ff8233cc-29a1-4973-8264-e1239aa6da13 · Å ilutės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1176-733/2017Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00713-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2; 2.1.6.3; 3.2.6.5. (S) Å ILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 20 d.Å ilutė Å ilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis, sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. R., jo atstovui advokatui V. J., atsakovės atstovui R. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

R. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas A. R. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Å ilutės skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktÄ 2016-10-11 Nr. 17ŽN-338 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymÄ Nr. 17VÄ®-2119-(14.17.2.) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypÄ â€œ (toliau – ir NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymas) neteisėtais ir juos panaikinti.IeÅ¡kinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2016-10-28 paÅ¡tu jam įteiktas NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymas, kuriuo atsisakoma parduoti kitos paskirties žemės sklypÄ , projektinis Nr. 995, esantį (duomenys neskelbtini)., suprojektuotÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriaus vedėjo 2013-11-28 įsakymu Nr. 17VÄ®-2368-(14.17.2.), patvirtintame Ramučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Priskyrė suprojektuotÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 995 2,00 ha, pažymėtÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriaus vedėjo 2013-11-28 įsakymu Nr. 17VÄ®-2368-(14.17.2.), patvirtintoje Ramučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planinėje medžiagoje, laisvosios žemės fondo žemei. Šį įsakymÄ 2016-11-08 ieÅ¡kovas nurodo skundęs ikiteismine tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT), nes įsakyme nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta jo apskundimo tvarka, tik nurodyta, jog įsakymas gali bÅ«ti skundžiamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieÅ¡kovas supratęs, kad šį įsakymÄ privalo skųsti aukÅ¡tesnei institucijai - NŽT. 2016-12-16 gavo atsakymÄ dėl gauto skundo, kur nurodyta, kad privalėjo tiesiai kreiptis į teismÄ .

Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsisakė priimti skundÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2017-01-02 nutartį, nurodydamas, kad Å¡is ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2017-02-01 nutartį gavo 2017-03-01.IeÅ¡kovas nurodo, kad NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymas yra neteisingas ir neteisėtas, todėl naikintinas, nes juo pažeidžiamos nuosavybės teisės. NŽT Å ilutės skyriaus vedėjas, pasiraÅ¡ydamas jį, žinojo, kad Å¡is žemės sklypas yra užimtas pastato - trÄ Å¡Å³ sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovas VÄ® Registrų centre įregistravo savo vardu dar 1993-03-30.

Pastatas, kuriame jis laikydavo Å¡ienÄ , yra susidėvėjęs, likę tik jo konstrukcijos. 1998 m. uraganas jį sugriovė. Siekdamas atstatyti pastatÄ , ieÅ¡kovas 2016 m. gegužės mėnesį surinko visas sulūžusias ir sugedusias pastato dalis, iÅ¡valė teritorijÄ tam, kad atkurti naujÄ , analogiÅ¡kÄ buvusiam pastatÄ , ant tų pačių likusių pamatų. Taupė pinigus statybinėms medžiagoms, tačiau gavo praneÅ¡imÄ , kad žemės sklypas atimtas. Jeigu bÅ«tina šį žemės sklypÄ paimti visuomenės poreikiams, tai turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl kompensavimo už jo turimÄ turtÄ .

Kadangi niekas tokių klausimų nesprendė, tai ir žemes paimti neturėjo pagrindo. Å is žemės sklypas ir buvo suformuotas tik tam, kad bÅ«tų galima eksploatuoti nuosavybės teise valdomus pastatus. IeÅ¡kovas mano, kad yra vienintelis pretendentas įsigyti ginčo žemės sklypÄ . Visada deklaravo jį kaip žemės Å«kio paskirties ir naudojo žemę žemės Å«kio reikmėms, gaudavo iÅ¡mokas ir buvo tikrinamas Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros, todėl akivaizdu, kad ir pastatas, ir žemės sklypas yra jam reikalingi ir jokie, neaiÅ¡ku kur padaryti, faktinių aplinkybių konstatavimai negali nuneigti ieÅ¡kovo raÅ¡ytinių įrodymų.

IeÅ¡kovas nurodo dabar nebeturintis sveikatos Å«kininkauti, yra neįgalus, todėl žemę prižiÅ«ri jo brolis, o jam atsilygina mėsa, pienu. IeÅ¡kovas ruoÅ¡iasi atstatyti pastatÄ ir vėl Å«kininkauti. Patikrinimo aktas neteisėtas: jis patikrinime nedalyvavo, NŽT nežino, kÄ jis toliau ruoÅ¡iasi daryti su pastatu. Yra iÅ¡likę visi pamatai, o ne liekanos. Jis sumokėjo už geodezinius matavimus, buvo įsakymai leisti jam iÅ¡sipirkti tÄ Å¾emę ir nesupranta, kodėl pirkimas buvo nutrauktas.

Atsakovė surinko neteisingus duomenis ir nepagrįstai atsisakė parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypÄ .IeÅ¡kovas pažymi, kad gina savo nuosavybės teisę - teisę valdyti, naudoti ir disponuoti 1993-03-30 vieÅ¡ame registre įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - trÄ Å¡Å³ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė jo įgijimo ir įregistravimo VÄ® Registrų centre neginčijo, įgijimo sandoris yra teisėtas ir galiojantis. IeÅ¡kovo turtinės teisės į šį pastatÄ nėra niekaip apribotos.IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, jog pastatų savininkai turi įstatymo garantuotÄ teisę lengvatine tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytÄ ir jų eksploatavimo tikslais naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ .

NŽT turi pareigÄ sudaryti sÄ lygas pastatų savininkui užtikrinti tinkamÄ jų statinių eksploatacijÄ , t. y. iÅ¡nuomoti ar leisti nusipirkti valstybinę žemę lengvatinėmis sÄ lygomis. O dėl savininko teisės daryti kapitalinį ar kitokio pobÅ«džio remontÄ , tvarkyti, nurodyta, kad nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį - jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti, o tuo atveju, jei nėra savininko valios pastatÄ nugriauti, bet pastatas sunyksta, nebelieka laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).IeÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad NŽT Å ilutės skyrius, suraÅ¡ydamas 2016-10-11 žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 17ŽN-338, elgėsi nepagrįstai ir neteisėtai, turėdamas duomenis apie tai, jog žemės sklype yra įregistruotas trÄ Å¡Å³ sandėlis, kad Å¡is žemės sklypas yra tikslinės paskirties, skirtas aptarnauti trÄ Å¡Å³ sandėlį, kad savininkas turi teisę Å¡iuo pastatu disponuoti taip kaip jam yra patogu, neturėdamas savininko sutikimo pripažinti daiktÄ sunykusiu ir nesiruoÅ¡iant šį daiktÄ atkurti, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ ir juo remdamasis priėmė sprendimÄ atsisakyti parduoti žemės sklypÄ .

Å ie veiksmai yra neteisingi, neteisėti, todėl naikintini.IeÅ¡kovo atstovas advokatas V. J. praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinį, apginti nuosavybės teisę, nes ieÅ¡kovas ruoÅ¡iasi atkurti pastatÄ , kuris jam Å«kyje yra reikalingas. Ginčijamu įsakymu grubiai pažeidžiamos nuosavybės teisės. NŽT negali spręsti ar pastatas susidėvėjęs, ar jis yra, ar nėra – kol jis įregistruotas VÄ® Registrų centre, yra savininkas, likę pastato fragmentai, pastatas yra. NŽT neturėjo teisės ir pagrindo daryti patikrinimÄ ir konstatuoti faktÄ , tai ne NŽT kompetencija.

Susidėvėjimas nenaikina nuosavybės teisių. Patikrinimo aktas neteisėtas, nes NŽT neturėjo teisės jo atlikti, negalėjo konstatuoti jo susidėvėjimo, nes tai nėra jos kompetencija, patikrinimas atliktas nedalyvaujant savininkui. Žemės sklypas buvo nuomojamas tam, kad eksploatuoti pastatÄ . Norminių aktų apskundimo terminas yra 3 mėnesiai, jis nepraleistas, nes praėjus 10 dienų buvo apskųsta NŽT. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pasisakė, kad tai yra nuosavybės teisių gynimas.

Šį sprendimÄ apskundė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad tai yra civiliniai teisiniai santykiai. Jei teismas mano, kad terminas yra praleistas, praÅ¡o jį atnaujinti, juolab, kad atsakovė tam neprieÅ¡tarauja.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutinka, atsiliepime nurodė bei jos atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad NŽT Å ilutės skyriaus nuostatų, patvirtintų NŽT direktoriaus 2012-02-24 įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 (NŽT direktoriaus 2015-02-24 įsakymo Nr. 1P-67-(1.3.) redakcija), 3.3. punktas numato teisę ir pareigÄ organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

NŽT Å ilutės skyriaus vyriausiosios specialistės, veikdamos pagal jų pareigybių apraÅ¡ymuose (pareigybių apraÅ¡ymo 7.18 p. ir 7.9 p.) suteiktus įgaliojimus 2016-10-11 teisėtai atliko projektinio sklypo Nr. 995, kurį pageidavo pirkti ieÅ¡kovas, žemės naudojimo patikrinimÄ ir nustatė faktines aplinkybes, kad jame nėra pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tik likę pamatų liekanos. Tai pagrindė objektyviais įrodymais, t. y. nustatė tikrinamo sklypo vietÄ , nufotografavo, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ ir pridėjo fotonuotraukas prie jo, užregistravo nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovas nenurodo jokių juridinių ar kitų motyvų, kodėl Å¡is NŽT Å ilutės skyriaus 2016-10-11 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 17ŽN-338 yra neteisėtas ar nepagrįstas. Nėra jokio pagrindo jį naikinti.Dėl reikalavimo panaikinti NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymÄ nurodo, kad ieÅ¡kovas praleido terminus, numatytus Administracinių bylų teisenos įstatyme, Å¡io įsakymo kaip administracinio akto apskundimui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieÅ¡kovo 2016-12-22 skundÄ Klaipėdos apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo ir nustatė, jog A.

R. praleido terminus skųsti NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymÄ , jo ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ir nenagrinėtinas iÅ¡ naujo Å¡ioje byloje.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad įsakymu pažeidžiamos jo nuosavybės teisės į pastatÄ , kas neatitinka faktinių aplinkybių. NŽT neapriboja jokių teisių dėl statinio, tik nustatyta teisės aktais tvarka disponuoja žeme, kuri jai suteikta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

IeÅ¡kovas nuosavybės teisėmis juridiÅ¡kai turi įregistruotÄ pastatÄ - trÄ Å¡Å³ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 175,77 m2 (tai sudaro 0,0175 ha), bet faktiÅ¡kai Å¡io pastato nėra, kÄ pripažįsta pats ieÅ¡kovas. NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymu buvo atsisakyta parduoti valstybinės žemės sklypÄ , reikalingÄ eksploatuoti pastatÄ . IeÅ¡kovo reikalavimas suformuoti ir jam parduoti 2,0000 ha žemės sklypÄ prie faktiÅ¡kai nesančio pastato, kurio užimamas plotas buvo 0,0175 ha, yra neargumentuotas kodėl reikalingas bÅ«tent toks didelis žemės plotas.

Net ir esant funkcionaliam tokio ploto 175,77 m2 (0,0175 ha) ir tokios paskirties pastatui (sandėliui) nebÅ«tų pagrindo skirti 2,0000 ha ploto žemės sklypo neargumentuotai. Reikėtų įvertinti pastato paskirtį, jo gabaritus, naudojamos krovinių pervežimui technikos gabaritus, jos galimybes ir poreikį manevruoti prie statinio, įvažiuoti į jį (durų, vartų padėtis pastate), statybos reglamentu numatytus atstumus aptarnauti pastatui iÅ¡ tos pusės, kur nėra įvažiavimų pastate (reglamentuojamas atstumas nuo ribos iki pastato 3 m, kai pastato aukÅ¡tis 8,5 m, atsižvelgiant į tai, kad atstumas didinamas 0,5 m, kai pastato aukÅ¡tis padidėja 1 m).Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovas nuo 2013-04-11 turi leidimÄ naudoti šį žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio produkcijai gaminti (NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2013-04-11 įsakymas Nr. 17VÄ®-(14.17.2.)-561 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“) ir deklaruoja tokiÄ veiklÄ Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai (deklaruojamas plotas žemės Å«kio produkcijai gaminti buvo 1,9065 ha 2013 m. ir 2014 m., 1,8833 ha - 2015 m., 1,8607 ha -2016 m.).

T. y. naudoja žemę ne pastato eksploatacijai, bet kitam tikslui, tuo paneigdamas savo ieÅ¡kinio esmę, kad reikia 2,0000 ha pastatui eksploatuoti. Atsakovės vertinimu ieÅ¡kovas nepagrįstai siekia lengvatinėmis sÄ lygomis, t. y. ne aukciono tvarka įsigyti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo biuleteniuose publikuotose bylose yra Å¡iuo klausimu suformuota Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktika, aiÅ¡kinant ir taikant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 524-675.).

Išaiškinta (žr. 1.2.5.1. Statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypas), kad vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Valstybinės žemės sklypai parduodami (iÅ¡nuomojami) tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Taigi, pagal minėtas Žemės įstatymo nuostatas esamam statiniui eksploatuoti formuojamas vienas, paprastai natÅ«ra, nedalijamas žemės sklypas, kurio dydis priklauso nuo statinio Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytos jo tiesioginės paskirties; jis yra toks, koks yra bÅ«tinas statinio eksploatacijai pagal paskirtį užtikrinti.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra bÅ«tinas pastatams, statiniams eksploatuoti, yra sprendžiama individualiai (Konstitucinio Teismo 2014-10-30 nutarimas). IÅ¡ paminėtų nuostatų matyti (žr. 1.2.5.1.1. Privačiam asmeniui priklausančių statinių faktinis buvimas), kad bÅ«tina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono iÅ¡sinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypÄ , yra tai, jog Å¡ie žemės sklypai turi bÅ«ti užstatyti Å¡iam asmeniui priklausančiais statiniais.

Å is teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kurios pagrindu Å¡io teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali bÅ«ti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o bÅ«tent - fizinio arba juridinio asmens teisė iÅ¡sinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypÄ ir valstybės pareiga šį žemės sklypÄ Å¡iam asmeniui iÅ¡nuomoti arba parduoti.

Ir prieÅ¡ingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos Å¡io teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobÅ«džio darbus (žemės sklypo plano parengimÄ ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti. Å ias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo administracinėje byloje Nr. A438-453/2014, pripažinęs, kad byloje esant prieÅ¡taringiems įrodymams bÅ«tina nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę ar ginčo sklype yra faktiÅ¡kai iÅ¡likęs pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2014-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014).Tai, kad lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A438-228/2013.

Å ioje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti Å¡iÄ ar kitokiÄ veiklÄ . Byloje buvęs NŽT teritorinio padalinio suraÅ¡ytas žemės naudojimo patikrinimo aktas bei prie jo pridėtos nuotraukos patvirtino, kad ginčo žemės sklype esantys gamybinis pastatas yra apgriuvęs ir nenaudojamas, pastatų teisinėje registracijoje nurodytų Å¡iltnamių iÅ¡ tiesų nebebuvo.

IÅ¡ esmės neginčydamas Å¡ių aplinkybių, pareiÅ¡kėjas teigė, jog jam turi bÅ«ti suformuoti žemės sklypai, nes Å¡iuo metu yra rengiamas viso Å¡iltnamių komplekso techninis tvarkybos projektas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų kolegija konstatavusi, jog nagrinėjamam ginčui aktualÅ«s pastatai (gamybinis pastatas ir Å¡iltnamiai) negali bÅ«ti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį, be kita ko, sprendė, kad ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas rengia Å¡iltnamių komplekso techninį tvarkybos projektÄ , neturi reikÅ¡mės vertinant, ar žemės sklypas gali bÅ«ti parduodamas be aukciono Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013).IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡i skundo dalis turėtų bÅ«ti nenagrinėtina, praleidus terminus skųsti administracinį aktÄ bei atmesta kaip nepagrįsta dėl faktinių aplinkybių ir valstybinės žemės pardavimo statiniams eksploatuoti teisinio reglamentavimo.Atsakovės atstovas R.

B. teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad tokio dydžio sklypas negalėjo bÅ«ti skirtas pastatui eksploatuoti, todėl toks leidimas sukėlė pagrįstų abejonių - ar teisėtai buvo toks sklypas suformuotas, t. y. nepagrįstai, nemotyvuotai suformuotas tokio dydžio sklypas pastatui eksploatuoti. Leidimas naudotis žeme iki 2013 m. yra tęstinis savaime, kol NŽT nepraneÅ¡a, kad leidimas nutraukiamas. Tokios paskirties žemė negali bÅ«ti parduodama, ji gali bÅ«ti nuomojama arba atkuriama teisė į jÄ .

Nėra kategoriškai reglamentuota, kad tikrinant būtinas savininko dalyvavimas. Jo nedalyvavimas nesukėlė jokių pasekmių. Ieškinys atmestinas.Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad NŽT Šilutės skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu 2016-10-11 Nr. 17ŽN-338, kurio tikslas – nustatyti faktinę pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklę, nustatyta(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jog žemės sklype, projektinis Nr. 995, esančiame (duomenys neskelbtini)., pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai nėra, išlikusios tik pamatų liekanos.

NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymu Nr. 17VÄ®-2119-(14.17.2.) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypÄ â€œ, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 3, 19 punktais ir atsižvelgiant į 2016-10-10 žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 17ŽN-338, ir į tai, kad asmens pageidaujamame žemės sklype nėra pastatų, kurių eksploatavimui bÅ«tų naudojamas pageidaujamas pirkti žemės sklypas, atsisakyta parduoti minėtÄ Å¾emės sklypÄ ir priskirtas minėtas suprojektuotas žemės sklypas Nr. 995 – 2,0000 ha, laisvos žemės fondo žemei.

Dėl termino ieÅ¡kiniui paduoti Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, praleidus terminÄ skųsti administracinį aktÄ - NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymÄ . IeÅ¡kovas NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymÄ apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, t. y. savo pažeistas teises gynė laikydamasis iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos, kurios nereikėjo laikytis. IÅ¡ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2017-02-01 nutarties (Administracinė byla Nr. AS-223-492/2017, Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02920-2016-6) matyti, kad A.

R. su 2016-12-21 skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymÄ . Jis taip pat prašė atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2017-01-02 nutartimi A. R. praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ skundui paduoti netenkino ir jo skundÄ atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjo 2016-12-22 gautas skundas buvo paduotas praleidus jo padavimo terminÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2017-02-01 nutartimi A. R. atskirÄ jį skundÄ dėl nurodytos Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2017-01-02 nutarties atmetė, minėtÄ Klaipėdos apygardos administracinis teismo nutartį, pakeitęs motyvus, paliko nepakeistÄ .Nutartyje taip pat nurodyta, kad „<...> pareiÅ¡kėjo keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobÅ«džio, kadangi jis yra susijęs su pareiÅ¡kėjo reikalavimu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypÄ ; ginčo santykiuose atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyrius veikia ne kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. <...> darytina iÅ¡vada, kad A.

R. keliamas ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.“.Nors A. R. praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytÄ terminÄ aktams skųsti, kuo remiasi ir atsakovė, tačiau Å¡iuo atveju svarbus ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 4 dalį, reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra trys mėnesiai.Kadangi atsakovė nei atsiliepime, nei jos atstovas teismo posėdžio metu nepraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties, o tik mini termino, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme skundui dėl administracinio akto paduoti praleidimÄ , kas sukelia kitas teisines pasekmes, todėl esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kinys nagrinėtinas (CK 1.126 str. 1 - 3 d.).

Dėl aktų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti neteisėtu ir panaikinti NŽT Å ilutės skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktÄ 2016-10-11 Nr. 17ŽN-338, nurodydamas, kad atsakovė elgėsi nepagrįstai ir neteisėtai, turėdama duomenis apie tai, jog žemės sklype yra įregistruotas trÄ Å¡Å³ sandėlis, kad Å¡is žemės sklypas yra tikslinės paskirties, skirtas aptarnauti trÄ Å¡Å³ sandėlį, jog savininkas turi teisę Å¡iuo pastatu disponuoti taip, kaip jam yra patogu, neturėdamas savininko sutikimo pripažinti daiktÄ sunykusiu ir nesiruoÅ¡iant šį daiktÄ atkurti, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ ir juo remdamasi priėmė sprendimÄ atsisakyti parduoti žemės sklypÄ .Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad NŽT Å ilutės skyriaus nuostatų, patvirtintų NŽT direktoriaus 2012-02-24 įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 (NŽT direktoriaus 2015-02-24 įsakymo Nr. lP-67-(1.3.) redakcija), 3.3. punktas numato teisę ir pareigÄ organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

NŽT Å ilutės skyriaus vyriausiosios specialistės, veikdamos pagal jų pareigybių apraÅ¡ymo 7.18 ir 7.9 punktų suteiktus įgaliojimus 2016-10-11 teisėtai atliko projektinio sklypo Nr. 995, kurį pageidavo pirkti ieÅ¡kovas, žemės naudojimo patikrinimÄ ir nustatė faktines aplinkybes, kad jame nėra pastato faktiÅ¡kai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡likusios tik pamatų liekanos. Tai pagrindė objektyviais įrodymais, t. y. nustatė tikrinamo sklypo vietÄ , nufotografavo, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ ir pridėjo fotonuotraukas prie jo.

IeÅ¡kovas pats ieÅ¡kinyje nurodo ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad po 1998 m. uragano pastatas sugriuvo, liko tik jo konstrukcijos. Liudytoja L. R. parodė, kad yra iÅ¡likę pastato pamatai, betonuota aikÅ¡tė, kurioje buvo laikomos trÄ Å¡os, kuri užžėlusi žole, likę Å¡iek tiek plytų. Pastato neatstatė dėl lėšų stygiaus, jie abu neįgalÅ«s, kol kas nėra pastato atkÅ«rimo projekto. Nuotraukose, kurias gavo su patikrinimo aktu, užfiksuotas bÅ«tent tas sklypas. Tad ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovė elgėsi nepagrįstai ir neteisėtai, yra nepagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais.

Jokių kitų minėto dokumento suraÅ¡ymo neteisėtumÄ patvirtinančių faktų ar jo panaikinimo pagrindų nenustatė ir teismas. Pažymėtina, kad NŽT patikrinimo akte konstatavo esamÄ faktinę situacijÄ , o tai, kad ieÅ¡kovo teigimu, ji nežinojo, kÄ jis ketina daryti su pastatu, nekeičia situacijos.Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti NŽT Å ilutės skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktÄ 2016-10-11 Nr. 17ŽN-338 atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymo atsakovė teisingai pažymi, kad NŽT neapriboja jokių teisių dėl statinio, tik nustatyta teisės aktais tvarka disponuoja žeme, kuri jai suteikta Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu.Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimo Nr. 1442 redakcija), 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra bÅ«tinas pastatams, statiniams eksploatuoti, yra sprendžiama individualiai (Konstitucinio Teismo 2014-10-30 nutarimas). IeÅ¡kovo vardu VÄ® Registrų centre įregistruota nuosavybės teisė į pastatÄ - trÄ Å¡Å³ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 175,77 m2 (tai sudaro 0,0175 ha). FaktiÅ¡kai Å¡io pastato nėra, kÄ pripažįsta pats ieÅ¡kovas. NŽT Å ilutės skyriaus 2016-10-27 įsakymu buvo atsisakyta parduoti valstybinės žemės sklypÄ , reikalingÄ eksploatuoti pastatÄ .

IeÅ¡kovo reikalavimas suformuoti ir jam parduoti 2,0000 ha žemės sklypÄ prie faktiÅ¡kai nesančio pastato, kurio užimamas plotas buvo 0,0175 ha, yra neargumentuotas. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, kad siekdamas atstatyti analogiÅ¡kÄ buvusiam pastatÄ , 2016 m. gegužės mėnesį surinko visas sulūžusias ir sugedusias pastato dalis, iÅ¡valė teritorijÄ , taupė pinigus statybinėms medžiagoms, kad ketina vėl Å«kininkauti, vertintini kaip deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Beveik dvideÅ¡imt metų pastato nėra, juo nesinaudojama. IeÅ¡kovas nurodė, kad yra neįgalus, o žeme naudojasi jo brolis ir jam atsilygina maisto produktais. Vadinasi, žemė nėra naudojama pastato - trÄ Å¡Å³ sandėlio eksploatacijai pagal jo sandėliavimo paskirtį. Be to, ieÅ¡kovas nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu nepagrindė kodėl reikalingas bÅ«tent toks didelis, t. y. 2,0000 ha žemės plotas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2014-04-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-453/2014 nurodė, kad byloje esant prieÅ¡taringiems įrodymams bÅ«tina nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę ar ginčo sklype yra faktiÅ¡kai iÅ¡likęs pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis.

Tai, kad lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Å ioje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti Å¡iÄ ar kitokiÄ veiklÄ .Kaip matyti iÅ¡ administracinių teismų praktikos, statinio baigtumas taip pat yra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant, ar yra teisinės prielaidos formuoti žemės sklypÄ , reikalingÄ tokiam statiniui eksploatuoti.

Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A261-977/2009 buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausė pastatas - sugriuvęs gyvenamasis namas (baigtumas - 7 proc.; bendras plotas - 0,00 kv. m). Ji siekė suformuoti bei vėliau įsigyti žemės sklypÄ , reikalingÄ Å¡iam statiniui eksploatuoti. Pasisakydama dėl tokio reikalavimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal ginčui taikytinas Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių bei Å¡io įstatymo lydinčiųjų teisės aktų nuostatas galėjo bÅ«ti parduodamas tik naudojamas namų valdos žemės sklypas, tai yra toks sklypas, kuris bÅ«tinas statinių iÅ¡dėstymui ir jų naudojimui, kiemui, sodui ar daržui.

Tačiau Å¡ioje byloje buvo nustatyta, kad sklype yra iÅ¡likę tik gyvenamojo namo pamatai, kurių statybos baigtumas yra 7 procentai. Byloje taip pat buvo įrodyta, kad namų valda buvo iÅ¡nykusi, namų valdos žemės sklypo naudojimÄ patvirtinančių įrodymų taip pat nebuvo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo pripažinti, jog pamatai yra žemės sklype, kuris atitinka naudojamo namų valdos žemės sklypo sÄ lygas. Paminėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja, be kita ko, nurodė, jog ji siekia atstatyti statinį pagal jo paskirtį.

Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad statinio baigtumÄ sudarė 7 procentai, darė iÅ¡vadÄ , jog statinio atkÅ«rimas reiÅ¡kia naujÄ statybÄ , nes pačių pamatų likučių kaip atskiro statinio pagal registre numatytÄ paskirtį nėra galimybės naudoti. Todėl pareiÅ¡kėja negalėjo įgyti žemės sklypo remiantis minėtomis nuostatomis, pagal kurias žemės sklypas gali bÅ«ti formuojamas kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2009-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-977/2009).Esant faktinėms aplinkybėms, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise yra įregistruotas pastatas – trÄ Å¡Å³ sandėlis, kurio faktiÅ¡kai nėra beveik dvideÅ¡imt metų, likę tik jo pamatai, ir to ieÅ¡kovas nepaneigė bei nepateikė prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, vadinasi valstybinė žemė nėra naudojama jo eksploatacijai pagal jo tiesioginę paskirtį - sandėliavimÄ , atsižvelgiant į Å¡alių argumentus, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl NŽT Å ilutės skyriaus vedėjo 2016-10-27 įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius jokių Å¡io dokumento neteisėtumo ir jo panaikinimo pagrindų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Å ilutės rajono apylinkės teismui. Teisėjas                                                                                                                                  Robertas Povilaitis