ff8ae405-bb17-47c5-a210-bb0f8774ea84 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5365-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06117-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A.

S. 2015-12-31 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 27 750 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–5).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ kalinimo sÄ lygų, kurios esÄ neatitinka teisės aktų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, be to, kameros yra blogai vėdinamos, jaučiama didelė drėgmė.

Kameros nebuvo tinkamai suremontuotos, nuo sienų ir lubų matyti atsilupinėjęs tinkas. Kameros nehigieniÅ¡kos, naktimis jose vaikščiodavo tarakonai. Kamerose nėra užtikrinamas pakankamas baldų kiekis. Nurodo, kad dėl kalinimo nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ .Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 14–21).PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad visos kameros įrengtos pagal miegamųjų vietų skaičių, o papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų įrengti ne visada įmanoma dėl kameros ploto. Langai pritaikyti vėdinimui, o asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi bėdų dėl pelėsio ar drėgmės. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, žalos atsiradimo pagrindų neįrodė, todėl žala nepriteistina. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015-04-29 iki 2015-10-29 sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip ne kartÄ pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis kamerose LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ .1996 m. sausio 18 d.

Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Å¡io įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 124 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2015-04-29 ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas – 7,38 kv. m., kurioje buvo 3 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,46 kv. m.); 2015-04-30 buvo kameroje Nr. 193, kurios plotas – 7,94 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2015-05-01 iki 2015-05-03 buvo kameroje Nr. 193, kurios plotas – 7,94 kv. m., kurioje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,97 kv. m.); 2015-05-06 atvykęs iÅ¡ Utenos areÅ¡tinės uždarytas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas – 7,38 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; 2015-05-07 perkeltas į kamerÄ Nr. 140, kurios plotas – 7,94 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo, Å¡ioje kameroje pareiÅ¡kėjas vienas buvo laikomas 2015-05-12 ir 2015-05-22, o laikotarpiais nuo 2015-05-08 iki 2015-05-11, nuo 2015-05-13 iki 2015-05-21, nuo 2015-05-23 iki 2015-05-24 toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,97 kv. m.); 2015-05-27 atvykęs iÅ¡ Utenos areÅ¡tinės uždarytas į kamerÄ Nr. 110, kurios plotas – 7,48 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; 2015-05-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 190, kurios plotas 7,94 kv. m, kurioje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,97), laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2015-06-07 Å¡ioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,65 kv. m.); 2015-06-15 atvykęs iÅ¡ Anykščių areÅ¡tinės buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, kurios plotas – 7,38 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2015-06-16 iki 2015-06-21 buvo laikomas kameroje Nr. 152, kurios plotas – 7,94 kv. m., kurioje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,97 kv. m.); 2015-06-29 atvyko iÅ¡ Anykščių areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 124, kurios plotas – 7,31 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; 2015-06-30 perkeltas į kamerÄ Nr. 257, kurios plotas 34,57 kv. m., kurioje buvo 6 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 5,76 kv. m.), laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-07-02 bei 2015-07-11 Å¡ioje kameroje buvo laikomi 7 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,9 kv. m.), laikotarpiu nuo 2015-07-03 iki 2015-07-04 bei nuo 2015-07-09 iki 2015-07-10 Å¡ioje kameroje buvo laikomi 8 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,3 kv. m.), nuo 2015-07-05 iki 2015-07-07 Å¡ioje kameroje buvo laikomi 10 asmenų (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,5 kv. m.), 2015-07-08 Å¡ioje kameroje buvo laikomi 9 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,8 kv. m.); nuo 2015-07-12 perkeltas į kamerÄ Nr. 107, kurios plotas – 7,38 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; 2015-07-13 buvo kameroje Nr. 254, kurios plotas – 34,71 kv. m., kurioje buvo 7 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,96 kv. m.), nuo 2015-07-14 iki 2015-07-17 Å¡ioje kameroje buvo 6 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 5,79 kv. m.), nuo 2015-07-18 iki 2015-07-20 Å¡ioje kameroje buvo 5 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 6,9 kv. m.), 2015-07-21 Å¡ioje kameroje buvo 3 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 11,57 kv. m.), nuo 2015-07-22 iki 2015-07-28 bei 2015-08-11 Å¡ioje kameroje buvo 7 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,96 kv. m.), nuo 2015-07-29 iki 2015-08-03 bei 2015-08-05 Å¡ioje kameroje buvo 9 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,86 kv. m.), 2015-08-04 bei 2015-08-06 iki 2015-08-10 Å¡ioje kameroje buvo 8 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,34 kv. m.); 2015-08-19 atvykęs iÅ¡ Utenos areÅ¡tinės uždarytas į kamerÄ Nr. 112A, kurios plotas 6,34 kv. m, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 320, kurios plotas 7,76 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo, nuo 2015-08-21 iki 2015-09-01 Å¡ioje kameroje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,88 kv. m.); 2015-09-04 atvykęs iÅ¡ Panevėžio areÅ¡tinės uždarytas į kamerÄ Nr. 110, kurios plotas 7,48 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; 2015-09-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 387, kurios plotas 29,44 kv. m., kurioje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 14,72 kv. m.), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 110, kurios plotas 7,48 kv. m., kurioje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,74 kv. m.), nuo 2015-09-06 iki 2015-09-07 Å¡ioje kameroje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-09-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 364, kurios plotas 7,87 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2015-09-09 iki 2015-09-15 buvo laikomas kameroje Nr. 264, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2015-09-16 iki 2015-09-27 buvo kameroje Nr. 262, kurios plotas 7,86 kv. m., kurioje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,93 kv. m.); 2015-09-30 atvykęs iÅ¡ Panevėžio areÅ¡tinės buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas Nr. 7,49 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-10-01 perkeltas į kamerÄ Nr. 375, kurios plotas Nr. 7,37 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo, nuo 2015-10-02 iki 2015-10-04 Å¡ioje kameroje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,6 kv. m.); 2015-10-13 atvykęs iÅ¡ Utenos areÅ¡tinės uždarytas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas – 7,28 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-10-13 perkeltas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas – 7,31 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-10-14 perkeltas į kamerÄ Nr. 371, kurios plotas 7,18 kv. m., kurioje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,59 kv. m.), nuo 2015-10-15 iki 2015-10-18 Å¡ioje kameroje buvo laikomi 5 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 1,44 kv. m.); 2015-10-21 atvykęs iÅ¡ Utenos areÅ¡tinės uždarytas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas – 7,31 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-10-22 buvo kameroje Nr. 271, kurios plotas Nr. 7,76 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo, nuo 2015-10-23 iki 2015-10-28 Å¡ioje kameroje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,88 kv. m.).

