A-442-1470-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1470/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00303-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Jolantai Norkienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Aš – Klaipėdai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Aš – Klaipėdai“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-608, kuriuo nuspręsta neįtraukti pareiškėjo atstovo į darbo grupės sudėtį miesto poilsio parko valdymo modelio parinkimui bei neteikti prašomų dokumentų kopijų, 2) įpareigoti atsakovą įtraukti pareiškėjo atstovą į darbo grupės, sprendžiančios miesto poilsio parko valdymo modelio klausimą, sudėtį, bei pateikti prašomų dokumentų kopijas.

Pareiškėjas nurodė, kad jo veiklos pagrindinis tikslas – suburti Klaipėdoje gyvenančius, dirbančius ar kitaip su Klaipėda susijusius asmenis Klaipėdos miesto gražinimui, tradicijų išsaugojimui ir puoselėjimui bei skatinti klaipėdiečių pilietinį aktyvumą. 2011 m. liepos 5 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas įtraukti pareiškėjo atstovą į darbo grupę, sudarytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. AD1-1105, projekto „Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo bei kitoms viešosioms reikmėms, I etapas“ metu sukurto turto, vasaros koncertų estrados ir kitų UAB „Poilsio parkas“ priklausančių pastatų administravimo modeliui parinkti. Atsakovas skundžiamu raštu neteisėtai atsisakė tenkinti šį prašymą. Pareiga tartis dėl administracinių sprendimų priėmimo numatyta Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje. Miesto poilsio parko valdymo modelio parinkimas yra svarbus visuomenei, todėl pareiškėjui turi būti sudaryti galimybė dalyvauti šio klausimo nagrinėjime. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. liepos 5 d. ir 2011 m. liepos 14 d. raštais taip pat kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti susipažinti su UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentais: 2010 metų balansu; pelno (nuostolio) ataskaita; auditoriaus, tikrinusio metinę atskaitomybę, pastabomis, išvadomis; ilgalaikio turto detaliu sąrašu; akcininkų, valdybos narių sąrašais; akcijų vertę ir kitus ekonominius rodiklius atspindinčiais duomenimis. Tačiau skundžiamu raštu buvo neteisėtai atsakyta, kad prašomi dokumentai nebus pateikti. UAB „Poilsio parkas“ 97,9 procento akcijų valdo savivaldybė, t. y. ši bendrovė – savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl atsakovas gali ir turi besikreipiantiems asmenims pateikti tikslius ir teisingus duomenis. Pareiškėjo šiuo atveju prašyti duomenys nepatenka į neteiktinos informacijos kategoriją.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. AD1-1105 sudarė darbo grupę projekto „Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo bei kitoms viešosioms reikmėms, I etapas“ metu sukurto turto, vasaros koncertų estrados ir kitų UAB „Poilsio parkas“ priklausančių pastatų administravimo modeliui parinkti. Įsakymu sudarytai darbo grupei buvo pavesta išvadas pateikti iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Darbo grupė išvadas pateikė ir darbą baigė. Šiuo metu nėra jokios darbo grupės, į kurio sudėtį būtų galima įtraukti pareiškėjo atstovą. Minėtas įsakymas laikytinas savivaldybės administracijos vidaus administravimo aktu, kuriuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams buvo pavesta užduotis iki nustatyto termino pateikti išvadas nurodytu klausimu. Atsakovas nurodė, kad UAB „Poilsio parkas“ yra privatus juridinis asmuo, o ne savivaldybės institucija ar biudžetinė įstaiga, todėl atsakovas neturi nei teisės, nei pareigos viešinti informaciją apie šią įmonę.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS2-608 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui pateikti UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentų (2010 metų balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos, auditoriaus išvados ir ataskaitos) kopijas, ir įpareigojo atsakovą pareiškėjui pateikti UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentų (2010 metų balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos, auditoriaus išvados ir ataskaitos) kopijas, pareiškėjui garantavus dokumentų kopijavimo sąnaudų atlyginimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 25 Lt teismo išlaidų.

Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog Klaipėdos miesto poilsio parko valdymo modelio parinkimas yra susijęs su bendrais teisėtais visuomenės interesais bei reikšmingas didelei gyventojų bendruomenės daliai ir jog pareiškėjas atstovauja visuomenės interesus, nėra. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymu sudaryta darbo grupė darbą baigė ir pateikė išvadas dėl projekto „Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo bei kitoms viešosioms reikmėms, I etapas“ metu sukurto turto, vasaros koncertų estrados ir kitų UAB „Poilsio parkas“ priklausančių pastatų administravimo modelio parinkimo.

Iš aiškinamojo rašto prie savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl UAB „Poilsio parkas“ pertvarkymo“ projekto matyti, kad sprendimo projekto rengimo metu buvo gauti specialistų vertinimai, gautas pareiškėjo atstovės 2011 m. liepos 27 d. vertinimas ir alternatyvūs pasiūlymai, rengiamo sprendimo projektas suderintas su pareiškėjo atstove. Pareiškėjo atstovai dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 22 d. posėdyje, kai buvo svarstomas siūlymas likviduoti UAB „Poilsio parkas“, ir išsakė savo nuomonę.

Teismas nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnis nereikalauja absoliutaus ar vieningo gyventojų bei visuomenės interesus atstovaujančių organizacijų pritarimo ir nedetalizuoja, kokio palaikymo lygmens turėtų susilaukti siūlomas administracinis sprendimas, kad jis galėtų būti priimtas. Įstatymas suteikia viešojo administravimo institucijai diskrecijos teisę pačiai pasirinkti konsultavimosi su visuomenės interesus atstovaujančiomis organizacijomis ar gyventojais būdus ir nenustato konkrečių reikalavimų jų įgyvendinimui.

Nagrinėjamu atveju alternatyvių pareiškėjo pasiūlymų dėl rengiamo sprendimo projekto teikimas, projekto derinimas su pareiškėju, pareiškėjo atstovų dalyvavimas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje bei pasisakymas laikytini tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio įgyvendinimu. Be to, minėtoje darbo grupėje buvo pakviesta dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Ramunė Staševičiūtė, kuri yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinkta savivaldybės bendruomenės atstovė.

Teismas nurodė, kad minėtas įsakymas dėl darbo grupės laikytinas atsakovo vidaus administravimo aktu, kuriuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams buvo pavesta užduotis iki 2011 m. rugsėjo 1 d. pateikti atitinkamas išvadas. Sudaryta darbo grupė nepriėmė sprendimo dėl turto administravimo modelio parinkimo, nes tokio pobūdžio sprendimus priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo įtraukti pareiškėjo atstovų į darbo grupę. Juolab, kad darbo grupė savo darbą baigė, o Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 22 d. jau priėmė sprendimą Nr. T2-272 „Dėl UAB „Poilsio parkas“ likvidavimo“.

Teismas nurodė, kad skundžiamo atsakovo sprendimo dalis dėl pareiškėjo atstovų neįtraukimo į darbo grupės sudėtį parko valdymo modeliui parinkti yra teisėta ir pagrįsta, o reikalavimas įpareigoti atsakovą įtraukti pareiškėjo atstovus į darbo grupės sudėtį nepagrįstas. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė yra UAB „Poilsio parkas“ akcininkė, jai priklauso 97,9 procento akcijų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyrius teismui pateiktoje informacijoje paaiškino, jog UAB „Poilsio parkas“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai yra pateikęs 2010 metų balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, auditoriaus išvadą ir ataskaitą.

Taigi atsakovas turi dalį informacijos, kurią 2011 m. liepos 14 d. raštu pareiškėjas prašė pateikti. Atsakovas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad atsakovo turimas UAB „Poilsio parkas“ 2010 metų balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, auditoriaus išvada ir ataskaita yra Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnyje apibrėžta neteiktina informacija. Teismas nurodė, kad, vadovaudamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas raštu kreipėsi dėl informacijos pateikimo, prašydamas pateikti dokumentų kopijas, atsakovas turėjo pareigą ne tik leisti susipažinti su Klaipėdos miesto savivaldybėje esančiais UAB „Poilsio parkas“ dokumentais, tačiau ir pateikti šių dokumentų kopijas.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, kad visa informacija apie įstaigos veiklą vykdant teisės aktais pavestas funkcijas turi būti visiems prieinama ir teikiama neatlygintinai. Atsakovo turima informacija apie UAB „Poilsio parkas“ nelaikytina informacija, susijusia su Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomomis viešojo administravimo funkcijomis, todėl atsakovas neturėjo pareigos pateikti prašytą informaciją nemokamai. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje bei Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su dokumentų dauginimu (kopijavimu), gali būti imamas mokestis, kuriuo būtų padengtos realios informacijos pateikimo sąnaudos.

Paprastai asmuo, norintis gauti informaciją, kurios teikimas yra susijęs su atitinkamomis sąnaudomis, turi padengti šias sąnaudas prieš gaudamas informaciją arba garantuoti jų atlyginimą po tokios informacijos gavimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašytų dokumentų kopijų gavimas yra susijęs su atitinkamų sąnaudų atsiradimu, todėl pareiškėjas, prieš gaudamas atsakovo turimų UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentų (2010 metų balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos, auditoriaus išvados ir ataskaitos) kopijas, turi garantuoti realių informacijos pateikimo sąnaudų padengimą.

Teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti informaciją apie UAB „Poilsio parkas“ veiklą, kurios teikimą reglamentuoja Juridinių asmenų registro įstatymas (Juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsnis, Juridinių asmenų registro nuostatų (patvirtinti Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407) 11.2, 17, 18, 23, 158-2 punktai, Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių (patvirtintos teisingumo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1R-503) 78 punktas, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

Teismas nurodė, kad skundžiamo atsakovo sprendimo dalis dėl atsisakymo pareiškėjui pateikti UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentų (2010 metų balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos, auditoriaus išvados ir ataskaitos) kopijas nepagrįsta, todėl naikintina ir atsakovas įpareigotinas pateikti šią informaciją, pareiškėjui garantavus dokumentų kopijavimo sąnaudų atlyginimą. Reikalavimas dėl kitos informacijos, susijusios su UAB „Poilsio parkas“ veikla, pateikimo netenkintinas. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, pareiškėjui priteistini 25 Lt šio mokesčio.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą, panaikinti atsakovo sprendimą neįtraukti pareiškėjo į darbo grupės sudėtį parko valdymo modelio parinkimui ir įpareigoti atsakovą įtraukti pareiškėjo atstovą į atitinkamos darbo grupės sudėtį.

Pareiškėjas nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktas, Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato pareigą viešojo administravimo subjektams tartis dėl administracinių sprendimų, konsultuotis su visuomenė (asociacijomis, kitomis organizacijomis, gyventojais), tačiau atsakovas šios savo pareigos nevykdė. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog iš aiškinamojo rašto prie savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl UAB „Poilsio parkas“ pertvarkymo“ projekto matyti, kad buvo gautas pareiškėjo atstovės 2011 m. liepos 27 d. vertinimas ir alternatyvūs pasiūlymai, rengiamo sprendimo projektas suderintas su pareiškėjo atstove. Tačiau sprendimo „Dėl UAB „Poilsio parkas“ pertvarkymo“ projektas yra kitas sprendimo projektas, kurį parengė ne Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, o pareiškėjas ir kiti bendruomenės nariai. Šis sprendimo projektas nebuvo svarstomas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. AD1-1105 sudarytoje darbo grupėje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija parengė vienintelį sprendimo projektą dėl UAB „Poilsio parkas“ likvidavimo, kuris buvo pateiktas savivaldybės tarybai. Dėl šio sprendimo projekto rengimo nebuvo konsultuojamasi su bendruomene.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. AD1-1105 sudaryta darbo grupė pateikė išvadas ir darbą baigė. Šiuo metu nėra jokios darbo grupės, į kurio sudėtį būtų galima įtraukti pareiškėjo atstovą, todėl įgyvendinti pareiškėjo reikalavimą dėl jo atstovo įtraukimo į darbo grupės sudėtį objektyviai neįmanoma. Atsakovas nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymas suteikia viešojo administravimo institucijai diskrecijos teisę pačiai pasirinkti konsultavimosi su visuomenės interesus atstovaujančiomis organizacijomis ar gyventojais būdus ir nenustato konkrečių reikalavimų jų įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog alternatyvių pareiškėjo pasiūlymų dėl rengiamo sprendimo projekto teikimas, projekto derinimas su pareiškėju ir jo atstovų dalyvavimas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje bei pasisakymas svarstant UAB „Poilsio parkas“ likvidavimo klausimą laikytini tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatų įgyvendinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jo įtraukimo į atsakovo sudarytą darbo grupę tam tikro bendruomeninę reikšmę turinčio turto administravimo modeliui parinkti. Savo poziciją, kad jis turėjo būti įtrauktas į minėtą darbo grupę, pareiškėjas grindžia Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktu bei Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi.

Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktas numato, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principas; savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas; savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu.

Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad viešojo administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis.

Iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad numatyta galimybė visuomenės (vietos bendruomenės) interesams atstovaujančioms organizacijoms dalyvauti savivaldybės administracinių sprendimų rengimo bei svarstymo procedūrose ir atitinkamai savivaldybės viešojo administravimo subjektų pareiga tartis su nurodytomis organizacijomis, tačiau konkreti privaloma visuomenės (vietos bendruomenės) interesams atstovaujančių organizacijų dalyvavimo rengiant ir svarstant sprendimų projektus forma nėra įtvirtinta. Minėtos įstatymų nuostatos savivaldybės viešojo administravimo subjektų neįpareigoja atitinkamų organizacijų atstovus būtinai įtraukti į sudaromų darbo grupių sudėtį.

Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas.

Kiti įstatymai šiuo atveju nenustatė atsakovui pareigos įtraukti pareiškėjo atstovus į sudarytos darbo grupės sudėtį, todėl atsakovas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, pats galėjo pasirinkti konsultavimosi su pareiškėju būdus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjui buvo suteikta pakankamai galimybių kitais būdais išreikšti savo nuomonę dėl turto administravimo modelio parinkimo ir jo teisės dalyvauti savivaldybės sprendimų rengime bei svarstyme nebuvo pažeistos.

Taigi pareiškėjo reikalavimai dėl jo atstovų įtraukimo į atitinkamą darbo grupę yra nepagrįsti. Juolab, kad ši darbo grupė savo darbą jau baigė ir nebeegzistuoja.

Panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nei apeliaciniame skunde nurodytais, nei kokiais nors kitais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė