ff87b76c-adae-4cda-970c-c0d7d0ca7397 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas S. Katauskas                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-360/2013 Teisėja L. Venckuvienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00961-2008-4                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)                                                                               1.2.14.1.1.; 1.1.8.1.                       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2013 m. gegužės 14 d.     Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, teisėjų Remigijaus PreikÅ¡aičio, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, gynėjui advokatui Mindaugui RepÅ¡ui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams; pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams; pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės, pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2008-10-06 iki 2008-10-08 (2 dienos), suėmime Jungtinėje Karalystėje iÅ¡bÅ«tas laikas pagal Europos areÅ¡to orderį nuo 2011-06-08 iki 2011-10-17 ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-11-28 iki 2013-01-18. IÅ¡ N. M. priteista:  nukentėjusiajam A. R. priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam R. P. priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 6071,02 Lt žalos atlyginimo; Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priteista 5966,00 Lt  ekstradicijos iÅ¡laidų. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                            n u s t a t ė: N. M. nuteistas už tai, kad pasikėsino įvykdyti plėšimÄ : 2008-10-03, apie 2 val. 40 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., turėdamas tikslÄ Ä¯vykdyti plėšimÄ , priėjo prie R.

P. ir sudavė pastarajam vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ , sugriebė už rankinės ir bandė jÄ nuplėšti, tokiu bÅ«du pasikėsino pagrobti R. P. priklausančiÄ rankinę 150 Lt vertės, kurioje buvo piniginė 30 litų vertės, 500 litų, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 6280“ 800 Lt vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 6300“ 700 Lt vertės, raktai nuo buto 100 Lt vertės, raktai nuo automobilio su signalizacijos pultu 500 Lt vertės. Taip panaudojęs fizinį smurtÄ pasikėsino pagrobti R.

P. priklausančio turto už 2780 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis pasiprieÅ¡ino ir pabėgo.  Be to, N. M. nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nukentėjusiajam A. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: N. M. 2008-10-03, apie 3 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., tyčia, paėmęs nuo žemės akmenį metė jį į nueinančius A.

R. bei O. M., taip akmeniu pataikė A. R. į galvos deÅ¡inę pusę, ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų A. R. padarė galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį galvos deÅ¡inės pusės (speninės ataugos – užausio) srities poodine kraujosruva, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, deÅ¡inės pusės vidurinės ausies uždegimÄ - identifikuotÄ kaip trauminės kilmės, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du N. M. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ bei nesunkų sveikatos sutrikdymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. M. praÅ¡o perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. bei paskirti Å¡velnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dalyje dėl pasikėsinimo padaryti plėšimÄ . Apelianto teigimu, jis apklausiamas teisme nuosekliai paaiÅ¡kino, kad R. P. jis nesikėsino apiplėšti ir neturėjo jokio tikslo pagrobti jam priklausančius daiktus. Teigia, kad 2008-10-03 apie 1 val. nakties su draugu L.

P. nuvažiavęs į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ atsisėdo prie staliuko, kur sėdėjo, kaip vėliau sužinojo ir nukentėjusysis R. P. su moterimi, vardu J. Vakaro metu visi gėrė alų. Pasak nuteistojo, R. P. nepatiko, kad L. P. Å¡oko su jo drauge J. Kai trečiÄ kartÄ L. P. iÅ¡kvietė J. Å¡okti, R. P. nebaigęs gerti alaus išėjo į laukÄ . Jis išėjo pagal R. P., ir paklausė jo kas nutiko. R. P. susinervinęs iÅ¡vadino jį nusikaltėliu, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, todėl jis taip pat susinervinęs dėl R.