Taigi iÅ¡ viso Å¡ioje įstaigoje vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų neatitiko 20 dienų. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad ta aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (pvz., LVAT 2011-01-06 nutartis, priimta adm. byloje Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis, priimta adm. byloje Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis, priimta adm. byloje Nr. A756-122/2010).

Pareiškėjas taip pat teigė, kad kameros yra blogai vėdinamos, jaučiama drėgmė, kamerose vaikšto tarakonai.Lietuvos higienos normos 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Bylos medžiaga patvirtina, kad Lukiškių TI-K mechaninės patalpų vėdinimo sistemos nėra, todėl kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Teismo vertinimu, natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas šiuo atveju nenustatytas.Pagal Lietuvos higienos normos 26 p., santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., o šaltuoju – 35-60 proc., taip pat nustatyta, kad temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28C, šaltuoju – 18-22C.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai aptartoje dalyje yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog pareiškėjo kalinimo laikotarpiais kameros Nr. 106, 107, 108, 114, 116, 124, 140, 364, 375, 387 ir jose nustatyta, kad oro santykinė drėgmė bei temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus; kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tikrintos nebuvo (b. l. 27-107). Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu jokių skundų įstaigos administracijai nereiškė (b. l. 26).

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad Å¡iuo atveju nėra nustatytas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas neužtikrinant higienos normos reikalavimų laikymosi, todėl Å¡ioje dalyje jam civilinė atsakomybė nekyla.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 III skirsnyje nustatyti reikalavimai tardymo izoliatorių kamerų įrengimui. Å io skirsnio 14.6. punktas numato, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameroje buvo vienas stalas, kurio nepakako visiems nuteistiesiems, nebuvo vietos valgyti. Teismas pažymi, kad vieno stalo įrengimas kameroje atitinka reikalavimus nustatytus kamerų įrengimui, be to, kaliniai valgo tam skirtose ir įrengtose valgymo vietose, todėl reikalavimas įrengti valgymui skirtÄ stalÄ yra nepagrįstas, o konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų dėl Å¡io elgesio nėra teisinio pagrindo. Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka patalpų remontÄ .

Aplinkybę, kad patalpų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas, patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai (b. l. 27–107). LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai, tai patvirtina tarp atsakovo ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Be to, iÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiais buvo tikrintos kameros Nr. 106, 112A, 114, 387 ir jose daromos iÅ¡vados, kad buitinių graužikų pėdsakų nurodytose kamerose nenustatyta; kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tikrintos nebuvo (b. l. 27–107), tačiau pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu jokių skundų įstaigos administracijai Å¡iuo klausimu nereiÅ¡kė (b. l. 26).

Sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nesuremontuotų kamerų, taip pat dėl kamerose aptiktų tarakonų objektyviai nėra pagrįsti. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K tam tikrÄ laikotarpį buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, taikomų vienam asmeniui tenkančiam plotui. Tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu pareiÅ¡kėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , ko nebÅ«tų atsitikę, jei jis LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

CK 6.271 straipsnio prasme valstybė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui kilo tam tikros pasekmės, sudarančios pagrindÄ priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs pažeidimo trukmę, sukeltas pasekmes, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , numatančiÄ , jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2791-12), teismas pripažįsta, kad 150 € dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiÅ¡kėjo neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 str. 5 p.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str., 133str.,                                          n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 € (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .           Teisėja                                                                                                                           Mefodija Povilaitienė