ff7de5ac-b422-45e2-95b2-0a497635c6c3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1785-275/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07748-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.1.2.; 3.3.2.3.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens A. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties, kuria tenkintas praÅ¡ymas dėl priverstinio gydymo civilinėje byloje pagal vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės praÅ¡ymÄ dėl leidimo priverstinai gydyti A.

Ž.,  n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Pareiškėjas viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, prašė leisti priverstinai hospitalizuoti A. Ž.. Nurodė, kad pacientas į ligoninę hospitalizuotas 2018-03-06. A. Ž. 2018-03-06 savo noru sutiko gydytis, tačiau 2018-03-12 tolimesnio gydymo atsisakė. Nurodė, kad A. Ž. yra ūmios paranoidinės psichozės būklėje, kliedesinė simptomatika aktuali, nulemianti A.

Ž. sprendimus ir elgesį, todėl yra realia grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino. Teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, paciento patekimo į ligoninę aplinkybėmis, pateikta gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. kovo 13 d. iÅ¡vada, kurioje pakankamai motyvuotas asmens priverstinio gydymo bÅ«tinumas, pripažino, kad esant A.

Ž. sveikatos bÅ«klei pavojingai nestabiliai, pacientas gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių žmonių gyvybei, sveikatai, todėl praÅ¡ymÄ laikė pagrįstu, tenkino, leidžiant priverstinai gydyti pacientÄ minėtoje gydymo įstaigoje vienÄ mėnesį, terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 12 d. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. Ž. nurodė, kad atsisako gydytis vieÅ¡ojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kadangi nori gydytis namų sÄ lygomis.VieÅ¡oji įstaiga Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria leista apeliantÄ priverstinai hospitalizuoti ir gydyti, yra pagrįsta ir teisėta.LR CK 2.26 straipsnis, reglamentuojantis fizinio asmens laisvės apribojimo atvejus, numato, jog asmuo gali bÅ«ti paguldytas į psichiatrijos įstaigÄ tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu.

Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali bÅ«ti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali bÅ«ti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, sutikimÄ priverstinei jo hospitalizacijai, tačiau ne ilgiau kaip dvi paras, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus asmens priverstinė hospitalizacija po to gali bÅ«ti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu (CK 2.26 str. 4 d.).Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimÄ numato Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymas.

Minėto įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, sergÄ s sunkia psichikos liga ir atsisakęs hospitalizavimo, gali bÅ«ti hospitalizuotas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ :

1) savo sveikatai, gyvybei;

2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tuo atveju, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo nevėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismÄ . Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimÄ dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios (Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 28 str. 2 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad apelianto (paciento) psichikos bÅ«klę vertino gydytojų konsultacinė komisija, kuri 2018-03-13 iÅ¡vadoje nurodė paciento diagnozę – Å¡izoafektinis sutrikimas, miÅ¡rus tipas F25.2.

Gydytojų konsultacinė komisija minėtoje iÅ¡vadoje konstatavo, kad Å¡iuo metu paciento psichikos bÅ«senoje stebima psichozinė paranoidinė įtampa, pacientas įtarus, kontaktas formalus. MÄ stymas nenuoseklus, rezonuojantis, paralogiÅ¡kas-teigia, kad yra sveikas, kad visi nusiskundimai, kuriuos iÅ¡sakė atvykus (klausos pseudohaliucinacijas, baimę, asociacinius automatizmus), buvo sugalvoti, nes norėjo pailsėti psichiatrijos ligoninėje nuo patirtų stresų ir įtampos. Ženkli klaidinga interpretacija, paÅ¡nekovo neiÅ¡klauso, suteikiamÄ informacijÄ vertina kliedėjimiÅ¡kai.

Kliedesinė simptomatika aktuali, nulemianti paciento sprendimus ir elgesį. NekritiÅ¡kas savo bÅ«klei, turįs daug neatidėliotinų reikalų, planuoja skristi į NorvegijÄ etc. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, jog dėl Å«mios psichozės elgesys neprognozuojamas, socialiai pavojingas ir gali padaryti esminę žalÄ savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei, turtui. Taigi 2018-03-13 gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vadoje buvo nustatytos visos priverstinės hospitalizacijos sÄ lygos. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių duomenų, paneigiančių gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vadas dėl paciento psichikos bÅ«klės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

Ä®rodymų, paneigiančių gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir apeliantas. Pateiktas atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad apeliantas nori gydytis namų sÄ lygomis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog gydytojai konstatavo, kad apelianto elgesys yra neprognozuojamas, socialiai pavojingas, ko pasekoje gali kilti pavojus ne tik, kad jo paties gyvybei, bet ir aplinkiniams, neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto pageidavimais, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog apelianto bÅ«klė gydantis namuose pagerėtų.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymÄ reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, todėl konstatuoja, jog teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336., 337 str. 1 d. 1 p., nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                         Danutė KutrienėÂ