P. necenzÅ«rinių žodžių sudavė R. P. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Po Å¡io konflikto, jis grįžo atgal į barÄ . Pasak nuteistojo, jis R. P. daiktų nelietė ir nebandė jų atimti. Mano, kad įvyko elementariausias nesusipratimas tarp iÅ¡gėrusių žmonių ir nukentėjusysis R. P. dėl savo paties girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių bei pyksta ant jo dėl suduoto smÅ«gio į veidÄ . Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis parodė, jog yra dirbęs kriminalinėje policijoje operatyviniu darbuotoju, todėl jam kaip buvusiam pareigÅ«nui, yra žinomos baudžiamojo kodekso normos ir jis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teismui, gali tendencingai sunkinti jo teisinę padėtį.

Ä®vardindamas aplinkybę, jog jis kėsinosi pagrobti R. P. asmeninius daiktus, nukentėjusysis žinojo, kad padarytas nusikaltimas bus kvalifikuojamas kaip sunkesnis. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti jokie duomenys liudijantys aplinkybę, jog jis kėsinosi pagrobti R. P. turtÄ . Nukentėjusiojo rankinė, kuriÄ jis tariamai plėšė iÅ¡ rankų yra nesugadinta, jo pirÅ¡tų pėdsakų ant jos neužfiksuota. Be to, nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta bausme. Apelianto manymu, teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę.

Nepaisant to, jog praeityje jis yra teistas, tačiau iÅ¡ ankstesnių teistumų jis yra padaręs tinkamas iÅ¡vadas ir naujų nusikaltimų nedaro. Pažymi, jog su sugyventine turi mažametį sÅ«nų, Å¡iuo metu jo draugė laukiasi ir jis yra labai reikalingas savo Å¡eimai. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis ginčija jam inkriminuotos veikos kvalifikacijÄ , teigdamas, jog jo padaryta veika yra ne pasikėsinimas apiplėšti (BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.), o nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.).

Taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Tačiau iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo N. M. kaltės klausimÄ bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingÄ bausmę.

Nuteistasis kvestionuodamas savo kaltę tik dėl vienos nusikalstamos veikos, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas jo byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai, todėl jo padarytÄ veikÄ neteisingai kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. Nurodo, kad jo padaryta veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., nes jis neketino apiplėšti nukentėjusiojo, o Å¡iam sudavė tik kartÄ , supykęs. Visų pirma, pažymėtina tai, kad BPK 20 str. 5 d. nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikÅ¡mingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iÅ¡ byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sÄ sajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 str. 5 d. nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek N. M. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas Å¡io straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstė visus teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iÅ¡ jų grindžiama N. M. kaltė. Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ . Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia.

Grobdamas svetimÄ turtÄ plėšimo bÅ«du, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valiÄ ar atėmęs galimybę pasiprieÅ¡inti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-75/2010).

Pirmosios instancijos teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje neginčijamai nustatyta, kad N. M. 2008-10-03 apie 2 val. 40 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., turėdamas tikslÄ Ä¯vykdyti plėšimÄ , priėjo prie R. P. ir sudavė pastarajam vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ , sugriebė už rankinės ir bandė jÄ nuplėšti, tokiu bÅ«du pasikėsino pagrobti R. P. priklausančiÄ rankinę 150 Lt vertės, kurioje buvo piniginė 30 litų vertės, 500 litų, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 6280“ 800 Lt vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 6300“ 700 Lt vertės, raktai nuo buto 100 Lt vertės, raktai nuo automobilio su signalizacijos pultu 500 Lt vertės. Taip panaudojęs fizinį smurtÄ , jis pasikėsino pagrobti R.

P. priklausančio turto už 2780 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis pasiprieÅ¡ino ir pabėgo. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrindė įrodymais, jog nuteistasis N. M. pasikėsino padaryti plėšimÄ pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R. P. ir, kad fizinį smurtÄ vartojo siekiant pagrobti iÅ¡ nukentėjusiojo rankinę su joje buvusiais daiktais, o nusikalstamų veiksmų nebaigė, nes nukentėjusysis pabėgo.

