2019-05-08 Nr. AB-10831-3-61-3-00567-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-303-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00567-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. vasario 8 d. teismui pateikė (išsiuntė) skundą, kuriame nurodė besikreipiantis dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 4 d. atsakymo Nr. (1.34.)7R-640 į prašymus įvykdyti teismų sprendimus – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą. Pareiškėjas teismo prašė objektyviai įvertinti aplinkybes ir priimti pagrįstą sprendimą, kad būtų tinkamai įvykdyti teismų sprendimai, tinkamai atlyginant žalą pareiškėjui, nes Teisingumo ministerijos motyvai nagrinėjamu atveju yra ne kas kita kaip ginčo sukėlimas ir jėgos rodymas; nurodyti atitinkamam subjektui visiškai atlyginti žalą, kuri yra priteista teismų sprendimais, ją pervedant į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2019 m. kovo 5 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti skundą pagal nutarties motyvuojamoje dalyje pateiktus išaiškinimus (aiškiai ir tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, nurodyti proceso šalis su jų rekvizitais, pateikti teismui žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo, nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka). Teismas, be kita ko, pastebėjo, kad nors iš skundo galima spręsti, jog pareiškėjas nesutinka su Teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. (1.34)7R-640, tačiau pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo dėl minėto rašto (sprendimo). Pažymėta, kad pareiškėjas, formuluodamas reikalavimą, turi ne tik tiksliai įvardyti skundžiamą sprendimą, jo datą, numerį, instituciją, priėmusią šį sprendimą, bet ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Suformulavus skundo reikalavimą dėl Teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 4 d. rašto Nr. (1.34)7R-640 teisėtumo ir pagrįstumo, šioje byloje atsakovu turėtų būti Teisingumo ministerija, o ne Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė jais šalinantis skundo trūkumus. Pareiškėjas paaiškino teismo prašantis tenkinti jo skundą, įpareigojant viešojo administravimo subjektą tinkamai įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, pagal nustatytus įstatymus, nekeliant ginčytinų situacijų ar kitaip nesikišant į teismų veiklą. Pareiškėjas, grįsdamas savo reikalavimą, teigė, kad jo nurodomi teismų sprendimai yra įvykdyti netinkamai, t. y. ne taip, kaip juose nurodyta, tokiais veiksmais Teisingumo ministerija neteisėtai įsikišo į teismų veiklą ir vertino priimtų teismo sprendimų teisėtumą. Pareiškėjas patikslino, kad atsakovu nagrinėjamoje byloje yra Teisingumo ministerija, nurodė pageidaujantis dalyvauti procese. Pareiškėjas taip pat suformulavo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jis yra nedirbantis, neturi jokių pajamų ar turto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. J. skundą laikyti nepaduotu ir jo kopiją grąžinti pareiškėjui.

Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius paaiškinimus, priėjo išvadą, jog pareiškėjas nepašalino 2019 m. vasario 18 d. teismo nutartyje nustatytų trūkumų. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė aplinkybes, susijusias su Teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. (1.34)7R-640, tačiau reikalavimo dėl šio rašto nesuformulavo, skunde nenurodė šalių. Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai nelaikytini skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamiems reikalavimams, todėl negali būti priimti nagrinėti teisme. Pareiškėjas iki 2019 m. kovo 5 d. teismui nepateikė skundo atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas skundą laikyti nepaduoti ir grąžinti jį pareiškėjui.

III. Pareiškėjas A. J. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties prašo išsamiai išnagrinėti skundą ir įpareigoti atitinkamą subjektą tinkamai įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, priteistą neturtinės žalos atlyginimą pervedant į pareiškėjo prašyme Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai nurodytą sąskaitą.

Pareiškėjo nuomone, jis skunde konkrečiai nurodė aplinkybes, reikalavimą pagrindė įrodymais, pridėtais prie skundo. Teismas, reikalaudamas to, kas akivaizdžiai yra skunde, rodo išskirtinį dėmesį Teisingumo ministerijai, diskriminuoja pareiškėją. Teismas nenurodo, kas konkrečiai jam neaišku: ar kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas, ar kas kita. Pareiškėjas paaiškina, kad jis iki šiol iš pataisos įstaigos negavo prašytos pažymos apie savo pajamas, kuri turėtų pagrįsti jo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Toliau pareiškėjas pakartoja savo argumentus apie Teisingumo ministerijos daromą jo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. tarp jų, įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad <...> jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi nustatė šiuos pareiškėjo skundo trūkumus: 1) tinkamai nesuformuluoti skundo reikalavimai, t. y. skundo reikalavimas neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų; 2) nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas; 3) netinkamai nurodytas atsakovas; 4) nepateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai arba įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo; 5) nenurodytas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 88 straipsnį, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo skundas pradedamas nurodymu, jog šis skundas yra dėl Teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 4 d. atsakymo Nr. (1.34.)7R-640 į prašymus įvykdyti nurodytus teismų sprendimus. Toliau pareiškėjas nesutinka su minėtame Teisingumo ministerijos rašte išdėstytais atsisakymo tenkinti jo prašymus motyvais (t. y. antstolio patvarkymo įvykdymu) ir pateikia su tuo susijusius argumentus. Tačiau po to pareiškėjas nurodo teismo prašantis ne įvertinti Teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 4 d. rašto Nr. (1.34.)7R-640 teisėtumą ir pagrįstumą (pvz., šį raštą panaikinti ir įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti jo prašymus), o įvertinti aplinkybes ir priimti pagrįstą sprendimą, kad būtų tinkamai įvykdyti nurodyti teismų sprendimai, tinkamai atlyginti žalą pareiškėjui, tokį reikalavimą grįsdamas tuo, kad Teisingumo ministerijos motyvai (manytina, motyvai, išdėstyti 2019 m. vasario 4 d. rašte Nr. (1.34.)7R-640) nagrinėjamu atveju yra ne kas kita kaip ginčo sukėlimas ir jėgos rodymas, jog įstaiga gali veikti kaip panorėjusi, nes yra įsitikinusi, kad bus ginama teismų. Toks reikalavimas yra abstraktus ir teismui aiškiai nenurodo pareiškėjo pageidaujamo galutinio sprendimo. Toliau skunde pareiškėjas teismui pateikia dar vieną prašymą – nurodyti atitinkamam subjektui visiškai atlyginti žalą, kurios atlyginimas yra priteistas teismų sprendimais, šį atlyginimą pervedant į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą. Nors skundo argumentų kontekste numanytina, jog pareiškėjas prašo būtent Teisingumo ministeriją įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, ši aplinkybė nėra pakankamai aiškiai įvardyta.

Taigi, skunde pareiškėjas reikalauja įpareigoti atitinkamą subjektą (tikriausiai Teisingumo ministeriją) atlikti tam tikrus veiksmus – įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, pervedant priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas į jo nurodytą banko sąskaitą, tačiau toks reikalavimas yra grindžiamas argumentais dėl Teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 4 d. rašte Nr. (1.34.)7R-640 suformuluoto atsisakymo atlikti minėtus veiksmus neteisėtumo ir nepagrįstumo, kai jokie reikalavimai dėl šio rašto skunde nėra pateikiami. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu skundo trūkumu – skundo reikalavimas suformuluotas netinkamai, t. y. iš taip suformuluoto skundo nėra aišku, kokius veiksmus pareiškėjas prašo teismą atlikti, pavyzdžiui, ar turi būti vertinamas Teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 4 d. rašto Nr. (1.34.)7R-640 ir jame išdėstytų motyvų teisėtumas ir pagrįstumas, ar ne.

Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas, jo nuomone, ištaisydamas minėtą trūkumą, nurodė teismo prašantis patenkinti jo skundą, įpareigojant viešojo administravimo subjektą (nenurodyta, kokį) tinkamai įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus pagal nustatytus įstatymus, nekeliant ginčytinų situacijų ir kitaip nesikišant į teismų veiklą (nenurodyta, kaip įsiteisėję teismų sprendimai turėtų būti įvykdomi „tinkamai“). Toliau pareiškėjas tvirtina, kad teismų sprendimai buvo įvykdyti ne taip, kaip juose nurodyta (plačiau nepaaiškinta, kaip pasireiškė šis netinkamas įvykdymas), o Teisingumo ministerija neturi teisinio pagrindo kištis į teismų veiklą ir vertinti jų priimtų sprendimų teisėtumą (plačiau nepaaiškinta, kokiais veiksmais Teisingumo ministerija kišosi į teismų veiklą ir vertino jų priimtų sprendimų teisėtumą, kaip šie veiksmai susiję su ginčo dalyku).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, net ir pareiškėjo rašytinius paaiškinimus vertinant kartu su skundo teiginiais, toks skundas (jo reikalavimai) negali būti laikomas tinkamai suformuluotu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas šio esminio skundo trūkumo nepašalino, tai savaime sudaro pagrindą atsisakyti priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad reikalavimas įpareigoti atitinkamą subjektą vykdyti teismo sprendimą negali būti laikomas savarankišku materialiuoju reikalavimu, t. y. tokio reikalavimo pagrindu negali būti pradėta nauja administracinė byla. Šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, turėtų įvertinti savo galimybes pasinaudoti kitais gynybos būdais, pavyzdžiui, pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybe („Jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka <...>“) arba Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka imtis atitinkamų veiksmų antstolio jo atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė