ff83d00a-bcc0-4e52-9a70-12360b6cd816 · Varėnos rajono apylinkės teismas

SPRENDIMAS                                                                 Civilinė byla Nr. A2-55-308/2015                                                                              Teisminio proceso Nr.2-51-3-00929-2013-7                             Procesinio sprendimo kategorija:              (S)                              2.3.2.9.1;3.3.4.2.2                                                                                                           Varėnos rajono apylinkės teismas                                                     N U T A R  T I S                                                                    2016 m sausio 11 d.

                                           Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo-A. B. praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-80-547/2013 dėl proceso atnaujinimo byloje                                     n u s t a t ė :2014-12-02 Varėnos rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr.2-80-547/2014 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį R. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų atidalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.2015-11-24 Varėnos rajono apylinkės teisme buvo gautas ieÅ¡kovo A. B. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėtoje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių.PareiÅ¡kėjas pateiktu praÅ¡ymu nurodo,kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 (toliau - Sprendimas), kuriuo jam-A.

B. ir atsakovei R. P. (toliau - Atsakovė) priklausantį turtÄ atidalino ir nustatė naudojimosi tvarkÄ tokiu bÅ«du:A. B. naudojimuisi ir nuosavybėn priskyrė nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini);R. P. naudojimui ir nuosavybė priskyrė nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini);Nustatė naudojimosi tvarkÄ 0,1893 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Merkinės k.v., esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), tokiu bÅ«du ir dydžiais:A.

B., naudojimuisi priskyrė 0,0631 ha Žemės sklypo ploto dalį, plane pažymėtÄ A/plotas 631 kv.m., į šį plotÄ Ä¯skaičiuojant ir privažiavimui reikalingÄ Å¾emės sklypo plotÄ (pagal atsakovės R. P. pateiktÄ planÄ );Atsakovei naudojimuisi priskyrė 0,12632 ha Žemės sklypo ploto dalį, plane pažymėtÄ /plotas 1263 kv. m.Atsakovė Sprendimu jai priskirtÄ naudoti Žemės sklypo dalį pradėjo atitverti tvora. Tvoros tvėrimo darbams pasiekus aukÅ¡tÄ baigtumÄ nuo 2015 m. rugsėjo pradžios atsirado objektyvi galimybė Å¡io statinio konfigÅ«racijÄ palyginti su Sprendime nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka.

IÅ¡ palyginimo tapo aiÅ¡ku, kad pagal Sprendime nustatytÄ Å½emės sklypu naudojimosi tvarkÄ naudotis jam priskirta Žemės sklypo dalimi tapo iÅ¡ esmės neįmanoma. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis mano, kad yra pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ Nr. 2-80-547/2014, o Å¡iÄ savo pozicijÄ grindžiantis toliau dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.I.  FAKTINĖS PRAÅ YMO ATNAUJINTI PROCESĄ APLINKYBĖSSu ieÅ¡kiniu ir 2014 m. lapkričio 12 d. ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimu Varėnos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-80-547/2014 prašęs padalinti tarp jo ir Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytÄ turtÄ ir iÅ¡spręsti patekimo į padalintÄ turtÄ klausimÄ .

Atitinkamai pateikęs Žemės sklypo atidalijimo projektÄ (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 2). Pagal jį, patekimas į jam priskiriamÄ Å½emės sklypo dalį (A dalis) bÅ«tų nustatytas, kaip parodyta plane (vingiuota linija).Teismas Sprendime laikėsi pozicijos,kad siÅ«lomas kelio servituto nustatymas per Atsakovei priskiriamÄ Å½emės sklypo dalį yra neproporcingas, pernelyg riboja Atsakovės teises, todėl Žemės sklypo naudojimosi klausimÄ iÅ¡sprendė pagal Atsakovės siÅ«lymÄ . Teismas konstatavo, kad:

„IeÅ¡kovas turi objektyviÄ galimybę pasiekti savo sklypÄ iÅ¡ kitos pusės, palei sklypo ribÄ ir atitinkamai privažiavimui prie savo sklypo reikalingÄ Å¾emės sklypo plotÄ priskiriant ieÅ¡kovo nuosavybei. Atsakovės siÅ«lomas žalimas žemės sklypo atidalijimo planas pažymėtas ieÅ¡kovo prie patikslinto ieÅ¡kinio pridėtame žemės sklypo kadastriniame plane (tomas 2, b. I. 78), kuriame atitinkamai pažymėta ieÅ¡kovui turintis tekti žemės sklypo plotas, įskaitant ir palei sklypo ribÄ siÅ«lomÄ formuoti privažiavimui reikalingÄ plotÄ , o atsakovei – bendrÄ 1263 m2 žemės sklypÄ , kuriame nebÅ«tų nustatomas servitutas - privažiavimas prie ieÅ¡kovui tenkančio sklypo dalies ir taip be pagrindo neapsunkinant atsakovės turto bei naudojimosi juo galimybės, yra geresnis, nei pateiktas ieÅ¡kovo" (Sprendimo 10 psl.).

Taigi Sprendimu nustatyta žemiau nurodyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka (jam tenkanti naudoti Žemės sklypo dalis pažymėta iÅ¡tisine linija).Sprendimu nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės nesudaro sÄ lygų naudotis jam priskirta Žemės sklypo dalimi dėl žemiau nurodytų priežasčių:               Dėl Sprendime nustatyto privažiavimo neadekvačiai sumažėja priskirtas Žemės sklypo plotas: privažiavimas veda į ariamÄ Å¾emę, todėl patekimui prie statinių reikia sunaudoti papildomÄ Å½emės sklypo plotÄ (pakomentuota žemiau plane);Tiesiant pravažiavimÄ , reikėtų iÅ¡kirsti sodÄ (ilgametes obelis) (pakomentuota žemiau plane);Nustatytas privažiavimas ties sklypo riba bÅ«tų tiesiamas per susisiekimui nepritaikytÄ Å¾emę.

Tai reikalauja papildomų didelių investicijų (gruntavimas, žvyravimas);Atsakovės pažymėtos ribos ir Sprendimo motyvai neatitinka. Aukščiau pacituotoje Sprendimo dalyje aiÅ¡kiai pasakyta, kad jam palei Žemės sklypo ribÄ priskirtina žemė pravažiavimui įskaitoma į jam priskirtÄ plotÄ , todėl kita riba (ties statiniais) turėtų eiti per statinius (pakomentuota žemiau plane):Atsakovo pažymėtas Žemės sklypo padalijimo variantas nesutampa su Sprendimo dalimi, pagal kuriÄ nustatytas privažiavimo plotas įskaičiuojamas į priskirtÄ plotÄ .

Atsakovė pažymėjo siÅ«lomÄ privažiavimo plotÄ , tačiau kartu proporcingai nepakoregavo kitos Žemės sklypo ribos. Tikėtina, kad ji nepakoreguota, kadangi to padaryti iÅ¡ esmės neįmanoma - jam priskirtÄ naudoti Žemės sklypo dalį reikėtų mažinti plotu, ant kurio stovi jo statiniai. Be to, nuo Atsakovei priskirto Žemės sklypo ploto pratęsiant patekimÄ iki jo statinių, beveik visÄ jam tekusį Žemės sklypo plotÄ reikia paversti keliu. Taip neadekvačiai sumažėja turimas naudingas plotas.

Galiausiai, per jam priskirtÄ Å½emės sklypo plotÄ tiesiant keliÄ , reikėtų mažinti ne tik ariamÄ Å¾emę, bet ir kirsti ilgamečius vaismedžius.            Nurodytos aplinkybes pagrindžia, kad Sprendimas yra sunkiai faktiÅ¡kai įgyvendinamas, parinkta Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neproporcinga, iÅ¡ esmės paneigia galimybę naudotis Žemės sklypo dalimi.II.TEISINIAI PRAÅ YMO ATNAUJINTI PROCESĄ ARGUMENTAITeisė į teisminę gynybÄ užtikrinama ir įgyvendinama materialiosios ir proceso teisės normų pagrindu, Asmuo, kreipdamasis į teismÄ , turi nurodyti, kad jis turi subjektinę teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnis) ir kad ta teisė pažeista, pažeidžiama ar ginčijama ir nurodyti materialinį reikalavimÄ - kaip praÅ¡o apginti pažeistÄ teisę.

Å ios taisyklės taikomos ne tik kreipiantis į teismÄ , bet ir praÅ¡ant atnaujinti procesÄ .Å iuo atveju paaiÅ¡kėjus aplinkybėms po Sprendimo įsiteisėjimo tapo akivaizdu, kad Sprendime nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra neadekvati ir neproporcinga, iÅ¡ esmės apsunkina naudojimÄ si jam priskirta Žemės sklypo dalimi ir realiai neįgyvendinama.CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieÅ¡kiniui keliamų turinio reikalavimų, praÅ¡yme atnaujinti procesÄ turi bÅ«ti nurodoma:

1) sprendimÄ , nutartį priėmusio teismo pavadinimas;

2) proceso atnaujinimo pagrindas;

3) proceso atnaujinimo motyvai;

4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio CK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;

5) praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kusio asmens praÅ¡ymas. Prie tokio praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ .Ä®statyme iÅ¡dėstytas reikalavimas nurodyti proceso atnaujinimo pagrindÄ reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas turi nurodyti bent vienÄ Ä¯statyme įtvirtintÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ ir jį pagrindžiančias aplinkybes bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Å is praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo reiÅ¡kiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių.

Å iuo atveju naujai paaiÅ¡kėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios paaiÅ¡kėjo tik po bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teismo Sprendimo byloje įsiteisėjimo - tai, kad Atsakovo pažymėtos naudojimosi Žemės sklypu ribos yra faktiÅ¡kai neįgyvendinamos, kadangi (i) privažiavimo plotÄ iÅ¡kaitant į jam tenkančio Žemės sklypo dalį, atitinkamai turi bÅ«ti perbraižyta riba ties jam priskirtais statiniais (ir dėl to statiniai ar jų dalys atsidurtų Atsakovės Žemės sklypo dalyje); (ii) jam priskirtoje Žemės sklypo dalyje privažiavimÄ iki statinių reikia daryti per ariamÄ Å¾emę ir kertant ilgaamžius vaismedžius; (iii) dėl priskirtos privažiavimo vietos privažiavimas turi bÅ«ti tęsiamas per didelę jo Žemės sklypo dalį, kad galėtų patekti prie statinių.

Tai ženkliai mažina plotÄ ir jo naudingumÄ .Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1.) buvo nagrinėjant byla ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas irtais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Å iuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, (LAT 2007 m. vasario 22 d. apžvalga Nr.: 1-2007 "Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose, civilinėse bylose aktualÅ«s klausimai";

LAT 2008 m. sausio 21 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2011 ir kt.).Nagrinėjamu atveju yra visos sÄ lygos, reikalingos praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo patenkinimui.Pirma. Å iuo atveju praÅ¡yme nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės jau egzistavo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ , kadangi Atsakovas ginčo metu pateikė Žemės sklypo naudojimosi nustatymo ribas.Antra. Atsakovo pažymėtos Žemės sklypo naudojimosi ribos yra neteisingos, t.y. riba ties jam priskirtais statiniais sutampa su jo pasiÅ«lytu planu, o taip negali bÅ«ti:

Sprendimu nustatytas privažiavimas priskiriamas prie jam tenkančio ploto, o pagal jo pateiktÄ planÄ privažiuojama per Atsakovės plotÄ nustačius kelio servitutÄ .Kaip matoma, ne tik jam, bet ir teismui bylos nagrinėjimo ir Sprendimo priėmimo metu aplinkybė, kad Atsakovės pasiÅ«lytas Žemės sklypo ribų nustatymas yra neįgyvendinamas (kadangi Atsakovei priskirtina dalis eitų per jo nuosavybe pripažintus statinius), nebuvo žinoma.Trečia. Aplinkybė, kad Sprendime nustatytos naudojimosi Žemės sklypu ribos iÅ¡ esmės pažeidžia jo interesus, paaiÅ¡kėjo Atsakovei įgyvendinus Žemės sklypo atitvėrimo tvora darbus.Ketvirta.

Aplinkybė, kad Sprendimu nustatytos naudojimosi Žemės sklypu ribos yra komplikuotos, neproporcingai varžančios jo interesus yra esminė Å¡ioje byloje, kadangi jos gali pagrįsti ir pateisinti kitÄ patekimo į jo Žemės sklypo dalį bÅ«dÄ , įskaitant, bet neapsiribojant, servituto nustatymÄ .IÅ¡analizavus Sprendimo motyvus, darytina iÅ¡vada, kad jei civilinės bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų aiÅ¡kiai žinoma ir suprantama, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal Atsakovės pasiÅ«lytÄ variantÄ yra nereali (įskaitant ir tai, kad turėtų bÅ«ti perbraižyta riba, kas lemtų jo statinių patekimÄ Ä¯ Atsakovei priskirtÄ Å½emės sklypo dalį), tai nebÅ«tų pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad servituto nustatymas netikslingas arba negalima nustatyti privažiavimÄ pagal mano pasiÅ«lytÄ variantÄ .III.

DĖL TERMINŲ PATEIKTI PRAÅ YMĄ DĖL PROCESO ATNAUJINIMOVadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . CPK 368 straipsnio 2 dalyje taip pat numatomas naikinamasis 5 metų terminas praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo pateikimui.  Šiuo atveju pareiÅ¡kėjas naujas aplinkybes sužinojo 2015 m. rugsėjo pradžioje, kai Atsakovės statomas tvoros baigtumas ir apimtis tapo aiÅ¡ki, todėl trijų mėnesių terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.  IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡nagrinėjus bylÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl Žemės sklypo atidalijimo,bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas:nustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,1893 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Merkinės k.v., esančiu (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du ir dydžiais:         A.

B., a.k(duomenys neskelbtini) naudojimui priskirti 0,0631 ha žemės sklypo ploto, sklypo plane pažymėtÄ A/plotas 631 kv. m. (pagal mano pateiktÄ Å½emės sklypo ribų nustatymo planÄ (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 2);             atsakovei R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimui priskirti 0,12632 ha žemės sklypo ploto, sklypo plane pažymėtÄ /plotas 1263 kv. (pagal mano pateiktÄ Å½emės sklypo ribų nustatymo planÄ (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 2); jo- A. B. naudai nustatyti atsakovei R.

P. priskirto žemės sklypo ploto dalyje kelio servitutÄ , suteikiantį teisę patekti į jam tenkantį žemės sklypo plotÄ , kaip pažymėta jo pateiktame Žemės sklypo ribų nustatymo plane (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 2).Atsakovė R. P. savo atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo(ieÅ¡kovo) A. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujimo su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nesutinka kaip su visiÅ¡kai nepagrįstu.         Atsakovė pateiktu atsiliepimu nurodė,kad Å¡is pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas ne tik neatitinka minėtoje įstatymo normoje įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, bet, be kita ko, yra reiÅ¡kiamas akivaizdžiai piktnaudžiaujant teise į teisminę gynybÄ .

Visų pirma, reikėtų pradėti nuo to, jog Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 yra įsiteisėjęs ir iš esmės įvykdytas, t.y.:

1) minėtu teismo sprendimu tarp ginčo šalių atidalintas nekilnojamasis turtas VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastre ir registre jau yra įregistruotas kiekvieno iš jų asmeninės nuosavybės teise bei įregistruotas juridinis faktas, kad nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka;

2) ginčo žemės sklypas iÅ¡pirktas iÅ¡ Lietuvos Respublikos pagal kiekvienai iÅ¡ ginčo Å¡alių proporcingai tenkančiÄ jo dalį, t.y. atitinkamai pareiÅ¡kėjui - 0,0631 ha, o atsakovei - 0,1262 ha (pridedamas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ VÄ® „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko, priedas Nr. 1); 3) minėtu teismo sprendimu patvirtinta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka jau faktiÅ¡kai įgyvendinta ir toliau sėkmingai vykdoma. Å iuo papildomai paaiÅ¡kinama, jog atsakovė, turėdama teisėtÄ ir galiojantį (įsiteisėjusį) teismo sprendimÄ , vadovaudamasi juo ir atestuotų matininkų tiksliai sudarytu žemės sklypo planu (žemės sklypo plano ir koordinačių žiniaraščio kopija pridedama, priedas Nr. 2), kuriame yra aiÅ¡kiai nustatytos ne tik ginčo Å¡alims priklausančios žemės sklypo nuosavybės teisės dalys, bet taip pat ir ribos tarp Å¡ių dalių, - atsitvėrė tvora nuo pareiÅ¡kėjo ir tokiu bÅ«du pilnai įgyvendino minėtu sprendimu jai suteiktas teises.

Atsitvėrimo faktÄ patvirtinančios tvoros nuotraukos pridedamos ( priedas Nr. 3). ŽiÅ«rint Å¡ias nuotraukas pagal jų pateiktÄ eilę, matyti, jog pareiÅ¡kėjo ir atsakovės žemės sklypo dalis skiria per jų ribÄ (pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ ) nuo pat Jagmino gatvės aukÅ¡tyn einanti rudos spalvos medinių lentų tvora – kur kairėje pusėje matyti pareiÅ¡kėjo žemės sklypo dalis ir ja einantis kelias, o deÅ¡inėje pusėje – atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis su statiniais (gyvenamasis namas, Å¡iltnamis).

Antra, pareiÅ¡kėjo teigimu, nagrinėjamu atveju viena iÅ¡ proceso atnaujinimo pagrindÄ sudarančių aplinkybių ir bene esminė, yra tai, jog atsakovės plane pasiÅ«lyta ir teismo sprendimu patvirtinta žemės sklypo naudojimosi riba ties jam priskirtais statiniais sutampa su jo plane pasiÅ«lyta riba, o taip neva negali bÅ«ti. PareiÅ¡kėjas teigia, jog atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateiktas žemės sklypo padalijimo variantas nesutampa su sprendimo dalimi, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjui nustatytas privažiavimo plotas įskaičiuojamas į jam priskirtÄ plotÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė pažymėjo siÅ«lomÄ privažiavimo plotÄ , tačiau kartu proporcingai nepakoregavo kitos žemės sklypo ribos. PareiÅ¡kėjas neatkreipia dėmesio, jog Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 patvirtintoje ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (plane), buvo nustatytos tik apytikrės (orientacinės) naudojimosi ginčo žemės sklypu ribos tarp pareiÅ¡kėjui ir atsakovei priklausančių dalių.

Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatydamas naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ ieÅ¡kojo abi Å¡alis tenkinančio teismo sprendimo, tačiau tuo metu neužsakinėjo ar tuo labiau pats nedarė kadastrinių matavimų dėl ribų tarp Å¡alims tenkančių dalių atžymėjimo pagal LKS-94 koordinačių (X,Y) sistemÄ . Akivaizdu, jog tai jau yra teismo sprendimo vykdymo procesas, kuriame teismas nedalyvauja. Pažymėtina, jog vien tai, jog teismo patvirtintoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (plane) yra nereikÅ¡mingų braižymo ir žymėjimo neatitikimų, tai nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo atnaujinti procesÄ ir keisti teisėtÄ bei teisingÄ teismo sprendimÄ .

Tuo labiau, jog bet kokie neatitikimai Å¡iuo metu yra tinkamai ir pilnai paÅ¡alinti įvykdžius teismo sprendimÄ . IÅ¡ atsakovės pridedamo žemės sklypo plano aiÅ¡kiai matyti, jog naudojimosi žemės sklypu riba tarp pareiÅ¡kėjui ir atsakovei priklausančių dalių yra nustatyta (pažymėta plane), o taip pat ir faktiÅ¡kai įgyvendinta atsitveriant tvora, tokiu bÅ«du ir tvarka, jog:

1) atitiktų pareiškėjui ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypo dalių plotus (dydžius);

2) atitiktų teismo sprendime nustatytÄ naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ , t.y. pareiÅ¡kėjo privažiavimui prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių reikalingas žemės sklypo plotas atmatuotas ir atžymėtas kairiojoje žemės sklypo dalyje;

3) atsakovei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis nepatenka nei po vienu iÅ¡ pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančių statinių, t.y. naudojimosi žemės sklypu riba nustatyta nepažeidžianti nei vienos iÅ¡ Å¡alių teisių ir teisėtų interesų, o be kita ko, tokia tvarka, jog jokių papildomų korekcijų ar tikslinimų nebereikia atlikti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, jog teismo sprendimas nagrinėjamu atveju yra įgyvendintas tokiu bÅ«du ir tvarka, jog pareiÅ¡kėjo pakartotinai dėstomas klausimas dėl žemės sklypo naudojimosi ribų nustatymo, o bÅ«tent, jog neva atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis patenka po pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, kas neva sudaro pagrindÄ iÅ¡ naujo koreguoti kokias nors žemės sklypo naudojimo ribas, net negali bÅ«ti keliamas.

PrieÅ¡ingai, tokių pareiÅ¡kėjo aplinkybių nurodymas Å¡iame praÅ¡yme yra tik klaidinantis teismÄ ir keliamas piktnaudžiaujant teise į teisminę gynybÄ . Be to, jei pareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovei faktiÅ¡kai įgyvendinant įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , atliekant matavimus ir/ar tveriant tvorÄ sumažėjo pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, atidalinant jį teismo nustatyta tvarka, tai nėra ir negali bÅ«ti pagrindas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimui ir/ar sprendimo pakeitimui, kadangi teismas nei atlieka faktinių matavimų, nei nustato ginčo Å¡alims, kur ir kaip tverti tvorÄ .

Visi pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, neva lemiantys bÅ«tinumÄ atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, realiai yra susiję su sprendimo vykdymu, t.y. matavimų atlikimu ir/ar tikslinimu. Trečia, kalbant apie LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ , pažymėtina, jog Å¡iuo pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimÄ gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečiÄ bylÄ , tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimÄ .

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas atitinka paminėtÄ sÄ lygÄ dėl ankstesnio dalyvavimo byloje dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis, nekvestionuotina. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog nėra tenkinama antroji sÄ lyga, t.y. jog pareiÅ¡kėjas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese. Naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis (esmine informacija) gali bÅ«ti pripažįstami tik konkretÅ«s juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, bÅ«senos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia.

Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jeigu praÅ¡yme nurodomos aplinkybės neatitinka nors vieno naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės požymio, jos nėra laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme ir negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimÄ . Nagrinėjamu atveju yra bÅ«tent taip, jog nei viena pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodyta aplinkybė netenkina požymių visumos, kuri yra bÅ«tina norint pripažinti aplinkybę kaip naujai paaiÅ¡kėjusiÄ LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Ketvirta, konkretizuojant pirmiau iÅ¡dėstytus teisinius argumentus, pasisakytina dėl kiekvienos iÅ¡ parieÅ¡kojo nurodomų aplinkybių.

1) Aplinkybė, jog dėl sprendime nustatyto privažiavimo neadekvačiai sumažėja pareiÅ¡kėjui priskirtas žemės sklypo plotas (privažiavimas veda į ariamÄ Å¾emę, todėl patekimui prie statinių reikia sunaudoti papildomÄ Å¾emės sklypo plotÄ ir tai neadekvačiai mažina naudingÄ jį klypo plotÄ ) – pareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ teigdamas, jog dėl nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos jam sumažėjo nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo plotas. Naudojimosi žemės sklypu ribos yra nustatytos tiksliai iÅ¡matavus ir apskaičiavus kiekvienai iÅ¡ ginčo Å¡alių tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

IeÅ¡kovui tenkanti dalis nėra niekaip sumažėjusi ir tiksliai atskirta atitverta tvora. PareiÅ¡kėjo nepasitenkinimas, jog dėl kelio įrengimo jam sumažėja jo naudingasis žemės sklypo dalies plotas, nėra pagrindas proceso atnaujinimui. Be kita ko, Å¡i aplinkybė buvo akivaizdi ir žinoma dar bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nesÄ Å¾iningai siekia naudos iÅ¡imtinai sau: nors jo netenkina, kad jam reikalingu privažiavimu faktiÅ¡kai nors ir nesumažinamas jam bendrai priklausantis žemės plotas, tačiau objektyviai sumažėja jo naudingos dirbamos žemės plotas, tačiau jį pilnai tenkintų, kad privažiavimu, reikalingu iÅ¡imtinai jam, nustatant servitutÄ per atsakovei priklausantį žemės sklypÄ , sumažėtų jos naudojamos ir naudingos žemės plotas, be to matyt bÅ«tent atsakovė bÅ«tų atsakinga už kelio, kurio jai visiÅ¡kai nereikia ir kuris netgi trukdytų jai naudotis nuosavybe, įrengimÄ bei patirtų dėl to papildomų iÅ¡laidų (kurių nenori patirti pareiÅ¡kėjas), o be to, toks naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas neiÅ¡vengiamai lemtų kitus Å¡alių ginčus ateityje.

2) Aplinkybė, jog tiesiant privažiavimÄ reikia iÅ¡kirsti sodÄ (ilgametes obelis) – pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė apie ilgamečių obelų kirtimÄ egzistavo dar nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ . Apie tai, jog Å¡ias obelis gali tekti iÅ¡kirsti, jeigu teismas patvirtins atsakovės pasiÅ«lytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ â€“ pareiÅ¡kėjui buvo žinoma ir negalėjo bÅ«ti nežinoma dar bylos nagrinėjimo metu. Minėtos obelys jau auga daugiau nei 20 metų, todėl teigti, kad tokios aplinkybės pareiÅ¡kėjui tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nėra jokio pagrindo.

3) Aplinkybė, jog nustatytas privažiavimas ties sklypo riba bÅ«tų tiesiamas per susiekimui nepritaikytÄ Å¾emę, o tai reikalauja papildomų investicijų – Å¡i pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė taip pat buvo žinoma ir negalėjo bÅ«ti nežinoma tiek nagrinėjant bylÄ , tiek teismui priimant sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas puikiai žinojo ir suvokė, jog teismui netenkinus praÅ¡ymo patvirtinti jo siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ ir nesuteikus pareiÅ¡kėjui kelio servituto per atsakovei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, jam privažiavimÄ teks įsirengti savo lėšomis per jam iÅ¡skirtÄ Å¾emės sklypo dalį. Vien tai, jog toks teismo sprendimo įvykdymas yra susijęs su tuo, jog atsakovui reikia skirti papildomų lėšų tam, jog įsirengtų keliÄ dėl patekimo iki jam nuosavybės teise priklausančių statinių, nesudaro jokio pagrindo proceso atnaujinimui ir teisėto teismo sprendimo keitimui.

4) Aplinkybė, jog atsakovės pažymėtos ribos ir sprendimo motyvai neatitinka – dėl Å¡ios aplinkybės atsakovė jau iÅ¡samiai pasisakė anksčiau ir nesikartoja. Taigi, apibendrinant iÅ¡dėstytÄ yra akivaizdu, jog visos pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės, pareiÅ¡kėjui manant, jog tai buvo bÅ«tina, galėjo bÅ«ti pagrindinės bylos arba apeliacinio ir kasacinio skundų dalyku, tačiau ne nagrinėjamo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo. Atsakovei nėra žinoma, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo ar naudojos, tačiau netinkamai, Å¡iomis procesinėmis teisėmis.

Kita vertus, tai nesuteikia teisės pareiÅ¡kėjui nepasinaudojus ar netinkamai naudojusis Å¡iomis teisėmis vėliau piktnaudžiauti civiliniu procesu ir reikÅ¡ti nepagrįstus praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo, taip siekiant nesÄ Å¾iningai pasinaudoti apeliacijos ir kasacijos teisėmis prisidengiant proceso atnaujinimo institutu. Å iuo atveju teismo sprendimui esant iÅ¡ esmės įvykdytam pagal jame nustatytÄ tvarkÄ ir Å¡alims suteiktas teises - jo nagrinėjimo ir priėmimo proceso atnaujinimas - jo naikinimo ar keitimo tikslu, pažeistų civilinių teisinių santykių stabilumo principÄ ir sukeltų didelės žalos atsakovei.

Tokia situacija negali būti pateisinama tariamu pareiškėjo teisių pažeidimu ar apsimestiniu nežinojimu apie tam tikras aplinkybes. Penkta, atsakovė dėl terminų pareikšti prašymui dėl proceso atnaujinimo plačiau nepasisako, kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nėra nei vienos aplinkybės, kuri atitiktų naujai paaiškėjusios aplinkybės požymius LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikymo kontekste. Todėl pareiškėjo prašyme aptartas terminų skaičiavimo klausimas šiuo atveju nėra aktualus.

Å eÅ¡ta, pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡yme iÅ¡ esmės kelia tuos pačius klausimus, kuriuos kėlė ir dėl kurių teismas jau pasisakė, nagrinėdamas pirminę bylÄ iÅ¡ esmės, t.y. pareiÅ¡kėjas neįrodo, o ir nesistengia įrodyti, egzistuojant nors kokias nors naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, kurios jam nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o vėl pasisako dėl bylos esmės, t.y. tik dėl jo vieno interesus atitinkančio ir jį vienÄ tenkinančio naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos.

Tuo tarpu dėl to jau yra pasisakęs Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014. Teismas, nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ pagal pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį atsakovei, atsižvelgė tiek į pareiÅ¡kėjo, tiek į atsakovės argumentus, pateiktus byloje. Septinta, Å¡iuo metu įsiteisėjęs, teisėtas ir jau faktiÅ¡kai įvykdytas Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 pareiÅ¡kėjo (ieÅ¡kovo) galėjo bÅ«ti skundžiamas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, siekiant patirtinti jo teisėtumÄ .

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas (ieÅ¡kovas) to tinkamai nepadarė. Atsakovės žiniomis, pareiÅ¡kėjas (ieÅ¡kovas) teikė kasacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jo kasacinį skundÄ . Taigi, sprendimo teisėtumo patikros procedÅ«ros yra pasibaigusios. Tuo tarpu proceso atnaujinimo institutas nėra dar viena įsiteisėjusio teismo sprendimo apskundimo galimybė. Proceso byloje atnaujinimas galimas tik kaip iÅ¡imtinė ekstraordinari priemonė esant konkretiems įstatyme nurodytiems pagrindams, kurių egzistavimo pareiÅ¡kėjas neįrodo dėl priežasčių, Å¡iame atsiliepime jau nurodytų aukščiau, o ne kaip priemonė atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, jei vienos iÅ¡ Å¡alių tiesiog netenkina teismo sprendimas.

PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis ir tik prisidengdamas formalia įstatymo jam suteikta teise, siekia atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės vien tam, kad galėtų vėl iÅ¡ naujo kelti tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo žinomos ir buvo nagrinėtos pirminiame bylos nagrinėjime, siekdamas ir tikėdamasis kad galbÅ«t teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , priimtų kitokį, jo vieno interesus labiau tenkinantį sprendimÄ . Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių pagrindu, be kita ko bÅ«tų pažeidžiamas teisinio tikrumo ir stabilumo principas, kurio užtikrinimui įstatymų leidėjas ir yra numatęs instancinę teismų sprendimų apskundimo sistemÄ bei konkrečius terminus bei pagrindus Å¡iai teisei realizuoti, o jos tinkamai nerealizavus ir/ar suėjus terminams – sprendimo įsiteisėjimÄ ir privalomumÄ Å¡alims.

Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pareikÅ¡tas visiÅ¡kai nepagrįstai, t.y. nenurodžius jokių aplinkybių, kurios patektų į naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių sÄ voka ir sudarytų pagrindÄ proceso atnaujinimui LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, o be kita ko, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, t.y. pareiÅ¡kėjui nepasinaudojus ar pasinaudojus, tačiau netinkamai, apeliacinio ir kasacinio skundo teikimo institutais dabar yra nesÄ Å¾iningai kreipiamasi į teismÄ prisidengiant civilinio proceso atnaujinimo institutu.PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl proceso atanaujinimo ir priimto teismo sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atmestinas.Proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privačių Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

PraÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, priimto sprendimo panaikinimo ir naujo teismo sprendimo priėmimo teismas nagrinėja tik tuo pagrindu, kuris nurodytas ieÅ¡kovo praÅ¡yme – naujai paaiÅ¡kėję esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu ( CPK 366 str.1 d. 2 p.). Pagal CPK 368 str. 1 d. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis tik 2015 m.rugsėjo mėn pradžioje,po atsakovės R.

P. atlikto jai priklausančios sklypo dalies atitvėrimo,sužinojęs naujai paaiÅ¡kėjusias esmines aplinkybes,kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ buvo pateiktas 2015-11-24 ir sprendžiant pagal pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ apie naujai paaiÅ¡kėjusias esmines bylos aplinkybes, praÅ¡ymas buvo pateiktas nepraleidus trijų mėnesių termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo.Dėl to teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ analizuoja tik aspektu dėl sužinojimo apie naujai paaiÅ¡kėjusias esmines bylos aplinkybes.PareiÅ¡kėjas savo praÅ¡yme naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis nurodo tik tai ,kad jam įsirengiant privažiavimo keliÄ Ä¯ jam priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį reikėtų užimti dalį jo sklypo dalyje esančios dirbamos žemės,nemaÅ¾Ä dalį jam priskirto žemės sklypo užimtų pravažiavimas,reikėtų kirsti ilgamečius vaismedžius,jis turėtų daug iÅ¡laidų privažiavimo įrengimui ir dėl to sprendimas yra sunkiai įgyvendinamas,parinkta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neproporcinga, paneigianti galimybę naudotis jam priklausančia sklypo dalimi,bei dėl tokios nustatytos naudojimosi tvarkos ženkliai bÅ«tų sumažintas jam priskirto sklypo plotas ir Å¡io sklypo naudingumas.IÅ¡ Å¡ių pareiÅ¡kėjo motyvų matyti,kad jis siekia iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ abiejų Å¡alių naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu,bei atnaujinus procesÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ,kad jam iÅ¡liktų naudojimuisi neužimta pravažiavimo įrengimui jam priskirta žemės sklypo dalis,o privažiavimÄ jis galėtų įsirengti atsakovei R.

P. priskirto žemės sklypo dalyje.IÅ¡ visų pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo motyvų nėra nurodoma jokių naujų esminių bylos aplinkybių,kurios bÅ«tų buvę nežinomos ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.IÅ¡ pačio pareiÅ¡kėjo ir atsakovės R. P. pateiktų planų byloje matyti,kad abi Å¡alys siÅ«lė savo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo variantus.PareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę analizuoti tiek savo,tiek atsakovės pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų duomenis perkeliant juos į faktinę erdvę ir įsitikinti,kaip realiai galėtų bÅ«ti atskirtos naudojimuisi priskirtos sklypo dalys ,bei nustatyti aplinkybes,kaip jam bÅ«tų galima įsirengti atskirÄ privažiavimÄ prie jam priskirtos žemės sklypo dalies.Kad priskirta pareiÅ¡kėjui mažesnė žemės sklypo dalis neturi tokio tinkamo funkcionalumo,nei buvo viso žemės sklypo funkcionalumas,buvo aiÅ¡ku jau bylos nagrinėjimo metu ir iÅ¡ karto po bylos iÅ¡nagrinėjimo ,bei tokios situacijos paaiÅ¡kėjimas pareiÅ¡kėjui 2015 m rugsėjo mėnesį negali bÅ«ti laikoma esmine bylos aplinkybe,kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.IÅ¡ atsakovės pateikto atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ bei pateiktų fotonuotraukų matyti,kad nėra jokio atsakovei naudotis priskirtos žemės sklypo dalies patekimo po pareiÅ¡kėjui(ieÅ¡kovui)priskirtais statiniais.Dėl to teismas laiko,kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo A.

B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir atsisakytina atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-80-547/2014.Vadovaudamasis LR CPK 366 str.1d.2 p., 370 str.3 d. teismas             n u t a r i a :Atsisakyti atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-80-547/2014 pagal pareiÅ¡kėjo(ieÅ¡kovo)A. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui,skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

                                       Teisėjas(paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras :Teisėjas                                          Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas                                                       Â