ff8b2f04-a027-46fe-afdf-cedf9cc79658 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-537-505/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02202-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 11 750 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–7), skundo papildyme (b. l. 13–14) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. atliko PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 8 bÅ«rio 81 brigados 1-oje gyvenamojoje patalpoje (sekcijoje), kurioje gyveno 8 nuteistieji ir kurios didelę dalį užėmė patalpoje buvę baldai, todėl buvo labai ankÅ¡ta ir nebuvo užtikrintas 3,1 kv. m minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, turintis tekti vienam asmeniui.

Teigė, kad minėtoje patalpoje buvo išpuvusios grindys, sienos ir lubos aptrupėjusios, ant jų kaupdavosi pelėsis, taip pat buvo pilna tarakonų. Pažymėjo, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, todėl kaupėsi drėgmė. Be to, nebuvo drabužių džiovinimui skirtos patalpos, todėl tekdavo juos džiovinti gyvenamojoje patalpoje. Žiemos metu temperatūra patalpoje siekdavo vos 12 laipsnių, apšvietimas buvo prastas, pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Šešto lokalinio sektoriaus nuteistiesiems trūko tualetų ir praustuvių.

Teigė, kad pasivaikščioti į kiemÄ buvo iÅ¡leidžiamas tik kelioms valandoms, visÄ kitÄ laikÄ turėjo praleisti pastate. Atkreipė dėmesį į tai, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje 2019 m. spalio mėnesį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko patikrinimÄ ir užfiksavo daugybę pažeidimų. Pažymėjo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė asmeninių nepatogumų, neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 17–24) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi į 4, 6, 7 ir 8 bÅ«rius, kur gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pabrėžė, jog jokie teisės aktai nenumato, kad baldų užimamas plotas bÅ«tų iÅ¡skaitytas iÅ¡ bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam asmeniui gyvenamosios patalpos plotÄ , į baldų užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tik tuo atveju, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimas.

Teigė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pataisos namuose nuteistieji yra laikomi atskiruose lokaliniuose sektoriuose, gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulamo laiko. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pataisos namai užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai), vykdymÄ ir gyvenamÄ sias, bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji.

Nuteistiesiems sudaromos sÄ lygos palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ jose, todėl jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje nebÅ«tų parazitų. Nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų).

Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjų, papildomai atliekamas jų naikinimas. Atsakovės atstovo nuomone, buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, o higienos ir prieÅ¡epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji. Akcentavo, jog įstaiga užtikrina tinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ , gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo tvarkingos, vėdinamos per langus, Å¡ildymas yra centralizuotas ir įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamose patalpose.

Esant būtinumui, nuteistiesiems pagal jų prašymus išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Taip pat yra užtikrinamas ir patalpų apšvietimas, o gavus informacijos apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Nurodė, kad pirmojo sektoriaus pastato konstrukcijoje asbesto nėra. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos įstaigos pirmajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., atlyginimÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovė arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad, sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti kitaip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo padarinių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ Konvencijos 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar padarinių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Teismas pažymi, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 22/03).

Netinkamas kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ame sektoriuje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalijant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK atvyko 2018 m. gegužės 17 d. ir vienÄ dienÄ praleido karantino patalpoje, kurios plotas yra 36,73 kv. m ir kurioje buvo laikoma 10 asmenų, todėl vienam nuteistajam teko 3,67 kv. m (b. l. 25, 27, 29). Atsakovės atstovo pateikti duomenys, t. y. PravieniÅ¡kių PN-AK 2019 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 61-4426 (b. l. 27), patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN-AK 7 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 56,99 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, nors skyrimo dienÄ gyveno 4 nuteistieji, todėl net ir gyvenant patalpoje 18 nuteistųjų vienam nuteistajam teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 25, 27, 29).

Taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 12 d. bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN-AK 6 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 28,87 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, nors skyrimo į šį bÅ«rį dienÄ gyveno 2 nuteistieji, todėl net ir gyvenant patalpoje 8 nuteistiesiems gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta, t. y. vienam nuteistajam teko 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 25, 27, 29). Taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 12 d. bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN-AK 8 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,76 kv. m, joje, kaip nurodė skunde ir pats pareiÅ¡kėjas, gyveno aÅ¡tuoniese, įrengta 8 miegamosios vietos, nors skyrimo į šį bÅ«rį dienÄ gyveno 6 nuteistieji, todėl gyvenant patalpoje 8 nuteistiesiems vienam nuteistajam teko 3,095 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 25, 27, 29).

PareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 14 d. bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN-AK 4 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 59,90 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, nors skyrimo į šį bÅ«rį dienÄ gyveno 13 nuteistųjų, todėl net ir gyvenant patalpoje 16 nuteistųjų gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta, t. y. vienam nuteistajam teko 3,74 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 25, 27, 29). Taip pat pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN-AK 8 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,76 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, nors skyrimo į šį bÅ«rį dienÄ gyveno 7 nuteistieji, todėl gyvenant patalpoje 8 nuteistiesiems vienam nuteistajam teko 3,095 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 25, 27, 29).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, į tai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pažymoje Nr. 61-4426 nurodytas faktinis gyvenusių nuteistųjų skaičius tik skyrimo į 8 bÅ«rį dienÄ (2018 m. birželio 12 d. ir 2019 m. birželio 14 d.) ir nesant duomenų, kiek konkrečiai nuteistųjų gyveno vėliau, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui gyvenant 8 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, t. y. vienam asmeniui trÅ«ko 0,005 kv. m, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

Be to, nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , atsižvelgtina ir į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotÄ santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl to, kad 8 bÅ«rio 81 brigados 1-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo jokios ventiliacijos, kaupėsi pelėsis, grindys buvo iÅ¡puvusios, lubos ir sienos aptrupėjusios. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos, kuriose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus (b. l. 20).

Taigi, gyvenamųjų patalpų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovės atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie 8 būrio 1-os gyvenamosios patalpos (sekcijos), kurioje pareiškėjas gyveno nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ir nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., atliktus remontus vertinamuoju laikotarpiu.

Atsiliepime į skundÄ (b. l.

20) atsakovės atstovas nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK remontai buvo atliekami pagal poreikį ir yra užtikrinama tinkama patalpų bÅ«klė, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl minėtos gyvenamosios patalpos sienų, lubų, grindų bÅ«klės lieka nepaneigti. IÅ¡ į bylÄ pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 7 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-7375 matyti, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. gautÄ skundÄ buvo atlikta operatyvioji kontrolė, kurios metu nustatyta, jog 8 bÅ«rio gyvenamųjų patalpų grindyse yra plyÅ¡ių ir susidarę sÄ lygos veistis bei migruoti graužikams, taip pat gyvenamosiose patalpose buvo aptikta gyvų nariuotakojų (b. l. 73–82).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 36–39). Iš teismui pateiktų Darbų atlikimo aktų (b. l. 31–35) matyti, jog 8 būrio patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos, pareiškėjui gyvenant šioje patalpoje (nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ir nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d.), buvo teiktos tris kartus.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad buitinių kenkėjų kontrolė PravieniÅ¡kių PN-AK buvo vykdoma, tačiau patalpose vis vien randama kenkėjų (tai patvirtina minėtas patikrinimo aktas), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl tarakonų buvimo 8 bÅ«rio 1 sekcijoje yra pagrįsti. Nagrinėjamame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamÄ sias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl Å¡varios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (iÅ¡ jų ir pareiÅ¡kėjo) valinių veiksmų.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo trÅ«ko sanitarinių įrenginių, t. y. tualetų ir praustuvių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.), buvo nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų, pisuarÄ â€“ dvylikai asmenų, duÅ¡inėje – po vienÄ duÅ¡o sietelį 15 asmenų.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios AprÅ«pinimo normos), numato 1 praustuvę ne daugiau kaip 15 nuteistųjų, klozetÄ arba pisuarÄ â€“ ne daugiau kaip 15 nuteistųjų. PravieniÅ¡kių PN-AK pateikė teismui duomenis apie bÅ«rių sanitariniuose mazguose įrengtų unitazų ir klozetų skaičių, prausyklose – praustuvių skaičių (b. l. 29–30), tačiau nepateikė duomenų apie bendrÄ nuteistųjų, kurie ginčo laikotarpiu naudojosi Å¡iais įrenginiais, skaičių, t. y. 6 lokaliniame sektoriuje gyvenusių asmenų skaičiaus, todėl vertinant, ar nuteistieji buvo tinkamai aprÅ«pinti sanitariniais įrenginiais pagal paminėtų AprÅ«pinimo normų reikalavimus, bÅ«tini duomenys apie bendrÄ nuteistųjų, kurie naudojosi sanitariniais įrenginiais, skaičių ginčo laikotarpiu.

Nors teismas reikalavo iÅ¡ atsakovės atstovo tokius duomenis pateikti (b. l. 10), tačiau jie nebuvo pateikti, o atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyti, ar 8 bÅ«rio nuteistieji buvo tinkamai aprÅ«pinti sanitariniais įrenginiais, nėra galimybės, todėl tikėtinas pareiÅ¡kėjo tvirtinimas dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo. Nors pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl to, kad žiemÄ iÅ¡skalbtų drabužių nebuvo kur džiovinti, nes tam nebuvo skirtos patalpos, tačiau į bylÄ atsakovės atstovo pateikta 2019 m. spalio 30 d. pažyma Nr. 77-1667 patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ojo sektoriaus atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo maÅ¡inos, džiovyklos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius, taip pat džiovinimo patalpos įrengtos ir bÅ«rio kieme (b. l. 29), todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 8 bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas apÅ¡vietimas, taip pat žiemÄ temperatÅ«ra siekdavo vos 12 laipsnių. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo minėtoje gyvenamojoje patalpoje buvusiÄ apÅ¡vietÄ ir temperatÅ«rÄ , tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus, administracijÄ dėl netinkamo apÅ¡vietimo ar perdegusių lempučių ar dėl netinkamos temperatÅ«ros, taip pat į Visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamos apÅ¡vietos ir temperatÅ«ros. Ä® bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-7375 patvirtina, kad temperatÅ«ra ir apÅ¡vieta buvo tikrinama tik 8 bÅ«rio 88 brigados 8 gyvenamojoje patalpoje (pažeidimai nenustatyti), tačiau minėtoje patalpoje pareiÅ¡kėjas negyveno, todėl Å¡iais duomenimis teismas nesivadovauja.

Taigi, teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl buvusios netinkamos apÅ¡vietos, temperatÅ«ros 8 bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje atmeta kaip nepagrįstus. Atmestini ir pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl, jo nuomone, pastato konstrukcijoje buvusio asbesto, kadangi atsakovės atstovas nurodė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK pirmojo sektoriaus pastato konstrukcijoje asbesto nėra (b. l. 29). PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl per trumpo pasivaikščiojimo gryname ore suteikimo. Tvirtino, kad 3–4 valandų pasivaikščiojimo laikas prieÅ¡tarauja tarptautiniams teisės aktams, kuriuose nurodyta, jog nuteistasis turi praleisti lauke ne mažiau kaip aÅ¡tuonias valandas per dienÄ .

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktÄ , paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neneigė, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip tris valandas per dienÄ , todėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angl. outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose“.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad 3–4 valandų pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė netinkamÄ pareigÅ«nų elgesį, tačiau į bylÄ jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz., raÅ¡ytų, bet neįteiktų skundų, raÅ¡ytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė, taip pat nenurodė jokių konkrečių pareigÅ«nų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada ir kaip tai pasireiÅ¡kė.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s tvirtinimai apie tai, kad su juo buvo netinkamai elgiamasi, todėl Å¡ie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai ir atmestini. Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ir nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , – Å¡iuo laikotarpiu jam teko 3,095 kv. m gyvenamojo ploto.

Be to, visu ginčo laikotarpiu (pareiÅ¡kėjui gyvenant 8 bÅ«ryje) pareiÅ¡kėjas kalėjo higienos ir buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimų neatitinkančioje gyvenamojoje patalpoje (neremontuota patalpa, privisę buitinių parazitų, trÅ«ko sanitarinių įrenginių). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir pan. PravieniÅ¡kių PN-AK pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus pažymoje (b. l.

28) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į psichologus dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir kančių, orumo pažeidimo, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Apibendrindamas iÅ¡vardytas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, ir Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o tai yra svarbu vertinant gyvenamojo ploto normos pažeidimo mastÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ N. prieÅ¡ RusijÄ , bylos Nr. 30138/02, ir kt.).

Ä®vertinęs nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų su skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.) bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 300 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui S. S. (S. S.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitos skundo dalies netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė