AS-602-647-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-647/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00664-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui V. L., VĮ Registrų centrui dėl valstybinės žemės ūkio paskirties pirkimo, nuomos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu 2012 m. birželio 26 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi nutarė, jog pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl nustatė jam terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2012 m. liepos 19 d.

Pareiškėjas 2012 m. liepos 19 d. teismui pateikė patikslintą skundą, atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas; NŽT) direktoriui, kuriame prašoma teismo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių V. L. tiesiogiai panaikinti priimtus teisės aktus ir sprendimus:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2012 m. kovo 16 d. Nr. 1P-(1.3)-3 neatitikimo Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 1994 m. balandžio 26 d. Nr. 1-446 9 straipsniui Valstybinės žemės išnuomojimas, kur įtvirtinama 2 dalimi, kai „Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą“;

2) panaikinti sprendimą „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, 2012 m. gegužės 23, Nr. 51D-695, atsisakymo nuomoti R. V. ir panaikinti sprendimą išnuomoti, parduoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, besiribojančius su R. V. 0,58 ha žemės ūkio žemės paskirties sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti R. V. pirmumą pirkimui ar ilgalaikei nuomai žemės sklypų (Leidžiamo naudoti žemės ūkio paskirties žemės schemos M 1:10000, 6,22 ha; Leidžiamo naudoti žemės ūkio paskirties žemės schemos M 1:10000, 4,30 ha), besiribojančių su R. V. 0,58 ha žemės ūkio žemės paskirties sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus sprendimą Dėl prašymų grąžinimo 2012 m. sausio 19 d. Nr. 5 1D-71 ir pripažinti pateiktus 2012 m. sausio 12 d. Prašymus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, kurie buvo įregistruoti Nr. 5FP-52, Nr. 5FP-53 tinkamais ir laiku pateiktais Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriui, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu Dėl Jonavos rajono Žeimių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, 2011 m. gruodžio 12 d. Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1185;

5) pripažinti priimto prašymą tinkamu pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę 0,23 ha, 2011 m. rugpjūčio 16 d. ir leisti įsigyti nuosavybėn.

Kauno apygardos administracinis teismas, konstatavęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, 2012 m. liepos 20 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 6 d. teismui pateikė (2012 m. rugpjūčio 3 d. išsiųstas paštu) patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, kuriame prašoma teismo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių V. L. tiesiogiai panaikinti priimtus teisės aktus ir sprendimus:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2012 m. kovo 16 d. Nr. 1P-(1.3)-3 neatitikimo Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 1994 m. balandžio 26 d. Nr. 1-446 9 straipsnio Valstybinės žemės išnuomojimas, kur įtvirtinama 2 dalimi, kai „Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą“ (toliau – ir pirmasis skundo reikalavimas);

2) panaikinti sprendimą „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, 2012 m. gegužės 23, Nr. 51D-695 (pašto gavimo data – 2012 m. gegužės 26 d.), atsisakymo nuomoti R. V. ir panaikinti sprendimą išnuomoti, parduoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, besiribojančius su R. V. 0,58 ha žemės ūkio žemės paskirties sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir antrasis skundo reikalavimas);

3) pripažinti R. V. pirmumą pirkimui ar ilgalaikei nuomai žemės sklypų (Leidžiamo naudoti žemės ūkio paskirties žemės schemos M 1:10000, 6,22 ha; Leidžiamo naudoti žemės ūkio paskirties žemės schemos M 1:10000, 4,30 ha), besiribojančių su R. V. 0,58 ha žemės ūkio žemės paskirties sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir trečiasis skundo reikalavimas);

4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus sprendimą Dėl prašymų grąžinimo 2012 m. sausio 19 d. Nr. 51D-71 ir pripažinti pateiktus 2012 m. sausio 12 d. Prašymus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, kurie buvo įregistruoti Nr. 5FP-52, Nr. 5FP-53 tinkamais ir laiku pateiktais Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriui, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu Dėl Jonavos rajono Žeimių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, 2011 m. gruodžio 12 d. Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1185 (toliau – ir ketvirtasis skundo reikalavimas);

5) pripažinti priimto prašymą tinkamu pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę 0,23 ha, 2011 m. rugpjūčio 16 d. ir leisti įsigyti nuosavybėn (toliau – ir penktasis skundo reikalavimas).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo R. V. skundą dalyje dėl reikalavimų – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2012 m. kovo 16 d. Nr. lP-(1.3)-3 neatitikimo Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 1994 m. balandžio 26 d. Nr. 1-446 9 str. Valstybinės žemės išnuomojimas, kur įtvirtinama 2 dalimi, kai „Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą“; panaikinti sprendimą išnuomoti, parduoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, besiribojančius su R. V. 0,58 ha žemės ūkio žemės paskirties sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti R. V. pirmumą pirkimui ar ilgalaikei nuomai žemės sklypų (Leidžiamo naudoti žemės ūkio paskirties žemės schemos M 1:10000, 6,22 ha; Leidžiamo naudoti žemės ūkio paskirties žemės schemos M 1:10000, 4,30 ha), besiribojančių su R.

V. 0,58 ha žemės ūkio žemės paskirties sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus sprendimą Dėl prašymų grąžinimo 2012 m. sausio 19 d. Nr. 5 1D-71 ir pripažinti pateiktus 2012 m. sausio 12 d. Prašymus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, kurie buvo įregistruoti Nr. 5FP-52, Nr. 5FP-53 tinkamais ir laiku pateiktais Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriui, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu Dėl Jonavos rajono Žeimių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, 2011 m. gruodžio 12 d.

Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1185; pripažinti priimto prašymą tinkamu pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę 0,23 ha, 2011 m. rugpjūčio 16 d. ir leisti įsigyti nuosavybėn – laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, o pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 51D-695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, jog dėl pirmojo skundo reikalavimo teismas nutartyje trūkumams šalinti išaiškino pareiškėjui, kad reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, patvirtintą Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašą, kokį jį šiuo atveju suformulavo pareiškėjas, teismui negali būti reiškiamas bei išaiškino pareiškėjui, kad jis galėtų tik prašyti jo individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio akto (ar jo dalies) teisėtumo ištyrimo, bet negali tiesiogiai reikšti skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti norminį aktą, tačiau 2012 m. rugpjūčio 6 d. patikslintame skunde pareiškėjas šio reikalavimo nepatikslino ir nepašalino 2012 m. liepos 20 d. nutartyje nustatytų trūkumų.

Nurodė, jog dėl antrojo skundo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašė teismo panaikinti sprendimą išnuomoti, parduoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, besiribojančius su jo žeme, teismas pasiūlė pareiškėjui aiškiai nurodyti, kokį sprendimą teismas turi panaikinti (nurodyti jį priėmusią instituciją bei ginčijamo akto priėmimo datą ir numerį) bei pridėti prie skundo (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 24 str. 1 d.), tačiau 2012 m. rugpjūčio 6 d. patikslintame skunde pareiškėjas nenurodė, kokį konkrečiai sprendimą prašo panaikinti bei nepridėjo jo prie skundo, todėl nepašalino 2012 m. liepos 20 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Pažymėjo, jog dėl trečiojo, ketvirtojo (kuriuo pareiškėjas prašė teismo pripažinti pateiktus prašymus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tinkamais ir laiku pateiktais) ir penktojo skundo reikalavimų teismas išaiškino pareiškėjui teisę tikslinti šiuo reikalavimus atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, tačiau pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 6 d. patikslintame skunde formuluoja analogiškus reikalavimus, jų nepatikslina ir nepašalina teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Nurodė, jog dėl ketvirtojo skundo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašė teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 51D-71, kuriuo buvo grąžinti 2012 m. sausio 12 d. pareiškėjo prašymai „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo“, teismas nutartyje trūkumams šalinti išaiškino pareiškėjui, kad praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, kartu su skundu pateiktinas prašymas atnaujinti šį terminą, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant tas priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str. 2 d.) bei pasiūlė pareiškėjui nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti bei pateikti įrodymus (voką), kada buvo gautas skundžiamas 2012 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. 51D-71. Pažymėjo, jog

pareiškėjas prie 2012 m. rugpjūčio 6 d. patikslinto skundo pateikė voką, iš kurio matyti, kad 2012 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 51D-71 pareiškėjas gavo 2012 m. sausio 20 d. bei nurodė, kad 2012 m. vasario 8 d. buvo kreipęsis į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo prašymų atmetimo ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartimi jo skundą buvo nutarta laikyti nepaduotu, tačiau pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui termino, kas yra reglamentuota ABTĮ 34 straipsnio 2 dalyje, taigi – nepašalino teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Teismas, vertindamas teismui pateikto skundo turinį, pripažino, kad pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų šioje nutartyje nustatytu terminu nepašalino, todėl rezoliucinėje nutarties dalyje minėtą skundo dalį dėl atitinkamų reikalavimų nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Nurodė, jog antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas taip pat prašė teismo panaikinti sprendimą Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, 2012 m. gegužės 23 d.

Nr. 51D-695 (pašto gavimo data – 2012 m. gegužės 26 d.) atsisakymo nuomoti R. V.. Pažymėjo, jog iš skundo turinio ir prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė išnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį Jonavos savivaldybėje, Žeimių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, o į jo prašymą buvo atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2012 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 51D-695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, kuriame nurodyta kad leidimas laikinai naudotis valstybine žeme išduotas nebus.

Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi bei 2010 m. rugsėjo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių 1 punktu ir pažymėjo, jog iš minėtų normų matyti, kad tiesiogiai teismui yra skundžiami teritorinių padalinių sprendimai, kai jais nuspręsta atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą.

Nurodė, jog lingvistinė šio teisinio reguliavimo analizė taipogi leidžia pagrįstai manyti, kad šiuo atveju ginčo dalyku kreipiantis skundu tiesiogiai į teismą gali būti sprendimas, kuriuo išsprendžiamas valstybinio žemės sklypo nuomos ar perdavimo naudotis neatlygintinai klausimas priimant sprendimą išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai valstybinį žemės sklypą. Pažymėjo, jog šiuo atveju toks sprendimas nėra priimtas, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriui 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 51D-695 atsisakius tenkinti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 14 d. prašymą, pareiškėjas dėl ginčo išsprendimo pirmiausia turėjo kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau iš skundo turinio ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Atsižvelgęs į nurodytąsias aplinkybes, teismas atsisakė skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 51D-695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 95 – 97), kuriuo prašo iš naujo apsvarstyti Kauno apygardos administracinio teismo nutartis dėl atsisakymo priimti jo teiktus 2012 m. birželio 22 d., 2012 m. liepos 18 d. ir 2012 m. rugpjūčio 2 d. skundus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo, nuomos pagal Jonavos rajono Žeimių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei priimti juos nagrinėti administracinio teismo proceso tvarka.

Atskirajame skunde nurodo, jog savo skunduose reiškė pretenzijas dėl vietos žemėtvarkos, VĮ „Registrų centras“, kaip valstybės institucijų veikimo arba neveikimo bei kuriamų norminių aktų, kuriais vadovaujantis priimami atskiroms interesų grupėms naudingi sprendimai. Pažymi, jog Kauno apygardos administraciniam teismui skunduose išdėstė daugybę administracinių pažeidimų, susijusių su valstybine žemės ūkio paskirties žeme. Akcentuoja, jog paaiškėjo ir tai, kad kreipusis į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę, pastaroji skundžiamąjį raštą persiuntė pačiai skundžiamajai Nacionalinės žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, o į jį atsakė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis Nr. 3IN-V-1272-931, kas, pareiškėjo nuomone, parodo ministerijos suinteresuotumą bylos baigtimi.

Nurodo ir tai, jog skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. V. L. patvirtintas prieštaringas įsakymas Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1P-(1.3)-112, nes NŽT Jonavos skyrius 2012 m. gegužės 23 d. raštu Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Nr. 51D-695, atsisakė patenkinti jo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, vadovaujantis aukščiau paminėtu įsakymu. Teigia, jog paaiškėjo ir tai, kad iš užsakytų dokumentų iš Registrų centro pagal jo ir jo artimųjų žemės gretimybes teisiškai nėra įregistruotas gretimų valstybinės žemės plotų valdymas.

Atkreipia dėmesį, jog šiame norminiame teisės akte nėra numatytas Valstybinės žemės nuomos sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos ir tuo jis neatitinka Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 1994 m. balandžio 26 d. Nr. 1-446 9 straipsnio 2 dalies, o taip pat – Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.547 straipsnio. Mano, jog minėtu teisiniu aktu suteikiama galimybė piktnaudžiauti valstybinės žemės nuomos įgijimo srityje, yra siekiama be aukcionų parduoti valstybinę žemę akivaizdžiai mažesne nei rinkos kaina, o Lietuvos administracinis teismas turėtų išreikšti esminę poziciją šiuo klausimu.

Tikina, jog teismui sprendžiant norminio akto teisėtumo klausimą, turėtų būti peržiūrimi ir ginčijami žemės sandoriai. Akcentuoja, jog Kauno apygardos administracinis teismas priėmė tris nutartis, kuriomis nebuvo nagrinėjami minėti problematiški aspektai, o ginčijamu NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1P-(1.3)-112 grindžiami tolimesni žemėtvarkos skyrių administraciniai sprendimai. Taip pat pažymi, jog atsakovais skunduose nurodė NŽT Jonavos žemėtvarkos skyrių, NŽT direktorių V.

L., o trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis – VĮ „Registrų centras“, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolę bei Jonavos rajono savivaldybės tarybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, kuria jo teismui teiktas skundas dalyje, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, buvo laikytas nepaduotu, o dalyje, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jį buvo atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokia teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos, t. y. administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Pašalinus skundo trūkumus, skundas priimamas, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pastebėtina, kad ABTĮ 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatytos dvi atskiros teismo priimamų procesinių sprendimų rūšys: nutartis skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui bei atsisakymas priimti skundą. Jeigu per teismo nustatytą terminą yra nepašalinami skundo trūkumai, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Jeigu egzistuoja viena iš ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų procesinio pobūdžio aplinkybių, dėl kurių skundas negali būti priimtas nagrinėti teismą, tuomet skundą atsisakoma priimti.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju turi patikrinti ginčijamos Kauno apygardos administracinio teismo nutarties teisėtumą arba, kitaip tariant, šiuo atveju byloje nagrinėjamas klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalyje pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, o dalyje – atsisakė priimti, tokiu būdu tinkamai pritaikydamas procesines teisės normas. Patogumo dėlei kiekvienas iš pareiškėjo skunde keltų reikalavimų ir pirmosios instancijos teismo pozicija jų atžvilgiu analizuotinas atskirai.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1P-(1.3)-3:

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas 2012 m. birželio 26 d. teismui teiktu skundu ginčijo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas; NŽT) direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1P-(1.3)-3 (toliau – ir NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymas) neatitikimą Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 daliai.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui šį savo skundo reikalavimą sukonkretinti ir aiškiai suformuluoti.

Pareiškėjas 2012 m. liepos 18 d. patikslintu skundu šį savo skundo reikalavimą performulavo, prašydamas minėtąjį NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą panaikinti, motyvuojant tokį savo prašymą šio įsakymo neatitikimu Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 daliai.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas siekia norminio teisės akto panaikinimo, o toks reikalavimas teismui savarankiškai negali būti reiškiamas, išaiškindamas, jog pareiškėjas gali tik prašyti jo individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio teisės akto ar jo dalies teisėtumo ištyrimo.

Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 2 d., teikdamas patikslintą skundą, minėtąjį skundo reikalavimą paliko tokį patį, t. y. – prašė teismo panaikinti NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą. Atsižvelgęs į tai, Kauno apygardos administracinis teismas ginčijama 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas skundo trūkumų šioje nutarties dalyje nepašalino, todėl laikė jį, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, minėtoje apimtyje nepaduotu.

Šiuo bylos aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas reikšdamas reikalavimą panaikinti NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą siekė norminio teisės akto panaikinimo. Tačiau norminio teisės akto panaikinimui yra ABTĮ numatyta speciali procedūra. Skundo reikalavimas dėl NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo panaikinimo, kokį nagrinėjamu atveju suformulavo pareiškėjas, teismui negali būti reiškiamas. NŽT direktoriaus, kaip centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto norminio akto teisėtumas gali būti tikrinamas tik Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal specialią procedūrą (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p., XVI skirsnis). Vadovaujantis ABTĮ numatyta procedūra, pareiškėjas gali tik prašyti jo individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio akto (ar jo punkto) teisėtumo ištyrimo, bet negali tiesiogiai reikšti skundo reikalavimo, jog individualią bylą nagrinėjantis teismas panaikintų tam tikrą norminį aktą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pareiškėjui neištaisius šio apygardos administracinio teismo nurodyto trūkumo, skundą šioje dalyje laikė nepaduotu.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti sprendimą išnuomoti, parduoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, besiribojančius su R. V. 0,58 ha žemės ūkio žemės paskirties sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini):

Bylos duomenys rodo, jog pirminiame savo skunde pareiškėjas prašė teismo panaikinti sprendimą išnuomoti, parduoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, besiribojančius su jo žeme.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi savo ruožtu pasiūlė pareiškėjui aiškiai nurodyti, kokius sprendimus teismas turi panaikinti (nurodyti juos priėmusią instituciją bei ginčijamų aktų priėmimo datas, numerius) bei pridėti juos prie skundo (rėmėsi ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 24 str. 1 d.).

Teikdamas pakartotinį skundą pareiškėjas vėlgi prašė teismo panaikinti sprendimą išnuomoti, parduoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, besiribojančius su jo žemės ūkio paskirties sklypu.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjui, be kita ko, pakartotinai išaiškino, jog jis turi aiškiai nurodyti, kokį sprendimą prašo teismo panaikinti (nurodyti jį priėmusią instituciją bei ginčijamo akto priėmimo datą ir numerį). Pažymėjo ir tai, jog pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį tokį ginčijamą aktą reikia pridėti prie skundo, o nesant galimybės išreikalauti įrodymų, tai gali padaryti teismas, tačiau jis turėtų pateikti įrodymus, jog jis kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl skundžiamojo akto pateikimo, tačiau pastarasis jų nepateikė.

Iš pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 2 d. dar kartą pateikto skundo matyti, jog pareiškėjas šį savo skundo reikalavimą paliko suformuluotą analogiškai.

Teisėjų kolegija nurodo, jog iš pareiškėjo teiktų skundų turinio suprastina, jog pareiškėjas, kaip besikuriantis ūkininkas, siekė įgyti teisę valdyti (nusipirkti arba išsinuomoti ilgalaike nuoma) su jo žemės sklypu besiribojančią laisvą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, o būtent – žemės sklypus, besiribojančius su jo 0,58 ha žemės ūkio paskirties sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš skunduose pateiktų pareiškėjo paaiškinimų bei NŽT Jonavos skyriaus 2012 m. gegužės 23 d. rašto (b. l. 36) matyti, jog jo norimą įsigyti laisvą valstybinę žemę, besiribojančią su jo žemės sklypu, šiuo metu valdo (duomenys neskelbtini). Suprastina, jog siekdamas gauti pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus, pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, į ką VĮ „Registrų centras“ 2011 m. rugsėjo 16 d. raštu atsakė, jog įregistruotų bei pažymėtų kadastro žemėlapyje gretimų žemės sklypų nėra, todėl duomenų apie gretimų sklypų savininkus pateikti negali, todėl, pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini), naudodama valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, jos teisiškai neįregistravo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog paprastai, pareiškėjas, reiškiantis reikalavimą panaikinti tam tikrą viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą, privalo nurodyti tikslią šio akto priėmimo datą, instituciją, priėmusią ginčijamą aktą, išdėstyti kitas reikšmingas aplinkybes, kokių konkrečių procedūrų metu buvo priimtas ginčijamas sprendimas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-250/2012).

Nagrinėjamu atveju, nors ir suvoktinas pareiškėjo siekis ginti savo tariamai pažeistas teises, t. y. ginčyti tuos sprendimus, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) laikinai naudojasi valstybinės žemės plotu, nėra aišku, kokį konkrečiai viešojo administravimo subjekto priimtą aktą jis skundžia, t. y. iš bylos duomenų nėra vienprasmiškai aišku, kokia institucija ir kada priėmė sprendimą išnuomoti, parduoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, besiribojančius su R. V. 0,58 ha žemės ūkio žemės paskirties sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjui expressis verbis (lot. – aiškiais žodžiais) nurodė, ką pareiškėjas, formuodamas savo skundo reikalavimą turėtų tikslinti, t. y. nurodė konkrečius elementus, kuriais jis turėtų papildyti savo skundo reikalavimą. Taipogi teismas išaiškino pareiškėjui apie galimybę prašyti teismo išreikalauti įrodymus, kurių šalys pačios gauti negali, tačiau jis teismui nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atitinkamą instituciją dėl minėtų dokumentų gavimo ir neįrodė, jog jų pats gauti negali, taigi tokia galimybe nepasinaudojo. Tuo tarpu pats teismas, būdamas nešališku, savo iniciatyva minėtų sprendimų išreikalauti, net nežinant juos priėmusios institucijos, ir tokiu būdu šalinti pareiškėjo skunde esančių trūkumų negali (2009 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-427/2009). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šios priežastys trukdė pradėti administracinę teiseną, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje skundo dalyje laikė skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti jam pirmumą pirkimui ar ilgalaikei nuomai žemės sklypų (Leidžiamo naudoti žemės ūkio paskirties žemės schemos M 1:10000, 6,22 ha; Leidžiamo naudoti žemės ūkio paskirties žemės schemos M 1:10000, 4,30 ha), besiribojančių su R. V. 0,58 ha žemės ūkio žemės paskirties sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti pateiktus 2012 m. sausio 12 d. prašymus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, kurie buvo įregistruoti Nr. 5FP-52, Nr. 5FP-53 tinkamais ir laiku pateiktais Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriui bei dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti jo prašymą tinkamu pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę 0,23 ha, 2011 m. rugpjūčio 16 d. ir leisti ją įsigyti nuosavybėn:

Dėl šioje bylos dalyje keltų reikalavimų, o būtent – reikalavimo pripažinti jam pirmumo teisę bei pripažinti viešojo administravimo subjektui teiktus prašymus tinkamais ir leisti nuosavybėn įsigyti valstybinę žemę – pasakytina, jog Kauno apygardos administracinis teismas minėtomis trūkumų šalinimo nutartimis išaiškino pareiškėjui teisę tikslinti skundo reikalavimus, atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, tačiau iš jo teiktų patikslintų skundų matyti, jog jis formulavo analogiškus reikalavimus.

Kaip akcentuota anksčiau – skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 straipsnis), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 91 straipsnis) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 straipsnis), tai yra skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.

Nagrinėjamu atveju iš minėtųjų reikalavimų pobūdžio matyti, jog pareiškėjas prašo teismo pripažinti tam tikrus faktus, ko nenumato ABTĮ 88 straipsnis, bei kurių pripažinimu iš esmės nebus apgintos pareiškėjo tariamai pažeistos teisės ar teisėti interesai. Priešingai – vienokio ar kitokio fakto konstatavimas gali būti tik bylos išvada, kurios pagrindu teismas turėtų priimti atitinkamus patvarkymus. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009). Todėl pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas savo skundo reikalavimą šioje dalyje turėjo performuluoti, atsižvelgdamas į ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtintas galimas sprendimų rūšis, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu skundo trūkumų nepašalino. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog apygardos administracinis teismas pagrįstai skundą šioje dalyje laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti NŽT Jonavos žemėtvarkos skyriaus sprendimą dėl prašymų grąžinimo 2012 m. sausio 19 d. Nr. 51D-71:

Iš pirminio pareiškėjo skundo matyti, jog jis taip pat prašė panaikinti NŽT Jonavos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 51D-71 (b. l. 39), remiantis kuriuo pareiškėjui buvo grąžinti jo 2012 m. sausio 12 d. teikti prašymai „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ūkio pardavimo“.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog pareiškėjas kreipimosi į teismą metu jau buvo praleidęs minėto akto apskundimo terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.) bei pasiūlė jam pateikti prašymą atnaujinti šį terminą, kartu nurodant priežastis, dėl kurių jis buvo praleistas (ABTĮ 34 str. 2 d.). Teismas taip pat pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus (voką), kada minėtas sprendimas buvo gautas.

Pareiškėjas patikslintame 2012 m. rugpjūčio 22 d. skunde nurodė, jog jau anksčiau buvo kreipęsis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl šio akto apskundimo, o būtent – 2012 m. vasario 8 d., tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi jo skundą nutarė laikyti nepaduotu. Pareiškėjas taip nurodė pateikiantis minėto rašto voko kopiją.

Kauno apygardos administracinis teismas savo ruožtu ginčijama nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui termino (ABTĮ 34 str. 2 d.), todėl nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų.

Patikrinusi bylą šioje dalyje teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino, todėl buvo pagrįstai konstatuota, jog jis nepašalino teismo jam nurodytų pašalinti trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, jog iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio neįmanoma suvokti, jog jis, išdėstydamas aplinkybes dėl ankstesnio kreipimosi į teismą, tuo, kad ir tiksliais žodžiais neformuluodamas, realiai prašo atnaujinti praleistą terminą. Priešingai – tai galima interpretuoti ir kaip nesutikimą su praleisto termino faktu. Be to, nėra aišku, kodėl pareiškėjo minėtas priežastis mano esant (jei mano esant) svarbias termino atnaujinimo klausimui. Apie tai nieko neužsimenama ir atskirajame skunde, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo nustatytų trūkumų nepašalinimas ir iš to kylančios pasekmės nagrinėjamoje bylos dalyje buvo konstatuotos pagrįstai.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti sprendimą „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, 2012 m. gegužės 23, Nr. 51D-695 (pašto gavimo data – 2012 m. gegužės 26 d.), atsisakymo nuomoti R. V.:

Bylos duomenys taip pat rodo, jog pareiškėjas, teikdamas 2012 m. liepos 18 d. patikslintą skundą, taip pat suformulavo reikalavimą panaikinti sprendimą „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, 2012 m. gegužės 23 d., Nr. 51D-695 (pašto gavimo data – 2012 m. gegužės 26 d.), atsisakymo nuomoti R. V., kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 14 d. NŽT Jonavos žemėtvarkos skyriui pateiktą prašymą išnuomoti valstybinį žemės sklypą, esantį Jonavos savivaldybėje, Žeimių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime bei nurodyta, kad leidimas jam laikinai naudotis valstybine žeme išduotas nebus.

Kauno apygardos administracinis teismas ginčijama 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas dėl šio sprendimo pirmiausia turėjo kreiptis į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, t. y. į NŽT, tačiau to nepadarė, todėl jo skundą šioje dalyje atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą konstatuoja, kad dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo pirmosios instancijos teismas procesines teisės normas taikė tinkamai.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Kadangi pareiškėjas ginčijo NŽT teritorinio padalinio sprendimą, kuriuo jam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Žemės reformos įstatymo nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, jog šis aktas, visų pirma, turi būti skundžiamas išankstinei ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Atkreiptinas dėmesys, jog tai expressis verbis (lot. – aiškiais žodžiais) yra nurodyta ir NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą šioje dalyje (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan