2022-05-04 Nr. AB-10853-3-61-3-03925-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1249-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03925-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21R-697(AG-640/05-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SP1-876(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir NMA Sprendimas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas 2017 m. birželio 6 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 17-1012227247-A1-1 (toliau – ir Paraiška), kurios grafoje „II. Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus“, eil. Nr. 5 ir eil. Nr. 6 nurodytame žemės sklype Nr. 194433-1491, lauko Nr. 1 (toliau – ir Paraiškos laukas Nr. 1) bendrame 4,40 ha plote deklaravo žemės ūkio naudmenas – naudmenos kodas ŠAU (šaltalankių uogynai), ir lauko Nr. 2 (toliau – ir Paraiškos laukas N. 2), bendrame 3,32 ha plote deklaravo žemės ūkio naudmenas – naudmenos kodas ŠAU (šaltalankių uogynai). NMA 2017 m. gruodžio 15 d. apskaičiavo ir perdavė mokėjimams 4 989,17 Eur susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių auginimą atvirajame grunte, plotas 22,12 ha (toliau – ir susietoji parama). NMA 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. BR6-2546351 „Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją, kad įvertinus Paraišką, jam skiriama 10 093,38 Eur dydžio galutinė paramos suma. Minėtu raštu pareiškėjui taip pat skirta 4 989,17 Eur susietoji parama. NMA 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. BR6-3411976 „Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją, kad įvertinus Paraišką jam skiriama 8 652,11 Eur galutinė paramos suma. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad už neteisingą plotų deklaravimą sumažinta susietoji parama 480,43 Eur ir taikoma 960,84 Eur sankcija programai „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirame grunte“.

2.2. NMA 2017 m. rugsėjo 12 d. atliko Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrinimą vietoje (toliau – ir Patikrinimas), kurio metu nustatė, kad kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 194433-1491, lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 4,40 ha ŠAU plotas, dalyje (0,49 ha), ir lauko Nr. 2, kuriame deklaruotas 3,3 ha ŠAU plotas, dalyje (1,64 ha), yra išnykę sodinukai, vyraujantis pasėlis GPŽ (ganyklos-pievos). NMA Kokybės skyrius surašė Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitą Nr. 17-1012227247-D4-1 (toliau – ir Ataskaita) ir 2017 m. rugsėjo 15 d. pranešimu Nr. 40241 (toliau – ir Pranešimas), informavo apie patikrinimo vietoje nustatytus neatitikimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA nustatytais neatitikimais, pateikė skundą NMA direktoriui, kuriuo prašė paskirti pakartotinę patikrą vietoje arba netaikyti sankcijų, tačiau NMA 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. BR6-12318 su pareiškėjo skundu nesutiko. NMA, įvertinusi pareiškėjo Paraišką, 2019 m. spalio 11 d. sprendime Nr. 21R-697(AG-640/05-2019) nustatė, kad jam buvo išmokėta didesnė nei priklauso susietosios paramos už plotą suma, todėl susidarė 1 441,27 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, t. y. pareiškėjui buvo apskaičiuota ir perduota mokėjimams 4 989,17 Eur susietosios paramos už plotą suma, o pagal Paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 3 547,90 Eur suma. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2.3. NMA Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. NMA Sprendime rėmėsi Ataskaita, kurioje nurodyti duomenys negali būti pripažinti objektyviais ir teisingais bei paneigiančiais pareiškėjo Paraiškos duomenų teisingumą vien dėl to, kad deklaruotų plotų patikra buvo atlikta per labai trumpą laiką – per 2 valandas, kai toks laiko tarpas yra reikalingas vien kelionei tarp laukų. Per tokį laiko tarpą nėra įmanoma detali vietos apžiūra ir tikslus paraiškos duomenų vietoje patikrinimas. Prie Ataskaitos pridėtose fotonuotraukose aiškiai matosi sodinukų vagos. Patikra buvo atlikta 2017 m. rugsėjo 12 d., tačiau šiuo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo pareigos užtikrinti, kad patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų Paraiškoje deklaruotą pasėlį ar jo liekanas. Patikra vietoje buvo atlikta nesavalaikiai, o NMA Sprendime nepagrįstai rėmėsi 2017 m. rugsėjo 12 d. patikros vietoje duomenimis, netinkamai išaiškino ir taikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės), 33 punkto normą.

2.4. Atliekant vėlesnę patikrą 2018 m., šaltalankių uogienojai buvo aptikti nurodyto KŽS laukuose Nr. 2, Nr. 3 (Paraiškos lauke Nr. 1), Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 (Paraiškos lauke Nr. 2). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 10 d. buvo pateikęs skundą NMA, tačiau jo skundo argumentų nevertino nei NMA, nei Komisija. NMA Sprendimą galėjo priimti ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 12 d., t. y. per 18 mėnesių nuo patikros vietoje metu gautų duomenų užfiksavimo nustatyto 2017 m. rugsėjo 12 d. patikros vietoje metu, pareiškėjas gavo tik 2019 m. rugsėjo 4 d., praėjus dvejiems metams po patikrinimo vietoje ir po atsakovo Sprendimo priėmimo. Atsakovas, nepriėmęs sprendimo dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų (1 441,27 Eur sumoje), kuriuo būtų panaikintas ankstesnis sprendimas dėl išmokos skyrimo (bendra suma – 10 093,38 Eur), jau po to, kai pareiškėjui paskirta išmoka buvo sumokėta, skundžiamu NMA Sprendimu nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta 1 441,27 Eur didesnė paramos už plotą suma ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. BR6-5192 įpareigojo pareiškėją per 60 kalendorinių dienų grąžinti likusią negrąžintą skolą – 204,67 Eur. Atsižvelgus į tai, NMA Sprendimu neteisėtai iš pareiškėjui skirtos paramos padarė 1 216,59 Eur išskaitą, todėl atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėjui nepagrįstai išskaitytą pinigų sumą.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė:

3.1. Apie priimtą NMA Sprendimą ir dalies (1 216,59 Eur) skolos išskaičiavimą pareiškėjas buvo informuotas NMA 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. BR6-5192 „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“. NMA 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 5726 „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“ taip pat pateikė pareiškėjui išsamų NMA Sprendimą.

3.2. NMA tikrintojas patikrinimą vietoje atliko tinkamai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, pateikdamas 2017 m. Paraišką, patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis. Taigi pareiškėjas, pateikdamas 2017 m. Paraišką ir žinodamas, kad dalis sodinukų gali būti neprigiję, privalėjo juos atsodinti ir užtikrinti, kad Patikrinimo vietoje metu NMA darbuotojas rastų visame 2017 m. Paraiškoje deklaruotų laukų plote deklaruotą pasėlį (šaltalankius). Tikrintojas, vadovaudamasis kartu su pareiškėjo 2017 m. Paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenimis, nustatė, kad laukų dalyse (0,49 ha ir 1,64 ha) sodinukai išnykę, vyraujantis pasėlis – GPŽ (ganyklos-pievos), Tikrintojas nustatė, jog pareiškėjas nesilaikė reikalavimo visame laukų plote išlaikyti deklaruotą pasėlį (šaltalankius) ir užtikrinti, jog patikrinimo vietoje metu NMA darbuotojas rastų 2017 m. Paraiškoje laukuose deklaruotą pasėlį. Be to, laukų faktinė būklė buvo užfiksuota nuotraukose, kuriose nurodyta nuotraukų darymo data ir kryptis, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjo žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų laukų duomenis.

3.3. NMA tikrintojai patikras / patikrinimus atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis – užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose, o ne nustatyti, dėl kokių priežasčių pareiškėjų laukuose buvo nustatyti pažeidimai ar informuoti apie galimas sankcijas už patikrų vietoje metu nustatytus pažeidimus. Šiuo atveju Ataskaitoje užfiksuotas patikrinimo dieną nustatytas pažeidimas, nurodytas plotas, kuriame nebuvo rasta sodinukų. Prie Ataskaitos pridėtose nuotraukose aiškiai matyti, kad nufotografuotose laukų dalyse nėra šaltalankių sodinukų, todėl pažeidimas užfiksuotas tinkamai. Ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, nėra pagrindo abejoti jos pagrįstumu ir objektyvumu, nes pažeidimai nustatyti ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, o situacija aprašyta pastabose ir paaiškinimuose.

3.4. Komisija Sprendime taip pat konstatavo, kad iš NMA patikrinimo metu darytų nuotraukų aiškiai matyti, jog nufotografuotose laukų dalyse nėra šaltalankių sodinukų, o vyraujantis pasėlis – GPŽ (ganyklos pievos). Pareiškėjo į bylą pateiktos nuotraukos nepaneigia NMA patikrinimo metu nustatytų pažeidimų. Komisija teisėtai ir pagrįstai nevertino pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų, nes šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės užfiksuotos praėjus daugiau nei metams po NMA atlikto patikrinimo vietoje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino pareigą išsiaiškinti pareiškėjo poziciją dėl bylos nagrinėjimo tvarkos, neužtikrino pareiškėjo teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti paaiškinimus bei prašymus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis.

8. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų, jų neįvertino, bei padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Paraiškos teikimo metu ar patikrinimo vietoje atlikimo metu pareiškėjo Paraiškoje deklaruotuose laukuose augo šaltalankių uogynai. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė antstolio A. B. 2019 m. rugsėjo 30 d. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0041-19-15 (toliau – ir Protokolas) kartu su kompaktiniu disku, miškininko-dendrologo K. A. 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktą (duomenys neskelbtini) želdinių dendrologinių tyrimų metodiką (toliau – ir Tyrimų metodika), ir išrašą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. veikos ataskaitos su 2017 m. vidutinės oro temperatūros, metinio kritulių kiekio bei pagrindinių hidrologinių elementų analize (toliau – ir Temperatūros ataskaita). Pareiškėjas nurodė, kad sodinukai buvo, jų šaknys buvo gyvybingos, po kurio laiko jie sužaliavo, jie nebuvo naujai pasodinti. Dėl šių pareiškėjo teiginių ir pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog pateikti duomenys nėra nustatyti ginčo laikotarpiu, todėl, teismo nuomone, jie neturi esminės įtakos nagrinėjant šią administracinę bylą.

9. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaip nereikšmingus nagrinėjamai bylai pareiškėjo pateiktus įrodymus, bet iš esmės jų nevertindamas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas patikrą vietoje atliko 2017 m. rugsėjo 12 d., o sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo priėmė tik 2019 m. liepos 18 d., dėl tokio ilgo laiko tarpo pareiškėjui ženkliai pasunkėjo įrodinėjimo našta, siekiant įrodyti ginčo laukų faktinę situaciją atlikto patikrinimo vietoje metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus ir pateikti išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės byloje.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, jog atsakovas praleido terminą permokoms susigrąžinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347 2013.12.20, p. 549) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013), 54 straipsnio 1 dalį (pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas priimtas vėliau nei per 18 mėnesių nuo patikros vietoje metu gautų duomenų užfiksavimo), kad, 2017 m. rugsėjo 12 d. NMA atliekant patikrą vietoje jis nebeturėjo pareigos užtikrinti, jog patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanas, todėl ginčijamu Sprendimu iš pareiškėjui skirtos kompensacijos už 2018 m. sausros padarinius neteisėtai išskaičiuota 1 216,59 Eur skolos dalis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šie pareiškėjo iškelti klausimai yra reikšmingi bylos faktinių aplinkybių vertinimui, kadangi nurodytais argumentais pareiškėjas siekia pagrįsti atsakovo priimto Sprendimo neteisėtumą.

III. 11. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė:

11.1. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų – Protokolo, Tyrimų metodikos ir Temperatūros ataskaitos, kuriais pareiškėjas siekė įrodyti, kad 2017 m. Paraiškoje deklaravo teisingus duomenis, tačiau, NMA darbuotojui atliekant patikrą vietoje, tam tikrose sklypų dalyse dėl objektyvių priežasčių nesimatė šaltalankių sodinukų, pažymėjo, kad ginčo laukų faktinė būklė buvo užfiksuota nuotraukose, pridėtose prie Atskaitos, kuriose aiškiai matyti, kad fotografuotuose vietose nėra šaltalankių sodinukų bei kuriose nurodyta nuotraukų darymo data ir kryptis, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjo žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų Laukų duomenis.

11.2. Pareiškėjas įsipareigojo apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jo valios, informuoti per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto (2017 m. Paraiškos III dalies 3 punktas). Taisyklėse taip pat numatyta, kad teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus (Taisyklių 96 punktas).

11.3. NMA manymu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad ginčo laukuose 2016 m. rudenį buvo pasodinti šaltalankių sodinukai, o iš karto po sodinimo prasidėjo šalnos, tačiau 2017 m. pavasarį pastebėjo, kad dalis sodinukų neleidžia lapijos, todėl nusprendė jų (sodinukų) nenaikinti ir nepersodinti, negali būti laikomomis ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis, nes apie tai, kad dalis šaltalankių sodinukų gali būti negyvybingi, pareiškėjas žinojo dar iki 2017 m. Paraiškos pateikimo, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų, negyvybingų sodinukų atsodinimui.

11.4. Pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai sudaryti 2019 m. rugsėjo 30 d. ir atspindi pareiškėjo laukų būklę ne 2017 m. rugsėjo 12 d., kada buvo atliktas patikrinimas vietoje ir konstatuoti pažeidimai, o šių įrodymų sudarymo momentu buvusią pareiškėjo šaltalankių laukų būklę.

11.5. Pareiškėjas, pateikdamas 2017 m. lapkričio 10 d. skundą, NMA jokių dokumentų, kurie iš esmės paneigtų patikrinimo vietoje rezultatus, nepateikė. Temperatūros ataskaitoje nurodyta bendro pobūdžio informacija apie 2017 m. hidrometeorologines sąlygas, kuri niekaip negali patvirtinti, jog dalyse laukų šaltalankiai išnyko dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių.

11.6. Atsakovas, pasisakydamas dėl LVAT 2021 m. liepos 28 d. nutartyje nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo argumentų, jog NMA praleido terminą permokoms susigrąžinti pagal Reglamento Nr. 1306/2013, 54 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad pareiškėjas turi žinoti, kad pareiškėjų / paramos gavėjų patraukimo atsakomybėn terminai yra nustatyti ne Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje, o 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 95/2988), 3 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog patraukimo atsakomybėn terminas yra 4 metai, ir kitais reglamentais jis negali būti trumpinamas iki mažiau nei 3 metų. Reglamente Nr. 1306/2013 nėra nustatyta jokių kitokių patraukimo atsakomybėn terminų. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatytas 18 mėnesių terminas yra skirtas valstybėms narėms, o ne pareiškėjams / paramos gavėjams. Jei valstybės narės nesilaiko Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje nustatyto 18 mėn. termino, tuomet valstybėms narėms taikomos sankcijos dėl terminų nesilaikymo pagal Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 5 dalies a punktą.

11.7. Apie pareiškėjo padarytą pažeidimą NMA sužinojo 2017 m. rugsėjo 12 d., atlikusi patikrinimą vietoje, ir nuo šios datos prasidėjo 4 metų senaties terminas, todėl NMA iki 2021 m. rugsėjo 12 d. turėjo teisę priimti skolos sprendimą, ir 2019 m. liepos 18 d. skolos sprendimas priimtas nepraleidus Reglamento Nr. 95/2988 3 straipsnyje įtvirtinto ketverių metų senaties termino.

11.8. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. NMA atliekant patikrą vietoje jis nebeturėjo pareigos užtikrinti, jog patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanas, nes pagal Taisyklių 33 punktą, jis privalo užtikrinti nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki liepos 31 d., pažymėjo, jog šie teiginiai nepagrįsti, nes pareiškėjas, deklaruodamas šaltalankius, prisiėmė įsipareigojimus, kurių privalėjo laikytis, norėdamas gauti susietąją paramą už uogų auginimą. Šaltalankiai yra daugiametis augalas, todėl visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog jis šaltalankius privalėjo išlaikyti tik iki 2017 m. liepos 31 d. Toks ūkininkavimo būdas, kuomet šaltalankiai būtų išlaikomi tik iki liepos 31 d., prieštarautų protingumo ir gero ūkininkavimo principams, todėl pareiškėjas, deklaruodamas šaltalankius ir siekdamas susietosios paramos už juos, privalėjo šaltalankius išlaikyti ne tik iki 2017 m. liepos 31 d.

IV. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo E. L. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

13.1. Pareiškėjas 2017 m. birželio 6 d. pateikė Paraišką, kurios eil. Nr. 5 ir eil. Nr. 6 KŽS Nr. 194433-1491 laukuose, kurių plotas 4,40 ha ir 3,32 ha (toliau – ir ginčo laukai), deklaravo šaltalankių uogynus. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog pareiškia, kad pateikė teisingus duomenis, susipažino / buvo supažindintas su paramos teikimo taisyklėmis ir įsipareigojo jų laikytis.

13.2. NMA 2017 m. rugsėjo 12 d. atliko pareiškėjo Paraiškos deklaruotų duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Ataskaitą. Joje nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. atlikta patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad KŽS Nr. 194433-1491 dalyje lauko Nr. 1 ir Nr. 2 vyrauja pasėlis GPŽ, šaltalankių sodinukų nėra .

13.3. NMA Kokybės skyrius 2017 m. rugsėjo 15 d. Pranešimu Nr. 40241 informavo pareiškėją, kad atlikus Paraiškos patikrinimą vietoje, nustatyta Paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimų. Šie neatitikimai pateikti Ataskaitoje.

13.4. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į NMA direktorių nurodydamas, jog nesutinka su Ataskaitoje nurodytais neatitikimais, kadangi 2016 m. dėl neįprastai šilto rudens suvėlavo rudeninis sodinukų sodinimas, nes tiekėjas negalėjo paruošti vegetuojančių sodinukų persodinimui. Sodinukų siunta gauta tik 2016 m. spalio 21 d., o iš karto po pasodinimo prasidėjo šalnos, todėl sodinukų kamienai buvo nukirpti. 2017 metų pavasarį pastebėjo, jog dalis sodinukų neleidžia lapijos, tačiau sodinukai buvo gyvybingi. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašė skirti pakartotiną patikrą vietoje ir pakviesti pareiškėją dalyvauti, arba netaikyti sankcijų ir užskaityti deklaruotus šių laukų pasėlius.

13.5. NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. lapkričio 10 d. skundą, 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. BR6-12318 „Dėl atsakymo į skundą“ informavo pareiškėją, kad jo prašymo netenkina, nes NMA tikrintojas patikrinimą vietoje atliko tinkamai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Be to, pareiškėjas teikdamas Paraišką, turėjo užtikrinti, jog NMA darbuotojas rastų visame Paraiškoje deklaruotų laukų plote deklaruotą pasėlį (šaltalankius).

13.6. NMA 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. BR6-2546351 ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. BR6-3025987 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją, kad įvertinus Paraišką, pareiškėjui skiriama 10 093,38 Eur dydžio galutinė paramos suma.

13.7. NMA Sprendimu įvertino pareiškėjo Paraišką ir nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso susietosios paramos už plotą suma, todėl susidarė 1 441,27 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.

13.8. NMA 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. BR6-5192 „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“ informavo pareiškėją apie NMA Sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad skolos suma, nurodyta sprendime, skiriasi nuo tos, kurią pareiškėjas turi apmokėti. Informavo, kad pagal NMA Sprendimą apskaičiuota dalis skolos (1 216,59 Eur) 2019 m. liepos 26 d. buvo išskaičiuota. Taip pat įpareigojo pareiškėją likusią 206,47 Eur skolos dalį per 60 kalendorinių dienų pervesti į NMA sąskaitą.

13.9. NMA 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. BR6-3411976 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją, kad jam skiriama 8 652,11 Eur dydžio galutinė paramos suma.

13.10. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA Sprendimu bei su NMA 2017 m. lapkričio 23 d. raštu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuriame prašė panaikinti NMA Sprendimą, panaikinti NMA 2017 m. lapkričio 23 d. atsakymą ir įpareigoti atsakovą priimti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti Paraišką.

13.11. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą dalyje dėl NMA Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo įvertinti Paraišką atmetė kaip nepagrįstą, o likusioje dalyje bylą nutraukė.

14. Teismas byloje vadovavosi Taisyklių 4.19, 4.32 papunkčių, 29, 95 punktų nuostatomis.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas paraiškoje KŽS Nr. 194433-1491 laukuose, kurių plotas 4,40 ha ir 3,32 ha, naudmenos kodą deklaravo ŠAU (šaltalankių uogynai) bei įsipareigojo, jog pateikti duomenys yra teisingi, jis yra susipažinęs su Taisyklių reikalavimais. NMA darbuotojas, atlikęs patikrinimą vietoje, pagal pareiškėjo Paraiškoje deklaruotus duomenis, nustatė neatitikimus, t. y. tai, kad pareiškėjas Paraiškoje deklaravo, jog KŽS Nr. 194433-1491 laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 vyrauja šaltalankių uogynai, tačiau po patikros vietoje nustatyta, jog minėtų laukų dalyse vyrauja pasėlis GPŽ. Pareiškėjas tiek NMA tiek teismui nurodė, kad dėl neįprastai šilto 2016 m. rudens rudeninis šaltalankių sodinukų sodinimas buvo vėlesnis, sodinukai dėl šilto oro vis dar vegetavo. Pažymėjo, kad dėl šios priežasties sodinukų tiekėjas negalėjo laiku paruošti sodinukus persodinimui. Šaltalankių sodinukų siunta buvo gauta tik 2016 m. spalio 21 d., 2016 m. spalio 24–25 d. pasodinus sodinukus, netrukus prasidėjo šalnos. Siekiant sumažinti nepalankių oro sąlygų nepageidaujamą poveikį sodinukams, jų kamienai buvo nukirpti iki apie 30 cm ūglio. 2017 m. pavasarį pareiškėjas, apžiūrėdamas sodinukus, pastebėjo, kad dalis sodinukų neišleidžia lapų, tačiau išrovęs atrankos būdu keletą sodinukų pamatė, jog sodinukų šaknys yra gyvos, sodinukai gyvybingi, todėl nusprendė jų nerauti ir kitų sodinukų į jų vietą nesodinti. Vėliau minėti sodinukai sužaliavo, todėl jų persodinti nereikėjo.

16. Teismas pažymėjo, kad NMA 2017 m. rugsėjo 15 d. pranešimu Nr. 40241 informavo pareiškėją, jog buvo atlikta Paraiškos patikrinimas vietoje ir nustatyta Paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimų. Kartu su minėtu pranešimu pareiškėjui buvo pateikta Ataskaita, kurioje detalizuoti neatitikimai. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaitoje nustatytais neatitikimais, su skundu kreipėsi į NMA. NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. lapkričio 10 d. skundą, 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. BR6-12318 „Dėl atsakymo į skundą“ informavo pareiškėją, kad jo nurodytos aplinkybės dėl sodinukų vegetavimo ir vėlesnio sužaliavimo nesudaro pagrindo netaikyti Pareiškėjui sankcijų už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiems savo argumentams pagrįsti pareiškėjas, kreipdamasis su 2017 m. lapkričio 10 d. skundu į NMA, jokių rašytinių įrodymų, išskyrus sodinukų įsigijimo sąskaitas-faktūras, sodinukų perdavimo-priėmimo aktus, nepateikė. Pats pareiškėjas tiek skunde NMA, tiek teismui pripažino, kad žinojo, kad 2017 m. pavasarį dalis šaltalankių sodinukų neišleidžia lapų, tačiau nesiėmė veiksmų šiems sodinukams atsodinti, o paliko juos tikėdamasis, kad jie vėliau pradės leisti lapus. Pareiškėjas, pateikdamas 2017 m. Paraišką ir žinodamas, kad dalis sodinukų gali būti neprigiję, privalėjo juos atsodinti ir užtikrinti, kad patikrinimo vietoje metu NMA darbuotojas rastų visame 2017 m. Paraiškoje deklaruotų ginčo laukų plote deklaruotą pasėlį (šaltalankius). Prie Ataskaitos pridėtos fotonuotraukos patvirtina, kad pareiškėjo Paraiškoje deklaruotame lauke, kuriame turėtų augti šaltalankių uogynai, šių uogynų nenustatyta.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra pateikęs antstolio A. B. 2019 m. rugsėjo 30 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0041-19-15 kartu su kompaktiniu disku ir miškininko – dendrologo K. A. 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktą (duomenys neskelbtini) želdinių dendrologinių tyrimų metodiką. Šiais rašytiniais įrodymais yra siekiama įrodyti, kad 2017 m. pareiškėjas Paraiškoje deklaravo teisingus duomenis, nors iš prie Ataskaitos pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad atliekant patikrinimą vietoje, tam tikrose sklypų dalyse nesimatė šaltalankių sodinukų. Teismas, pasisakydamas dėl minėtų įrodymų, pažymėjo, kad juose pateikta informacija yra aktuali 2019 m. rugsėjo 30 d. ir atspindi būtent pareiškėjo laukų būklę ne 2017 m. rugsėjo 12 d., kada buvo atliktas patikrinimas vietoje ir konstatuoti pažeidimai, o Protokolo ir Tyrimų metodikos sudarymo momentu buvusią pareiškėjo šaltalankių laukų būklę. Vertindamas aplinkybes, kad nuo atlikto Patikrinimo iki Sprendimo priėmimo taip pat buvo praėjęs pakankamas laiko tarpas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs Ataskaitą ir nesutikdamas su ja, su skundu kreipėsi į atsakovą, tačiau jokių rašytinių įrodymų, aktualių patikros atlikimo datai ir ją paneigiančių, nepateikė nei atsakovui, nei teismui. 2021 m. spalio 8 d. pareiškėjas pateikė teismui fotonuotraukas ir nurodė, kad fotonuotraukos yra darytos 2017 m. gruodžio 17 d. Teismas pažymėjo, jog iš pateiktų fotonuotraukų negalima spręsti tikslios jų atvaizdavimo datos. Pareiškėjas nurodė, kad minėtas fotonuotraukas siekė pateikti Komisijai, tačiau jas buvo atsisakyta priimti, bet nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl fotonuotraukų nepateikė kartu su skundu teismui dar 2019 m. lapkričio 18 d. Nesant objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų pateiktų fotonuotraukų tikslumą, teismas jas vertino kaip nepakankamas paneigti Ataskaitoje užfiksuotas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad net vertinant fotonuotraukas kaip tinkamą įrodymą, jos nepatvirtina pareiškėjo skunde dėstomų argumentų, nes fotonuotraukose fiksuoti pavieniai, kai kur visiškai vieni stiebeliai, kurie nepatvirtina, jog visame ginčo lauke buvo šaltalankių sodinukai.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. atliekant patikrą vietoje, jis nebeturėjo pareigos užtikrinti Paraiškoje deklaruoto pasėlio ar jo liekanų, kaip tai nustatyta Taisyklių 33 punkte. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dalyvavo ir Paraišką teikė pagal programą „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte)“ ir siekė gauti paramą už daugiamečių uogų auginimą, todėl toks argumentas, kad pakanka daugiamečius augalus išlaikyti tik iki 2017 m. liepos 31 d. prieštarauja ne tik Taisyklių 52 punkto nuostatoms, kurios nustato, kad pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už vaisių, uogų (klasifikatoriaus V grupės kodai: 1-5, 7-13, 15-23, 25-26) ir daržovių (klasifikatoriaus I grupės kodai 21-34, 36-51 ir V grupės – 37-39 kodai) auginimą atvirajame grunte, iki einamųjų metų lapkričio 15 d. privalo nuimti užaugintą derlių, bet ir protingumo principams. Teismas, sistemiškai įvertinęs Taisyklių 33 punkto bei 52 punkto nuostatas, sprendė, kad pareiškėjas, augindamas daugiamečius augalus ir siekdamas susietos paramos už juos, privalėjo šaltalankius išlaikyti ne tik iki 2017 m. liepos 31 d., bei pažymėjo, kad Taisyklių 55 punktas nustato, jos jei pareiškėjas, auginantis vaisius ir (arba) uogas, ir (arba) daržoves atvirajame ar uždarajame grunte, ir (arba) baltyminius augalus, neatitinka bent vieno iš taisyklių 52–54 punktuose nurodytų atitinkamų reikalavimų susietajai paramai gauti, susietoji parama jam nemokama.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, kad atsakovas praleido terminą permokoms susigrąžinti pagal Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje nustatytą 18 mėn. nuo patikros vietoje metu gautų duomenų užfiksavimo, įvertino minėto Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas, ir konstatavo, kad atsakovas visiškai pagrįstai nurodė, kad šis reglamento straipsnis nustato 18 mėnesių terminą valstybėms narėms, o ne pareiškėjams /paramos gavėjams.

21. Teismas pažymėjo, kad Europos Tarybos reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas (Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus). Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.

22. Teismas sprendė, kad atsakovas nėra praleidęs 4 metų pareiškėjui taikomo atsakomybėn patraukimo termino, t. y. apie pareiškėjo padarytą pažeidimą NMA sužinojo 2017 m. rugsėjo 12 d., atlikusi patikrinimą vietoje, ir nuo šios datos prasidėjo 4 metų senaties terminas (Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad skolos sprendimą galėjo priimti iki 2021 m. rugsėjo 12 d.

23. Teismas, įvertinęs Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 3.3, 3.5 papunkčių, 7 punkto nuostatas, konstatavo, kad nustačius, jog parama pareiškėjui pagal paraišką jau buvo išmokėta, nors turėjo būti išmokėta mažesnė (po pakartotinio vertinimo dėl nustatyto neteisingo deklaravimo), Sprendime pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas turi grąžinti atsakovui susidariusią 1 441,27 Eur išmokos sumą.

24. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teismo prašė panaikinti visą Komisijos spendimą, tačiau argumentų, susijusių su Komisijos sprendimo dalimi, kuria bylos dalis buvo nutraukta, nepateikė, todėl teismas plačiau dėl šios Komisijos sprendimo dalies nepasisakė.

25. 37. Teismas konstatavo, kad NMA ir Komisija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti 2019 m. liepos 18 d. NMA sprendimo Nr. SP1-876 (11.2.12E) ir Komisijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 21R-697(AG-640/05-2019), todėl pareiškėjo skundas dėl skundžiamų sprendimų atmetamas kaip nepagrįstas.

V. 26. Pareiškėjas E. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. L. skundą tenkinti; priteisti pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 60 Eur žyminis mokestis, 2 850 Eur atstovavimo išlaidų ir 363 išlaidos antstolio A. B. paslaugoms bei 50 Eur išlaidos K. K. IĮ.

27. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

27.1. Pareiškėjas nurodė faktines ginčo aplinkybes, ir akcentavo, kad Komisija, priimdama Komisijos sprendimą, paviršutiniškai tyrė ginčą, nepriėmė pareiškėjo teikiamų įrodymų – po atsakovo patikros, 2017 m. gruodžio 17 d., darytų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas vaizdas paneigia NMA patikrinimo metu užfiksuotų duomenų teisingumą. Būtent tos pačios fotonuotraukos, kartu su nuotraukų padarymo koordinatėmis (data ir laiku), 2021 m. rugsėjo 7 d. buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui šioje byloje.

27.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, teismo išvados prieštarauja objektyviems bylos duomenims.

27.3. Pareiškėjas pažymi, jog LVAT, 2021 m. liepos 28 d. nutartyje pasisakydamas dėl pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų (Protokolo, Tyrimų metodikos), pažymėjo, kad atsakovas patikrą vietoje atliko 2017 m. rugsėjo 12 d., o sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo priėmė tik 2019 m. liepos 18 d., dėl tokio ilgo tarpo pareiškėjui ženkliai pasunkėja įrodinėjimo našta, siekiant įrodyti ginčo laukų faktinę situaciją atlikto patikrinimo vietoje metu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus ir pateikti išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės byloje.

27.4. Skundžiamame teismo sprendime pareiškėjo pateikti įrodymai įvertinti analogiškai, kaip ir pirmajame teismo sprendime, priimtame 2020 m. balandžio 21 d., t. y. nurodyta, kad juose užfiksuota informacija aktuali 2019 m. rugsėjo 30 ir atspindi pareiškėjo laukų būklę ne 2017 m. rugsėjo 12 d, kada buvo atliktas patikrinimas vietoje ir konstatuoti pažeidimai, o Protokolo ir Tyrimų metodikos sudarymo metu buvusią pareiškėjo šaltalankių laukų būklę. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas LVAT 2021 m. liepos 28 d. nutartyje išdėstytų vertinimų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, neanalizavo, nepalygino skirtingu laikotarpiu skirtingų šalių užfiksuotų, tačiau iš tų pačių laukų (dokumentuose nurodytos tikslios koordinatės) gautų duomenų, netyrė ir nevertino įrodymų šaltinių patikimumo, įrodymų nuoseklumo, logiškumo. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir negretino tarpusavyje NMA pateiktų duomenų su pareiškėjo pateiktais rašytiniais duomenimis, atidžiai neišstudijavo, neaptarė ir nevertino pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų (Protokolo ir Tyrimų metodikos). Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik duomenų nustatymo datos konstatavimu, ir būtent tai nulėmė iš esmės klaidingas teismo išvadas, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus.

27.5. Apelianto nuomone, byloje pakanka objektyvių duomenų priešingai išvadai, negu padarė pirmos instancijos teismas t. y.:

27.5.1. Šaltalankių sodinukų įsigijimą patvirtinantys įrodymai;

27.5.2. Prie NMA Ataskaitos pateiktos fotonuotraukos, kuriose aiškiai matosi sodinukų vagos. Atliekant vėlesnę patikrą 2018 m., šaltalankių uogienojai nurodyto kontrolinio žemės sklypo laukuose Nr. 2, Nr.3 (kas atitinka 2017 m. Paraiškos lauką Nr. 1) ir Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 (kas atitinka 2017 m. Paraiškos lauką Nr. 2) buvo aptikti;

27.5.3. Antstolio A. B. 2019 m. rugsėjo 30 d. surašytas Protokolas ir miškininko – dendrologo K. A. Tyrimų metodika, kuriuose fiksuoti apžiūrėti byloje minimi šaltalankių sodinukų plotai, nustatytos teritorijos koordinatės, suskaičiuoti ir aprašyti šaltalankių sodinukai, jų pavadinimai, būklė, amžius. Užfiksuota aplinkos, gyvūnijos, hidrometeorologinių sąlygų įtaka sodinukų augimui (pastabos). Temperatūros ataskaitoje konstatuota 2017-2018 m. sausra;

27.5.4. 2021 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjo teismui pateiktos 2017 m. gruodžio 17 d. padarytos fotonuotraukos su koordinatėmis (data, laikas), kuriose užfiksuotas vaizdas (matomi ŠAU sodinukai), paneigia NMA Patikrinimo metu užfiksuotų duomenų teisingumą. NMA pateiktos nuotraukos yra panoraminės, apimančios didelį plotą, juose matosi bendras vaizdas, neįmanoma įžvelgti sodinukų būklės, dydžio. Tuo tarpu pareiškėjo 2017 m. gruodžio 17 d. padarytose fotonuotraukose aiškiai matomi sodinukai.

27.6. Pareiškėjas E. L. įrodė aplinkybes dėl 2016 m. pasodintų sodinukų vegetavimo ir vėlesnio sužaliavimo, byloje pakanka objektyvių duomenų išvadai, kad pareiškėjas E. L. Paraiškoje deklaravo teisingus duomenis, tačiau dėl objektyvių priežasčių, NMA darbuotojui atliekant patikrą vietoje, tam tikrose ginčo laukų dalyse šaltalankių sodinukų, kurie buvo apsodinti 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. spalio 25 d., nesimatė, tačiau jie buvo, jų šaknys buvo gyvybingos, o po kurio laiko sužaliavo, o ne buvo naujai pasodinti. Šie objektyviais įrodymais byloje patvirtinti duomenys teisiškai nėra ir negali būti pagrindu skundžiamu NMA sprendimu pareiškėjo atžvilgiu pritaikytai sankcijai pateisinti.

27.7. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad skundžiamu NMA sprendimu sankcija pareiškėjui buvo taikyta pagrįstai, netinkamai išsiaiškino ir taikė materialiąją teisės normą – Grąžintinų lėšų administravimo taisykles. Byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad pareiškėjas E. L. 2017 m. birželio 6 d. Paraiškoje pateikė teisingus duomenis, teisingai deklaravo šaltalankių sodinukų plotus, sodinukai patikros metu 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo išlikę, gyvybingi, todėl skundžiamu NMA 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. SP1-876(11.2.12E) sankcija jam pritaikyta nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į LVAT 2021 m. liepos 28 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes dėl apsunkintų galimybių pareiškėjui teikti reikiamus įrodymus. Pareiškėjas nurodo, kad šalių procesinės padėtys nėra lygiavertės.

27.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

27.9. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo skundo argumentų, susijusių su paramos grąžinimo procedūra bei terminais, nes šie klausimai yra išvestiniai, o esminis šalių ginčas dėl NMA skundžiamu sprendimu pareiškėjui E. L. taikytos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo.

27.10. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 350 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (1 000 Eur išlaidos advokatės S. B. paslaugoms, 350 Eur išlaidos advokato V. S. paslaugoms, 30 Eur žyminio mokesčio, 363 Eur išlaidų antstolio A. B. paslaugoms bei 50 Eur išlaidos K. K. IĮ); 400 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo surašymą ir 15 Eur žyminio mokesčio; 400 Eur išlaidų, patirtų bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 700 Eur išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Pareiškėjas pažymi, kad jo patirtos išlaidos advokato paslaugoms yra pagrįstos ir nemaksimalios.

28. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

28.1. Protokolu ir Tyrimų metodika Pareiškėjas siekė įrodyti, kad 2017 m. Paraiškoje deklaravo teisingus duomenis, tačiau, NMA darbuotojui atliekant patikrinimą vietoje, tam tikrose sklypų dalyse dėl objektyvių priežasčių nesimatė šaltalankių sodinukų. NMA mano, kad tiek Protokole, tiek Tyrimų metodikoje pateikta informacija yra aktuali 2019 m. rugsėjo 30 d. ir atspindi Pareiškėjo laukų būklę ne 2017 m. rugsėjo 12 d., kada buvo atliktas patikrinimas vietoje ir konstatuoti pažeidimai, o Protokolo ir Metodikos sudarymo momentu buvusią Pareiškėjo šaltalankių laukų būklę.

28.2. Pareiškėjas, pateikdamas 2017 m. lapkričio 10 d. skundą, NMA jokių dokumentų, kurie iš esmės paneigtų patikrinimo vietoje rezultatus nepateikė. Temperatūros ataskaitoje nurodyta bendro pobūdžio informacija apie 2017 m. hidrometeorologines sąlygas, kuri niekaip negali patvirtinti, jog dalyse laukų šaltalankiai išnyko dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas atsakovo apie kokias nors force majeure (nenugalima jėga) aplinkybes nebuvo informavęs.

28.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymą apie įsigytus šaltalankių sodinukus, pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, ar pareiškėjas buvo įsigijęs šaltalankių sodinukus, bei dėl to, ar jie buvo pasodinti ginčo laukuose. Šiuos atveju ginčas yra dėl to, kad Patikrinimo vietoje metu nustatyta, jog dalyse ginčo laukų buvo išnykę šaltalankių sodinukai, o pareiškėjas bandė įrodyti, jog Patikrinimo vietoje metu nustatytose Laukų dalyse sodinukai buvo.

28.4. Atsakovas nurodo, jog tai, kad prie Patikrinimo vietoje Ataskaitos pridėtose nuotraukose matyti sodinukų vagos, nepaneigia fakto, kad vagose nematyti šaltalankių sodinukų. Atliekant vėlesnę patikrą šiose Laukų dalyse šaltalankių sodinukai galėjo būti rasti, nes atliekant patikrą 2018 m. šių laukų būklė iš esmės galėjo pasikeisti, nes pareiškėjas galėjo atsodinti šaltalankių sodinukus tose Laukų dalyse, kuriose šaltalankių sodinukai nebuvo rasti Patikrinimo vietoje metu.

28.5. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pateiktose 2017 m. gruodžio 17 d. nuotraukose fiksuotų duomenų, pažymi, jog nuotraukos darytos praėjus trims mėnesiams po Patikrinimo vietoje metu atlikimo, pažeidimų konstatavimo bei Pareiškėjo informavimo apie Patikrinimo vietoje metu nustatytus pažeidimus, todėl Laukų būklė tuo metu iš esmės galėjo pasikeisti, nes pareiškėjas galėjo atsodinti šaltalankių sodinukus tose Laukų dalyse, kuriose šaltalankių sodinukai nebuvo rasti Patikrinimo vietoje metu.

28.6. Pareiškėjas pateikė tik 9 nuotraukas, kuriose užfiksuota po 1 – 2 šaltalankių sodinukus, ir šios nuotraukos niekaip negali paneigti Patikrinimo vietoje užfiksuotų pažeidimų, kurie atitinkamai nustatyti 0,49 ha ir 1,64 ha plote. Be to, NMA Patikrinimo vietoje metu darytose nuotraukose aiškiai matyti, kad Laukų dalyse, kurios Patikrinimo vietoje metu buvo pamatuotos ir kuriose buvo užfiksuoti pažeidimai, šaltalankių sodinukų nėra.

28.7. Nors pareiškėjas, pateikdamas rašytinius paaiškinimus, įrodinėjo ir jo manymu įrodė, bylai reikšmingas aplinkybes dėl 2016 m. pasodintų sodinukų vegetavimo ir vėlesnio sužaliavimo, pats pareiškėjas tiek skunde NMA, tiek skunde pirmosios instancijos teismui pripažino, kad žinojo, jog 2017 m. pavasarį dalis šaltalankių sodinukų neišskleidė lapų, tačiau nesiėmė veiksmų šiems sodinukams atsodinti, o paliko juos tikėdamasis, kad jie vėliau pradės leisti lapus.

28.8. Pareiškėjas, pateikdamas 2017 m. Paraišką ir žinodamas, kad dalis sodinukų gali būti neprigiję, privalėjo juos atsodinti ir užtikrinti, kad patikrinimo vietoje metu NMA darbuotojas rastų visame 2017 m. Paraiškoje deklaruotų Laukų plote deklaruotą pasėlį (šaltalankius).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 29. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SP1-876(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo buvo nustatytas reikalavimų susietai paramai gauti nesilaikymas pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje deklaruotuose laukuose bei dėl to jam taikytos sankcijos (permokėtos sumos grąžinimas), ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 21R-697(AG-640/05-2019), kuriuo pareiškėjo skundo dalis dėl NMA Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo įvertinti Paraišką atmesta, o likusioje dalyje byla nutraukta, pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Pareiškėjas manė, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra neteisingai nustatė jo padarytus deklaravimo pažeidimus, todėl kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti NMA 2019 m. liepos 18 d. sprendimą. Komisija 2019 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, tada pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą taip pat atmetė. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė jo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus (Protokolą, Tyrimų metodiką, Temperatūros ataskaitą), ir pateikti išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės byloje, be to, įvertinti pareiškėjo nurodytus argumentus, jog atsakovas praleido terminą permokoms susigrąžinti pagal Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatas, bei argumentus dėl Taisyklių 33 punkto taikymo.

32. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, įvertino pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, kitus bylos duomenis ir pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog NMA Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jo skundą tenkinti ir panaikinti NMA bei Komisijos sprendimus. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į LVAT 2021 m. liepos 28 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

34. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas NMA pateikė 2017 m. Paraišką, kurios grafoje „II. Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus“, eil. Nr. 5 ir eil. Nr. 6 nurodytame žemės sklype Nr. 194433-1491, lauko Nr. 1 bendrame 4,40 ha plote deklaravo žemės ūkio naudmenas – naudmenos kodas ŠAU (šaltalankių uogynai), ir lauko Nr. 2 bendrame 3,32 ha plote deklaravo žemės ūkio naudmenas – naudmenos kodas ŠAU (šaltalankių uogynai). NMA 2017 m. rugsėjo 12 d. atliko Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 194433-1491, lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 4,40 ha ŠAU plotas, dalyje (0,49 ha), ir lauko Nr. 2, kuriame deklaruotas 3,3 ha ŠAU plotas, dalyje (1,64 ha), yra išnykę sodinukai, vyraujantis pasėlis GPŽ (ganyklos-pievos). Apie nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. rugsėjo 15 d. Pranešimu. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į NMA direktorių nurodydamas, jog nesutinka su Ataskaitoje nurodytais neatitikimais, bei prašydamas paskirti pakartotinę patikrą vietoje arba netaikyti sankcijų. NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. lapkričio 10 d. skundą, 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. BR6-12318 pareiškėjo skundo netenkino. Atsakovas, atsižvelgdamas į Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad Patikrinimo metu Paraiškos lauke Nr. 1 ir Paraiškos lauke Nr. 2 rastas pasėlis neatitiko Taisyklėse nurodytų reikalavimų susietajai paramai gauti, pagal 2017 m. Paraišką pareiškėjui taikė neteisingo deklaravimo sankciją. 2017 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjui buvo apskaičiuota ir perduota mokėjimams 4 989,17 Eur susietosios paramos už plotą suma, o pagal 2017 m. Paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 3 547,90 Eur, t. y. 1 441,27 Eur mažiau.

36. NMA skundžiamu 2019 m. liepos 18 d. sprendimu „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ konstatavo, kad pareiškėjas 2017 m. Paraiškoje neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą, t. y. Paraiškoje buvo neteisingai deklaruotas 2,13 ha plotas. NMA, vadovaudamasi nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais (Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gruodžio 2 d.) 4.29, 4.32, 82.4, 92 punktais, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas Nr. 640/2014), 19 straipsnio 1 dalimi, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 823 redakcija) 7.1.3, 17.2 punktais), priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta sumažinti pareiškėjui skirtą paramą už vaisių, uogų ir daržovių auginimą, apskaičiuotą už faktiškai nustatytą 19,99 ha plotą, dvigubo nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 960,84 Eur, ir susigrąžinti 480,42 Eur paramos už neteisingai deklaruotą 2,13 ha plotą.

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

38. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

39. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktais įrodymais (Protokolu, Tyrimo metodika) įrodinėjo aplinkybę, jog dėl neįprastai šilto 2016 m. rudens šaltalankių sodinukai buvo pasodinti tik 2016 m. spalio 24–25 d., ir netrukus po to prasidėjo šalnos, todėl, siekiant sumažinti nepalankių oro sąlygų nepageidaujamą poveikį sodinukams, jų kamienai buvo nukirpti iki apie 30 cm ūglio. 2017 m. pavasarį pareiškėjas, apžiūrėdamas sodinukus, pastebėjo, kad dalis sodinukų neišleidžia lapų, tačiau išrovęs atrankos būdu keletą sodinukų pamatė, jog sodinukų šaknys yra gyvos, sodinukai gyvybingi, todėl nusprendė jų nerauti ir kitų sodinukų į jų vietą nesodinti. Vėliau minėti sodinukai sužaliavo, todėl jų persodinti nereikėjo. Pareiškėjo teigimu, minėtos aplinkybės paneigia Patikrinimo metu atsakovo užfiksuotas aplinkybes dėl deklaravimo tvarkos pažeidimo, t. y. kad 2017 m. Paraiškoje deklaruotame 2,13 ha plote šaltalankių sodinukai buvo išnykę.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus (Protokolą, Tyrimų metodiką), bei konstatavo, kad juose pateikta informacija yra aktuali 2019 m. rugsėjo 30 d. ir atspindi pareiškėjo ginčo laukų būklę ne 2017 m. rugsėjo 12 d., kada buvo atliktas Patikrinimas ir konstatuoti pažeidimai, o Protokolo ir Metodikos sudarymo momentu buvusią pareiškėjo šaltalankių laukų būklę. Teismas, atsižvelgdamas į LVAT konstatuotas ribotas pareiškėjo galimybes teikti įrodymus (nes Patikrinimas buvo atliktas 2017 m. rugsėjo 12 d., o Sprendimas priimtas 2019 m. liepos 18 d.), pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs Patikrinimo Ataskaitą ir su ja nesutikdamas, pateikė skundą atsakovui, tačiau jokių rašytinių įrodymų, aktualių Patikrinimo atlikimo datai ir jį paneigiančių, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino pareiškėjo Komisijai ir pirmosios instancijos teismui pakartotinio bylos nagrinėjimo metu teiktas ginčo laukų nuotraukas, kurios, pasak pareiškėjo, buvo darytos 2017 m. gruodžio 17 d., bei pažymėjo, kad iš pateiktų fotonuotraukų negalima spręsti tikslios jų padarymo datos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad net ir vertinant pareiškėjo pateiktas nuotraukas kaip tinkamą įrodymą, jose fiksuoti vieniši šaltalankių stiebeliai nepatvirtina, jog šaltalankių sodinukai buvo visame ginčo plote. Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 33 punkto taikymo, ir konstatavo, kad šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti (pareiškėjas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija).

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus bei skundo argumentus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ūkininkams skyrimo tikslas yra remti ne visus žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis, bet tik tuos, kurie veiklą vykdo laikydamiesi taisyklėse ir kituose su paramos skyrimo teisiniu reguliavimu susijusiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių. Siekdamos užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, paramą skiriančios institucijos pirmiausia privalo patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Tinkamam lėšų apsaugos administravimui kelianti grėsmę išmokų gavėjų veikla turi būti veiksmingai kontroliuojama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-492/2016; 2020 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1787-629/2020).

43. Taisyklių 4.19 punkte nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Pagal taisyklių 4.32 punktą tiesioginė išmoka už plotą – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma už deklaruotas paramai gauti tinkamas žemės ūkio naudmenas, kurią, be pagrindinės tiesioginės išmokos, gali sudaryti žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą; o susietoji parama už plotą – papildoma parama iš Europos Sąjungos lėšų, mokama tam tikrą žemės ūkio naudmenų plotą deklaruojančiam pareiškėjui už daržovių, išskyrus bulves, auginimą uždarajame (šildomuose šiltnamiuose) ir atvirajame grunte, taip pat už vaisių, uogų, baltyminių augalų, cukrinių runkelių, sėklinių bulvių auginimą bei javų auginimą iš sertifikuotos sėklos (taisyklių 4.29 p.).

Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad pareiškėjai privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų: pievų laukuose, taip pat sodų ir uogynų tarpueiliuose visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių 8.3 p.); sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės (8.4 p.); soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas (8.5 p.).

Pagal Taisyklių 33 punkto nuostatas, nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki liepos 31 d. pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanas, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Tokiu atveju, jei patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra, – pasėlio liekanas), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra, – pasėlio liekanos), būtų priskiriamas tai pačiai klasifikatoriaus pasėlių grupei ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties EASV reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimus.

44. Byloje pateiktoje NMA Kokybės skyriaus Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 17-1012227247-D4-1 nurodytų duomenų, nustatytų Patikrinimo metu, pagrindu padaryta išvada, kad iš Paraiškoje nurodyto 22,12 ha šaltalankių uogyno ploto, 2,13 ha plote šaltalankių sodinukai buvo išnykę. Nėra ginčo, kad minėtą patikrą vietoje atliko ir minėtą ataskaitą užpildė kompetentingas NMA specialistas, turintis tokiai patikrai atlikti reikalingas žinias ir gebėjimus. Nors pareiškėjas kvestionuoja minėtą patikros rezultatą, tačiau jokių įrodymų (pvz., kito kompetentingo specialisto atlikto analogiško patikrinimo duomenų ginčo laikotarpiu), kurie būtų pagrindas paneigti nustatytą faktinę aplinkybę, kad Patikrinimo metu 2,13 ha plote šaltalankių sodinukai buvo išnykę, nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai (Protokolas, Tyrimų metodika) patvirtina ginčo laukų būklę šių įrodymų sudarymo dieną, tačiau nepatvirtina, jog juose fiksuotos aplinkybės egzistavo ir 2017 m. atsakovui atliekant Patikrinimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo Ataskaita, teikė skundą atsakovui, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas jau tuo metu galėjo teikti duomenis, paneigiančius Ataskaitoje nustatytas aplinkybes (pvz., nuotraukas su užfiksuota tuometine ginčo laukų būkle, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kt.), tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Ataskaitos duomenimis ir pagrįstai pripažino aplinkybę dėl netinkamo pasėlių deklaravimo.

45. Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą (Taisyklių 82.4 p.). Tiesioginėms išmokoms už plotą taikomos sankcijos (taip pat išmokai už pirmuosius hektarus bei išmokai jaunajam ūkininkui) pagal reglamentą (ES) Nr. 640/2014 (Taisyklių 92 p.). Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės, plotas, deklaruojamas siekiant gauti išmokas pagal bet kurią su plotais susijusios pagalbos sistemą arba paramos priemonę, viršija pagal 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą dvigubu aptiktu skirtumu, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 proc. arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 proc. remiamo ploto. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu asmuo vykdomajai institucijai pateikė klaidingą su paramos gavimu susijusią informaciją (7.1.2 p.); gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3 p.).

46. Taigi, nustačius aplinkybę, kad pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje deklaruoto (22,12 ha) ir faktiškai nustatyto pasėlio (šaltalankių uogyno) ploto (19,99 ha) skirtumas yra didesnis nei 2 ha (2,13 ha), vadovaujantis minėtomis šios nutarties 47 punkte nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pripažintina, kad ginčijamu 2019 m. liepos 18 d. Sprendimu pareiškėjui pagrįstai taikytos sankcijos (poveikio priemonės), ir pareiškėjas pagrįstai įpareigotas grąžinti NMA susidariusią skolą.

47. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su paramos grąžinimo procedūra bei terminais, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

48. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė sprendimą, kuris atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus (ABTĮ 87 str.). Šio teismo sprendimo remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius Neringa Švedienė