ff8a3c44-b269-4fa7-8f41-97b6be120876 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-558-755/2017Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00161-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos,kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D.

G. apeliacinį skundÄ dėl Zarasų rajono teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-250-731/2017 pagal ieÅ¡kovo Zarasų rajono savivaldybės administracijos VTAS ieÅ¡kinį atsakovui D. G., trečiajam asmeniui A. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisės apsaugos skyrius prašė neterminuotai apriboti D. G. tėvų valdžiÄ jo vaikų L.

G. G., M. G., M. G., A. G. atžvilgiu. Taip pat prašė priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ D. G. kiekvienam vaikui po 160 Eurų mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Nustatyti gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina A. L. jos gyvenamojoje vietoje. Vaikų turto administratoriumi paskirti A. L..Nurodė, kad A. L. ir D. G. Å¡eima Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-07 įsakymu dėl D.

G. psichologinės prievartos prieÅ¡ vaikus bei dėl jo girtavimo yra įraÅ¡yta į Socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Motina A. L. rÅ«pinasi mažamečiais vaikais sudarydama tinkamas buitines sÄ lygas, rÅ«pinasi jų maitinimu, higiena, tačiau pagrindinė problema yra D. G. girtavimas ir smurtas sugyventinės A. L. ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. D. G., gyvendamas su A. L. bei augindamas mažamečius vaikus, yra penkis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus prieÅ¡ savo Å¡eimos narius (iÅ¡ viso teistas Å¡eÅ¡is kartus), iÅ¡ jų - tris kartus prieÅ¡ savo mažamečius vaikus.

D. G. buvo baustas administracine tvarka daugiau kaip trisdeÅ¡imt kartų už įvairius administracinius teisės pažeidimus: už tėvų valdžios panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, kuomet D. G. namuose garsiai keikėsi, Å¡aukė ar kitaip sukėlė baimę savo mažamečiams vaikams, už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje. Daug kartų policijos pareigÅ«nai į D. G. ir A. L. Å¡eimÄ vyko gavus praneÅ¡imus, kad D. G. namuose triukÅ¡mauja ir yra nesaugu mažamečiams vaikams bei D. G. sugyventinei A.

L., tačiau pareigÅ«nams nuvykus į vietÄ buvo konfliktas iÅ¡sprendžiamas. Å eimai nuolat buvo ir yra teikiamos konsultavimo bei tarpininkavimo paslaugos, psichologinė pagalba vaikams ir jų motinai. D. G. nuteisus ir jam atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, situacija Å¡eimoje buvo gera. A. L. atsakingai rÅ«pinosi vaikų sveikata, jiems susirgus nupirkdavo vaistus, vaikus nuveždavo pas gydytojus. Namuose visuomet buvo fiksuojama tvarka, Å¡vara, vaikai taip pat tvarkingai aprengti, jiems pastoviai gaminamas Å¡viežias ir karÅ¡tas maistas.

Tačiau grįžus D. G. iÅ¡ pataisos namų, jis vėl girtavo ir buvo nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje. Å iuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti Å¡iai dienai nėra, todėl tikslinga riboti D. G. valdžiÄ jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, neterminuotai apribojo tėvų valdžiÄ D. G. jo vaikų L.

G. G., M. G., M. G., A. G. atžvilgiu; vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su jų motina A. L. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iÅ¡ D. G. jo vaikų iÅ¡laikymui po 160 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; vaikų turto administratoriumi paskyrė vaikų motinÄ ; priteisė iÅ¡ D. G. 117,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Nustatė, kad A. L. ir D. G. augina keturis nepilnamečius vaikus – L. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Å eima Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-07 įsakymu dėl D. G. psichologinės prievartos prieÅ¡ vaikus bei dėl jo girtavimo yra įraÅ¡yta į Socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Su Å¡eima dirbamas socialinis darbas, teikiamos socialinės paslaugos.

D. G. ne kartÄ yra teistas pagal BK 140 straipsnį bei yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir dėl vaikų nepriežiÅ«ros. Baudžiamosiose bylose bei administracinio teisės pažeidimo bylose konstatuota atsakovo kaltė ir jam paskirtos bausmės, todėl civilinėje byloje dėl tėvo valdžios apribojimo atsakovo D. G. kaltė dėl žiauraus elgesio su nepilnamečiais vaikais, dėl jo piktnaudžiavimo tėvų valdžia, dėl žalingos įtakos darymo vaikams savo amoraliu elgesiu teismas laikė nustatytu.

Teismas sprendė, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, jog atsakovas netinkamai vykdo tėvo pareigÄ auginti, dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, D. G. gyvenimo bÅ«das neužtikrina vaikų saugumo, sveikų gyvenimo sÄ lygų. Jis, grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, nepakeitė savo gyvenimo bÅ«do, naudojo smurtÄ prieÅ¡ savo sugyventinę, taip vaikams sukeldamas baimę, nustatytas pasikartojantis smurtinis elgesys vaikų, sugyventinės atžvilgiu, vaikams sukeliant stresÄ , emocinę įtampÄ , amoralus elgesys, atsisakymas specialistų rekomendacijų bei siÅ«lomos pagalbos, nenoras gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Teismas konstatavo, kad yra iÅ¡naudotos visos pagalbos priemonės ir nėra aplinkybių, leidžiančių manyti, kad D. G. elgesys gali pasikeisti, todėl atsakovui neterminuotai apribojo tėvų valdžiÄ vaikų atžvilgiu.Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl iÅ¡ jo priteisė iÅ¡laikymÄ po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas D. G. praÅ¡o pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei, ženkliai sumažinti priteistas sumas vaikų iÅ¡laikymui. Nurodo, jog Å¡iuo metu atlieka terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, pilnai yra iÅ¡laikomas valstybės, negauna jokių pajamų. IÅ¡ jo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nebuvo pristatytas į teismo posėdį ir neturėjo galimybės ginti savo teisių, todėl jo gynybÄ turėjo nemokamai užtikrinti valstybė.

Be to, apeliantui išėjus į laisvę, jis ketina toliau gyventi kartu su A. L., susituokti bei kartu auginti vaikus. Supranta, kad vaikų iÅ¡laikymui reikalinga nemaža pinigų suma, tačiau keturių vaikų iÅ¡laikymui priteista suma prasilenkia su realybe, nes jau ne kartÄ teistam asmeniui sunku bus pritapti prie visuomenės ir geriausiu atveju išėjęs į laisvę galės gauti tik minimaliu atlyginimu apmokamÄ darbÄ . Kas akivaizdu, jog apeliantas negalės mokėti vaikams iÅ¡laikymo kiekvienÄ mėnesį po 160 Eur, t. y. iÅ¡ viso 640 Eur.

Pagal priimtÄ teismo sprendimÄ , apeliantas vėl turės grįžti į įkalinimo įstaigÄ , nes neturės galimybių mokėti priteistas sumas. Be to, pati A. L. nesutiko su ieÅ¡kiniu, ji sutiko, jog apeliantas grįžtų gyventi, jei pakeis gyvenimo bÅ«dÄ . A. L. privalėjo kreiptis į teismÄ dėl alimentų vaikams, kad neprarastų socialinių garantijų.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Zarasų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius praÅ¡o jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Nurodo, jog teismas tinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio priteisimo, nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliantas tyčiniais veiksmais prisidėjo prie savo situacijos pabloginimo, o aplinkybės, kad jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepanaikina jo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams pakankamo dydžio iÅ¡laikymÄ , užtikrinti bent jau minimalius jų vystymosi poreikius. Apelianto neatsakingumas, bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali bÅ«ti laikoma priežastimis, kurios pateisintų iÅ¡laikymo dydžio sumažinimÄ .

SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo keturis nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti. Pažymi, kad D. G. 2017 metais atliks bausmę ir, kadangi yra sveikas bei darbingas asmuo, todėl turės visas galimybes susirasti darbÄ bei teikti savo nepilnamečiams vaikams priteisto dydžio iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

Apeliacinis skundas atmestinas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkcijÄ , neįskaitant iÅ¡imties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl to, peržiÅ«rėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų.Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Esminiai atsakovo skundo argumentai yra: nesutinka, jog jam yra neterminuotai apribota tėvo valdžia, nurodo, jog jis ketina vesti vaikų motinÄ ir gyventi kartu, žada pasikeisti, nurodo, jog neturi galimybių mokėti priteistÄ iÅ¡laikymÄ vaikams bei mano, jog teismas neturėjo priteisti tiek bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kadangi nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliacinio skundo ribos, dėl Å¡ių argumentų pasisakoma.Kai tėvai (tėvas ir/arba motina) vengia atlikti savo pareigÄ auklėti vaikÄ , piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro jiems žalingÄ Ä¯takÄ amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaiku, teismas gali priimti sprendimÄ dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kuris gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvas daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės iÅ¡laikyti.

Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti bei prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiÅ¡kia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir bÅ«ti jų auklėjamam bei aprÅ«pinamam, turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindÄ Ä¯statyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina jÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir Å¡ie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiÅ¡kumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaikÄ Ä¯sivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiÅ¡kia esminį vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius, į jo gyvenimÄ biologinėje Å¡eimoje suvaržymÄ , todėl Å¡i priemonė gali bÅ«ti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas apriboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų – galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobÅ«dį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iÅ¡ tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su Å¡eimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi bÅ«ti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , pagrįstai sprendė, kad apeliantas visiÅ¡kai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų jiems sudarymu.

Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina aplinkybės, jog 2011 m. birželio 7 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-07 įsakymu dėl D. G. psichologinės prievartos prieÅ¡ vaikus bei dėl jo girtavimo atsakovo Å¡eima buvo įraÅ¡yta į Socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ ; apeliantas Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam skirtas laisvės atėmimas, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams;

Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pakartotinai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam skirtas laisvės atėmimas 5 mėn.; Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 lapkričio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jam skirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam skirtas laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn.;

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pripažintas pakartotinai kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam skirtas laisvės atėmimas 1 metams. Galiausia, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ straipsnį. Å iuo metu apeliantas D. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas ne kartÄ yra baustas už fizinio skausmo sukėlimÄ prieÅ¡ nepilnamečius vaikus ir sugyventinę, nuolat girtaudavo, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo tėvo valdžiÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, jog apelianto elgesys prieÅ¡ nepilnamečius vaikus yra amoralus, ne kartÄ buvo traukiamas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, girto pasirodymo vieÅ¡oje vietoje, smurto prieÅ¡ vaikus panaudojimo, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo; ne kartÄ bausmę atliko laisvės atėmimo įstaigose. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas yra neatsakingas bei daro žalingÄ Ä¯takÄ nepilnamečiams vaikams savo amoraliu elgesiu.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis bÅ«tų prisidėjęs prie savo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo. Ta aplinkybe, jog apeliantas Å¡iuo metu yra įkalinimo įstaigoje, neatleidžia nuo pareigos vaikus iÅ¡laikyti. Atsakovas veda amoralų gyvenimo bÅ«dÄ , o tai tik patvirtina jo nesugebėjimÄ vykdyti savo kaip tėvo pareigų, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog tarp tėvo ir vaikų nėra nusistovėjusio jokio teigiamo emocinio ryÅ¡io, nes ne kartÄ atsakovas smurtavo prieÅ¡ nepilnamečius vaikus ir sugyventinę, ir tikėtina, jog vaikai yra įbauginti ir bijo tėvo.

Tai, kad apeliantas piktnaudžiavo alkoholiu bei smurtavo prieÅ¡ vaikus, teisėjų kolegijos vertinimu, daro didžiulę žalÄ vaikų interesams, jų vystymuisi ir užkerta keliÄ atsakovui tinkamai pasirÅ«pinti savo vaikais bei užtikrinti jų teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo metu nėra duomenų, kad apelianto D. G. elgesys gali pasikeisti, todėl tėvo valdžios apribojimas neterminuotai vaikų atžvilgiu yra pagrįsta priemonė, nes užtikrina vaikų teises ir teisėtus interesus vystytis ir augti saugioje aplinkoje.

Skundo argumentai apie ketinimÄ susituokti su vaikų motina, sykiu auginti vaikus ir jais tinkamai rÅ«pintis kolegijos vertinami kaip deklaratyvÅ«s , nes iki paskutinio įkalinimo apeliantui nebuvo kliūčių nurodomu bÅ«du ir elgtis. Pažymėtina, kad Å¡is vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bÅ«das taikomas siekiant iÅ¡saugoti vaikų sveikatÄ bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sÄ lygas bei perspėti tėvÄ dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.Sykiu pastebima, jog CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikÅ¡ti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl teisėjų kolegija pažymi, jog pasikeitus situacijai ir apeliantui pakeitus gyvenimo bÅ«dÄ bei elgesį (atsakovas turi susirasti darbÄ ; padėti iÅ¡laikyti vaikus (teikti iÅ¡laikymÄ ); savo elgesiu siekti nepilnamečių vaikų palankumo savo atžvilgiu; priimti Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikiamÄ pagalbÄ , vykdyti jų rekomendacijas ir galimÄ veiksmų planÄ , siekiant susigrÄ Å¾inti vaikus; ir pan.), t. y. iÅ¡nykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovas turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.Apeliantas nesutinka su teismo priteista suma vaikų iÅ¡laikymui ir mano, jog ji yra per didelė, nes Å¡iuo metu jis niekur nedirba ir yra įkalinimo įstaigoje, o kadangi jis yra ne kartÄ teistas, jis negalės gauti gerai apmokamo darbo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. CK 3.192 straipsnio 2 dalis. numato, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Atsakovas D. G. yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jo galimybę dirbti, gauti pajamas, nėra. Nors D. G. Å¡iuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir niekur nedirba, tačiau objektyvių kliūčių jam susirasti darbÄ išėjusiam iÅ¡ įkalinimo įstaigos nėra.

Ta aplinkybė, jog apeliantas yra ne kartÄ teistas, žinant, kad jis tebeturi pareigÄ iÅ¡laikyti savo keturis nepilnamečius vaikus, negali bÅ«ti pagrindas atleisti jį nuo bÅ«tino jo vaikų poreikiams užtikrinti iÅ¡laikymo teikimo. Ä®vertinus kiekvieno iÅ¡ D. G. vaikų amžių ir bÅ«tiniausius poreikius, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas 160 Eur kasmėnesinis iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui yra pagrįstas bei atitinka vaiko interesus. IÅ¡laikymo dydis atitinka dominuojančiÄ teismų praktikÄ dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio.

Pagrindo mažinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ , vien tuo, jog apeliantas Å¡iuo metu niekur nedirba ir yra ne kartÄ teistas dėl savo netinkamo elgesio nėra. IÅ¡ pateikto atsakovo D. G. atsiliepimo į ieÅ¡kinį matyti, jog apeliantas paaiÅ¡kino, jog nesutinka su ieÅ¡kiniu ir prašė teismo priimti sprendimÄ už akių. Duomenų, jog jis norėjo asmeniÅ¡kai dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiÅ¡kinimus byloje nėra pateikta. Be to, apeliantas teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį turėjo visas galimybes iÅ¡dėstyti savo argumentus, teikti paaiÅ¡kinimus bei reikiamus įrodymus byloje.

Todėl apelianto argumentai, jog jo teisės į gynybÄ buvo pažeistos atmestini kaip nepagrįsti. Ä®statymas reglamentuoja, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pagal įstatymÄ nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra atleistas. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino, teismas įstatymo pagrindu pagrįstai priteisė 117,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo, kurių dydis, pastebima, netgi mažesnis nustatyta ( CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Vienok, CPK 96 straipsnio 7 dalis leidžia teismui iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei sumokėjimo ir kolegija vertina, jog teismas Å¡ia nurodyta galimybe faktiÅ¡kai ir pasinaudojo , todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis neperskaičiuojamas .Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas.

Naikinti ar keisti ginčijamÄ sprendimÄ remiantis apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Ramunė Čeknienė Eigirdas Činka Birutė Jonaitienė