ff7e4229-52ce-4147-92ea-75a027dfdca3 · Panevėžio apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-686-280/2017             Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01293-2016-9              Procesinio sprendimo kategorija: (S)              11.9.10.8;1.3.6.3.3; 3.3.1.14; 3.3.1.21. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS n u T a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Laimutės Sankauskaitės,teisėjų Birutės Valiulienės, Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

T. apeliacinį skundÄ dėl 2017 m. gegužės 16 d. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-57-504/2017 pagal ieÅ¡kovės R. T. ieÅ¡kinį atsakovei J. S. individualiai įmonei dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstines pravaikÅ¡tas ir neturtinės žalos priteisimo, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. T. ieÅ¡kiniu prašė panaikinti atsakovės J.

S. IÄ® 2016-09-16 įsakymÄ Nr. 46 atleisti ieÅ¡kovę R. T. iÅ¡ darbo ir pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu; pripažinti, kad R. T. darbo sutartis su atsakovu J. S. IÄ® nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, pagal LR DK 300 str. 4 d.; prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. S. IÄ® ieÅ¡kovei R. T. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kas sudarytų 1776 Eur (neatskaičius mokesčių); priteisti iÅ¡ atsakovės J.

S. IÄ® ieÅ¡kovei R. T. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2016 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, skaičiuojant po 27,76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės J. S. IÄ® ieÅ¡kovei R. T. neiÅ¡mokėtÄ 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokestį kas sudarytų 292,32 Eur (neatskaičius mokesčių); priteisti iÅ¡ atsakovės J.

S. IÄ® ieÅ¡kovei R. T. 2000 Eur dydžio neturtinę žalÄ ; nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovės R. T. naudai iÅ¡ atsakovės J. S. IÄ® priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos. Nurodė, kad darbdavys jai 2016-09-16 įsakymu Nr. 46 paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Drausminė nuobauda paskirta už Å¡iurkÅ¡tų darbo taisyklių pažeidimÄ , nes atlikus parduotuvės inventorizacijÄ buvo nustatytas didelis prekių trÅ«kumas.

Ieškovė teigė, kad nusižengimo nepadarė, todėl nuobauda skirta nepagrįstai. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėRokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės J. S. individualios įmonės R. T., 292,32 Eur neišmokėto atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių 2009-06-10 buvo sudaryta darbo sutartis, kuria R.

T. buvo priimta dirbti pardavėja. 2009-12-06 darbo sutartis papildyta – R. T. perkelta į vadybininkės pareigas. 2015-08-17 įsakymu R. T. pervesta dirbti į pardavėjos pareigas. IeÅ¡kovė dirbo parduotuvėje, esančioje Pandėlyje, RokiÅ¡kio g. 3, kuriÄ buvo planuojama 2016 m. uždaryti. 2016-09-14 įsakymu Nr. 42 “Dėl inventorizacijos pravedimo“, rugsėjo mėnesį 14 d. nutarta atlikti prekių inventorizacijÄ parduotuvėje, kurioje dirbo ieÅ¡kovė. Revizijos metu rasta prekių už 5392,54 Eur, pinigų kasoje – 6,62 Eur.

Viso prekių ir pinigų 5399,16 Eur. Pagal buhalterinius duomenis 2016-09-14 apskaitytas likutis 25982,07 Eur. Revizijos metu susidaręs trÅ«kumas 20582,91 Eur. 2016-09-16 atsakovės įsakymu Nr. 46 už darbo pareigų pažeidimÄ darbuotojai R. paskirta T. drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, Å¡iurkščiai pažeidus darbo taisykles. IeÅ¡kovės darbo sutartis nutraukta 2016-09-16 pagal DK 136 str.3 str. 2 d.Nors atsakovė ir nesutiko su padarytu pažeidimu ir teigė, kad darbdavys taip nori jÄ atleisti iÅ¡ darbo, nemokėdamas kompensacijos, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs raÅ¡ytinius įrodymus, byloje nustatytas aplinkybes, t.y. kad ieÅ¡kovė dirbo atsakovės įmonėje pardavėja, jai buvo patikėtas turtas – prekės ir pinigai, o revizijos metu nustatytas prekių trÅ«kumas yra virÅ¡ 20000 Eur, konstatavo, kad darbdavys turėjo aiÅ¡kų pagrindÄ manyti, esant jo įmonės turto pasisavinimui ar iÅ¡vaistymui, t.y. turėjo pagrindÄ netekti pasitikėjimo darbuotoja ir pripažinti R.

T. padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Sprendė, kad ieÅ¡kovei drausminės nuobaudos rÅ«Å¡is – atleidimas iÅ¡ darbo, pritaikyta laikantis DK 238 str. reikalavimų ir adekvati padaryto pažeidimo sunkumui. Teismas pripažino faktÄ , kad atliekant revizijÄ , ieÅ¡kovė nebuvo parduotuvėje iki revizijos padarymo pabaigos, tuo buvo nesilaikyta Inventorizacijos taisyklių 26 p. reikalavimų, tačiau Å¡is pažeidimas, atsižvelgiant į parduotuvėje nustatytÄ prekių trÅ«kumo mastÄ virÅ¡ 20000 Eur, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo taikymo- neteisėtu.IeÅ¡kovei neiÅ¡mokėjus darbo užmokesčio už 2016 m. rugpjūčio mėnesį 271,90 Eur, nurodytÄ sumÄ teismas priteisė iÅ¡ atsakovės.        III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliantė R. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti 2017-05-16 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio atmetimo ir priimti naujÄ sprendimÄ : panaikinti atsakovės 2016-09-16 įsakymÄ Nr. 46 atleisti ieÅ¡kovę R. T. iÅ¡ darbo ir pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu; pripažinti, kad R. T. darbo sutartis su atsakovu J. S. IÄ® nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, pagal LR DK 300 str. 4 d.; priteisti iÅ¡ atsakovės J.

S. IÄ® ieÅ¡kovei R. T. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ kas sudarytų 1776 Eur (neatskaičius mokesčių);priteisti iÅ¡ atsakovės J. S. IÄ® ieÅ¡kovei R. T. vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2016 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo skaičiuojant po 27,76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės J.

S. IÄ® ieÅ¡kovei R. T. 2000 Eur dydžio neturinę žalÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės J. S. IÄ® ieÅ¡kovei R. T. bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisti iÅ¡ atsakovės J. S. IÄ® ieÅ¡kovei R. T. vidutinį darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikÄ t.y. nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. balandžio 27 d.; Jos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymÄ Nr. 46 atleisti R. T. iÅ¡ darbo ir pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir visų iÅ¡ to sekančių reikalavimų.Teismas, pripažindamas, kad ieÅ¡kovė pagrįstai atleista iÅ¡ darbo pagal DK 238 straipsnį, pažeidė CPK 185 straipsnio normos reikalavimus, nenurodydamas, kokiais konkrečiais veiksmais, kurie turi nusikaltimo požymių, vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo požymių, ieÅ¡kovė padarė materialinius nuostolius, nustatytus inventorizacijų metu.

Teismas abstrakčiai nurodė pasitikėjimo netekimÄ o ne tyčinius ieÅ¡kovės veiksmus. Teismas nekonstatavo, kad ieÅ¡kovė pasisavino ar iÅ¡Å¡vaistė atsakovės turtÄ , todėl nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų drausminės atsakomybės sÄ lygų - neteisėtų veiksmų arba neveikimo.Teismas nevertino ne tik ieÅ¡kovės teiginių, kad ji nesutiko su inventorizacijos rezultatais, nes inventorizacijoje nedalyvavo bei nėra tikra dėl buhalterinio likučio teisingumo, bet ir liudytojos J. K., dalyvavusios inventorizacijoje, parodymų, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad paieÅ¡kojus dar buvo galima rasti prekių už kokį tÅ«kstantį eurų.

Teismas nieko nepasisakė dėl inventorizacijos rezultatams didelę reikšmę turinčio fakto, kad inventorizacija buvo atlikta 2016 m. rugsėjo 14 d., o buhalterinis likutis lyginamas su 2016 m. rugpjūčio 1 d. likučiu. 2016-09-16 įsakyme Nr. 46 antroje pastraipoje atsakovės nurodyta, kad pagal 2016 m. rugsėjo l4 d. dokumentus nustatytas 20582,91 Eur trūkumas. Tuo tarpu 2016 m. rugsėjo 14 d. nurodyme pasiaiškinti nurodyta, kad prekių likutis, remiantis apskaitos duomenimis 2016 m. Rugpjūčio 1-ai dienai yra 25723,51 Eur.

Tuo buvo pažeistas Inventorizacijos taisyklių 58 p., kuriame numatyta, kad remiantis inventorizavimo apraÅ¡ais, faktiniai inventorizavimo objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų bÅ«klę inventorizacijos pradžios dienÄ . Toks inventorizacijos taisyklių pažeidimas galimai turėjo reikÅ¡mę inventorizacijos tikrajam rezultatui. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal buhalterinius duomenis 2016 m. rugsėjo 14 d. likutis 25982,07 Eur, tai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir neįsigilinimÄ Ä¯ bylos faktines aplinkybes, kas galimai įtakojo neteisėtÄ teismo sprendimo priėmimÄ .

Byloje nėra dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad buhalterinis likutis yra toks, kokį nurodo atsakovė. Buhalterinio likučio realumo teismas netikrino.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad parduotuvėje dirbo J. K., R. T. ir R. B.. Keičiantis pardavėjoms, iÅ¡einant atostogų, prekių revizijos nebuvo atliekamos, pardavėjos viena kita pasitikėdavo. Tačiau teismas nevertino liudytojos R. B. liudijimo metu pasakytos faktinės aplinkybės, kad parduotuvėje dar kartais dirbdavo J.

K. dukra. Tai reiÅ¡kia, kad parduotuvėje be ieÅ¡kovės dar dirbo trys žmonės, o kuris iÅ¡ Å¡ių žmonių atsakingas už susidariusį trÅ«kumÄ nėra nustatyta.Teismo sprendime nenustatyta, kurios pardavėjos darbo metu susidarė nustatytas trÅ«kumas, todėl priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovės neveikimo ir atsakovei atsiradusios žalos nėra įrodytas.Byloje taip pat neįrodyta ieÅ¡kovės kaltė, kuri yra bÅ«tina drausminės atsakomybės sÄ lyga. 2016-09-16 įsakyme Nr. 46 nurodyta, kad ieÅ¡kovė Å¡iurkščiai pažeidė darbo taisykles.

Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė nenurodė, kokias darbo taisykles ieÅ¡kovė pažeidė.Atsakovė J. S. individuali įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė jau atsiliepime nurodė, jog sutinka su tuo, kad su ieÅ¡kove nėra pilnai atsiskaityta už 2016 m. rugpjūčio mėnesį, kadangi dėl dingusių prekių atsakovės įmonei yra labai sudėtinga finansinė padėtis ir įmonė buvo nepajėgi iÅ¡kart pilnai atsiskaityti su ieÅ¡kove.

Su ieÅ¡kove žodžiu buvo sutarta atsiskaityti gavus iÅ¡ skolininkų pinigus. Šiuo metu atsakovė su ieÅ¡kove yra atsiskaičiusi visiÅ¡kai, todėl taikyti atsakovės atžvilgiu papildomas sankcijas nėra pagrindo.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taikyti DK 141 str. 3 d. nuostatos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju neprašė, nors nuo pat proceso pradžios buvo atstovaujama profesionalios teisininkės – advokato padėjėjos. IeÅ¡kovės atstovė minimÄ nuostatÄ paprašė taikyti tik savo baigiamojoje kalboje, tuo iÅ¡ esmės bandydama apriboti atsakovės teisę tinkamai pasiruoÅ¡ti ir gintis nuo Å¡io reikalavimo.

Toks reikalavimo pareiÅ¡kimas tik baigiamosios kalbos metu kartu laikytinas ir piktnaudžiavimu teise, kadangi tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kus ieÅ¡kinyje, atsakovė bÅ«tų turėjusi ne tik galimybę tinkamai pasiruoÅ¡ti ir gintis nuo Å¡io reikalavimo, tačiau ir imtis visų priemonių kuo greičiau įgyvendinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ sumokėti nevisiÅ¡kai iÅ¡mokėtÄ jai darbo užmokestį.Atsižvelgiant į tai matyti, jog teismas visiÅ¡kai pagrįstai netaikė CPK 417 str. nuostatos ir nepriteisė ieÅ¡kovei vidutinio darbo užmokesčio pagal Darbo kodekso 141 str. 3 d.2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovės J.

S. parduotuvėje buvo atliekama prekių inventorizacija ir rastas prekių trūkumas. Pažymėtina, jog šis prekių trūkumas buvo ypatingai didelis, t.y. net 20582,91 Eur sumoje ir net 4 kartus viršijo prekių likučio vertę (5399,16 Eur).Šioje byloje nustatyta, kad atsakovės parduotuvėje, esančioje Rokiškio g. 3, Pandėlyje, dirbo pardavėjos J. K. ir R. T., o esant reikalui, pavaduojančia pardavėja dirbo R. B., todėl teismas visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų R. B. ir J. K. parodymais.

Liudytoja J. K. patvirtino, kad parduotuvėje pastebėdavusi prekių trÅ«kumÄ , o po pamainos trÅ«kdavo pinigų. Darant inventorizacijÄ ji dalyvavo, inventorizacijos rezultatus žino. Ji pati pinigus visada įneÅ¡davo į kasÄ . Å iai liudytojai taip pat buvo pritaikyta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, todėl ji neturėjo jokio pagrindo duoti neteisingus ir atsakovės naudai palankius parodymus, todėl jos parodymais turėtų bÅ«ti remiamasi kaip neÅ¡aliÅ¡kais. Nurodyti apeliantės veiksmai turi vagystės ar turto pasisavinimo požymių.RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas pažymėjo, ko neneigia ir pati apeliantė, jog ieÅ¡kovė tiek pasiaiÅ¡kinime, tiek teismo posėdyje nurodė, kad jai buvo žinoma ir anksčiau, kad faktinis prekių likutis nesutapdavo su buhalteriniu likučiu, tačiau apeliantės teigimu, buhalterės nurodymu prekių likučius “sutvarkydavo pagal jos likutį”, bet apie tai įmonės savininko neinformavo.

Teismas teisingai pažymėjo, kad toks ieÅ¡kovės, kaip atsakingo darbuotojo, dirbančio su jai patikėtu turtu, elgesys laikytinas neatsakingu, sÄ lygojančiu netinkamÄ prekių apskaitÄ . Atsakovės nuomone, Å¡is apeliantės pripažintas elgesys taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jai paskirta nuobauda yra adekvati ir teisinga.               Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas, RokiÅ¡kio rajono apylinkės 2017 m. gegužės 16 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantė pateikė teismui praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuris buvo atliekamas dėl turto pasisavinimo pagal J. S. pareiÅ¡kimÄ , kopijÄ , nes nutarime nurodytos aplinkybės yra svarbios nagrinėjamoje civilinėje byloje.

NutarimÄ apeliantė gavo po apeliacinio skundo pateikimo. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas pateiktus įrodymus priima ir vertina, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės turi reikÅ¡mės vertinant Å¡alių veiksmus bei kitų bylai svarbių aplinkybių nustatymui.Nagrinėjamoje byloje kilo buvusios darbuotojos ir darbdavio ginčas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų nustatymo, atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, tinkamo atsiskaitymo atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo ir žalos atlyginimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra.Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog ieškovės R. T. atleidimo iš darbo pagrindine priežastimi buvo atlikta parduotuvės inventorizacija, kurios metu paaiškėjo didelis prekių trūkumas – 20582,91 Eur. Apeliantės nuomone, ji nepagrįstai buvo atleista iš darbo, nes nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, kurie turi nusikaltimo požymių, vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar išvaistymo požymių ieškovė padarė materialinių nuostolių, nustatytų inventorizacijos metu, nenustatyta jos kaltė.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.).

Taigi darbuotojo drausminei, skirtingai nei materialinei, atsakomybei kilti reikia nustatyti darbuotojo neteisėtus veiksmus, atitinkančius darbo drausmės pažeidimo sampratÄ , tačiau nebÅ«tina nustatyti darbdavio patirtos žalos ir jos atsiradimo priežastinio ryÅ¡io su darbuotojo neteisėtais veiksmais. Å iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, už kurį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.).Jeigu darbuotojas atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pažeidimo sÄ vokÄ ir ar sudaro pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ juos kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-424/2011).Nagrinėjamos bylos atveju darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta po to, kai parduotuvėje, kurioje dirbo ieÅ¡kovė, buvo nustatytas didelis prekių trÅ«kumas, tačiau nebuvo tiksliai nustatyta, kuriuo laikotarpiu jos dingo ir kas jas pasisavino.

Tačiau nekyla abejonių dėl to, kad Å¡is trÅ«kumas susidarė dirbant ieÅ¡kovei nuo 2009 m. Atsakovė atleido iÅ¡ darbo už darbo drausmės pažeidimus abi parduotuvėje dirbusias pardavėjas. Ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo pradėtas atsakovės iniciatyva, trÅ«kumo susidarymo konkrečių aplinkybių taip pat nepavyko nustatyti, nes pagal įmonės dokumentus to padaryti neįmanoma.Atsakovė iÅ¡ darbo atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ - už Å¡iurkÅ¡tų darbo taisyklių pažeidimÄ .

Ä®sakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nurodyta, kad ieÅ¡kovė pažeidė darbo drausmę, netinkamai vykdė savo darbines funkcijas, todėl jai skiriama drausminė nuobauda-atleidimas iÅ¡ darbo. Darbdavys nors ir nenurodė konkretaus DK straipsnio iÅ¡ įsakymo turinio galima suprasti, kad jis vadovavosi DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės veiksmuose nustatė ir DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ atitinkančius požymius, t.y. veikos, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Å ioje byloje nesprendžiama dėl ieÅ¡kovės materialinės atsakomybės, todėl parduotuvėje nustatytas prekių trÅ«kumas vertinamas kartu su jai pavestų darbo pareigų vykdymo tinkamumu kaip pagrindas drausminei atsakomybei taikyti.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam, kad nusižengimÄ , kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima bÅ«tų kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , nėra bÅ«tina nustatyti patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne.

Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarkÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto Å¡iurkÅ¡taus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-560/2007). Byloje nustatyta, kad parduotuvėje trÅ«kumo nustatymo metu pamainomis dirbo trys pardavėjos. IeÅ¡kovės, kaip ir kitų pardavėjų, darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių priėmimu, realizavimu ir iÅ¡saugojimu, t. y. darbuotoja atliko tokias darbo funkcijas, nuo kurių tinkamo atlikimo priklausė materialinių vertybių sauga.

Bylos duomenimis ir liudytojų (kitų pardavėjų), bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad prekes pardavėjos persiduodavo viena kitai pagal pasitikėjimÄ . „Skolų“ sÄ siuvinyje, pagal kurį bÅ«davo duodamos prekės avansu, o vėliau skolininkams atidavus pinigus už prekes, skola panaikinama, bet gauti pinigai ne visada bÅ«davo įneÅ¡ami į kasÄ , nes įmonės dokumentuose, sumų, kurios įraÅ¡ytos „skolų“ sÄ siuviniuose, neužfiksuota. J. S., įmonės savininkas, dėl savo nerÅ«pestingumo, faktiÅ¡kai buvo perleidęs parduotuvės valdymÄ pardavėjoms, jos pačios nustatinėjo prekių antkainius, atlikdavo inventorizacijas.

IeÅ¡kovė prieÅ¡ dirbant pardavėja, pas atsakovę dirbo ir vadybininke, vadovavo ginčo parduotuvei, užsakinėjo prekes, atsiskaitinėdavo su klientais. Taigi savo funkcijas ir įmonės savininko pasitikėjimÄ ja suprato ir turėjo laikytis.Taigi nors materialinės atsakomybės sutartys su pardavėjomis Å¡iuo atveju nebuvo sudarytos, pardavėjų darbas, tame tarpe ir ieÅ¡kovės, tiesiogiai buvo susijęs su materialinių vertybių priėmimu bei iÅ¡davimu. 2016-09-14, J. S. pamačius akivaizdų prekių trÅ«kumÄ parduotuvėje ir atlikus parduotuvės prekių inventorizacijÄ , nustatytas apie 20000 Eur trÅ«kumas.

Nors ieÅ¡kovė ginčija atliktos inventorizacijos rezultatus, nes inventorizacija buvo atlikta 2016-09-14, o buhalterinis likutis buvo lyginamas su 2016-08-01 dienos likučiu, ir taip buvo pažeistos Inventorizacijų taisyklės, tačiau Å¡iuo atveju, nėra nagrinėjamas ieÅ¡kovės materialinės atsakomybės klausimas, todėl svarbus pats nustatyto trÅ«kumo faktas, o ne vien tik nustatytas prekių trÅ«kumo mastas, kuris atliekant revizijÄ buvo akivaizdus, ko ieÅ¡kovė ir neginčijo. Kaltindama kitus asmenis ji trÅ«kumo fakto neneigė.  Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatyti inventorizacijos taisyklių pažeidimai negali bÅ«ti pagrindu pripažinti ieÅ¡kovei paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo - neteisėtu.

Byloje nustatytos aplinkybės suteikė pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nerūpestingai vykdė savo pareigas, nesiėmė priemonių, kiek tai leido galimybės, apsaugoti patikėtas materialines vertybes. Nors ir negalima nustatyti, kas konkrečiai ir kiek atsakingas už susidariusius trūkumus, atsižvelgiant į tai, kad parduotuvėje dirbo tik dvi pardavėjos ir trečia dirbo laikinai, ieškovės pareigų, susijusių su materialinių vertybių saugumu, netinkamas atlikimas ir sudarė galimybę atsirasti prekių trūkumui, sukėlusiam didelius nuostolius atsakovei.

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog buvo netinkamai atliekamos parduotuvėje inventorizacijos ar nenustatytos kitos turto priėmimo-perdavimo taisyklės, kurios drausmintų darbuotojas, bet tai nepaneigia ieškovės atsakomybės dėl nustatyto trūkumo fakto. Kita parduotuvėje dirbusi pardavėja su nustatytu prekių trūkumo faktu irgi sutiko.Parduotuvėje nebuvo darbo taisyklių ir pareiginių instrukcijų, tačiau ieškovė pardavėja dirbo nuo 2009 m., prieš tai dirbo tos pačios parduotuvėje vadybininke ir faktiškai vadovavo parduotuvei, taigi turėjo suvokti savo darbo funkcijų esmę, o esant neaiškumų – stengtis juos pašalinti.

Atsakovė nenurodė jokių racionalių paaiÅ¡kinimų kur galėjo dingti prekės bei nepaneigė kitų liudytojų (pardavėjų) parodymų dėl nurodytų aplinkybių, kad ieÅ¡kovė galimai neįmuÅ¡davo į kasÄ pinigų, jų trÅ«kdavo kasoje, ar tai, kad parduotuvės skolininkui atidavus skolÄ už prekes, ji pinigų parduotuvės savininkui neperdavė, taigi nepaneigė atsakomybės už prekių trÅ«kumÄ atsakovės parduotuvėje (CPK 178 str.).Be to, ieÅ¡kovė kaip darbuotoja, turi pareigÄ elgtis tinkamai, kaip tai numato DK 228 straipsnis t.y. pareigÄ dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, tausoti darbdavio turtÄ .Kaip minėta ankščiau nustatyti, kada tiksliai atsirado trÅ«kumai ir kuri pardavėja ir kokiais veiksmais tai padarė, neįmanoma.

IeÅ¡kovė pati pripažino, kad jai buvo žinoma apie esantį prekių trÅ«kumÄ , tačiau ji nesiėmė kokių nors priemonių ir nepranešė darbdaviui apie pastebėtus pažeidimus. Su materialinėmis vertybėmis dirbančių asmenų pareigų specifika lemia ir jų atsakomybės ypatumus – jiems taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimai, jei dėl su materialinėmis vertybėmis tiesiogiai dirbančių asmenų netinkamo pareigų atlikimo darbdavys praranda materialinių vertybių, toks pažeidimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip Å¡iurkÅ¡tus, lėmęs darbdavio pasitikėjimo praradimÄ .

Nagrinėjamu atveju neteisėtais veiksmais (darbo drausmės pažeidimu) pripažintinas ieÅ¡kovės nepakankamai atsakingas, rÅ«pestingas darbo sutartimi pavestų pareigų atlikimas, dėl kurio kilo padarinių – materialinių vertybių trÅ«kumas, todėl daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ dėl kurio pagrįstai buvo atleista iÅ¡ darbo.Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, atsakovė nepateikė apeliaciniam teismui įrodymų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 93 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, n u t a r i a :

RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                       Laimantas MisiÅ«nas                                                                                                  Laimutė Sankauskaitė                                                                                                          Birutė Valiulienė