­mai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡­mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurody­dami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsi­kirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.Vertinant, ar procesinio dokumento trÅ«kumai sudaro esmines kliÅ«tis tolesnei proceso eigai, ieÅ¡kinio atveju - ieÅ¡kiniui priimti - reikėtų įvertinti keletÄ aspektų:

1) koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis;

2) ar nenurodyti duomenys yra reikÅ¡mingi bÅ«tent sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ar jie gali bÅ«ti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis);

3) ar nenurodyti duomenys yra į teismÄ besikreipiančio asmens neatidumo (nerÅ«pestingumo) padari­nys, ar į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieÅ¡kinyje;

4) ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudo­jęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).Apeliantai (ieÅ¡kovai) ieÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti pateikė Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus: 2014-08-12 VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡Ä ir statinio kopijas; 1978-03-21 paveldėjimo teisės liudijimo su vertimu į lietuvių kalbÄ kopijÄ ; 1986-04-25 Vilniaus rajono Rukainių apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdo komiteto sprendimo Nr. 20 kopijÄ ; 1995-06-29 mokėjimo praneÅ¡imo kopijÄ ; 2004-06-30 statybos leidimo Nr. 459 kopijÄ ; 2004 m.

žemės sklypo plano kopijÄ ; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 48VÄ®-)14.48.2.)-1252 kopijÄ ; UAB „Krianta“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio kopijÄ ; UAB „Krianta“ 2015-03-17 raÅ¡to kopijÄ ; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-04-02 raÅ¡to kopijÄ ; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015-05-13 raÅ¡to kopijÄ ; 2014-12-04 praneÅ¡imo kopijÄ (b. l. 6).

IeÅ¡kinyje yra aiÅ¡kiai nurodyta kuris iÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėtas dokumentas pagrindžia atitinkamÄ aplinkybę (b. l. 3 – 5). Atskirajame skunde apeliantai papildomai paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu dar tik tai yra formuojamas žemės sklypas pagal pateiktÄ UAB „Krianta“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, kuriame yra nurodytos visos koordinates, linijos ribos ir t.t. ir ieÅ¡kovai teismo praÅ¡o nustatyti ribas bÅ«tent pagal šį brėžinį, t. y. ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kiai matomos (palyginamos) brėžinyje (ieÅ¡kinio priedas Nr. 8).

IeÅ¡kinio priede Nr. 1 yra nurodyti dokumentai, patvirtinantys ieÅ¡kovų nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ . IeÅ¡kinio priede Nr. 6, žemės sklypo plano deÅ¡inėje virÅ¡utinėje pusėje, skiltyje „Gretimybės“ įraÅ¡yta Apolonija DaÅ¡kevič ir yra jos paraÅ¡as. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovo pareiga prie ieÅ¡kinio pridėti reikalavimÄ pagrindžiančius įro­dymus nereiÅ¡kia ieÅ¡kovo pareigos jau kreipimosi į teismÄ metu įrodyti teisę į ieÅ¡­kinio patenkinimÄ ar pagrįstumÄ .

Teismas, nustatęs, kad prie ieÅ¡kinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , negali iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalauti tų ieÅ¡kinio įrodymų, kurie, teismo nuo­mone, bÅ«tų pakankami ieÅ¡kiniui patenkinti, nes ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje reikala­vimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straips­nio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, Å¡eimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straips­nio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 423' straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas ieÅ¡kovams įpareigojimas pateikti naujÄ NTR iÅ¡raÅ¡Ä su duomenimis, aktualiais ieÅ¡kinio pateikimo dienai, kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų dokumentų neaiÅ¡ku kur yra jų pastatyta tvora, skirianti juos nuo atsakovų, kada ir iÅ¡ kokių medžiagų pastatyta, koks jos ilgis ir pan., ar ji yra iÅ¡likusi, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog visi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi įrodymai turi bÅ«ti pateikti su ieÅ¡kiniu, ir tų įrodymų pateikimas negali bÅ«ti „dozuojamas“ ar sÄ moningai paliekamas vėles­nėms proceso stadijoms.

Laiku nepateikus įrodymų, į teismÄ besikreipiančiam asme­niui kyla tam tikrų procesinių padarinių. CPK 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus taikoma ir įrodymams, kurie galėjo bÅ«ti, tačiau nebuvo pateikti kartu su ieÅ¡kiniu. Taip pat ieÅ¡kovas negali bÅ«ti verčiamas teismui pateikti tokius įrodymus, kurių galbÅ«t iÅ¡ viso nėra. Ginčo atveju ieÅ¡kovams formuojamo žemės sklypo pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 4 d.

įsakymas, kurio buvo nuspręsta pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektÄ Å¾emės sklypo Vilniaus g. 13, Rukainių k., Rukainių sen. Vilniaus rajone, esančiam statiniui (unikalus Nr. 4194-0304-5011) eksploatuoti (ieÅ¡kinio priedas Nr. 7). Å is sklypas yra dar tik formuojamas, jo dydis bei ribos yra suderintos visų reikiamų valstybinių institucijų (tai matyti iÅ¡ brėžinio plano), tačiau patvirtintas nebuvo bÅ«tent dėl atsakovų nesutikimo su tokiomis ribomis dėl ko ir iÅ¡ kilo Å¡is civilinis ginčas.

Kadangi sklypas nesuformuotas, jis nėra registruotas VÄ® Registrų centras ir neturi unikalaus numerio, todėl pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovams nustatytas įpareigojimas, nurodyti kokio žemės sklypo (unikalus numeris, adresas, kada; vietovė) ir pagal kokius duomenis (ribų taÅ¡kus, koordinates, linijas) ribos turi bÅ«ti nustatytos, yra neįgyvendinamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog informacijÄ , kad gretimas sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovams bei kur brėžiniuose yra pažymėtos atsakovų žemės sklypo ribos gali pateikti atsakovai.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieÅ¡kinyje yra pateikti pirminiai įrodymai, o papildomų įrodymų rinkimas gali bÅ«ti atliekamas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, taip pat siekdamas nesudaryti esminių kliūčių proceso eigai bei neapriboti asmens teisės kreiptis į teismÄ , sprendžia atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Vadovaudamasis CPK, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,             n u t a r i a :

SkundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                     Virginijus Kairevičius