ff7f97ce-d24a-4e68-b218-bcdd20be356f · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-845-524/2021 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00200-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.11.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Idmava ir partneriai“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sepo novus“ dėl skolos, netesybų ir palÅ«kanų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įmokų paskirstymo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Idmava ir partneriai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Sepo novus“ 34 886,94 Eur skolos, 1 255,92 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal 2016 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį tarp Å¡alių ieÅ¡kovė pardavė pastatÄ â€“ įstaigÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius tinklus – technologinį vamzdynÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – dengtÄ autocisternų iÅ¡pylimo aikÅ¡telę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – dengtÄ naftos siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – dengtÄ geležinkelio cisternų pripylimo estakadÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), geležinkelį – geležinkelio keliÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų Å¡alinimo tinklus – valymo įrengimus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė įsipareigojo sumokėti 700 000 Eur už nusipirktÄ turtÄ dalimis iki 2016 m. lapkričio 15 d., tačiau sutartinius įsipareigojimus vykdė ne pagal sutartyje susitartÄ tvarkÄ ir terminus ir, suėjus už turtÄ sumokėjimo terminui, liko skolinga 200 000 Eur. Siekiant iÅ¡spręsti Å¡alių nesutarimus ir atsakovei siekiant padengti skolÄ jai palankiu įmokų mokėjimo grafiku, 2017 m. gruodžio 7 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. S2-36, pagal kurį Å¡alys nustatė įsiskolinimo padengimo tvarkÄ .

Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei ne mažiau kaip 5 000 Eur, neįskaitant PVM. Atsakovė paskutinę įmokÄ atliko 2019 m. lapkričio 27 d. ir ieÅ¡kinio padavimo dienÄ daugiau nei 6 mėnesius neatlieka jokių pagal susitarimÄ nustatytų įmokų mokėjimo ieÅ¡kovei. Taigi atsakovė ne iki galo įvykdė susitarimu prisiimtus įsipareigojimus ir ieÅ¡kinio padavimo dienÄ yra skolinga ieÅ¡kovei 34 886,94 Eur.

2. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes skola už turtÄ visiÅ¡kai sumokėta 2019 m. lapkričio 27 d., ieÅ¡kovė netesybų nereikalavo, paskutinę 100 000 Eur įmokÄ ieÅ¡kovė priėmė kaip skolÄ , įmokų mokėjimo dokumentuose nurodyta paskirtis – skolos apmokėjimas, todėl ieÅ¡kovė neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo įmokas paskirstyti vienaÅ¡aliÅ¡kai savo nuožiÅ«ra.

3. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė pripažinti ieÅ¡kovės 2019 m. lapkričio 27 d. atliktÄ Ä¯mokų paskirstymÄ , kuriuo ieÅ¡kovė 34 886,94 Eur iÅ¡ atsakovės sumokėtų įmokų pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ paskyrė delspinigiams, neteisėtu, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog atsakovė iki sutartyje nurodyto termino visos kainos už įgytÄ turtÄ nesumokėjo, 2017 m. pabaigoje buvo likusi 200 000 Eur skola ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovei sutikus, kad atsakovė iÅ¡mokėtų skolÄ dalimis, 2017 m. gruodžio 7 d. Å¡alys sudarė susitarimÄ , kuriuo atsakovė įsipareigojo kas mėnesį, pradedant 2017 m. gruodžio mėnesiu, iki mėnesio 25 dienos iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei arba kitam kreditoriui UAB „Sunprojektai“ ne mažiau kaip 5 000 Eurų, neįskaitant PVM. Atsakovė įsipareigojo nuo 2017 m. kovo 15 d. mokėti ieÅ¡kovei delspinigius nuo neatsiskaitytos sumos, kaip nurodyta Sutarties 5.1.10 punkte, kuriame numatyta, kad pirkėjui nesumokėjus visos daiktų kainos, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas per pardavėjo nustatytÄ papildomÄ protingÄ terminÄ sumokėtų laiku nesumokėtÄ daiktų kainÄ , taip pat 0,02 procentų delspinigių nuo laiku nesumokėtos daiktų kainos už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti pinigus dienÄ .

Nors Å¡alys susitarė, kad atsakovė mokės ieÅ¡kovei delspinigius, ieÅ¡kovė jų iÅ¡ atsakovės nereikalavo, todėl atsakovė jų nemokėjo, o mokėjo tik skolÄ už įsigytÄ turtÄ . Per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 200 000 Eur skolÄ ir tokiu bÅ«du visiÅ¡kai atsiskaitė už turtÄ . Apie tai, kad 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo pagrindu sumokėta įmoka bus panaudota delspinigiams, o ne skolai dengti, ieÅ¡kovė niekada atsakovės neinformavo.

PrieÅ¡ingai, visas įmokas, kurias atsakovė, atlikdama bankinius pavedimus, buvo įvardijusi kaip skolos apmokėjimÄ , ieÅ¡kovė priėmė.

4. IeÅ¡kovė atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovė nereikalavo mokėti delspinigių už netinkamai vykdomus sutartinius pagrindinės sutarties įsipareigojimus. Å alių sudarytas susitarimas ir buvo ieÅ¡kovės reikalavimo per papildomÄ protingÄ terminÄ sumokėti nesumokėtÄ daiktų kainÄ , taip pat sumokėti 0,02 proc. delspinigius, iÅ¡raiÅ¡ka.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad, neva, buvo sudarytas susitarimas dėl įmokų paskirstymo tvarkos, pagal kurį ieÅ¡kovė sutiko, kad atsakovės įmokos bus naudojamos skolai, o ne delspinigiams dengti. Nesutiktina su atsakove, kad ji apskritai buvo pateikusi pasiÅ«lymÄ dėl įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė konkliudentiniais veiksmais buvo sudariusios susitarimÄ dėl įmokų paskirstymo tvarkos, kuriuo neva ieÅ¡kovė sutiko, kad atsakovė padengtų tik skolÄ , o ne delspinigius, dėl to laikytina, kad ieÅ¡kovės atlikti visi atsakovės įmokų paskirstymai yra teisėti ir galiojantys.

IeÅ¡kovė paskirstydama atsakovės įmokas elgėsi sÄ Å¾iningai. 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimu atsakovė pripažino savo prievolę mokėti ieÅ¡kovei delspinigius ir nuo Å¡io susitarimo sudarymo momento senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių nutrÅ«ko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės 34 886,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo 2020 m. balandžio 1 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ieÅ¡kovei, ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl 1 255,92 Eur netesybų priteisimo paliko nenagrinėtÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 767 Eur žyminio mokesčio ir 1 740 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei bei 18 Eur valstybei. Iš ieškovės priteisė 60 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai įvykdė 2016 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė sutarties objektÄ atsakovei, tačiau atsakovė neįvykdė sutarties sÄ lygos dėl apmokėjimo už nusipirktus daiktus pagal sutarties 3.2 punktÄ ir iki 2016 m. lapkričio 15 d. nesumokėjo Å¡alių susitartos parduoto turto kainos. Pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte Å¡alys susitarė ir dėl netesybų, kuriame numatyta, kad pirkėjui nesumokėjus visos daiktų kainos, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas per pardavėjo nustatytÄ papildomÄ protingÄ terminÄ sumokėtų laiku nesumokėtÄ daiktų kainÄ , taip pat 0,02 procentų delspinigių nuo laiku nesumokėtos daiktų kainos už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti pinigus dienÄ .

IÅ¡ 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo turinio aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai matyti, kad Å¡alys susitarė dėl netesybų nurodydamos, kad jos skaičiuojamos nuo 2017 m. kovo 15 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartyje numatytÄ skaičiavimo tvarkÄ ir dydį. Tokį susitarimÄ ir atsakovės įsipareigojimÄ teismas vertino kaip ieÅ¡kovės teisę reikalauti netesybų, kuriÄ atsakovė pripažįsta ir patvirtina pasiraÅ¡ydama 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ . Be to, apie netesybų skaičiavimÄ ieÅ¡kovė atsakovę informavo 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. spalio 31 d. raÅ¡tais, elektroniniais laiÅ¡kais, kurių gavimas atsakovės patvirtintas.

Kaip liudytojas teisme apklaustas atsakovės akcininkas ir asmuo, tiesiogiai dalyvavęs sudarant 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ , pripažino, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ Å¡alys buvo susitarusios dėl netesybų, tačiau tik už 180 kalendorinių dienų, tačiau teismas tokį liudytojo susitarimo aiÅ¡kinimÄ vertino kaip atsakovės siekį pakeisti Å¡alių susitarimÄ dėl netesybų skaičiavimo nuo 2017 m. kovo 15 d. ir iÅ¡vengti netesybų sumokėjimo.

Pagal visumÄ Å¡alių elgesio vykdant pirkimo–pardavimo sutartį ir sudarant 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ darytina iÅ¡vada, kad netesybų skaičiavimo pareigÄ atsakovė prisiėmė aiÅ¡kiai suprasdama, kad netesybos skaičiuojamos nuo 2017 m. kovo 15 d. ir ieÅ¡kovė turi teisę jas skaičiuoti ir jų reikalauti, kai atsakovė netesybų sumokėjimo pareigos nevykdo gera valia. Dėl Å¡ių aplinkybių atsakovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus susitarimo dėl netesybų ir jų skaičiavimo, teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę reikalauti netesybų ir Å¡iÄ teisę realizavo nepažeisdama pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte numatytų ir 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo sÄ lygų.

7. Teismas nustatė, kad Å¡alys įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumo nebuvo susitarusios, todėl atsakovės ieÅ¡kovei mokamos įmokos ieÅ¡kovės galėjo bÅ«ti skirstomos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsnio 1–4 dalyse numatytas nuostatas. Pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte Å¡alys buvo susitarusios dėl netesybų mokėjimo, atsakovei neįvykdžius sutarties sÄ lygos sutartyje numatytais terminais ir dalimis sumokėti už nusipirktus daiktus. 2017 m. gruodžio 7 d. susitarime Å¡alys susitarė apie susidariusio įsiskolinimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimo tvarkÄ , susitarė ir dėl netesybų.

Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei ne mažiau kaip 5 000 Eur, tačiau Å¡alys nesusitarė dėl Å¡ios įmokos paskirstymo eiliÅ¡kumo, o pagal susitarimo kontekstÄ dėl netesybų skaičiavimo nuo 2017 m. kovo 15 d. yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė turi teisę 5 000 Eur mokamas įmokas paskirstyti pagal CK 6.54 straipsnyje numatytÄ eiliÅ¡kumÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos įmokų mokėjimo suvestinės nustatyta, kad ir pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ atsakovė įmokas mokėjo nesilaikydama susitarimo sÄ lygų, todėl, įvertinęs ieÅ¡kovės sudarytÄ netesybų skaičiavimÄ , teismas nusprendė, kad netesybos apskaičiuotos teisingai ir pagrįstai.

Be to, atsakovė netesybų skaičiavimo neginčija ir nesutinka tik dėl netesybų skaičiavimo nuo 2017 m. kovo 15 d., kartu sutikdama su netesybų skaičiavimu už laiku neįvykdytÄ prievolę už 180 kalendorinių dienų. Aplinkybė, kad atsakovė mokėdama įmokas į mokėjimo paskirtį įrašė ir nurodė „skolos apmokėjimas“, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė negali taikyti CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyto įmokų užskaitymo eiliÅ¡kumo. CK 6.54 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siÅ«lomÄ Ä¯mokÄ , jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymÄ , nei numatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tačiau atsakovė įmokų paskirstymo nenurodė, o ieÅ¡kovė turi tik teisę atsisakyti priimti įmokÄ jei skolininkas, Å¡iuo atveju atsakovė, nurodytų kitokį mokamų įmokų eiliÅ¡kumÄ .

Be to, nurodymas ir įraÅ¡as į pinigų mokėjimo paskirtį „skolos apmokėjimas“ gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip pagrindinės skolos mokėjimas, bet ir netesybų mokėjimas. Kaip jau minėta, Å¡alys susitarė netesybas mokėti už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 15 d., o mokėjimai po 5 000 Eur pradėti mokėti tik nuo 2017 m. gruodžio 1 d., vadinasi, ir netesybų skolÄ pradėjus mokėjimus pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ , jau buvo susidariusi. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė užskaičiusi iÅ¡ atsakovės mokamų įmokų nebuvo įtraukusi į savo finansinės atskaitomybės dokumentus kaip gautas netesybas, ir tÄ padarė vėliau, nei ieÅ¡kovė skaičiavo ir užskaitė netesybas, nepaneigia netesybų skaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Å ioje byloje nėra ginčo dėl ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentų teisingumo ir ieÅ¡kovės įmonės turto, pajamų apskaitos teisėtumo, todėl atsikirtimo į ieÅ¡kinį aplinkybę, kad ieÅ¡kovė laiku neįtraukė į apskaitÄ gautų pajamų netesybų forma, teismas vertino kaip nepakankamÄ paneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Teismas konstatavo, kad, pagal ieÅ¡kovės skaičiavimus, atsakovės mokėtų įmokų už turtÄ paskirstymÄ ir užskaitymÄ atsakovė ieÅ¡kovei yra skolinga už įsigytÄ turtÄ pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl 34 886,94 Eur skola priteistina Å¡iuo teismo sprendimu.

Dėl to priešieškinio reikalavimas dėl įmokų paskirstymo pripažinimo negaliojančiu atmestinas.

8. Teismas nusprendė, kad pagal Å¡alių statusÄ , sandorio rūšį, iÅ¡ kurio kilo ginčas, ir kitas anksčiau paminėtas ginčo aplinkybes yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytas palÅ«kanas, kurias sudaro 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteisiamos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Ä®vertinus ieÅ¡kovės sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimus pagal ieÅ¡kinį sumÄ nustatyta, kad yra pagrindas Å¡iÄ reikalavimo dalį palikti nagrinėtÄ , nes pagal ieÅ¡kovės sumokėtÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ pateikiant ieÅ¡kinį po teismo įsakymo nustatyta, kad ieÅ¡kovė už Å¡iÄ reikalavimo dalį nėra sumokėjusi žyminio mokesčio.

Å alims atstovavimo iÅ¡laidos atlygintinos ieÅ¡kovei priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų dydį mažinant 4 proc., kurie sudaro palikto nenagrinėto reikalavimo dalį visos ieÅ¡kinio sumos atžvilgiu. Atitinkamai atsakovei priteistina dalis atstovavimo iÅ¡laidų, kuriÄ sudaro 4 proc. atstovavimo iÅ¡laidų sumos už paliktÄ nenagrinėtÄ reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo. Be to, ieÅ¡kovė už reikalavimÄ dėl 34 886,94 Eur skolos priteisimo sumokėjo mažiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 7 dalyje, todėl trÅ«kstama žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iÅ¡ atsakovės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. Atsakovė UAB „Sepo novus“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl 34 886,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo 2020 m. balandžio 1 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iÅ¡ atsakovės UAB „Sepo novus“ ieÅ¡kovei UAB „Idmava ir partneriai“, ir atsakovės UAB „Sepo novus“ prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo, priimti naujÄ sprendimÄ : atmesti ieÅ¡kovės UAB „Idmava ir partneriai“ ieÅ¡kinį ir patenkinti atsakovės UAB „Sepo novus“ prieÅ¡ieÅ¡kinį, patenkinus apeliacinį skundÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės visas Å¡ios turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad per visÄ laikÄ nuo 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo sudarymo iki paskutinės skolos įmokos už turtÄ sumokėjimo 2019 m. lapkričio 27 d. ieÅ¡kovė nė karto nepareikalavo iÅ¡ atsakovės delspinigių pagal susitarimÄ mokėjimo. IeÅ¡kovė ne tik nereikalavo delspinigių mokėjimo, bet ir priėmė visas atsakovės susitarimo pagrindu sumokėtas įmokas skolai už turtÄ dengti ir jomis mažino skolÄ . Atsakovė atliko ieÅ¡kovei net 20 įmokų po 5 000 Eur ir vienÄ 100 000 Eur įmokÄ , nurodydama, kad moka arba pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ IDP Nr.16-055, o ji buvo iÅ¡raÅ¡yta už turtÄ (ne delspinigiams), arba tiesiog, kad moka skolÄ už turtÄ .

IeÅ¡kovė visas Å¡ias įmokas priėmė, teise atsisakyti jas priimti pagal CK 6.54 straipsnio 5 dalį nepasinaudojo, apie tai, kad bÅ«tų paskirsčiusi gautas įmokas kitaip, nei nurodyta atsakovės mokėjimo pavedimuose, nenurodė. Tik 2019 m. lapkričio mėnesį, gavus paskutinę 100 000 Eur įmokÄ , visos anksčiau sumokėtos įmokos buvo atgaline data perskirstytos. Tai įrodo ieÅ¡kovės 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaita.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog susitarimo prieÅ¡paskutiniame punkte įtvirtinta, kad atsakovė įsipareigoja nuo 2017 m kovo 15 d. mokėti ieÅ¡kovei delspinigius taip, kaip nurodyta sutarties 5.1.10 punkte. Sutarties 5.1.10 punkte nurodyta, kad pardavėjas (ieÅ¡kovė) turi teisę reikalauti, kad pirkėjas (atsakovė) per pardavėjo nustatytÄ protingÄ terminÄ sumokėtų laiku nesumokėtÄ daiktų kainÄ , taip pat 0,02 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos daiktų kainos už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti pinigus dienÄ .

Tai, kad Å¡alys susitarime įtvirtintÄ atsakovės prievolę mokėti delspinigius nuo 2017 m. kovo 15 d. susiejo su sutarties 5.1.10 punkte įtvirtinta ieÅ¡kovės teise jų reikalauti, reiÅ¡kia, kad delspinigiai bus skaičiuojami ir mokami, jei ieÅ¡kovė jų pareikalaus. Susitarimo, kad delspinigiai bus mokami automatiÅ¡kai be jokio ieÅ¡kovės teisės jų reikalauti realizavimo, nebuvo. Susitarimo tekstÄ rengė ieÅ¡kovė, todėl Å¡alims skirtingai aiÅ¡kinant tÄ pačiÄ susitarimo sÄ lygÄ , ji turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinama ne ieÅ¡kovės, o atsakovės kaip susitarimo sÄ lygas priėmusios Å¡alies naudai.

Abu teismo įvardyti ieÅ¡kovo reikalavimai mokėti delspinigius buvo iÅ¡siųsti atsakovei dar derybų dėl susitarimo sudarymo metu. Tuo tarpu bylai reikÅ¡mingas laikotarpis yra po susitarimo sudarymo. Ta aplinkybė, kad terminas, nuo kurio Å¡alys susitarė skaičiuoti netesybas, yra ankstesnis už tokio susitarimo sudarymÄ , neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Å iuo atveju ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę reikalauti delspinigių mokėjimo nuo 2017 m. kovo 15 d., nebuvo. Ginčas buvo dėl to, ar ieÅ¡kovė jų pareikalavo ir, ar nesant pareikalavimo, atsakovės prievolė mokėti delspinigius atsirado.

Atsakovė vėluodavo mokėti ieÅ¡kovei už turtÄ ir anksčiau, dar sutarties vykdymo pradžioje, tačiau ieÅ¡kovė delspinigių nereikalavo. Net jei bÅ«tų daroma prielaida, kad Å¡alių valia buvo laikyti susitarimÄ delspinigių mokėjimo reikalavimu ir kad atsakovei atsirado prievolė automatiÅ¡kai juos mokėti, tai, kad atsakovė jų nemokėjo ir ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė atsakovei dėl to jokių pretenzijų, netgi priėmė visas atsakovės sumokėtas skolos įmokas, nepakeisdama jų paskirties, ir dengė jomis skolÄ , suponuotų iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių valia susitarimo vykdymo metu pasikeitė.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo aiÅ¡kintis, kaip pas ieÅ¡kovę buvo įtraukiamos į apskaitÄ visos pagal susitarimÄ iÅ¡ atsakovės gautos įmokos, ir nustačius, kad jomis buvo dengiama skola, o ne delspinigiai, turėjo bÅ«ti konstatuota, kad vėlesnis jų perskirstymas, pirma dengiant delspinigius, buvo neteisėtas ir nesÄ Å¾iningas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ir atsakovės iniciatyva 2021 m. balandžio 21 d. byloje apklausto liudytojo parodymus, kuriais paliudijo, kad ieÅ¡kovės direktorius nurodė, jog bÅ«tent toks yra skolos likutis 2019 m. lapkričio mėnesį ir kad jam Å¡itų pinigų reikia skubiai, jis nebegali laukti, kol visa skola bus iÅ¡mokėta dalimis po 5 000 Eur, o apie jokius delspinigius tuokart neužsiminė.

IeÅ¡kovės direktorius Å¡ios liudytojo nurodytos aplinkybės nepaneigė. IeÅ¡kovė dėl atsakovės nurodytų įmokų paskirčių aplinkybių neįrodinėjo ir tarp Å¡alių net nebuvo ginčo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nuspręsti dėl to, kaip turi ar gali bÅ«ti suprantamos atsakovės įmokų paskirtys. Teismas Å¡ioje byloje netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo aukÅ¡tesnių teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl to, kokios aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčus, todėl nenustatė bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir bylÄ iÅ¡sprendė neteisingai.

Be to, atsakovės vertinimu, procesiniai veiksmai tokie kaip atsakovės kviesto liudytojo apklausa vyko neetiÅ¡kai, taip pat teismas ribojo ir atsakovės atstovės replikos teisę po baigiamųjų kalbų, tokiu bÅ«du pažeisdamas asmenų lygybės teismui principÄ .

13. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde netinkamai aiÅ¡kina sutarties nuostatas dėl pareigos mokėti delspinigius tik esant papildomam raÅ¡ytiniam reikalavimui. Nei sutartis, nei teisės aktai tokio papildomo reikalavimo nenumato. Net jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad tokio reikalavimo reikėjo, tai jis buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas mažiausiai du kartus: 2017 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovės raÅ¡te atsakovei ir 2017 m. gruodžio 7 d. susitarime. 2017 m. gruodžio 7 d. sudarytu susitarimu atsakovė sutiko ir įsipareigojo mokėti netesybas, pripažindama, kad turi pareigÄ mokėti netesybas už laiku neįvykdytÄ sutartį.

Å iame susitarime Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė dėl netesybų skaičiavimo, nurodydamos, kad jos skaičiuojamos nuo 2017 m. kovo 15 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartyje numatytÄ skaičiavimo tvarkÄ ir dydį. 2017 m. gruodžio 7 d. Å¡alių susitarimÄ teismas teisingai įvertino ir kvalifikavo kaip ieÅ¡kovės reikalavimo teisės į netesybas realizavimÄ . Atsakovė vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio nuostatomis privalėjo suvokti, jog mokėjimo pavedimais ji pirmiausia apmoka ne pagrindinę skolÄ , o bÅ«tent dėl Å¡ios skolos susidariusius delspinigius.

Å alių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienaÅ¡aliÅ¡kai negali bÅ«ti keičiama. Atsakovės mokėjimo pavedimuose nurodytas (aiÅ¡kinant jį lingvistiÅ¡kai) nelaikytinas pasiÅ«lymu ieÅ¡kovei susitarti dėl įmokų paskirstymo tvarkos. Pažymėtina, kad atsakovė, žinodama, jog, tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vėluojant apmokėti pagal sutartį, turi pareigÄ sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimÄ , bet ir netesybas, mokėjimo nurodymuose konkrečiai nenurodė, kad mokamos lėšos skiriamos pagrindinei skolai mokėti.

Nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė mokėjimo nurodymais apmoka bÅ«tent pagrindinę skolÄ siÅ«lydama priimti kitokį įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumÄ nei nustatyta įstatymo. Sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiÅ«lymu gali bÅ«ti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties Å¡alims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliÅ¡kumÄ . Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliÅ¡kumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos Å¡alių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nėra nei aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to atsakovės pasiÅ«lymo (ofertos), nei ieÅ¡kovės sutikimo (akcepto) pakeisti įmokų paskirstymo tvarkÄ , nustatytÄ Ä¯statymo.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, jog atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vėluojant atsiskaityti pagal sutartį už nusipirktus daiktus, atsirado jai pareiga sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimÄ , bet ir ieÅ¡kovės apskaičiuotas netesybas. 2017 m. gruodžio 7 d. susitarime Å¡alys susitarė dėl susidariusio įsiskolinimo pagal pirkimo– pardavimo sutartį sumokėjimo tvarkos, taip pat susitarė ir dėl netesybų. Byloje nustatyta, kad Å¡alys įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumo nebuvo susitarusios, todėl atsakovės ieÅ¡kovei mokamos įmokos ieÅ¡kovės galėjo bÅ«ti skirstomos pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 punktus numatytas nuostatas.

Mokėjimo pavedimuose nurodytas tekstas nelaikytinas pasiÅ«lymu ieÅ¡kovei dėl įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumo pakeitimo, nes nėra detalizuotas pervedamų lėšų paskirstymas. IeÅ¡kovė pagrįstai įskaitydama atsakovo įmokas, taikė CK nustatytÄ tvarkÄ . Å iuo atveju (tai pripažino ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu), nebuvo ne tik aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to pasiÅ«lymo iÅ¡ atsakovės pusės (ofertos), bet apskritai jokios ofertos nebuvo. Lygiai kaip nebuvo ir akcepto iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės. Tai reiÅ¡kia, nebuvo ir susitarimo kaip nors kitaip skirstyti mokėjimus, nei numatyta CK 6.54 straipsnyje.

Skolininkė niekaip nesirÅ«pino ir raÅ¡tu aiÅ¡kiai nepranešė ieÅ¡kovei, kad ji siekia pakeisti įstatyme numatytÄ Ä¯mokų paskirstymo eilę, todėl Å¡ios pareigos aktyviai reaguoti negali perkelti kreditoriui.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, jog net jei teismas pripažintų, kad gautos įmokos į delspinigius įskaitytos tik 2019 m. lapkričio 27 d., nėra jokio pagrindo tokio įskaitymo pripažinti neteisėtu, nesÄ Å¾iningu ar atliktu pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui. Nors Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė reikalauja ne delspinigių, o skolos sumokėjimo, tačiau, kaip galima suprasti iÅ¡ atsakovės argumentų, delspinigių senaties termino egzistavimo faktas, jos nuomone, svarbus nusprendžiant, ar ieÅ¡kovė, atlikdama gautų įmokų įskaitymÄ Ä¯ delspinigius, elgėsi sÄ Å¾iningai, jei teismo keliu jau nebÅ«tų galėjusi prisiteisti jų iÅ¡ atsakovės. 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimu atsakovė pripažino savo prievolę mokėti ieÅ¡kovei delspinigius ir nuo Å¡io susitarimo sudarymo momento senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių nutrÅ«ko (CK 1.130 straipsnio 2 dalis).

Net jei bÅ«tų galima laikyti, kad delspinigius ieÅ¡kovė įskaitė tik 2019 m. lapkričio 27 d., tÄ dienÄ jų reikalavimo terminas nebuvo suėjęs, nes po to, kai 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimu atsakovė pripažino savo prievolę, terminas buvo nutrÅ«kęs ir iÅ¡ naujo galėjo bÅ«ti pradėtas skaičiuoti tik nuo 2019 m. gruodžio 16 d. ir bÅ«tų pasibaigęs tik 2020 m. birželio 16 d., o delspinigių įskaitymai, kaip žinia, buvo atlikti gerokai iki Å¡ios datos, t. y. 2019 m. lapkričio 27 d.

IeÅ¡kovė sÄ Å¾iningai pagal CK 6.54 straipsnio nustatytÄ tvarkÄ visÄ susitarimo vykdymo laikotarpį tinkamai vykdė atsakovės atliekamų įmokų paskirstymÄ ir bÅ«tent atsakovė, iÅ¡ pradžių pripažinusi, kad turi sumokėti delspinigius ieÅ¡kovei už netinkamai vykdomÄ pagrindinę sutartį, galiausiai nusprendė pabandyti iÅ¡vengti teisinių pasekmių dėl netinkamai vykdomų sutartinių prievolių ir sugalvojo teigti, kad, neva, buvo sudarytas susitarimas konkliudentiniais veiksmais tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, kurio pagrindu ieÅ¡kovė sutiko, kad atsakovė sumokės tik pagrindinę skolÄ .

Tai, kad atsakovės netenkina priimtas teismo sprendimas, tai, kad teismas atsakovės teiginius laikė nepagrįstais, nereiÅ¡kia, kad teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nėra jokio racionalaus pagrindo. Teismas konstatuoja: Apeliacinis skundas atmestinas IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 17.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas, kuriuo tenkintas iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės UAB „Idmava ir partneriai“ ieÅ¡kinys atsakovei UAB „Sepo novus“ dėl skolos, netesybų ir palÅ«kanų priteisimo – teismas priteisė iÅ¡ atsakovės 34 886,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo 2020 m. balandžio 1 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ieÅ¡kovei, ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl 1 255,92 Eur netesybų priteisimo paliko nenagrinėtÄ .

Teismas atsakovės UAB „Sepo novus“ priešieškinį dėl įmokų paskirstymo pripažinimo negaliojančiu atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 767 Eur žyminio mokesčio ir 1740 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei bei 18 Eur valstybei. Iš ieškovės priteisė 60 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei.

20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės delspinigių nuo skolos už įsigytÄ turtÄ pagal 2016 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ ir pagrįstai paskirstė paskutinę 2019 m. lapkričio 27 d. gautÄ 100 000 Eur įmokÄ ir teisėtai iÅ¡ Å¡ios įmokos paskyrė 34 886, 94 Eur delspinigiams sumokėti. Apeliantė nurodo, kad skirstant gautas lėšas ieÅ¡kovė jas nepagrįstai įskaitė delspinigiams dengti, todėl jos prieÅ¡ieÅ¡kinis turi bÅ«ti patenkintas, be to, nurodo motyvus dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl atsakovės įmokų paskirstymo tvarkos, atsakovei skaičiuojamų delspinigių pagrindo bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, proceso pirmosios instancijos teisme. Faktinės bylos aplinkybės 21. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nustatyta, kad pagal 2016 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį tarp Å¡ios bylos Å¡alių, ieÅ¡kovė atsakovei pardavė pastatÄ â€“ įstaigÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius tinklus – technologinį vamzdynÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – dengtÄ autocisternų iÅ¡pylimo aikÅ¡telę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – dengtÄ naftos siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – dengtÄ geležinkelio cisternų pripylimo estakadÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), geležinkelį – geležinkelio keliÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų Å¡alinimo tinklus – valymo įrengimus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo sumokėti 700 000 Eur už nusipirktÄ turtÄ dalimis iki 2016 m. lapkričio 15 d. IeÅ¡kovė iki galo įvykdė 2016 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė sutarties objektÄ atsakovei, tačiau atsakovė neįvykdė sutarties sÄ lygos dėl apmokėjimo už nusipirktus daiktus pagal sutarties 3.2 punktÄ ir iki 2016 m. lapkričio 15 d. nesumokėjo Å¡alių susitartos parduoto turto kainos.

22. Atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovei 200 000 Eur pagal paminėtÄ sutartį. Å iÄ aplinkybę pripažįsta abi sutarties ir Å¡ios bylos Å¡alys, ginčo dėl Å¡ių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių nėra. Pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte Å¡alys susitarė ir dėl netesybų, jame numatyta, kad, pirkėjui nesumokėjus visos daiktų kainos, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas per pardavėjo nustatytÄ papildomÄ protingÄ terminÄ sumokėtų laiku nesumokėtÄ daiktų kainÄ , taip pat 0,02 procentų delspinigių nuo laiku nesumokėtos daiktų kainos už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti pinigus dienÄ .

23. Å alys, siekdamos iÅ¡spręsti sutarties sÄ lygų dėl apmokėjimo už įsigytÄ turtÄ klausimus, 2017 m. gruodžio 7 d. sudarė susitarimÄ Nr. S2-36, pagal kurį nustatė įsiskolinimo už įsigytÄ turtÄ sumokėjimo tvarkÄ ir terminus. Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui ne mažiau kaip 5 000 Eur, neįskaitant PVM.

24. Paskutinę įmokÄ atsakovė ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atliko 2019 m. lapkričio 27 d. Pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ Nr. S2-36 Å¡alys taip pat susitarė, kad atsakovė įsipareigoja nuo 2017 m. kovo 15 d. mokėti ieÅ¡kovei delspinigius nuo neatsiskaitytos sumos, kaip nurodyta sutarties 5.1.10 punkte. Å alys nesusitarė dėl Å¡io įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumo.

25. IeÅ¡kovė 2019 m. lapkričio 29 d. parengė tarpusavio suderinimo aktÄ , su kuriuo atsakovė nesutiko. Jame nurodyta, kaip ieÅ¡kovė paskirstė atsakovės pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ Nr. S2-36 mokėtas įmokas. Akte nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo 2017 m. kovo 15 d., todėl 2019 m. lapkričio 29 d. skolos už turtÄ sumÄ sudaro 34 886,9 Eur.

26. IÅ¡ 2017 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovės praneÅ¡imo atsakovei, kurio gavimÄ atsakovė yra patvirtinusi, nustatyta, kad ieÅ¡kovė informavo atsakovę apie delspinigių skaičiavimÄ . IÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo tarp Å¡alių medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2017 m. kovo 28 d. informavo atsakovę apie delspinigių skaičiavimÄ nuo 2017 m. kovo 15 d. pagal pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punktÄ (pateikti įrodymai 2021 m. balandžio 21–22 d. per EPP ). Dėl atsakovo įmokų paskirstymo tvarkos 27. Byloje nėra duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl įmokų paskirstymo tvarkos, todėl turėtų bÅ«ti taikoma CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka, nustatanti įmokų paskirstymo principus.

28. Nurodytas straipsnis įtvirtina, kad, jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu. AntrÄ ja eile įmokos skiriamos mokėti palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ . TrečiÄ ja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. KetvirtÄ ja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siÅ«lomÄ Ä¯mokÄ , jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymÄ , negu nustatyta Å¡io straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.

Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamÄ sumÄ , jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palÅ«kanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-460/2010).

29. Šioje byloje atsakovė apeliacinio skundo motyvais neįrodė, kad ieškovė būtų pažeidusi CK 6.54 straipsnio nuostatas.

30. Å alių pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte Å¡alys buvo susitarusios dėl netesybų mokėjimo, atsakovei neįvykdžius sutarties sÄ lygos sutartyje numatytais terminais ir dalimis sumokėti už nusipirktus daiktus.

31. Be to, 2017-12-07 susitarime Å¡alys susitarė apie susidariusio įsiskolinimo pagal pirkimo– pardavimo sutartį sumokėjimo ir dėl netesybų. Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei ne mažiau kaip 5 000 Eur. Å alys nesusitarė dėl Å¡ios įmokos paskirstymo eiliÅ¡kumo, tačiau susitarime susitarė, kad atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei netesybas nuo 2017-03-15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turi teisę gautas įmokas paskirstyti pagal CK 6.54 str. numatytÄ eiliÅ¡kumÄ .

32. Paminėti Å¡alių raÅ¡ytiniai susitarimai įrodo, jog atsakovei pažeidus atsiskaitymo terminus ir sÄ lygas ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti nesumokėtos kainos dalies bei 0,02 procentų delspinigių nuo nesumokėtos kainos dalies. Atsakovei tokia atsiskaitymo tvarka buvo žinoma, todėl ji, atlikdama pavėluotus mokėjimus, turėjo žinoti, kad jos sumokėtos sumos bus įskaitomos pagal įstatyme nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ . Be to, Å¡alys papildomai 2017-12-07 susitarė apie susidariusio įsiskolinimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimo tvarkÄ ir dėl netesybų, kurias atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei nuo 2017-03-15, todėl byloje įrodyta, jog atsakovė apie delspinigių skaičiavimÄ buvo informuota.

33. Å iuo aspektu bÅ«tina atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamÄ CK 6.54 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ . Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant Å¡alių sutarties, pasiÅ«lo kitokį įmokų paskirstymÄ ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiÅ«lytÄ Ä¯mokos paskirstymo eiliÅ¡kumÄ , laikoma, kad Å¡alys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo.

Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliÅ¡kumÄ nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytÄ eiliÅ¡kumÄ arba, jeigu Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartÄ eiliÅ¡kumÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktÄ ). Sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiÅ«lymu gali bÅ«ti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties Å¡alims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliÅ¡kumÄ .

Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 34 punktas).

34. Å ioje byloje įrodyta, jog atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti konkretaus dydžio delspinigius nuo konkretaus laikotarpio, dėl Å¡ių delspinigių mokėjimo ieÅ¡kovė ne kartÄ buvo informavusi atsakovę 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡te, 2017 m. spalio 31 d. raÅ¡te, kuriuose ieÅ¡kovė nurodė, jog už atsakovės laiku nesumokėtas įmokas atsakovei yra skaičiuojami delspinigiai pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Å ie įrodymai pateikti 2021 m. balandžio 21–22 d. per EPP sistemÄ elektroninėje byloje.

35. Atsakovė  nepagrįstai savo iÅ¡vadÄ dėl delspinigių skaičiavimo tik nuo pareikalavimo momento grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teiginiu, kad pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, ir tai lemia, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiÅ¡kai, pirkėjui laiku neapmokėjus sÄ skaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004). Pažymėtina, kad detalizuodamas šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pardavėjo veiksmai, pvz., nurodymas PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, kad, neapmokėjus per nurodytÄ terminÄ , bus skaičiuojami delspinigiai, laikytinas reikalavimu skolininkui mokėti delspinigius.

36. Nagrinėjamu atveju Å¡alys paminėtoje pirkimo–pardavimo sutartyje numatė, kad pirkėjui laikui nemokant už nekilnojamÄ jį turtÄ , pirkėjas pardavėjui pareikalavus moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti pinigus dienÄ , todėl Å¡iuo atveju atsakovė žinojo apie delspinigių skaičiavimÄ .

37. CK 6.54 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo srityje kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ (taip pat ir Å¡alių susitarimu nustatytÄ kitokiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ ), bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatoma, buvo iÅ¡reikÅ¡ta sutarties Å¡alių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia Å¡i tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, Å¡alių valia nepasikeitė.

Sutartinių santykių dalyvių valios iÅ¡raiÅ¡ka turi bÅ«ti nustatoma aiÅ¡kinant Å¡alių sudarytÄ sutartį, vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Viena iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių yra ta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

38. Å ioje byloje nustatyta, jog atsakovė pavėluotas įmokas mokėjo pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ , kuriuo buvo pakartotinai po pirkimo–pardavimo sutarties įsipareigojusi mokėti ir delspinigius nuo 2017 m. kovo 15 dienos, byloje nustatyta, kad atsakovė įmokas mokėjo pavedimais per banko sÄ skaitÄ , nurodydama pavedimo paskirtį „skolos sumokėjimas“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡aiÅ¡kino, jog atsakovė kaip skolÄ turėjo suprasti ir ginčo delspinigius, nes byloje įrodyta, jog buvo įsipareigojusi juos mokėti.

Be to, bylos dokumentai, nurodyti Å¡ios nutarties 34 punkte, įrodo, jog dar dviem raÅ¡tais atsakovė buvo įspėta dėl delspinigių skaičiavimo bei paminėtas 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimas įrodo, jog ieÅ¡kovė raÅ¡tu iÅ¡ atsakovės pareikalavo delspinigių mokėjimo nuo 2017 m. kovo 15 d., t. y. taip, kaip buvo susitarta pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte. IÅ¡ 2017 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovės praneÅ¡imo atsakovei, kurio gavimÄ atsakovė yra patvirtinusi, nustatyta, kad ieÅ¡kovė informavo atsakovę apie delspinigių skaičiavimÄ .

39. Paminėti šalių rašytiniai susitarimai įrodo, jog, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje, darytina išvada, jog ieškovė tinkamai, t. y. rašytine forma, informavo atsakovę dėl jos pareigos mokėti delspinigius. 2017 m. gruodžio 7 d. susitarime buvo užfiksuotas atsakovės skolos dydis – 200 000 Eur, kuri turi būti mokama kas mėnesį nuo 2017 metų gruodžio 1d. ne mažiau kaip po 5 000 eurų. Be to, buvo užfiksuota ir delspinigių mokėjimo data – nuo 2017 m. kovo 15 dienos nuo neatsiskaitytos sumos.

IeÅ¡kovės pateiktas 2019 m. lapkričio 29 d. tarpusavio skolos suderinimo aktas buvo iÅ¡siųstas atsakovei, atsakovė jo nepasirašė, tačiau analizuojant Å¡io akto turinį darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepažeidė Å¡alių sutarties 5.1.10 punkto. Dėl atsakovei skaičiuojamų delspinigių pagrindo bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų 40. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį procesiniame sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus. Å i norma taip pat reiÅ¡kia, jog dalyvaujantys byloje asmenys, disponuodami procesinėmis teisėmis, pareikÅ¡tais ieÅ¡kiniais, prieÅ¡ieÅ¡kiniais apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas savo iniciatyva negali peržengti, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokiÄ teismo teisę tiesiogiai numato įstatymas.

Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje nėra nustatytas vieÅ¡asis interesas. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė pripažinti ieÅ¡kovės 2019 m. lapkričio 27 d. atliktÄ Ä¯mokų paskirstymÄ , kuriuo ieÅ¡kovė 34 886,94 Eur iÅ¡ atsakovės sumokėtų įmokų pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ paskyrė delspinigiams, neteisėtu. Atsakovė pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo skaičiuoti atsakovei delspinigių (CPK 12, 178 str.).

41. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

42. Å alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

43. Å ioje byloje atsakovė ginčijo tik įmokų paskirstymÄ , kuriuo ieÅ¡kovė 34 886,94 Eur iÅ¡ atsakovės sumokėtų įmokų pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimÄ paskyrė delspinigiams, tačiau dėl pačių susitarimų, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkto, kuriame numatyta, kad, pirkėjui nesumokėjus visos daiktų kainos, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas per pardavėjo nustatytÄ papildomÄ protingÄ terminÄ sumokėtų laiku nesumokėtÄ daiktų kainÄ , taip pat 0,02 procentų delspinigių nuo laiku nesumokėtos daiktų kainos už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti pinigus dienÄ , bei 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo atsakovė neginčijo.

44. Byloje nustatyta, jog atsakovės vadovas 2017 m. gruodžio 7 d. pasirašė susitarimÄ , kuriuo įsipareigojo nuo 2017 m. kovo 15 d. mokėti ieÅ¡kovei delspinigius nuo neatsiskaitytos sumos, kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte.

45. IÅ¡ atsakovės procesinių dokumentų darytina iÅ¡vada, jog atsakovė nesutinka su ginčo suma kaip delspinigiais, nesutinka su ieÅ¡kovės 2019 m. lapkričio 29 d. pasiraÅ¡ytu tarpusavio suderinimo aktu, tačiau, įvertinus Å¡io akto skaičiavimus, darytina iÅ¡vada, jog jis atitinka 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovės pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ . Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, pasiraÅ¡ydama šį susitarimÄ , buvo suklaidinta dėl delspinigių dydžio, nes byloje nėra iÅ¡keltas ginčas dėl Å¡io susitarimo.

46. Atsakovė, 2017 m. gruodžio 7 d. pasiraÅ¡ydama susitarimÄ , įsipareigojo mokėti atsakovei delspinigius nuo 2017 m. kovo 15 d., t. y. už 267 dienas, bei fiksuojama delspinigių suma 2017 m. gruodžio 7 d. buvo 10 680 Eur. Atsakovė Å¡iÄ prievolę prisiėmė ir ginčo dėl jos byloje nėra. 47. 2019 m. lapkričio 29 d. tarpusavio suderinimo akte nurodoma, kad pagrindinė skola yra 200 000 Eur, delspinigių dienos norma pagal Å¡alių pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punktÄ yra 40 Eur, delspinigiai skaičiuojami nuo 2017 m. kovo 15 d., todėl pradelstų dienų skaičius iki 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo pagrįstai nurodomas 267 dienos ir fiksuojama delspinigių skola – 10 680 Eur.

Å is aktas įrodo, jog delspinigiai skaičiuojami mažėjančia tvarka iki visiÅ¡ko atsakovės prievolės įvykdymo, ginčas dėl delspinigių dydžio, jų mažinimo byloje nėra iÅ¡keltas, todėl padaryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistos atsakovės teisės, nėra teisinio pagrindo.

48. Atsakovės nurodomu apeliacinio skundo motyvu, jog ieÅ¡kovė savo buhalterinėje apskaitoje tik 2019 metų pabaigoje parodė 34 887 Eur sumÄ kaip kitas pajamas, naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo, nes Å¡is motyvas nepaÅ¡alina atsakovės pareigos mokėti delspinigius pagal raÅ¡ytinius susitarimus. Be to, įvertintina tai, jog atsakovei 200 000 Eur mokėjimas buvo iÅ¡dėstytas beveik 2 metų laikotarpiui, todėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo metu ieÅ¡kovės pelno nuostolių ataskaitoje ginčo sumos nurodymas nepanaikina atsakovės pareigos sumokėti delspinigius.

49. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, nes nurodomoje byloje buvo pasisakyta dėl kitų faktinių aplinkybių nei šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010 pasisakė dėl nustatytų įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo šalių elgesiu, nes išnagrinėtoje byloje šalių sutarties 3.5 punkte buvo sulygta įmokas pirmiausia skirti delspinigiams, po to – pagrindinei skolai apmokėti. Šioje byloje tokio susitarimo šalys nebuvo sudariusios.

50. CK 6.54 straipsnis nustato gautų įmokų paskirstymo taisykles tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Byloje įrodyta, kad atsakovės visa skola pagal Å¡alių raÅ¡ytinius susitarimus buvo nustatyta su delspinigiais, kuriuos atsakovė įsipareigojo mokėti nuo 2017 m. kovo 15 d. pagal pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte nurodytas sutarties sÄ lygas. Å ių susitarimų atsakovė neginčijo, todėl tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir konstatuoti, kad ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 str., byloje nėra pagrindo. Dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo 51. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad byla iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡ko teismo, nes atsakovės kviesto liudytojo apklausa vyko neetiÅ¡kai, taip pat teismas ribojo ir atsakovės atstovės replikos teisę po baigiamųjų kalbų, tokiu bÅ«du pažeisdamas asmenų lygybės teismui principÄ .

52. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, remdamasis CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ .

53. Asmuo, konstatuodamas, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, Å¡iÄ aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

54.  Nors pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies nuostatÄ Â teisėjui reiÅ¡kiamas nuÅ¡alinimas turi bÅ«ti motyvuotas, apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡tos tik abejonės teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, paremtos proceso vedimo pirmosios instancijos teisme apeliaciniame skunde nurodomais pažeidimais dėl liudytojo V. D. (V. D.) apklausos bei atsakovės atstovės replikos teisės ribojimo.

55. Å ioje byloje nekonstatuota įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus įvertino remdamasis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismo surinktomis ir iÅ¡tirtomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliantės atstovė  dalyvavo žodinio proceso tvarka bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikė paaiÅ¡kinimus (jos teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam įgyvendinta), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomas teisėjos neetiÅ¡kas elgesys apklausiant liudytojÄ nesudaro pagrindo kitaip vertinti Å¡io liudytojo parodymų ir, remiantis liudytojo V.

D. parodymais, padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir patenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį. IÅ¡ teismo posėdžio, vykusio 2021 m. balandžio 21 d., garso įraÅ¡o nustatyta, kad posėdyje dalyvavo vertėja Y. Z., pakviesta versti Å¡iam liudytojui iÅ¡ lietuvių k. į rusų k., todėl neparemtas apeliacinio skundo motyvas, jog raÅ¡ytinio įrodymo tekstas jam galėjo bÅ«ti neiÅ¡verstas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdyje buvo aiÅ¡kinamasi dėl 2017 m. gruodžio 7 d. susitarime prisiimtų atsakovės įsipareigojimų.

Pirmosios instancijos teismo užduoti pasikartojantys klausimai dėl susitarime nurodytos delspinigių mokėjimo datos nesutrukdė Å¡iam liudytojui paaiÅ¡kinti susitarimo teksto (garso įraÅ¡o 40.10 min.). Garso įraÅ¡o 46. 41 min. įrodo, jog teisėja pertraukė liudytojÄ , tačiau po to suteikė jam galimybę iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti aplinkybes dėl delspinigių ir pagrindinės skolos mokėjimo aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡is liudytojas pateikė iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ dėl 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo, tačiau Å¡is susitarimas nėra Å¡ios bylos ginčo dalykas, todėl vien jo parodymai yra nepakankamas įrodymas prieÅ¡ieÅ¡kiniui patenkinti.

56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018 yra nurodęs, kad teisminės gynybos prieinamumo principas reiÅ¡kia ne tik teisę kreiptis į teismÄ , bet ir kitus aspektus: teisę į sÄ Å¾iningÄ teismÄ , operatyvų procesÄ , teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam ir pan. Å alių lygiateisiÅ¡kumo principas lemia, kad tiek besikreipianti į teismÄ Å¡alis, tiek ir nuo tokio kreipimosi besiginanti Å¡alis turi vienodas procesines teises (CPK 17 straipsnis). Taigi visos Å¡alys privalo turėti galimybę iÅ¡sakyti savo pozicijÄ ir argumentus, teismas privalo iÅ¡klausyti kiekvienÄ Å¡alį.

57. Teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam garantuojama įstatymais, suteikiant Å¡alims teisę žodžiu iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ teismo posėdyje (CPK 15, 153, 186, 235, 249, 253–254 straipsniai), draudžiant riboti kalbų turinį, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 255 straipsnis), suteikiant teisę teikti procesinius dokumentus ir procesines galimybes reaguoti į kitos Å¡alies procesinius dokumentus (CPK 142, 318, 351 straipsniai), iÅ¡siaiÅ¡kinti kitos Å¡alies pozicijÄ ir pateikti atsikirtimus į jÄ .

58. Å ioje byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje Å¡alių atstovai sakė baigiamÄ sias kalbas ir pasinaudojo replikos teise. IÅ¡ teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad atsakovės atstovei sakant replikÄ teismas pastebėjo, jog ji sako antrÄ baigiamÄ jÄ kalbÄ , tačiau leido jai baigti replikÄ , t. y. atsakovės atstovės teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai nebuvo pažeista. Teisėjos pastaba nesutrukdė atsakovės atstovei reaguoti į procese dalyvaujančio ieÅ¡kovės atstovo pasisakymÄ (CPK 254 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 59. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 60. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

61. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

IeÅ¡kovė, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbÄ sumokėjo 687,28 Eur, Å¡i suma nevirÅ¡ija paminėtų rekomendacijų, todėl priteistina iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti UAB „Idmava ir partneriai“ 687,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ UAB ,,Sepo novus“.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Irma Čuchraj Aušra Maškevičienė Erika Misiūnienė