Kolegijai nekyla jokių abejonių, jog nuteistojo veiksmai, pavartojant prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ , buvo nukreipti tik į svetimo turto užvaldymÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai skundžiamame nuosprendyje nurodė kodėl N. M. nusikalstama veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis R. P. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad N. M. trenkė jam per galvÄ kumščiu, tempė per petį permestÄ rankinę, sakė „duok čia“, tačiau rankinės jis neatidavė, buvo suklupęs ant kelio.

Nukentėjusysis R. P. visose apklausose nurodė, kad jokio konflikto bare su N. M. nebuvo, N. M. jį vijosi tikslu apiplėšti, sudavė smÅ«gį į galvÄ ir tempė per petį permestÄ rankinę. Nukentėjusysis paneigė nuteistojo parodymus, jog N. M. trenkė jam tik supykęs dėl kilusio konflikto. Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes Å¡iuos parodymus taip pat patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad R. P. padaryta odos nubrozdinimas kairio kelio srityje.

Sužalojimas padarytas kieto buko, galimai nelygaus pavirÅ¡iaus poveikyje, smÅ«ginio dinaminio poveikio pasekmėje, galimai krentant ir Å¡ia kÅ«no sritimi atsitrenkiant į kietÄ , plokščiÄ , galimai nelygų pavirÅ¡ių ar aplinkoje buvusius daiktus. Liudytojas A. G. taip pat patvirtino, kad 2008-10-03 naktį jam paskambino R. P. ir pasakė, kad N. M. jį užpuolė ir bandė apiplėšti. Tuo tarpu, vertinant nuteistojo N. M. parodymus, negalima tvirtinti, jog jie buvo nuoseklÅ«s ir atitiko baudžiamosios bylos medžiagÄ .

Nuteistasis N. M. nebuvo nuoseklus viso proceso metu ir vis skirtingai nurodydavo įvykio aplinkybes. Apklaustas 2008-10-06 įtariamuoju jis neigė kÄ nors naktį apskritai sumušęs, po to 2008-10-07 vis dėlto prisipažino sudavęs smÅ«gį, tačiau negalėjo nurodyti, kodėl tarp jo ir nukentėjusiojo R. P. kilo konfliktas. Akistatos metu negalėjo nurodyti, už kÄ sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, ar buvo tarp jų konfliktas neatsiminė. Taigi apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai nuteistojo parodymus įvertino kritiÅ¡kai ir konstatavo, jog tokie N. M. parodymai prieÅ¡tarauja byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumai ir vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant palengvinti savo padėtį ir iÅ¡vengti atsakomybės už pasikėsinimÄ padaryti sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡dėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad visi Å¡ie duomenys leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis N. M. atliko veiksmus, atitinkančius plėšimo sudėtį, todėl perkvalifikuoti jo veikÄ Ä¯ BK 140 str. 1 d., kaip to praÅ¡o apeliantas, nėra jokio pagrindo. Dėl nuteistojo N. M. skunde nurodytų, argumentų, jog paskirta bausmė jam yra per griežta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti.

Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , privalo vadovautis ir Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

IÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę apeliantui teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Teismas įvertino neigiamÄ N. M. asmenybę – nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas 4 kartus teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ . Pažymėtina, jog N. M. padaryti nusikaltimai sudaro nusikaltimų recidyvÄ , pagal BK 27 str. 1 d., todėl jis yra laikomas recidyvistu. Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad N. M. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams, yra mažesnė negu BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Å¡ios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl to Å¡i bausmė nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl dar labiau Å¡velninti jÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, t. y., kad nuteistasis su sugyventine Å¡iuo metu laukiasi vaiko ir jis yra labai reikalingas savo Å¡eimai, nėra jokio teisinio pagrindo. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :            nuteistojo N. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                               Savinijus Katauskas Teisėjai                                                                                                       Remigijus PreikÅ¡aitis         Dalius Jocys                                                                                                                    Â